2025-10-15 Nr. AB-16747-3-61-3-00884-2025-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-867-602/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00884-2025-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 53.4; 57.2.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. spalio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Nacionalinei švietimo agentūrai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas įpareigoti Nacionalinę švietimo agentūrą (toliau – ir Agentūra, atsakovas) teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjo 2025 m. sausio 24 d. prašymą, kuriuo prašyta nurodyti, koks paskelbto konkurso į Agentūros Teisės grupės teisininko (TG-T4) pareigas numatomas darbo užmokestis (toliau – ir Prašymas), ir pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą.

Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti.

Pirmosios instancijos teisme 2025 m. gegužės 27 d. buvo gautas pareiškėjo pareiškimas dėl skundo atsisakymo. Pareiškėjas nurodė, kad po skundo teismui padavimo dienos atsakovas, 2025 m. kovo 25 d. pateikdamas atsiliepimą į pareiškėjo skundą, geruoju patenkino skundo reikalavimą, todėl byloje išnyko ginčo dalykas. Pareiškėjas patvirtino, kad jam yra žinomos skundo atsisakymo teisinės pasekmės (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 104 str. 3 d.), prašė teismo bylą nutraukti (ABTĮ 103 str.).

Pirmosios instancijos teisme 2025 m. birželio 3 d. buvo gautas atsakovo paaiškinimas dėl pareiškėjo pareiškimo dėl skundo atsisakymo, kuriame nurodyta, jog teismo nutartimi atsakovas buvo įpareigotas per 14 kalendorinių dienų pateikti atsiliepimą į pareiškėjo skundą ir visą turimą, su ginču susijusią, medžiagą. Atsakovas, vykdydamas teismo įpareigojimą, pateikė atsiliepimą ir Agentūros nuomonę bei argumentus dėl nesutikimo su pareiškėjo skundu. Šis dokumentas (pateiktas atsiliepimas), kurį pareiškėjas traktuoja kaip jo Prašymo išnagrinėjimą ir atsakymo pateikimą, nėra Agentūros atsakymas, dėl kurio negavimo pareiškėjas kreipėsi į teismą. Atsakovo vertinimu, jo atsiliepimas į skundą nėra pareiškėjo pareikšto skundo patenkinimas geruoju po kreipimosi į teismą dienos, todėl pareiškėjas pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį negali įgyti teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 17 d. nutartimi priėmė pareiškėjo J. K. pareiškimą dėl skundo atsisakymo ir administracinę bylą nutraukė; netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo priteisimo.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas pasinaudojo ABTĮ 50 straipsnio 2 dalyje suteikta teise atsisakyti skundo. Teismas nenustatė aplinkybių, leidžiančių tvirtinti, jog skundo atsisakymas prieštarautų įstatymui ar viešajam interesui arba pažeistų kieno nors teises ar įstatymų saugomus interesus, todėl priėmė pareiškėjo skundo atsisakymą ir administracinę bylą nutraukė. Teismas išaiškino pareiškėjui, kad bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Teismas, vertindamas pareiškėjo prašymą priteisti iš atsakovo 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalies nuostatas, pažymėjo, kad atsakovo pateiktas atsiliepimas į skundą, kurį pareiškėjas traktuoja kaip jo Prašymo išnagrinėjimą ir atsakymo pateikimą, nėra atsakovo atsakymas, dėl kurio negavimo pareiškėjas kreipėsi į teismą, tai yra teismo nurodymu atsakovo pateiktas atsiliepimas į pareiškėjo skundą, kuriame nurodoma informacija ir pateikiami argumentai, kodėl atsakovas nesutinka su pareiškėjo skundu.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo atsiliepimas į skundą nėra pareiškėjo skundo teismui reikalavimo patenkinimas, sprendė, kad pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalies nuostatas negali būti tenkintas.

III. Pareiškėjas J. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 17 d. nutarties dalį, kuria netenkintas jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taip pat pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Pareiškėjas paaiškina, kad jis kreipėsi į Agentūra su Prašymu, kuriuo prašė nurodyti, koks paskelbto konkurso į Agentūros Teisės grupės teisininko pareigas numatomas darbo užmokestis. Laiku negavęs jokio atsakymo ir / ar administracinio sprendimo, pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus – pateikti pareiškėjui atsakymą į Prašymą. Teismas pareiškėjo skundą priėmė ir įpareigojo atsakovą pateikti atsiliepimą į skundą bei visą su ginču susijusią medžiagą. Atsakovas prie atsiliepimo į skundą pridėjo priedus, iš kurių matyti duomenys apie konkurse į Agentūros Teisės grupės teisininko pareigas numatytą darbo užmokestį, t. y. pateikė pareiškėjo prašomą informaciją. Atsižvelgdamas į tai, kad Agentūra geranoriškai įvykdė pareiškėjo skundo reikalavimą, pareiškėjas pateikė teismui pareiškimą dėl skundo atsisakymo ir prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas netenkino jo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas ABTĮ 40 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu, vadovaudamasis vieninteliu argumentu, jog atsiliepimas į skundą nėra atsakymas, kuriuo tenkinamas pareiškėjo skundo reikalavimas. Tačiau teismas visiškai nevertino pareiškėjo Prašymo turinio, prie atsiliepimo į skundą pridėtų priedų, pareiškėjo argumentų ir paties atsiliepimo turinio, todėl teismo nutartis yra be motyvų.

Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jis tik po kreipimosi į teismą dienos pasiekė tą materialinį teisinį rezultatą, kurio siekė paduodamas skundą (gavo prašomą informaciją (atsakymą)), o esant tokioms aplinkybėms, priešingai nei vertino teismas, konstatuotina, kad atsakovas pareiškėjo skundo reikalavimą įvykdė geruoju ir jis (atsakovas) yra atsakingas už pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovo teigimu, pareiškėjui atsisakius skundo teismas neturėjo pagrindo vertinti atsakovo atsiliepimo į skundą turinio, pridėtų nuotraukų ir argumentų dėl Agentūros atsakymo pareiškėjui nepateikimo, nes pareiškėjui atsisakius skundo byla nebuvo nagrinėjama iš esmės.

Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad Agentūra, pateikdama atsiliepimą į skundą kartu su priedais, kuriuose buvo pareiškėjo pageidaujama gauti informacija, geranoriškai įvykdė skundo reikalavimą. Agentūra atsiliepime į skundą nepripažino pareiškėjo reikalavimo ir prašė teismo skundą atmesti. Pareiškėjui nusprendus, kad skundo nagrinėjimas teisme nebėra būtinas, ir teismui tenkinus jo prašymą dėl skundo atsisakymo, nesant teismo pripažintos atsakovo kaltės ir nesant taikaus ginčo sprendimo, negali būti taikomos ABTĮ 40 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 17 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, atsisakius teismui paduoto skundo, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas, priėmęs pareiškėjo skundo atsisakymą ir nutraukęs bylą ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, netenkino pareiškėjo prašymo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas ABTĮ 40 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo pateiktas atsiliepimas į skundą, kurį pareiškėjas vertino kaip jo Prašymo išnagrinėjimą ir atsakymo pateikimą, nėra atsakovo atsakymas, dėl kurio negavimo pareiškėjas kreipėsi į teismą, atsakovo atsiliepimas į skundą nėra pareiškėjo pareikšto skundo patenkinimas geruoju po kreipimosi į teismą dienos, todėl pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 2 d.).

Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad Agentūra, kartu su atsiliepimu į skundą pateikdama Valstybės tarnybos portalo ekranvaizdį, kuriame buvo nurodyta pareiškėjo prašoma informacija, geranoriškai įvykdė pareiškėjo skundo reikalavimą, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ABTĮ 40 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu.

Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, nurodydamas, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai netenkino pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principą – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui. Taigi tam, kad pareiškėjas įgytų teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį būtinos dvi sąlygos: 1) pareiškėjas turi atsisakyti skundo; 2) pareiškėjas tai turi padaryti dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-691-602/2023; kt.).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl pirmosios sąlygos, t. y. kad pareiškėjas atsisakė skundo. Vertinant, ar yra įvykdyta antroji sąlyga ABTĮ 40 straipsnio 2 daliai taikyti, būtina įvertinti, ar iš tiesų atsakovas šioje byloje pareiškėjo skundą patenkino geruoju.

Administracinių teismų praktikoje, aiškinant teisinį reguliavimą šioje srityje, konstatuota, jog šiai teisės normai taikyti neturi esminės reikšmės, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą. Esminė aplinkybė yra tai, kad de facto (faktiškai) reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą. Priešingas situacijos aiškinimas būtų neproporcingas ir pažeistų teisėtų lūkesčių principą. Kiekvieną kartą kreipdamasis į teismą, pareiškėjas negalėtų būti tikras dėl teisės į bylinėjimosi išlaidas atsiradimo, jei vėliau bet kuriuo momentu atsakovas įvykdytų pareiškėjo reikalavimą ir motyvuotų tai bet kokiomis aplinkybėmis. Tokiu būdu atsakovas nepagrįstai išvengtų pareigos atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors kreipimosi į teismą momentu pareiškėjo reikalavimas nebuvo de facto (faktiškai) įvykdytas arba pareiškėjas apie tai nežinojo ir negalėjo žinoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-596/2011; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016; 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-786-415/2024; kt.).

Sprendžiant šalies patirtų teismo išlaidų atlyginimo klausimą tuomet, kai administracinė byla buvo nutraukta jos neišnagrinėjus iš esmės (t. y. kuomet nėra aišku, kieno naudai būtų buvęs priimtas galutinis teismo sprendimas), pirmiausiai būtina įvertinti kelto ginčo turinį, kokioje bylos nagrinėjimo stadijoje byla buvo nutraukta bei nustatyti, kas yra atsakingas dėl šiuo atveju pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-298-602/2017; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1006-502/2016; kt.).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Agentūrą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais išnagrinėti pareiškėjo Prašymą, kuriuo prašyta nurodyti, koks paskelbto konkurso į Agentūros Teisės grupės teisininko pareigas numatomas darbo užmokestis, ir pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkantį atsakymą. Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą pripažino, kad nebuvo laiku sureaguota ir atsakyta į pareiškėjo Prašymą, tačiau atsakovas laikėsi pozicijos, jog pareiškėjo prašoma pateikti informacija apie teisininko pareigybei numatytą darbo užmokesčio dydį buvo skelbiama viešai ir prieinama kiekvienam, pareiškėjo prašomos pateikti informacijos nepateikimas nėra susijęs su jo teisėmis ir teisėtais interesais, net ir tenkinus pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo išnagrinėti Prašymą, Agentūros teikiamas atsakymas būtų tik formalus, nereikalaujantis jokių vykdymo procedūrų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog atsakovas veiksmus, patenkinančius pareiškėjo skundo reikalavimą, atliko po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą ir jo skundas buvo priimtas nagrinėti. Atsakovas neginčijo, jog jis teisės aktų nustatyta tvarka nepateikė pareiškėjui atsakymo į jo Prašymą. Tačiau, kaip matyti iš atsakovo pateikto atsiliepimo į skundą turinio, jame yra nurodytos aplinkybės ir argumentai, jog pareiškėjo prašoma pateikti informacija buvo viešai skelbiama ir kiekvienam pasiekiama, atsakovas kartu su atsiliepimu į skundą pateikė Valstybės tarnybos portalo ekranvaizdį, kuriame buvo nurodyti pareiškėjo prašyti duomenys.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra svarbu, kokia forma ir kokiu būdu pareiškėjas gavo atsakymą iš atsakovo į jo prašymą, tačiau tai buvo padaryta tik pareiškėjui pasikreipus į teismą su skundu (šiuo aspektu žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-185-575/2023; 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-35-1188/2024; kt.). Taigi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo ir atsakovo argumentais, kad atsakovas po pareiškėjo kreipimosi į teismą jokio jo reikalavimo geruoju neįvykdė, dėl to nėra ABTĮ 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų atlyginti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas. Pažymėtina, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme nutraukti administracinę bylą nurodė, kad atsakovas atsiliepime į skundą iš esmės pateikė atsakymą į pareiškėjo Prašymą, dėl to išnyko ginčo dalykas.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo teisinį pagrindą kreiptis į teismą su skundu dėl atsakovo vilkinimo atlikti veiksmus, atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą iš esmės atsakė į pareiškėjo Prašymą, t. y. patenkino reikalavimą jau po skundo teismui padavimo dienos, todėl pareiškėjas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ABTĮ 40 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo 950 Eur bylinėjimosi išlaidų už skundo teismui parengimą ir 150 Eur už pareiškimo dėl skundo atsisakymo parengimą. Pareiškėjas taip pat prašė atlyginti 500 Eur bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo parengimą (išlaidos grindžiamos byloje pateiktomis sąskaitomis už teisines paslaugas, grynųjų pinigų priėmimo kvitais).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes.

Pažymėtina, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-726/2013; 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-816-438/2015; kt.). Taigi, iš esmės teismo diskrecijai palikta taikyti minėtus kriterijus ir nuspręsti, kokia suma būtų tinkama.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pareiškėjo prašoma priteisti 1 100 Eur suma už skundo ir pareiškimo dėl skundo atsisakymo parengimą bei 500 Eur suma už atskirojo skundo parengimą neviršija Rekomendacijų 8.2, 8.15 ir 8.16 punktuose nustatytų maksimalių dydžių, tačiau atsižvelgus į Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, be kita ko, į bylos sudėtingumą (byloje nebuvo keliami sudėtingi teisės aiškinimo ar taikymo klausimai), trukmę, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą, pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes, įvertinus pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų apimtį ir darbo laiko sąnaudas, teikiant teisines paslaugas šioje byloje, taip pat byloje nagrinėtas faktines ir teisines aplinkybes, bylos apimtį, sudėtingumą, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, sprendžia, kad pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma mažintina ir pareiškėjui už skundo ir pareiškimo dėl skundo atsisakymo bei atskirojo skundo parengimą iš atsakovo priteistina 700 Eur suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, 40–41 straipsniais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Pakeisti Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 17 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Priteisti pareiškėjui J. K. iš atsakovo Nacionalinės švietimo agentūros 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose.

Kitą Regionų administracinio teismo 2025 m. birželio 17 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius