648e4e89-30ab-4d4c-a6e3-9f42fc0d6dc5 · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla NrPranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Nijolė BagdonienėBaudž. byla Nr. 1A-139-174/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11686-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos:2.4.; 1.2.12.1.; 2.1.7.4.; 1.1.8.1. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS n u T A R T i sLietuvos respublikos vardu 2016 m. gegužės 5 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,teisėjų Dalios Kursevičienės, Reginos Bertašienės,sekretoriaujant Audriui Kvajauskui,dalyvaujant prokurorei Kristinai Prialgauskienei,nuteistajam M.

L.,nuteistojo M. L. gynėjui advokatui Tomui Leščinskui,nuteistojo P. Å . gynėjui advokatui Vaclovui Å erlinskui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų P. Å . ir M. L. apeliacinius skundus dėl Å ilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nuosprendžio, kuriuo:P. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 172 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – 80 MGL (3 012,80 Eur) dydžio bauda.P. Å . paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.Priteista iÅ¡ P. Å . 486,95 Eur iÅ¡laidų už suteiktÄ advokato antrinę teisinę pagalbÄ .M.

L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal BK 172 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – 80 MGL (3 012,80 Eur) dydžio bauda.Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtÄ bausmę įskaitytas M. L. laikino sulaikymo laikas nuo 2015-02-25 iki 2015-02-27, t. y. dvi paros, vienÄ sulaikymo parÄ prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.M. L. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.IÅ¡ M. L. paimtus 60 eurų (12 kupiÅ«rų po 5 eurus), saugomus Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate, nuspręsta konfiskuoti.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

P. Å . ir M. L. nuteisti už tai, kad papirkdami trukdė asmenims realizuoti savo teisę rinkti, o bÅ«tent: P. Å . ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje susitarė su M. L. siÅ«lyti piniginį atlygį Lietuvos Respublikos piliečiams už tai, kad jie iÅ¡ankstiniuose 2015 m. Lietuvos Respublikos savivaldybės tarybos narių (ir merų) rinkimuose balsuotų už jų nurodytÄ politinę Lietuvos (duomenys neskelbtini) partijÄ ir Lietuvos (duomenys neskelbtini) kandidatÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos narius – merus – S. Å ..

P. Å . ir M. L., vykdydami susitarimÄ ir veikdami bendrai, 2015 m. vasario 25 d., apie 16.00 val., abu kartu (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., pasiÅ«lė rinkėjams V. Å ., M. Å ., B. D. ir Z. D. balsuoti už jų nurodytÄ politinę Lietuvos (duomenys neskelbtini) partijÄ , kurios sÄ raÅ¡o Nr. 2, ir kandidatÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos narius – merus – S. Å ., pažadėdami už tai kiekvienam balsavusiam rinkėjui po 5 Eur.

V. Å ., M. Å ., B. D. ir Z. D. sutikus už piniginį atlygį balsuoti, M. L. automobiliu BMW 528, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atvežė Å¡iuos rinkėjus iÅ¡ (duomenys neskelbtini) r., į (duomenys neskelbtini) miestÄ ir nurodė nueiti į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje esančiÄ savivaldybės rinkimų komisijÄ , esančiÄ adresu (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) m., ir pabalsavus už minėtÄ partijÄ bei kandidatÄ , parneÅ¡ti tai įrodantį kvitÄ , po to M. L. pažadėjo parvežti į namus ir sumokėti žadėtus pinigus.

V. Å ., M. Å ., B. D. ir Z. D. pabalsavus ir grįžtant į M. L. nurodytÄ vietÄ prie (duomenys neskelbtini) rajono ligoninės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), M. L. laukė su automobiliu.Apeliaciniu skundu nuteistasis P. Å . praÅ¡o panaikinti Å ilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nes jis nepadarė veikos, turinčios BK 172 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių. Apelianto P. Å . teigimu, skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, teismas paskyrė jam griežtÄ ir nepagrįstÄ bausmę, nors jis kaltės nepripažino, nebuvo iÅ¡tirti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos visi įrodymai, įkalčiai ir aplinkybės.IÅ¡ankstiniai balsavimai savivaldos rinkimuose vyko (duomenys neskelbtini) 2015-02-25.

Tuose rinkimuose jis nedalyvavo. (duomenys neskelbtini) rinkimų bÅ«stinėje nebuvo, žmonių vykti balsuoti neagitavo, jų nevežė ir jokių pinigų už balsavimus nesiÅ«lė bei nemokėjo, policijos pareigÅ«nų sulaikytas nebuvo.Ikiteisminis tyrimas Å¡ioje baudžiamoje byloje buvo pradėtas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nų. Ä® pirmÄ jÄ apklausÄ jis buvo iÅ¡kviestas tik 2015-03-04, praėjus 10 dienų po rinkimų. Dideli nesusipratimai buvo dėl gynėjo parinkimo.

P. Å . pažymi, jog visose apklausose jis buvo apimtas streso ir visada neblaivus, todėl nesuprato, ko iÅ¡ jo norima, ir duodamas parodymus painiojosi, o tyrėjai tik aiÅ¡kino: „prisipažink ir nieko tau nebus“.Ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams jis nurodė, kad rinkimų dienÄ savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jis su draugais, atvežusiais jam kopėčias, gėrė degtinę ir kalbėjo apie politikÄ bei rinkimus ir kas turėtų laimėti. NekÅ«rė jokių planų dalyvauti juose, bendradarbiaujant dėl balsų pardavinėjimo.

Jiems iÅ¡siskirsčius, tÄ pačiÄ dienÄ pažįstamas iÅ¡ greta esančio Å ležų kaimo A. Å . pakvietė jį pas save į namus Å¡vęsti gimtadienio. Ä® gimtadienį jį nuvežė M. L.. Ten nuvykęs jis sutiko MonikÄ ir V. Å ., Z. D., B. D., kurie ruošėsi vykti į (duomenys neskelbtini) rinkiminę bÅ«stinę balsuoti. Jis tik pasidomėjo, ar jie vyksta į rinkimus, ir kai kurių paklausė, už kÄ Å¾ada balsuoti. Minėti asmenys, apklausti teisme kaip liudytojai, patvirtino, kad jis jokių pinigų jiems nesiÅ«lė ir neagitavo, už kÄ reikia balsuoti, jokios įtakos jiems nedarė, ir jie visi pabalsavo savo valia.

Po to jis dalyvavo A. Å . gimtadienyje.Policijos pareigÅ«nai jo asmeninės kratos neatliko, jokių pinigų ar kitų įkalčių, susijusių su rinkimais, nerado.Teismas skundžiamo nuosprendžio 7 psl. nurodė, kad jo, P. Å ., ir M. L. kaltę įrodo liudytojų, iÅ¡ jų ir Å . parodymai, tačiau to paties nuosprendžio 4 psl. nurodyta, kad liudytoja M. Å . parodė, jog: „D. D. pasakė, kad reikės iÅ¡balsuoti, reikės už valandos važiuoti. Už kÄ reikės balsuoti nesakė. <...> ji balsavusi už tÄ kandidatÄ , už kokį ji norėjo. <...> 5 eurai jai nebuvusi paskata, tačiau jeigu bÅ«tų davę pinigus, ji bÅ«tų paėmusi.“ Tuo tarpu liudytojas M.

K. parodė, jog jam, kaip pareigÅ«nui, Å . teigė pabalsavusios už tuos, už kuriuos joms buvo pasakyta balsuoti, tačiau jo duotus parodymus paneigia M. Å . parodymai, kad ji balsavo už tÄ , už kÄ norėjo.Teismas nuosprendžio 7 psl. nurodė, kad, Z. D. parodymai tik dėl jo ligos vertinami kritiÅ¡kai, vadinasi, kita jo parodymų dalimi, t. y. kad jis balsavo, už kÄ norėjo, jam niekas nenurodinėjo ir pinigų nesiÅ«lė, apelianto P. Å . nuomone, teismas vadovavosi priimdamas nuosprendį.Liudytojas M.

B. parodė, kad pinigus žadėjo sumokėti vairuotojas, o tai buvo M. L., o ne jis – P. Å ., nes jis pinigų neturėjo, tiesiog buvo su M. L..Liudytoja B. D., prieÅ¡ingai nei kiti liudytojai, nurodė, kad jai balsuoti sakė už kandidatÄ Nr. 2, t. y. A. B..P. Å . teigimu, teismas, neiÅ¡tyręs visų aplinkybių, įrodymų ir įkalčių, pripažino jį kaltu, nors jis savo kaltės nepripažįsta. Be to, kaip matyti iÅ¡ apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, liudytojų parodymai prieÅ¡tarauja vieni kitiems.

Apelianto įsitikinimu, jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos sudėties požymių, priežastinio ryÅ¡io tarp veiksmų ir pasekmių, todėl jis turi bÅ«ti iÅ¡teisintas.P. Å . nuomone, Å¡iuo atveju apeliacinės instancijos teismas turėtų vadovautis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 329 straipsnio 1 dalimi ir panaikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių).Tačiau, jeigu apeliacinės instancijos teismas pripažins jo kaltę padarius BK 172 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ , apeliantas P. Å . praÅ¡o suÅ¡velninti bausmę, paskiriant jam mažesnę piniginę baudÄ .Apeliaciniu skundu nuteistasis M.

L. praÅ¡o panaikinti Å ilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nuosprendį kaip nepagrįstÄ ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį arba paskirti jam viešųjų darbų arba laisvės apribojimo bausmę.Dėl teismo iÅ¡vadų neatitikties faktinėms bylos aplinkybėms ir netinkamo įrodymų vertinimoTeismas padarė iÅ¡vadÄ , kad jo, M. L., kaltę padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯rodo kaltinamojo P. Å . ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei liudytojų Monikos ir V.

Å ., Bronės ir Z. D., M. K., T. M., M. B., I. K., M. K. ir A. U. teisme duoti parodymai.Teismas, remdamasis liudytojų P. Å ., seserų Å . ir sutuoktinių D. parodymais, nuosprendyje neaptarė parodymuose buvusių prieÅ¡taravimų ir sÄ moningai juos nutylėjo.Bronė ir Z. D. parodė, kad dėl balsavimo tvarkos ir atsiskaitymo tarėsi su P. Å .. Minėti liudytojai nenurodė jokių jo, M. L., neteisėtų veiksmų paperkant ar darant jiems įtakÄ , pastariesiems realizuojant balsavimo teisę.Teismo nuosprendyje nenurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu V.

Å . akistatos su juo, M. L., metu nurodė, jog jis jai neaiÅ¡kino, už kÄ reikės balsuoti, ir pinigų nežadėjo, važiuojant automobilyje apie rinkimus nekalbėjo. Pirminės apklausos ikiteisminio tyrimo metu M. Å . parodė, kad jis jokių pinigų už balsavimÄ nežadėjo. Apklausta teisme Å¡i liudytoja negalėjo paaiÅ¡kinti savo parodymų nenuoseklumo.Akistatos su P. Å . metu pastarasis taip pat nenuosekliai aiÅ¡kino įvykio aplinkybes, dėl to jo, M. L., gynėjas protokole iÅ¡reiÅ¡kė savo raÅ¡tiÅ¡kas pastabas.M.

L. apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pats savaime rinkėjo (rinkėjų) papirkimas dar nereiÅ¡kia, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 172 straipsnyje. KaltininkÄ pripažįstant kaltu padarius minėtÄ nusikaltimÄ bÅ«tina nustatyti, kad papirkdamas rinkėjÄ (rinkėjus) jis taip trukdė rinkėjui (rinkėjams) realizuoti savo teisę rinkti. AiÅ¡kindamas BK 172 straipsnyje vartojamÄ formuluotę „trukdymas asmeniui realizuoti savo teisę rinkti“ kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad trukdymas asmeniui realizuoti jo turimÄ teisę rinkti yra tada, kai veikiant Å¡io straipsnio dispozicijoje nurodytu bÅ«du bent vienam tokiÄ teisę turinčiam asmeniui visiÅ¡kai neleidžiama ja pasinaudoti arba Å¡ios teisės įgyvendinimas pasunkinamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-393/2013, 2K-52/2014).M.

L. teigimu, jo veiksmai nuvežant nukentėjusiuosius iki balsavimo vietos neturėjo tiesioginės įtakos jų apsisprendimui balsuoti ir netrukdė jiems realizuoti savo teisę rinkti. Taigi jo veiksmuose nebuvo nustatytas bÅ«tinasis BK 172 straipsnyje įtvirtintos nusikaltimo sudėties požymis.Apelianto M. L. teigimu, skundžiamas teismo nuosprendis priimtas nesilaikant BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos nuostatos, jog kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylÄ per kuo trumpiausiÄ laikÄ lygybės ir vieÅ¡umo sÄ lygomis teisingai iÅ¡nagrinėtų nepriklausomas bei neÅ¡aliÅ¡kas teismas.

Skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omoji dalis, kurioje apraÅ¡ytos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės iÅ¡ esmės perraÅ¡ytos, tiksliau – kompiuteriniu bÅ«du nukopijuotos nuo prokuroro kaltinamojo akto. Tokia iÅ¡vada darytina dėl to, kad kaltinamajame akte padarytos gramatinės klaidos (neteisingai nurodyta B. D. pavardė) analogiÅ¡kai kartojasi ir nuosprendyje. Vadinasi, bylÄ nagrinėjusi teisėja pati savarankiÅ¡kai proceso baigiamojo akto – nuosprendžio – nesurašė ir tai yra BPK 302 straipsnio pažeidimas.

Tai sudaro pagrindÄ manyti, kad byla iÅ¡nagrinėta Å¡aliÅ¡ko teismo.Be to, nuosprendyje nurodyta, kad jo, M. L., veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nors bausmė paskirta pagal BK 172 straipsnio 1 dalį.Dėl per griežtos bausmėsBausmės paskirtis BK 41 straipsnio 2 dalyje apibÅ«dinama per jos skyrimo tikslų – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ â€“ visumÄ .

Bausmės paskirties požiÅ«riu teisingumo principas reiÅ¡kia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos stadijÄ , motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.Apelianto M.

L. teigimu, teismas netinkamai įvertinęs jo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , paskyrė neteisingÄ , t. y. per griežtÄ bausmę. M. L. pažymi, jog buvo teisiamas pirmÄ kartÄ , jo turtinė padėtis nėra gera, todėl teismas nuosprendyje privalėjo apsvarstyti, kodėl jam negali bÅ«ti skiriama viešųjų darbų arba laisvės apribojimo bausmė. Paskirtas baudos dydis yra per didelis, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį.Nuteistasis M. L. ir jo gynėjas advokatas T.

Leščinskas praÅ¡o nuteistojo M. L. apeliacinį skundÄ tenkinti.Nuteistojo P. Å . gynėjas advokatas V. Å erlinskas praÅ¡o nuteistojo P. Å . apeliacinį skundÄ tenkinti.Prokurorė praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti.Apeliaciniai skundai atmestini.Nėra pagrindo sutikti su nuteistųjų apeliacinių skundų argumentais, kad jie pagal BK 172 straipsnio 1 dalį nuteisti nepagrįstai.Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu Å ilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nuosprendžiu, apeliaciniais skundais daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes ir pagrįstai M.

L. ir P. Å . pripažino kaltais padarius BK 172 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ dėl to, kad jie papirkdami trukdė asmenims realizuoti savo teisę rinkti, t. y. veikdami bendrai, pasiÅ«lė rinkėjams V. Å ., M. Å ., B. D. ir Z. D. balsuoti iÅ¡ankstiniuose 2015 m. Lietuvos Respublikos savivaldybės tarybos narių (ir merų) rinkimuose už jų nurodytÄ politinę Lietuvos (duomenys neskelbtini) partijÄ (sÄ raÅ¡o Nr.

2) ir kandidatÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos narius – merus – S. Å ., pažadėdami už tai kiekvienam balsavusiam rinkėjui po 5 Eur, o Å¡iems sutikus balsuoti už piniginį atlygį, M. L. automobiliu nuvežė juos į (duomenys neskelbtini) miestÄ ir nurodė nueiti į savivaldybės rinkimų komisijÄ ir pabalsavus už minėtÄ partijÄ bei kandidatÄ parneÅ¡ti tai įrodantį kvitÄ , po to M. L. pažadėjo parvežti juos į namus ir sumokėti žadėtus pinigus, o jiems pabalsavus ir grįžtant į M.

L. nurodytÄ vietÄ , M. L. laukė su automobiliu.Nors apeliantai nesutinka su įrodymų vertinimu, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, mano, kad jos neatitinka faktinių bylos aplinkybių, apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas ne konkrečiais įrodymais (faktais), bet prielaidomis, kurių nepatvirtina teismo posėdyje iÅ¡tirti įrodymai, dėl to, apeliantų nuomone, skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis yra priimtas pažeidžiant BPK 20 straipsnio 3 ir 5 dalių, 301 straipsnio 3 ir 5 dalies bei 305 straipsnio 3 ir 5 dalies nuostatas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliacinių skundų argumentai yra nepagrįsti, todėl atmetami.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi nuteistųjų M.

L. ir P. Š. apeliacinius skundus, konstatuoja, jog apylinkės teismas ištyrė visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, nurodė konkrečius motyvus dėl įrodymų vertinimo, išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, todėl pagrindo teigti, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, BPK 301 ir 305 straipsnių nuostatos, nėra.Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apeliacine tvarka apskųstame nuosprendyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais;

įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neiÅ¡dėstyti teisiniai argumentai dėl iÅ¡tirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-587/2014).Patikrinus nagrinėjamÄ bylÄ teisės taikymo aspektu, konstatuojama, kad skundžiamame nuosprendyje atliktas įrodymų vertinimas tokių trÅ«kumų neturi, o nuteistųjų M. L. ir P. Å . apeliaciniuose skunduose keliamos abejonės dėl įrodymų, kuriais rėmėsi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , atitikties įstatymų reikalavimams yra nepagrįstos.

Visi duomenys, kuriais Šilutės rajono apylinkės teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje.Nuteistųjų M. L. ir P. Š. manymas, kad apkaltinamajame nuosprendyje įrodymai vertinti netinkamai, kad proceso metu nesurinkta jų kaltę pagrindžiančių įrodymų, kad teismo išvados dėl jų kaltės nustatymo yra neteisingos, nereiškia, jog proceso metu buvo pažeistas konstitucinis nekaltumo prezumpcijos principas.

Šio principo pažeidimas turi būti konstatuojamas, nustačius, kad nuteistųjų kaltė pagrįsta teisiamajame posėdyje BPK nustatyta tvarka tinkamai neištirtais kaltinančiais įrodymais, kaltinamuosius teisinantys įrodymai teismo nuosprendyje nebuvo analizuoti, išvados apie kaltę padarytos nepašalinus reikšmingų abejonių dėl svarbių teisingam bylos išsprendimui aplinkybių nustatymo ir panašiais atvejais, tačiau, priešingai apeliantų tvirtinimui, tokių trūkumų nagrinėjamoje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas neturi.Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados dėl faktinių bylos aplinkybių ir nuteistųjų M.

L. ir P. Š. kaltės pagrįstos teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų analize. Skundžiamame nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų nuostatos, išdėstyti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, pateikta analizė ir išvados dėl jų vertinimo, motyvuota, kodėl netikima nuteistųjų M. L. ir P. Š. teisminio bylos nagrinėjimo metu duotais parodymais, kodėl nevertinami liudytojų A. Š. ir B. M. parodymai bei kritiškai vertinami liudytojo Z.

D. parodymai, o teismo iÅ¡vados grindžiamos kitais įrodymais (nuteistojo P. Å . ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojų Monikos ir V. Å ., Bronės ir D. D., M. K., T. M., M. B., I. K., M. K. ir A. U. parodymais, kita bylos medžiaga). Teismas M. L. ir P. Å . kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 172 straipsnio 1 dalyje, padarymo pagrindė įvertinęs ne tik kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai, bet ir jų visumÄ , visus įrodymus palygino tarpusavyje ir pripažino, jog Å¡ių duomenų pakanka apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

Toks įrodymų vertinimas ir skundžiamo nuosprendžio turinys atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalyje, 301 straipsnio 1 dalyje, 305 ir kituose straipsniuose iÅ¡dėstytus reikalavimus, baudžiamasis įstatymas (BK 172 straipsnio 1 dalis) pritaikytas tinkamai. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl nuteistųjų M. L. ir P. Å . apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų, kuriais ginčijama jų kaltė dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nėra teisinio pagrindo. Vien tai, kad apeliantams nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu Baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.Nuteistieji apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstė subjektyvų, bylos duomenimis nepagrįstÄ aplinkybių suvokimÄ , tačiau nenurodė konkrečių teismo padarytų klaidų ar pažeidimų, vertinant bylos duomenis, turėjusių įtakos, apeliantų nuomone, neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimui.M.

L. ir P. Å . apeliaciniame skunde, kaip ir bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, pateikia savo įvykio versijÄ , kuriÄ pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, atmetė kaip nepagrįstÄ , pagrįstai atkreipdamas dėmesį į tai, kad jÄ paneigia ne tik byloje esančių ir skundžiamame nuosprendyje aptartų duomenų visuma, bet ir paties P. Å . pirminių apklausų ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, užfiksuoti 2015-03-04 ir 2015-04-15 įtariamojo apklausų protokoluose (t. 1, b. l. 135–135; 140–141), kuriuose jis visiÅ¡kai prisipažino dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo bei nurodė esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kurios patikslina ir papildo bylos faktines aplinkybes, užfiksuotas skundžiamame nuosprendyje aptartų įrodymų Å¡altiniuose, bei atitinka jam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymius.

Nors vėlesnių apklausų ikiteisminio tyrimo metu bei apklausiamas teisme P. Å . savo pirminius parodymus paneigė, tačiau parodymų pakeitimo įtikinamų argumentų nenurodė, todėl teismas pagrįstai rėmėsi jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie sutampa su anksčiau nurodytų liudytojų parodymais bei kita bylos medžiaga. Nors apelianto P. Å . skunde teigiama, jog visose apklausose jis buvo apimtas streso ir visada neblaivus, todėl nesuprato, ko iÅ¡ jo norima, ir duodamas parodymus painiojosi, dideli nesusipratimai buvo dėl gynėjo parinkimo, tačiau, kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, ikiteisminio tyrimo apklausų metu jis buvo apklausiamas skirtingais laikotarpiais, dėl apklausos pažeidimų jokių skundų ar pretenzijų ikiteisminio tyrimo metu nepateikė, todėl minėti P. Å . skundo teiginiai vertintini kaip jo pasirinkta gynybos versija, siekiant suÅ¡velninti savo teisinę padėtį.Atsakydama į nuteistojo P. Å . apeliacinio skundo argumentÄ , jog liudytojai Monika ir V.

Å . bei Zigmas ir B. D., kuriuos, pasak P. Å ., jis sutiko nuvykęs (nuvežė M. L.) pagal kvietimÄ pas A. Å . į namus Å¡vęsti jo gimtadienį, teisme patvirtino, kad jis jokių pinigų jiems nesiÅ«lė ir neagitavo, už kÄ reikia balsuoti, jokios įtakos jiems nedarė, ir jie visi balsavo savo valia, teisėjų kolegija pažymi, jog, prieÅ¡ingai apelianto tvirtinimui, visi Å¡ie asmenys, iÅ¡skyrus Z. D. (dėl jo bus pasisakyta vėliau), apklausti kaip liudytojai teisme, patvirtino, kad P. Å . nurodė jiems, už kÄ reikės balsuoti, ir pažadėjo už tai sumokėti 5 eurus.

Nors P. Å . apeliaciniame skunde teigiama, kad minėtų liudytojų parodymai yra prieÅ¡taringi, tačiau, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, minėtų liudytojų, iÅ¡skyrus Z. D., parodymų esminės detalės sutampa, jie visi nuosekliai patvirtino, kad P. Å . nurodė jiems, už kÄ balsuoti, ir pažadėjo sumokėti už tai po 5 eurus. Tai paneigia P. Å . teiginius, jog jis žmonių vykti balsuoti neagitavo ir pinigų už tai nesiÅ«lė.Dėl liudytojo Z. D. parodymų, tai teismas pagrįstai jais nesirėmė ne tik dėl Å¡io asmens ligos (t. 1, b. l. 48), bet ir dėl to, kad jo parodymai prieÅ¡tarauja ne tik pastarojo žmonos B.

D. parodymams apie tai, jog atvažiavus P. Å . ir pasiÅ«lius už 5 eurus pabalsuoti, ji ir jos vyras Z. D. sutiko tai padaryti ir jie važiavo kartu balsuoti, bet ir kaip liudytojo apklausto D. sÅ«naus D. D. parodymams apie tai, kad paklausęs tėvų, ar Å¡ie sutiktų pagal P. Å . siÅ«lymÄ pabalsuoti už nurodytÄ asmenį už 5 eurus, tėvas Z. D. iÅ¡ karto sutiko važiuoti balsuoti. Pažymėtina ir tai, kad Z. D., kaip pats nurodė, seniai pažįsta P. Å ., taigi buvo suinteresuotas duoti jam palankius parodymus.Dėl nuteistojo P. Å . apeliacinio skundo argumento, jog policijos pareigÅ«nai jo asmeninės kratos neatliko, jokių pinigų ar kitų įkalčių, susijusių su rinkimais, nerado, teisėjų kolegija pažymi, jog byloje neginčijamai nustatyta, kad balsuoti sutikusiems asmenims žadėti už balsavimÄ pinigai – kiekvienam po 5 eurus, kai jie po balsavimo pateiks rinkimų biuletenio Å¡aknelę, – nebuvo sumokėti, nes balsavę asmenys netrukus po balsavimo buvo sulaikyti policijos pareigÅ«nų.Dėl nuteistojo M.

L. apeliacinio skundo argumento, kad jo veiksmai nuvežant nukentėjusiuosius iki balsavimo vietos neturėjo tiesioginės įtakos jų apsisprendimui balsuoti ir netrukdė jiems realizuoti savo teisę rinkti, taigi, pasak M. L., jo veiksmuose nebuvo nustatytas būtinasis BK 172 straipsnyje įtvirtintos nusikaltimo sudėties požymis, teisėjų kolegija pažymi, jog tiek nuteistasis P. Š., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek byloje apklausti liudytojai patvirtino, kad M. L. siūlė balsuoti už pinigus ir būtent jis vežė balsuoti už pinigus sutikusius asmenis.Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl P. Š. ir M.

L. tyčios paperkant trukdyti kaltinime nurodytiems asmenims įgyvendinti jų turimÄ rinkimų teisę, pasiÅ«lant jiems už atlygį balsuoti už nurodytÄ partijÄ bei kandidatÄ Ä¯ savivaldybės tarybos narius – merus, tokiu bÅ«du darant įtakÄ jų apsisprendimui, už kÄ balsuoti, tai sutrukdė jiems realizuoti savo teisę rinkti.Atsakydama į apelianto M. L. skundo argumentÄ , jog, jo teigimu, bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas, nes skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omoji dalis, kurioje apraÅ¡ytos įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės iÅ¡ esmės perraÅ¡ytos nuo prokuroro kaltinamojo akto, nes, kaip ir kaltinamajame akte, klaidingai nurodyta liudytojos B.

D. pavardė, teisėjų kolegija pažymi, jog nuosprendyje aptardamas Å¡ios liudytojos parodymus teismas klaidos nepadarė, o tai, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo pagal pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ , kuriame padaryta raÅ¡ymo apsirikimo klaida, nurodant D. pavardę, nevertintina kaip esminis pažeidimas, nes tai neturėjo įtakos skundžiamo nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, kaip ir nuosprendžio motyvuojamoje dalyje padaryta akivaizdi raÅ¡ymo apsirikimo klaida, nurodant, kad: „Kaltinamųjų P. Å . ir M.

L. nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.“, nes toliau teismas nurodė: „<...>, kadangi jie papirkdami, t.y. žadėdami atlygį už balsavimÄ trukdė asmenims pasinaudoti rinkimų teise.“ ir bÅ«tent už Å¡ios veikos, numatytos BK 172 straipsnio 1 dalyje, teismas pripažino kaltais ir nuteisė apeliantus. Vien tik tai, kad teismas priėmė ne tokį procesinį sprendimÄ , kokio pageidavo apeliantai, negali bÅ«ti pagrindu abejoti teismo neÅ¡aliÅ¡kumu. Patikrinusi Å¡iÄ bylÄ , jokių kitų esminių BPK pažeidimų kolegija taip pat nenustatė.Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylos aplinkybes, rėmėsi patikimais ir leistinais įrodymais, pakankamai kruopščiai juos įvertino ir iÅ¡samiai pasisakė skundžiamame nuosprendyje.

IÅ¡vados dėl P. Å . ir M. L. kaltumo padarius jiems inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ iÅ¡samiai motyvuotos. Pagrindo abejoti teismo nustatytoms bylos aplinkybėms bei įrodymų vertinimu kolegija nenustatė. Nuteistųjų P. Å . ir M. L. apeliacinių skundų argumentus, jog jie nėra kalti dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, paneigia skundžiamame nuosprendyje aptarti ir iÅ¡analizuoti įrodymai, kuriuos teismas įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso taisyklių. Priimdamas P. Å . ir M.

L. apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas iÅ¡samiai pasisakė, kuriais įrodymais grindžia savo iÅ¡vadas. Su tokiomis apylinkės teismo iÅ¡vadomis apeliacinės instancijos teismas sutinka ir konstatuoja, kad Å ilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, apeliaciniuose skunduose iÅ¡dėstyti argumentai nesuteikia pagrindo laikyti jį niekiniu.Apeliantai taip pat nesutinka su jiems paskirta bausme – 80 MGL dydžio bauda – ir praÅ¡o jÄ pakeisti Å¡velnesne bausmės rÅ«Å¡imi – vieÅ¡aisiais darbais arba sumažinti paskirtÄ baudÄ , arba paskirti laisvės apribojimo bausmę, tačiau, kolegijos vertinimu, nuteistiesiems paskirta teisinga bausmė.Pažymėtina, kad skirdamas bausmę nuteistajam, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rÅ«Å¡is ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvÅ«s norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas P. Å . ir M.

L. skirtinos bausmės rūšį bei dydį, t. y. paskirdamas jiems už tyčinį apysunkį nusikaltimÄ , numatytÄ BK 172 straipsnio 1 dalyje, 80 MGL dydžio baudÄ , atsižvelgė į nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos bei jų asmenybės pavojingumÄ , taip pat įvertino kitas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad Å¡is teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis), į P. Å . ir M.

L. kaltės formÄ ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į nustatytÄ jų atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, jog nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į tai, kad nėra P. Å . ir M. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir P. Å . ir M. L. asmenybes, t. y. kad M. L. nusikalto bÅ«damas anksčiau neteistas, o P. Å . buvo teisiamas antrÄ kartÄ , abu charakterizuojami patenkinamai, dirba. Ä®vertinęs paminėtas nuteistuosius P. Å . ir M.

L. apibÅ«dinančias bei kitas anksčiau minėtas aplinkybes, teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti paskiriant jiems 80 MGL dydžio baudÄ , kuri yra žymiai mažesnė nei BK 47 straipsnyje numatytas baudos už apysunkį nusikaltimÄ vidurkis (BK 47 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad minimali bauda yra vieno MGL dydžio, o pagal Å¡io straipsnio 3 dalies 3 punktÄ , už apysunkį nusikaltimÄ nustatoma iki 1 000 MGL dydžio bauda).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistiesiems P. Å . ir M.

L. paskirta bausmė yra teisinga bei atitinka tiek nuteistųjų padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , tiek jų asmenybę. Skundžiamame nuosprendyje teismas motyvuotai ir iÅ¡samiai iÅ¡dėstė bei įvertino kiekvienÄ nustatytÄ aplinkybę tiek atskirai, tiek ir jų bendrÄ visumÄ , neliko neįvertintos nuteistųjų bausmei individualizuoti reikÅ¡mingos aplinkybės. Todėl teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad aptartų aplinkybių visuma suteikė pagrindÄ pirmosios instancijos teismui P. Å . ir M. L. už nusikaltimo, numatyto BK 172 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ skirti 80 MGL dydžio baudÄ .

Keisti P. Å . ir M. L. paskirtÄ baudÄ kita bausmės rÅ«Å¡imi arba paskirtÄ baudÄ sumažinti, kolegijos vertinimu, nėra pagrindo, nes nuteistiesiems paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis) ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) ir yra teisinga, tad pagrindo jÄ Å¡velninti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistųjų P. Å . ir M.

L. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                                                                                     Violeta Miliuvienė Teisėjos                                                                                                                                  Regina Bertašienė                                                                                                                                                Dalia Kursevičienė