Legislator Case Law & Legislation
6488da70-4ada-4a99-8974-ae92b5cfc8ae AI generated

6488da70-4ada-4a99-8974-ae92b5cfc8ae · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 6488da70-4ada-4a99-8974-ae92b5cfc8ae
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-177-1076/2019 Teisminio proceso Nr. 1-04-0-00007-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.2.3.1.2.8; 2.1.4.8; 2.1.15.3.1; 2.1.15.3.3.2; 2.4.6.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 1 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Lino Žukausko, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei, nuteistajam A.

Legislator headnote

AI generated

6488da70-4ada-4a99-8974-ae92b5cfc8ae · Lietuvos apeliacinis teismas: Be to, nuteistojo nuomone, bent jau dalį R. A. gydymo iÅ¡laidų turėtų atlyginti (duomenys neskelbtini) pataisos namų administracija, nes pataisos namų pareigÅ«nai netinkamai atliko savo pareigas – neužtikrino nukentėjusiajam saugumo. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis A. S. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-177-1076/2019 Teisminio proceso Nr. 1-04-0-00007-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.2.3.1.2.8; 2.1.4.8; 2.1.15.3.1; 2.1.15.3.3.2; 2.4.6.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 1 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Lino Žukausko, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei, nuteistajam A.

S., jo gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. S. (A. S.) apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ ir nuteistas laisvės atėmimu 16 (Å¡eÅ¡iolikai) metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirtÄ bausmę subendrinus su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme dalinio sudėjimo bÅ«du, galutinė subendrinta bausmė A.

S. paskirta laisvės atėmimas 20 (dvideÅ¡imčiai) metų, pirmuosius 7 (septynerius) metus bausmės atliekant kalėjime, o likusiÄ bausmės dalį – pataisos namuose. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, A. S. pripažintas pavojingu recidyvistu. IÅ¡ A. S. priteista Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai 4 280,30 Eur (keturi tÅ«kstančiai du Å¡imtai aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų, 30 ct) iÅ¡laidų sveikatos priežiÅ«ros paslaugoms apmokėti.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė: I. Bylos esmė A. S. nuteistas už tai, kad 2018 m. vasario 18 d., apie 9 val., (duomenys neskelbtini) pataisos namų, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nuteistųjų bÅ«rio patalpų gyvenamojoje patalpoje Nr. 2, be jokios dingsties, demonstruodamas aiÅ¡kų žmogaus ir visuomenės negerbimÄ , elementarių moralės ir elgesio normų niekinimÄ , kitų nuteistųjų akivaizdoje, gulinčiam nukentėjusiajam R.

A. tyčia peiliu smogė mažiausiai du smÅ«gius į galvos ir kaklo–sprando sritis. Po to, tęsdamas veikÄ , (duomenys neskelbtini) nuteistųjų bÅ«rio patalpų gyvenamojoje patalpoje Nr. 2 ir (duomenys neskelbtini) nuteistųjų bÅ«rio patalpų koridoriuje, R. A. tyčia peiliu smogė mažiausiai keturis smÅ«gius į kaklo–sprando, nugaros, krÅ«tinės ir pilvo sritis, tuo padarydamas durtines-pjautines žaizdas galvoje, kakle, sprande, nugaroje, krÅ«tinės, pilvo ir deÅ¡inės rankos srityse, deÅ¡inio inksto, kepenų deÅ¡inės skilties ir storosios žarnos kylančiosios dalies sužalojimus, iÅ¡plitusį pilvaplėvės uždegimÄ , oro ir kraujo susikaupimÄ deÅ¡inėje krÅ«tinplėvės ertmėje, hemoraginį Å¡okÄ , tai dėl kiaurinio pilvo sienelės pažeidimo su deÅ¡inio inksto, kepenų ir storosios žarnos pažeidimo vertinama kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

Taip A. S. dėl chuliganiÅ¡kų paskatų pasikėsino nužudyti R. A., bet savo veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusysis aktyviai pasiprieÅ¡ino fizinio smurto veiksmams, padėti nukentėjusiajam atėjo kiti nuteistieji, nukentėjusiajam skubiai buvo suteikta kvalifikuota medicinos pagalba. II. Apeliacinio skundo argumentai Apeliaciniame skunde nuteistasis A. S. praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nuosprendį pakeisti, sugriežtinti jam paskirtÄ bausmę ir paskirti jÄ visÄ atlikti kalėjime.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡ jo priteista 4 280,30 Eur (keturi tÅ«kstančiai du Å¡imtai aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt eurų, 30 ct) Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai arba dalį iÅ¡laidų sveikatos priežiÅ«ros paslaugoms apmokėti priteisti ir iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pataisos namų administracijos. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo jam pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ paskirta bausmė yra aiÅ¡kiai per Å¡velni, ji neatitinka nei padarytos nusikalstamos veikos, nei jo asmenybės pavojingumo.

Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu jis davė iÅ¡samius parodymus, kad nusikaltimÄ suplanavo iÅ¡ anksto ir nusikalstamÄ sumanymÄ siekė įgyvendinti pilnai, t. y. atimti nukentėjusiajam gyvybę. Šį nusikaltimÄ jis padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, o tai rodo, kad bausmės atlikimas pataisos namuose jo nepataisė. Nuteistojo nuomone, jis nėra vertas bÅ«ti paleidžiamas į laisvę, be to, atlikęs dar ir Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę, jis jau nebegalės adaptuotis visuomenėje.

Nuteistasis A. S. teigia, kad pirmosios instancijos teismas taip pat paskyrė jam aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ galutinę subendrintÄ bausmę, nes prie paskirtos bausmės pridėjo tik ketverius metus pagal ankstesnį nuosprendį jam paskirtos bausmės ir tik septynerius metus paskyrė atlikti kalėjime. Apeliantas nurodo, kad nesutinka ir su nuosprendžio dalimi, kuria iÅ¡ jo priteistos iÅ¡laidos nukentėjusiajam R. A. suteiktoms sveikatos priežiÅ«ros paslaugoms apmokėti. BÅ«damas laisvės atėmimo vietoje jis neturės galimybės iÅ¡mokėti priteistÄ sumÄ , nes laisvės atėmimo bausmės vykdymo vietose nėra darbo, o ir administracija prieÅ¡ nuteistuosius, kurie turi daug nuobaudų, nusiteikusi prieÅ¡iÅ¡kai.

Be to, nuteistojo nuomone, bent jau dalį R. A. gydymo iÅ¡laidų turėtų atlyginti (duomenys neskelbtini) pataisos namų administracija, nes pataisos namų pareigÅ«nai netinkamai atliko savo pareigas – neužtikrino nukentėjusiajam saugumo. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis A. S. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistasis A. S. apeliaciniame skunde savo kaltės ir veiksmų kvalifikavimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ neginčija, nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo jam paskirtomis bausmėmis bei priteistu civiliniu ieÅ¡kiniu. Nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, teisėjų kolegija baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėja paduoto apeliacinio skundo ribose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl nuteistajam A. S. paskirtų bausmių Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-477-746/2015, 2K-68-942/2016, 2K-129-976/2016, 2K-184-746/2016, 2K-55-699/2017 ir kt.). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę Å¡velninti ar griežtinti gali tik tuo atveju, jei pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ arba aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę.

Å iuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. S., pirmiau aptartų baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė savo rūšimi ir dydžiu teisingÄ bausmę, kuriÄ subendrino su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, nepažeisdamas BK 63 straipsnio nuostatų. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. S., įvertino visas, taip pat ir apeliaciniame skunde akcentuojamas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes.

Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė nusikaltimÄ Å¾mogaus gyvybei, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis, 129 straipsnio 2 dalies 8 punktas), veikė tiesiogine tyčia, tačiau nusikalstama veika nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje. Teismas taip pat įvertino tai, kad A. S. praeityje teistas net devynis kartus, taip pat ir už analogiÅ¡kÄ nusikaltimÄ â€“ tyčinį nužudymÄ dėl chuliganiÅ¡kų paskatų (t. 2, b. l. 60–69, 74–135).

Pataisos namų administracijos jis charakterizuojamas neigiamai, sistemingai pažeidinėja pataisos namuose nustatytÄ tvarkÄ , nuo 2003 metų iki nusikalstamos veikos padarymo drausmine tvarka baustas 116 kartų. Nuteistajam diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant narkotines medžiagas, priklausomybė nuo alkoholio (t. 2, b. l. 55, 56–59). Pirmosios instancijos teismas įvertino ir į tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikaltimÄ bei padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ , ir pripažino tai A.

S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kita vertus, teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis savo veiksmų kritiÅ¡kai nevertina ir gailisi tik dėl to, kad nukentėjusysis liko gyvas, be to, teigia, kad siekdamas savo tikslų vėl gali padaryti panašų nusikaltimÄ , o tai rodo didesnį Å¡io nuteistojo pavojingumo laipsnį. A. S. nusikaltimÄ padarė bÅ«damas recidyvistas, tai teismas pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), be to, pripažino A.

S. pavojingu recidyvistu (BK 27 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai). Ä®vertinęs Å¡ių aplinkybių visumÄ , pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. S. už BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytos nusikalstamos veikos padarymÄ paskyrė Å¡io baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytÄ terminuoto laisvės atėmimo bausmę, didesnę už sankcijoje nustatytÄ Å¡ios bausmės vidurkį. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia nuteistajam A. S. paskirta bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, tinkamai individualizuota.

Vertinti jÄ kaip aiÅ¡kiai per griežtÄ ar kaip aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ , kaip kad teigia apeliantas, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Paskirtoji bausmė tinkamai subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. birželio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalies nuostatomis, dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du, taip pat atsižvelgiant į BK 50 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatančias, jog maksimalus terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas, net ir skiriant galutinę bausmę už kelias nusikalstamas veikas BK 63 straipsnio pagrindu, yra dvideÅ¡imt metų.

BÅ«tent tokio dydžio galutinė subendrinta bausmė A. S. skundžiamu nuosprendžiu ir yra paskirta, be to, dalį Å¡ios bausmės (pirmuosius septynerius metus) nustatyta atlikti ne pataisos namuose, bet kalėjime. Nuteistojo A. S. praÅ¡ymas sugriežtinti jam pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ paskirtÄ bausmę ir galutinę subendrintÄ bausmę, taip pat nustatyti visÄ paskirtÄ bausmę atlikti kalėjime, negali bÅ«ti tenkinamas ir dėl kitos priežasties. BPK 320 straipsnio, nustatančio bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrÄ sias nuostatas, 4 dalis reglamentuoja, kad pabloginti nuteistojo ar iÅ¡teisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo skundai.

Taigi įstatymas nenumato galimybės apeliaciniam teismui pabloginti nuteistojo padėtį, bylÄ apeliacine tvarka nagrinėjant pagal jo paties apeliacinį skundÄ . Tai, kad BPK 320 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas principas non reformatio in peius, pagal kurį, nagrinėdamas bylÄ pagal nuteistojo, iÅ¡teisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, skundÄ , apeliacinės instancijos teismas negali pabloginti apelianto teisinės padėties, t. y. priimti tokio sprendimo, kuris apeliantui bÅ«tų mažiau palankus, nei skundžiamas teismo nuosprendis ar nutartis, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2017 m. birželio 26 d. nutarime Nr. KT8-N6/2017 „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 4 dalies, 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, jame, be kita ko, pažymėjęs ir tai, kad pagal BPK 320 straipsnio 4 dalyje įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ nuteistojo, iÅ¡teisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali bÅ«ti pabloginta esant ne tik jo paties, bet ir kito nuteistojo, iÅ¡teisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, apeliaciniam skundui.

Dėl civilinio ieÅ¡kinio BPK 109 straipsnis reglamentuoja, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). SprendimÄ patenkinti civilinį ieÅ¡kinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieÅ¡kinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryÅ¡ys.

Šioje baudžiamojoje byloje Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 4 280,60 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl išlaidų nukentėjusiajam R. A. suteiktoms sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti (t. 1, b. l. 195–196). Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis R. A. nuo 2018 m. vasario 18 d. iki 2018 m. kovo 5 d. buvo gydomas VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninėje dėl sužalojimų, kuriuos byloje nagrinėjamo įvykio metu, suduodamas ne mažiau kaip šešis smūgius peiliu į galvos ir kaklo–sprando, nugaros, krūtinės ir pilvo sritis, jam padarė nuteistasis A.

S.. Nukentėjusiajam suteiktų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų kaina 4 280,60 Eur (t. 1, b. l. 196). Taigi Kauno teritorinė ligonių kasa civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytÄ turtinę žalÄ , t. y. iÅ¡laidas nukentėjusiajam suteiktoms sveikatos priežiÅ«ros paslaugoms apmokėti, patyrė dėl nuteistojo A. S. tyčinių nusikalstamų veiksmų. Esant tokioms aplinkybėms, pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡iuo atveju už kilusiÄ Å¾alÄ pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalį, 6.280 straipsnį yra atsakingas nuteistasis A.

S., bÅ«tent jam kyla prievolė atlyginti Kauno teritorinės ligonių kasos turėtas iÅ¡laidas. Tai, kad nuteistasis Å¡iuo metu nedirba, ar juo labiau, kad nuolat pažeidinėja pataisos namuose nustatyta tvarkÄ ir dėl to turi daug galiojančių nuobaudų, nėra aplinkybės, sudarančios pagrindÄ byloje surinktais duomenimis įrodytÄ civilinį ieÅ¡kinį dėl nusikalstama veika padarytos žalos atmesti ar tenkinti tik iÅ¡ dalies. Atmestinas nuteistojo teiginys, kad jam priteista žalos suma mažintina, nes, nuteistojo nuomone, (duomenys neskelbtini) pataisos namai esÄ nepakankamai užtikrino nukentėjusiojo saugumo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusiojo (ir regreso tvarka ligonių kasos) teisė reikalauti iÅ¡ A. S. visos žalos atlyginimo ir teikti atitinkamÄ ieÅ¡kinį Å¡iuo atveju nepriklauso nuo kitų asmenų tiesioginės ar netiesioginės atsakomybės klausimo. Pagal CK 1.137 straipsnį civilinėmis teisėmis asmenys naudojasi savo nuožiÅ«ra. Pagal CK 6.282 straipsnį žalos sumažinimas arba reikalavimo atmetimas yra galimas esant paties nukentėjusiojo (dalinei) kaltei dėl žalos atsiradimo, kas byloje nebuvo nustatyta.

Tuo tarpu A. S. keliamas klausimas dėl galimos pataisos namų netiesioginės atsakomybės dėl jo paties veiksmais padarytos žalos nuteistojo civilinės atsakomybės atlyginti žalÄ niekaip nemenkina. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Nuteistojo A. S. (A. S.) apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Justas Namavičius Daiva Pranytė-Zalieckienė Linas Žukauskas