2017-11-28 Nr. AB-22340-3-61-3-05651-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2329-492/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05651-2015-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Š. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Š. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Š. B. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu (b. l. 1, 121) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VST), 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad suėmimo metu nuo 2014 m. sausio 15 d. iki 2015 m. spalio 1 d. labai dažnai buvo konvojuojamas iš vienos įkalinimo įstaigos į kitą. Pareiškėjo teigimu, konvojavimo metu buvo naudojamos mašinos, kurios neatitiko saugaus eismo reikalavimų. Konvojavimo automobiliuose nebuvo saugos diržų, nebuvo pakankamai vietos konvojuojamiems asmenims, automobiliuose nebuvo šildymo sistemos ir ventiliacijos. Dėl visų šių nepatogumų jis patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir nepatogumus, kurių nebūtų patyręs, jei atsakovas būtų tinkamai elgęsis. Pažymėjo ir tai, kad konvojavimo metu pareigūnai jį įžeidinėjo, žemino, demonstravo kovinius ginklus.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, atsiliepime į skundą (b. l. 6–8) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad nuteistieji ir suimtieji yra konvojuojami specialiai tam pritaikytomis transporto priemonėmis. Visose įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, įrengti atsarginiai išėjimai. Konvojavimui naudojamoms transporto priemonėms yra keliami specialūs reikalavimai, atitikimas šiems reikalavimams nustatyta tvarka nuolat tikrinamas. Atkreipė dėmesį į tai, kad asmenų konvojavimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintomis Konvojavimo taisyklėmis (toliau – ir Konvojavimo taisyklės). Pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas, manydamas, kad jo teisės konvojavimo metu buvo pažeidžiamos, konvojaus metu galėjo pateikti skundus žodžiu ir raštu. Tačiau pareiškėjo skundų dėl nežmoniško ir žeminančio pareigūnų elgesio konvojavimo metu nebuvo.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 4 d. sprendimu (b. l. 128–131) atmetė pareiškėjo Š. B. skundą.

6. Teismas nustatė, kad byloje kilęs ginčas dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo, kurios atsiradimas siejamas su galbūt neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais. Pareiškėjas buvo konvojuojamas nuo 2014 m. sausio 15 d. iki 2015 m. sausio 23 d.

7. Teismas nurodė, kad viešoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas, CK) 6.271 straipsnį atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų.

8. Teismas pažymėjo, jog transporto priemonėms, kuriomis atliekamas konvojavimas, yra taikomi Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 2B-479 patvirtintuose Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimuose, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtintuose Techniniuose motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose, Konvojavimo taisyklėse ir kituose teisės aktuose nustatyti reikalavimai.

9. Teismas nurodė, jog konvojavimo metu patyręs nepatogumų konvojuojamas asmuo turi galimybę pateikti nusiskundimą konvojaus viršininkui, kuris, pagal Konvojavimo taisyklių 137 punktą, apie tai daro įrašus konvojaus kelionės žurnale. Nebuvo duomenų apie padarytus įrašus dėl pareiškėjo nusiskundimų konvojaus kelionės žurnale, pareiškėjas nenurodė, kad teikė nusiskundimus dėl konvojavimo sąlygų iškart patyręs savo nurodomus teisių pažeidimus. Konvojavimo taisyklių 106 ir 107 punktuose nustatyta, kad konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportą pradedamas nuo pretenzijų išklausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose. Jei konvojuojamasis pareiškia pretenzijas Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų administracijai, konvojuojamojo priėmimas tęsiamas po to, kai atsakingi pareigūnai įrašo konvojuojamojo asmens bylos pažymoje apie pretenzijos patenkinimą arba jos motyvuotą atmetimą. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta ir pats pareiškėjas nenurodė, kad jis teikė pretenzijas dėl konvojavimo sąlygų.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu VST buvo konvojuojamas 17 kartų. Taip pat byloje buvo gautos automobilių, kuriais yra vykdomas konvojavimas, registracijos liudijimo kopijos ir techninės apžiūros rezultatų kortelės, patvirtinančios šių transporto priemonių atitikimą teisės aktuose nustatytiems reikalavimams.

11. Teismas, įvertinęs pateiktų konvojavimo transporto ventiliacijos efektyvumo bei dirbtinės apšvietos matavimų duomenis, nustatė, kad konvojavimo transporte, naudotame pervežti pareiškėją, apšvietimas, ventiliacija ir temperatūra iš esmės atitiko teisės aktų reikalavimus. Tokių esminių nukrypimų, dėl kurių pareiškėjas būtų galėjęs patirti neturtinę žalą, teismas nenustatė (inter alia (lot. k. be kita ko) Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. D1-289 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“; Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 277 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 98:2000 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“).

12. Teismas dėl vietos trūkumo automobiliuose pažymėjo, kad Konvojavimo taisyklių 109 punkte nustatyta, jog specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Kaip jau buvo paminėta, Konvojavimo taisyklių 106 punktas nustato, kad konvojuojamųjų priėmimas į specialųjį ar kitokį transportą pradedamas nuo jų pretenzijų išklausymo ir kiekvieno asmenybės patikrinimo pagal duomenis, esančius konvojuojamųjų asmens bylų pažymose. Pateikti kelionės žiniaraščiai patvirtino, kad pareiškėjas nebuvo pateikęs jokių pretenzijų dėl vietos trūkumo automobilyje, o ir tie patys žiniaraščiai bei konvojuojamųjų sąrašai patvirtino, kad leistinas pervežamų tokiais automobiliais asmenų skaičius nebuvo viršytas.

13. Teismas nustatė, kad kaip vieną iš pagrindų neturtinei žalai priteisti pareiškėjas nurodė saugos diržų nebuvimą konvojavimui skirtose transporto priemonėse. Konvojavimo taisyklių 146 punkte, numatančiame specialiosios konvojavimui skirtos transporto priemonės įrengimo reikalavimus, nėra įtvirtinta, kad joje turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2015 m. gruodžio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2817-502/2015. Reikalavimas prisegti konvojuojamą asmenį saugos diržais yra įtvirtintas tik Konvojavimo taisyklių 163 punkte, jeigu asmuo konvojuojamas kitomis transporto priemonėmis.

14. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo anksčiau išdėstyti teiginiai dėl to, jog konvojavimo automobiliai nėra pakankamai šildomi, ventiliuojami ir trūksta vietos bei nėra saugos diržų, yra grindžiami išimtinai jo subjektyvaus pobūdžio pasakojimais ir nepatvirtinti jokiais objektyviais, įrodomąją galią turinčiais duomenimis. Pareiškėjo argumentai, iš kurių kildinamas neturtinės žalos padarymo faktas, yra abstraktūs ir deklaratyvūs. Tokias išvadas teismas padarė, atsižvelgdamas į byloje pateiktus kelionės žiniaraščius, automobilių registracijos dokumentus bei automobilių techninės apžiūros rezultatų ataskaitas. Duomenų apie tai, jog specialusis konvojavimo transportas būtų eksploatuojamas techniškai netvarkingas, byloje nebuvo, todėl pareiškėjo skundo argumentus dėl jo konvojavimo iš esmės netinkamomis sąlygomis teismas laikė nepagrįstais.

15. Teismo vertinimu, konvojuojant pareiškėją, pareigūnai laikėsi teisės aktuose nustatytų konvojavimo reikalavimų, nustatytos konvojavimo tvarkos, todėl pareiškėjas dėl VST vykdytų jo konvojavimų nuo 2013 m. iki 2014 m. neturtinės žalos pagal CK 6.250 straipsnio prasmę nepatyrė. Dėl nurodytų aplinkybių teismas padarė išvadą, kad, nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra ir jo atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos; nesant pagrindinės sąlygos, kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatymas neturi teisinės prasmės.

16. Teismas dėl ginklų pažymėjo, jog, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 3 punktu, pareigūnai turėjo būti ginkluoti. Pareiškėjo teiginius, jog jam buvo demonstruojami koviniai ginklai, teismas laikė nepagrįstais, nes nebuvo pateikta jokių įrodymų, pareiškėjo nusiskundimų ir dėl šių aplinkybių.

17. Teismas padarė išvadą, kad ginčo atveju pareiškėjui žalos atlyginimas nepriteistinas, nenustačius pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (VST) neteisėtų veiksmų (neveikimo), todėl pareiškėjo skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas.

III. 18. Pareiškėjas Š. B. apeliaciniu skundu (b. l. 136) nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimu ir prašo priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

19. Pareiškėjas nurodo, kad iš pradžių buvo etapuojamas sena transporto priemone, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Konvojaus pareigūnai tyčiodavosi ir žemindavo. Ne kartą skundėsi tiek raštu, tiek žodžiu, dėl to būdavo grasinama.

20. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 139) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

21. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šią bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus ir priimdamas motyvuotą bei pagrįstą sprendimą nepažeidė materialinės ir procesinės teisės normų. Apeliantas nepateikė pagrįstų argumentų ir duomenų, įrodančių, kad teismas galbūt priėmė neteisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui Š. B. neužtikrinant tinkamų konvojavimo sąlygų.

23. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, nenustatęs pažeidimų konvojuojant pareiškėją. Pareiškėjas apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu konvojavimo sąlygų vertinimu.

24. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados.

25. Teisėjų kolegija, nenustačiusi ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų, būtinumo apsaugoti viešąjį interesą ar reikšmingai pažeistus valstybės, savivaldybės ar asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, apeliacinio skundo ribų neperžengia (ABTĮ 140 str. 2 d.) ir bylą nagrinėja pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimą neužtikrinant tinkamų konvojavimo sąlygų aspektu.

26. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

27. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas nuo 2014 m. sausio 15 d. iki 2015 m. sausio 23 d. Įvertinusi administracinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl konvojavimo automobilių tinkamumo bei pareiškėjo konvojavimo sąlygų. Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos pateikė atsakingų institucijų išduotus dokumentus, kurie patvirtino pareiškėjo konvojavimui naudotų specialiųjų transporto priemonių tinkamumą ir jų atitikimą saugumo bei kitiems techniniams reikalavimams. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo konvojuojamas techniškai tvarkingu ir patikrintu specialiuoju transportu, t. y. transportu, kurio techninė ir higienos reikalavimų patikra buvo atlikta. Pagal pateiktus duomenis, pareiškėjo konvojavimo atvejais asmenų, vienu metu vykstančių specialiaisiais automobiliais, skaičius neviršijo skaičiaus, kuriam jie pritaikyti vežti (Konvojavimo taisyklių 109 p.), trūkstant vietos automobiliuose, papildomi asmenys nebuvo vežami. Konvojavimo taisyklių 146 punktas nenustato reikalavimo specialiuosiuose automobiliuose įrengti saugos diržus. Taigi pateikti įrodymai patvirtino naudotų specialiųjų automobilių tinkamumą žmonėms pervežti ir jų atitikimą saugumo ir kitiems reikalavimams. Apeliantas nenurodė nustatytas aplinkybes paneigiančių duomenų. Jo argumentai pagrįsti ne objektyviais duomenimis, o subjektyviu įsitikinimu apie konvojavimo sąlygas.

28. Konvojavimo taisyklių 137 punkte įtvirtinta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. Kelionės žiniaraščiuose yra grafos, kuriose pažymimi tikrinančių konvojaus tarnybą asmenų įrašai bei įvykiai konvojavimo metu ir priimti sprendimai. Jei konkrečiu atveju kelionės dokumentuose nėra įrašų apie pareiškėjo teiktus skundus ar prašymus ir nėra duomenų, kad pareiškėjas neturėjo galimybių tokį prašymą pateikti, teiginiai bei nusiskundimai konvojavimo tvarka paprastai atmetami kaip nepagrįsti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-375-552/2017). Administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl konvojavimo sąlygų raštu ar žodžiu būtų teikęs skundus.

29. Konvojavimo taisyklių 3 punkte nustatyta, kad konvojus – viešojo saugumo pajėgų, institucijų ir įstaigų, vykdančių operatyvinę veiklą, Lietuvos Kariuomenės Karo policijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ginkluotų pareigūnų grupė, kurios užduotis yra konvojuojamųjų konvojavimas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą; konvojavimas – ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą. Taigi konvojaus pareigūnai savo pareigas vykdo būdami ginkluoti, todėl pareiškėjas teiginius, kad konvojaus pareigūnai demonstratyviai, siekdami pažeminti ar pasityčioti, rodydavo kovinius ginklus, turi pakankamai konkrečiai pagrįsti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2570-624/2016). Šiuo atveju jokių naudojimosi ginklais tvarkos pažeidimų nebuvo nustatyta.

30. Taigi nustačius, kad Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos vadovavosi galiojančiais teisės aktais, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų veiksmų ar neveikimo, todėl nėra pagrindo atsirasti civilinei atsakomybei bei priteisti pareiškėjui neturtinę žalą.

31. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio panaikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Š. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė