2025-02-12 Nr. AB-2677-3-61-3-04884-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1202-415/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04884-2024-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. B. E. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. B. E. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas N. B. E. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. 24S193359 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta panaikinti jam išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. 760349302, galiojantį iki 2026 m. balandžio 17 d.

2. Pareiškėjas nurodė, kad:

2.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2024 m. balandžio 11 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760349302. Sprendimu jis buvo panaikintas, motyvuojant tuo, kad kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyvenimui Lietuvos Respublikoje, kad su juo nutraukta darbo sutartis.

2.2. Leidimas laikinai gyventi buvo išduotas darbo mažojoje bendrijoje „Kartalina“ (toliau – ir MB „Kartalina“, Bendrovė) pagrindu. Bendrovės direktorius Migracijos departamentui pateikė melagingą pranešimą, jog pareiškėjas neatvyko į darbą, kad jis Bendrovėje nedirba.

2.3. Pareiškėjas Bendrovėje dirbo laikotarpiu nuo 2024 m. balandžio 22 d. iki 2024 m. gegužės 29 d., tačiau darbo užmokesčio negavo, su juo sudaryta darbo sutartis vienašališkai buvo nutraukta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio pagrindu. Apie pareiškėjo įdarbinimą bendrovėje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) buvo pranešta tik 2024 m. gegužės 6 d. Apie tai, kad nuo 2024 m. balandžio 22 d. dirbo nelegaliai pareiškėjas sužinojo tik 2024 m. gegužės 6 d.

2.4. Pareiškėjas, nesutikdamas su darbo sutarties nutraukimu ir siekdamas išsiieškoti jam priklausantį darbo užmokestį, 2024 m. liepos mėnesį kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimu Nr. DGKS-6831 jo prašymą patenkino iš dalies ir priteisė iš Bendrovės 559,80 Eur darbo užmokestį už 2024 m. gegužės mėnesį ir 650 Eur netesybų bei įpareigojo MB „Kartalina“ deklaruoti pareiškėjui priskaitytą 559,80 Eur darbo užmokesčio sumą už 2024 m. gegužės mėnesį.

2.5. Pareiškėjas į Lietuvą atvyko savanorystės projekto pagrindu, todėl jam vienuolikai mėnesių buvo suteikta nacionalinė D viza, kuri galiojo iki 2024 m. rugpjūčio 15 d. Gavęs Bendrovės darbo pasiūlymą, pareiškėjas susidomėjo galimybe užsidirbti, todėl pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu. Ši aplinkybė patvirtina, kad pareiškėjas turėjo teisinį pagrindą būti Lietuvoje, todėl jam nebuvo prasmės įsidarbinti fiktyviai, realiai nesiekiant sukurti darbo santykių.

2.6. Pareiškėjo pragyvenimo šaltinis Lietuvoje yra pajamos, gaunamos iš individualios veiklos, vykdomos nuo 2024 m. liepos 7 d., ir tėvų parama.

3. Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.

4. Migracijos departamentas atsiliepime nurodė, kad ketindamas dirbti Bendrovėje virėju pareiškėjas 2024 m. kovo 22 d. kreipėsi su prašymu išduoti jam leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu 2024 m. balandžio 11 d. pareiškėjui buvo išduotas leidimas gyventi Nr. 760349302, galiojantis nuo 2024 m. balandžio 17 d. iki 2026 m. balandžio 17 d., kuris jam buvo įteiktas 2024 m. balandžio 24 d.

5. Migracijos departamentas paaiškino, kad Sprendimu leidimą laikinai gyventi panaikino paaiškėjus aplinkybei, jog pareiškėjo su Bendrove sudaryta darbo sutartis yra nutraukta. Patikrinus VSDFV informacinėje sistemoje esančius duomenis nustatyta, kad Bendrovėje pareiškėjas dirbo laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 6 d. iki 2024 m. gegužės 29 d. ir per visą darbo laikotarpį jam nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas darbo užmokestis – 1 300 Eur. Pareiškėjui teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, nebuvo nurodyta, kad jis dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi ir Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte. Nutraukus darbo sutartį su pareiškėju, pareiškėjas Bendrovėje nedirba, negauna darbo užmokesčio ir jokių kitokių reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.

6. Atsakovo teigimu, Įstatymo 50 straipsnis numato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas privalo panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.

II. 7. Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

8.1. Pareiškėjas yra Turkijos pilietis, yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, turi mechanikos inžinieriaus magistro diplomą. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacinės sistemos duomenimis, pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 16 d. atvyko į Lietuvos Respubliką ir 2024 m. kovo 22 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo Bendrovėje pagrindu (Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Prašyme nurodė, kad dirbs virėju, numatomas darbo užmokestis – 1 300 Eur, pragyvenimo lėšų šaltinis – darbo užmokestis.

8.2. Tarpininkavimo raštas Nr. 20240317-054989 patvirtina, jog darbdavys, vykdantis restoranų ir pagaminto valgio teikimo veiklą, įsipareigojo pareiškėją įdarbinti virėju. Darbo sutarties laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki 2026 m. balandžio 30 d. Bendrovė įsipareigojo pareiškėjui mokėti 1 300 Eur mėnesinį darbo užmokestį.

8.3. Migracijos departamento 2024 m. balandžio 11 d. sprendimu pareiškėjui buvo išduotas leidimas gyventi Nr. 760349302, galiojantis nuo 2024 m. balandžio 17 d. iki 2026 m. balandžio 17 d.

8.4. Migracijos departamentas 2024 m. gegužės 29 d. gavo Bendrovės pranešimą Nr. 2405-PRNŠ-6413 apie pasikeitusius užsieniečio duomenis, kuriame buvo nurodyta, kad gavęs leidimą laikinai gyventi, pareiškėjas neatvyko į darbą.

8.5. Patikrinus VSDFV informacinės sistemos duomenis nustatyta, kad nors pareiškėjas Bendrovėje buvo įdarbintas nuo 2024 m. gegužės 6 d. iki 2024 m. gegužės 29 d., tačiau tarpininkavimo rašte Nr. 20240317-054989 nurodytas darbo užmokestis pareiškėjui nebuvo mokėtas, nes nei Bendrovėje, nei kitose Lietuvos Respublikos įmonėse pareiškėjas nedirbo – nuo 2024 m. liepos 7 d. vykdo individualią veiklą.

8.6. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais ir 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais. Sprendimu nuspręsta pareiškėjui išduotą leidimą gyventi Nr. 760349302, galiojantį nuo 2024 m. balandžio 17 d. iki 2026 m. balandžio 17 d., panaikinti dėl to, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi neatitinka tikrovės, kad pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, be to, su pareiškėju nutraukta darbo sutartis.

9. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjui dirbant Bendrovėje jo gaunamas darbo užmokestis nesiekė 1 MMA, konstatavo, jog ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas neturėjo pakankamai lėšų ir (ar) negavo reguliarių pajamų, kurių pakaktų pragyventi Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pareiškėjo darbo sutarties nutraukimas nėra nuginčytas, todėl nepaneigtas faktas, jog Sprendimo priėmimo metu su pareiškėju sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

10. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog aptariama situacija susiklostė ne dėl pareiškėjo, o dėl jo buvusio darbdavio kaltės, nes pareiškėjui išduoto leidimo galiojimas tiesiogiai priklausė nuo to, ar pagal prašymą išduoti šį leidimą prisiimti reikalavimai bus įgyvendinti, o išduotas leidimas negali galioti, jei pagrindai, susiję su užsieniečio teise laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nebuvo įvykdyti. Asmenų kaltės klausimas šiuo požiūriu neturi esminės teisinės reikšmės vertinant Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, nes Sprendimas buvo priimtas nustačius savarankiškus imperatyvius Įstatyme įtvirtintus leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus.

11. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus darbo ginčų komisija (toliau – ir Komisija) 2024 m. rugsėjo 11 d. sprendimu Nr. DGKS-6831 darbo byloje Nr. APS-131-161/2024, konstatavusi, kad darbdavys neįrodė, jog nuo įsidarbinimo pradžios pareiškėjas neatvyko į darbą ir nevykdė darbinių funkcijų, iš dalies tenkino pareiškėjo prašymą, pareiškėjui iš MB „Kartalina“ priteisė 559,80 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio už 2024 metų gegužės mėnesį ir 650 Eur netesybų, konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad jau pareiškėjui siekiant laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, buvo pakankamai akivaizdu, kad darbo sutartis tarp pareiškėjo ir Bendrovės bus nutraukta anksčiau laiko ar numatytas mokėti darbo užmokestis nebus mokamas ir taip iš esmės buvo siekiama suklaidinti valstybės institucijas. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas sprendė, jog Sprendime nustatytas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindai panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi yra pripažintini neįrodytais.

12. Apibendrindamas teismas pažymėjo, kad nepaisant to, jog Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindas atsakovo Sprendime nurodytas nepagrįstai, atsakovas pagrįstai panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytais pagrindais, todėl iš esmės teismas pripažino, kad pareiškėjui išduotas Leidimas panaikintas pagrįstai ir teisėtai.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

14. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia argumentais:

14.1. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tai, jog pareiškėjas dirbo vos kelias savaites, yra ne jo kaltė, o darbdavio nesąžiningas elgesys. Ne pats pareiškėjas (o nesąžiningas darbdavys) sukūrė situaciją, kad pareiškėjas negalėjo gauti viso jam priklausančio ir prašyme nurodyto darbo užmokesčio dydžio.

14.2. Byloje yra pateikti įrodymai, kad pareiškėjas turi pakankamai lėšų. Atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, kuris sprendimus turėtų priimti ne automatiškai, tiesiog patikrinęs Sodros sistemą, o išsiaiškinęs visas sprendimui priimti svarbias aplinkybes.

14.3. Byloje yra įrodymai, kad darbo sutartis nutraukta 2024 m. gegužės 29 d., taip pat yra įrodymai, kad iki darbo sutarties nutraukimo, t. y. 2024 m. gegužės 21 d. pareiškėjas pateikė prašymą dėl darbdavio keitimo. Paties atsakovo 2024 m. balandžio 25 d. paruoštoje atmintinėje darbdaviams yra nurodyta, kad prašymo dėl darbdavio keitimo nagrinėjimo metu asmuo gali būti nutraukęs darbą pas ankstesnį darbdavį (svarbu, kad vis dar dirbtų prašymo pateikimo metu) (15 psl.). Aktualiu laikotarpiu galiojusio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje buvo aiškiai nurodyta, kad sprendimą dėl darbdavio keitimo atsakovas turi priimti per vieną mėnesį. Byloje nėra jokių įrodymų, kad dėl pareiškėjo kaltės atsakovas per teisės aktų nustatytą terminą negalėjo priimti sprendimo.

14.4. Akivaizdu, jog visiškai neteisinga situacija, kuomet pareiškėjas, kuris laikėsi visų įstatymo reikalavimų bei elgėsi sąžiningai, tokiu būdu yra „nubaudžiamas“, o atsakovas, kuris neatliko savo pareigų (byloje yra pateiktas atsakovo 2024 m. rugsėjo 2 d. atsakymas, kad jis nutraukia prašymo pakeisti darbdavį nagrinėjimą. Atsakyme to priežastis nebuvo nurodyta, bet akivaizdu, jog tai padaryta dėl to, kad pareiškėjui jau buvo panaikintas leidimas gyventi), yra laikomas pasielgusiu tinkamai ir jo priimtas sprendimas paliekamas galioti.

15. Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

16. Migracijos departamentas nurodo, kad Sprendime aiškiai ir nedviprasmiškai yra nurodyta, jog tarpininkavimo rašte nurodyta, kad pareiškėjui bus mokamas 1300 Eur atlyginimas. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjui teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo bei bendrovės Migracijos departamentui pateiktame tarpininkavimo rašte dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nebuvo pateikti duomenys, kad pareiškėjas dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas darbo užmokestis, nei nurodytas prašyme ir tarpininkavimo rašte. Atsižvelgiant į tai, kad Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte buvo nurodyta, jog pareiškėjui bus mokamas nurodytas darbo užmokestis, tačiau patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjui nei karto nebuvo išmokėtas sulygtas darbo užmokestis, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas negauna reguliarių pragyvenimo lėšų. Pareiškėjas žinodamas, kad negauna sulygto atlyginimo tarpininkavimo rašte ir darbo sutartyje, į Migracijos departamentą dėl naujo leidimo gyventi kreipėsi tik 2024 m. rugpjūčio 30 d., t. y. po ginčijamo Sprendimo priėmimo.

17. Pareiškėjui leidimas gyventi, kuris vėliau buvo panaikintas, buvo išduotas tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, būdamas Bendrovės darbuotoju. Migracijos departamentas būtent šiuo pagrindu pareiškėjui išdavė leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui negaunant įstatyme nustatyto atlyginimo atitinkamai išnyko ir teisinis pagrindas, kuriuo pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Preziumuotina, kad pareiškėjui yra žinomi Įstatymo įtvirtinti išduoto leidimo panaikinimo pagrindai (reikalavimai darbo užmokesčiui), todėl, pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ir siekiant ateityje galimai išvengti neigiamų pasekmių, pareiškėjas galėjo (ir turėjo pareigą) kreiptis į Migracijos departamentą informuojant apie pasikeitusią jo teisinę padėtį.

18. Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Nuo sprendimo pareiškėjui išduoti leidimą lakinai gyventi priėmimo iki ginčijamo sprendimo priėmimo pareiškėjas apie pasikeitusias aplinkybes (pareiškėjui nemokamo nustatyto dydžio mėnesinio atlyginimo bendrovėje, nutrauktos darbo sutarties) Migracijos departamento neinformavo ir dėl naujo leidimo laikinai gyventi nesikreipė.

19. Atsakovo teigimu, panašaus pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs aiškią teismų praktiką, kad užsieniečiui nemokamas tarpininkavimo rašte ir prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodytas atlyginimas vertinamas kaip aplinkybė, kad pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (pareiškėjas nurodė, kad vienintelis jo pragyvenimo šaltinis yra darbo užmokestis, pareiškėjo darbo užmokestis neatitiko MMA dydžio). Kadangi pareiškėjas neatitiko imperatyvių Įstatyme nustatytų kriterijų, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punktu bei 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

IV. Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

20. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. rugsėjo 16 d. atvyko į Lietuvos Respubliką ir 2024 m. kovo 22 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo Bendrovėje pagrindu (Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Prašyme nurodė, kad dirbs virėju, numatomas darbo užmokestis – 1 300 Eur, pragyvenimo lėšų šaltinis – darbo užmokestis. Bendrovė, vykdanti restoranų ir pagaminto valgio teikimo veiklą, tarpininkavimo raštu Nr. 20240317-054989 įsipareigojo pareiškėją įdarbinti virėju ir darbo sutarties laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 1 d. iki 2026 m. balandžio 30 d. Bendrovė įsipareigojo pareiškėjui mokėti 1 300 Eur mėnesinį darbo užmokestį.

21. Migracijos departamento 2024 m. balandžio 11 d. sprendimu pareiškėjui buvo išduotas leidimas gyventi Nr. 760349302, galiojantis nuo 2024 m. balandžio 17 d. iki 2026 m. balandžio 17 d.

22. Migracijos departamentas 2024 m. gegužės 29 d. gavo Bendrovės pranešimą Nr. 2405-PRNŠ-6413 apie pasikeitusius užsieniečio duomenis, kuriame buvo nurodyta, kad gavęs leidimą laikinai gyventi, pareiškėjas neatvyko į darbą.

23. Patikrinus VSDFV informacinės sistemos duomenis nustatyta, kad nors pareiškėjas Bendrovėje buvo įdarbintas nuo 2024 m. gegužės 6 d. iki 2024 m. gegužės 29 d., tačiau tarpininkavimo rašte Nr. 20240317-054989 nurodytas darbo užmokestis pareiškėjui nebuvo mokėtas, nes nei Bendrovėje, nei kitose Lietuvos Respublikos įmonėse pareiškėjas nedirbo – nuo 2024 m. liepos 7 d. vykdo individualią veiklą.

24. Byloje ginčijamas Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais bei 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais. Sprendimu nuspręsta pareiškėjui išduotą leidimą gyventi Nr. 760349302, galiojantį nuo 2024 m. balandžio 17 d. iki 2026 m. balandžio 17 d., panaikinti dėl to, kad duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi neatitinka tikrovės, kad pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, be to, su pareiškėju nutraukta darbo sutartis.

25. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2024 m. gegužės 20 d. atsakovui pateikė prašymą Nr. 2405-LLGD-1575 leisti pakeisti darbdavį (vizito laikas – 2024 m. gegužės 20 d. 15:00 val., adresu Alytus, Jotvingių g. 8).

26. Vadovaujantis Įstatymo 44 straipsnio 6 dalimi, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Sprendimo priėmimo termino atsakovas nesilaikė ir pareiškėjo prašymo neišnagrinėjo iki šioje byloje ginčijamo 2024 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo Nr. 24S193359 priėmimo.

27. 2024 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėjas Migracijos departamento Panevėžio skyriui pateikė prašymą 2024 m. gegužės 20 d. prašymo Nr. 2405-LLGD-1575 leisti pakeisti darbdavį nagrinėjimą nutraukti nurodydamas, kad jis siekia gauti teisę laikinai gyventi Lietuvoje studijų pagrindu. Pareiškėjo 2024 m. gegužės 20 d. prašymo Nr. 2405-LLGD-1575 nagrinėjimas nutrauktas nurodyto pareiškėjo prašymo pagrindu.

28. Teisėjų kolegija, vertindama šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, taikytinos teisės šios bylos kontekste pažymi, kad išduoto leidimo panaikinimo procedūra ir prašymo leisti pakeisti darbdavį nagrinėjimas yra tiesiogiai tarpusavyje susiję teisiniai veiksmai, nes prašymo leisti pakeisti darbdavį nagrinėjimo rezultatas lemia užsieniečio teisinę padėtį Lietuvoje. Panaikinus išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje neišsprendus užsieniečio prašymo dėl leidimo pakeisti darbdavį, užsienietis taptų asmeniu, neteisėtai esančiu Lietuvoje su visais iš to kylančiais padariniais. Gi tuo pačiu metu sprendžiant dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimo ir dėl užsieniečio prašymo leisti pakeisti darbdavį, jei pastarasis prašymas būtų tenkinamas, užsieniečio teisinė padėtis iš esmės nepakistų, t. y. užsienietis turėtų leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Šiuo atveju atsakovas ginčijamą byloje sprendimą priėmė neišsprendęs pareiškėjo prašymo leisti pakeisti darbdavį ir tai vertintina, kaip veiksmai, neatitinkantys gero administravimo reikalavimų. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad 2024 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėjas Migracijos departamento Panevėžio skyriui pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo studijų pagrindu, o 2024 m. gegužės 20 d. prašymo Nr. 2405-LLGD-1575 leisti pakeisti darbdavį nagrinėjimas nutrauktas, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad tokiomis aplinkybėmis sprendimo dėl pareiškėjo prašymo leisti pakeisti darbdavį nepriėmimas įstatyme nustatytais terminais ir iki sprendimo dėl išduoto leidimo panaikinimo nepripažintinas pažeidimu, esančiu pagrindu panaikinti ginčijamą sprendimą.

29. Vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, iš esmės tinkami taikė teisę ir pagrįstai pareiškėjo skundą atmetė.

29.1. Pareiškėjas leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo metu deklaruotomis ir atsakovo vertintomis kaip pagrindu tokiam leidimui išduoti sąlygomis nedirbo: pas darbdavį dirbo tik 2024 m. gegužės 6 d. iki 2024 m. gegužės 29 d. laikotarpiu, darbo sutartis nutraukta, negavo tarpininkavimo rašte nurodyto darbo užmokesčio.

29.2. Šios faktinės aplinkybės buvo pakankamas teisinis pagrindas atsakovui konstatuoti, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvoje naikintinas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais bei 35 straipsnio 1 dalies 5 punktu.

29.3. Vertindama Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo teisėtumą, teisėjų kolegija remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojama aktualios teisės aiškinimo ir taikymo praktika (žr., LVAT 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2417-415/2024; 2024 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2451-789/2024, 2025 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1227-556/2025 ir kt.), pagal kurią atsakovui, patikrinimo metu surinkus duomenis, kad pareiškėjas, kuriam mokamas mažesnis nei prašyme ir tarpininkavimo rašte nurodytas mokėtinas mėnesio darbo užmokestis, neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, ginčo santykiams taikytinas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte, o ne 2 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas.

29.4. Pareiškėjui tenka pareiga laikytis įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, be kita ko, Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus, ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu.

29.5. Alytaus darbo ginčų komisijos prie Valstybinės darbo inspekcijos 2024 m. rugsėjo 5 d. sprendimu nustatyti faktai patvirtina tai, kad darbdavys, pažeisdamas darbo sutartį, pareiškėjui nesumokėjo darbo užmokesčio už 9 darbo dienas – nuo 2024 m. gegužės 6 d. iki gegužės 16 d. Tačiau šiuo sprendimu nenustatyta, kad iš darbo santykių kylantys reikalavimai, kurie buvo sąlygomis pareiškėjui suteikiant leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, buvo pažeisti tik darbdavio, nesant pareiškėjo kaltės. Byloje nėra ir kitų įrodymų, kurie leistų padaryti išvadą, kad pareiškėjas, elgdamasis atidžiai bei rūpestingai, negalėjo vykdyti iš įstatymo kylančių prievolių, todėl konstatuotina, kad atsakovas teisingai nustatė visas reikšmingas aplinkybes, sudarančias pagrindą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nes nedirbdamas pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad jis turi pakankamai lėšų pragyvenimui Lietuvoje iš kitų šaltinių, nėra reikšmingos. Gavus leidimą laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu, esminę reikšmę vertinimui, ar užsienietis atitinka sąlygas, kuriomis buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, yra iš darbo santykių gaunamos pajamos. Atsakovas padarė faktinių aplinkybių teisinio kvalifikavimo klaidą, nurodydamas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Vietoje Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto ginčijamame Sprendime atsakovas privalėjo nurodyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą ir taikyti jame įtvirtintą teisinį reguliavimą. Todėl teisėjų kolegija pakeičia ginčijamame Sprendime nurodytą leidimo pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo teisinį pagrindą iš Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto į Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą.

30. Dėl nurodytų argumentų apeliacinis skundas atmetamas pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas ir pakeičiamas Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2024 m. rugpjūčio 22 d. sprendime Nr. 24S193359 nurodytas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindas iš Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto į Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies punktu, 148 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo N. B. E. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 14 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Pakeisti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. rugpjūčio 22 d. sprendime Nr. 24S193359 nurodytą leidimo N. B. E. laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindą iš Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto į Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis