2022-03-23 Nr. AB-6970-3-64-3-02309-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-210-525/2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02309-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. P. ir A. P. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. P. ir A. P. skundą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai A. P. ir A. P. (toliau – ir pareiškėjai) 2021 m. spalio 22 d. (pagal pašto siuntos registracijos datą) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) patenkinti skundą ir atnaujinti skundo padavimo terminą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. liepos 12 d. privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus Nr. (16.29)PN-616 teisėtumo; 2) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. liepos 12 d. privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. (16.29)PN-616 (toliau – ir Privalomasis nurodymas).

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi pareiškėjų A. P. ir A. P. skundą atsisakė priimti, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. sausio 5 d. nutartimi pareiškėjų atskirąjį skundą tenkino, panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. lapkričio 4 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad nagrinėjamoje byloje prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti grindžiamas tuo, kad, galimai, Privalomas nurodymas yra suklastotas, priimtas piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi ir vilkinant valstybinės žemės pardavimo procedūras, esant nepotizmo požymiams, kad su savivaldybe buvo sudaryta taikos sutartis ir tikėtasi, jog ginčas pasibaigs ją įvykdžius.

2022 m. sausio 17 d. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų nutartimi pareiškėjai buvo įpareigoti ištaisyti skundo trūkumus, t. y. 1) nurodyti, kokios kitos svarbios priežastys, nei tos, kurias pareiškėjai nurodė kreipdamiesi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus, objektyviai sukliudė laiku pateikti skundą dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo; 2) konkrečiai nurodyti aplinkybes, sutrukdžiusias pareiškėjams laiku kreiptis į teismą dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo; 3) pateikti duomenis, kada pareiškėjai sužinojo apie galimai neteisėtus A. T. veiksmus ir galimai suklastotą Privalomąjį nurodymą, t. y. nurodyti, kada pareiškėjams tapo žinomos aplinkybės, kurios būtų pagrindas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

2021 m. sausio 25 d. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose gautas pareiškėjų patikslintas skundas „2021-10-20 Skundo taisymas, remiantis 2022-01-17 nutartimi a/b Nr. I3-3053-394/2022“. Patikslintame skunde pareiškėjai nurodė papildomas aplinkybes, kodėl, jų manymu, Privalomasis nurodymas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. vasario 2 d. nutartimi pareiškėjų A. P. ir A. P. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti netenkino ir atsisakė priimti pareiškėjų skundą.

Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas (29 str. 1 d., 30 str. 1 d.), nurodė, kad apie skundžiamą 2019 m. liepos 12 d. Privalomąjį nurodymą pareiškėjams tapo žinoma 2019 m. liepos 17 d. Privalomajame nurodyme nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos ABTĮ nustatyta tvarka. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjams apie galimai pažeistas jų teises tapo aišku 2019 m. liepos 17 d., todėl terminas skundo pateikimui baigėsi 2019 m. rugpjūčio 17 d.

Teismas nustatė, kad pareiškėjai, prašydami atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, nurodė, jog Privalomojo nurodymo surašymo metu buvo nagrinėjamos administracinės bylos teismuose ir pareiškėjai, jų teigimu, turėjo pagrindą manyti, kad pavyks išsipirkti kanalizuotą griovį iki 2020 m. sausio mėnesio. 2019 m. liepos 17 d., sudarius taikos sutartį su (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija, Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus apskundimas neteko prasmės, nes, išpirkus valstybinę žemę, priestatas būtų ant pareiškėjams privačios nuosavybės teise priklausančios žemės. Pareiškėjai laikėsi pozicijos, kad bylų nagrinėjimas teismuose yra laikomas svarbiomis priežastimis, susijusiomis su procedūromis, kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos.

Teismas pabrėžė, kad patikslintame skunde pareiškėjai papildė skundo motyvus dėl Privalomojo nurodymo neteisėtumo, tačiau iš viso nenurodė aplinkybių, kurios pareiškėjams objektyviai būtų sukliudžiusios kreiptis į teismą dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo, todėl teismas vadovavosi skundo padavimo praleidimo priežastis patvirtinančiomis aplinkybėmis, nurodytomis pareiškėjų 2021 m. spalio 20 d. skunde.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai, prašydami atnaujinti praleistą terminą, teigė, kad jį praleido dėl to, jog Privalomojo nurodymo surašymo metu buvo nagrinėjamos administracinės bylos teismuose, be to, 2019 m. liepos 17 d. sudarius taikos sutartį, galės išsipirkti valstybinę žemę. Duomenų apie tai, kada pareiškėjams tapo žinomos galimai neteisėto Privalomojo nurodymo priėmimo aplinkybės, nenurodė.

Teismas nustatė, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis pareiškėjai į teismą po Privalomojo nurodymo priėmimo kreipėsi 2019 m. lapkričio 15 d., 2020 m. sausio 5 d., 2020 m. gegužės 7 d., t. y. vėliau nei Privalomojo nurodymo apskundimo terminas. Apie tai, kad 2019 m. liepos 17 d. sudarytos taikos sutarties įgyvendinti nepavyks, kaip tikėjosi, pareiškėjai sužinojo 2019 m. lapkričio 14 d. gavę (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos raštą, kuriuo atsisakyta išduoti formavimo ir pertvarkymo projekto reikalavimus, tačiau ir tuo metu dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo į teismą nesikreipė. Be to, pareiškėjai prašė atsakovo ir Regionų apygardos administracinio teismo Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsti.

Įvertinęs aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir bylos faktines aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjai, kreipdamiesi į teismą su prašymu dėl Privalomojo nurodymo termino įvykdymo pratęsimo, neginčijo pačio akto teisėtumo ir pagrįstumo bei nesikreipė į teismą dėl minėto privalomojo nurodymo panaikinimo ABTĮ 29 straipsnyje nustatyta tvarka. Pareiškėjai, prašydami pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, patys pasirinko tokį savo teisių įgyvendinimo būdą, todėl pasikeitęs pareiškėjų galimai pažeistų teisių gynimo būdas negali būti pripažintas svarbia priežastimi atnaujinti skundo padavimo teismui terminą.

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai į administracinį teismą laiku nesikreipė dėl subjektyvių priežasčių. Pareiškėjai skundo padavimo terminą praleido ne dėl svarbių priežasčių, o dėl to, jog įgyvendindami savo procesines teises buvo nepakankamai atidūs ir rūpestingi. Teismas sprendė, kad pareiškėjai neįrodė, jog terminą praleido dėl aplinkybių nepriklausiusių nuo jų valios, todėl termino skundui paduoti teismas neatnaujino ir, vadovaudamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, atsisakė priimti pareiškėjų skundą.

III. Pareiškėjai A. P. ir A. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 2 d. nutartį ir atnaujinti terminą skundui dėl Privalomojo nurodymo paduoti.

Pareiškėjai teigia, kad patikslintas skundas yra dėl Privalomojo nurodymo Nr. PN-616 teisėtumo, kadangi Privalomasis nurodymas Nr. PN-616 yra surašytas ant 2019 m. gegužės 7 d. Inspekcijos viršininko įsakymu Nr. 1V-54 panaikintų privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus (t. y. norminio administracinio akto) formos rekvizitų. Pareiškėjai pažymi, kad, kai prašoma ištirti norminių administracinių teisės aktų teisėtumą terminai nenustatomi (ABTĮ 29 str. 3 d.).

Pareiškėjai nurodo argumentus dėl Departamento 2022 m. sausio 18 d. potvarkio Nr. P3-11 neteisėtumo ir nepagrįstumo. Pareiškėjai laikosi pozicijos, kad Departamento 2022 m. sausio 18 d. potvarkiu Nr. P3-11 papildytas Privalomasis nurodymas suteikia galimybę apskųsti viso Privalomojo nurodymo teisėtumą.

Pareiškėjai paaiškino, kad neapskundė Privalomojo nurodymo, nes: 1) A. P. nuo 2019 m. birželio 21 d. iki 2019 m. spalio 6 d. nuolat gyveno užsienyje; 2) sudarius taikos sutartį su (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybe, pareiškėjai turėjo teisėtus lūkesčius, kad iki 2020 metų privatizuos kanalizuotą griovio dalį; 3) pasitikėdami valstybės pareigūnais ir teismais, pareiškėjai pasirinko Privalomojo nurodymo pratęsimo variantą, turėdami teisėtus lūkesčius išsipirkti kanalizuotą griovio dalį; 4) pareiškėjai pasitikėjo valstybės pareigūnais, jiems į galvą neatėjo mintis, kad valstybės pareigūnas, atlikdamas tarnybines pareigas, suklastos Privalomąjį nurodymą; 5) buvo nagrinėjamos bylos teismuose, kurių trukmei pareiškėjai negalėjo daryti įtakos, be to, dėl pandemijos karantino ir ekstremalių sąlygų buvo sulėtėjęs valstybinių įstaigų ir teismų darbas; 6) 2020 m. vasario 8 d. rašte Nr. (16.29)2D-270 A. T. nurodė, kad 2020 m. liepos 15 d. atliks Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimą; 7) 2020 m. liepos 15 d. Departamentas neatliko jokio Privalomojo nurodymo pašalinti pažeidimus įvykdymo patikrinimo, tuo pažeidė teisės aktu nuostatas ir atėmė iš pareiškėjų teisę apskųsti Privalomąjį nurodymą.

Pareiškėjai pabrėžia, kad priežastys, dėl kurių jie laiku nepaskundė Privalomojo nurodymo, išsamiai nurodytos skunde ir patikslintame skunde.

Pareiškėjai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjų skundą, pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas (6 str., 13 str., 14 str.) ir šios konvencijos Pirmojo protokolo 1 straipsnį.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 2 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų A. P. ir A. P. skundą dėl to, kad skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjai skundą teismui pateikė praleidę ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą apskundimo terminą ir nepripažinęs pareiškėjų prašyme išdėstytų termino praleidimo priežasčių svarbiomis, nepriklausiusiomis nuo pareiškėjų valios, netenkino pareiškėjų prašymo dėl termino atnaujinimo skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjų skundą.

Pareiškėjai atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog terminas skundui dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo pateikti buvo praleistas ne dėl svarbių priežasčių.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Remiantis byloje pateiktais rašytiniais duomenimis ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad Privalomasis nurodymas pareiškėjams buvo įteiktas 2019 m. liepos 17 d., vadinasi, pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, paskutinė Privalomojo nurodymo apskundimo termino diena buvo 2019 m. rugpjūčio 17 d. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai su skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Privalomąjį nurodymą 2021 m. spalio 22 d., t. y. skundą padavė, praleidę vieno mėnesio Privalomojo nurodymo apskundimo terminą.

Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 17 d. nutartimi įpareigojo pareiškėjus nurodyti, kokios kitos svarbios priežastys, nei tos, kurias pareiškėjai nurodė kreipdamiesi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus, objektyviai sukliudė laiku pateikti skundą dėl Privalomojo nurodymo panaikino. Patikslintame skunde pareiškėjai papildė skundo motyvus dėl Privalomojo nurodymo neteisėtumo, tačiau nenurodė aplinkybių, kurios pareiškėjams objektyviai būtų sukliudžiusios kreiptis į teismą dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad turėjo būti vadovaujamasi skundo padavimo praleidimo priežastis patvirtinančiomis aplinkybėmis, nurodytomis pareiškėjų 2021 m. spalio 20 d. skunde – pareiškėjai nurodė, kad terminą skundui paduoti praleido dėl to, jog Privalomojo nurodymo surašymo metu buvo nagrinėjamos administracinės bylos teismuose, be to, manė, kad 2019 m. liepos 17 d. sudarius taikos sutartį, galės išsipirkti valstybinę žemę.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas) (ABTĮ 30 str. 2 d.).

Termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-53/2012; kt.). Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-601/2006; kt.).

Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad įstatymo nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-756/2016; kt.).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog teismų praktikoje yra konstatuota, jog įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-25/2012; kt.).

Vertinant, dėl kokių priežasčių asmuo praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad asmuo netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Viena iš tokių reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-21/2012; kt.). Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas.

Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011; kt.).

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatavo, kad pareiškėjai, kreipdamiesi į teismą su prašymu dėl Privalomojo nurodymo termino įvykdymo pratęsimo, neginčijo pačio akto teisėtumo ir pagrįstumo bei nesikreipė į teismą dėl minėto privalomojo nurodymo panaikinimo ABTĮ 29 straipsnyje nustatyta tvarka. Pareiškėjai, prašydami pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, patys pasirinko tokį savo teisių įgyvendinimo būdą, todėl pasikeitęs pareiškėjų galimai pažeistų teisių gynimo būdas negali būti pripažintas svarbia priežastimi atnaujinti skundo padavimo teismui terminą. Teisėjų kolegija sutinka su nurodytomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, pareiškėjai atskirajame skunde nepateikė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių šias pirmosios instancijos teismo išvadas, nepateikė duomenų apie tai, kada, jų manymu, jie sužinojo, kad nurodytas Privalomasis nurodymas yra galimai suklastotas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie pareiškėjų veiksmai, delsiant kreiptis teisminės gynybos, laikytini nerūpestingu ir neatidžiu jų pačių elgesiu.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pareiškėjų nurodytų termino skundui paduoti praleidimo priežasčių nelaikė svarbiomis ir ekstraordinariomis, netenkino pareiškėjų prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti skundą. Dėl to pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjų A. P. ir A. P. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Milda Vainienė