64869228-eef3-4130-8fd6-32db956a382a · Å venčionių rajono apylinkės teismas

                                                                                    Civilinė byla Nr. 2 YT -50-665/2017                                                                                                     Proceso Nr. 2-45-3-00937-2016-2                                                                                                      Procesinio sprendimo kategorija : 3.4.5.15.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1. (S)                                                                                                                                                                                               ŠVENČIONIŲ   RAJONO   APYLINKĖS  TEISMAS                                                               S P R E N D I M A S                            LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                  2017 m . balandžio 03 d.                                                      Švenčionys                      Švenčionių rajono apylinkės teismo teisėja Gražina Čereškevičienė , sekretoriaujant Birutei Godliauskienei,dalyvaujant pareiškėjams K.

K. ir D. K., jų atstovui advokatui G. A.,suinteresuoto asmens AukÅ¡taitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko administracijos atstovui T. R., suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės Å«kio ministerijos atstovei Živilei Tepliakovienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų K. K. ir D. K. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo su suinteresuotais asmenimis AukÅ¡taitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija , Nacionaline žemės tarnyba prie LR Žemės Å«kio ministerijos ir n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjai K. K. ir D. K. patikslintu pareiÅ¡kimu ( b.l. 80-86 ) praÅ¡o buvusios sodybos atkÅ«rimo saugomoje teritorijoje tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad žemės sklype, esančiame Tetervinės viensėdyje ( anksčiau buvęs ŽemaitiÅ¡kių k. ) Labanoro sen., Å venčionių raj. , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. . (duomenys neskelbtini)Lakajos k.v., buvo sodyba su priklausiniais ( tvartu, kluonu ir Å¡uliniu), o sklypo žemės Å«kio naudmenų dalyje iki Å¡ių dienų iÅ¡likę pastato fragmentai yra sodybos gyvenamojo namo.

                      Pareiškėjai nurodė ir paaiškino teismo posėdyje , kad jiems nuosavybės teise priklauso 4,3673 ha žemės sklypas, kuriame yra miško žemės plotas sudaro 4,0265 ha, žemės ūkio naudmenų ( pievų ir natūralių ganyklų ) plotas 0,1443 ha, kitos žemės plotas 0,1965 ha, esantis Tetervinės vs., Labanoro sen. , Švenčionių rajone ( anksčiau buvęs Žemaitiškių kaimas). Žemės sklypas įregistruotas nekilnojamojo turto registre 2004 05 03, registro Nr. . (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastrinis Nr. . (duomenys neskelbtini)Lakajos k.v.

Šias aplinkybes, nuosavybę patvirtina pridedami rašytiniai įrodymai. Pareiškėjų įsigytame sklype yra buvusi sodyba, kuri pagal archyvinius dokumentus ( fondas Nr,. 1250, aprašas Nr. 6, byla Nr. 278,lapas Nr. 29 ) 1939 m. sausio mėn. priklausė M. J., joje buvo gyvenamasis namas, tvartas ir kluonas. Dabar buvusios sodybos vietoje, žemės ūkio naudmenų dalyje yra išlikę sodybos fragmentai- gyvenamojo namo pamatų kertiniai akmenys ir lygios stačiakampio formos pagilintas buvusio tvarto pagrindas, o miško žemės plote – įgriuvęs šulinys ir buvusio kluono pagrindas. Gretimų sklypų savininkai V.

S. ( sklypo kadastrinis Nr. . (duomenys neskelbtini)) ir V. N. ( sklypo kadastrinis Nr. . (duomenys neskelbtini)) leidimus sodybų atstatymui yra gavę, teritorinių pretenzijų neturi. Savo reikalavimo teisiniu pagrindu pareiÅ¡kėjai nurodo LR CPK 444-445 str., LR Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p.,31 str. 8 d. , LR MiÅ¡kų įstatymo 4 str. 3 d., faktÄ praÅ¡o nustatyti teisme, nes kitu bÅ«du negali įrodyti, jog Å¡iuo metu pareiÅ¡kėjams priklausančiame sklype buvo sodyba, kuriÄ siekia atkurti , todėl remsis teismo posėdyje apklausto liudytojų parodymais.

Faktas nustatytinas teisme , nes jis sukels pasekmes, kadangi draudimo statyti statinius buvusioje sodyboje pagal tinkamai parengtÄ ir suderintÄ projektÄ nėra. PareiÅ¡kėjų atstovas advokatas G. A. prašė pareiÅ¡kimÄ patenkinti jame nurodytais motyvais ir pagrindais , remtis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais bei liudytojų parodymais, pareiÅ¡kėjų žemės sklypo toponuotrauka, kurioje yra užfiksuotos pamatų liekanos bei atkreipė dėmesį į Aukščiausiojo teismo praktikÄ , pasikeitusį įstatyminį reguliavimÄ bei pabrėžė, kad pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymas jau kartÄ buvo teismo iÅ¡nagrinėtas ir byla nutraukta, tačiau po to , pasikeitus teisiniam reguliavimui , byla teisme nagrinėtina ir faktas nustatytinas.  Byloje gauti suinteresuotų asmenų atsiliepimai į patikslintÄ ieÅ¡kinį.

Suinteresuotas asmuo AukÅ¡taitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko administracija neprieÅ¡taravo dėl pareiÅ¡kimo patenkinimo ir juridinio fakto nustatymo. Nacionalinė žemės tarnyba prie LR aplinkos apsaugos ministerijos atsiliepimo į patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ nepateikė, tačiau teismo posėdyje dalyvaujanti atstovė Ž. Tepliakovienė neprieÅ¡taravo dėl patikslinto pareiÅ¡kimo patenkinimo. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. G. paaiÅ¡kino, kad Tetervinės viensėdis yra už vieno kilometro nuo ŽemaitiÅ¡kio.

Dabar pareiÅ¡kėjų Klimų žemėje auga miÅ¡kas. ŽemaitiÅ¡kyje Antano, Felikso ir M. J. sklypai iki nacionalizacijos buvo, jie turėjo kiekvienas savo namus. M. J. buvo nevedęs, kam liko jo turtas, liudytojui nežinoma, jis Å¡eimos neturėjo, o mirė senas apie 1940-1941 metus. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas B. L. paaiÅ¡kino, kad ŽemaitiÅ¡kio kaime vaikystėje lankė mokyklÄ , gal apie 1946 metus žaisdavo apgriuvusioje dÅ«minėje pirkioje, kuri dabar yra ŽemaitiÅ¡kio buvusiame kaime.

Tuo metu ten buvo trys sodybos – trys gyvenamieji namai. Jis parodė namo vietÄ matininkui ir pareiÅ¡kėjui, pasirašė matininko pateiktus dokumentus, nes ta vietÄ atpažino vietovėje, be to rado pamatų griuvėsius, o iÅ¡ galo namo rado augusiÄ liepÄ ir alyvų krÅ«mÄ . Ten dabar yra pieva. PareiÅ¡kimas tenkinamas.IÅ¡Â byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimų, raÅ¡ytinių įrodymų ir liudytojų parodymų nustatyta , kad pareiÅ¡kėjai yra žemės sklypo , unikalus žemės sklypo Nr. . (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. . (duomenys neskelbtini) Lakajos k.v. , esančio Tetervinės vs.

Švenčionių r. sav. bendrasavininkai. Šio žemės sklypo plotas yra 4,34 ha , sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra “miškų ūkio”. Registro duomenų bazėje yra užfiksuota, kad sklypo miško žemės plotas yra 4,3673 ha, iš jų kitos žemės plotas  yra ; pievų ir natūralių ganyklų plotas – 0,1443 ha, kitos žemės plotas – 0,1965 ha. ( b.l. 5-6,7-10, ). Minėtas sklypas, kaip vienas daiktas, kuriam suteikta pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis , Nekilnojamojo turto registre yra įregistruotas 2003 12 18, o įregistravimo pagrindas yra 2003 11 11 Apskrities viršininko sprendimas Nr. 86-8005.

Paminėto virÅ¡ininko sprendimo pagrindu daikto naudojimui yra nustatytos specialios naudojimo sÄ lygos, tame tarpe ir miÅ¡ko naudojimo apribojimai. IÅ¡ paminėto sprendimo ( prijungtos civilinės bylos b.l. 48 ) nustatyta, kad 2003 11 11 Jonui B. J. natÅ«ra atkurtos nuosavybės teisės į bendrÄ 4,34 ha ( vertė 3466 Lt) žemės sklypÄ miÅ¡ko veiklai su specialiomis žemės sklypo naudojimo sÄ lygomis ( tarp jų ir dėl naudojimo pagal 1997 07 24 Vyriausybės nutarimÄ Nr. 799 “Dėl privačių miÅ¡kų tvarkymo ir naudojimo nuostatų patvirtinimo” bei dėl sklypo priskyrimo saugomoms teritorijoms su specialiais sklypo naudojimo apribojimais) .

Teismas sprendžia, kad šiame sprendime , kurio pagrindu įregistruotas daiktas, buvo nustatyta suformuoto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), “ kita” paskirtis apart paskirties “miÅ¡kų Å«kio veiklai”. Todėl sklypo įsigijimo metu, nei vėliau, kai byla buvo 2008 metais iÅ¡nagrinėta Å venčionių rajono apylinkės teisme ir baigta nutartimi ( b.l.56-58 ), pareiÅ¡kėjai negalėjo pagrįstų ir teisėtų lÅ«kesčių dėl statybų jiems priklausančiame sklype, nes Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 dalies 8 punktas suteikė teisę atstatyti sodybÄ , jei kiti įstatymai tokios teisės neriboja.

PareiÅ¡kėjų teisę atkurti sodybÄ jiems priklausančiame sklype, vykdant statybos darbus, ribojo MiÅ¡kų įstatymas, jo 11 str. , Saugomų teritorijų įstatymo 31 str. 8 dalies nuostatos, o Žemės įstatymo 21 str. 1 d. 1 punktas įpareigojo pareiÅ¡kėjus naudoti jiems priklausančiÄ Å¾emę pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ bei pobÅ«dį, tai yra naudoti jiems priklausantį žemės sklypÄ Â miÅ¡kų Å«kinei veiklai. Esant tokioms aplinkybėms civilinės bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu buvo nustatyta, kad nėra teisinio pagrindo spręsti dėl juridinio fakto nustatymo, kadangi pareiÅ¡kėjų praÅ¡omo nustatyti fakto nustatymas nesuteiks jiems siekiamos įgyti teisės statyti sodybÄ miÅ¡ke, nesukels juridinių pasekmių.

Teismas konstatavo, kad, atsižvelgiant į įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, praÅ¡omas nustatyti faktas neįgis juridinės reikÅ¡mės, , kad nėra vienos iÅ¡ bÅ«tinų jo nustatymo sÄ lygų ( Lietuvos Respublikos CPK 445 straipsnis. Kadangi nebuvo procesinių galimybių nustatyti faktÄ , neturintį juridinės reikÅ¡mės, todėl teismas nesprendė ir dėl faktinių aplinkybių- ar Å¡iuo metu pareiÅ¡kėjams priklausančiame sklype, kuris iki nacionalizacijos priklausė A.

J. (prijungtos bylos b.l. 48,77-79 ), buvo M. J. sodyba, o procesÄ Å¡ioje civilinėje byloje nutraukė ( LR CPK 293 str. 1 punktas).            PareiÅ¡kėjams minėta teismo nutartis sukėlė juridines pasekmes, jie neteko teisės pakartotinai kreiptis į teismÄ Â dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu ( LR CPK 294 str. 2 d. ).            2013 m. kovo mėn. 28 d. LR aplinkos ministras įsakymu NR. D1-219 patvirtino Labanoro regioninio parko tvarkymo planÄ , kurio 16 p. nurodo, jog „Siekiant atkurti sunykusias tradicinio kraÅ¡tovaizdžio vertybes, numatyta atkurti trijų sodybų ŽemaitiÅ¡kių kaimÄ ( PerÅ¡okÅ¡nos kraÅ¡tovaizdžio draustinyje ) „ , o 35 p. nurodė, kad :

„Tvarkymo plano brėžinyje pažymėtose vietose numatoma galimybė atkurti buvusias ar kurti naujas sodybas, taip pat tvarkyti ir rekonstruoti miÅ¡kuose esančias sodybas, laikantis Regioninio parko apsaugos reglamento reikalavimų, MiÅ¡ko įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų „ .             Ministerija pareiÅ¡kėjus informavo, kad minėtoje vietoje sodybÄ galima atkurti , o tai savaime reiÅ¡kia , kad pareiÅ¡kėjams priklausančioje sklypo dalyje , sudarančioje 0,1443 ha plotÄ , jÄ Ä¯traukus į kraÅ¡tovaizdžio tvarkymo zonÄ Labanoro regioninio parko tvarkymo plano gyvenamojo kraÅ¡tovaizdžio tvarkymo zonÄ , teisinis reglamentavimas pasikeitė ir pareiÅ¡kėjai įgijo teisėtų lÅ«kesčių savo sklype atkurti sodybÄ . Šiuo metu LR saugomų teritorijų įstatymo 31 str. 8 d. draustiniuose numato galimybę atidalinti miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypo dalį, kurioje leidžiama atstatyti buvusiÄ sodybÄ . Galiojančio LR miÅ¡kų įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta teisė privačiÄ miÅ¡ko valdÄ skaidyti į dalis- pagal 3 d. 2 p., iÅ¡ privačios miÅ¡ko valdos dalies atidalijant žemės Å«kio naudmenas, o pagal 3 d. 4 p. atidalijant privačiÄ miÅ¡ko valdÄ buvusiai sodybai atstatyti. LR miÅ¡kų įstatyme yra įtvirtina galimybė draustiniuose esančiÄ miÅ¡ko žemę paversti kitomis naudmenomis, reikmėms susijusioms su Labanoro regioninio parko tvarkymo plano tikslų įgyvendinimu.

Todėl teismas sprendžia, kad pasikeitęs teisinis reguliavimas pareiÅ¡kėjams sukėlė teisėtus lÅ«kesčius ir garantavo teisę Žemės sklypo žemės Å«kio naudmenis ( 0,1443 ha ) atidalinti sodybos atstatymo tikslu, taip pat dalį miÅ¡ko žemės paversti kitomis naudmenomis.              Dėl iÅ¡dėstyto teismas sprendžia, jog pareiÅ¡kėjai kreipiasi į teismÄ dėl to paties dalyko, bet ne tuo pačiu teisiniu pagrindu, todėl ankstesnis teismo sprendimas jiems neužkerta kelio dar kartÄ kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinti faktÄ .

          Byloje taip pat nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai neturi dokumentų, patvirtinančių sodybos jų sklype buvimÄ iki žemės nacionalizacijos 1940 m. liepos 22 d. , archyve tokie duomenys neiÅ¡liko - IÅ¡ Vilniaus apskrities archyvo 2008 07 16 raÅ¡to Nr. (8.12.)-V5-2780 atsakymo matyti, kad Vilniaus apskrities archyvui perduotos saugoti ŽemaitiÅ¡kių kaimo Å«kinės knygos sudarytos 1952 -1954 metais ir planų, sudarytų iki 1952 metų su pastatų iÅ¡sidėstymu nėra, todėl faktas nustatytinas teisme.                1952 m. sudarant kartografinį žemėlapį sodybos pastatai minėtame žemėlapyje ŽemaitiÅ¡kės kaime k., nepažymėti ( nurodytos dvi sodybos , kurios yra už žemės sklypo ( kadastrinis Nr. 863/0004:33 ) ribų ) .

                                Iš byloje apklaustų liudytojų S. G. ir B. L. parodymų, 2017 02 05 akto matyti, kad pareiškėjams priklausančiame sklype yra išlikę sodybos fragmentai- gyvenamojo pamatų kertiniai akmenys, lygus stačiakampio formos pagilintas buvusio tvarto pagrindas, įgriuvęs šulinys ir buvusio kluono pagrindas, o žemės sklypo žemės ūkio naudmenų dalyje yra gyvenamojo pastato griuvėsiai( liekanos ) ir tvarto pagrindo vieta ( b.l. 100-101).

               IÅ¡ Lietuvos centrinio valstybės archyvo iÅ¡duoto Utenos apskrities , JoniÅ¡kio valsčiaus ŽemaitiÅ¡kių kaimo iÅ¡skirstyto viensėdžiais 1938 m. matininko V. K. sudaryto statistikos žinių lapo matyti, kad ŽemaitiÅ¡kių kaime yra trys Å«kininkai - J. F., J. M. ir J. A. , kurių kiekvieno žemės sklype yra po gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais. Prie statistikos žinių lapo pridėta žemės sklypų eksplikacija – ŽemaitiÅ¡kio kaimo viensėdžais iÅ¡skirstymo planas , 1938 07 05 sudarytas Žemės tvarkymo matininko V.

K. su visų 3 ŽemaitiÅ¡kio kaimo sodybų ribų eksplikacija ir gretimybėmis, kuriame pažymėta M. J. sodybinė žemė ir sodyba. Kitas raÅ¡ytinis įrodymas yra Kartografinis žemėlapis sudarytas pagal 1902 m. M 1:21000 nuotraukÄ , pataisytas pagal 1932 m. leidimo M 1:100000 lenkiÅ¡kÄ Å¾emėlapį, naudojant 1942 m. vasario mėnesio patikslintÄ medžiagÄ , patvirtinantis 3 sodybų ŽemaitiÅ¡kio kaime buvimÄ . IÅ¡Â UAB „Kauno inžinieriniai tyrinėjimai „ 2007 m. spalio mėn. toponuotraukos matyti  į žemės sklypo ribas įbraižytos gyvenamojo pastato koordinatės.                Visi Å¡ie dokumentai , apžiÅ«ros vietoje duomenys bei liudininkų S. G. ir B.

L. parodymai sudaro nuosekliÄ Ä¯rodymų visumÄ ir vieni kitus papildydami patvirtina, kad pareiÅ¡kėjų žemės sklype yra iÅ¡likę sodybos , iki 1940 m. liepos mėn. 22 d. galimai priklausiusios M. J., fragmentai, kad žemės sklypo žemės ūkio naudmenų dalyje buvo gyvenamasis namas.              Vadovaudamasis LR saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p., 31 str. 8 d., MiÅ¡kų įstatymo 4 str. 4 d., 11 str. , CPK 444-445 str., teismas n u s p r e n d ė :

              PareiÅ¡kimÄ patenkinti.               Buvusios sodybos atkÅ«rimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad K. K. ir D. K. priklausančiame žemės sklype,  esančiame Tetervinės viensėdyje ( anksčiau buvęs ŽemaitiÅ¡kių k. ) Labanoro sen., Å venčionių raj. , unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), , kadastrinis Nr. . (duomenys neskelbtini), Lakajos k.v., iki 1940 m. liepos mėn. 22 d. buvo sodyba, o sklypo žemės Å«kio naudmenų dalyje iki Å¡ių dienų yra iÅ¡likę sodybos gyvenamojo namo liekanų fragmentai.

                                     Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.              Teisėja                                                                                                                      Gražina Čereškevičienė