2017-12-15 Nr. AB-23704-3-61-3-04292-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-830-624/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04292-2015-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2.; 26;

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. G. su skundu (I t., b. l. 1–4) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas), priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis šiuo metu Kybartuose atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal tris nuosprendžius. Anksčiau yra atlikęs arešto bausmę ir turi neišnykusį teistumą pagal 2009 m. lapkričio 6 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendį, t. y. iš viso teistas keturis kartus, bet lygtinis paleidimas iš įkalinimo įstaigos jam niekada nebuvo taikytas. Pareiškėjas pažymėjo, jog vieną kartą yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę pagal tris nuosprendžius ir 2002 m. vasario 21 d. teismo nutartimi nuo bausmės buvo atleistas, teistumo išnykimo terminai pagal minėtus nuosprendžius pasibaigė 2007 m. vasario 22 d., todėl pagal šiuos nuosprendžius jo atžvilgiu sąvokos „teistas“ ir „teistumas“ negali būti vartojamos, nes tai imperatyviai draudžia Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) nuostatos.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad 2014 m. spalio mėnesį Kybartų pataisos namuose, rengiantis nagrinėti klausimą dėl lygtinio paleidimo, paaiškėjo, kad Departamentas klaidingai tvarko pareiškėjo ypatinguosius asmens duomenis ir teikia Kybartų pataisos namų administracijai melagingus duomenis apie tai, kad pareiškėjas teistas 7 kartus, o anksčiau jam buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. 2014 m. spalio 24 d. pareiškėjas kreipėsi į Departamentą, prašydamas ištaisyti bei sunaikinti klaidingai tvarkomus asmens duomenis, tačiau Departamentas 2014 m. spalio 31 d. raštu Nr.9R-T-321 duomenis ištaisyti bei sunaikinti atsisakė ir pasiūlė kreiptis į teismą. Dėl Departamento klaidingai tvarkomų ypatingųjų asmens duomenų Kybartų pataisos namų administracijai ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai (toliau – ir Komisija), pareiškėjo teigimu, buvo pateikti melagingi, šmeižiantys duomenys, kurie kelis kartus buvo minimi Komisijos nutarimuose (Nr. LK-445 ir Nr. LK-109) bei teismų nutartyse (2015 m. sausio 30 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartyje Nr. TS-5-305/2015 ir 2015 m. rugpjūčio 4 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartyje Nr. TS-17-305/2015, 2015 m. kovo 3 d. Kauno apygardos teismo nutartyje Nr. IS-342-383/2015).

4. Pareiškėjo vertinimu, Departamento neteisėtas atsisakymas ištaisyti ir sunaikinti klaidingai tvarkomus duomenis sukėlė negatyvias pasekmes – pareiškėjas buvo apšmeižtas oficialiuose dokumentuose, o tai sukėlė neturtinę žalą. Pateikiant suinteresuotoms institucijoms melagingus duomenis, buvo pažemintas jo orumas, pažeistos teisės ir teisėti lūkesčiai, o negatyvūs išgyvenimai nebuvo vienkartiniai, momentiniai ar trumpalaikiai. Dėl sąmoningo ir tyčinio neteisingo asmens duomenų tvarkymo, duomenis gaunančios institucijos (Kybartų pataisos namų administracija, Lygtinio paleidimo komisija, Vilkaviškio rajono apylinkės ir Kauno apygardos teismai) ignoruodavo pareiškėjo pareiškimus dėl melagingų duomenų pateikimo, neteisingų duomenų pagrindu buvo priimami pareiškėjui aktualūs Komisijos ir teismų sprendimai. Pareiškėjas nurodė, kad teisių pažeidimai ir orumo žeminimas trunka iki šiol. Dėl netinkamo asmens duomenų tvarkymo pareiškėjas patyrė psichologinį šoką, bejėgiškumo ir beteisiškumo jausmus, kuriuos įvertino 10 000 Eur.

5. Atsakovas Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime (I t., b. l. 12–16) į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas nurodė, kad Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrui (toliau – ir Registras), teismai (kaip duomenų teikėjai) teikia Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų nuostatų (toliau – ir Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 435, 43.3 punkte nurodytus duomenis bei 43.3.1.13 ir 43.3.1.21 papunkčiuose nurodytų nutarčių dėl lygtinio paleidimo kopijas, nuosprendžių bei baudžiamųjų įsakymų, priimtų išnagrinėjus baudžiamąsias bylas, kopijas. Pateiktų dokumentų duomenis Departamento valstybės tarnautojai ar darbuotojai įrašo į Registro duomenų bazę. Departamentas, gavęs ir išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą dėl tvarkomų jo duomenų ištaisymo, nustatė, kad Registre tvarkomi duomenys atitinka Registro duomenų teikėjų pateiktų dokumentų duomenis. Rašte pareiškėjui buvo išaiškinta, kad dėl 2009 m. lapkričio 6 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžio ir 2012 m. spalio 11 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžio įžanginėse dalyse nurodytų teistumų galiojimo ir išnykimo netikslumų jis turėtų kreiptis į atitinkamą nuosprendį priėmusį teismą. Pareiškėjas teismui nepateikė dokumentų, įrodančių jo kreipimąsi į nurodytus teismus dėl minėtų netikslumų, jokių teismo sprendimų šiuo klausimu Departamentas nėra gavęs.

7. Atsakydamas į pareiškėjo teiginius dėl teistumo išnykimo pagal 2000 m. gegužės 4 d., 2000 m. rugsėjo 13 d. ir 2000 m. spalio 9 d. nuosprendžius, atsakovas pažymėjo, jog Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 31d. raštu Nr. 1R2-86 „Dėl teismo nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų įvykdymo“ Departamentą informavo, jog nėra duomenų apie A. G. 2000 m. gegužės 4 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 1 500 Lt baudos sumokėjimą, todėl atsakovas laikėsi pozicijos, kad pareiškėjas laikomas turinčiu teistumą, nes nėra realiai atlikęs paskirtos bausmės. Registro duomenimis, teistumo laikotarpiu pareiškėjas padarė naujas nusikalstamas veikas, todėl pagal 2000 m. gegužės 4 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendį, 2000 m. rugsėjo 13 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendį, 2000 m. spalio 9 d, Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendį, 2009 m. lapkričio 6 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendį, 2012 m. spalio 11 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendį, 2012 m. lapkričio 21 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendį teistumai neišnykę. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas turi teisę kreiptis į atitinkamą teismą dėl teistumo laiko sutrumpinimo ar panaikinimo. Suėjus teistumo išnykimo terminui arba teismui jį panaikinus, Departamentas nedelsiant šiuos duomenis perkels į archyvą.

8. Atsakovas pažymėjo, kad šiuo metu pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal 2013 m. lapkričio 21 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį, kuriuo įžanginėje dalyje nurodyta, kad pareiškėjo teistumai pagal 2000 m. gegužės 4 d., 2000 m. rugsėjo 13 d., 2000 m. spalio 9 d., 2009 m. lapkričio 6 d., 2012 m. spalio 11 d., 2012 m. lapkričio 21 d. nuosprendžius nėra išnykę. Registro duomenimis, pareiškėjas A. G. nuo 1999 m. lapkričio 11 d. iki 2002 m. vasario 22 d. atliko teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2002 m. vasario 21 d. nutartimi paleistas lygtinai prieš terminą, likus 1 metams 20 dienų iki bausmės termino pabaigos, todėl, atsakovo nuomone, pareiškėjo argumentas, kad jam niekuomet nebuvo taikytas lygtinis paleidimas nepagrįstas. Taip pat atsakovas pažymėjo, kad Registre esantys duomenys apie pareiškėją atitinka duomenų teikėjų pateiktų dokumentų duomenis. Departamentas jam paskirtas funkcijas vykdė tinkamai, teisės aktų reikalavimų nepažeidė, neteisėtų veiksmų neatliko.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 2 d. sprendimu (I t., b. l. 163–171) pareiškėjo skundą atmetė.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo nuteistas septynis kartus, t. y. Kauno rajono apylinkės teismo 2000 m. gegužės 4 d., Raseinių rajono apylinkės teismo 2000 m. rugsėjo 13 d., Kauno rajono apylinkės teismo 2000 m. spalio 9 d., Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 6 d., Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. ir Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d., Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiais (b. l. 5, 35–38). Pagal įsiteisėjusį Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-2091-288/2013 pareiškėjas atlieka subendrintą šešių metų ir septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę (b. l. 35–38).

11. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-76-840/2012 (teisminio proceso numeris 1-22-1-01143-2011-9) priimto nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodyta, jog pareiškėjas A. G. anksčiau buvo teistas keturis kartus, tačiau tik prie 2009 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio pažymėta, kad teistumas neišnykęs. Ar pagal 2000 metais pareiškėjo atžvilgiu priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius teisėtumas išnykę ar ne, įžanginėje dalyje nedetalizuota (b. l. 23). To paties nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nurodyta, kad teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į aplinkybę, jog kaltinamasis A. G. anksčiau buvo teistas keturis kartus, du kartus už išžaginimą (teistumai išnykę) ir kartą – už nesunkų sveikatos sutrikdymą, teistumas neišnykęs. Kauno apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. G. bei nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės apeliacinį skundą, 2013 m. vasario 22 d. nutartyje konstatavo, kad priimant skundžiamą nuosprendį buvo atsižvelgta į tai, kad už išžaginimą turėti teistumai išnykę, o paskutinis teistumas nusikaltimų padarymo metu nebuvo išnykęs (b. l. 89–95). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo kasacinį skundą, 2013 m. lapkričio 5 d. nutartyje konstatavo, jog tai, kad nuosprendžio įžanginėje dalyje šalia neišnykusio teistumo nurodyta ir informacija apie jau išnykusį teistumą, nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teismo nuosprendžio. <...> skiriant bausmę teismui buvo žinoma, kad dėl ankstesnių nuteisimų teistumai buvo išnykę (b. l. 96–104).

12. Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje Nr. 1-372-804/2012 (teisminio proceso Nr. 1-26-00089-2012-2), įžanginėje dalyje nurodyta, kad pareiškėjo teistumai pagal 2000 m. gegužės 4 d., 2000 m. rugsėjo 13 d. ir 2000 m. spalio 9 d. nuosprendžius yra išnykę, pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nuosprendį teistumas neišnykęs (b. l. 128–136). Aplinkybė, kad dalis pareiškėjo teistumų, t. y. pagal 2000 m. gegužės 4 d., 2000 m. rugsėjo 13 d. ir 2000 m. spalio 9 d. teismo nuosprendžiu yra išnykę, nurodė ir Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka tikrindamas Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio pagrįstumą (b. l. 137–144). Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2013 m. spalio 15 d. nutartyje Nr. 2K-389/2012, pasisakydamas dėl pareiškėjo teistumų, nurodė, kad nors pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatomojoje dalyje išvardijo tris A. G. teistumus, kurie jau išnykę, tačiau bausmės skyrimo taisyklių pažeidimų teismas nepadarė, paskirta bausmė atitinka tiek nusikalstamų veikų, tiek kaltininko pavojingumą, nes išnykę teistumai buvo svarbūs tik kaltininko asmenybei apibūdinti (b. l. 145–146).

13. Kauno rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, priimto baudžiamojoje byloje 1-2091-288/2013 (teisminio proceso Nr. 1-28-1-00388-2011-5) (b. l. 35) įžanginėje dalyje nurodyta, kad A. G. teistas šešis kartus pagal 2000 m. gegužės 4 d., 2000 m. rugsėjo 13 d., 2000 m. spalio 9 d., 2009 m. lapkričio 6 d., 2012 m. spalio 11 d. ir 2012 m. lapkričio 21 d. nuosprendžius, teistumai neišnykę (b. l. 35–38). Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas nuteistojo apeliacinį skundą, 2014 m. kovo 17 d. nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. G. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, įvertino ir kitas, bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes. Nusikalstamas veikas, nurodytas skundžiamame nuosprendyje, A. G. padarė neišnykus teistumui pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nuosprendį, todėl pirmosios instancijos teismas, A. G., kaip recidyvistui, paskyręs laisvės atėmimo bausmę, BK 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos nepažeidė (b. l. 105–114). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. lapkričio 25 d. nutartyje konstatavo, kad pirmos instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis yra teisėti ir pagrįsti. Pažymėjo, kad kasatoriaus teiginiai apie pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teiginių melagingumą yra deklaratyvūs, nes pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įvadinėje, aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyje buvę rašymo apsirikimai buvo ištaisyti to paties teismo nutartimi BPK 3081 straipsnyje numatyta tvarka netrukus po nuosprendžio priėmimo, nuosprendžio turinio jie nepakeitė (b. l. 115–127).

14. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors minėtose baudžiamosios bylose priimtuose nuosprendžiuose nurodyti duomenys apie pareiškėjo teistumą prieštaringi ir juose yra tam tikrų netikslumų dėl teistumo terminų pasibaigimo pagal 2000 m. gegužės 4 d., 2000 m. rugsėjo 13 d., 2000 m. spalio 9 d. nuosprendžius, tačiau šie netikslumai buvo pašalinti baudžiamąsias bylas nagrinėjant apeliacine ir kasacine tvarka, arba patikslinti pirmos instancijos nuosprendžių motyvuojamose dalyje. Pažymėtina, kad nors Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 11 d. nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodyti keturi nuosprendžiai, tačiau teismas motyvuojame dalyje paaiškino šių duomenų pateikimo priežastis, nurodė, kad teistumai dėl išžaginimų pasibaigę. Tai iš esmės pakartojo ir apeliacinės instancijos teismas 2013 m. vasario 22 d. nutartyje konstatuodamas, kad bausmė paskirta atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas turi neišnykusį teistumą tik pagal paskutinį Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 6 d. priimtą nuosprendį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. spalio 15 d. nutartyje Nr. 2K-389/2012 nurodė, kad nors Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio nustatomojoje dalyje klaidingai išvardijo tris A. G. teistumus, kurie jau išnykę, tačiau bausmės skyrimo taisyklių pažeidimų teismas nepadarė.

15. Kauno apygardos teismas apeliacine tvarka tikrindamas Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nuosprendį, pagal kurį pareiškėjas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, motyvuojamoje dalyje taip pat nurodė, kad bausmė paskirta atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nusikalstamas veikas, nurodytas skundžiamame nuosprendyje, padarė neišnykus teistumui pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nuosprendį. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad teismai, nagrinėdami baudžiamąsias bylai, laikė, kad pareiškėjo teistumai pagal 2000 m. gegužės 4 d., 2000 m. rugsėjo 13 d., 2000 m. spalio 9 d. yra išnykę, o nuosprendžiuose duomenys apie pareiškėjo išnykusius teistumus buvo pateikiami siekiant apibūdinti kaltinamojo (šioje byloje pareiškėjo) asmenybę. Laisvės atėmimo bausmių skyrimui šie netikslumai įtakos neturėjo. Abejoti baudžiamąsias bylas nagrinėjančių teismų priimtų ir įsiteisėjusiuose procesiniuose sprendimuose, tarp jų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, nurodytų duomenų apie išnykusius pareiškėjo teistumus teisingumu nėra jokio pagrindo. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Registrui pateikti visi minėtose baudžiamosiose bylose priimti nuosprendžiai, apeliacinės instancijų teismų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys. Duomenų, kad po minėtų baudžiamųjų bylų išnagrinėjimo būtų paaiškėjusios naujos aplinkybės, keičiančios pareiškėjo teistumo išnykimą pagal 2000 metais priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius, byloje nėra. Į bylą pateiktame Kauno apylinkės teismo rašte (b. l. 40) taip pat nėra nurodyta, kad pareiškėjo teistumas pagal 2000 m. apkaltinamuosius nuosprendžius neišnykęs.

16. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal BPK 304 straipsnio nuostatas bei teismų praktiką, nuosprendžio įžanginėje dalyje turi būti nurodomi tik neišnykę ir nepanaikinti teistumai, tačiau tai, kad pirmos instancijos teismai nurodė visus buvusius teistumus, o dėl teistumo terminų pasibaigimo pasisakė kitose nuosprendžio dalyse, arba tai patikslino aukštesnės instancijos teismai, nėra pakankamas pagrindas visus pareiškėjo teistumus laikyti neišnykusiais. Priešingai, esant tokiai situacijai (netikslumams įžanginėje nuosprendžio dalyje) Departamentas, būdamas Registro tvarkytoju ir duomenų valdytojų, turėjo pareigą reikalauti duomenis patikslinti ar pateikti tinkamai surašyto dokumento kopiją, o nustatęs duomenų neatitikimą – juos ištaisyti. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsiradus abejonėms ar pareiškėjo teistumas pagal 2000 metais priimtus nuosprendžius yra išnykęs, Departamentas būtų kreipęsis į nuosprendžius priėmusius teismus prašydamas (įpareigodamas) šiuos duomenis patikslinti. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą teismas pripažino, kad viešojo administravimo subjektas neveikė taip, kaip pagal įstatymą privalėjo veikti.

17. Teismas dėl pareiškėjo teiginių, kad Departamentas nurodo neteisingus duomenis apie jo lygtinį paleidimą ir, kad pagal 2000 m. gegužės 4 d., 2000 m. rugsėjo 13 d. ir 2000 m. spalio 9 d. nuosprendžius nuo bausmės buvo atleistas pritaikius amnestiją, tačiau lygtinis paleidimas iš įkalinimo įstaigos jam niekuomet nebuvo taikytas, pažymėjo, jog iš byloje esančių duomenų (b. l. 17, 23, 35, 41) matyti, kad A. G. nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės buvo atleistas tik pagal Kauno rajono apylinkės teismo 2000 m. gegužės 4 d. nuosprendį, Raseinių rajono apylinkės teismo 2000 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė ir Kauno rajono apylinkės teismo 2000 m. spalio 9 d. nuosprendžiu paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė buvo sumažintos 1/3, nustatant, kad galutinė bausmė pagal 2000 m. rugsėjo 13 d. nuosprendį - 2 metai ir 8 mėnesiai, pagal 2000 m. spalio 9 d. - 3 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. 2001 m. rugpjūčio 2 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi 2000 m. rugsėjo 13 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2000 m. spalio 9 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės buvo subendrintos, paskiriant galutinę laisvės atėmimo bausmę – 3 metus 4 mėnesius (b. l. 41). Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas dėl amnestijos nuo neatliktos bausmės buvo atleistas tik pagal pirmą nuosprendį, t. y. 2000 m. gegužės 4 d., o kitais nuosprendžiais paskirtos laisvės atėmimo bausmės buvo sumažintos. Vadovaujantis 2002 m. vasario 21 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi pareiškėjas į laisvę paleistas 2002 m. vasario 22 d., jį lygtinai atleidžiant nuo likusios bausmės dalies (1 metų ir 20 dienų), todėl nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas nuo bausmių pagal 2000 m. rugsėjo 13 d. ir 2000 m. spalio 9 d. nuosprendžius buvo atleistas dėl amnestijos. Teismas akcentavo, jog byloje esanti medžiaga (b. l. 17, 23, 35, 41) taip pat patvirtina, kad pareiškėjas nuo dalies bausmės buvo atleistas lygtinai, todėl pareiškėjo argumentą, kad Registras teikia klaidingus duomenis dėl jo lygtinio paleidimo teismas atmėtė kaip nepagrįstą.

18. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių ir nurodytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad teisės aktai nedraudžia teismams ir kitiems įstatymuose nurodytiems subjektams vadovautis duomenimis apie tai, kiek kartų asmuo buvo teistas, siekiant apibūdinti teisiamojo (kaltinamojo, nuteistojo) asmenybę, nepriklausomai nuo to, ar teistumas BK prasme išnykęs, ar ne, o Registras pareiškėjo nurodytoms institucijoms šiuos duomenis teikti privalėjo. Nagrinėjamu atveju duomenų netikslumai dėl 2000 metų teistumų išnykimo pareiškėjui jokių teisinių pasekmių baudžiamosios justicijos požiūriu ir reikšmingų neturtinių praradimų ar neištaisomų pasekmių jo teisių gynimo galimybėms nesukėlė. Šioje byloje neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjas buvo „teistas“ septynis kartus, o teistumų pasibaigimas (išnykimas) šio fakto nepanaikina, todėl teisingų duomenų apie tai, kiek kartų pareiškėjas „teistas“ pateikimas bylų (prašymų) nagrinėjimui negali būti vertinamas kaip bloginantis pareiškėjo reputaciją, žeminantis jo garbę ir orumą, todėl teismas, nenustatęs visų būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmėtė.

III. 19. Pareiškėjas A. G. apeliaciniame skunde (I t., b. l. 176–179) prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 2 d. sprendimą priteisiant jam 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

20. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė Departamento neteisėtus veiksmus jo atžvilgiu, tačiau nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Pareiškėjo vertinimu, tai prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsniui ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikai.

21. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2002 m. vasario 21 d. nutartimi pareiškėjas buvo atleistas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės dalies lygtinai. Taip pat teismas teisingai konstatavo, jog Kauno apylinkės teismo 2000 m. spalio 9 d. nuosprendžiu pareiškėjas buvo atleistas nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės dėl amnestijos. Tačiau pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos argumentu, jog „nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas nuo bausmių pagal 2000 m. rugsėjo 13 d. ir 2000 m. spalio 9 d. nuosprendžius buvo atleistas dėl amnestijos“. Pareiškėjui nesuprantama, kodėl teismas priėjo tokią išvadą, nes jo pateiktame skunde nebuvo teiginio apie pilną atleidimą nuo šiais nuosprendžiais paskirtų bausmių dėl amnestijos. Pareiškėjo vertinimu, detalės, kokiu pagrindu jis buvo atleistas nuo bausmės, šioje byloje neturi jokios reikšmės ir nėra bylos nagrinėjimo dalykas, todėl pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, pareiškėjo teigimu, yra nepagrįsta ir prieštarauja akivaizdiems faktams.

22. Pareiškėjas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino sąvokas „teistas“ ir „turintis teistumą“, traktuodamas jas esant skirtingoms bei sąvoką „teistas“ prilygindamas asmens nuteisimo faktui.

23. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas jo skundą išnagrinėjo nepilnai, o skundžiamame teismo sprendime neatsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog teismas nieko nepasisakė dėl jo teisių pažeidimo Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) atžvilgiu.

24. Atsakovas Departamentas atsiliepime (II t., b. l. 9–10) į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

25. Atsakovas nurodo, jog Informatikos ir ryšių departamentas, gavęs 2014 m. spalio 24 d. pareiškėjo prašymą dėl jo duomenų tvarkymo Registre, išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo Registrui pateiktus dokumentus ir nustatė, kad galimai netiksli informacija yra nurodyta 2009 m. lapkričio 6 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžio ir 2012 m. spalio 11 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžių įžanginėse dalyse. Atsakovas pažymi, kad A. G. kreipimosi į Informatikos ir ryšių departamentą metu jau buvo atlikęs 2009 m. lapkričio 6 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, o 2012 m. spalio 11 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalis buvo subendrinta su 2013 m. gegužės 13 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, kuri savo ruožtu buvo subendrinta su 2013 m. lapkričio 21 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme. Atsižvelgiant į tai, kad 2013 m. lapkričio 21 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendyje, pagal kurį tuo metu apeliantas atliko bausmę, buvo nurodyti visi ankstesni neišnykę apelianto teistumai ir, vadovaudamasis BK nustatytomis bendrosiomis teistumo terminų skaičiavimo taisyklėmis (dėl teistumo išnykimo terminų Informatikos ir ryšių departamento nuomonė buvo pateikta Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2015 m. rugsėjo 16 d. atsiliepime į skundą), Informatikos ir ryšių departamentas nustatė, kad Registre tvarkomi apelianto duomenys yra teisingi ir tikslūs, todėl kreiptis į Registro duomenų teikėjus dėl Registrui pateiktų dokumentų tikslinimo Informatikos ir ryšių departamentas neturėjo teisinio pagrindo.

26. Atsakovas pažymi, kad vadovaujantis BPK 361 straipsniu, tik teismas, nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, todėl minėtame 2014 m. spalio 31 d. rašte A. G., kaip vienai iš baudžiamojo proceso šalių, buvo pasiūlyta dėl jam kilusių neaiškumų, susijusių su teistumo galiojimu ir išnykimu, išaiškinimo kreiptis į teismą.

27. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju Informatikos ir ryšių departamentas veikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, vykdė jam teisės aktais priskirtas funkcijas, nepažeidė jokių teisės normų, kurios reglamentuoja institucijos ir jos valdomo Registro veiklą ir jo veiksmuose nėra būtinos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir Teisingumo ministerija) atsiliepime (II t., b. l. 1–2) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

29. Teisingumo ministerijos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkami taikant ir aiškinant materialines ir procesines teisės normas, todėl sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

30. Teisingumo ministerija sutinka su teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo nurodoma neturtinė žala dėl atsakovo veiksmų negalėjo atsirasti. Teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo teisiamas septynis kartus, o teistumų pasibaigimas (išnykimas) šio fakto nepanaikina, todėl teisingų duomenų apie tai, kiek kartų pareiškėjas buvo teistas pateikimas negali būti vertinamas kaip bloginantis pareiškėjo reputaciją ar žeminantis jo garbę ir orumą. Nenustačius visų būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, pareiškėjo skundas, trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, turi būti atmestas.

31. Teisingumo ministerija pažymi, kad tiek apeliacinės instancijos teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdami pareiškėjo skundus baudžiamosiose bylose, yra konstatavę, kad nuosprendžiuose nurodyti duomenys apie pareiškėjo išnykusius teistumus bausmės skyrimui įtakos neturėjo, t. y. teisinių pasekmių baudžiamosios teisės požiūriu nesukėlė.

32. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi. Todėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartyje Nr. TS-5-305/2015 ir 2015 m. rugpjūčio 4 d. nutartyje Nr. TS-17-305/2015 nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas teistas septynis kartus skirta tik apibūdinti pareiškėjo asmenybę, šie duomenys atitinka tikrovę, todėl minėtų duomenų įtraukimas į teismo ir kitų institucijų procesinius dokumentus negali būti pripažįstamas neteisėtu ir sukelti pareiškėjui neturtinę žalą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normomis, įsigaliojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

34. Ginčas kilo dėl neturtinės žalos, pareiškėjui, jo teigimu, padarytos Departamentui neteisėtai atsisakius vykdyti Įstatymo nuostatas ir jo prašymu ištaisyti bei sunaikinti klaidingai tvarkomus pareiškėjo asmens duomenis, kas sukėlė negatyvias pasekmes – jis buvo apšmeižtas dokumentuose, dėl ko patytė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir t. t., atlyginimo.

35. Pareiškėjas nurodė, kad jis šiuo metu Kybartuose atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal tris nuosprendžius. Anksčiau yra atlikęs arešto bausmę ir turi neišnykusį teistumą pagal 2009 m. lapkričio 6 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendį, t. y. iš viso yra teistas keturis kartus, lygtinis paleidimas iš įkalinimo įstaigos jam niekada nebuvo taikytas. Anksčiau jis yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę pagal tris nuosprendžius ir 2002 m. vasario 21 d. teismo nutartimi nuo bausmės buvo atleistas, teistumo išnykimo terminai pagal minėtus nuosprendžius pasibaigė 2007 m. vasario 22 d., todėl pagal šiuos nuosprendžius pareiškėjo atžvilgiu sąvokos „teistas“ ir „teistumas“ negali būti vartojamos, nes tai imperatyviai draudžia BK nuostatos. 2014 m. spalio 24 d. kreipėsi į Departamentą, prašydamas ištaisyti bei sunaikinti klaidingai tvarkomus asmens duomenis. Departamentas 2014 m. spalio 31 d. raštu Nr.9R-T-321 duomenis ištaisyti bei sunaikinti atsisakė ir pasiūlė kreiptis į teismą. Dėl Departamento klaidingai tvarkomų ypatingųjų pareiškėjo duomenų Kybartų pataisos namų administracijai ir Komisijai buvo pateikti melagingi, šmeižiantys duomenys, kurie kelis kartus buvo minimi Komisijos nutarimuose bei teismų nutartyse.

36. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti, skundžiamu 2016 m. kovo 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą dėl žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.

37. Pateiktame apeliaciniame skunde pareiškėjas iš esmės prašo panaikinti (skunde nurodoma – pakeisti) pirmosios instancijos teismo 2016 m. kovo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti, t. y. priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad teismas, nustatęs Departamento neteisėtus veiksmus jo atžvilgiu, nepagrįstai nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

38. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą ir patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, nenustatė pagrindų jį keisti ar naikinti: santykius, kurie atsiranda tvarkant asmens duomenis automatiniu būdu, taip pat neautomatiniu būdu tvarkant asmens duomenų susistemintas rinkmenas, reglamentuoja, taip pat fizinių asmenų, kaip duomenų subjektų, teises, šių teisių apsaugos tvarką, juridinių ir fizinių asmenų teises, pareigas ir atsakomybę tvarkant asmens duomenis nustato Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (toliau – ir Įstatymas).

39. Ginčui reikšmingos redakcijos Įstatymas, be kita ko, nustato, kad duomenų valdytojas privalo užtikrinti, kad asmens duomenys būtų: renkami apibrėžtais ir teisėtais tikslais ir toliau nebūtų tvarkomi tikslais, nesuderinamais su nustatytaisiais prieš renkant asmens duomenis; tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai; tikslūs ir, jei reikia dėl asmens duomenų tvarkymo, nuolat atnaujinami; netikslūs ar neišsamūs duomenys turi būti ištaisyti, papildyti, sunaikinti arba sustabdytas jų tvarkymas; tapatūs, tinkami ir tik tokios apimties, kuri būtina jiems rinkti ir toliau tvarkyti; saugomi tokia forma, kad duomenų subjektų tapatybę būtų galima nustatyti ne ilgiau, negu to reikia tiems tikslams, dėl kurių šie duomenys buvo surinkti ir tvarkomi; tvarkomi pagal šiame ir kituose atitinkamą veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytus aiškius ir skaidrius asmens duomenų tvarkymo reikalavimus (Įstatymo 3 str. 1 d.). Asmens duomenys saugomi ne ilgiau, negu to reikalauja duomenų tvarkymo tikslai. Kai asmens duomenys nebereikalingi jų tvarkymo tikslams, jie turi būti sunaikinami, išskyrus tuos, kurie įstatymų nustatytais atvejais turi būti perduoti valstybės archyvams (Įstatymo 4 str.). Ypatingi asmens duomenys, kuriems priskiriama informacija apie asmens teistumą, tvarkomi be duomenų subjekto sutikimo, kai įstatymai įpareigoja duomenų valdytoją tvarkyti tokius duomenis (Įstatymo 2 str. 8 d., 5 str. 1 d. 3 p. ir 2 d. 8 p.).

40. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro (toliau – ir Registras) statusą, Registro steigimo tvarką, Registro objektus, Registro duomenų teikėjus ir šių duomenų tvarkymą, Registro finansavimą, reorganizavimą ir likvidavimą reglamentuojantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro įstatymas (toliau – Registro įstatymas), be kita ko, nustato: Registro objektų registravimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Registro įstatymo 1 str. 2 d.); Registro objektai yra įtariami, kaltinami ir nuteisti fiziniai ir juridiniai asmenys. Registre tvarkomi dėl Registro objektų ikiteisminio tyrimo metu priimtų nutarimų ir nutarčių bei teisminio nagrinėjimo metu priimtų nutarčių ir nuosprendžių duomenys, duomenys apie jiems paskirtų bausmių vykdymą ir atlikimą, taip pat duomenys apie jų teistumą, teistumo laiko sutrumpinimą, teistumo panaikinimą ir išnykimą (Registro įstatymo 4 str. 1 ir 2 d.); vadovaujančioji Registro tvarkymo įstaiga yra Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kuris kartu yra ir Registro tvarkymo įstaiga. Registro duomenys tvarkomi vadovaujantis šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymu, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu, Registro nuostatais ir kitais Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktais. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos turi teisę gauti Registro duomenis neatlygintinai, kai tai būtina tiesioginėms ir teisės aktuose nustatytoms šių institucijų ir įstaigų funkcijoms atlikti. Registro duomenys viešai neskelbiami (Registro įstatymo 6 str. 1–4 d.).

41. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. balandžio 28 d. nutarimu patvirtinti Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro nuostatai, be kita ko, nustato: Registro paskirtis – registruoti Registro objektus, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti ir teikti Registro duomenis, Registro informaciją ir dokumentus, atlikti kitus Registro duomenų ir Registro informacijos tvarkymo veiksmus (Nuostatų 2 p.); Registro duomenys kaupiami vienoje duomenų bazėje. Registrą sudaro duomenų bazė ir duomenų bazės archyvas (Nuostatų 6 p.);

Registro duomenų teikėjai yra ikiteisminio tyrimo įstaigos, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ir teritorinės prokuratūros, teismai, antstoliai ir užsienio valstybių kompetentingos institucijos (Nuostatų 6 p.); Informatikos ir ryšių departamentas, kaip Registro tvarkytojas, be kita ko: registruoja Registro objektus; tvarko Registro duomenis ir Registro informaciją, atsako už Registro duomenų ir Registro informacijos saugą; skiria teikėjams terminą trūkumams pašalinti, jeigu nustato, kad Registrui pateikti duomenys, informacija, dokumentai ir jų kopijos yra netikslūs ar neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų; užtikrina, kad Registro duomenys ir Registro informacija atitiktų pateiktuose dokumentuose ir dokumentų kopijose nurodytus duomenis; užtikrina, kad Registro duomenys būtų nuolat atnaujinami; užtikrina, kad neteisingi, netikslūs, neišsamūs Registro duomenys ir Registro informacija būtų nedelsiant ištaisyti, atnaujinti arba papildyti; turi teisę reikalauti iš teikėjų, kad jų teikiami duomenys, informacija, dokumentai ir jų kopijos būtų tinkamai surašyti, pateikti laiku ir atitiktų susijusių registrų ir informacinių sistemų duomenis (Nuostatų 13.1–13.2 p., 13.4 p., 13.7–13.9 p., 13.12 p.);

Registro duomenų teikėjai privalo Informatikos ir ryšių departamento prašymu per jo nurodytą terminą pateikti nepateiktus duomenis, informaciją, dokumentus ir (arba) jų kopijas ar ištaisyti, atnaujinti arba papildyti jau pateiktus duomenis, informaciją, dokumentus ir (arba) jų kopijas (Nuostatų 44.4 p.); Informatikos ir ryšių departamentas, nustatyta tvarka ir terminais gavęs iš Registro duomenų teikėjų reikiamus duomenis, informaciją, dokumentus ir (arba) jų kopijas, patikrina, ar jie teisingi, tikslūs ir išsamūs (Nuostatų 45 p.); jeigu pateikti duomenys, informacija ar pateiktuose dokumentuose ir (arba) jų kopijose nurodyti duomenys ir informacija neteisingi, netikslūs ar neišsamūs arba nepateikti ankstesni duomenys, informacija, dokumentai ir (arba) jų kopijos su duomenimis ir informacija, kuriuos papildo gautieji, per 5 darbo dienas nuo jų gavimo Informatikos ir ryšių departamentas raštu kreipiasi į Registro duomenų teikėją su prašymu pateikti ištaisytus, atnaujintus, papildytus ar trūkstamus duomenis, informaciją, dokumentus ir (arba) jų kopijas su ištaisytais, atnaujintais ar papildytais duomenimis ir informacija ar trūkstamus dokumentus ir (arba) jų kopijas, nustatydamas jam terminą nustatytiems trūkumams pašalinti.

Ištaisyti, atnaujinti ar papildyti duomenys ir informacija į Registro duomenų bazę įrašomi per 3 darbo dienas nuo reikiamų duomenų, informacijos, dokumentų ir (arba) jų kopijų gavimo (Nuostatų 47 p); Informatikos ir ryšių departamentas Registro duomenis, Registro informaciją, Registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas iš Registro duomenų bazės į duomenų bazės archyvą nedelsdamas perkelia Nuostatų 56.1 – 56.10 p. numatytais atvejais, tame tarpe – suėjus Baudžiamajame kodekse nustatytam teistumo išnykimo terminui (Nuostatų 56.6 p.);

Registro duomenys, Registro informacija, Registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos Registro duomenų bazės archyve saugomi 75 metus nuo duomenų perkėlimo į duomenų bazės archyvą dienos ir teikiami duomenų gavėjams, turintiems įstatymų nustatytą teisę juos gauti savo tiesioginėms funkcijoms atlikti. Pasibaigus Registro duomenų, informacijos, dokumentų ir jų kopijų saugojimo terminui, jie sunaikinami (Nuostatų 60 p.); duomenų subjektas Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka turi teisę susipažinti su savo asmens duomenimis, tvarkomais Registre.

Susipažinęs su savo asmens duomenimis, tvarkomais Registre, duomenų subjektas turi teisę reikalauti, kad Registro valdytojas ištaisytų neteisingus, netikslius, papildytų neišsamius, sunaikintų neteisėtai surinktus duomenis. Informatikos ir ryšių departamentas per 5 darbo dienas nuo reikalavimo ir jame nurodytus faktus patvirtinančių dokumentų gavimo ištaiso nurodytus netikslumus arba motyvuotai atsisako įvykdyti reikalavimą ir raštu informuoja apie tai duomenų subjektą (Nuostatų 71 p.).

42. Kadangi ginčo dėl to, kad pareiškėjas Kauno rajono apylinkės teismo 2000 m. gegužės 4 d., Raseinių rajono apylinkės teismo 2000 m. rugsėjo 13 d., Kauno rajono apylinkės teismo 2000 m. spalio 9 d. priimtas nuosprendžiais buvo pripažintas kaltu padaręs juose nurodytas nusikalstamas veikas, 2002 m. vasario 21 d. teismo nutartimi lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą pagal Baudžiamojo kodekso (1961 m. redakcija) 54 straipsnį, nėra, atsižvelgiant į aptarto teisinio reglamentavimo, susijusio su duomenų apie asmens teistumą tvarkymu, nuostatas, Departamentas, gavęs pareiškėjo 2014 m. spalio 24 d. prašymą, pagrįstai atsisakė sunaikinti duomenis apie Kauno rajono apylinkės teismo 2000 m. gegužės 4 d., Raseinių rajono apylinkės teismo 2000 m. rugsėjo 13 d., Kauno rajono apylinkės teismo 2000 m. spalio 9 d. priimtus nuosprendžius, kadangi tokie duomenys, kaip matyti iš aptarto teisinio reguliavimo, Registro duomenų bazės archyve privalo būti saugomi 75 metus nuo duomenų perkėlimo į duomenų bazės archyvą dienos.

43. Kita vertus, kaip pagrįstai skundžiamame sprendime konstatavo pirmosios instancijos teismas, Departamentas, kaip Registro tvarkytojas, gavęs pareiškėjo prašyme nurodytą informaciją apie teistumo išnykimo termino suėjimą, t. y. būtinybę atlikti Nuostatų 56.6 punkte numatytus veiksmus (perkelti Registro duomenis, Registro informaciją, Registrui pateiktus dokumentus ir (arba) jų kopijas iš Registro duomenų bazės į duomenų bazės archyvą suėjus Baudžiamajame kodekse nustatytam teistumo išnykimo terminui), privalėjo pats imtis priemonių užtikrinti, kad neteisingi, netikslūs, neišsamūs Registro duomenys ir Registro informacija būtų nedelsiant ištaisyti, atnaujinti arba papildyti (Nuostatų 13.9 punktas), o ne siūlyti pareiškėjui kreiptis į teismą.

44. Tačiau tokios aplinkybės konstatavimas, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, savaime nėra pagrindas tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo: CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos, t. y. reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms – neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008), o nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

45. Nagrinėjamu atveju, nenustatęs, kad dėl Departamento pateiktų duomenų apie teisminio nagrinėjimo metu priimtas nutartis ir nuosprendžius, apie paskirtų bausmių vykdymą ir atlikimą, taip pat duomenų apie pareiškėjo teistumą ir / ar teistumo išnykimą, atsirado pareiškėjo nurodyta neturtinė žala, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo skundą, kuriame jis reiškė tik reikalavimą dėl neturtinės žalos atlygimo, atmetė. Pažymėtina, kad šie duomenys, kaip matyti iš pareiškėjo procesinių dokumentų turinio, buvo teikiami sprendžiant pareiškėjo, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijoje, šis klausymas svarstytas ir pirmosios instancijos teisme (I t., b. l. 157-161), ir apeliacinės instancijos teisme. Duomenų, kad dėl informacijos apie pareiškėjo teistumą ir / ar teistumo išnykimą pagal Kauno rajono apylinkės teismo 2000 m. gegužės 4 d. ir 2000 m. spalio 9 d. bei Raseinių rajono apylinkės teismo 2000 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžius, t. y. klausimo, dėl kurio jau buvo ne kartą pasisakę visų instancijų teismai, spręsdami dėl pareiškėjo patraukimo baudžiamojom atsakomybėm už vėliau padarytus nusikaltimus (I t., b. l. 23–34, 89–104, 145–156), taip pat dėl galimai netikslios informacijos apie 2002 m. vasario 21 d. teismo nutartimi taikytą priemonę – lygtinį atleidimą nuo bausmės prieš terminą pagal Baudžiamojo kodekso (1961 m. redakcija) 54 straipsnį, būtų priimtas nepagrįstas procesinis sprendimas sprendžiant pareiškėjo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nėra, o informacijos apie išnykusį pareiškėjo teistumą, t. y. apie apkaltinamuosius nuosprendžius, kuriais asmuo pripažintas padaręs nusikaltimą / nusikaltimus, pagal kuriuos teistumas yra išnykęs, kaip jo asmenybę apibūdinantys duomenys, kurie yra teikiama į baudžiamąsias bylas, pateikimas sprendžiant pareiškėjo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nevertintinas kaip veiksmas, kuriuo jis galėjo būti pažemintas, pabloginta jo reputacija ar pan.

46. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliaciniame skundo argumentai, susiję su skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies atskirais netikslumais apibūdinant pareiškėjui taikytas priemones (atleidimą nuo bausmės, lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos), taip pat sąvokų „teistas“ ar „turintis teistumą“ turiniu, šiam ginčui, t. y. dėl neturtinės žalos, siejamos su Departamento veika tvarkant ir teikiant duomenis apie teisminio nagrinėjimo metu priimtas nutartis ir nuosprendžius, apie paskirtų bausmių vykdymą ir atlikimą, taip pat duomenų apie pareiškėjo teistumą ir / ar teistumo išnykimą, atlyginimo, nėra reikšmingi.

47. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 2 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan