647efe0a-d43f-45dc-b7ba-d5c02c556a2a · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2858-621/2016Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01601-2016-3Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2.; 3.21. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 25 d.Å iauliaiÅ iaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Žanas Kubeckas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. J. (J. J.) skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ ,n u s t a t ė:PareiÅ¡kėjas J.

J. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (2-3 b. l.) ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Å iaulių TI), 10 000 Eur neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad Å iaulių TI buvo laikomas nuo 2011 metų iki 2014 metų. Kalinimo Å iaulių TI laikotarpiu pareiÅ¡kėjas negalėjo susiraÅ¡inėti su draugais, pažįstamais ir su artimaisiais giminaičiais, kurie buvo įkalinimo įstaigose.

Laisvėje nebuvo artimųjų, su kuriais galėtų susiraÅ¡inėti. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo buvo atimta galimybė kurti ir prisiminti socialinius ryÅ¡ius bei santykius. PareiÅ¡kėjas patyrė nepatogumus, neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurie jam sukėlė dvasines kančias, nepilnavertiÅ¡kumo jausmÄ .Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Å iaulių TI atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (35-39 b.l.) prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodė, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalies, 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis, praÅ¡o nagrinėjant pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , skaičiuojant nuo kreipimosi į teismÄ dienos.

Å iaulių TI pažymėjo, kad Atsakovas pažymi, kad suimtųjų/nuteistųjų teisė susiraÅ¡inėti yra numatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse, suėmimo vykdymo įstatyme, o detalesnė jų tvarka užfiksuota Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse. Suėmimo vykdymo įstatymo 16 straipsnyje numatyta, kad suimtieji turi teisę siųsti giminaičiams ir kitiems asmenims ir gauti iÅ¡ jų neribotÄ kiekį laiÅ¡kų.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 99 straipsnyje reglamentuota Nuteistųjų teisė susiraÅ¡inėti.

Minėto straipsnio 2 dalyje, kuri neteko galios nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. (2015-06- 23 Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įsakymas Nr. XII-1818), tačiau kuri galiojo pareiÅ¡kėjo kalinimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu, buvo numatyta, kad Kardomojo kalinimo vietose, areÅ¡tinėse ir pataisos įstaigose laikomų nuleistųjų, kurie tarpusavyje nėra sutuoktiniai ar artimieji giminaičiai, susiraÅ¡inėjimas draudžiamas. Å ioje dalyje nustatytas bendro pobÅ«džio draudimas susiraÅ¡inėti tarpusavyje kardomojo kalinimo vietose, areÅ¡tinėse ir pataisos įstaigose laikomiems nuteistiesiems, kurių nesieja santuokos ar artimos giminystės ryÅ¡iai. 99 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas nuteistųjų teisės susiraÅ¡inėti ribojimas – nuteistųjų laiÅ¡kų cenzÅ«ravimas, kuriuo siekiama užkirsti keliÄ pažeidimams ar nusikalstamoms veikoms arba apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves, t. y. laiÅ¡kai, kuriuos gauna (siunčia) laisvės atėmimo vietose laikomi nuteistieji susiraÅ¡inėdami su nuteistais laisvės atėmimo vietose laikomais savo sutuoktiniais ar artimaisiais giminaičiais, taip pat su visais kitais asmenimis, kurie nėra laisvės atėmimo vietose laikomi nuteistieji, gali bÅ«ti cenzÅ«ruojami.PareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės neginčija fakto, kad Å iaulių tardymo administracija jam nebuvo suteikusi galimybės susiraÅ¡inėti su asmenimis, su kuriais tokiÄ teisę jis turi (artimaisiais, giminaičiais, sutuoktiniu).

Jis reiÅ¡kia pretenzijas dėl to, kad jam buvo apribotos galimybės bendrauti su draugais, pažystamais, ne artimaisiais, kurie buvo įkalinimo įstaigose. IÅ¡ principo, jis reiÅ¡kia nepasitenkinimÄ ne dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijos neteisėto veikimo, o dėl Bausmių vykdymo kodekso, kaip jo teises varžančio teisės akto įgyvendinimo. Atsakovas pažymi, kad savo darbe vadovaujasi galiojančiais teisės aktais ir juose įtvirtintais reikalavimais, Å¡iuo atveju draudimu bendrauti kardomojo kalinimo vielose, areÅ¡tinėse ir pataisos įstaigose laikomiems asmenims, kurie tarpusavyje nėra sutuoktiniai ar artimieji giminaičiai, todėl pareiÅ¡kėjo skundžiamos aplinkybės neturi jokio teisinio pagrindo.Atsakovas, pareiÅ¡kėjo kalinimo įstaigoje metu neiÅ¡skyrė jo iÅ¡ kitų kalinamųjų ar dirbtinai jam nesudarė blogesnių kalinimo sÄ lygų nei nustatyta teisės aktuose, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai neva dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus kaltės buvo apribotos jo bendravimo galimybės, neturi jokio pagrindo.PareiÅ¡kėjas neįrodė, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, nes Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracija veikė taip, kaip privalo elgtis teisės aktų nustatyta tvarka, nepateikta jokių pagrindžiančių pareigÅ«nų kaltę dokumentų, nenustatytas tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp pareigÅ«nų veiksmų ir pareiÅ¡kėjo nurodomos neturtinės žalos.

Tai. kad pareiÅ¡kėjo socialiniai ryÅ¡iai ir bendravimas jo kalinimo Å iaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu buvo apribotas, yra natÅ«ralu, nes kiekvienam sulaikytam asmeniui tai daugiau ar mažiau sukelia diskomfortÄ ar stresÄ . Tačiau tai nėra pagrindas priteisti neturtinę žalÄ . Atsakovo nuomone, pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ galimai siekdamas turtinės naudos, tačiau neįrodė, kad patyrė skunde nurodytus iÅ¡gyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomÄ diskomfortÄ bei gyvenimo kokybės pablogėjimÄ .

Pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų. To paties straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynybos bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinė žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. v. Lietuva, pareiÅ¡kimo Nr. 53161/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008; kt.). Atsakovas taip pat praÅ¡o teismo sprendžiant neturtinės žalos priteisimo pareiÅ¡kėjui klausimÄ atsižvelgti į tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, bei, kad įstaiga įgyvendino galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto iÅ¡imtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ .PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas J.

J. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam neturtinės 10 000 Eur žalos atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2011 metų iki 2014 metų. Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje, t.y. pareiÅ¡kėjas negalėjo siųsti ir gauti laiÅ¡kus iÅ¡ asmenų, kalinčių kitose įkalinimo įstaigose. Sprendžiant Å¡ioje byloje, ar atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, neveikimas (pozityvios pareigos nevykdydamas) laikytinas neteisėtais valdžios institucijos veiksmais CK 6.271 straipsnio prasme, turi bÅ«ti atsižvelgiama į atsakovo atsiliepime pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ taikyti senaties terminÄ .

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 1.124 straipsnį, ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymo nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. ReikalavimÄ apginti pažeistÄ teisę teismas priima nagrinėti nepaisant to, kad ieÅ¡kinio senaties terminas pasibaigęs (CK 1.126 straipsnio 1 dalis). Tačiau ieÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Pasibaigus ieÅ¡kinio senaties terminui galimybė priverstinai, valstybės prievartos pagalba įgyvendinti subjektines teises iÅ¡nyksta. Viena vertus, ieÅ¡kinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ ir apibrėžtumÄ . Civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, jog suėjus įstatymo nustatytam terminui jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės bÅ«ti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotasis asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimÄ , per visÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ nesikreipė į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kad apgintų pažeistÄ teisę arba įstatymo saugomÄ interesÄ , prieÅ¡inga teisinio santykio Å¡alis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba atsisako nuo savo teisės, arba nemano, kad jo teisė yra pažeista.

Kita vertus, ieÅ¡kinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusiÄ jÄ Å¡alį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieÅ¡kinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo, atsirandančio kilus ginčui dėl subjektinės teisės, neigiamÄ poveikį civilinei apyvartai (Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalga, patvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 nutarimu Nr. 39).

IeÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovas prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį daliai pareiÅ¡kėjo reikalavimo skaičiuojant nuo kreipimosi į teismÄ dienos. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimÄ , paaiÅ¡kintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors bÅ«du ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ apibrėžti objektyvesniais kriterijais. Jeigu ji priklausytų vien nuo asmens vidinio suvokimo, ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia taptų per daug nekonkreti ir neapibrėžta, o ieÅ¡kinio senaties instituto praktinis taikymas neatitiktų pirminio sumanymo – užtikrinti visuomeninių santykių stabilumÄ , skatinti nukentėjusiuosius asmenis operatyviai kreiptis į teismÄ , garantuoti tinkamÄ ir efektyvų bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ .

Todėl turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimÄ momentas, skirtingai nei realaus sužinojimo momentas, sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieÅ¡kovo asmenį. Sprendžiant, kada apie pažeistÄ teisę turėjo sužinoti apdairus ir rÅ«pestingas asmuo, bÅ«tina nustatyti teisės pažeidimo pobÅ«dį bei momentÄ , nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rÅ«pestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo analogiÅ¡koje situacijoje turėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kad jo teisė yra pažeista.

IeÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiai neturi įtakos, ar egzistuoja reali galimybė faktiÅ¡kai įgyvendinti teisę kreiptis į teismÄ . PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo neturtinę žalÄ . CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos kokybės produkcijos. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o atlyginti neturtinę žalÄ , todėl Å¡iam reikalavimui taikytinas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.Teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas daliai savo reikalavimų yra tokį senaties terminÄ praleidęs, nes tik 2016-06-27 kreipėsi į teismÄ (spaudas ant voko, 4 b. l).

Todėl Å¡iuo atveju yra taikytinas trejų metų senaties terminas, pradedant terminÄ skaičiuoti nuo kreipimosi į teismÄ dienos. Teismas pažymi, kad pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (žr. pvz.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009). PareiÅ¡kėjas nenurodė jokių objektyvių priežasčių, kurios galėtų bÅ«ti pagrindas atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl ieÅ¡kinio senaties terminas neatnaujintinas.IÅ¡ pažymos (7 b.l.) matyti, kad pareiÅ¡kėjo nurodomu laikotarpiu, kuriam netaikoma ieÅ¡kinio senatis, pareiÅ¡kėjas buvo Å iaulių TI nuo 2013-06-27 iki 2013-09-03 ir nuo 2013-11-13 iki 2014-01-16.CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ .

Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarkÄ ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sÄ lygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Å¡iuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos SÄ jungos teisės aktais. Nuteistųjų teisė susiraÅ¡inėti reglamentuota Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (Žin., 2002, Nr. 73-3084) (toliau – BVK) 99 straipsnyje (redakcija galiojusi iki 2014-10-04).

Å io straipsnio pirmoje dalyje numatyta, kad nuteistiesiems leidžiama siųsti ir gauti neribotÄ kiekį laiÅ¡kų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kardomojo kalinimo vietose, areÅ¡tinėse ir pataisos įstaigose laikomų nuteistųjų, kurie tarpusavyje nėra sutuoktiniai ar artimieji giminaičiai, susiraÅ¡inėjimas draudžiamas. PareiÅ¡kėjas nenurodo jokių konkrečių aplinkybių kada jam nebuvo leista iÅ¡siųsti laiÅ¡kų kitiems asmenims, esantiems įkalinimo įstaigose, nenurodė konkrečių asmenų, kuriems jis norėjo siųsti laiÅ¡kus.

PareiÅ¡kėjas nesikreipė į Å iaulių TI administracijÄ su skundais dėl jo teisių pažeidimo susiraÅ¡inėjant ar draudžiant susiraÅ¡inėti (siųsti/gauti laiÅ¡kus), kai tuo tarpu dėl kitų savo teisių pažeidimų pareiÅ¡kėjas teikė skundus ir ne kartÄ buvo paskelbęs badavimÄ (8-22 b.l.). Nors pareiÅ¡kėjas nurodo, kad jis neturėjo laisvėje jokių asmenų, kuriems galėtų siųsti laiÅ¡kus, tačiau byloje yra pateiktos susiraÅ¡inėjimo su artimaisiais ir kitais asmenimis kortelių kopijos (31-37 b.l.), iÅ¡ kurių matyti, kad pareiÅ¡kėjas nuolat palaikė ryÅ¡ius siųsdamas ir gaudamas laiÅ¡kus.

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ ir pareiÅ¡kėjo teisės susiraÅ¡inėti su Å¡eimos nariais ar kitais asmenimis, bÅ«nant Å iaulių tardymo izoliatoriuje bylai aktualiu laikotarpiu nuo 2013-06-27 iki 2013-09-03 ir nuo 2013-11-13 iki 2014-01-16, nepažeidė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nesant vienos iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų civilinei atsakomybei kilti – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas priteisti jam neturtinės 10 000 Eur žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atmestinas kaip nepagrįstas.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo J. J. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ .Teisėjas                                                                                 Žanas Kubeckas