2020-12-09 Nr. AB-23276-3-62-3-02431-2018-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-2248-502/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02431-2018-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mildos Vainienės ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigė dėl reorganizavimo), Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. P. (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos solidariai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) ir Kybartų pataisos namų (toliau – ir Kybartų PN), pareiškėjui 36 291,40 Eur turtinei žalai atlyginti; 2) priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos solidariai Teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento ir Kybartų PN, pareiškėjui 1 838 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad su nedidelėmis pertraukomis buvo kalinamas Kybartų PN nuo 2016 m. kovo 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 21 d. Pareiškėjas prašomą priteisti žalą kildino iš Teisingumo ministerijos kuriamų nekokybiškų teisės aktų, Kalėjimų departamento pareigų nevykdymo, nekontroliuojant pavaldžios institucijos. Taip pat jis žalą kildino iš Kybartų PN neteisėtų veiksmų, netinkamai organizuojant maitinimą, neužtikrinant tinkamos temperatūros, neaprūpinant higienos ir buities priemonėmis. Nurodė, kad atliko bausmę patalpose, kurios įrengtos negyvenamosios paskirties pastatuose.

Tik atvykęs į Kybartų PN buvo patalpintas į negyvenamosios paskirties pastate įrengtą kameros tipo patalpą (karantiną), kur 1 parą buvo kalinamas nežmoniškomis sąlygomis, vėliau 5 paroms buvo patalpintas į kamerų tipo patalpą, kuri taip pat negyvenamosios paskirties. 913 dienų truko kalinimas bendrabučio patalpose. Pabrėžė, kad sanitarinis mazgas karantino kameroje, nors ir įrengtas atskiroje patalpoje, tačiau ši patalpa buvo labai maža, tualetu teko naudotis pusiau praviromis durimis, sanitarinis mazgas neturėjo atskiros oro šalinimo sistemos, sanitariniame mazge neįrengtos tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės), jų nebuvo ir ilgalaikių pasimatymų kambarių sanitariniuose mazguose.

Pareiškėjas neturtinę žalą siejo su aplinkybe, kad kamerose nuo sienų ištrupėjęs tinkas, dažai, grindys buvo išdaužytos, neįmanoma atidaryti langų. Patalpose nėra ventiliacijos, drėgna, veisėsi pelėsis. Nurodė, jog karantino kameroje vietoje lovų buvo įrengti savadarbiai gultai, kurie nebuvo saugūs sveikatai. Dviejų asmenų talpinimas dviaukščiuose gultuose pažeidė pareiškėjo privačią erdvę. Karantino kameroje nebuvo spintelių, sieninės lentynos, lentynos maisto produktams susidėti. Pažymėjo, kad būnant karantino kameroje, pareiškėjas nebuvo aprūpintas indų plovimo priemonėmis.

Tualetinio popieriaus išdavimo norma iki 3 ritinėlių per mėnesį buvo padidinta tik nuo 2017 m. sausio 1 d., todėl pareiškėjo orumo žeminimas išduodant vieną ritinėlį tualetinio popieriaus per mėnesį tęsėsi daugiau kaip dvejus metus. Teigė, kad einant į dušą niekuomet nebuvo išduodama 30 g muilo, o skysto muilo dozatoriai dušuose įrengti tik nuo 2017 m. sausio 1 d., taip pat iki 2017 m. sausio 1 d. nebuvo išduodamos higienos priemonės – dantų pasta, dantų šepetėlis, skutimosi priemonės. Pareiškėjo teigimu, čiužiniai Kybartų PN buvo eksploatuojami be užvalkalų, pareiškėjas nebuvo aprūpintas privalomu lovos skalbinių kiekiu (2 paklodėmis, 2 pagalvių užvalkalais).

Kybartų PN veikiančioje skalbykloje asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius skalbti ir džiovinti pareiškėjas galėjo tik asmeniškai susitaręs su skalbykloje dirbančiais nuteistaisiais. Kybartų PN yra nustatyta naudojimosi dušu tvarka, kai pasinaudoti dušu galima ne dažniau kaip vieną kartą per savaitę, pareiškėjo teigimu, jam tokia teisė turi būti užtikrinta du kartus per savaitę. Pareiškėjas nurodė, jog jam būnant karantino kameroje nebuvo užtikrinta minimali 3,6 kv. m gyvenamojo ploto norma. Karantino kameroje įrengti baldai dar labiau mažino tenkantį plotą.

Bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose taip pat trūko gyvenamojo ploto normos. Teigė, kad gyvenamąsias patalpas ir kameras kalinami asmenys privalo valyti patys, tačiau jokios plovimo, valymo ar dezinfekavimo priemonės tam tikslui neišduodamos. Pareiškėjas akcentavo, jog kalinimo metu jo asmeninių fiziologinių mitybos poreikių niekas nenustatinėjo, nebuvo suteikta teisė pasirinkti tinkamą maitinimą, buvo maitinamas pagal diskriminacinius valgiaraščius nedirbantiems vyrams, kurie neatitiko pareiškėjo fiziologinių poreikių.

Maistas buvo gaminamas nekokybiškai. Pažymėjo, kad nebuvo aprūpintas darbinėmis pajamomis ir pašalpa. Pareiškėjas nebuvo įdarbintas dėl vietų trūkumo. Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas jautė fizinius nepatogumus, sutriko visavertis gyvenimas, nuolat jautė alkį, jautėsi diskriminuojamas, patyrė stiprų dvasinį sukrėtimą, kuris pasireiškė psichologiniais išgyvenimais. Neaprūpinus darbo užmokesčiu ar kitomis privalomomis pajamomis, pareiškėjui padaryta negautų minimalių orų pragyvenimą užtikrinančių pajamų dydžio turtinė žala.

3. Atsakovo atstovas Marijampolės pataisos namai (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigė dėl reorganizavimo) atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad Kybartų PN pradėti eksploatuoti 2006 m., po to, kai statiniai buvo priimti ir pripažinti tinkamais naudoti 2005 m. gruodžio 15 d. pripažinimo tinkamais naudotis aktu ir 2006 m. birželio 14 d. pripažinimo tinkamais naudoti aktu Nr. AS4-52. Pataisos namų karantino ir kamerų tipo patalpose įrengta tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Gyvenamosiose patalpose įrengti radiatoriai, įstaigos teritorijoje esanti katilinė leidžia užtikrinti tinkamą patalpų temperatūrą. Kamerų tipo patalpose įrengta šachtinė ištraukiamoji ventiliacija visose gyvenamosiose patalpose, o taip pat galima ventiliacija per atveriamus langus.

Valymo priemonės nuteistiesiems išduodamos kiekvieną mėnesį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139. Valymo priemonės yra išduodamos tvarkiniams bendrabučio tipo patalpose, o drausmės grupės patalpose – kamerai 1 rinkinys (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, šveitimo milteliai, indų plovimo skystis ir kiti valikliai). Patalpų einamieji remontai pagal poreikį atliekami nuolat, todėl drėgmės ar pelėsių patalpose nėra. Pataisos namai nenaudoja savadarbių gultų kaip inventoriaus nuteistiesiems.

Lovos nuteistiesiems yra saugios ir tvarkingos. Pataisos namų bendrabučio ir kamerų tipo patalpos pilnai įrengtos ir aprūpintos būtinu inventoriumi. Nuteistiesiems, pirmą kartą atvykusiems į pataisos namus, higienos priemonės buvo ir yra išduodamos iš karto (tą pačią dieną). Nuteistiesiems išduodamos higienos priemonės yra tokios ir toks jų kiekis, kaip tai numatyta Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normose. Nuteistųjų patalynė įstaigoje skalbiama centralizuotai įstaigos skalbykloje ir keičiama nustatytu grafiku – kiekvieną nuteistųjų naudojimosi dušu dieną yra surenkama nešvari ir išduodama švari patalynė.

Kaip numatyta aprūpinimo normose, pirties dieną nuteistajam yra išduodamas vienas skalbinių komplektas: paklodė, užvalkalas antklodė, užvalkalas pagalvei (antras komplektas paimamas skalbti). Asmeninius drabužius nuteistieji skalbiasi būriuose esančiomis skalbyklėmis. Nuteistieji dušu naudojasi įstaigos direktoriaus patvirtintu grafiku. Nuteistiesiems yra išduodamas dezinfekuotas, eksploatacijai tinkamas minkštasis inventorius. Ginčo laikotarpiu dėl minkštojo inventoriaus pakeitimo pareiškėjas kreipėsi vieną kartą, prašymas buvo patenkintas.

Nuo 2018 m. sausio 1 d. buvo keičiami nuteistųjų maitinimo valgiaraščiai, vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“, kuriems įsigaliojus atsirado platesnio asortimento meniu, sumažėjo daugelio nuteistųjų nemėgstamų patiekalų pateikimo skaičius. Ginčo laikotarpiu maistas nuteistiesiems išduodamas pagal galiojančius teisės aktus, jo kokybę įvertinus atsakingam Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojui, direktoriaus budinčiam padėjėjui, du kartus metuose atliekami maisto tyrimai Kauno technologijos universiteto maisto tyrimo laboratorijoje, maisto kokybė tikrinama Maisto produktų, skirtų nuteistųjų maisto gamybai, kokybės kontrolės komisijos, patvirtintos 2016 m. spalio 21 d.

Kybartų PN direktoriaus įsakymu Nr. 1/10-303. Tikrinant maitinimo kokybę pažeidimų nenustatyta, todėl teigti, kad maistas tiekiamas nekokybiškas, nėra pagrindo. Reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, atsakomybė negalima.

5. Atsakovo atstovas Teisingumo ministerija atstovas atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti. Nurodė, kad byloje pareiškėjas nesutinka su norminiais aktais, mano, kad dėl jų jam atsirado žala, tačiau jis neprašo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl šių teisės aktų teisėtumo ištyrimo. Todėl teisingumo ministro priimti įsakymai, kurie nurodyti pareiškėjo skunde, yra teisėti ir nėra pagrindo tirti, ar jie galbūt nepažeidė pareiškėjo teisių. Nagrinėjamu atveju nebuvo atlikta neteisėtų veiksmų, taip pat pareiškėjas neįrodė jam padarytos žalos fakto.

6. Atsakovo atstovas Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti. Nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie įrodytų, kad Kalėjimų departamentas savo veiksmais (neveikimu) pareiškėjui padarė tiesioginės žalos, nusiskundimus išdėstė abstrakčiai, nepateikė duomenų apie sutrikdytą fizinę ar psichinę sveikatą, nepagrindė neturtinės žalos, nepateikė jokių žalą patvirtinančių įrodymų. Prašė taikyti sutrumpintą trijų metų ieškinio senatį ir skundą atmesti.

II. 7. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 150 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą skundo dalį atmetė.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas turtinę ir neturtinę žalą kildina iš Marijampolės PN, Kalėjimų departamento, Teisingumo ministerijos veiksmų, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN nuo 2016 m. kovo 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 21 d.

9. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad Teisingumo ministerija priėmė nekokybiškus teisės aktus, dėl kurių pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, teismas nurodė, kad pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė su tuo susijusias aplinkybes, neįvardino jokių konkrečių Teisingumo ministerijos aktų, pareiškėjo manymu, pažeidusių jo teises ir sukėlusių neturtinę žalą. Todėl nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Teisingumo ministerijos veiksmų (neveikimo). Taip pat teismas pareiškėjo argumentus dėl žalos, kilusios dėl Kalėjimų departamento veiksmų (neveikimo), atmetė kaip deklaratyvius ir nepagrįstus.

10. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu atliko bausmę karantino, kamerų bei bendrabučio tipo patalpose. Teismas, įvertinęs byloje esamus duomenis, padarė išvadą, jog pareiškėjas nuo 2016 m. kovo 24 d. iki 2016 m. balandžio 6 d., nuo 2016 m. balandžio 11 d. iki 2016 m. balandžio 12 d., nuo 2016 m. gegužės 30 d. iki 2016 m. birželio 3 d., nuo 2016 m. gruodžio 13 d. iki 2016 m. gruodžio 27 d., nuo 2018 m. sausio 18 d. iki 2018 m. sausio 23 d. (iš viso 37 paras) atliko laisvės atėmimo bausmę patalpoje, kurios plotas 0,08 kv. m mažesnis nei teisės aktuose nustatyta minimali ploto norma, todėl pareiškėjui nebuvo užtikrinta jo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje. Teismas konstatavo atsakovo atstovo padarytų paminėtų veiksmų neteisėtumą.

11. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir teisinį reguliavimą, konstatavo, kad teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtų pataisos namų veiksmų dėl to, jog pataisos namų pastatai yra registruoti kaip negyvenamieji, nes tai nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, o tuo pačiu ir pareiškėjo teisių.

12. Nagrinėdamas pareiškėjo argumentus, kad kamerose nuo sienų krito tinkas, kalkės, dažai, grindys buvo išdaužytos, buvo neįmanoma atidaryti langų, teismas nurodė, kad atsakovo atstovas į bylą nepateikė duomenų apie kamerų būklę, tačiau teismas pabrėžė, kad pareiškėjas visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė.

13. Nagrinėdamas pareiškėjo argumentus, jog sanitariniame mazge nėra ventiliacijos, kvapas jautėsi ir kameroje, sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atskirtas nuo likusios patalpos, teismas nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) nėra reikalavimo įrengti atskirą vėdinimo sistemą sanitariniame mazge. Pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad sanitariniai mazgai kamerose yra atitverti sienelėmis, o pagal nustatytą teisinį reguliavimą sanitarinių mazgų izoliuoti nuo gyvenamosios patalpos neprivaloma. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi praktikos, kad sanitarinių mazgų atskyrimas nuo likusio kameros ploto vizualiai aukštesne nei 1,5 metro sienele ir durimis pareiškėjui užtikrina pakankamą privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais. Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas nenustatė pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų ir pareiškėjo argumentus dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo atmetė.

14. Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjas negalėjo išvėdinti gyvenamosios patalpos per langą, taip, be kita ko, iš dalies išvengiant ir drėgmės patalpose. Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma 134:2015) 37 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Teismo vertinimu, patalpose apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai prižiūri, tvarko savo patalpas, neturi problemų dėl pelėsio ir grybelio patalpose. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas dėl šių aplinkybių būtų kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją. Byloje nėra ir jokių kompetentingų institucijų priimtų administracinių aktų, kuriuose būtų užfiksuota, kad patalpų būklė neatitinka teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl drėgmės ir pelėsio.

15. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog pataisos namų teritorijoje esanti katilinė leidžia užtikrinti tinkamą patalpų temperatūrą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl netinkamos temperatūros būtų kreipęsis į pataisos namų pareigūnus, administraciją ar kitas institucijas ar organizacijas. Todėl teismas sprendė, jog pareiškėjo teiginiai dėl netinkamos temperatūros yra deklaratyvūs ir atmestini kaip nepagrįsti.

16. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde nekonkretizavo, kiek ir kokių baldų trūko, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl baldų trūkumo, todėl pareiškėjo argumentus dėl baldų gyvenamojoje patalpoje trūkumo atmetė kaip deklaratyvius.

17. Teismas nurodė, kad teisės aktai nenumato galimybės neribotai skirti nuteistajam higienos priemonių. Pareiškėjas įrodymų, kad jam nebuvo skirtos priklausančios priemonės, nepateikė. Higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik esant jų prašymui. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2017 m. sausio 23 d. kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl higienos priemonių išdavimo, 2017 m. vasario 6 d. raštu dėl aprūpinimo higienos priemonėmis pareiškėjo prašymas buvo išnagrinėtas ir atmestas, kadangi asmeninėje sąskaitoje iki prašymo padavimo jis buvo mokus.

18. Teismas pabrėžė, kad teisės aktai iki 2017 m. sausio 1 d. nenumatė, kad dušo patalpose turi būti dozatoriai, todėl pareiškėjo teiginį, jog skysto muilo dozatoriai dušuose buvo įrengti tik nuo 2017 m. sausio 1 d., taip pat atmetė kaip nepagrįstą.

19. Teismas dėl pareiškėjo pretenzijų, kad pataisos namai iki 2017 m. sausio 1 d. neišdavė higienos priemonių – dantų pastos ir dantų šepetuko, skutimosi priemonių, pažymėjo, kad atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas į pataisos namus atvyko 2016 m. kovo 17 d. ir jam buvo išduotos higienos priemonės, tačiau įrodymų minėtoms aplinkybėms patvirtinti į bylą nepateikė. Teismas pažymėjo, kad, nors teisės aktai ir numatė skirtingas garantijas suimtiesiems ir nuteistiesiems, tačiau, teismo vertinimu, kalinimo įstaiga, kurioje bausmę atliko pareiškėjas, turėjo higienos priemones išduoti ir nuteistiesiems, kadangi toks skirtingas asmenų vertinimas būtų objektyviai nepateisinamas. Šiuo atveju atsakovo atstovas nepateikė duomenų, kurie patvirtintų atsiliepime išdėstytus argumentus, kad higienos priemonės pareiškėjui buvo išduotos, todėl teismas konstatavo, kad Alytaus PN minėtu laikotarpiu nevykdė pareigos aprūpinti pareiškėją higienos priemonėmis. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog dėl neišduotų higienos priemonių pareiškėjui būtų kilusios kokios nors neigiamos pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į asmeninę sąskaitą reguliariai gaudavo įplaukas, todėl higienos priemones galėjo įsigyti pats. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai dėl neišduotų higienos priemonių negali būti pagrindu neturtinei žalai atsirasti, todėl juos atmetė.

20. Teismas nurodė, kad teisės aktai nenumato galimybės nuteistiesiems praustis duše po karštu vandeniu daugiau nei vieną kartą per savaitę. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjo argumentus dėl galimybės nebuvimo nusiprausti duše daugiau nei vieną kartą per savaitę atmetė kaip nepagrįstus.

21. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentus dėl netvarkingų patalpų ir neišduodamų valymo priemonių.

22. Teismas nustatė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas dėl minkštojo inventoriaus pakeitimo į pataisos namų administraciją kreipėsi 2016 m. kovo 22 d. ir šis jo prašymas buvo patenkintas. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į įstaigos administraciją dėl lygintuvo išdavimo ir, kad jam lygintuvas nebuvo išduotas. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjo teiginius dėl nešvaraus minkštojo inventoriaus bei lygintuvo neišdavimo atmetė kaip neįrodytus.

23. Teismo nuomone, pareiškėjas nenurodė, kada konkrečiai ir kokiomis aplinkybėmis jis negalėjo pasinaudoti savo teise į švarią patalynę bei drabužių skalbimą, o tik deklaratyviai teigė, jog minėtos aplinkybės pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio, sietino būtent su šiais pažeidimais. Teismas pareiškėjo argumentus dėl pažeistos teisės gauti švarią patalynę ir drabužių skalbimo atmetė kaip deklaratyvius ir nepagrįstus.

24. Teismas, įvertinęs atsakovo atstovo pateiktus duomenis apie nuteistųjų maitinimą, nurodė, kad pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo maisto labai abstraktūs, šių aplinkybių jis visiškai nedetalizavo, konkrečiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, todėl tik pagal tokias pareiškėjo nurodytas abstrakčias aplinkybes nėra galimybių nustatyti atsakovo atstovo veiksmų atitikimą (neatitikimą) teisės aktų reikalavimams. Teismas pabrėžė, kad byloje nėra pateikta duomenų, kad Sveikatos priežiūros tarnyba ginčo laikotarpiu būtų rekomendavusi ar skyrusi specialų maitinimą pareiškėjui pagal medicinines indikacijas. Duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl maisto kokybės ar kaloringumo į administraciją, byloje nėra. Dėl pareiškėjo teiginių, jog jis buvo diskriminuojamas dėl maitinimo (valgiaraščių sudarymo), teismas pažymėjo, kad pataisos namai vykdo tiek Kalėjimų departamento direktoriaus, tiek teisingumo ministro įsakymus, kuriuose numatyti tokie reikalavimai, t. y., kad nedirbančių moterų ir nedirbančių vyrų valgiaraščiai skiriasi, atsižvelgiant į moterų ir vyrų fiziologines savybes. Teismas atmetė ir pareiškėjo argumentus dėl per trumpo laiko skirto pavalgyti, kadangi nuteistųjų maitinimas organizuojamas vadovaujantis pataisos namų direktoriaus nustatyta tikslia nuteistųjų dienotvarke ir maitinimo grafiku.

25. Teismas nurodė, kad nuteistųjų ir suimtųjų teisė į jose nurodytas išmoką bei pašalpą nėra absoliuti, o yra sąlygojama atitinkamų Kalėjimų departamento direktoriaus nustatytų kriterijų atitikimo (kalbant apie Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 7 dalyje paminėtą iki 0,3 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoką (nuteistiesiems) ir sąlygų, nustatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 475 patvirtinto Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos aprašo 7 punkte (nuteistiesiems ir suimtiesiems), buvimo. Teismas pažymėjo, kad nurodytose teisės normose yra nustatyti tik maksimalūs aptariamų išmokos ir pašalpos dydžiai ir kalbama tik apie galimybę, o ne prievolę mokėti šias išmoką ir pašalpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-674-442/2015).

26. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 111 straipsnio nuostatas, darbas yra viena iš nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pataisos priemonių. Kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija. Byloje pateiktas 2016 m. gegužės 12 d. pareiškėjo prašymas dėl jo įdarbinimo. Pataisos namai 2016 m. gegužės 27 d. raštu Nr. 7/1-773 informavo pareiškėją, jog jo prašymas nebus tenkintas, kadangi pagal pataisos namų direktoriaus 2015 m. kovo 2 d. įsakymą Nr. 1/10-61 „Dėl nuteistų asmenų, atliekančių ūkio darbus etatų patvirtinimo“ prašymo teikimo metu nėra laisvų darbo vietų. Atsižvelgdamas į tai, kad teisės aktai įsakmiai neįpareigoja kalinimo įstaigos administracijos įdarbinti norinčius dirbti nuteistuosius, o atsakovo atstovas pareiškėjo neįdarbino dėl tos priežasties, kad tuo metu nebuvo laisvų darbo vietų, be to, nuteistųjų įtraukimas į darbą iš esmės yra įstaigos administracijos diskrecijos teisė, įgyvendinama atsižvelgiant į laisvas pareigas ir darbo vietas ir aprūpinimo darbu tikslus, teismas konstatavo, jog pataisos namai neatliko jokių neteisėtų veiksmų (ar neveikimo), dėl kurių pareiškėjui galėjo kilti neturtinė žala. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų pasinaudojęs BVK 183 straipsnio 3 dalyje numatyta bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarka, todėl atsakovo aktai (veiksmai) dėl neskirtos pašalpos ir pareiškėjo neįdarbinimo pagalbiniu darbininku negali būti laikomi neteisėtais ar nepagrįstais, o dėl teisėtų veiksmų neturtinė žala negali atsirasti.

27. Teismas pripažinęs, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Marijampolės PN buvo pažeista, atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį ir trukmę (konstatuotas 37 paras gyvenamojo ploto trūkumas 0,08 kv. m), sprendė, kad nagrinėjamu atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą. Teismas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 150 Eur suma.

28. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju iš dalies ginčą pralaimėjusi šalis yra valstybė, o atstovavimo išlaidas patyrė taip pat valstybė, kuri garantavo nemokamą pareiškėjo atstovavimą byloje. Tokiu būdu nesant šalies, privalančios atlyginti atstovavimo išlaidas, prašymas dėl išlaidų atlyginimo netenkintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-288/2009, 2015 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-690-556/2015).

III. 29. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 15 d. sprendimo dalį, kuria skundas atmestas kaip nepagrįstas, ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti visiškai.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, atmesdamas pareiškėjo skundo motyvą dėl Teisingumo ministerijos ir Kalėjimų departamento nekokybiškų įsakymų ir kitų aktų, motyvavo tuo, kad pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė aplinkybes, neįvardindamas konkrečių Teisingumo ministerijos ar Kalėjimo departamento aktų, pažeidžiančių jo teises ir sukėlusių neturtinę žalą, taip pat nenurodė, kaip pasireiškė pareiškėjo neturtinė žala. Pareiškėjo manymu, tuos norminius aktus sprendime nurodė pats teismas. Akivaizdu, kad netinkamos kalinimo sąlygos, kurios vykdomos pagal atsakovų norminių aktų reikalavimus, sukėlė pareiškėjui neigiamas pasekmes.

31. Pareiškėjas teigia, kad teismas teisingai nustatė, jog, pažeidžiant norminių aktų reikalavimus, atskirais laikotarpiais pareiškėjas buvo kalinamas perpildytose kamerose, tačiau neteisingai įvertino dėl to pareiškėjui kilusios neturtinės žalos dydį.

32. Pareiškėjas neturtinę žalą siejo su aplinkybe, kad kamerose nuo sienų krito tinkas, kalkės, dažai, grindys buvo išdaužytos, buvo neįmanoma atidaryti langų. Teismas sprendime nurodė, kad Kybartų PN į bylą nepateikė duomenų apie kamerų būklę. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas tik konstatavo grindų, sienų, lubų atitikimo teisės aktams pažeidimus ir visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Teismas privalėjo pareikalauti iš kalinimo įstaigos konkrečių, skundo aplinkybes pagrindžiančių ar paneigiančių duomenų.

33. Pareiškėjas nurodė, kas sanitariniame mazge nebuvo ventiliacijos, kvapas jautėsi ir kameroje, sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai atskirtas nuo likusios patalpos. Teismas sprendime vadovavosi Eksploatavimo taisyklėmis. Dėl netinkamo kalinimo sąlygų reglamentavimo Kalėjimų departamentas ir patrauktas atsakovo atstovu.

34. Pareiškėjas tvirtino, kad patalpose nebuvo jokios ventiliacijos, buvo drėgna, veisėsi pelėsis, buvo šalta. Dėl teismo sprendimo teiginio, kad byloje nėra jokių kompetentingų institucijų priimtų administracinių aktų, kuriuose būtų užfiksuota, kad patalpų higieninė būklė neatitinka teisės aktų reikalavimų, pažymi, kad Kybartų PN ne kartą buvo tikrinta įvairių žinybų dėl kalinimo sąlygų kamerose, ir surašyti patikrinimo aktai, konstatuojant tiek vėdinimo problemas, tiek sienose įsiveisus pelėsį.

35. Pareiškėjas nurodė, jog tualetinio popieriaus išdavimo norma iki 3 ritinėlių per mėnesį buvo padidinta tik nuo 2017 m. sausio 1 d., todėl jo orumo žeminimas, išduodant vieną ritinėlį tualetinio popieriaus per mėnesį, tęsėsi daugiau kaip dvejus metus. Teigė, kad einant į dušą niekuomet nebuvo išduodama 30 g muilo, o skysto muilo dozatoriai dušuose įrengti tik nuo 2017 m. sausio 1 d., taip pat iki 2017 m. sausio 1 d. nebuvo išduodamos higienos priemonės – dantų pasta, dantų šepetėlis, skutimosi priemonės. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas į pataisos namus atvyko 2016 m. kovo 17 d. ir jam buvo išduotos higienos priemonės, tačiau įrodymų minėtoms aplinkybėms patvirtinti į bylą nepateikė, todėl laikytina, kad šios aplinkybės neįrodė.

36. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Kybartų PN neišduodavo valymo priemonių patalpoms valyti. Atsakovo atstovas atsiliepime nepateikė įrodymų, kad šis skundo argumentas nepagrįstas.

37. Pareiškėjas skunde nurodė, jog bausmės atlikimo metu nebuvo aprūpintas darbinėmis pajamomis, jam nemokėjo pašalpų iš socialinės paramos fondų. Teismas padarė išvadą, kad pataisos įstaigos direktoriui numatyta teisė, bet ne pareiga skirti nuteistiesiems socialines pašalpas bei pinigines išmokas iš pataisos įstaigos lėšų. Pareiškėjas mano, kad, esant visoms pašalpos gavimo sąlygoms, pataisos įstaigos direktorius neturi diskrecijos teisės skirti nuteistajam pašalpą, ar neskirti, priešingu atveju tektų pripažinti, kad norminiuose aktuose, reglamentuojančiuose pašalpų skyrimą, įtvirtinta nuteistųjų nelygybė ir galimybė pataisos įstaigos administracijos savivalei, piktnaudžiavimui valdžia. Pareiškėjo nuomone, buvo visos sąlygos jam skirti pašalpą. Pareiškėjas nedirbo, tačiau ne todėl, kad atsisakytų jam siūlomo darbo, bet todėl, kad jam pareiškus pageidavimą dirbti, pareiškėjas nebuvo įdarbintas, administracijos teigimu, dėl darbo vietų trūkumo. Pareiškėjas nesutinka su teismo nuomone, kad įstatymas pataisos įstaigos administracijai numato tik teisę siūlyti darbą. Jei tai būtų tik administracijos teisė, nuteistajam nebūtų pritaikytos įstatymo nustatytos pataisos priemonės. Tokiu būdu pareiškėjas negavo nei darbinių pajamų, nei pašalpos. Dėl tokio neteisėto administracijos elgesio pareiškėjui buvo padaryta turtinė žala.

38. Atsakovo atstovas Marijampolės PN (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigė dėl reorganizavimo) atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

39. Atsakovo atstovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai, visapusiškai, išsamiai vertino ir objektyviai išnagrinėjo visas faktines bylos aplinkybes. Pažymi, jog Kybartų sektoriuje gyvenamųjų patalpų einamieji remontai atliekami nuolat. Remontai atliekami pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Esant nuteistųjų skundams ar prašymams dėl netinkamo patalpų įrengimo, į juos visada yra sureaguojama. Todėl gyvenamosios patalpos atitinka įstatymų numatytus reikalavimus.

Drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems nuteistiesiems, esant jų rašytiniam prašymui. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas buvo mokus, todėl higienos reikmenys jam išduodami nebuvo. Pažymi, jog pareiškėjas atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Kybartų sektoriuje buvo išlaikomas valstybės, t. y. jis buvo aprūpinimas medicinine priežiūra, apranga, avalyne, higienos priemonėmis, mokami komunaliniai mokesčiai. Vadovaujantis BVK 125 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija.

Vadovaujantis BVK 125 straipsnio 3 dalimi, nuteistiesiems darbą parenka pataisos įstaigos administracija, atsižvelgdama į laisvas pareigas ir darbo vietas. Todėl Kybartų sektorius priimdamas nuteistuosius į darbą, turi atsižvelgti į patvirtintus etatus: kiek ir kokių jų yra. Nuteistųjų įdarbinimą, darbo laiko apskaitą, atostogų suteikimą ir atleidimą iš darbo reglamentuoja byloje pateiktas pataisos namų direktoriaus 2018 m. liepos 3 d. įsakymas Nr. 1/10-219, kuriame patvirtintos Nuteistųjų asmenų įdarbinimo, darbo laiko apskaitos, atostogų suteikimo ir atleidimo iš darbo tvarkos nuostatos.

Būtina atsižvelgti į tai, jog etatų Kybartų sektoriuje yra nedaug. Vadovaujantis 2017 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 1/1D-301 „Dėl nuteistų asmenų, atliekančių ūkio darbus, etatų patvirtinimo“ nekūrenimo sezono metu Kybartų sektoriuje yra patvirtinti 35 etatai, o kūrenimo sezono metu 42 etatai. Teismas teisingai konstatavo, jog teisės aktai įsakmiai neįpareigoja kalinimo įstaigos administracijos įdarbinti norinčius dirbti nuteistuosius, o Kybartų sektorius pareiškėjo neįdarbino dėl tos priežasties, kad tuo metu nebuvo laisvų darbo vietų, be to, nuteistųjų įtraukimas į darbą iš esmės yra įstaigos administracijos diskrecijos teisė, įgyvendinama atsižvelgiant į laisvas pareigas ir darbo vietas ir aprūpinimo darbu tikslus.

Teismas teisingai konstatavo, jog pataisos namai neatliko jokių neteisėtų veiksmų (ar neveikimo), dėl kurių pareiškėjui galėjo kilti neturtinė žala.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 40. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Kybartų PN nuo 2016 m. kovo 17 d. iki 2018 m. rugsėjo 21 d., atlyginimo.

41. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl netinkamų kalinimo sąlygų ir patirtos turtinės ir neturtinės žalos, atsakovo atstovo atsikirtimus į skundą, byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, kad pareiškėjas 37 paras buvo kalinamas pažeidžiant reglamentuotą gyvenamojo ploto normą (gyvenamojo ploto trūkumas 0,08 kv. m), todėl pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš Marijampolės PN (juridinis asmuo Kybartų PN pasibaigė dėl reorganizavimo), 150 Eur neturtinei žalai atlyginti. Dėl kitų pareiškėjo skunde nurodytų kalinimo sąlygų atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų nenustatė, todėl pareiškėjo argumentus atmetė.

42. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliacinį skundą padavė pareiškėjas.

43. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

44. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013).

45. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.). Akcentuotina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

46. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė aplinkybes, neįvardindamas konkrečių Teisingumo ministerijos ar Kalėjimo departamento aktų, pažeidžiančių jo teises ir sukėlusių neturtinę žalą, taip pat nenurodė, kaip pasireiškė pareiškėjo neturtinė žala. Pareiškėjo manymu, tuos norminius aktus sprendime nurodė pats teismas, o netinkamos kalinimo sąlygos, kurios vykdomos pagal atsakovų norminių aktų reikalavimus, sukėlė pareiškėjui neigiamas pasekmes. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje A438-336/2012 ir kt.). Taigi pareiškėjas turi pateikti pakankamai detalizuotą aplinkybių, iš kurių kildina prašomą priteisti žalą, apibūdinimą, paaiškinti, kodėl ir kokia žala jam dėl jų kilo. Taigi vien tik išvardyti Teisingumo ministerijos ir Kalėjimų departamento priimtus teisės aktus nepakanka. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Teisingumo ministerijos ir Kalėjimų departamento veiksmų (neveikimo).

47. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl netinkamos sienų, grindų, langų būklės nustatė, kad atsakovo atstovas nepateikė duomenų apie kamerų būklę, ir nurodė, kad pareiškėjas tik konstatavo grindų, sienų, lubų būklės atitikimo teisės aktams pažeidimus, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis.

48. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vertinant pareiškėjo nusiskundimų pagrįstumą, turi būti atsižvelgiama į bendrąsias įrodinėjimo tokio pobūdžio bylose taisykles ir sprendžiama, ar pareiškėjas pakankamai detalizavo ir pagrindė savo teiginius, o atsakovas juos paneigė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-156-822/2018; 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde nurodė tik bendro pobūdžio aplinkybes dėl netinkamos grindų būklės, šių savo teiginių nekonkretizuodamas, nenurodydamas, nei kuriose patalpose, nei kada šie jo nurodyti pažeidimai egzistavo. Todėl šie jo nusiskundimai atmestini kaip nepagrįsti. Dėl sienų būklės pareiškėjas pakankamai konkrečiai įvardijo, kad bendrabučio kambariuose, besiribojančiuose su prausyklomis, ant sienų tinkas buvo ištrupėjęs nuo drėgmės, veisėsi pelėsis. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjui pakankamai detalizavus savo nusiskundimus dėl konkrečių higienos normų pažeidimų, o atsakovui jų nepaneigus, konstatuojamas pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-475-552/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-624-756/2017; 2017 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-108-822/2017). Taip pat pridurtina, kad netinkamas higienos sąlygas gali patvirtinti arba paneigti byloje esantys duomenys (pvz., Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai, dezinfekcinių priemonių išdavimo žurnalai ir pan.), todėl atsižvelgus į tai, pareiškėjo nurodomi pažeidimai konstatuojami arba paneigiami (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-790-624/2016). Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas nepateikė jokių Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų ar kitų duomenų apie pareiškėjo nurodytų patalpų sienų būklę. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis nurodyta teismų praktika, nagrinėjamu atveju pripažintini pagrįstais pareiškėjo argumentai, kad tam tikrose bendrabučio tipo patalpose nuo sienų krito tinkas, buvo pelėsio.

49. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo nusiskundimus dėl atskiros oro šalinimo sistemos sanitariniame mazge įrengimo, atmetė šiuos pareiškėjo nusiskundimus, nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, argumentuodamas tuo, kad teisės aktuose nėra reikalavimo įrengti atskirą vėdinimo sistemą sanitariniame mazge. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis šiuo aspektu, jų papildomai nekartoja.

50. Higienos normos 134:2015 37 punkte įtvirtinta laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų pareiga nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose bei įstaigos administracijos pareiga išduoti valymo inventorių ir priemones. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo aktyvus ir rūpinosi, jog jo gyvenamojoje patalpoje būtų palaikoma švara ir tvarka, o įstaigos administracija jam nesuteikė reikiamų priemonių. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis šiuo aspektu.

51. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tai pat pagrįstai nenustatė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų dėl tualetinio popieriaus išdavimo.

52. Pirmosios instancijos teismas detaliai pasisakė dėl pareiškėjo neaprūpinimo pajamomis ir šiuo aspektu pagrįstai pareiškėjo teisių pažeidimo nenustatė. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, todėl jų nekartoja, o tik papildomai akcentuoja, kad kalinimo įstaiga neturi besąlyginės pareigos aprūpinti kalinamus asmenis pajamomis. Piniginės išmokos gali būti skiriamos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 4/07-260 patvirtintomis Piniginių išmokų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems skyrimo ir mokėjimo taisyklėmis. Pareiškėjas nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindą spręsti, kad egzistavo sąlygos, sudarančios pagrindą jam skirti socialinę pašalpą, todėl darytina išvada, jog pareiškėjas nepagrindė atsakovo atstovo pareigūnų neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto.

53. Teisėjų kolegijos vertinimu, likę bendro pobūdžio, deklaratyvūs pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai dėl jo kalinimo sąlygų neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

54. Dėl pareiškėjo argumentų, kad iki 2017 m. sausio 1 d. pareiškėjas nebuvo aprūpintas higienos priemonėmis – dantų pasta, dantų šepetėliu, skutimosi priemonėmis, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1121-858/2017 nustatyta esminė faktinė aplinkybė, kad toje byloje esantys įrodymai patvirtino, jog pareiškėjas kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją dėl higienos priemonių išdavimo. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) 2012 m. vasario 28 d. sprendime byloje Melnitis prieš Latviją (pareiškimo Nr. 30779/05), be kita ko, pažymėta, kad nacionalinės valdžios atsainus požiūris – aiškus atsisakymas patenkinti pareiškėjo teisėtą prašymą aprūpinti asmens higienos priemonėmis – yra ypač nepriimtinas. Toks nepagrįstas atsisakymas, taikomas suimtiems asmenims, neišvengiamai lemia visiškos priklausomybės nuo kito asmens valios jausmą, bejėgiškumą ir galiausiai – pažeminimą. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas iki 2017 m. sausio 1 d. kreipėsi į pataisos įstaigą su prašymu išduoti jam higienos priemones (dantų šepetėlį, dantų pastą, skutimosi priemones), o įstaigos administracija tokio prašymo netenkino, todėl negalima konstatuoti neteisėtų atsakovo veiksmų ir nėra pagrindo priteisti neturtinę žalą.

55. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

56. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo formos ir (ar) dydžio yra analizuojama ir vertinama konkreti situacija, pareiškėjui įvykdyti neteisėti veiksmai, jo sveikatos būklė ir pan., ir atsižvelgus į konkrečią situaciją sprendžiama, ar asmens teisėms apginti pakanka tik pažeistų teisių pripažinimo, ar iš esmės žala buvo padaryta didesnė ir turi būti priteisiamas žalos atlyginimas pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4354-520/2018; 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1625-556/2018 ir kt.).

57. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, taip pat į aktualią EŽTT ir Lietuvos administracinių teismų praktiką, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, byloje nustatytų pažeidimų pobūdį, trukmę ir intensyvumą, įvertinusi kitus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteista 150 Eur suma yra pakankama pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti.

58. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė į bylą 2020 m. lapkričio 16 d. ir 2020 m. lapkričio 25 d. pažymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, nėra pagrindo tenkinti ir prašymą atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (ABTĮ 42 str. 1 d.). Be to, pažymėtina, kad atstovavimo išlaidas patyrė valstybė, kuri garantavo nemokamą atstovavimą pareiškėjui byloje, o ginčą pralaimėjusi šalis taip pat yra valstybė. Bylinėjimosi išlaidų nepriteisimas tokioje situacijoje atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1836-520/2017; 2017 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2160-261/2017; 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1711-602/2018).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Milda Vainienė

Dalia Višinskienė