647c490c-eb0d-49bf-a62c-bbae88cbac65 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1T-50-579/2016Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00124-2016-5Procesinio sprendimo kategorija 2.3.1.7 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2016 m. gruodžio 16 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Evaldas Gražys, susipažinęs su baudžiamÄ ja byla Nr. PK-2394-408/2016, kurioje nukentėjusioji I. A. privataus kaltinimo tvarka kaltina K. G. padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, n u s t a t ė :

Kauno apylinkės teisme 2016 m. gruodžio 9 d. gautas nukentėjusiosios I. A. skundas privataus kaltinimo tvarka, kuriame K. G. kaltinama padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje. Baudžiamoji byla paskirta nagrinėti teisėjui Virginijui Kalkauskui, kuris 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi bylÄ perdavė Kauno apygardos teismui spręsti klausimÄ dėl bylos perdavimo kitam apygardos teismo teritorijoje esančiam apylinkės teismui. Sprendimas dėl bylos perdavimo grindžiamas teisingumo ir teisėtumo interesų užtikrinimu, kadangi byloje nusikalstamos veikos padarymu kaltinama K.

G. yra Kauno apylinkės teisme (duomenys neskelbtini) dirbančios A. G. dukra.Byla perduotina nagrinėti kitam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje esančiam apylinkės teismui.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XVII skyriuje numatytomis bendrosiomis bylų teismingumo nuostatomis, pirmiau nurodyta baudžiamoji byla yra teisminga Kauno apylinkės teismui. Tačiau BPK 229 straipsnyje, reglamentuojančiame baudžiamosios bylos perdavimÄ iÅ¡ teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, numatyta galimybė ekstraordinariniais atvejais, kada tai lemia siekis užtikrinti reikÅ¡mingus valstybės saugumo, vieÅ¡osios tvarkos ir teisingumo interesus, perduoti bylÄ iÅ¡ teismo, kuriam ji teisminga pagal teritorinio ir dalykinio teismingumo taisykles, nagrinėti kitam teismui.

Svarbiu teisingumo interesu laikytinas teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ ir teisingÄ teismÄ užtikrinimas.Teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylÄ iÅ¡nagrinėtų neÅ¡aliÅ¡kas teismas, reiÅ¡kia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylÄ , turi bÅ«ti neutralus; teismo neÅ¡aliÅ¡kumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, bÅ«tina teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sÄ lyga, todėl turi bÅ«ti Å¡alinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo Å¡aliÅ¡kumo.Teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turi bÅ«ti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju.

Subjektyvusis teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumas reiÅ¡kia tai, kad nei vienas teisėjas neturi iÅ¡ankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas. Objektyvus neÅ¡aliÅ¡kumas apima garantijų, paÅ¡alinančių bet kokias protingas abejones teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu, buvimÄ . Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ pabrėžė, jog turi bÅ«ti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumo.

Minėtas teismas taip pat yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar neÅ¡aliÅ¡kumu yra pagrįsta, bylos Å¡alies iÅ¡reikÅ¡ta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama. Lemiamos reikÅ¡mės turi tai, ar nuogÄ stavimas gali bÅ«ti laikomas objektyviai pagrįstu. Sprendžiant teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ pažeidimo klausimÄ svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad objektyvusis teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl neÅ¡aliÅ¡kumo, nebuvimas.Nagrinėjamu atveju nustatyta aplinkybė, jog nusikalstamos veikos padarymu kaltinama K.

G. yra Kauno apylinkės teisme (duomenys neskelbtini) dirbančios A. G. dukra, gali sukelti proceso dalyviams abejonių Kauno apylinkės teismo ir jame dirbančių teisėjų nešališkumu, objektyvumu. Nors, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko nuomone, ši aplinkybė pati savaime ir nereiškia subjektyvaus Kauno apylinkės teismo teisėjų šališkumo, suinteresuotumo bylos nagrinėjimo baigtimi (rezultatais), tačiau objektyviam stebėtojui gali kelti abejonių teismo nepriklausomumu ir priimtų procesinių sprendimų teisėtumu.

Pastaruoju aspektu objektyviam, paÅ¡aliniam, niekaip nei su proceso dalyviais, nei su jame sprendžiamais klausimais nesusijusiam stebėtojui gali kilti abejonių, ar baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjantis Kauno apylinkės teismo teisėjas nėra susiformavęs iÅ¡ankstinės ir galimai nusikalstamos veikos padarymu kaltinamam asmeniui palankios nuomonės dėl nagrinėjamos bylos baigties. Siekiant paÅ¡alinti bet kokias galimas abejones dėl Kauno apylinkės teismo teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumo, kad nei byloje dalyvaujantiems asmenims, nei visuomenėje nekiltų nepagrįstų teisėjų darbo vertinimų, o tuo pačiu užtikrinant teisingumo interesus, baudžiamoji byla perduotina nagrinėti kitam apylinkės teismui.Sprendžiant klausimÄ , kuriam apylinkės teismui, esančiam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje, turėtų bÅ«ti perduota nagrinėti baudžiamoji byla, atsižvelgtina į Å¡ias aplinkybes: pirma, byla neturi bÅ«ti perduodama tokiam apylinkės teismui, kuris yra dideliu atstumu nutolęs nuo proceso dalyvių gyvenamųjų ar veiklos vietų, kadangi vykimas į teismÄ užtruktų ilgai ir reikÅ¡tų dideles kelionės iÅ¡laidas; antra, byla neturi bÅ«ti perduodama tokiam apylinkės teismui, kurio darbo krÅ«vis apygardos kontekste ir taip yra didelis, ir papildomų bylų perdavimas šį krÅ«vį dar labiau padidintų.

Įvertinus šias aplinkybes, spręstina, kad aukščiau aptartus kriterijus atitinka Kėdainių rajono apylinkės teismas, kuris nėra pernelyg toli nutolęs nuo proceso dalyvių, daugelio kurių gyvenamosios vietos yra Kaune, gyvenamųjų vietų, o šio teismo krūvis, lyginant su kitais Kauno apygardos teismo veiklos teritorijai priskirtais apylinkių teismais, nėra daug didesnis už vidutinį apygardoje, todėl tikėtina, kad šiame teisme byla bus išnagrinėta ne tik nešališkai, bet ir pakankamai operatyviai.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnio 2 dalies 1 punktu, n u t a r i a : baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. PK-2394-408/2016, kurioje nukentėjusioji I. A. privataus kaltinimo tvarka kaltina K. G. padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, perduoti nagrinėti Kėdainių rajono apylinkės teismui.BylÄ su nutartimi iÅ¡siųsti į Kėdainių rajono apylinkės teismÄ .Nutarties kopijas iÅ¡siųsti Kauno apylinkės teismo pirmininkui ir proceso dalyviams.Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas                                                    Evaldas Gražys