64780bbc-23e4-4983-84cd-5df9ea2606bb · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-2258-1017/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40332-2020-9 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.5.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 23 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė, sekretoriaujant Ingai Klimovičienei, Vaidai JankÅ«nienei, Sandrai Biziulevičienei, dalyvaujant prokurorui RamÅ«nui Å ileikai, kaltinamajai V. T., jos gynėjai advokatei Silvai Mardosaitei, nukentėjusiajam R. B., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V.

T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravusi (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai gyvenanti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) iÅ¡silavinimo, nedirbanti, (duomenys neskelbtini), turinti (duomenys neskelbtini) vaikus ((duomenys neskelbtini) vaikai gyvena su tėvu ir (duomenys neskelbtini) mažamečius vaikus augina pati), teista Alytaus miesto apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2019 m. spalio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 36 MGL (1 800 Eur) dydžio bauda (bauda nesumokėta), paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, įskaitant teisę tokiÄ specialiÄ jÄ teisę įgyti 2 metams ir transporto priemonės „Mercedes Benz C 220 CDI“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas; kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Teismas n u s t a t ė : V. T., veikdama kartu su dviem asmenimis, kurių atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-867-893/2022, apgaule įgijo iÅ¡ nukentėjusiojo R. B. automobilį Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o bÅ«tent: V. T. bei dviem asmenimis, kurių atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-867-893/2022, realizuojant iÅ¡ anksto suplanuotÄ sumanymÄ , 2019 m. sausio 9 d. asmeniui Nr. 1 (kurio atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-867-893/2022), iÅ¡ anksto susitarus su automobilio valdytoju – savininku R.

B. dėl automobilio Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo už 7 750 Eur, 2019 m. sausio 10 d., apie 12.00 val. V. T. su asmeniu Nr. 1 (kurio atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-867-893/2022) nuvyko prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kur apžiÅ«rėjus minėtÄ automobilį, V. T. sumokėjo R. B. 2 000 Eur, kuriuos prieÅ¡ tai jau buvo kaip avansÄ už įgyjamÄ automobilį jai ir asmeniui Nr. 1 (kurio atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-867-893/2022) perdavęs asmuo Nr. 2 (kurio atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-867-893/2022).

Po to apie 13.00 val., imituojant automobilio pirkimÄ , jai, asmeniui Nr. 1 (kurio atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-867-893/2022) ir R. B. nuvykus į Vilniaus miesto 23-Ä jį notarų biurÄ , esantį Vilniuje, AuÅ¡ros Vartų g. 12, V. T. už minėto automobilio įgijimÄ pasirašė 5 750 Eur sumai paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, kurį ji R. B. įsipareigojo apmokėti iki 2019 m. kovo 10 d., tačiau to padaryti neketino. Tada apie 15.05 val. V.

T. ir asmeniui Nr. 1 (kurio atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-867-893/2022) kartu su R. B. nuvykus į VÄ® „Regitra“, ji užregistravo automobilį Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savo vardu, po ko grįžus atgal prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), R. B. minėtÄ automobilį perdavė jai, kurį Å¡i atvairavo prie asmens Nr. 2 (kurio atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-867-893/2022) namo, esančio (duomenys neskelbtini).

Po ko tÄ pačiÄ dienÄ apie 18.00 val. ji ir asmenys, kurių atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-867-893/2022, įgytÄ automobilį nuvairavo iki degalinėje Orlean, esančios Vilniuje, Juodasis kelias 32, kur už 4 100 Eur pardavė E. C., tačiau R. B. likusi pinigų už automobilį dalis grÄ Å¾inta nebuvo, o gautÄ pelnÄ pasidalino V. T. ir asmenys, kurių atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-867-893/2022.

Å iais bendrais V. T. ir asmenų, kurių atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-867-893/2022, veiksmais nukentėjusiam R. B. buvo padaryta 5 750 Eur turtinė žala. Bylos duomenys Teisiamojo posėdžio metu apklausta kaltinamoji V. T. savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies, gailėjosi dėl savo veiksmų. PaaiÅ¡kino, kad R. R. pažįsta nuo (duomenys neskelbtini) metų, jis jÄ pardavė į (duomenys neskelbtini), nuo to laiko ji negyvena Lietuvoje. R. R. atradus jÄ (duomenys neskelbtini), ji bėgo nuo jo, todėl sugrįžo į LietuvÄ ; galvojo, kad jis jos neras Lietuvoje, kadangi Lietuvoje tuo metu jis buvo paieÅ¡komas asmuo, tačiau po kelių mėnesių jis jÄ surado.

Tuomet jis grasindamas jai nurodė, kad jei ji pasiims maÅ¡inÄ ant savęs, jis nuo jos atstos ir ji galės iÅ¡vykti atgal į (duomenys neskelbtini). Tuo metu jie kartu gyveno kelias dienas bute (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) jos nuomojamame bute. Jai R. R. pasakė nuvažiuoti pas žmogų, iÅ¡ jo paimti maÅ¡inÄ ir pasakyti, kad pastarajam pinigai bus grÄ Å¾inti vėliau. R. R. jai nenurodė, kad apgauna žmones, tačiau ji jo nieko ir neklausinėjo, nes norėjo kuo greičiau iÅ¡važiuoti iÅ¡ Lietuvos.

Ji bijojo R. R. ir jeigu ji bÅ«tų nepadarius to ko praÅ¡o, nebÅ«tų galėjusi iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos. Pas jÄ namuose buvo R. R., R. B. ir dar galėjo bÅ«ti pastarojo draugas D. Nurodė, kad ji kartu su R. B., jo draugu važiavo susitikti su nukentėjusiuoju R. B., vyko automobiliu Mercedes, kurį vairavo R. B. Susitiko su nukentėjusiuoju pas jį namuose, ten jai buvo nurodyta pasakyti, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) ir jai yra reikalingas automobilis, kurį ji norės įsigyti iÅ¡simokėtinai; nurodė žinojusi, kiek turėjo kainuoti automobilis.

Pradžioje ji Å¡nekėjo su nukentėjusiuoju, tačiau neprisimenanti kÄ jam sakiusi, o po to su juo kalbėjo R. B., jis pasiÅ«lė pasiraÅ¡yti vekselį ir pats viskÄ tvarkė su nukentėjusiuoju dėl vekselio; ji pati nieko apie vekselius nenusimano. Vėliau vyko pas notarÄ , vyko ji, R. B. ir R. B.; negalėjo nurodyti kas surado minėtÄ notarÄ â€“ galėjo bÅ«ti suradęs R. B. arba nukentėjusysis. Nurodė supratusi, kad skola bus užraÅ¡yta jai; R. B. ir R. R. jai sakė, kad ji nieko neturės mokėti, nes jie viskÄ sumokės; teigia daugiau nieko nežinojusi; nemano, kad toje situacijoje ji elgėsi kaip įprasta pirkėja, pačius įvykius prisimena pavirÅ¡utiniÅ¡kai.

Nežino kokiu tikslu jiems buvo reikalingas tas nusipirktas automobilis – sidabrinis Volvo. Su savimi ji turėjo R. R. jai duotus 2 000 Eur grynais pinigais, šiuos pinigus ji po dokumentų perrašymo perdavė nukentėjusiajam R. B. Dokumentų įforminimo metu kartu su jais R. R. nebuvo, gerai neprisimena, bet mano, kad jis atvyko iki automobilio apžiūros. Po automobilio perrašymo jie išsiskyrė su nukentėjusiuoju, ji nuvairavo automobilį iki sankryžos, kur automobilį iš jos perėmė R. R. ir parvairavo iki (duomenys neskelbtini); tuomet jie (R.

R. ir R. B.) susitarė su kažkuo susitikti degalinėje dėl automobilio pardavimo. Iki degalinės vyko ji, R. R. ir R. B.; degalinėje pastarieji aprodė automobilį asmeniui, kurio ji nepažinojo ir su kuriuo ji nebendravo, Å¡is asmuo nusipirko iÅ¡ jų automobilį; tuomet jai buvo nurodyta perraÅ¡yti automobilį internetu, jai pirkėjas tik paaiÅ¡kino kaip tai padaryti. Nurodė, kad ji pati to nebuvo sugalvojusi; R. R. ir R. B. patys skambino asmenims ir ieÅ¡kojo pirkėjo automobiliui, kol surado jiems pažįstamÄ asmenį, kuriam ir pardavė automobilį; ji negirdėjo telefoninių pokalbių, kadangi sėdėjo automobilyje.

Ji nežino, ar asmuo, kuriam buvo parduotas automobilis už jį sumokėjo, jai buvo paduoti 300 Eur – tai greičiausiai buvo duota iÅ¡ už automobilį gautų pinigų; pinigus tarpusavyje dalinosi R. R. ir R. B., tačiau ji nežino kokiomis dalimis. Vėliau jÄ nuvežė į Alytų, kur ji buvo užsirezervavusi vietÄ autobuso kelionei į (duomenys neskelbtini); į ten jį iÅ¡vyko tÄ pačiÄ dienÄ kai buvo padaryta nusikalstama veika. Nurodė, kad su R. B. nebendrauja, bendravo tik kol buvo Lietuvoje, nurodė nežinojusi, kad pastarasis parduos jos automobilį, ji buvo praÅ¡ius jo atiduoti jos automobilį policijai; su R.

R. jos nesieja jokie ryÅ¡iai, jie nebendrauja ir ji mano, kad nuo pastarojo reikia laikytis atstumo. R. R. praeityje yra jÄ pardavęs į (duomenys neskelbtini), jai nuolat grasindavo (nurodydamas, kad jei nedarys kas liepiama – nukentės jos vaikai), dėl to nurodo Å¡iÄ veikÄ padarė bijodama jo. Viso dėl Å¡ios bylos buvo sulaikyta 2 kartus (duomenys neskelbtini), tikslesnius duomenis apie sulaikymÄ pateikė teismui (3 t., b. l. 18-20). Å iuo metu jos pajamas sudaro (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį, todėl nukentėjusiajam galėtų mokėti iki (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį; gaunamos paÅ¡alpos ne visada užtenka pragyvenimui, vaikų tėvas neprisideda prie vaikų iÅ¡laikymo.

Viso ji turi (duomenys neskelbtini) vaikus – vyresnieji vaikai gyvena su jų tėvų, o (duomenys neskelbtini) mažamečiai vaikai gyvena su ja. Nurodo, kad ji vartoja stiprius vaistus nuo (duomenys neskelbtini) ( 2 t., b. l. 192-197). Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis R. B. paaiÅ¡kino, kad turėjo automobilį Volvo, 2013 metų gamybos ir 2018 metų pabaigoje nusprendė, kad jam laikas atnaujinti automobilį. Ä®dėjo skelbimÄ Ä¯ internetÄ , iÅ¡vyko atostogauti, po Naujų metų atnaujino skelbimÄ ir kažkur apie sausio 8 d. jam paskambino vyras, pasakė, kad mergina sudaužė automobilį, tad kol draudimÄ sutvarkys, jai yra reikalingas automobilis darbui.

Sakė, kad visų pinigų neturi, tad pasiÅ«lė raÅ¡yti skolos lapelį, bet su tuo nesutiko nurodydamas, kad jam yra reikalingi pinigai. KitÄ dienÄ jam vėl paskambino ir pasiÅ«lė pasiraÅ¡yti vekselį, jie susitarė susitikti iÅ¡ ryto. Atvažiavo apie 10 val. su tamsios spalvos Mercedes automobiliu, iÅ¡lipo kaltinamoji V. T. ir kaip nurodė – jos brolis, įleido juos į kiemÄ , leido apžiÅ«rėti automobilį. Kol vyras apžiÅ«rinėjo automobilį, jis bendravo su kaltinamÄ ja, jam paklausus jos kodėl ji neapžiÅ«rinėja automobilio, ji nurodė, kad ji nieko apie automobilius nesupranta, dėl to jos brolis jai padeda renkantis automobilį, o automobilis jai yra reikalingas dėl to, kad ji savo automobilį Mercedes sudaužė, laukia žinių kada draudimas jai iÅ¡mokės pinigus, dėl darbo negali verstis be automobilio.

Kaltinamoji jam buvo sudariusi patikimo žmogaus įspÅ«dį, buvo nurodžiusi, kad dirba (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dirbo ir užsidirbo pinigų. Po automobilio apžiÅ«ros pasiėmė V. T. pasÄ , pasidarė jo kopijÄ , sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, jÄ pasirašė. Grįžus jam su paruoÅ¡ta sutartimi, nukentėjusiajam pasakė, kad su notaru yra viskas sutarta; negalėjo pasakyti kas tiksliai jam pranešė apie notarÄ ; notaras buvo įsikÅ«ręs centre, prie AuÅ¡ros vartų.

Pas notarÄ vyko atskirai, jis atvyko pirmiau; pas notarÄ atvyko tie patys asmenys – kaltinamoji ir su ja buvęs vyras. Notarė surinko dokumentus, surašė popierius, taip pat paklausė kaltinamosios, ar ji suprantanti kÄ pasiraÅ¡o ir gresiančiÄ atsakomybę, į kÄ kaltinamoji nurodė, kad supranta. Vekselyje, kurį pasirašė, buvo susitarta, kad pinigus sumokės per 2 mėnesius; kaltinamoji jam padavė pinigus – kupiÅ«ras po 500 Eur. Vėliau vyko perregistruoti automobilio į RegitrÄ , esančiÄ Avižieniuose; neprisimena, ar ten kartu vyko kaltinamosios brolis; ten užpildžius visus dokumentus, paprašė kaltinamosios parvežti jį namo, ji sutiko, bet nurodė jam vairuoti automobilį; jį parvežus namo, ji persėdo už vairo ir iÅ¡važiavo.

Nurodė, kad suprato, jog kažkas yra ne taip tuomet, kai pabandęs paskambinti kaltinamosios nurodytu telefonu neprisiskambino, el. paÅ¡tu bandant susisiekti negavo atsakymo, todėl kreipėsi į advokatÄ , kuris nurodė, kad jam reikalingas Europos vykdomasis raÅ¡tas, dėl jo reikalinga kreiptis į teismÄ ir tuomet bÅ«tų paieÅ¡koma kaltinamoji (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad viso kaltinamoji ir R. B. buvo skambinę daugiau nei du kartus; su jais susitikęs dėl kainos nesiderėjo, kadangi pirko automobilį iÅ¡simokėtinai, todėl pardavė automobilį už 7 750 Eur, o vekselis buvo sudarytas dėl 5 750 Eur (3 t., b. l. 44-53).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. B. paaiÅ¡kino, kad su kaltinamÄ ja V. T. susipažino per R. R., su kuriuo R. B. susipažino (duomenys neskelbtini) ir po to laisvėje palaikė ryÅ¡ius. Su kaltinamÄ ja buvo supažindintas tuomet, kai atvyko pas R. R. į butÄ prie (duomenys neskelbtini), ten pastarasis gyveno tuo metu su kaltinamÄ ja, mano, kad jie gyveno ten kaip draugai. Jam ten atvykus, kaltinamoji sakė, kad jai yra reikalingas automobilis, kurį norėtų įsigyti iÅ¡simokėtinai, nes tam neturėjo pinigų.

Dėl to jis jai patarė paieÅ¡koti skelbimuose, kas pardavinėtų automobilį iÅ¡simokėtinai ir nuvyktų susitikti su žmonėmis. Kaltinamoji jam buvo nesakiusi, kam jai yra reikalingas automobilis. Neprisimena, kas ieÅ¡kojo automobilio, galėjo bÅ«ti taip, kad kartu su kaltinamÄ ja ieÅ¡kojo automobilio; neprisimena kas susitarė dėl automobilio apžiÅ«ros, mano, kad tai padarė kaltinamoji; jie kartu vyko apžiÅ«rėti automobilio, adresÄ vykimui gavo SMS žinute, adreso kur vyko neprisimena. Automobilį jiems aprodė automobilio savininkas, su juo kalbėjo V.

T., tačiau nežino kÄ jie kalbėjo; jis irgi bendravo su automobilio savininku, paklausė jo apie automobilį; automobilio techninę bÅ«klę įvertino pati V. T. Kaltinamoji pirko automobilį iÅ¡simokėtinai, už jį buvo sumokėjus kažkokiÄ dalį grynais pinigais, kuriuos jai buvo davęs R. R. Nuvykę pas notarÄ pasirašė skolos raÅ¡tÄ ; notarÄ buvo suradęs pirkėjas; pas notarÄ jis vyko kartu su kaltinamÄ ja, kuri pasirašė sutartį ir sumokėjo pradinę dalį pinigų; tuomet automobilį atidavė savininkas, Regitroje perregistravo automobilį ant V.

T. ir kitÄ dienÄ perdavė automobilį. Nupirkto automobilio tikslas buvo jį perparduoti. Dėl automobilio perpardavimo neprisimena už kokiÄ kainÄ buvo automobilis perparduotas, neprisimena kas surado pirkėjÄ ; prisimena dalyvavęs automobilio perpardavime – į jį nuvyko dvejais automobiliais Volvo ir Mercedes, kurį vairavo R. R., vyko į susitartÄ Vilniaus dalį prie degalinės, kur pirkėjas apžiÅ«rėjęs nusipirko automobilį. Neprisimena kas kalbėjo su pirkėju, galėjo kalbėtis arba jis, arba R.

R.; negalėjo nurodyti už kiek pardavė automobilį, bet buvo parduotas už mažesnę kainÄ nei pirktas; pirkėjas mokėjo grynais pinigais, pinigai buvo paduoti kaltinamajai. Po automobilio pardavimo su V. T. daugiau nebendravo, žino, kad ji tÄ pačiÄ arba kitÄ dienÄ ji iÅ¡vyko atgal į (duomenys neskelbtini) – iki Alytaus vyko kartu su jai priklausiusiu Mercedes. Automobilį Mercedes jis buvo nusipirkęs iÅ¡ V. T. dienÄ prieÅ¡ nagrinėjamÄ Ä¯vykį, pirko už 3 000-4 000 Eur, bet pilnai su ja nebuvo atsiskaitęs; teigia nežinojęs, kad Å¡is automobilis buvo konfiskuotas.

Nežino kÄ V. T. darė su už automobilį gautais pinigais. Nurodė, kad automobilio pirkimas, kuomet yra perkamas automobilis tam, kad bÅ«tų perparduotas ir už jį nebÅ«tų grÄ Å¾inami pinigai automobilio pardavėjui, buvo jo ir R. R. idėja; V. T. apie šį jų planÄ viskÄ Å¾inojo ir jai buvo pasiÅ«lyta jame dalyvauti; ji jame dalyvavo savo noru, ji gavo iÅ¡ to naudos, nes pelnÄ dalinosi lygiomis dalimis. TÄ dalį, kuriÄ buvo sumokėjęs R. R., jis jÄ ir atgavo, o likusius pinigus jie pasidalino lygiomis dalimis.

Visuomet iÅ¡ R. R. gaudavo pinigų pradiniam įnaÅ¡ui. Nurodo, kad jis savo dalies pinigų negavo dėl to, kad buvo skolingas pinigų kaltinamajai už įsigytÄ automobilį Mercedes. Nurodė, kad kaltinamoji niekada nesiskųsdavo R. R. elgesiu (3 t., b. l. 44-53). Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. R. paaiÅ¡kino, kad jam yra žinoma, dėl ko yra nagrinėjama baudžiamoji byla – dėl automobilio Volvo pardavimo. Nurodė, kad jam yra žinoma, kad R. B. apgaudinėjo žmonės, visiems meluodavo, vaidindamas, kad yra automobilių verslininkas, pirkdavo – perparduodavo automobilius ir jam trukdavo pinigų automobilių įsigijimui.

Prisimena, kad tuo metu kartu su V. T. nuomojosi vienÄ butÄ (duomenys neskelbtini), bet po kokio mėnesio iÅ¡sikraustė gyventi kitur. Nurodė, kad jis supažindino V. T. su R. B.; po tam tikro laiko, kai sužinojo, kad kaltinamoji nori sugrįžti atgal į (duomenys neskelbtini), ji paprašė jo paskolinti jai pinigų. Jos paklausus kam jai reikalingi pinigai, pastaroji nurodė, kad pinigus duos R. B. ir jis vėliau jai juos gražins bei grÄ Å¾ins jai skolÄ už jos automobilį; taip davė kaltinamajai 2 000 Eur.

Nurodė pats nedalyvavęs automobilio Volvo pirkime ir pardavime, nei automobilio pirkimo – pardavimo forminime ir perregistravime; dalyvavo tik tuomet, kai R. B. papraÅ¡ytas vakare atvažiavo su automobiliu Volvo į Pavilnį, kadangi R. B. paaiÅ¡kino nežinantis kaip nuvažiuoti į su pirkėju susitartÄ vietÄ . Ji vairavo automobilį Volvo, kartu su juo vyko V. T., vyko į degalinę, esančia Pavilnyje, Juodajame kelyje; su ja kalbėjo apie tai, kad R. B. atvarys automobilį ir jie yra susitarę su pardavėju ten susitikti; nurodė nesigilinęs daugiau į automobilio nupirkimo aplinkybes.

Paskolino 2 000 Eur, kuriuos buvo papraÅ¡ytas paskolinti; R. B. į tÄ vietÄ atvyko automobiliu Mercedes. Tuomet pamatęs, kad atvyko pirkėjas, persėdo į automobilį Mercedes ir visÄ laikÄ , kol R. B. ir V. T. tvarkėsi reikalus dėl automobilio pardavimo, buvo jame, nebuvo iÅ¡lipęs. Automobilio pardavime dalyvavo R. B., negalėjo nurodyti koks V. T. dalyvavimas tame buvo. Po automobilio pardavimo jam buvo grÄ Å¾inti paskolinti pinigai – lygiai tiek, kiek buvo paskolinęs, daugiau teigia pinigų negavęs;

R. B. atidavė dalį skolos V. T. (liko jai skolingas dar 3 500 Eur) ir jie vyko atgal namo į (duomenys neskelbtini). Vėliau kas vyko neprisimena, lyg tais R. B. nuvežė V. T. į marÅ¡rutinį autobusÄ , vežantį į (duomenys neskelbtini). Jo žiniomis, su automobilio Volvo pardavėju buvo dalinai atsiskaityta; tokį sumanymÄ sugalvojo R. B. ir į tai įtraukė V. T.; jie trise nieko dėl Å¡io sumanymo nekalbėjo. Mano, kad kaltinamoji sÄ lyginai suprato, į kokį sumanymÄ buvo įtraukta dalyvauti; taip mano dėl to, kad R.

B. yra melagis ir kiek suprato, pats sandoris vyko dienÄ , o jau vakare perpardavė automobilį. Nurodo, kad jis su V. T. negražiai iÅ¡siskyrė, ji ant jo supyko, dėl to, kad jÄ R. B. apgavo ir negrÄ Å¾ino 3 500 Eur; iki tol, kol kartu gyveno bute jie nekonfliktavo. V. T. buvo pardavus R. B. savo automobilį Mercedes, už jį norėjo gauti 7 000 Eur, bet nežino ar R. B. šį automobilį persirašė sau (3 t., b. l. 44-53). Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. C. paaiÅ¡kino, kad kaltinamoji jam yra žinoma dėl to, kad su ja buvo susitikęs dėl automobilio Volvo pirkimo.

Nurodė, kad jis turi automobilių supirkimo reklamÄ , publikuojamÄ Google svetainėje, pagal jÄ jam paskambino vyras, pasiÅ«lė jam įsigyti automobilį Volvo S 80, apie šį automobilį papasakojo ir jie susitarė susitikti degalinėje „Orlean“, esančioje Pavilnyje, Juodajame kelyje, vakare. Jis į minėtÄ vietÄ atvažiavo kartu su tėvais. Atvykus į degalinę, automobilis jau buvo atvairuotas, ten buvo ir kaltinamoji; matė, kad kaltinamoji atvyko ne viena, bet negalėjo nurodyti tiksliai kas buvo kartu su ja; jie buvo atvažiavę dvejais automobiliais.

Su kaltinamÄ ja jis bendravo tik dėl kainos, jie derėjosi; pradinė automobilio kaina buvo 4 200 Eur, kaltinamoji sutiko 100 Eur sumažinti kainÄ ; apie patį automobilį kaltinamoji jam nieko nepasakojo, pasakė tik tai, kad automobilis yra tvarkingas. Nurodė tikrinęs dokumentus, matė automobilio įsigijimo dokumentus, kad automobilis priklauso kaltinamajai, kadangi pati kaltinamoji jam Å¡iuos dokumentus parodė; jam buvo rodytas automobilio valstybinis pasas; jis nežiÅ«rėjo kada Å¡is automobilis buvo įsigytas.

Kadangi buvo patikrinęs dokumentus, buvo patikrinęs ir duomenis ar automobilis nėra paieÅ¡komas; duomenis tikrino per „e.regitra“, kaltinamoji viskÄ patvirtino, toje programoje buvo naudojamas jos telefono numeris. Pirkimo pardavimo sutartį pildė sėdėdami automobilyje Volvo, jame buvo tik jis ir kaltinamoji. Kaltinamoji nurodė parduodanti automobilį dėl to, kad iÅ¡vyksta į užsienį, kitų pardavimo priežasčių nenurodė; bendraujant su ja jam nekilo abejonių, kad kaltinamoji yra tikroji automobilio savininkė.

Pinigus už automobilį padavė kaltinamajai, nematė kur ji juos įsidėjo, bet matė, jog duotus pinigus ji perskaičiavo. Å io automobilio rinkos kaina buvo panaÅ¡i už kokiÄ Ä¯sigijo; automobilį pardavė už panaÅ¡iÄ kainÄ Ä¯ nurodytÄ pirkimo pardavimo sutartyje. Po to iÅ¡ degalinės jis iÅ¡važiavo automobiliu Volvo, o kaltinamoji nuėjo į tÄ kitÄ automobilį, daugiau jos nematė. Tiek moteris, tiek vyras su kuriuo bendravo telefonu, jam buvo iki Å¡io įvykio nepažįstami (3 t., b. l. 44-53).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. C. paaiÅ¡kino, kad važiavo kartu su sÅ«numi ir žmona į Pavilnį, į ten esančiÄ degalinę, ten sÅ«nus turėjo pirktis automobilį. Važiavo kartu dėl to, kad sÅ«nui bÅ«tų drÄ siau. Nurodė, jog dėl ligos neprisimena tikslesnių įvykio aplinkybių, negalėjo nurodyti ar buvo iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio ir bendravęs su pardavėjais. Prisimena, kad degalinėje skaičiavo pinigus. Buvo pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (1 t., b. l. 129-132; 3 t., b. l. 44-53).

Nukentėjusiojo R. B. pareiÅ¡kime nurodyta, kad 2019 m. sausio 8 d. jam paskambino vyriÅ¡kis, kuris detaliai klausinėjo apie automobilį Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) domėjosi jo istorija. Sakė, kad padeda iÅ¡sirinkti automobilį merginai ir žadėjo paskambinti ir apžiÅ«rėti automobilį vėliau. Jis vėl paskambino kitÄ dienÄ apie pietus. Pagal sutartį automobilį R. B. V. T. pardavė už bendrÄ 7 750 Eur sumÄ , iÅ¡ kurių V. T. 2 000 Eur sumokėjo iÅ¡ karto grynaisiais pinigais, o likusiai sumai 5 750 Eur buvo sudarytas vekselis, pagal kurį V.

T. turėjo su juo už automobilį atsiskaityti iki 2019 m. kovo 10 d., kadangi iÅ¡ karto visų pinigų neturėjo. Antstoliams užvedus vykdomÄ jÄ bylÄ , paaiÅ¡kėjo, kad ji visiÅ¡kai neturi jokio turto, santaupų, negauna pajamų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima iÅ¡ieÅ¡koti minėtÄ skolÄ 5 750 Eur. Su antstolių pagalba, taip pat pagal VÄ® „Regitra“ duomenis paaiÅ¡kėjo, kad iÅ¡ jo 2019 m. sausio 10 d., 15.05 val. nupirktÄ automobilį V. T. iÅ¡ karto tÄ pačiÄ dienÄ â€“ 2019 m. sausio 10 d., tik po kelių valandų – 18.30 val., pagal kitÄ pirkimo – pardavimo sandorį perleido E. C. tik už 4 000 Eur.

Pažymėtina ir tai, kad E. C. pats nedelsiant pardavė iÅ¡ V. T. nupirktÄ automobilį kitam asmeniui – E. M. – už 4 100 Eur. IÅ¡ to akivaizdu, kad V. T. automobilį pirko iÅ¡ jo ne sau naudoti, o nesÄ Å¾iningais tikslais. Jai automobilio, kaip matyti, visiÅ¡kai nereikėjo, ji tik norėjo kitų sÄ skaita pasipelnyti ir net nesiruošė pagal pasiraÅ¡ytÄ vekselį skolos grÄ Å¾inti. Taigi, parduodama automobilį už 4 000 Eur, kai jis yra nepalyginamai vertingesnis, dar bÅ«dama ženkliai daugiau skolinga už tÄ patį automobilį, nedirbanti, jokio kito turto neturinti, V.

T. yra nesÄ Å¾ininga, o tokį jos elgesį jis gali vienareikÅ¡miÅ¡kai vertinti kaip sukčiavimÄ . IÅ¡ surinktos medžiagos paaiÅ¡kėjo, kad E. C. nuo (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini), užsiimantis (duomenys neskelbtini). Mano, kad jis aiÅ¡kiai turėjo suprasti, jog 4 000 Eur yra beveik dvigubai mažesnė nei rinkos kaina už tokios ridos ir stovio automobilį, todėl privalėjo imtis visų atsargumo priemonių ir Å¡io sandorio nesudaryti. Kad E. C. suprato, jog automobilio rinkos kaina yra žymiai didesnė, liudija ir tas faktas, kad pagal jo liudijimÄ automobilio pirkimo kainÄ jis suderino telefonu dar jo nematęs. Akivaizdu, kad naktį degalinėje pirkdamas automobilį, E. C. nei vykdė minėtÄ nustatytÄ pareigÄ domėtis, nei turėjo tam laiko ir net apie tai negalvojo.

Taigi, galimi du E. C. nesÄ Å¾iningumo variantai:

1) arba jis buvo nesÄ Å¾iningai aplaidus ir neatsargus (perka dvigubai mažesne nei rinkos vertė automobilį skubotai kažkur naktį degalinėje ir nei turi laiko, nei kažkÄ aiÅ¡kinasi, tikėdamasis, kad nežinojimas jį apsaugos nuo pasekmių) arba 2) buvo tyčia nesÄ Å¾iningas ir viskÄ Å¾inojo, tačiau tikėjosi, kad jokių pasekmių jam nekils. Todėl, remiantis aukščiau iÅ¡vardinta informacija, praÅ¡o atlikti ikiteisminį tyrimÄ ir dėl minėto įvykio nustatyti ir nubausti kaltus asmenis (1 t., b. l. 38-89).

Iš R. B. pateiktos transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad sutarties sudarymo data 2019 m. sausio 10 d. Automobilio Volvo S80, valst Nr. (duomenys neskelbtini) pardavėjas – R. B., pirkėja – V. T.; kaina – 7 750 Eur. Sutartį pasirašė R. B. ir V. T. (1 t., b. l. 96). Iš R. B. pateikto paprasto neprotestuotino vekselio matyti, kad vekselio surašymo data 2019 m. sausio 10 d. Pagal šį vekselį 2019 m. kovo 10 d. V. T. privalo sumokėti 5 750 Eur. Vekselio surašymo vieta – Vilniaus miesto 23 notarų biuras.

Vekselį pasirašė V. T. (1 t., b. l. 95). 2019 m. lapkričio 6 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole nurodyta, kad parodžius nukentėjusiajam R. B. keturių asmenų fotonuotraukas, tarp kurių buvo V. T. fotonuotrauka, R. B. atpažino merginÄ Nr. 3 – V. T., paaiÅ¡kindamas, kad bÅ«tent ji iÅ¡ jo pirko automobilį (1 t., b. l. 98-101). 2020 m. birželio 4 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole nurodyta, kad parodžius liudytojui E. C. keturių asmenų fotonuotraukas, tarp kurių buvo V.

T. fotonuotrauka, E. C. pareiÅ¡kė, kad mergina Nr. 3 – V. T., labiau panaÅ¡i į merginÄ , iÅ¡ kurios jis pirko automobilį (1 t., b. l. 122-127). Teisės aktai ir teismų praktika Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengė turtinės prievolės arba jÄ panaikino, ir yra baudžiamas vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. SukčiavimÄ kaip nusikalstamÄ veikÄ Ä¯statyme apibÅ«dina dvi veikos – apgaulės panaudojimas ir svetimo turto įgijimas.

Esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų ir darantis jį neteisėtÄ , yra apgaulės naudojimas prieÅ¡ turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginÄÄ ir priimančius privalomai vykdytinÄ sprendimÄ , siekiant įgyti (užvaldyti) svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengti turtinės prievolės arba jÄ panaikinti. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas, ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtÄ ir tokiu bÅ«du „privertimas“ jį perduoti turtÄ kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui ar konstatuoti tokiÄ teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-488/2014, 2K-43-387/2022).

Aptariama nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia (sukčiavimo subjektyvusis požymis). Tyčia sukčiavimo atveju pasireiÅ¡kia tuo, kad kaltininkas suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingÄ pobÅ«dį ir nori panaudodamas apgaulę tokiÄ turtinę naudÄ gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303-693/2019, 2K-108-788/2018, 2K-17-976/2020, 2K-136-976/2022). Sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymÄ ar teisės į jį įgijimÄ neteisėtÄ baudžiamÄ ja prasme, yra apgaulės panaudojimas prieÅ¡ turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apgaulė sukčiavimo atveju turi bÅ«ti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamÄ Ä¯takÄ asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-179/2013, 2K-17-976/2020). Ä®rodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas Byloje esantys kaltinamosios V. T., nukentėjusiojo R. B. ir liudytojų E. C. bei S. C. paaiÅ¡kinimai, duoti teisme, teisiamojo posėdžio metu (vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu) pagarsinti liudytojo S. C. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, taip pat raÅ¡ytiniuose dokumentuose (nukentėjusiojo pareiÅ¡kime, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokoluose, transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyse, pateiktame vekselyje bei kituose raÅ¡ytiniuose įrodymuose) užfiksuoti duomenys pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma.

Liudytojų R. B. bei R. R. paaiÅ¡kinimai teisme taip pat pripažintini įrodymais, tačiau įvertinus tai, kad jiems kitoje baudžiamojoje byloje yra pareikÅ¡ti kaltinimai dėl analogiÅ¡kos nusikalstamos veikos nukentėjusiojo R. B. atžvilgiu, Å¡ie liudytojai neprisiekė sakyti tiesos, nebuvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimų ir jų parodymais teisme teismas tiki tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje esantys patikimi įrodymai. Be to, kaltinamosios, nukentėjusiojo ir kitų liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis, tačiau Å¡iais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus; be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018).

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ (tarp jų kaltinamosios V. T., nukentėjusiojo R. B. ir liudytojų E. C., S. C., R. B. bei R. R. paaiÅ¡kinimus teisme, taip pat raÅ¡ytinius byloje esančius įrodymus – nukentėjusiojo pareiÅ¡kime, transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutartyse, vekselyje, VÄ® „Regitra“ iÅ¡raÅ¡uose, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokoluose užfiksuotus duomenis), sprendžia, kad byloje visiÅ¡kai įrodytos kaltinime nurodytos faktinės bylos aplinkybės. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad nukentėjusysis R.

B. internetiniame skelbimų tinklalapyje buvo įdėjęs skelbimÄ , jog parduoda savo automobilį Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. sausio 9 d. jam telefonu paskambino liudytojas R. B. ir susitarė dėl susitikimo, nurodydamas, kad domisi nukentėjusiojo automobilio įsigijimu. Tuo metu su kaltinamÄ ja V. T. jau buvo sutarta, jog ji turės „ant savęs paimti automobilį“, t. y. turės savo vardu įforminti Å¡io automobilio įsigijimÄ . 2019 m. sausio 10 d., apie 12.00 val. V. T. su R.

B. nuvyko prie nukentėjusiojo namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kur buvo apžiÅ«rėtas minėtas automobilis, nurodant, jog jis reikalingas V. T., o R. B. yra jos brolis ir padeda iÅ¡sirinkti automobilį. Susitikimo metu buvo sutarta minėtÄ automobilį įsigyti už 7 750 Eur, V. T. sumokėjo R. B. 2 000 Eur, kuriuos prieÅ¡ tai jai ir R. B. buvo perdavęs R. R., o dėl likusios sumos buvo susitarta pas notarÄ suraÅ¡yti vekselį kaltinamosios vardu. TÄ pačia dienÄ , 2019 m. sausio 10 d., apie 13.00 val., kaltinamoji, liudytojas R.

B. ir nukentėjusysis R. B. nuvyko į Vilniaus miesto 23-Ä jį notarų biurÄ , kur V. T. už minėto automobilio įgijimÄ pasirašė 5 750 Eur sumos paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, pagal kurį ji įsipareigojo nukentėjusiajam iki 2019 m. kovo 10 d. sumokėti vekselyje nurodytÄ sumÄ , tačiau to padaryti neketino. Be to, tÄ pačiÄ dienÄ , apie 15.05 val. V. T. ir R. B. kartu su R. B. nuvykus į VÄ® „Regitra“, kaltinamoji užregistravo automobilį Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savo vardu, parvežė nukentėjusįjį namo, kur nukentėjusysis R.

B. minėtÄ automobilį perdavė kaltinamajai. Kadangi Å¡io sumanymo tikslas buvo visiÅ¡kai neatsiskaityti už įsigytÄ automobilį (t. y. sumokėti tik dalį sumos nukentėjusiajam), o vėliau pardavus automobilį kitam pirkėjui, iÅ¡ to gauti pelno, tÄ pačiÄ dienÄ (2019 m. sausio 10 d.) buvo surastas naujas nukentėjusiojo automobilio pirkėjas ir apie 18.00 val. kaltinamoji, R. R. ir R. B. dviem automobiliais (įsigytu nukentėjusiojo automobiliu bei kaltinamosios asmeniniu automobiliu) nuvyko iki degalinės Orlean, esančios Vilniuje, Juodasis kelias 32, kur už 4 100 Eur kaltinamoji pardavė nukentėjusiojo automobilį liudytojui E. C., gavo už tai pinigines lėšas, tačiau R.

B. likusi pinigų už automobilį dalis nebuvo grÄ Å¾inta, o gautÄ pelnÄ pasidalino V. T., R. B. ir R. R. Å ios faktinės bylos aplinkybės yra nustatytos, vadovaujantis byloje esančių įrodymų visuma. Ginčo dėl Å¡ių aplinkybių nekilo, jas pripažino tiek kaltinamoji, tiek faktiÅ¡kai pripažino ir liudytoju apklaustas R. B., iÅ¡ dalies jas pripažino ir R. R. Kaltinamoji pripažino, jog jos buvo papraÅ¡yta įsigyti savo vardu nurodytÄ nukentėjusiojo automobilį, už jį atsiskaityti iÅ¡ dalies, t. y. sumokėti R.

R. duotus 2 000 Eur, o dėl likusios nesumokėtos skolos dalies pas notarÄ pasiraÅ¡yti vekselį, po ko tÄ pačiÄ dienÄ vakare ji dalyvavo nukentėjusiojo automobilio pardavime liudytojui E. C., o iÅ¡ Å¡io liudytojo už automobilį gautus pinigus jie visi trise (kaltinamoji bei liudytojai R. B. ir R. R.) pasidalino ir skolos nukentėjusiajam negrÄ Å¾ino. Kaltinamoji pripažino, kad nukentėjusiojo automobilis jai nebuvo reikalingas, iÅ¡ tikrųjų ji tikslo įsigyti šį automobilį neturėjo ir naudotis juo neplanavo, taip pat pripažino ir tai, kad ji neketino atsiskaityti su nukentėjusiuoju ir sumokėti jam likusiÄ skolos dalį.

Liudytoju Å¡ioje byloje apklaustas R. B. patvirtino kaltinamosios nurodytas aplinkybes, paaiÅ¡kindamas, jog nukentėjusiojo automobilis buvo įsigytas tikslu jį perparduoti ir gauti pelno iÅ¡ naujo pirkėjo, neatsiskaičius su Å¡io automobilio savininku už jo įsigijimÄ ; kad jis imitavo, jog automobilis reikalingas kaltinamajai bei patvirtino, kad gauti iÅ¡ liudytojo E. C. pinigai už nukentėjusiojo automobilį nukentėjusiajam nebuvo grÄ Å¾inti, o iÅ¡ karto padalinti tarp minėtų trijų asmenų: kaltinamosios, R.

B. bei R. R. Kaip liudytojas Å¡ioje byloje apklaustas R. R. patvirtino, kad automobilio įsigijimui jis kaltinamajai davė 2 000 Eur, o vėliau perpardavus šį automobilį, jis atgavo savo pinigus. Nors kaltinamoji ir liudytojai R. B. bei R. R. skirtingai nurodo aplinkybes, kokiomis aplinkybėmis ir sÄ lygomis buvo pasidalinti iÅ¡ liudytojo E. C. už nukentėjusiojo automobilį gauti pinigai, jie pinigų pasidalinimo fakto neneigia, todėl konstatuotina, kad aplinkybė, jog minėtos piniginės lėšos buvo jų trijų pasidalintos, yra įrodyta.

Byloje kilo ginčas dėl subjektyviojo sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymio, t. y. kaltinamosios tyčios apgaule užvaldyti nukentėjusiojo turtÄ . Teisme kaltinamoji V. T. nurodė, kad ji tik iÅ¡vykusi iÅ¡ Lietuvos suprato, kokioje veikoje (schemoje) dalyvavo, o įsigyti nukentėjusiojo automobilį jos vardu sutiko, nes bijojo liudytojo R. R. Teismas sprendžia, kad byloje esančių įrodymų visuma buvo paneigta Å¡i kaltinamosios versija. Visų pirma, įvertinus objektyvius duomenis, t. y. faktines byloje nustatytas aplinkybes, matyti, jog kaltinamoji suprato, kokioje veikoje ji dalyvauja.

Minėta, jog kaltinamoji kartu su liudytoju R. B. buvo susitikusi su nukentėjusiuoju dėl jo automobilio įsigijimo, sutiko savo vardu jį įsigyti (pasiraÅ¡yti automobilio pirkimo – pardavimo sutartį), jį įforminti savo vardu VÄ® „Regitra“ duomenų bazėje bei pasiraÅ¡yti vekselį pas notarÄ dėl likusios nesumokėtos nukentėjusiajam už automobilį sumos (t. y. savo vardu įforminti skolÄ nukentėjusiajam už jo automobilį). Be to, tÄ pačiÄ dienÄ kaltinamoji dalyvavo ir nukentėjusiojo automobilio perpardavime liudytojui E. C., kur bendravo su automobilio pirkėju, vėlgi savo vardu pasirašė automobilio pirkimo – pardavimo sutartį bei sutvarkė duomenis VÄ® „Regitra“ internetinėje svetainėje.

Vertinant tai, kad kaltinamoji dalyvavo visuose nukentėjusiojo automobilio įsigijimo bei perpardavimo veiksmuose (nuo šio automobilio apžiūros iki jo perpardavimo minėtam liudytojui), darytina išvada, jog ji suvokė, kad dalyvauja nukentėjusiojo automobilio įsigijimo imitavime. Be to, nors kaltinamoji viename iš savo paaiškinimų teigė, kad jai buvo sakoma, jog su nukentėjusiuoju atsiskaitys jos bendrininkai, ji pati vėliau pripažino, kad žinojo, jog taip neįvyks. Be to, tiek nukentėjusysis R.

B., tiek ir liudytojas E. C. teisme paaiÅ¡kino, kad jie bendravo su kaltinamÄ ja kaip su įprasta automobilio pirkėja bei atitinkamai pardavėja, jiems nekilo abejonių dėl kaltinamosios ketinimų. Nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamoji, susitikus apžiÅ«rėti automobilį, jam detaliai paaiÅ¡kino, kuo užsiima, kodėl jai reikalingas bÅ«tent tokio modelio nukentėjusiojo automobilis, R. B. pristatė kaip savo brolį, kuris jai padeda iÅ¡sirinkti naujÄ automobilį, t. y. sukÅ«rė įvaizdį, jog ji iÅ¡ tikrųjų yra tikroji automobilio pirkėja ir bÅ«sima naudotoja.

Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamoji nukentėjusiajam pateikė tikrus savo dokumentus, sutiko įforminti skolÄ , pasiraÅ¡ant vekselį, pas notarÄ , kartu vyko į VÄ® „Regitra“ sutvarkyti automobilio perleidimo duomenis, t. y. elgėsi taip, kaip įprastai elgtųsi faktinis automobilio pirkėjas. Liudytojas E. C. paaiÅ¡kino, jog susitikus apžiÅ«rėti automobilį, kurį jis planavo įsigyti, liudytojas bendravo tik su kaltinamÄ ja, kuri elgėsi įprastai, be to, ji sutiko 100 Eur sumažinti parduodamo automobilio kainÄ ; kiti asmenys jų pokalbyje nedalyvavo.

Vadinasi, ir nukentėjusiojo automobilio pardavime kaltinamoji elgėsi įprastai, lyg bÅ«tų tikroji Å¡io automobilio savininkė. Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu pripažino Å¡iuos nukentėjusiojo ir liudytojo E. C. paaiÅ¡kinimus, ginčo dėl jų patikimumo byloje nekilo. IÅ¡ esmės kaltinamoji savo nekaltumo pozicijÄ grindžia aplinkybe, kad ji bijojo R. R. dėl to, kad jis gali netinkamai su ja ar jos vaikais pasielgti, todėl ir atliko aukščiau aptartus veiksmus. Vis tik pastebėtina, kad kaltinamoji nusikalstamos veikos vykdymo periodu (trukusiu kelias dienas) bendravo ne tik su liudytoju R.

R., bet ir su kitais asmenimis – nukentėjusiuoju, liudytojais R. B. bei E. C., turėjo automobilį, mobilųjį telefonÄ , t. y. turėjo galimybę kreiptis dėl pagalbos tiek į kitus asmenis, tiek ir į pareigÅ«nus. Be to, ji planavo iÅ¡vykti į (duomenys neskelbtini), pati buvo susiradusi autobusÄ , kuriuo iÅ¡vyks iÅ¡ Lietuvos, t. y. turėjo galimybę savarankiÅ¡kai judėti bei organizuoti savo iÅ¡vykimÄ . Juolab kad ir jos elgesys, įtikinamai imituojant nukentėjusiojo automobilio įsigijimÄ savoms reikmėms, patvirtina, jog kaltinamoji taip elgėsi ne iÅ¡ baimės ar dėl galimai patirtos prievartos, bet suprasdama savo veiksmų esmę bei prasmę ir galėdama juos valdyti.

Nagrinėjamu atveju svarbÅ«s ir kriterijai, kuriais remiantis vertinama, ar tarp asmenų susiklostė civiliniai santykiai perauga į nusikalstamÄ veikÄ . Civilinės sutarties sÄ lygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei vienai sutarties Å¡alių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytÄ Å¾alÄ atlyginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2012, 2K-161/2013, 2K-385-942/2017). Sutiktina su prokuroro baigiamojoje kalboje iÅ¡dėstyta pozicija, kad byloje nagrinėjamas įvykis bei kaltinamosios veiksmai atitinka ne civilinius teisinius santykius, bet BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamÄ jį teisinį pažeidimo pobÅ«dį, pripažįstama tai, kad kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtÄ ir sudaryti sandorį ir (ar) jis sÄ moningai sudarė situacijÄ , kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų esmingai pasunkintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2014, 2K-526/2014, 2K-7-136-489/2017).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad buvo iÅ¡ anksto suplanuota, jog už nukentėjusiojo automobilį bus atsiskaityta tik dalinai, imituojant ketinimÄ sumokėti likusiÄ sumÄ , pasiraÅ¡ant vekselį. Be to, nedelsiant perpardavus nukentėjusiojo automobilį, už parduotÄ automobilį gauti pinigai jam nebuvo perduoti, bet pasidalinti tarp kaltinamosios ir liudytojų R. B. bei R. R.. Byloje pateikti duomenys, kad kaltinamosios skolos nukentėjusiajam iÅ¡ieÅ¡kojimas civilinio proceso tvarka yra neįmanomas. Taigi buvo sÄ moningai sudaryta situacija, kad nukentėjusiojo teisė gauti atlygį už parduotÄ automobilį bÅ«tų tyčia apsunkinta.

Juolab kad ši kaltinamosios byla yra išskirta (dėl jos išvykimo iš Lietuvos Respublikos ir paskelbtos paieškos) iš pagrindinės baudžiamosios bylos (Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. 1-867-893/2022), kurioje R. B. bei R. R. kaltinami ne tik dėl šioje byloje nagrinėjamo įvykio, bet ir dėl kitų faktiškai analogiškomis aplinkybėmis galimai įvykusių įvykių (sukčiavimo įsigyjant ir neatsiskaitant už automobilius). Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad kaltinamoji, veikdama kartu su asmenimis, kurių atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-867-893/2022, apgaule įgijo nukentėjusiojo R.

B. turtÄ , t. y. įvykdė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 straipsnio 1 dalyje. Ä®vertinus tai, kad R. B. bei R. R. atžvilgiu baudžiamoji byla Nr. 1-867-893/2022 dar nėra iÅ¡nagrinėta, teismas, siekdamas nepažeisti nekaltumo prezumpcijos, konstatuoja, jog kaltinamoji V. T. nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė veikdama kartu su asmenimis, kurių atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-867-893/2022; R. B. įvardijamas kaip asmuo Nr. 1, o R. R. – kaip asmuo Nr.

2. Dėl bausmės skyrimo Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai V. T., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį (apgaule įgytas svetimas turtas), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formÄ (įvykdytas baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas), Å¡io nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus (nusikaltimas padarytas dėl savanaudiÅ¡kų paskatų), jo įvykdymo aplinkybes (kaltinamoji sutiko, kad jos vardu bÅ«tų imituotas iÅ¡ nukentėjusiojo apgaule nusipirkto automobilio įsigijimas bei vekselio pasiraÅ¡ymas, žinodama, jog ji vekselio neapmokės, t. y. skolos nukentėjusiajam negrÄ Å¾ins, veikdama kartu su kitais dviem asmenimis, kurių atžvilgiu dėl Å¡io įvykio nagrinėjama kita baudžiamoji byla), į tai, kad nenustatyta kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Nors kaltinamoji teigė, kad ji nusikalstamÄ veikÄ Ä¯vykdė iÅ¡ baimės, t. y. priversta tai padaryti R. R., Å¡i jos versija motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje buvo atmesta. Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamosios asmenybę charakterizuojančius duomenis – brandaus amžiaus – nusikalstamos veikos įvykdymo metu buvo (duomenys neskelbtini) metų, turinti nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), Å¡iuo metu auginanti (duomenys neskelbtini) mažamečius vaikus, gyvenanti iÅ¡ (duomenys neskelbtini), duomenų apie psichiatrinį gydymÄ bei priklausomybės ligų gydymÄ byloje nėra, tačiau kaltinamoji teisiamųjų posėdžių metu paaiÅ¡kino, kad ji yra pripažinta (duomenys neskelbtini), serga (duomenys neskelbtini), nuolat vartoja (duomenys neskelbtini).

Kaltinamoji turi dvi galiojančias administracines nuobaudas už automobilio pastatymÄ ir palikimÄ ant vejos (paskirtos baudos nesumokėtos), nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteista (teistumas buvo iÅ¡nykęs), Alytaus rÅ«mų teismo 2019 m. spalio 2 d. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažinta kalta pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, jai paskirta 1 900 Eur bauda (iki Å¡iol nesumokėta) bei baudžiamojo poveikio priemonės. Pateiktais duomenimis, kaltinamoji (duomenys neskelbtini) yra pripažinta kalta taip pat įvykdžiusi sukčiavimÄ , dėl vairavimo apsvaigus nuo narkotinių medžiagų arba neblaiviai ir tyčinio svetimo turto sugadinimo.

Ä®vertinęs paminėtas aplinkybes, tarp jų tai, kad kaltinamoji teisiama nebe pirmÄ kartÄ , paskirtų baudų nemoka, Å¡iuo metu nedirba ir gyvena iÅ¡ gaunamos (duomenys neskelbtini), teismas sprendžia, jog Å¡velniausios bausmės – baudos paskyrimas, kuriÄ prašė taikyti prokuroras, neatitiktų BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų ir nebÅ«tų tinkama priemonė sulaikyti kaltinamÄ jÄ nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nubausti jÄ bei paveikti taip, kad kaltinamoji ateityje laikytųsi įstatymų.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad kaltinamajai V. T. reikalinga specialistų pagalba, koreguojant kaltinamosios mÄ stymÄ bei elgesį, todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamajai už padarytÄ nusikaltimÄ tikslinga paskirti laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant artimÄ sankcijos vidurkiui, t. y. paskirti vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, netaikant intensyvios priežiÅ«ros. Siekiant, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bÅ«tų pasiekti, yra pagrindo kaltinamajai vietoj intensyvios priežiÅ«ros paskirti tokius įpareigojimus, kurie iÅ¡ esmės V.

T. elgesį ir gyvenimo bÅ«dÄ bei užtikrintų nukentėjusiojo teisę gauti atlygį dėl patirtos žalos. Dėl to bausmės vykdymo metu kaltinamajai V. T. skirtini:

1) įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje;

2) įpareigojimas dirbti arba be pažeidimų registruotis valstybinėje institucijoje, kuri rūpinasi asmenų įdarbinimu;

3) atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 3, 4 punktai). Nors kaltinamoji nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), teismo žiniomis, įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje gali bÅ«ti organizuojamas nuotoliniu bÅ«du, o pareiga dirbti bei atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ turtinę žalÄ gali bÅ«ti įvykdyta ir užsienio valstybėje. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies, 66 straipsnio nuostatomis, vykdant Europos areÅ¡to orderį, kaltinamosios sulaikyme (duomenys neskelbtini) iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2021 m. lapkričio 16 d. iki 2021 m. lapkričio 17 d. (2 dienos) įskaitytinas į bausmę (1 laikinojo sulaikymo diena prilyginama 2 laisvės apribojimo dienoms; 3 t., b. l. 63-64).

Laikotarpis, kuomet kaltinamajai buvo paskirtas užstatas su apykoje, tačiau jos laisvė faktiÅ¡kai nebuvo apribota, į paskirtÄ bausmę neįskaitomas. Siekiant aiÅ¡kumo vykdymo procese bei vengiant galimo dvigubo baudos iÅ¡ieÅ¡kojimo, Å¡iuo teismo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė nesubendrintina su Alytaus miesto apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2019 m. spalio 2 d. nuosprendžiu kaltinamajai paskirta 36 MGL (1 800 Eur) dydžio bauda, kadangi baudos bausmė vykdoma atskirai nuo kitų bausmių.

Dėl civilinio ieškinio Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis R. B. yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 5 550 turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis paaiškino, kad teisinės išlaidos dėl šios skolos išieškojimo yra priteistos. Tai patvirtina Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1041-656/2020 (2 t., b. l. 159-167). Neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis nereikalauja. Šioje byloje nustatyta, kad dėl kaltinamosios V.

T. ir kitų dviejų asmenų, kurių atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teisme vis dar nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-867-893/2022, bendrų veiksmų, nukentėjusiajam buvo padaryta 5 750 Eur turtinė žala, Å¡ia suma neatsiskaičius už jo parduotÄ automobilį. Nors ne tik kaltinamoji V. T. yra atsakinga už nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ , teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad tais atvejais, kai žala padaryta bendrais kaltinamojo ir kito asmens, dėl kurio byla iÅ¡skirta į atskirÄ procesÄ , veiksmais, visa žala priteisiama iÅ¡ nuteisto asmens, o vėliau, priėmus apkaltinamÄ jį nuosprendį asmeniui, kurio byla buvo iÅ¡skirta, iÅ¡ jo žalos atlyginimas priteisiamas solidariai su ankstesniu nuosprendžiu nuteistu asmeniu.

Vadinasi, nagrinėjamu atveju yra pagrindo visiškai patenkinti nukentėjusiojo civilinį ieškinį ir jo naudai iš kaltinamosios priteisti 5 550 Eur turtinės žalos atlyginimo. Jeigu bus priimtas apkaltinamasis nuosprendis asmenims, kurių atžvilgiu dėl šio įvykio nagrinėjama kita baudžiamoji byla, joje ši nukentėjusiojo patirta žala galės būti priteista solidariai su V. T.. Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo ir kitų klausimų Šioje byloje gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš kaltinamosios V.

T. valstybės naudai 470 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių dėl advokatės Silvos Mardosaitės dalyvavimo Å¡ioje baudžiamojoje byloje. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybÄ , gynėjo dalyvavimas pripažįstamas bÅ«tinu, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ioje byloje teismas gynėjo dalyvavimÄ pripažino bÅ«tinu BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, t. y. kad gynėjas Å¡ioje byloje kaltinamajai buvo paskirtas nepriklausomai nuo jos valios, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas netenkintinas (BPK 106 str. 2 d.).

Kaltinamajai kardomoji priemonė nepaskirta; proceso iÅ¡laidų nėra. Kompaktiniai diskai su kaltinamosios apklausa ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamųjų posėdžių vaizdo įraÅ¡ais, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 2 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiÅ«ros.

Vietoj intensyvios priežiūros bausmės vykdymo laikotarpiu V. T. skirtini:

1) įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje;

2) įpareigojimas dirbti arba be pažeidimų registruotis valstybinėje institucijoje, kuri rūpinasi asmenų įdarbinimu;

3) atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ . Bausmės pradžiÄ V. T. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies, 66 straipsnio nuostatomis, įskaityti į bausmę V. T. (duomenys neskelbtini) sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2021 m. lapkričio 16 d. iki 2021 m. lapkričio 17 d. (dvi dienas). Patenkinti civilinį ieÅ¡kinį ir priteisti iÅ¡ V.

T. nukentėjusiojo R. B. naudai 5 550 Eur (penkis tÅ«kstančius penkis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) turtinės žalos atlyginimo. Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymo priteisti iÅ¡ V. T. valstybės naudai 470 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, patirtų baudžiamojoje byloje Nr. 1-2258-1017/2022. Kompaktinius diskus su vaizdo įraÅ¡ais, esančius byloje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje. IÅ¡aiÅ¡kinti nuteistajai, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai.

Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybÄ (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties, teismo baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos Å¡aukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybÄ apie jų vykdymÄ ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) praneÅ¡ti probacijos tarnybai apie savo gyvenamÄ jÄ , darbo ar mokymosi vietÄ , iÅ¡vykimÄ už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti Å¡iÄ bausmę areÅ¡tu. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Giedrė Norvilienė