Legislator Case Law & Legislation
2013-06-26 Nr. AB-3089-3-61-3-02359-2011-6 AI generated

2013-06-26 Nr. AB-3089-3-61-3-02359-2011-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2013-06-26 Nr. AB-3089-3-61-3-02359-2011-6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo P. V. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A438-2427/2012 pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kariuomenei dėl įsakymo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

2013-06-26 Nr. AB-3089-3-61-3-02359-2011-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: P. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrės 2010 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. P-841 „Dėl vyr. ltn. P. V. išleidimo į atsargą“ (toliau – ir įsakymas Nr. P-841) 2, 3, 4 ir 5 punktus; 2) grąžinti pareiškėją į profesinę karo tarnybą; 3) priteisti už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010 m. rugsėjo 23 d. tarnybinį atlyginimą (vidutinis 1 dienos atlyginimas –160,71 Lt), butpinigius (210 Lt per mėnesį) ir maistpinigius (1 dienos suma –14,80 Lt); 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. P662-142/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02359-2011-6

Procesinio sprendimo kategorija 80.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo P. V. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A438-2427/2012 pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kariuomenei dėl įsakymo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. P. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrės 2010 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. P-841 „Dėl vyr. ltn. P. V. išleidimo į atsargą“ (toliau – ir įsakymas Nr. P-841) 2, 3, 4 ir 5 punktus; 2) grąžinti pareiškėją į profesinę karo tarnybą; 3) priteisti už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2010 m. rugsėjo 23 d. tarnybinį atlyginimą (vidutinis 1 dienos atlyginimas –160,71 Lt), butpinigius (210 Lt per mėnesį) ir maistpinigius (1 dienos suma –14,80 Lt); 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas paaiškino, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – ir KAM, atsakovas) su juo buvo sudariusi terminuotą profesinės karo tarnybos (toliau – ir PKT) sutartį, kuri galiojo iki 2011 m. lapkričio 19 d., o 2010 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. P-394 buvo perkeltas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą. Nurodė, jog KAM neperkėlė jo į kitas pareigas ir skundžiamo įsakymo Nr. P-841 2 punktu nutraukė su juo PKT sutartį ir išleido iš profesinės karo tarnybos į atsargą. Taip pat nurodė, kad Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir KPAT) viršininkas kreipėsi į Lietuvos kariuomenės vadą prašydamas apsvarstyti KPAT karių, kurie perkelti į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą, perkėlimo į kitas pareigas klausimą. Patariamoji komisija kariuomenės vado skiriamų į pareigas karių kandidatūroms siūlyti (toliau – ir Patariamoji komisija) 2010 m. birželio 1 d. posėdžio protokolu Nr. RK-4 (toliau – ir protokolas Nr. RK-4) konstatavo, kad pareiškėjui krašto apsaugos sistemoje nėra jo išsilavinimą ir kvalifikaciją atitinkančių pareigų ir pasiūlė jį išleisti į atsargą.

Pareiškėjo teigimu, protokolo Nr. RK-4 priede Nr. 1 (karininkų vertinimo lentelėje) buvo daug netikslumų ir neteisingų duomenų, kurie galėjo turėti įtakos priimant sprendimą dėl karininko skyrimo į kitas pareigas, todėl pareiškėjas kreipėsi į įvairias KAM institucijas, tačiau gavo tik biurokratinius, nemotyvuotus ir neargumentuotus atsakymus. Atkreipė dėmesį, jog kitiems karininkams, sulaukusiems Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) 45 straipsnio 4 dalies 5 ir 6 punktuose nustatyto amžiaus, nuo kada jie išleidžiami į atsargą, buvo pasiūlyta pratęsti PKT sutartis, nors nemažai karininkų, kuriems nesukako atleidimo į atsargą amžius, yra perkelti į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą ir laukia sprendimo, todėl, pareiškėjo nuomone, buvo pažeistos jo tiek piliečio, tiek ir kario teisės bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo, teisėtumo ir teisėtų lūkesčių principai.

Pareiškėjo teigimu, Patariamoji komisija protokole nepagrįstai nurodė, kad buvę KPAT karininkai neturėjo išsilavinimo ir kvalifikacijos tam, kad būtų paskirti į kitas pareigas krašto apsaugos sistemoje. Nurodė, jog 2010 m. balandžio 9 d. buvo 27 laisvos pareigybės, 13 pareigybių buvo ir 2009 m. gruodžio 18 d., kai Patariamoji komisija nesprendė KPAT karininkų rotacijos klausimo, nors tame pačiame posėdyje buvo svarstoma dėl kituose padaliniuose tarnavusių PKT karių perkėlimo į naujas pareigas. Pažymėjo, jog KASOKTĮ 46 straipsnis suteikia atsakovui tik kai kuriais atvejais, esant poreikiui, pratęsti PKT sutartis su kariais, kuriems suėjęs įstatymu nustatytas tarnybos amžius. Atkreipė dėmesį, jog karininkų, tarnaujančių virš įstatyme kariniam laipsniui nustatyto amžiaus, yra 150, tačiau neįvardytos priežastys, dėl kurių jie tarnauja toliau, todėl pareiškėjo nuomone, sutartys pratęsiamos pagal neaiškius kriterijus.

Be to, pareiškėjas nurodė, kad 2010 m. liepos mėnesio pradžioje krašto apsaugos sistemoje buvo įdarbinti Lietuvos karo akademiją baigę kariūnai, t. y. 40 asmenų, turinčių leitenanto laipsnį, o tai prieštarauja Krašto apsaugos ministro 2005 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. V-488 patvirtino Profesinės karo tarnybos karių rotacijos ir perkėlimo tvarkos aprašo (toliau – ir Rotacijos ir perkėlimo aprašas) 15 punktui, taigi atsakovas neteisėtai suteikė kariūnams pirmumo teisę į profesinę karo tarnybą ir priėmė juos į tarnybą tuo metu, kai pareiškėjas dar nebuvo atleistas iš tarnybos ir jo kandidatūra galėjo būti svarstoma toms pareigoms, į kurias buvo paskirti kariūnai. Pareiškėjas pažymėjo, kad jo laipsnis skyrimo į pareigas metu buvo aukštesnis už Lietuvos karo akademijos absolventų, todėl pareiškėjo tarnybos patirtis ir kvalifikacija turėjo būti įvertinti. Be to, net nebuvo svarstoma, ar pareiškėjas galėjo užimti atlaisvintas karo akademijos absolventams pareigybes bei naujai sukurtas pareigybes krašto apsaugos sistemoje.

Atsakovas KAM atsiliepimuose nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovo teigimu, šioje byloje reikšminga faktinė aplinkybė yra karių skaičiaus sumažinimas arba pertvarkymas krašto apsaugos sistemos institucijos, tarnybos. KAM nuomone, KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata „<....> (arba) kai nėra laisvų kario laipsnį ir kvalifikaciją atitinkančių pareigų“ laikytina savarankišku kario atleidimo iš tarnybos pagrindu. Atsakovas nurodė, kad KPAT buvo realiai pertvarkyta ir sumažintas karių (karininkų, puskarininkių, seržantų) skaičius, kaip ir buvo numatyta teisės aktuose.

KAM nurodė, kad pareiškėjo paskyrimas į kitas pareigas buvo svarstomas Patariamosios komisijos 2010 m. birželio 1 d. posėdyje. Ši komisija, turėdama visą informaciją apie laisvas karių pareigybes visoje krašto apsaugos sistemoje ir pareigybių kvalifikacinius reikalavimus, konstatavo, kad pareigų, į kurias pareiškėjas galėtų būti perkeltas (paskirtas) nėra, todėl pareiškėjo teiginys, esą KAM nepatikrino, ar visoje krašto apsaugos sistemoje yra jo karinį laipsnį ir kvalifikaciją atitinkančių laisvų pareigybių, yra nepagrįstas. Pažymėjo, kad iš protokolo Nr. RK-4 matyti, kad ne tik KPAT personalo rezerve (kur buvo ir pareiškėjas) esančių karių, bet ir kitose krašto apsaugos sistemos dalinių personalo rezerve esančių karių kandidatūros buvo svarstomos ir siūlomos į pareigas visoje krašto apsaugos sistemoje. KAM nuomone, atleidžiant pareiškėją iš tarnybos, buvo atsižvelgta į visas KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 2 punkte išdėstytas aplinkybes, taip pat ir į šioje normoje numatytą aplinkybę „<...> (arba) kai nėra laisvų kario laipsnį ir kvalifikaciją atitinkančių pareigų“. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su jo nepaskyrimu į pareigas ir kitų karių paskyrimu į pareigas, atsakovas pažymėjo, kad kario atleidimas iš tarnybos ir kario paskyrimas į pareigas yra skirtingi dalykai, kuriuos reglamentuoja skirtingos teisės normos. Pagal KASOKTĮ 41 straipsnį pareiškėjai galėtų būti paskirti į jų laipsnį atitinkančias pareigas ir tik atskirais atvejais į vienu laipsniu aukštesnes arba žemesnes pareigas, bet visais atvejais būtina sąlyga yra kvalifikacija.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepimuose į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka, o savo poziciją pagrindė iš esmės tokiais pačiais motyvais kaip ir atsakovas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 1 d. sprendimu pareiškėjo P. V. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 2 punkto ne kartą yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje yra įtvirtintos dvi savarankiškos jos taikymo sąlygos: 1) sumažinamas karių skaičius, pertvarkomas dalinys, tarnyba ar kita krašto apsaugos sistemos institucija; 2) nėra laisvų kario laipsnį ir kvalifikaciją atitinkančių pareigų. Dėl antrosios sąlygos taikymo išaiškinta, kad pagal KASOKTĮ 21 straipsnio 2 dalį, kario statusą nustato šis ir kiti kariuomenės veiklą bei karo tarnybą reglamentuojantys įstatymai, statutai ir kiti teisės aktai. Išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus, darbo ir valstybės tarnybos santykius reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai kariams netaikomi. KASOKTĮ 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog į kitas pareigas, kitą dalinį, junginį ar vietovę arba į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą profesinės karo tarnybos karys gali būti perkeliamas krašto apsaugos ministro ar jo įgalioto vado sprendimu. Taigi KASOKTĮ numato kitokią karių paskyrimo į pareigas ar perkėlimo į jas tvarką negu darbo ir valstybės tarnybos santykius reglamentuojantys įstatymai. Išaiškinta, kad vadovybė neturi prievolės kariui siūlyti (ieškoti) kitas pareigas arba privalomai perkelti jį į kitas pareigas, panaikinus jo pareigybę, kadangi KASOKTĮ tokios pareigos (privalomos procedūros) nenustato. Tačiau pagal KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimą atsakovas privalo perkelti karį į laisvas kario laipsnį ir kvalifikaciją atitinkančias pareigas. Esant konkurencijai į laisvą pareigybę jis privalo atrinkti tinkamiausią karį pagal savo nustatytus vertinimo kriterijus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-2681/2011, 2011 m. gegužės 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-2711/2011 ir kt.).

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog byloje nustatyta, kad įgyvendindamas bendrą karo prievolės administravimo reformą, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras 2009 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. V-1161 patvirtino Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos naują institucijos struktūrą ir pareigybių sąrašą, kurie įsigaliojo nuo 2010 m. balandžio 15 d. Lyginant su ankstesniu pareigybių sąrašu, Karo prievolės administravimo tarnyboje prie Krašto apsaugos ministerijos vietoje buvusių 260 pareigybių (iš jų karininkų – 88, puskarininkių – 21, seržantų – 53) iš viso buvo patvirtintos 88 naujos pareigybės (iš jų karininkų – 22, puskarininkių – 8, seržantų – 21). Kadangi pareiškėjas nagrinėjamam ginčui aktualiu laikotarpiu buvo jaunesnysis karininkas bei turėjo vyresniojo leitenanto laipsnį, nagrinėjamam ginčui aktualus KPAT karininkų pareigybių sumažinimas (vietoj 88 paliktos 22 pareigybės). Taigi matyti, kad KPAT sumažėjo ne tik vyresniojo leitenanto kategorijai priskirtų profesinės karo tarnybos karių skaičius, bet ir visų kitų šios institucijos karių skaičius. Nors dalis KPAT teritorinių padalinių buvo panaikinti, tačiau pagal pakeistą KPAT struktūrą liko Vilniaus Karo prievolės centro teritorinis Vilniaus skyrius, kuriame dirbo pareiškėjas, tačiau vedėjo pavaduotojo pareigybė buvo panaikinta.

Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Patariamoji komisija 2010 m. balandžio 9 d. posėdyje dėl neatrinktų karių sąrašo konstatavo, kad 51 karininkui (tarp jų pareiškėjui) nėra jų išsilavinimą ir kvalifikaciją atitinkančių pareigų. Kaip jau minėta, nuo 2010 m. balandžio 15 d. įsigaliojus naujam pareigybių sąrašui 51 KPAT karys (tarp jų – pareiškėjas) buvo perkelti į laikinąjį PKT personalo rezervą (KASOKTĮ 41 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjo teigimu, protokolo Nr. RK-4 priede Nr. 1 (karininkų vertinimo lentelėje) buvo daug netikslumų ir neteisingų duomenų, kurie galėjo turėti įtakos priimant sprendimą dėl karininko skyrimo į kitas pareigas. Kaip matyti iš Patariamosios komisijos protokolo Nr. RK-4 priedo (lentelės), pareiškėjo veikla buvo įvertinta gerai, nors, kaip matyti iš profesinės karo tarnybos karininko atestato, 2010 m. balandžio 14 d. pareiškėjo P. V. veikla buvo įvertinta labai gerai, todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjui nepagrįstai buvo nesuteiktas 1 papildomas balas, tačiau taip pat konstatavo, kad nėra duomenų, jog ši aplinkybė būtų turėjusi įtakos pareiškėjo atrankai.

Kaip nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-3491/2011, KASOKTĮ 41 straipsnyje įtvirtintas karių laipsnių ir pareigų derinimo principas, kuris pats savaime negali būti suprantamas ir aiškinamas taip, kad atitinamą laipsnį turintis PKT karys gali būti paskirtas į bet kurias laisvas jo turimą laipsnį atitinkančias pareigas, kadangi atitinkamoms karinėms specialybėms reikalinga tik tam tikros srities kvalifikacija ir į tas pareigas gali būti atrinkti tik atitinkamą kvalifikaciją (atsižvelgiant į laipsnius) turintys specialistai.

Tačiau KASOKTĮ įtvirtinta Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės diskrecija nutraukti PKT sutartį ir išleisti PKT karį į atsargą (KASOKTĮ 38 str. 2 ir 4 d., 39 str., 45 str.), kai ja naudojamasi atliekant atitinkamus struktūrinius pertvarkymus (mažinant karių skaičių, pertvarkant dalinį, tarnybą ar kitą KAS instituciją) ir yra karių konkurencija į laisvas pareigybes, be jau minėto karių laipsnių ir pareigų derinimo principo, turi būti pagrįsta motyvuotu krašto apsaugos sistemos poreikiu atitinkamu laikotarpiu (atsižvelgiant į KAS priskirtų uždavinių ir funkcijų vykdymą bei plėtros prioritetus ir pan.) spręsti, kokių kategorijų (specialybių) kariai reikalingi tuo konkrečiu laikotarpiu.

Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog, kaip jau minėta, pareiškėjas turėjo vyresniojo leitenanto laipsnį. Kaip matyti iš naujojo KPAT pareigybių sąrašo, pareigūnams, turintiems vyresniojo leitenanto laipsnį, pareigybių KPAT nebeliko. Iš PKT vyresniųjų leitenantų ir kapitonų pareigybių, kurios buvo laisvos nuo 2010 m. balandžio 14 d. iki 2010 m. birželio 1 d. ir nuo 2010 m. birželio 2 d. iki 2010 m. birželio 30 d., sąrašų matyti, kad minėtu laikotarpiu buvo laisvos 5 pareigybės vyresniesiems leitenantams: finansų karininko (FAD, Antrasis finansinių operacijų skyrius), vyr. specialisto (RIST prie KAM, Ryšių ir informacinių sistemų projektų ir planavimo skyrius, Ryšių ir informacinių sistemų planavimo poskyris), vyr. specialisto (RIST prie KAM, Specialiosios ryšių technikos priežiūros ir eksploatavimo skyrius), dirigento (SP orkestras), kuopos vado pavaduotojo (MP, Aprūpinimo kuopa, Vadovybė).

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjas turi aukštąjį išsilavinimą – yra baigęs Vilniaus pedagoginį universitetą ir įgijęs mechanikos inžinieriaus (mokytojo) specialybę, taip pat mokėsi Vilniaus 3–ojoje statybininkų mokykloje, kurioje įgijo staliaus, tinkuotojo dažytojo kvalifikaciją. Pareiškėjas taip pat yra baigęs vadų kursus, Asmenybės galimybių ir vidinių rezervų atskleidimo kursus, Verbavimo komunikacijos įvadą bei Šaudyklų valdymo bei taktinio kovinio šaudymo kursus. 2007 m. rugsėjo 20 d. – 2008 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjas buvo įvertintas labai gerai, 2008 m. rugsėjo 20 d. – 2009 m. rugsėjo 20 d. – gerai. Anglų kalbos mokėjimo lygis (pagal ALCPT (ECL)) 78. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas turėjo neabejotiną kvalifikacinį pranašumą prieš kitus karius, kurie buvo paskirti į šias laisvas pareigas, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad nebuvo paisoma pretendentų kvalifikacijos privalomumų. Pirmenybės suteikimas įvertinus kvalifikacinius gebėjimus negali būti vertinama kaip atitinkamos privilegijos suteikimo lyginant su kitais pretendentais ir lygiateisiškumo principo pažeidimu. Be to, pagal šių pareigybių reikalavimus, asmenys, norėję užimti minėtas pareigas, turėjo turėti leidimą dirbti su informacija, žymima slaptumo žyma konfidencialiai arba slaptai, kurio pareiškėjas nagrinėjamu momentu dar neturėjo.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog, pareiškėjo nuomone, jis galėjo užimti tokias pareigybes KPAT: Panevėžio centro viršininko, Klaipėdos centro viršininko, Komplektavimo organizavimo skyriaus vyr. specialisto, Alytaus skyriaus vedėjo, Kauno skyriaus vedėjo, Kauno skyriaus vyr. specialisto, Vilniaus skyriaus vyr. specialisto, Panevėžio skyriaus vedėjo, Telšių skyriaus vedėjo, Klaipėdos skyriaus vyr. specialisto, Komplektavimo organizavimo skyriaus vyr. specialisto. Teismo vertinimu, šie pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti, kadangi, kaip jau minėta, patvirtinus naują KPAT struktūrą pareigybių kariams, turintiems vyresniojo leitenanto laipsnį, KPAT nebeliko. Pagal KASOKTĮ 41 straipsnio 2 dalį, atskirais krašto apsaugos ministro nustatytais atvejais ir sąlygomis karys gali būti paskirtas eiti vienu laipsniu aukštesnes kario pareigas. Kai atitinkamo laipsnio laisvų pareigų nėra, krašto apsaugos ministras gali karį iki vienerių metų paskirti į vienu laipsniu žemesnes pareigas. Teismo nuomone, šiose įstatymo nuostatose įtvirtinta krašto apsaugos ministro teisė, o ne pareiga karį skirti į vienu laipsniu aukštesnes ar žemesnes pareigas, todėl KAM taip pat neprivalėjo ieškoti pareiškėjui ir vienu laipsniu aukštesnių ar žemesnių jo kvalifikaciją atitinkančių pareigų. Teismo vertinimu, laisvos pareigybės nuo 2010 m. birželio 30 d. iki 2010 m. liepos 31 d. nagrinėjamoje situacijoje nėra aktualios, kadangi, nors įsakymo Nr. P-841 2 punktu pareiškėjo atleidimo iš tarnybos diena buvo nukelta į kitą dieną po kasmetinių atostogų dienos, tačiau PKT sutartis su juo buvo nutraukta 2010 m. birželio 29 d.

Procedūrinį pažeidimą, jog skundžiamu 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. P-841 pareiškėjas buvo atleistas 2010 m. birželio 29 d., pirmosios instancijos teismas vertino kaip formalų, nes, kaip nustatyta, su pareiškėju PKT sutartis galėjo būti nutraukta jau po 2010 m. birželio 15 d., be to, atleidimo iš tarnybos diena buvo nukelta į kitą dieną po paskutinės kasmetinių atostogų dienos, todėl faktiškai šiuo pažeidimu pareiškėjo teisės nebuvo suvaržytos ar kaip nors apribotos. Įvertinęs visas ankščiau išdėstytas byloje nustatytas faktines aplinkybes bei jų teisinį reguliavimą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrės 2010 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. P-841 „Dėl vyr. ltn. P. V. išleidimo į atsargą“ 2, 3, 4 ir 5 punktai yra teisėti ir pagrįsti, todėl pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėjas P. V. prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 12 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pabrėžė, jog byloje nėra ginčo, kad nuo 2010 m. balandžio 15 d. buvo pradėta įgyvendinti bendra karo prievolės administravimo reforma, dėl ko Karo prievolės administravimo tarnyboje prie Krašto apsaugos ministerijos vietoje buvusių 260 pareigybių buvo paliktos 88 naujos pareigybės, o iš 88 buvusių karininkų pareigybių buvo paliktos tik 22 karininkų pareigybės. Ši aplinkybė patvirtina, kad pareiškėjo atleidimas KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu atitiko minėtą šios teisės normos taikymo pirmąją sąlygą – realų karių skaičiaus mažinimą. Todėl byloje nagrinėjamu atveju aktualus yra antrosios sąlygos taikymo klausimas – ar nebuvo laisvų pareiškėjo karinį laipsnį ir kvalifikaciją atitinkančių pareigų, į kurias būtų buvę galima jį perkelti.

Apibendrinęs teisinį reglamentavimą, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju, kai yra konkurencija tarp asmenų, pretenduojančių užimti laisvą pareigybę, pirmenybė visų pirma turi būti teikiama aukštesniam kariniam laipsniui bei kvalifikacijai, atsižvelgiant ir į turimą specialių žinių lygį, reikalingą konkrečios pareigybės funkcijoms vykdyti. O kai ir šie kriterijai yra lygūs, atsakovas turi diskrecijos teisę suteikti pirmenybę tam asmeniui, kurio asmeninių ir dalykinių savybių lygis bendrųjų kriterijų atžvilgiu yra aukštesnis už kitų pretendentų lygį.

Nustatė, kad patvirtinus naują KPAT pareigybių sąrašą pareigūnams, turintiems vyresniojo leitenanto laipsnį, pareigybių KPAT nebeliko. Kadangi pareiškėjo turima kvalifikacija – aukštasis pedagoginis išsilavinimas, mechanikos inžinieriaus (mokytojo) specialybė neatitiko kvalifikacinių reikalavimų laisvoms pareigybėms užimti, todėl tiek atsakovo, tiek pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas neįgijo pirmumo teisės prieš kitus asmenis, paskirtus į šias laisvas pareigybes, kurių karinis laipsnis ir kvalifikacija (specialios žinios) atitiko šių pareigų kvalifikacinius reikalavimus, yra pagrįsta bei teisinga. Iš bylos taip pat matyti, kad atsakovas atranką į laisvas pareigybes vykdė remdamasis ne tik aukštesnės kvalifikacijos kriterijumi, bet ir kitais kriterijais, kurie priskirtini bendrųjų kriterijų, reikalingų profesinei karo tarnybai atlikti, kategorijai (t. II, b. l. 41-55), kas taip pat atitiko anksčiau aptarto teisinio reguliavimo reikalavimus.

Teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje yra neįrodyta, jog nepaskyrus pareiškėjo į buvusias jo atleidimo iš tarnybos metu laisvas pareigybes buvo pažeisti KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimai. Taip pat sutiko ir su kita pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamame įsakyme nurodžius, jog su pareiškėju profesinės karo tarnybos sutartis nutraukiama nuo 2010 m. birželio 29 d., t. y., atgaline data, buvo padarytas tik formalaus pobūdžio pažeidimas, kuris nelėmė pareiškėjo subjektinių teisių.

Pareiškėjas P. V. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 8, 10 ir 12 punkto pagrindais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. vasario 13 d. nutartimi pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą netenkino.

IV. Pareiškėjas P. V. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A438-2427/2012 Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Prašyme nurodo, kad 2013 m. vasario 27 d., jau po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 13 d. nutarties, KAM Teisės departamentas pateikė papildomus duomenis, turinčius esminę reikšmę šioje administracinėje byloje. Teikdamas raštą, KAM Teisės departamentas pateikė KAM Personalo departamento 2013 m. vasario 27 d. raštą Nr. 6IS-131 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Priedas Nr. 1), kuriame patikslinamas sąrašas profesinės karo tarnybos vyresniųjų leitenantų ir kapitonų pareigybių, kurios buvo laisvos nuo 2010 m. birželio 2 d. iki 2010 m. birželio 30 d. Taip pat prie pateikto rašto buvo pridėtas sąrašas pareigybių, į kurias 2010 m. birželio 30 d. buvo paskirti Lietuvos karo akademijos absolventai, kuriame pateikiami pareigybėms keliami kvalifikaciniai reikalavimai ir informacija, nuo kada pareigybės buvo neužimtos. Teigia, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas skundą apeliacine tvarka neturėjo šių esminę reikšmę byloje turinčių duomenų, todėl tai yra pagrindas atnaujinti procesą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje kyla ginčas būtent dėl pareiškėjo atleidimo iš profesinės karo tarnybos vadovaujantis KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, be to, tai susiję su aplinkybėmis, kurios susijusios su Lietuvos karo akademijos absolventų paskyrimu į pareigas jiems baigus studijas, nes būtent dėl to, kad laisvos vietos pareigybėms užimti buvo paskirtos absolventams, jo sutartis buvo nepratęsta, mano, kad šie duomenys yra itin reikšmingi bylos nagrinėjimui.

KAM rašte nurodė, kad patikslina laisvų vyresniojo leitenanto, kapitono pareigybių sąrašą laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 2 d. iki 2010 m. birželio 30 d. Taigi ši aplinkybė įrodo, kad 2010 m. birželio mėnesį buvo papildomai 19 laisvų vyresniojo leitenanto pareigų, kurios iš viso nebuvo nurodytos teiktame profesinės karo tarnybos vyresniųjų leitenantų ir kapitonų pareigybių, kurios buvo laisvos nuo 2010 m. birželio 2 d. iki 2010 m. birželio 30 d., sąraše pirmosios instancijos teismui. Kaip matyti iš Priedo Nr. 1, iki pareiškėjo atleidimo iš tarnybos buvo laisvų pareigų, į kurias jis turėjo būti paskirtas. Teigia, kad jis buvo pranašesnis už Lietuvos karo akademijos studentus ir dėl to privalėjo būti paskirtas į šias pareigas iš karto, kai tik jos tapo laisvos. Išvardija pareigas, į kurias galėjo būti paskirtas. Kai vyko neteisėtas absolventų skyrimas į pareigas, pareiškėjas buvo laikinajame profesinės karo tarnybos rezerve, iki kol bus paskirtas į kitas pareigas (KASOKTĮ 42 str. 2 d. 1 p.), tačiau jo kandidatūra nebuvo net pasiūlyta. Dėl to buvo pažeista KASOKTĮ 41 straipsnio 2 dalis.

Pažymi, jog KAM įsakymas skirti absolventus į pareigas 2010 m. birželio 30 d. prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – įstatymui (KASOKTĮ 41 str. 1 ir 2 d., 52 str., 53 str. 2 ir 3 d., 55 str. 1 d.) bei krašto apsaugos ministro 2008 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. V-449 patvirtintam tvarkos aprašui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašioje byloje 2012 m. gruodžio 10 d. išaiškino, kad KAM privalo siekti išsaugoti profesinės karo tarnybos karį tarnyboje, todėl akivaizdu, kad tai nebuvo atlikta, dėl ko jis yra neteisėtai atleistas iš tarnybos. Visos ankščiau paminėtos aplinkybės dėl Lietuvos karo akademijos absolventų skyrimo į pareigas 2010 metais yra esminės visapusiškam administracinės bylos išsprendimui ir tai jau yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. sausio 31 d. nutartimi panašioje administracinėje byloje Nr. A520-593/2013, todėl procesas turi būti atnaujintas.

Kadangi naujos aplinkybės paaiškėjo tik 2013 m. kovo 29 d., kada L. J. susipažino su bylos medžiaga Vilniaus apygardos administraciniame teisme analogiškoje administracinėje byloje Nr. 1-618-426/2013, trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo naujai paaiškėjusių aplinkybių datos, prašymui pateikti nėra praleistas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas

Proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P63-159/2010). Bylų, užbaigtų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas griežtai laikantis ABTĮ 23 skirsnyje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos (ABTĮ 153 str. 1 d.) ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III skyriaus normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs (Lietuvos vyriausiojo administracinio 2011 m. liepos 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P442-166/2011), jog procesas administracinėje byloje gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jeigu prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo pateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje išvardintų konkrečių proceso atnaujinimo pagrindų buvimą (ABTĮ 159 str. 1 d.).

ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkte (naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu) numatytu pagrindu.

Šiuo atveju terminas prašymui paduoti skaičiuojamas nuo sužinojimo apie esmines, pareiškėjo teigimu, naujai paaiškėjusias bylos aplinkybes. Anot pareiškėjo, naujos aplinkybės jam paaiškėjo 2013 m. kovo 29 d. Taigi atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui buvo pateiktas 2013 m. balandžio 29 d. (III t., b. l. 129-133), konstatuotina, kad įstatyme įtvirtintas trijų mėnesių prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas šiuo atveju yra nepraleistas.

Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis laikytinos tik tokios, dėl kurių ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia, be to, jos turi atitikti ir šiuos kriterijus: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525–150/2010, 2011 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P438–58/2011).

Nagrinėjamu atveju kaip naujai paaiškėjusias esmines bylos aplinkybes pareiškėjas nurodo KAM Personalo departamento 2013 m. vasario 27 d. raštą Nr. 6IS-131 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame patikslinamas sąrašas profesinės karo tarnybos vyresniųjų leitenantų ir kapitonų pareigybių, kurios buvo laisvos nuo 2010 m. birželio 2 d. iki 2010 m. birželio 30 d., prie kurio taip pat buvo pridėtas sąrašas pareigybių, į kurias 2010 m. birželio 30 d. buvo paskirti Lietuvos karo akademijos absolventai, kuriame pateikiami pareigybėms keliami kvalifikaciniai reikalavimai ir informacija, nuo kada pareigybės buvo neužimtos. Pareiškėjas pažymi, kad kai vyko neteisėtas absolventų skyrimas į pareigas, pareiškėjas buvo laikinajame profesinės karo tarnybos rezerve, iki kol bus paskirtas į kitas pareigas (KASOKTĮ 42 str. 2 d. 1 p.), tačiau jo kandidatūra nebuvo net pasiūlyta. Dėl to, kad laisvos vietos pareigybėms užimti buvo paskirtos absolventams, o jo sutartis buvo nepratęsta, mano, kad šie duomenys yra itin reikšmingi bylos nagrinėjimui ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas skundą apeliacine tvarka neturėjo šių esminę reikšmę byloje turinčių duomenų.

Pažymėtina, jog argumentus, kad atsakovas neteisėtai suteikė Lietuvos karo akademijos kariūnams pirmumo teisę į profesinę karo tarnybą ir priėmė juos į tarnybą tuo metu, kai pareiškėjas dar nebuvo atleistas iš tarnybos bei jo kandidatūra galėjo būti svarstoma toms pareigoms, į kurias buvo paskirti kariūnai, pareiškėjas išdėstė dar skunde pirmosios instancijos teismui. Prašyme atnaujinti procesą, kurį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija išnagrinėjo 2013 m. vasario 13 d. nutartimi, pareiškėjas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas sprendime nepateikė motyvų dėl esminių bylos įrodymų, t. y. nepasisakė dėl Lietuvos karo akademijos absolventų paskyrimo į 19 laisvų pareigybių, kurių pareigybinis karinis laipsnis buvo vyr. leitenanto, kai pareiškėjas net nebuvo siūlytas kaip kandidatas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, 2013 m. vasario 13 d. nutartimi išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje yra iš esmės palaikomos pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl to, kad pareiškėjas neturėjo pirmumo teisės prieš kitus asmenis, paskirtus į laisvas pareigybes pareigūnams, turintiems vyresniojo leitenanto laipsnį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vertintina, jog pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl, jo teigimu, neteisėto Lietuvos karo akademijos absolventų skyrimo į pareigas, kada pareiškėjas buvo laikinajame profesinės karo tarnybos rezerve, nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme, nes pareiškėjui jos buvo žinomos jau teikiant skundą pirmosios instancijos teismui ir šie pareiškėjo argumentai jau buvo įvertinti bylą nagrinėjusių teismų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog faktas, kad su atitinkamomis aplinkybėmis susijusius dokumentus pareiškėjas gavo jau išnagrinėjus bylą, automatiškai nedaro šių aplinkybių naujai paaiškėjusiomis, t. y. tokiomis, apie kurias pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu nežinojo ir negalėjo žinoti. Dokumentų gavimo ir žinojimo apie juose nurodytas aplinkybes momentai gali nesutapti, t. y. žmogus gali žinoti tam tikras aplinkybes, bet neturėti dokumento, kuriame jos konkrečiai įvardijamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P6–115/2007). Todėl tai, kad pareiškėjas tik 2013 m. kovo 29 d. gavo KAM Personalo departamento 2013 m. vasario 27 d. raštą Nr. 6IS-131 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame patikslinamas sąrašas profesinės karo tarnybos vyresniųjų leitenantų ir kapitonų pareigybių, kurios buvo laisvos nuo 2010 m. birželio 2 d. iki 2010 m. birželio 30 d., nereiškia, jog ši aplinkybė laikytina naujai paaiškėjusia, kadangi argumentus dėl Lietuvos karo akademijos absolventų skyrimo į pareigas pareiškėjas dėstė bylos nagrinėjimo metu tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu jis prašo atnaujinti procesą, neatitinka ankščiau minėtų reikalavimų, keliamų aplinkybėms, kurios gali būti pagrindu atnaujinti procesą, vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Todėl nėra teisinio pagrindo atnaujinti procesą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo P. V. prašymo atnaujinti procesą netenkinti.

Neatnaujinti proceso administracinėje byloje Nr. A438-2427/2012 pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kariuomenei dėl įsakymo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Anatolijus Baranovas