Legislator Case Law & Legislation
647bedff-c601-46a4-bc16-e16443c5a0c6 AI generated

647bedff-c601-46a4-bc16-e16443c5a0c6 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 647bedff-c601-46a4-bc16-e16443c5a0c6
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Visas skundžiamoje nutartyje nurodytas ieškovo ir jo žmonos vardu registruotas turtas yra įsigytas lizingo būdu, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spęsti, jog dėl šio turto buvimo ieškovas negali būti iš dalies atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Legislator headnote

AI generated

647bedff-c601-46a4-bc16-e16443c5a0c6 · Lietuvos apeliacinis teismas: registro ir VÄ® „Regitra“ 2010-06-09 pažyma Nr. 1.6-S3-115, 2010-06-10 pažyma Nr. S-0-172 apie įmokas už K. M. studijas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-684/2011

Procesinio sprendimo kategorija 99.1.2; 99.4.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio

proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo S. M. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos

teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti praÅ¡ymÄ atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau žyminio mokesčio mokėjimas atidėtas, civilinėje byloje Nr. 2-8571-565/2010 pagal ieÅ¡kovo S. M. ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „SEB lizingas“, trečiajam asmeniui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Transmota“ dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Teisėjų kolegija,

nustatė:

I. Ginčo esmė

IeÅ¡kovas S. M. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui UAB „SEB lizingas“, trečiajam asmeniui BUAB „Transmota“ dėl laidavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. IeÅ¡kovas pateikė kvitÄ apie 500 Lt žyminio mokesčio sumokėjimÄ , o nuo likusios nesumokėtos žyminio mokesčio dalies mokėjimo prašė atleisti dėl sunkios finansinės padėties. IeÅ¡kovas nurodė, kad nuo 2010-09-23 yra registruotas Palangos darbo biržoje ir Å¡iuo metu niekur nedirba. IeÅ¡kovas turi nekilnojamojo turto, nurodyto pateiktuose VI „Registrų centras“ Klaipėdos filialo duomenų banko iÅ¡raÅ¡uose, tačiau visam turtui yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – apribota disponavimo teisė. IeÅ¡kovas taip pat apmoka sÅ«naus K. M. bakalauro studijas Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokykloje, kurių semestro kaina – 3825 Lt. SunkiÄ

finansinę padėtį grindžia tokiais įrodymais: 2010-09-23 darbo ieškančio asmens S. M. atmintinės nuorašu, išrašais iš Nekilnojamojo turto

registro ir VĮ „Regitra“ 2010-06-09 pažyma Nr. 1.6-S3-115, 2010-06-10 pažyma Nr. S-0-172 apie įmokas už K. M. studijas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

                       Â

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 23 d. nutartimi praÅ¡ymÄ atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo atmetė ir nutarė atidėti 9500 Lt žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį mokėjimÄ iki bus priimtas teismo sprendimas Å¡ioje byloje. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kinio kaina – 600000 Lt, už kurį mokėtinas žyminis mokestis – 10000 Lt (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). IeÅ¡kovas sumokėjo 500 Lt žyminį mokestį, liko nesumokėta 9500 Lt dalis žyminio mokesčio. Teismas sprendė, kad nors ieÅ¡kovas nurodo, kad Å¡iuo metu niekur nedirba, tačiau iÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad ieÅ¡kovui su žmona priklauso daug nekilnojamojo turto – 0,2046 ha žemės sklypas su gyvenamuoju namu, Å«kiniu pastatų ir kiemo statiniais (duomenys neskelbtini), garažas ir administracinis pastatas su kiemo statiniais (duomenys neskelbtini), 2140/6421 dalys 0,6421 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovo vardu registruotos Å¡eÅ¡ios transporto priemonės. Teismo nuomone, disponavimas didelės vertės turtu leidžia manyti, kad ieÅ¡kovo pateikti duomenys apie pajamas nevisiÅ¡kai atspindi jo tikrosios finansinės padėties, todėl nėra pagrindo atleisti ieÅ¡kovo nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 3 d.). Teismas atsižvelgdamas į tai, kad dėl ieÅ¡kovui priklausančio nekilnojamojo turto areÅ¡to Å¡iuo metu ieÅ¡kovas neturi galimybės sumokėti 9500 Lt žyminio mokesčio, tačiau iÅ¡ Å¡io turto vėliau bus galimybė sumokėti žyminį mokestį, todėl 9500 Lt žyminio mokesčio mokėjimÄ atidėjo (CPK 84 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas S. M. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartį ir atleisti apeliantÄ nuo likusios 9500 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimo už ieÅ¡kinį. Atskirajame skunde ieÅ¡kovas nurodo Å¡iuos argumentus:

1. Visas skundžiamoje nutartyje nurodytas ieškovo ir jo žmonos vardu registruotas turtas yra įsigytas lizingo būdu, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spęsti, jog dėl šio turto buvimo ieškovas negali būti iš dalies atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

2. Žyminis mokestis mokamas pinigais, ieškovui nedirbant ir negaunant pajamų 9500 Lt žyminio mokesčio suma yra labai didelė.

Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ atsakovas UAB „SEB lizingas“ praÅ¡o atmesti ieÅ¡kovo atskirÄ jį skundÄ . Atsakovas mano, jog teismas remdamasis į bylÄ pateiktais įrodymais, turėjo pagrindÄ spręsti, kad ieÅ¡kovas nepagrindė savo teiginių, kad minėto dydžio žyminis mokestis jam per didelė naÅ¡ta, todėl panaikinti ar keisti skundžiamÄ nutarties dalį, remiantis atskirajame skunde iÅ¡dėstytais motyvais, nėra pagrindo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas ieškovo prašymas atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, bet atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas iki bus priimtas teismo sprendimas, laikytina pagrįsta ir teisėta.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 23 d. nutarties skundžiamoje dalyje netenkino ieÅ¡kovo S. M. praÅ¡ymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo ir įvertinęs jo turtinę padėtį bei galimÄ jos pagerėjimÄ , nusprendė atidėti 9500 Lt dydžio žyminio mokesčio dalies sumokėjimÄ iki sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau Å¡i teisė negali bÅ«ti aiÅ¡kinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du, nes teisė kreiptis į teismÄ yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismÄ asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismÄ sÄ lygų yra ir žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kuriÄ turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Remiantis CPK 83 straipsnio 3 dalimi, asmens praÅ¡ymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡ dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Å ia nuostata siekiama užtikrinti, kad asmuo turėtų realiÄ galimybę kreiptis į teismÄ tais atvejais, kuomet dėl sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismÄ dienÄ jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas ieÅ¡kovo praÅ¡ymo iÅ¡ dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo motyvus bei jo pateiktus įrodymus, teismas sprendžia, ar ieÅ¡kovas gali sumokėti visÄ Ä¯statymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso žyminio mokesčio, tai nuo kokios Å¡io mokesčio dalies asmuo gali bÅ«ti atleistas. Turtinę asmens padėtį (tiek fizinio, tiek ir juridinio) rodo nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VÄ® „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Asmens turtinė padėtis turi bÅ«ti vertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumÄ bei bylos aplinkybes, atspindinčias pareiÅ¡kėjo materialinę padėtį. Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei bÅ«tinybė užtikrinti

konstitucinę teisę į realiÄ teisminę gynybÄ sudaro prielaidas proceso įstatyme įtvirtinti atleidimo nuo žyminio

mokesčio sumokėjimo dalies ir šio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutus (CPK

83 str. 3 d., 84 str.). Asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkiÄ turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad Å¡i padėtis galėtų ateityje pagerėti. Teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau Å¡is sunkumas yra laikinas, t.y. jog pareigÄ sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas sumokėjo dalį žyminio mokesčio (500 Lt) ir nuo likusios 9500 Lt žyminio mokesčio dalies mokėjimo prašė atleisti dėl sunkios finansinės padėties, tačiau atidėti

žyminio mokesčio sumokėjimÄ neprašė. Kartu su praÅ¡ymu dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio

dalies, ieÅ¡kovas pateikė iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ Nekilnojamojo turto registro (b.l. 4-16), VÄ® „Regitra“ 2010-06-09 pažymÄ Nr. 1.6-S3-115 (b.l. 17-18), 2010-09-23 darbo ieÅ¡kančio asmens S. M. atmintinės nuoraÅ¡Ä (b.l. 19) ir 2010-06-10 pažymÄ Nr. S-0-172 apie įmokas už K. M. studijas (b.l. 20).

Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo turi teisę pateikti praÅ¡ymÄ iÅ¡ dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, praÅ¡ymÄ atidėti žyminio mokesčio mokėjimÄ , o taip pat turi teisę pateikti alternatyvų praÅ¡ymÄ . Remiantis proceso dispozityvumo principu, užtikrinančiu teisę dalyvaujančiam byloje asmeniui laisvai disponuoti jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, teismas privataus intereso bylose turi apsiriboti dalyvaujančio byloje praÅ¡ymo iÅ¡sprendimu. Atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas, gavęs ieÅ¡kovo S. M. praÅ¡ymÄ atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, atmetė šį jo praÅ¡ymÄ , tačiau iÅ¡sprendė žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimÄ , pripažintina proceso dispozityvumo principo pažeidimu (CPK 13 str.). Todėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis toje dalyje, kuria buvo nuspręsta atidėti žyminio mokesčio dalies sumokėjimÄ , naikintina kaip priimta pažeidus proceso teisės normas, t.y. iÅ¡sprendus procesinį klausimÄ , kuris neturėjo bÅ«ti sprendžiamas nesant ieÅ¡kovo praÅ¡ymo (CPK 338 str., 329 str.

1 d.). Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, pirmosios instancijos teismo argumentai, kad dėl ieÅ¡kovui priklausančio nekilnojamojo turto areÅ¡to Å¡iuo metu ieÅ¡kovas neturi galimybės sumokėti 9500 Lt žyminio mokesčio, tačiau iÅ¡ Å¡io turto vėliau bus galimybė sumokėti minėtÄ Å¾yminį mokestį, yra nepagrįsti ir nesudarė teisinio pagrindo atidėti žyminio mokesčio mokėjimÄ .

Pagal į bylÄ pateiktus Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡us matyti, kad ieÅ¡kovas su žmona turi daug nekilnojamojo turto: 0,2046 ha žemės sklypÄ su gyvenamuoju namu, Å«kiniu pastatu, garažu, Å¡iltnamiu ir kiemo statiniais (duomenys neskelbtini), garaÅ¾Ä ir administracinius pastatus su kiemo statiniais (duomenys neskelbtini), 2140/6421 dalį 0,6421 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini), butÄ (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovo vardu registruotos Å¡eÅ¡ios transporto priemonės. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo atleisti ieÅ¡kovÄ nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nes pagal tai kiek nekilnojamojo turto turi ieÅ¡kovas, negalima jo finansinę bÅ«klę vertinti kaip blogÄ .

Teisėjų kolegija negali sutikti su apelianto argumentu, kad visas skundžiamoje nutartyje nurodytas ieškovo ir jo žmonos vardu registruotas turtas yra įsigytas lizingo būdu, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spęsti, jog dėl šio turto buvimo ieškovas negali būti iš dalies atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Kaip matyti iš byloje pateiktų nekilnojamojo turto išrašų, nekilnojamojo turto savininkas yra apeliantas ir jo sutuoktinė, bet ne lizingo davėjas. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad jam priklausantis nekilnojamasis turtas yra įsigytas lizingo būdu.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo pateikti įrodymai ir teismo nustatytos aplinkybės nepatvirtina, jog ieÅ¡kovo turtinė padėtis sudaro pagrindÄ atleisti jį nuo 9500 Lt dydžio dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Esant minėtoms aplinkybėms skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria teismas atsisakė atleisti ieÅ¡kovÄ nuo dalies žyminio mokesčio už ieÅ¡kinį sumokėjimo, yra teisėta bei pagrįsta, todėl jÄ keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (LR CPK 185 str., 329 str. 1 d., 330 str., 338 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

                     n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutarties dalį, kuria S. M. atidėtas 9500 Lt dydžio žyminio mokesčio dalies sumokėjimas iki sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo.

KitÄ nutarties dalį palikti nepakeistÄ .

                                  Â

Teisėjai                                                                              Â

         Marytė Mitkuvienė

        Â

                                                                         Gintaras Pečiulis

Â

                                                              Â

           Nijolė Piškinaitė