2018-09-25 Nr. AB-16397-3-61-3-01442-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-644-756/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01442-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 57.2.2; 57.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Arūno Dirvono ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Best Company LT“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Best Company LT“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, NMA) 2018 m. kovo 7 d. sprendimą Nr. SP1-507 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“, panaikinti Agentūros 2018 m. kovo 23 d. sprendimą Nr. BR6-2717244 „Dėl skirtos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ ir įpareigoti Agentūrą iš naujo įvertinti pareiškėjo 2017 m. birželio 6 d. pateiktą paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką, kurios reg. Nr. 17-1011924993-1 (toliau – ir Paraiška).

Pareiškėjas teismui pateikė prašymą nutraukti administracinę bylą, nurodydamas, kad Agentūra panaikino pareiškėjui taikytas sankcijas ir skyrė pareiškėjui paramą. Pareiškėjas teismui taip pat pateikė prašymą priteisti 922,50 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų: 22,50 Eur už sumokėtą žyminį mokestį, 800 Eur už skundo parengimą, 50 Eur už pareiškimo dėl skundo atsisakymo parengimą ir 50 Eur už prašymo dėl išlaidų atlyginimo parengimą.

Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas prašė sumažinti pareiškėjo nurodytą priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 25 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 922,50 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą.

Įvertinęs byloje pateiktą PVM sąskaitą faktūrą ir banko išrašą, teismas nustatė, kad pareiškėjas už skundo parengimą sumokėjo 800 Eur, už pareiškimo dėl skundo atsisakymo parengimą sumokėjo 50 Eur bei už prašymo dėl išlaidų atlyginimo parengimą sumokėjo 50 Eur. Teismas sprendė, kad pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma už skundo parengimą yra ne didesnė nei numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Teismo vertinimu, atsakovas tik abstrakčiai nurodė, kad byla nebuvo sudėtinga, tačiau konkrečių įrodymų tam pagrįsti nepateikė.

III. Atsakovas Agentūra atskirajame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 25 d. nutarties dalį, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas dėl 800 Eur išlaidų priteisimo už skundo surašymą ir sumažinti prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą.

Agentūros nuomone, turi būti įvertinamos priežastys, dėl kurių susidarė pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos, įvertinama, ar prašoma priteisti suma yra pagrįsta, turi būti atsižvelgiama ne tik į patenkintų reikalavimų dalį, bet ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes.

Atsakovas nurodo, kad administracinė byla Nr. eI-2851-789/2018 nebuvo sudėtinga, kaip matyti iš pareiškėjo teismui pateikto skundo, pagrindiniai motyvai, kuriais remdamasis pareiškėjas prašė panaikinti skundžiamus NMA sprendimus, buvo tai, kad, pareiškėjo manymu, NMA sprendimai neatitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, be to, didžiąją dalį pareiškėjo skundo sudaro faktinių aplinkybių aprašymas ir cituojama teismų praktika, iš esmės nepasisakant dėl pačių skundžiamuose NMA sprendimuose konstatuotų pažeidimų. Advokatui nereikėjo specialių teisinių žinių, bylos procesas buvo trumpas ir nesudėtingas, todėl nepareikalavo didelių advokato darbo laiko sąnaudų, o NMA geranoriškai sutiko patenkinti pareiškėjo skundo reikalavimus bei neprieštaravo pareiškėjo pateiktam atsisakymui nuo skundo. NMA manymu, pareiškėjo nurodytos išlaidos yra nepagrįstos, todėl jų priteisimas vis apimtimi būtų nesąžiningas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 25 d. nutarties dalis, kuria teismas pareiškėjui priteisė 800 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už skundo surašymą.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ši administracinė byla buvo nutraukta, nes pareiškėjas atsisakė skundo dėl to, kad atsakovas geruoju patenkino jo skundo reikalavimą po to, kai pareiškėjas padavė skundą teismui.

Vadovaujantis bendruoju Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.

Pažymėtina, kad iš esmės analogiškos nuostatos buvo įtvirtintos ir iki 2016 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 3 dalyse. Administracinių teismų praktikoje, aiškinant ABTĮ 44 straipsnio 3 dalies nuostatas, konstatuota, jog šiai teisės normai taikyti neturi esminės reikšmės, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą. Esminė aplinkybė yra tai, kad de facto (faktiškai; iš tikrųjų) reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą. Priešingas situacijos aiškinimas būtų neproporcingas ir pažeistų teisėtų lūkesčių principą. Kiekvieną kartą kreipdamasis į teismą, pareiškėjas negalėtų būti tikras dėl teisės į bylinėjimosi išlaidas atsiradimo, jei vėliau bet kuriuo momentu atsakovas įvykdytų pareiškėjo reikalavimą ir motyvuotų tai bet kokiomis aplinkybėmis. Tokiu būdu atsakovas nepagrįstai išvengtų pareigos atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors kreipimosi į teismą momentu pareiškėjo reikalavimas nebuvo de facto (faktiškai; iš tikrųjų) įvykdytas arba pareiškėjas apie tai nežinojo ir negalėjo žinoti (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-596/2011; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016).

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, be kita ko, priteisė pareiškėjui jo prašytą 800 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už skundo parengimą. Atsakovas atskirajame skunde teigia, kad šiuo atveju turėjo būti įvertintas prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų protingumas bei turėjo būti atsižvelgiama į tai, kad administracinė byla nebuvo sudėtinga ir nereikalavo specifinių žinių.

ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Rekomendacijų (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punkte įtvirtinta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes.

Rekomendacijų 7 punkte įtvirtinta, kad už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas teismui buvo pateiktas 2018 m. balandžio 27 d., todėl nustatant maksimalią priteistiną sumą už šią paslaugą taikytinas 2017 metų IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių), kuris Lietuvos statistikos departamento duomenimis buvo 884,8 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už skundo parengimą nustatytas koeficientas 2,5, todėl rekomenduojama priteisti maksimali užmokesčio suma už skundo parengimą yra 2 212 Eur (884,8 × 2,5). Taigi pareiškėjo prašoma priteisti suma už skundo parengimą (800 Eur) neviršija Rekomendacijose nustatytos maksimalios sumos ir yra daugiau nei du kartus mažesnė nei nustatyta maksimali už skundą priteistina suma.

Šiuo atveju teisėjų kolegija, nustačiusi, kad pareiškėjas turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bei atsižvelgusi į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, įvertinusi, kad atsakovas patenkino pareiškėjo reikalavimą, t. y. pareiškėjo skundo tikslas buvo pasiektas, taip pat atsižvelgusi į pareiškėjui suteiktų paslaugų apimtį, byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį ir trukmę iki jos nutraukimo, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui priteisė visą jo nurodytą bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme, sumą. Priteista 800 Eur bylinėjimosi išlaidų suma už skundo parengimą nėra pernelyg didelė ir neprotinga.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai bei teisėtai 2018 m. liepos 25 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš esmės tenkino, priteisdamas pareiškėjui iš atsakovo NMA 800 Eur bylinėjimosi išlaidų už skundo parengimą. Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, atsakovo atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė