Legislator Case Law & Legislation
6473657f-bdae-4e53-a81f-86f63d2d7f70 AI generated

6473657f-bdae-4e53-a81f-86f63d2d7f70 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 6473657f-bdae-4e53-a81f-86f63d2d7f70
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinius skundus bei atsakovo S. Å . prisidėjimÄ prie atsakovų apeliacinio skundo dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-117-227/2019 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Metalistas LT“ ieÅ¡kinį atsakovams S. Å ., G. N., J. Å ., uždarajai akcinei bendrovei „Goneva“ dėl komercinės paslapties atskleidimu ir nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

Legislator headnote

AI generated

6473657f-bdae-4e53-a81f-86f63d2d7f70 · Lietuvos apeliacinis teismas: solidariai UAB „Metalistas LT“ naudai 10 004,35 Eur negautų pajamų, 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas; priteisė iÅ¡ S. Å ., G. N. UAB „Metalistas LT“ naudai lygiomis dalimis, po 31,85 Eur atstovavimo iÅ¡laidų ir po 77,51 Eur žyminio mokesčio; priteisė iÅ¡ UAB „Metalistas LT“ UAB „Goneva“ naudai 1 118 Eur atstovavimo iÅ¡laidų; kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-112-585/2020 Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00003-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.; 3.3.1.18.3. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 20 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės, Aldonos Tilindienės ir Vytauto Zeliankos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „METALISTAS LT“, atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Goneva“ ir G.

N. apeliacinius skundus bei atsakovo S. Å . prisidėjimÄ prie atsakovų apeliacinio skundo dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-117-227/2019 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Metalistas LT“ ieÅ¡kinį atsakovams S. Å ., G. N., J. Å ., uždarajai akcinei bendrovei „Goneva“ dėl komercinės paslapties atskleidimu ir nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „METALISTAS LT“ pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovų G. N., S. Š., J. Š. ir UAB „Goneva“ solidariai 203 455,02 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentus procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad nuostolius ieÅ¡kovė patyrė dėl atsakovų nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų, o taip pat dėl buvusių darbuotojų S. Å ., J. Å . ir G. N. veiksmų, atskleidžiant ir panaudojant ieÅ¡kovės komercinę paslaptį sudarančiÄ informacijÄ . 2017 m. spalio pabaigoje ieÅ¡kovė gavo duomenų, jog jos darbuotojai G. N. ir S. Å ., žinodami ieÅ¡kovės komercinę paslaptį, tyčia nuslėpdami nuo ieÅ¡kovės, įsigijo ir valdo su ieÅ¡kove tiesiogiai konkuruojančio Å«kio subjekto UAB „Goneva“ akcijas bei teikia jai ieÅ¡kovės konfidencialiÄ informacijÄ .

IeÅ¡kovei 2017 m. lapkričio 13 d. pateikus S. Å . ir G. N. reikalavimus pateikti raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus dėl padaryto Å¡iurkÅ¡taus darbuotojo darbo pareigų pažeidimo, G. N. žodžiu pripažino, kad jis kartu su S. Å . vykdo analogiÅ¡kÄ ieÅ¡kovės vykdomai Å«kinei-komercinei veiklai veiklÄ per UAB „Goneva“, raÅ¡tu pateikė sÄ raÅ¡Ä ieÅ¡kovės esamų, buvusių ir potencialių klientų, su kuriais UAB „Goneva“ sudarė prekių ir (ar) paslaugų tiekimo sutartis, tiekė prekes ir (ar) paslaugas.

S. Å . ir G. N. 2017 m. lapkričio 15 d. pateikė paaiÅ¡kinimus. Ä®vertinusi tai, ieÅ¡kovė 2017 m. lapkričio 16 d. nutraukė darbo sutartis. Atsakovai fiziniai asmenys atskleidė ieÅ¡kovės klientų bei tiekėjų duomenų bazės duomenis konkuruojančiam subjektui, tokiu bÅ«du pažeisdami įstatyminę pareigÄ saugoti konfidencialiÄ informacijÄ , o UAB „Goneva“ pažeidė pareigÄ nenaudoti kito Å«kio subjekto komercinės paslapties bei perviliojo ieÅ¡kovės klientus. Dėl Å¡ių neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovė patyrė žalÄ .

3. IeÅ¡kovės patirta žala pasireiÅ¡kia dvejopai: pirma, netiesioginiai nuostoliai pasireiÅ¡kia kaip ieÅ¡kovės negautos pajamos, kurias ji bÅ«tų gavusi, jeigu jos teisės ir teisėti interesai nebÅ«tų buvę pažeisti; antra, nuostoliai dėl komercinės paslapties panaudojimo, kai paslaptimi pasinaudojęs Å«kio subjektas, UAB „Goneva“, iÅ¡ to neteisėtai gauna pajamų (nepagrįstas praturtėjimas). Pagal ieÅ¡kovės 2017 m. gruodžio 22 d. pažymÄ ieÅ¡kovės pelningumas siekia 38 procentų nuo atliktų pardavimų.

Tokiu bÅ«du dėl solidariųjų atsakovų veiksmų perviliojant klientÄ ILC CONSTRUCTION AS, ieÅ¡kovė negavo 132 186,02 Eur (347 857,96 eurų x 38 procentai) pelno, kas yra ieÅ¡kovės negautos pajamos. Per 2017 m. UAB „Goneva“ gavo pardavimo pajamų už 187 550 Eur ir Å¡ios pajamos yra atsakovų nepagrįstas praturtėjimas. Jeigu Å¡ie užsakymai bÅ«tų pateikti ieÅ¡kovei, ji iÅ¡ pastarųjų užsakymų bÅ«tų gavusi 71 269 Eur pelno (187 550 eurų x 38 procentų). IeÅ¡kovei priteistina visa UAB „Goneva“ pajamų suma, nepaisant aplinkybės, kad dalis pardavimų buvo vykdyta juridiniams asmenims, kuriems ieÅ¡kovė nebuvo teikusi prekių ir (ar) paslaugų, kadangi S. Å . bei G.

N., dalyvaudami parodose bei dalykiniuose susitikimuose su potencialiais ieÅ¡kovės klientais, siÅ«lydavo ne ieÅ¡kovės, tačiau UAB „Goneva“ prekes ir (ar) paslaugas. Tad dėl atsakovų bendrų neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovė patyrė 203 455,02 Eur nuostolių. ŽalÄ padarius bendrais veiksmais, atsakovų atsakomybė yra solidari.

4. Atsakovai S. Å ., G. N., J. Å . ir UAB „Goneva“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė ieÅ¡kinį atmesti.

5. Atsakovai nurodė, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog: pirma, ji bÅ«tų gavusi tokias pajamas, kurias gavo UAB „Goneva“, jei nebÅ«tų atsakovų veiksmų; antra, kad atsakovai atskleidė ieÅ¡kovės komercinę paslaptį ir jÄ panaudojo, nes ieÅ¡kovės ir UAB „Goneva“ vykdoma veikla yra skirtinga; trečia, neįrodė informacijos, kuriÄ ji laiko komercine paslaptimi, komercinės vertės, kokiomis priemonėmis buvo užtikrinama Å¡ios informacijos apsauga ar informacijos apsauga atitiko jos vertę; ketvirta, neįrodė žalos dydžio ir kad atsakovės gautos pajamos gali bÅ«ti laikomos ieÅ¡kovės patirta žala.

Atsakovai taip pat pažymi, jog jeigu įmanoma atskirti, kokius veiksmus kiekvienas iš jų atliko, kokia žala kilo dėl kiekvieno iš jų neteisėtų veiksmų, kiekvienas asmuo turi atsakyti atitinkama dalimi. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš UAB „Goneva“ UAB „Metalistas LT“ naudai 18 251,66 Eur negautų pajamų, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, 426,30 Eur atstovavimo išlaidų, 674 Eur žyminio mokesčio; priteisė iš UAB „Goneva“, S. Š., G.

N. solidariai UAB „Metalistas LT“ naudai 10 004,35 Eur negautų pajamų, 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas; priteisė iÅ¡ S. Å ., G. N. UAB „Metalistas LT“ naudai lygiomis dalimis, po 31,85 Eur atstovavimo iÅ¡laidų ir po 77,51 Eur žyminio mokesčio; priteisė iÅ¡ UAB „Metalistas LT“ UAB „Goneva“ naudai 1 118 Eur atstovavimo iÅ¡laidų; kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

7. Teismas sprendė, kad atsakovai buvo įsipareigoję saugoti komercines paslaptis, kaip tai numatė darbo sutartys, vidaus darbo tvarkos taisyklės, atsakovo G. N. pasiraÅ¡yta Konfidencialumo sutartis, kurioje apibrėžta, kad ieÅ¡kovė konfidencialia informacija laiko ir tam tikrÄ marketingo informacijÄ , įskaitant klientų duomenų bazę, įmonės sudarytas sutartis ar susitarimus su klientais. Kadangi atsakovai neteikė įrodymų, kurie leistų spręsti, kad klientų duomenų bazės duomenys, kuriais jie neginčijamai naudojosi, bÅ«tų laisvai prieinami visiems darbuotojams ar tretiesiems asmenims, teismas kritiÅ¡kai vertino jų argumentus, kad duomenis apie klientus atsakovai gavo pasinaudodami vien internete rastais duomenimis, todėl tokia informacija negalėtų laikoma vertinga ar slapta. Teismas darė iÅ¡vadÄ , jog įrodyta, kad klientų duomenų bazėje esanti informacija yra konfidenciali ir ji buvo žinoma atsakovams G. N. ir S. Å ..

8. IÅ¡ VIBER programėle 2017 m. balandžio 19 d., 2017 m. rugpjūčio 17 d., 2017 m. rugpjūčio 23 d. vykusių susiraÅ¡inėjimų teismas sprendė, kad atsakovai siekia ieÅ¡kovės klientams UAB „Goneva“ vardu pasiÅ«lyti mažesnes kainas už teikiamas prekes ar paslaugas, nei siÅ«lo ieÅ¡kovė, jie lygina Å¡ios bendrovės bei ieÅ¡kovės kainas, teikia siÅ«lymus ieÅ¡kovės klientui ILC CONSTRUCTION AS. IÅ¡ 2017 m. birželio 5 d. žinutės teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovams žinomi tam tikri ieÅ¡kovės gamybiniai sprendimai ir jais siÅ«loma pasinaudoti.

Iš 2017 m. vasario 17 d., 2017 m. vasario 24 d., 2017 m. birželio 19 d., 2017 m. birželio 21 d. atsakovų susirašinėjimo elektroniniu paštu s matyti, kad informacija apie ieškovės klientus persiunčiama UAB „Goneva“, siekiama, kad užsakymus priimtų UAB „Goneva“. Atsakovai 2018 m. balandžio 30 d. rašytiniuose paaiškinimuose neneigia, kad ieškovės pasiūlymas buvo persiųstas, bet nurodo, kad jo galiojimo terminas (30 d.) buvo pasibaigęs. Teismo vertinimu, tokie atsakovų argumentai nepaneigia fakto, kad buvo pasinaudota ieškovės pasiūlyme nurodomais duomenimis.

Taip pat G. N., gaudamas ieškovės klientų paklausimus dėl prekių ir/ar paslaugų tiekimo, užsakymus nukreipdavo į UAB „Goneva“ (2017 m. balandžio 27 d., 2017 m. spalio 26 d. – 2017 m. lapkričio 2 d. susirašinėjimas).

9. Teismo nuomone, VIBER programėle, elektroniniu paÅ¡tu vykusių susiraÅ¡inėjimų duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog tiek S. Å ., tiek G. N., įsigiję UAB „Goneva“ akcijų, atskleidė jų turimÄ ieÅ¡kovės komercinę paslaptį sudarančiÄ informacijÄ apie ieÅ¡kovės klientus UAB „Goneva“, taip pat nukreipdavo ieÅ¡kovės klientus į UAB „Goneva“, kad pastarasis Å«kio subjektas teiktų ieÅ¡kovės klientams paslaugas ir (ar) prekes.

10. G. N. ieÅ¡kovei pateiktas UAB „Goneva“ klientų sÄ raÅ¡as atspindi, kad UAB „Goneva“ teikia prekes ir paslaugas ieÅ¡kovės klientams, UAB „Goneva“ apyvartų su ieÅ¡kovės klientais lentelėje (2018 m. sausio 18 d.) nurodoma, kad 2017 m. UAB „Goneva“ įvykdė pardavimų ieÅ¡kovės klientams, su kuriais bendradarbiauta ieÅ¡kovės 2016, 2017 m. (UAB „Griauna“,Ha- Mek AS, uteDESIGN AS, Skanda AS, Komplett Montasje AS, ILC CONSTRUCTION AS, Lanab Design AB) bei klientui Iec-Entreprenor AS (kurio kaip potencialaus kliento užklausa peradresuota UAB “Goneva”), viso už 146 552,43 Eur.

Aplinkybę, kad iš nurodytų klientų UAB „Goneva“ gavo pardavimo pajamų patvirtina ir UAB „Audito amplitudė“ ataskaitos priedai (pardavimo pajamos iš Komplett Montasje AS – 3 096 Eur, iš uteDESIGN AS – 8 320,14 Eur, iš Iec-Entreprenor AS – 32 397,95 Eur, iš Skanda AS – 66 555 Eur, iš UAB „Griauna“ – 178,50 Eur, iš Ha- Mek AS – 16 055,84 Eur, iš ILC CONSTRUCTION AS -18 416 Eur, iš Lanab Design AB – 1 533 Eur, iš kitų klientų – 27 768 Eur). 11. 2018 m. balandžio 10 d. ieškovės pažymoje pateikta informacija apie dabartinius ieškovės klientus bei apie bendrovės tiekėjus.

Palyginus šį sÄ raÅ¡Ä su atsakovės 2017 m. pardavimo pajamomis matyti, kad sutampa bendrovių klientai Komplett Montasje AS, ILC CONSTRUCTION AS, Lanab Design AB, uteDESIGN AS, UAB „Griauna”, taip pat anksčiau ieÅ¡kovės nenurodyti: Merico AS (atsakovė gavo pardavimo pajamų 4 634,50 Eur), Sutarta MB (atsakovė gavo pajamų 1 299 Eur). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kinys buvo grindžiamas tuo, kad atsakovai pradėjo dirbti su ieÅ¡kovės buvusiais klientais, kurie nurodyti klientų suvestinėje, ieÅ¡kinyje nėra nurodomi argumentai dėl to, kad Merico AS, Sutarta AB buvo ieÅ¡kovės nuolatiniai klientai, kurių ieÅ¡kovė neteko ar dėl atsakovų veiksmų sumažėjo pardavimai.

12. IeÅ¡kovė teigė, kad UAB „Genova“ prekiauja analogiÅ¡komis prekėmis ir teikia analogiÅ¡kas paslaugas kaip ieÅ¡kovė. Atsakovai neginčijo, kad UAB „Goneva“ ir ieÅ¡kovė vykdo panaÅ¡iÄ veiklÄ , tačiau laikėsi pozicijos, kad klientų užsakymai ieÅ¡kovei bÅ«tų buvę nuostolingi, per mažos vertės gamyba, ieÅ¡kovei nepatrauklÅ«s užsakymai, kuriuose reikalinga naudoti stiklÄ , medį, plastmasę, ieÅ¡kovė nebepriima užsakymų dėl laiptų, turėklų projektavimo, kadangi jai tai nepavyko, ieÅ¡kovės nedomino klientai, neatitinkantys 4 Taip taisyklės. IÅ¡ atsakovų paaiÅ¡kinimų teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės bendrovėje esant nedidelės vertės užsakymams buvo sprendžiama dėl jų priėmimo individualiai.

Aplinkybę, kad „4 TAIP“ taisyklė yra rekomendacinio pobÅ«džio, skirta apibrėžti idealų ieÅ¡kovės klientÄ , patvirtino liudytojas M. G.. Jis taip pat patvirtino, kad ieÅ¡kovė gamino laiptus ir turėklus, ieÅ¡kovė yra gaminusi gaminių su medžiu, plastiku, galimai ir su stiklu. Be to, dalis UAB „Goneva“ klientų atitiko „4 TAIP“ taisyklės reikalavimus, todėl negalima sutikti, kad jie ieÅ¡kovei buvo nepatrauklÅ«s, o iÅ¡ 2018 m. birželio 26 d. Credit info pažymos, ieÅ¡kovės pelno (nuostolių) ataskaitos už 2017 m., matyti, kad ieÅ¡kovės finansinė situacija buvo pablogėjusi, todėl manytina, kad ieÅ¡kovei trÅ«ko pelningų užsakymų.

13. Atsakovai taip pat teikė į bylÄ Ä¯rodymus, kad dalis ieÅ¡kovės klientų buvo nepatenkinti ieÅ¡kovės įvykdytų užsakymų rezultatais (Komplett Montasje AS) arba jų netenkino apmokėjimo sÄ lygos (ILC CONSTRUCTION AS), klientai ieÅ¡kojo alternatyvų ir UAB „Goneva“ buvo pasirinkta kaip pateikusi geriausius komercinius pasiÅ«lymus. Atsakovai neigė, kad ieÅ¡kovės klientai buvo nuvilioti, kadangi jie patys ieÅ¡kojo kitų tiekėjų, įvertinę, jog jų netenkina ieÅ¡kovės gaminių kokybė, pasiÅ«la ar apmokėjimo sÄ lygos.

Teismas nustatė, kad Å¡iuo metu ieÅ¡kovė iÅ¡ kliento ILC CONSTRUCTION AS yra gavusi užsakymų, todėl konstatuoti, kad ieÅ¡kovės ir kliento bendradarbiavimas bÅ«tų nutrÅ«kęs visiÅ¡kai, negalima, tačiau teismas iÅ¡ dalies sutiko, kad atsakovų veiksmai galėjo daryti įtakÄ kliento apsisprendimui užsakymÄ pateikti UAB „Goneva“, kurios vienas iÅ¡ akcininkų (G. N.) pateikė klientui galimai neteisingÄ informacijÄ dėl apmokėjimo sÄ lygų. Teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog UAB „Goneva“ Komplett Montasje AS buvo rekomenduota bÅ«tent atsakovų G.

N. ir S. Å ., kurie galimai ir informavo klaidingai klientÄ apie mažos vertės užsakymus bei kurie vėliau organizavo užsakymo formavimÄ naudodamiesi ieÅ¡kovės turėtais duomenimis. Bylos duomenys patvirtina ieÅ¡kovės argumentus, kad atsakovai G. N. ir S. Å ., dirbdami pas ieÅ¡kovę, disponuodami ieÅ¡kovės konfidencialiai informacija veikė savo įmonės interesais, perdavė Å¡iÄ informacijÄ UAB „Goneva“, tokiu bÅ«du siekė pritraukti į Å¡iÄ Ä¯monę ieÅ¡kovės klientus.

Nors atsakovai teigė, kad nėra paneigta, jog klientų paieÅ¡kai atsakovai naudojosi vieÅ¡ai prieinama informacija, tačiau vieÅ¡ai prieinama pakankami siauros apimties informacija apie įmones. Teismo vertinimu, galimybė rinkti tokiÄ informacijÄ , ja naudotis, siekiant pritraukti klientus, egzistuoja, tačiau iÅ¡samesnių duomenų gavimas, kontaktų su potencialiais klientais užmezgimas, besirealizuojantis gautais užsakymais, reikalauja ne tik pastangų, tačiau ir tam tikro laiko, o Å¡iuo atveju po to, kai atsakovai įsigijo UAB „Goneva“ akcijų, užsimezgė santykiai su ieÅ¡kovės klientais per trumpÄ laikÄ . 14.

Spręsdamas dėl UAB „Goneva“ neteisėtų veiksmų, teismas konstatavo, kad G. N. ir S. Å . neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė komercinę ieÅ¡kovės paslaptį sudarančios informacijos atskleidimu – perdavimu UAB „Goneva“, o Å¡ios bendrovės neteisėta veika pasireiÅ¡kė informacijÄ panaudojant su tikslu nesÄ Å¾iningai konkuruoti. Atsakovų veiksmai, neteisėtai atskleidžiant bei panaudojant ieÅ¡kovės komercinę paslaptį tiesiogiai susiję. Šiuo atveju nustatyta, kad buvę ieÅ¡kovės darbuotojai žinojo jos komercinę paslaptį, jÄ perdavė konkuruojančiam Å«kio subjektui, taip pat Å¡ia informacija nesÄ Å¾iningai pasinaudojo UAB „Goneva“.

15. Teismas sprendė, jog tiek G. N. ir S. Å . žinojo, jog ieÅ¡kovės klientų duomenys, duomenys apie ieÅ¡kovės užsakymus yra komercinė paslaptis, tačiau neleistinai jÄ atskleidė konkuruojančiam Å«kio subjektui, tiek ir UAB „Goneva“ pasinaudojo tokia komercine paslaptimi, siekdama nesÄ Å¾iningai konkuruoti bei įgyti pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovę. Todėl Å¡ių atsakovų veiksmus teismas pripažino tyčiniais.

16. Nors ieÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti žalÄ ir iÅ¡ J. Å ., tačiau, teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad ji bÅ«tų atlikusi veiksmus, susijusius su ieÅ¡kovės komercinės paslapties atskleidimu, panaudojimu UAB „Goneva“ interesais. Vien tik tas faktas, kad ji buvo įdarbinta UAB „Goneva“ direktore ir yra S. Å . sutuoktinė, neleidžia spręsti, kad ji disponavo ieÅ¡kovės konfidencialia informacija, dirbdama ieÅ¡kovės personalo vadove, ir jÄ galėjo atskleisti, dirbdama UAB „Goneva“. To nepatvirtina ir faktas, kad ji pasiraÅ¡ytinai supažindinta su ieÅ¡kovės biudžetu 2017 m. Todėl teismas pripažino, kad byloje nėra įrodytos sÄ lygos civilinės atsakomybės taikymui J. Å . atžvilgiu ir ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje atmetė.

17. IeÅ¡kovė reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo. IeÅ¡kovė, apskaičiuodama negautÄ pelnÄ dėl to, jog negavo užsakymų, kurie nukreipti į UAB „Goneva“, vertino, kad UAB „Goneva“ nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmais per 2017 m. galimai uždirbo 187 550 Eur, ieÅ¡kovės pelno marža – 38 procentai, todėl jei pardavimai bÅ«tų įvykdyti per ieÅ¡kovę, ji bÅ«tų uždirbusi 71 269 Eur pelno (187 550 x 38 procentų). Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė sutiko, kad iÅ¡aiÅ¡kėjo aplinkybės, jog UAB „Goneva“ pardavimų apimtys per 2017 m. sudarė 174 320,43 Eur.

18. IeÅ¡kovė jai padarytus netiesioginius nuostolius skaičiavo atitinkamai skirtumÄ tarp buvusių 2016 m. ir 2017 m. pardavimų padauginant iÅ¡ nurodomos 38 procentų pelno maržos. Teismas pažymėjo, jog siekiant nustatyti negautų pajamų dydį, jį apskaičiuojant įvertinus ieÅ¡kovės grynojo pelno marÅ¾Ä , bÅ«tų reikalinga vertinti, kokia ji buvo dar iki atsakovams atliekant neteisėtus veiksmus, tačiau tokių įrodymų ieÅ¡kovė nepateikė. Vertinant ieÅ¡kovės finansinius rodiklius, buvusius 2016 m., matyti, kad ieÅ¡kovės pardavimo pajamos už šį laikotarpį sudarė 5 813 437 Eur, o grynasis pelnas – 42 906 Eur, kas patvirtina, jog grynojo pelno marža yra tik 0,74 procento. Teismo nuomone, nėra pagrindo žalos dydį apskaičiuoti, vadovaujantis ieÅ¡kovės nurodoma 38 procentų pelno marža, be to, nėra teisingas ir pagrįstas ieÅ¡kovės negautų pajamų skaičiavimas, vertinant atsakovės gautas pardavimo pajamas.

19. Teismas, spręsdamas dėl žalos dydžio nustatymo, vertino byloje esančius duomenis apie ieškovės gautas pardavimo pajamas iš buvusių klientų 2016 m. bei 2017 m., taip pat atsižvelgė į tai, kokias pajamas gavo atsakovė iš potencialaus kliento. Pagal ieškovės pateiktus duomenis apie 2016 m., 2017 m. gautas pajamas matyti, kad kai kuriems klientams, su kuriais 2017 m. bendradarbiavo ir UAB „Goneva“, 2017 m. buvo parduota prekių ar paslaugų daugiau nei 2016 m. (UAB „Griauna“, UAB „Belvika“, uteDesign AS, Komplett Montasje AS, Lanab Design AB), tačiau nebuvo užsakymų iš buvusių klientų HA-Mek AS (2016 m. gauta 6 261 Eur), Scanda AS (2016 m. gauta 25 844,31 Eur), ženkliai sumažėjo užsakymų iš ILC CONTRUCTION AS (2016 m.

– 653 350,63 Eur, 2017 m. – 305 492,67 Eur). Teismas pripažino, kad dėl HA-Mek AS, Scanda AS, ILC CONTRUCTION AS užsakymų sumažėjimo ieÅ¡kovė 2017 m. negavo 379 963,27 Eur pardavimo pajamų. Pajamas iÅ¡ Å¡ių klientų užsakymų teismas vertintino kaip pakankamai tikėtinas, todėl Å¡ių klientų visiÅ¡kÄ praradimÄ arba žymų jų užsakymų sumažėjimÄ vertintino kaip tikėtinÄ pajamų praradimÄ , sudarantį prielaidas skaičiuoti nuostolius. Teismas sprendė, jog prie Å¡ios sumos tikslinga pridėti atsakovės iÅ¡ kliento Iec-Entreprenor AS gautas pardavimo pajamas, kurios sudarė 18 416 Eur, kadangi nustatyta, jog Å¡is klientas buvo nukreiptas į UAB „Goneva“.

Tokiu būdu teismas pripažino, kad ieškovės negautas pardavimų pajamas 2017 m. sudarytų 3 818 379,27 Eur. Apskaičiuodamas negautų pajamų dydį, teismas vertino, kad ieškovės grynasis pelningumas gavus tokias pardavimų pajamas sudarytų 0,74 procentus (pagal 2016 m. duomenis), todėl grynasis pelnas gavus tokio dydžio užsakymus būtų buvęs 28 256,01 Eur, o ne 203 455,02 Eur.

20. Teismas pripažino, kad priežastinis ryÅ¡ys pasireiÅ¡kė tuo, kad ieÅ¡kovės komercinę paslaptį sudaranti informacija tokį savo statusÄ prarado dėl neteisėtų tyčinių G. N. ir S. Å . veiksmų ir dėl to ieÅ¡kovė neteko galimybės gauti iÅ¡ jos tokios komercinės naudos, kokiÄ gavo iki duomenų atskleidimo. Neteisėto UAB „Goneva“ pasinaudojimo komercine paslaptimi atveju priežastinis ryÅ¡ys pasireiÅ¡kė tuo, kad dėl neteisėto pasinaudojimo ieÅ¡kovei atsirado neigiamų pasekmių, ji prarado dalį klientų ir jos gaunamos pajamos sumažėjo, o UAB „Goneva“ – padidėjo.

21. Teismas pažymėjo, jog nepagrįsto praturtėjimo suma visuomet priteisiama dalimis, priklausomai nuo kiekvieno asmens gautos naudos, o tais atvejais, kai nepagrįsto praturtėjimo suma nepadengia visos negautų pajamų sumos, skirtumas priteisiamas taikant dalinę atsakomybę, jeigu įmanoma nustatyti prievolės dalis. Jei prievolės dalių nustatyti negalima, šiam skirtumui taikoma solidarioji atsakomybė.

22. Nustatyta, kad UAB „Goneva“ 2017 m. gavo pardavimo pajamų už 174 320,43 Eur, tame tarpe 146 552,43 Eur buvo gauta iÅ¡ ieÅ¡kovės buvusių klientų ir potencialaus kliento Iec-Entreprenor AS. Teismas atsižvelgė į nustatytas aplinkybes, kad dėl HA-Mek AS, Scanda AS, ILC CONTRUCTION AS užsakymų sumažėjimo ieÅ¡kovė 2017 m. negavo 379 963,27 Eur pardavimo pajamų, taip pat ieÅ¡kovė prarado potencialų klientÄ Iec-Entreprenor AS. Todėl teismas vertino, kokio dydžio grynÄ jį pelnÄ UAB „Goneva“ gavo iÅ¡ pardavimų, vykdytų su Å¡iais klientais.

Teismas ieÅ¡kovės teiginį, kad kitos pajamos gautos iÅ¡ kitų galimai potencialių ieÅ¡kovės klientų, ieÅ¡kovė bÅ«tų gavusi ženkliai didesnes pajamas iÅ¡ esamų klientų, pripažino neįrodytu. Todėl skaičiuojant ieÅ¡kovės nuostolius dėl negautų pajamų teismas vertino ir iÅ¡ ieÅ¡kovės klientų (Ha- Mek AS, Skanda AS, ILC CONSTRUCTION AS, bei potencialaus kliento Iec-Entreprenor AS) gautÄ pardavimo pajamų sumÄ , 133 424,79 Eur. Taip pat iÅ¡ UAB „Goneva“ 2017 m. duomenų apie pirkėjų bendrÄ jį pelningumÄ matyti, kad bendrasis pelnas 2017 m. sudarė 46 809,73 Eur (neiÅ¡minusavus nepaskirstytos 6 123,81 Eur savikainos), iÅ¡ jo – 27 021,66 Eur iÅ¡ nurodytų klientų pardavimų.

Kadangi grynasis UAB „Goneva“ pelnas 2017 m. iÅ¡ pardavimų buvo 31 632 Eur, vadovaudamasis proporcija, teismas pripažino, kad iÅ¡ nurodytų ieÅ¡kovės klientų pardavimų gautas grynasis pelnas sudarė 18 251,66 Eur. Todėl teismas atsižvelgęs į tai, kad UAB „Goneva“ iÅ¡ klientų pardavimų gautas grynasis pelnas sudarė 18 251,66 Eur, Å¡iÄ sumÄ priteisė ieÅ¡kovei kaip jos negautas pajamas iÅ¡ Å¡iÄ naudÄ gavusiosios UAB „Goneva“. KitÄ negautų pajamų sumÄ , dėl kurios negalima nustatyti prievolės dalių (10 004,35 Eur), teismas priteisė iÅ¡ G.

N., S. Š. ir UAB „Goneva“ solidariai.

23. Esant pagrindinėms sÄ lygoms įstatyminėms procesinėms palÅ«kanoms priteisti, teismas priteisė ieÅ¡kovei 5 procentų dydžio procesinės palÅ«kanos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2018 m. sausio 3 d.) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

24. Å alys bylos nagrinėjimo metu patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas pripažino, kad tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovės patirtos iÅ¡laidos advokatų pagalbai apmokėti (UAB „Goneva“ atveju – advokato A. D. paslaugoms apmokėti), yra ženkliai per didelės ir yra mažintinos. Teismas, tiek atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nurodytus maksimalius dydžius bei Å¡iame teisės akte nurodytus kriterijus (bylos sudėtingumÄ , advokato darbo ir laiko sÄ naudas), sprendė, kad ieÅ¡kovės pagrįstomis iÅ¡laidomis laikytina 3 500 Eur.

Spręsdamas dėl klausimÄ dėl atsakovės iÅ¡laidų advokato A. D. paslaugoms, teismas pažymėjo, kad advokatas sutartį su UAB „Goneva“ sudarė tik 2018 m. rugsėjo 26 d., teikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus 2018 m. spalio 29 d. bei dalyvavo teismo posėdyje 2019 m. sausio 21 d., kuris truko beveik 4 val., todėl pagrįstomis iÅ¡laidomis pripažintina 800 Eur.

25. Ieškinys patenkintas iš dalies (14 procentų), todėl teismas ieškovei iš atsakovų priteisė 490 Eur atstovavimo išlaidų (ši suma išskirstyta iš UAB „Goneva“ ieškovei priteisiant 426,30 Eur, o iš G. N. ir S. Š. po 31,85 Eur), taip pat 674 Eur žyminio mokesčio (ši suma išskirstyta iš UAB „Goneva“ ieškovei priteisiant 518,89 Eur, o iš G. N. ir S. Š. po 77,51 Eur). Iš ieškovės UAB „Goneva“ teismas priteisė 1 118 Eur atstovavimo išlaidų.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 26. IeÅ¡kovė UAB „METALISTAS LT“ pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimÄ dalyje, kurioje atmestas reikalavimas dėl 175 199,01 Eur žalos atlyginimo bei dėl visų atsakovų solidarios atsakomybės visos žalos atžvilgiu ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 26.1.

Teismas, apskaičiuodamas priteistinos žalos dydį, taikė netinkamÄ pelno marÅ¾Ä . 26.1.1. Negautos pajamos ne visais atvejais tapatinamos grynajam pelnui, jeigu konkrečioje byloje toks aiÅ¡kinimas neatitiktų faktinės medžiagos ir teisingumo. Grynojo pelno marža – visÄ bendrovės ekonominę-finansinę veiklÄ apibendrinantis rodiklis, neinformatyvus apskaičiuojant konkretaus sandorio pelningumÄ . Be to, teismas neįvertino, jog grynojo pelno marža mažėjo dėl atsakovų neteisėtų veiksmų. 26.1.2.

Žalos padarymo metu, 2017 m., ieÅ¡kovė turėjo perteklinius gamybinius pajėgumus, todėl skaičiuojant pelningumÄ negauto pelno įvertinimo tikslais, fiksuotos iÅ¡laidos neturi bÅ«ti vertinamos, t. y. norint pagaminti papildomÄ produkcijos kiekį, ieÅ¡kovei nebÅ«tų reikėję investuoti į papildomų įrengimų įsigijimÄ ar papildomų darbuotojų samdymÄ . 26.2. Teismas, apskaičiuodamas pelno marÅ¾Ä , taikė netinkamÄ finansinių metų laikotarpį. Sprendžiant dėl negautų pajamų dydžio, vertinama, kokias pajamas ieÅ¡kovė bÅ«tų gavusi, jei nebÅ«tų neteisėtų atsakovų veiksmų.

Tad bÅ«tina vertinti pajamas žalos padarymo laikotarpiu, 2017 m. Teismas nemotyvavo, kodėl negautų pajamų dydį skaičiavo pagal 2016 m. 26.3. Teismas klientus HA_MEK AS, Skanda AS ir Iec-Entreprenor AS priskyrė netinkamai žalos grupei. IeÅ¡kovė žalÄ kildina dviem pagrindais:

1) ieškovės pardavimų smukimas (negautos pajamos) dėl melagingos informacijos paskleidimo ir kliento nukreipimo tretiesiems asmenims;

2) ieÅ¡kovės negautos pardavimų pajamos, kurios bÅ«tų gautos, jeigu nebÅ«tų neteisėtų atsakovų veiksmų ir visi klientai bÅ«tų prekes ir (ar) paslaugas pirkę iÅ¡ ieÅ¡kovės. IeÅ¡kovė žalÄ , susijusiÄ su iÅ¡ klientų HA_MEK AS, Skanda AS ir Iec-Entreprenor AS negautomis pajamomis, kildina iÅ¡ antro žalos pagrindo, t. y. įrodinėja, jog dėl atsakovų neteisėtų veiksmų klientai buvo pervilioti į UAB „Goneva“, dėl ko ji gavo net 115 008,79 Eur, kuriuos, nesant atsakovų neteisėtų veiksmų, bÅ«tų gavusi ieÅ¡kovė. 26.4.

IeÅ¡kovės nuostolius sudaro ne tik negautos pajamos iÅ¡ ILC CONSTRUCTION AS praradimo, bet ir negautos pajamos iÅ¡ klientų, kuriuos perviliojo UAB „Goneva“. 26.4.1. Teismas, skaičiuodamas ieÅ¡kovės negautų pajamų, susijusių su UAB „Goneva“ perviliotais klientais, dydį, nepagrįstai jį apskaičiavo pagal UAB „Goneva“ grynojo pelno marÅ¾Ä . IeÅ¡kovė Å¡iuos nuostolius įrodinėjo negautų pajamų forma, todėl neaiÅ¡ku, kuo remiantis teismas sprendė Å¡ias pajamas skaičiuoti ne pagal ieÅ¡kovės, o pagal UAB „Goneva“ pelningumÄ .

IeÅ¡kovės pelno marža 38 procentai, o jÄ pritaikius, ieÅ¡kovės negautos pajamos yra 66 241,76 Eur. 26.4.2. Teismas nepagrįstai nurodė, jog skaičiuojant ieÅ¡kovės negautas pajamas, susijusias su UAB „Goneva“ perviliotais klientais, vertinama tik iÅ¡ HA_ MEK AS, Iec-Entreprenor AS, Skanda AS, ILC CONSTRUCTION AS gauta pardavimo pajamų suma. Visos UAB „Goneva“ veiklos pajamos yra nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų pagalba įvykdyti pardavimai. 26.4.3. Teismas, spręsdamas dėl žalos dėl UAB „Goneva“ perviliotų klientų dydžio, nepagrįstai jÄ vertino kaip UAB „Goneva“ gautÄ naudÄ , o ne kaip ieÅ¡kovės negautas pajamas.

IeÅ¡kovė iÅ¡aiÅ¡kino, kodėl UAB „Goneva“ pardavimų pajamos yra ieÅ¡kovės negautos pajamos. Visgi, net ir pripažįstant (su kuo nėra pagrindo sutikti), jog ieÅ¡kovės žala turėjo bÅ«ti apskaičiuota pagal UAB „Goneva“ neteisėtai gautÄ naudÄ , ieÅ¡kovės nuostoliai UAB „Goneva“ neteisėtai gautos naudos aspektu ne mažesni kaip 46 809,73 Eur (UAB „Goneva“ bendrasis pelnas), o ne 18 251,66 Eur, kaip nurodė teismas. 26.4.4. Netgi sutinkant su nepagrįstu teismo argumentu, kad ne visos UAB „Goneva“ pardavimo pajamos susijusios su neteisėtais atsakovų veiksmais, atsakovas kartu su atsiliepimu pateikė UAB „Goneva“ perviliotų ieÅ¡kovo klientų lentelę, iÅ¡ kurios matyti, kad iÅ¡ Å¡ių klientų gauta 146 552,43 Eur.

Remiantis atsakovės ataskaitos apie faktinius pastebėjimus priede Nr. 5 pateiktu UAB „Goneva“ pirkėjų bendrojo pelningumo rodikliu (23,34 procentų), mažiausia įmanoma UAB „Goneva“ gauta nauda yra 34 205,34 Eur. 26.4.5. Bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjo G. N. neteisėti veiksmai, dėl kurių 2017 m. negauti užsakymai iÅ¡ ILC CONSTRUCTION AS. Darant prielaidÄ , jog dalį pajamų UAB „Goneva“ gavo po ieÅ¡kinio pateikimo, turi bÅ«ti taikoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3- 447/2014, suformuota taisyklė – įstatymas neriboja laikotarpio, už kurį gali bÅ«ti priteistas žalos atlyginimas, nustačius civilinės atsakomybės sÄ lygas, vieneriais metais.

UAB „Goneva“ pardavimai ieÅ¡kovės klientams nesibaigė su ieÅ¡kinio pateikimu, todėl ieÅ¡kinyje nurodytas nuostolių dydis dalyje dėl UAB „Goneva“ perviliotų klientų ne mažesnis kaip 71 269 Eur. 26.5. Teismas nepagrįstai UAB „Goneva“ neteisėtai gautÄ naudÄ Ä¯skaitė į ieÅ¡kovės praÅ¡ytÄ priteisti negautų pajamų dydį, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-527-916/2018 iÅ¡aiÅ¡kinimu.

Visgi, ieÅ¡kovė prašė priteisti žalÄ negautų pajamų forma dviem skirtingais pagrindais, todėl Å¡is iÅ¡aiÅ¡kinimas dėl negautų pajamų ir neteisėtai gautos naudos įskaitymo nėra aktualus. 26.6. Teismas nepagrįstai UAB „Goneva“ gautÄ naudÄ priteisė tik iÅ¡ UAB „Goneva“. IeÅ¡kovė žalÄ skaičiavo iÅ¡imtinai negautų pajamų forma, todėl teismo argumentai, susiję su solidarios civilinės atsakomybės taikymo neteisėtai gautos naudos atveju negalimumu neaktualÅ«s. 26.7.

Teismo argumentai, kad J. Å . neatliko veiksmų, susijusių su komercinės paslapties atskleidimu, todėl jos atsakomybė negalima, nepagrįsti. J. Å . žinojo ieÅ¡kovės komercinę paslaptį. TÄ patvirtina jos paraÅ¡as ant ieÅ¡kovės biudžeto 2017 m., kuriame iÅ¡dėstyta produktų savikaina, siekiamos pelno maržos ir kita. Be to, J. Å . buvo vienas iÅ¡ aukščiausių ieÅ¡kovės vadovų ir turėjo priėjimÄ prie reikÅ¡mingos informacijos. Kai J. Å . ėjo direktorės pareigas UAB „Goneva“, Å¡i, neteisėtai pasinaudodama ieÅ¡kovės komercine paslaptimi, atliko pardavimus ieÅ¡kovės klientams.

Tad J. Å . kontroliavo situacijÄ ir žinojo, jog ieÅ¡kovės klientai nukreipiami į UAB „Goneva“. Tai patvirtina ir „Viber“ susiraÅ¡inėjimas 2017 m. rugpjūčio 17 d.

27. Atsakovai G. N. ir UAB „Goneva“ pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies; skundžiamoje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 27.1. Atsakovai fiziniai asmenys neturėjo pareigos saugoti komercines paslaptis, todėl jos nepažeidė. 27.1.1. Nei 2008 m. gegužės 21 d.

įsakymu Nr. 32 patvirtintuose projekto vadovo pareiginiuose nuostatuose, nei kituose atsakovo pasiraÅ¡ytuose dokumentuose nėra apibrėžta, kas yra komercine paslaptimi. Tad nuostatuose įtvirtintas projekto vadovo pareigų sÄ raÅ¡as negali bÅ«ti vertinamas priemone, suteikusia atsakovui teisę dirbti su komercinę paslaptį sudarančiais duomenimis. Be to, nuo 2016 m. spalio 1 d. atsakovo pareigų pavadinimas buvo pakeistas, todėl nuo Å¡ios datos nuostatuose iÅ¡dėstytos pareigos atsakovui negalėjo bÅ«ti taikomos. 27.1.2.

Nepaisant to, kad vidaus tvarkos taisyklių 23 punkte buvo įtvirtintas įpareigojimas saugoti konfidencialiÄ informacijÄ , taisyklėse nėra pateikiama duomenų apie tokios informacijos turinį. Be to, atsakovai su taisyklėmis nebuvo pasiraÅ¡ytinai supažindinti, todėl atsakovams negali bÅ«ti taikoma atsakomybė jų pažeidimÄ . 27.1.3. Konfidencialumo sutartyje nebuvo nustatyta, kokio turinio informacija laikoma komerciÅ¡kai vertinga ar kaip atsakovas gali jÄ identifikuoti ir tuo pačiu – kaip tokia informacija saugoma.

IeÅ¡kovė nebuvo patvirtinusi komercinių paslapčių sÄ raÅ¡o ar kitokio dokumento, kuriame Å¡i informacija bÅ«tų detalizuota ir įvardyta komercine paslaptimi, suteikusi prisijungimo kodus prie jos tik tam tikriems darbuotojams, iÅ¡ jų – ir atsakovui. 27.2. IeÅ¡kovė nesupažindino atsakovų fizinių asmenų su jos komercinę paslaptį sudarančios informacijos turiniu. 27.2.1. IeÅ¡kovė neįrodė, kad turėjo specifinės ir reikÅ¡mingos informacijos apie konfidencialumo sutarties 1.3. punkte nurodytus klientus, jų individualius poreikius.

Klientų pavadinimai, adresai ir kontaktiniai duomenys ir kita bendro pobÅ«džio informacija vieÅ¡ai skelbiama Tuo tarpu įmonės vidaus dokumentuose įtvirtinta bendro pobÅ«džio darbuoto pareiga saugoti informacijÄ apie tiekėjus, pirkėjus, technologinę informacijÄ ir kita, nėra pakankamas pagrindas iÅ¡vadai dėl komercinių paslapčių apsaugos. Å i informacija nebuvo konfidenciali ar slapta. 27.2.2. Nėra pakankamų įrodymų dėl ieÅ¡kovės klientų duomenų bazės egzistavimo ir jos komercinės vertės. Teismas atsižvelgė tik į liudytojo buvusio ieÅ¡kovės direktoriaus M.

G. parodymus. Liudytojas suinteresuotas bylos baigtimi, todėl vien jo parodymais negalima remtis. Kiti bylos duomenys pagrindžia, kad ieÅ¡kovė detalios informacijos apie savo klientus nekaupė ir nesaugojo. Nėra įrodymų, kaip duomenų bazė atrodo, kokia jos sudėtis, kuo ji unikali. Be to, liudytojas nurodė, kad Å¡iÄ bazę sudarė „standartiniai komerciniai duomenys“, paaiÅ¡kino, kad duomenys apie klientus surinkti tik iÅ¡ potencialių klientų ar „aplankius klientÄ â€œ, tad jie nebuvo gauti per ilgamečius veiklos ryÅ¡ius.

Todėl, net jei ieškovė naudojosi duomenų baze, jos duomenys komercinei paslapčiai keliamų kriterijų neatitinka. 27.3. Ieškovė atlikinėjo veiksmus, susijusius su jos nurodomos vertingos informacijos išviešinimu, nesiėmė pastangų jai apsaugoti. Straipsniai www.15min.lt ir ieškovės pristatymas skaidrėse pagrindžia, kad duomenys apie ieškovės klientus buvo specialiai viešinami. 27.4. Nenustačius informacijos, sudarančios komercinę paslaptį, turinio, negali būti vertinama, ar ji buvo perduota, pasinaudojus programa „Viber“.

Teismo išvados apie atsakovų veiksmus, susijusius su komercinę paslaptį sudarančios informacijos perdavimu, padarytos remiantis pavieniais atskirų laikotarpių pokalbių fragmentais, nevertinant konteksto. Teismas nenurodė, kokie konkretūs komercinę paslaptį sudarantys duomenys buvo atskleisti. Elektroninių laiškų turinys pagrindžia, kad atsakovas nėra atskleidęs UAB „Goneva“ duomenų apie klientus, kurių turinys būtų slaptas, turintis komercinę vertę. 27.5. UAB „Goneva“ neatliko neteisėtų veiksmų.

UAB „Goneva“ ir ieÅ¡kovė negali bÅ«ti vertinamos kaip konkurentės, o UAB „Goneva“ prekių ir paslaugų teikimas atitinkamiems juridiniams asmenims – kaip ieÅ¡kovės klientų perviliojimas. 27.5.1. Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad UAB „Goneva“ ir ieÅ¡kovė yra konkurentės, kadangi abi įmonės užsiėmė laiptų ir turėklų gamyba, dirbo su mažos vertės projektais. Teismas netinkamai vertino su tuo susijusius duomenis. 27.5.2. Tai, kad ieÅ¡kovė orientavosi tik į didelės vertės projektų poreikius atitinkančius klientus, patvirtina vadovavimasis klientų atrankos taisykle „4 TAIP“.

Å i taisyklė nustato reikalavimÄ dirbti tik su didelės vertės ir tęstiniais projektais, kurių vertė didesnė nei 15 000 Eur. 27.5.3. Tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti klientų perviliojimÄ , ieÅ¡kovė turėjo įrodyti, kad jie buvo ieÅ¡kovės klientai, kuriuos Å¡i prarado dėl komercinės paslapties atskleidimo. IeÅ¡kovė neįrodė, kad su Å¡iais klientais bÅ«tų sudarytos ilgalaikio bendradarbiavimo sutartys ar periodiÅ¡kai buvo sudaromos trumpalaikės sutartys. IeÅ¡kovės klientų suvestinė pagrindžia, kad beveik visi joje nurodyti asmenys ir toliau naudojasi ieÅ¡kovės paslaugomis, o nuo UAB „Goneva“ veiklos pradžios ieÅ¡kovės prekybos apimtys su tam tikrais klientais net padidėjo. 27.6.

Tarp ieÅ¡kovės nurodomų atsakovų fizinių asmenų neteisėtų veiksmų ir kilusių neigiamų padarinių nėra priežastinio ryÅ¡io. IeÅ¡kovės klientai, kurių perviliojimu kaltinami atsakovai, patys ieÅ¡kojo alternatyvių prekių ir paslaugų tiekėjų ir patys kreipėsi į UAB „Goneva“. Komunikacija su UAB „Goneva“ prasidėjo 2017 m. kovÄ , bendravimas su ieÅ¡kove tam įtakos neturėjo, nes klientų susidomėjimas bendru darbu kilo dėl produktų grupės (laiptų ir turėklų), kurių ieÅ¡kovė nenorėjo gaminti. 27.7.

Teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kovės nuostolių, kuriuos sudarė ieÅ¡kovės negautos pajamos, peržengė ieÅ¡kinio reikalavimų ribas. IeÅ¡kiniu buvo reikalaujama priteisti negautas pajamas, kurias lėmė tik kliento ILC CONSTRUCTION AS praradimas. Dėl kitų klientų praradimo ieÅ¡kovė nėra patyrusi nuostolių, kurie pasireiÅ¡kė negautų pajamų forma. Tačiau teismas priteisė negautas pajamas, kurių ieÅ¡kovė nėra gavusi ir iÅ¡ kitų klientų. 27.8. Reikalavimas priteisti 132 186,02 Eur negautas pajamas iÅ¡ prekybos su ILC CONSTRUCTION AS neturėjo bÅ«ti tenkinamas. 27.8.1. 132 186,02 Eur žalos atsiradimas nebuvo sÄ lygotas kliento ILC CONSTRUCTION AS praradimo, kadangi pati ieÅ¡kovė pripažino, kad Å¡io kliento nėra praradusi. 27.8.2.

Apyvartos su ILC-Construction sumažėjimas (nuo 653 350,63 Eur iki 305 492,67 Eur) per 2017 m. buvo nulemtas aplinkybių, kurios susijusios su ieÅ¡kovės ir ILC-Construction ginčais dėl ieÅ¡kovės gaminių kokybės ir nuostolių atlyginimo, o ne dėl kokių nors atsakovų veiksmų. 27.8.3. Vien aplinkybė, kad per 2017 m. ieÅ¡kovė gavo mažiau pajamų iÅ¡ prekybos su ILC CONSTRUCTION AS nei 2016 m., negalėjo bÅ«ti vertinama kaip sÄ lygojanti ieÅ¡kovės nuostolių atsiradimÄ . 27.8.4.

Teismas pagrįstai konstatavo, kad nei ieÅ¡kovės nurodoma pelno marža, nei jos apskaičiavimÄ detalizuojantys dokumentai nėra patikimi. Siekiant nustatyti ieÅ¡kovės negautų pajamų dydį iÅ¡ prekybos su ILC CONSTRUCTION AS, iÅ¡ pradžių reikia atsižvelgti į tÄ pelno marÅ¾Ä , kuri buvo iki atsakovams atliekant neteisėtus veiksmus. Teismui nustačius, kad ieÅ¡kovės grynasis pelningumas Å¡iuo laikotarpiu sudarė 0,7 procento, ieÅ¡kovės patirti nuostoliai negautų pajamų yra 2 435,00 Eur, o ne 28 256,01 Eur kaip klaidingai sprendė teismas. 27.8.5.

IeÅ¡kovė laikėsi pozicijos, kad 132 186,02 Eur negauto pelno suma turėtų bÅ«ti apskaičiuota pagal ieÅ¡kovės pelningumo rodiklį (38 procentus). Tuo tarpu naujai pateikti įrodymai pagrindžia, kad ieÅ¡kovės grynasis pelningumas per 2017 m. yra 0,2 procento, tad ieÅ¡kovės nuostoliai negautų pajamų forma galėtų sudaryti 695,72 Eur. 27.9. Teismas, priteisdamas ieÅ¡kovės naudai 28 256,01 Eur, padarė aritmetinių klaidų. Apibendrindamas ieÅ¡kovės negautas pardavimų pajamas, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad jos sudarytų 3 818 379,27 Eur.

Tuo tarpu ieÅ¡kovė pagal teismo skaičiavimus hipotetiÅ¡kai galėjo negauti 398 379,27 Eur pajamų (379 963,27 Eur + 18 416 Eur = 398 379,27 Eur). Ä®vertinus Å¡iÄ sumÄ bei tai, kad ieÅ¡kovės grynasis pelningumas 2016 m. sudarė 0,74 procento, yra pagrindas iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovės grynasis pelnas galėtų sudaryti 2 948,00 Eur, bet ne 28 256,01 Eur.

28. Atsakovas S. Å . pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl prisidėjimo prie atsakovų G. N. ir UAB „Goneva“ apeliacinio skundo, kuriuo praÅ¡o šį apeliacinį skundÄ tenkinti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. PareiÅ¡kimas dėl prisidėjimo prie atsakovų apeliacinio skundo grindžiamas tokiais argumentais: 28.1. Atsakovas S. Å . palaiko atsakovų apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ visa apimtimi ir, remdamasis tais pačiais argumentais, pareiÅ¡kia, kad su Å¡iuo apeliaciniu skundu sutinka, todėl jis turi bÅ«ti patenkintas.

29. IeÅ¡kovė UAB „METALISTAS LT“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovų G. N. ir UAB „Goneva“ apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai: 29.1. G. N. turėjo pareigÄ saugoti ieÅ¡kovės komercines paslaptis. 29.1.1. Å i pareiga kyla iÅ¡ teisės aktų. IeÅ¡kovės komercinė paslaptis yra apibrėžta, atitinka visus komercinės paslapties požymius: yra slapta, komerciÅ¡kai vertinga, ieÅ¡kovė ėmėsi protingų priemonių jai apsaugoti. 29.1.2.

Nors pareiginių nuostatų 3.13 punktas bei darbo tvarkos taisyklių 23 punktas nedetalizuoja, kas konkrečiai sudaro ieÅ¡kovės konfidencialiÄ informacijÄ , tai iÅ¡dėstyta Konfidencialumo sutartyje. Aplinkybė, jog nuo 2016 m. spalio 1 d. G. N. pareigų pavadinimas pakeistas, nesudaro pagrindo vertinti atsakovÄ neturėjus prieigos prie komercinę paslaptį sudarančios informacijos. Atsakovai visÄ darbo pas ieÅ¡kovę laikÄ dėl darbo funkcijų tokiÄ prieigÄ turėjo. 29.2. G. N. buvo supažindintas su komercinę paslaptį sudarančios informacijos turiniu.

Visų pirma, įstatyme apibrėžti komercinę paslaptį sudarančios informacijos požymiai. Antra, su komercinę paslaptį sudarančios informacijos turiniu G. N. buvo supažindintas ir Konfidencialumo sutarties 1.3. punktu. 29.3. IeÅ¡kovė neatliko veiksmų, susijusių su konfidencialios informacijos vieÅ¡inimu. IeÅ¡kovės vieÅ¡uose praneÅ¡imuose buvo teikiama informacija apie jos bendradarbiavimÄ su visuomenei žinomais klientais, tarp kurių atsakovų neteisėtais veiksmais perviliotų klientų nėra. 29.4.

IeÅ¡kovės klientų duomenų bazė egzistuoja ir turi komercinę vertę. Atsakovai, bylÄ nagrinėjant pirmojoje instancijoje, neginčijo fakto, kad ieÅ¡kovė turėjo duomenų bazę. Tai akivaizdu ir iÅ¡ M. G. parodymų. Bazę sudarantys į ieÅ¡kovės komercinę paslaptį patenkantys duomenys identifikuoti ir teismo sprendime. Å ie duomenys yra komerciÅ¡kai vertingi, kÄ patvirtina 2018 m. rugpjūčio 14 d., 2017 m. rugpjūčio 23 d. žinutės. 29.5. IÅ¡ susiraÅ¡inėjimų matyti, kad atsakovai UAB „Goneva“ atskleidė ieÅ¡kovės komercinę paslaptį apie ieÅ¡kovės klientus, jų atstovų kontaktinius duomenis, esamÄ ieÅ¡kovės klientų paslaugų poreikį, ieÅ¡kovės klientams taikomÄ kainodarÄ , pateiktus komercinius pasiÅ«lymus, ieÅ¡kovės gamybines technologijas, tiekėjus ir tokiu bÅ«du įgijo finansinę naudÄ . 29.6.

UAB „Goneva“ atliko neteisėtus veiksmus ieÅ¡kovės atžvilgiu. 29.6.1. Argumentai dėl įrodymų apie ieÅ¡kovės vykdytus mažos vertės projektus nebuvimo nepagrįsti. IeÅ¡kovė pateikė iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ buhalterinės apskaitos programos apie mažos vertės projektus, sÄ skaitas, komercinius pasiÅ«lymus, M. G. parodymus. Be to, UAB „Goneva“ turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, kad ji nekonkuruoja su ieÅ¡kove, tačiau to nepadarė. 29.6.2. Turi bÅ«ti atmesta ir atsakovų pozicija, jog ieÅ¡kovės klientai buvo nukreipti į UAB „Goneva“, nes neatitiko „4 TAIP“ taisyklės. Å i taisyklė yra rekomendacinė. 29.6.3.

IeÅ¡kovė turi įrodyti, jog jos esami ar potencialÅ«s klientai prekes ar paslaugas nusipirko iÅ¡ UAB „Goneva“ ir tÄ lėmė neteisėtas UAB „Goneva“ pasinaudojimas ieÅ¡kovės komercine paslaptimi, tačiau ieÅ¡kovė neprivalo įrodinėti Å¡ių klientų nuolatinio pobÅ«džio ar ieÅ¡kovės jiems teiktų paslaugų ilgalaikiÅ¡kumo. 29.7. Priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieÅ¡kovei padarytos žalos egzistuoja. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovai fiziniai asmenys, įgiję UAB „Goneva“ akcijų, atskleidė UAB „Goneva“ ieÅ¡kovės komercinę paslaptį, taip pat pateikė ieÅ¡kovės klientams tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie ieÅ¡kovės pardavimų politikÄ , tokiu bÅ«du nukreipdami ieÅ¡kovės klientus į UAB „Goneva“, kad Å¡i teiktų jiems prekes, paslaugas ir bÅ«tent dėl to ženkliai sumažėjo ieÅ¡kovės pardavimai kliento ILC CONSTRUCTION AS atžvilgiu bei UAB „Goneva“ iÅ¡ perviliotų ieÅ¡kovės klientų gavo naudos. 29.8.

IeÅ¡kovė patyrė žalÄ , susijusiÄ su strateginio kliento IL CONSTRUCTION AS praradimu. IeÅ¡kovė neįrodinėjo, kad visiÅ¡kai nebendradarbiauja su ILC CONSTRUCTION AS: ieÅ¡kovė žalos atlyginimÄ sieja su ženkliu pajamų, gautų iÅ¡ Å¡io kliento, sumažėjimu 2017 m., kurį lėmė neteisėti atsakovų veiksmai. Atsakovai klaidina teismÄ nurodydami, kad Å¡is pajamų sumažėjimas nulemtas ieÅ¡kovės nekokybiÅ¡kų gaminių. Pajamos sumažėjo dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, kuomet klientui buvo pateikiama tikrovės neatitinkanti informacija apie tariamai ieÅ¡kovės taikomÄ mokėjimų politikÄ .

30. Atsakovai G. N., S. Å ., J. Å . ir UAB „Goneva“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai: 30.1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, pažymėta, kad ieÅ¡kovo nuostoliai negautų pajamų pavidalu turi bÅ«ti skaičiuojami remiantis grynojo pelno marža, kuri buvo iki atsakovui atliekant neteisėtus veiksmus.

Tad teismas dėl pelno maržos sprendė pagrįstai. 30.2. IeÅ¡kovės reikalavimas dėl nuostolių negautų pajamų forma priteisimo dėl tariamo kliento ILC CONSTRUCTION AS praradimo neturėjo bÅ«ti tenkinamas, nes, pirma, pati ieÅ¡kovė pripažįsta, kad iki Å¡iol vykdo prekybÄ su klientu ILC CONSTRUCTION AS; antra, ieÅ¡kovė neįrodė, kad jos pajamų iÅ¡ prekybos su Å¡iuo klientu sumažėjimas buvo sÄ lygotas UAB „Goneva“ veiklos; trečia, ieÅ¡kovės nurodomas apyvartos su Å¡iuo klientu sumažėjimas per 2017 m. buvo nulemtas aplinkybių, susijusių su ieÅ¡kovės ir kliento ginčais dėl ieÅ¡kovės gaminių kokybės ir nuostolių atlyginimo; ketvirta, ieÅ¡kovės ir minėto kliento ryÅ¡iai negali bÅ«ti vertinami ilgalaikiais. 30.3.

Teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovės reikalavimas dėl nuostolių, kuriuos sudarė ieÅ¡kovės nurodyta atsakovų nepagrįsto praturėjimo suma, negali bÅ«ti tenkinamas. Tačiau spręsdamas dėl kitų ieÅ¡kovės nuostolių, kuriuos sudarė negautos pajamos, priteisimo, teismas neturėjo pagrindo į juos įtraukti ir pajamas iÅ¡ prekybos su klientais HA-Mek AS, Scanda AS ir Iec-Entreprenor AS, kurių priteisimo ieÅ¡kovė nereikalavo. 30.4. IeÅ¡kovė klaidina teismÄ , kad jos reikalaujami priteisti nuostoliai buvo įrodinėjami tik negautų pajamų forma bei kad visa reikalauta priteisti suma dėl visų ieÅ¡kovės klientų praradimo ir (ar) perviliojimo turėjo bÅ«ti apskaičiuota, vadovaujantis 38 procentų pelningumo rodikliu. 30.5.

Atsakovai nesutinka, jog ieškovės patirti nuostoliai turėjo būti priteisti atsižvelgus į visas UAB „Goneva“ per 2017 m. gautas pajamas, tarp jų – ir tas, kurios gautos iš prekybos su įmonėmis, su kuriomis ieškovė nevykdė verslo. Daugiausiai bendrojo pelno UAB „Goneva“ uždirbo iš prekybos su klientais, kurie ieškovės nepriskiriami prie jos klientų, kurių neteisėtu perviliojimu kaltinama UAB „Goneva“. Tuo tarpu sutampančių klientų palyginimas atskleidžia, kad iš tariamo klientų perviliojimo UAB „Goneva“ gauta nauda galėtų sudaryti tik 9 716,95 Eur. 30.6.

Ieškovės argumentai dėl žalų įskaitymo nepagrįsti. Pirma, sprendimu nebuvo atliktas joks žalų įskaitymas ir juo labiau – remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-527-916/2018, suformuota praktika. Antra, ieškovė laikosi pozicijos, kad abu jos pareikšti reikalavimai neva buvo grindžiami skirtingais faktiniais pagrindais. Tačiau tai prieštarauja faktinių aplinkybių turiniui – reikalavimai pareikšti remiantis tuo pačiu faktiniu pagrindu. 30.7.

Vien faktas, kad J. Š. buvo įdarbinta UAB „Goneva“ direktore ir yra S. Š. sutuoktinė, nesuteikia pagrindo vertinti, kad ji disponavo ieškovės konfidencialia informacija. To nepatvirtina ir tai, kad J. Š. buvo pasirašytinai supažindinta su ieškovės patvirtintu biudžetu 2017 m., susirašinėjimas programėle „Viber“. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 31. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patiktina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų 32. Atsakovų teigimu, atsakovai G. N. ir S. Å . neatliko jokių neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovės atžvilgiu, nes 1) atsakovai neturėjo pareigos saugoti ieÅ¡kovės komercines paslaptis, ieÅ¡kovė nebuvo apibrėžusi, kÄ laiko komercine paslaptimi;

2) ieškovė nesupažindino atsakovų su komercinę paslaptį sudarančios informacijos turiniu;

3) ieÅ¡kovė pati vieÅ¡ino informacijÄ , kuriÄ traktuoja savo komercine paslaptimi;

4) nenustačius informacijos, sudarančios komercinę paslaptį, turinio, negali būti vertinama, ar ji buvo perduota.

33. Teisėjų kolegija su Å¡iais atsakovų argumentais nesutinka. Nagrinėjamai bylai aktualioje CK 1.116 straipsnio 4 dalies redakcijoje nustatyta, kad asmenys, neteisėtais bÅ«dais įgiję informacijÄ , kuri yra komercinė (gamybinė) paslaptis, privalo atlyginti padarytus nuostolius. PareigÄ atlyginti padarytus nuostolius taip pat turi darbuotojai, kurie pažeisdami darbo sutartį atskleidė komercinę (gamybinę) paslaptį, ar kitokios sutarties Å¡alis, atskleidusi gautÄ komercinę paslaptį pažeisdama sutartį. Atitinkamoje Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – KÄ®) 16 straipsnio 4 dalies redakcijoje nustatyta, kad asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su Å«kio subjektu, gali naudoti Å¡iÄ informacijÄ praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenustatyta kitaip.

34. Atsakovas G. N. ieškovės bendrovėje nuo 2013 m. gegužės 22 d. dirbo projekto vadovo pareigose, nuo 2016 m. spalio 1 d. pareigų pavadinimas pakeistas į nestandartinių gaminių pardavimo vadovo pareigas, o 2017 m. lapkričio 16 d. atsakovas iš šių pareigų atleistas. 2013 m. gegužės 21 d. G. N. pasirašė darbo sutartį Nr. 1015, kurios 10 punktu „darbuotojo įsipareigojimai“ atsakovas patvirtino, kad susipažino su įmonės vidaus tvarkos taisyklėmis, pareiginiais nuostatais ir įsipareigoja jų laikytis.

Priėmimo į darbÄ dienÄ G. N. buvo supažindintas su direktoriaus 2008 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 32 patvirtintais Projekto vadovo pareiginiais nuostatais, kurių 3.13 punkte numatyta, jog projekto vadovo pareiga yra ir saugoti įmonės konfidencialiÄ informacijÄ bei komercines paslaptis, numatyta atsakomybė už komercinių bei technologinių paslapčių neiÅ¡saugojimÄ ir paskleidimÄ (5.4 punktas), žalÄ , padarytÄ Ä¯monei dėl savo kaltės ar neatsargumo (5.5 punktas). TÄ pačiÄ , 2013 m. gegužės 21 d., G.

N. pasirašė Konfidencialumo sutartį Nr. 37, kurios 1.1. punktu jis įsipareigojo be aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡to ieÅ¡kovės sutikimo neatskleisti ieÅ¡kovės konfidencialios informacijos tretiesiems asmenims. Å ios sutarties 1.2. punkte nustatyta, kad sutarties tikslas – apsaugoti konfidencialiÄ informacijÄ nuo trečiųjų asmenų, sutarties 2 skyriuje iÅ¡dėstytos darbuotojo pareigos, susijusios su konfidencialios informacijos apsauga, o 3 skyriuje nustatyta darbuotojo atsakomybė už sutarties pažeidimus. 2016 m. gegužės 1 d.

įsigaliojo ieÅ¡kovės darbo tvarkos taisyklės, kurių 23 punktas nustatė, kad įmonėje privaloma saugoti konfidencialiÄ informacijÄ . Tokia pati nuostata numatyta ir nuo 2017 m. kovo 20 d. įsigaliojusiose ieÅ¡kovės darbo tvarkos taisyklėse. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo G. N. pareiga saugoti ieÅ¡kovės komercines paslaptis kilo iÅ¡ aukščiau iÅ¡vardytų darbo sutarties, pareiginių nuostatų, konfidencialumo sutarties, ieÅ¡kovės darbo tvarkos taisyklių nuostatų daugeto, taip pat – įstatymo.

TÄ pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog aplinkybė, kad 2016 m. spalio 1 d. pasikeitė atsakovo pareigos nedaro įtakos atsakovo darbo ir konfidencialumo sutarčių bei ieÅ¡kovės darbo tvarkos taisyklių, įskaitant ir Å¡iuose dokumentuose įtvirtintų pareigų, bei įstatymo nuostatų dėl komercinių paslapčių apsaugos galiojimui atsakovo atžvilgiu. Todėl ir po 2016 m. spalio 1 d. G. N. turėjo pareigÄ saugoti ieÅ¡kovės komercines paslaptis.

35. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas S. Š. ieškovės bendrovėje nuo 2016 m. vasario 9 d. dirbo plėtros direktoriaus pareigose, 2017 m. spalio 16 d. pareigos pakeistos į štampuotų gaminių grupės vadovo pareigas, o 2017 m. lapkričio 16 d. atsakovas atleistas iš darbo. 2016 m. vasario 8 d. S. Š. pasirašė darbo sutartį Nr. 1246, kurios 10 punktu „darbuotojo įsipareigojimai“ patvirtino, kad susipažino su įmonės vidaus tvarkos taisyklėmis, pareiginiais nuostatais ir įsipareigoja jų laikytis.

Atsakovo S. Å . atžvilgiu taip pat galiojo 2016 m. gegužės 1 d. ir 2017 m. kovo 20 d. ieÅ¡kovės darbo tvarkos taisyklės, tuo tarpu konfidencialumo sutartį atsakovas pasiraÅ¡yti atsisakė. Teisėjų kolegija pažymi, jog nors atsakovas S. Å . atsisakė pasiraÅ¡yti konfidencialumo sutartį, pareigÄ saugoti ieÅ¡kovės komercines paslaptis jis prisiėmė, pasiraÅ¡ydamas darbo sutartį, turinčiÄ blanketinę nuostatÄ , nukreipiančiÄ Ä¯ darbo tvarkos taisykles, Å¡i pareiga kyla ir iÅ¡ įstatymo.

Ta aplinkybė, kad į bylÄ nėra pateiktos ieÅ¡kovės darbo tvarkos taisyklės, kurios bÅ«tų pasiraÅ¡ytos abiejų atsakovų – tiek G. N., tiek S. Å ., nedaro Å¡ių taisyklių, įskaitant jų 23 punktÄ , negaliojančiomis atsakovų atžvilgiu, o pareiga laikytis Å¡ių taisyklių kyla iÅ¡ atsakovų darbo sutarčių, kurias atsakovai pasirašė.

36. Nagrinėjamai bylai aktualioje CK 1.116 straipsnio 1 dalies redakcijoje nustatyta, kad informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrÄ ar potencialiÄ komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali bÅ«ti laisvai prieinama dėl Å¡ios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas jÄ yra patikėjęs, protingų pastangų iÅ¡saugoti jos slaptumÄ . Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad komercinės paslaptys, kaip pramoninės nuosavybės objektas, yra svarbi konkuravimo rinkoje priemonė. Informacija tam, kad bÅ«tų laikoma komercine paslaptimi, turi atitikti Å¡iuos požymius:

1) ji turi būti slapta (nevieša);

2) turi turėti tikrÄ ar potencialiÄ komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali bÅ«ti laisvai prieinama;

3) turi bÅ«ti slapta dėl jos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas jÄ yra patikėjęs, protingų pastangų iÅ¡saugoti jos slaptumÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2012; 2015 m. liepos 3 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-695/2015).

37. Atsakovo G. N. 2013 m. gegužės 21 d. pasiraÅ¡ytos Konfidencialumo sutarties Nr. 37 kurios 1.2. punkte nustatyta, kad konfidenciali informacija – tai informacija, kuri turi tikrÄ ar potencialiÄ komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali bÅ«ti laisvai prieinama dėl Å¡ios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas yra patikėjęs, protingų pastangų iÅ¡saugoti jos slaptumÄ . Sutarties 1.3 punkte iÅ¡vardinta, kas konkrečiai yra laikoma konfidencialia informacija pagal Å¡iÄ sutartį: techninė informacija (gamybos sÄ lygos ir gamybos pajėgumai;

žinios apie sukauptas žaliavas ir atsargas; žinios apie naujus gaminių pavyzdžius iki masinės gamybos) (1.3.1. punktas); finansinė informacija (finansinio plano faktiniai ir prognozuojami rodikliai; žinios apie sÄ skaitas banke; žinios apie paskolas, kreditus, jų gavimo sÄ lygas; informacija apie įmonės darbuotojų darbo užmokestį, jo mokėjimo bÅ«dus ir tvarkÄ ; kita svarbi nenurodoma finansinėje atskaitomybėje informacija) (1.3.2. punktas); technologinė informacija (visos technologinės procedÅ«ros ir naujienos;

žinios apie technologijų ir įrengimų patobulinimus; žinios apie produktų gamybos bÅ«dus, metodus ir procesus) (1.3.3. punktas); valdymo informacija (žinios apie gamybos valdymo metodus; įmonės perspektyviniai plėtojimo planai; investicijų programos; vykdomi projektai; žinios apie numatomas ir vykstančias derybas; pasiraÅ¡yti ketinimų protokolai) (1.3.4. punktas); marketingo informacija (komercinės politikos tikslai ir komerciniai sumanymai; žinios apie prekių realizavimÄ naujose rinkose; klientų duomenų bazės;

įmonės sudarytos sutartys ar susitarimai su klientais) (1.3.5. punktas). Nagrinėjamoje sutartyje taip pat nurodoma, kad informacija laikoma konfidencialia nepriklausomai nuo to ji yra užfiksuota raštu, brėžiniuose, schemose, elektroninėse laikmenose ir pan., perduota dokumentų pavidalu, elektroninėmis ryšio priemonėmis ir (ar) žodžiu (1.4 punktas).

38. Å iuo klausimu reikÅ¡mingos trys aplinkybių grupės. Pirma, ginčo konfidencialumo sutarties 1.2. punkte įtvirtintas konfidencialios informacijos apibrėžimas visiÅ¡kai, pažodžiui atitinka įstatyminį komercinės paslapties apibrėžimÄ , įtvirtintÄ ginčui aktualios redakcijos CK 1.116 straipsnio 1 dalyje. Tuo tarpu sutarties 1.3. punktu Å¡is apibrėžimas detalizuotas, kas reiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovės informacija, patenkanti į konfidencialumo sutarties 1.3. punkto sÄ raÅ¡Ä ir atitinkanti Å¡ios sutarties 1.2. punkto apibrėžimÄ (tuo pačiu ir kasacinio teismo iÅ¡grynintus komercinės paslapties požymius), turi bÅ«ti traktuojama ieÅ¡kovės komercine paslaptimi, o ne konfidencialia informacija.

39. Antra, nors atsakovų darbo sutartyse, pareiginiuose nuostatuose bei ieškovės darbo taisyklėse tebuvo įtvirtinta pareiga saugoti ieškovės komercines paslaptis, kokia informacija yra laikoma tokiomis paslaptimis aiškiai, konkrečiai ir išsamiai apibrėžia ginčo konfidencialumo sutartis.

40. Trečia, atsakovas G. N. tokiÄ sutartį pasirašė ir įsipareigojo jos laikytis, tuo tarpu atsakovas S. Å . atsisakė jÄ pasiraÅ¡yti, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡i aplinkybė nepaÅ¡alina S. Å . pareigos saugoti ieÅ¡kovės komercines paslaptis. TokiÄ iÅ¡vadÄ apeliacinės instancijos teismas daro, įvertinęs tai, kad S. Å ., pasiraÅ¡ydamas darbo sutartį, prisiėmė pareigÄ laikytis ieÅ¡kovės darbo tvarkos taisyklių, kurių 23 punktas nustatė, kad įmonėje privaloma saugoti konfidencialiÄ informacijÄ .

Tuo tarpu nepaisant to, kad S. Å . konfidencialumo sutarties nepasirašė, jis neteigė, kad Å¡iÄ sutartį atsisakė pasiraÅ¡yti nežinodamas, kas sudaro jos turinį, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog labiau tikėtina, kad S. Å . buvo susipažinęs su ginčo konfidencialumo sutarties turiniu. O tai reiÅ¡kia, kad atsisakymo pasiraÅ¡yti konfidencialumo sutartį momentu S. Å . buvo žinoma, kokia informacija yra laikoma ieÅ¡kovės komercinėmis paslaptis. Todėl atsisakymas pasiraÅ¡yti konfidencialumo sutartį nagrinėjamu atveju nepaÅ¡alino S. Å . pareigos saugoti ieÅ¡kovės komercines paslaptis.

41. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors ieÅ¡kovė neturėjo atskiro dokumento pavadinto komercinių paslapčių sÄ raÅ¡u, kuris iÅ¡vardintų visas ieÅ¡kovės turimas komercines paslaptis, konfidencialumo sutarties 1.2.–1.4. punktai pakankamai aiÅ¡kiai apibrėžė, kokia informacija laikoma ieÅ¡kovės komercinėmis paslaptimis, pateikus bendrÄ jį komercinės paslapties apibrėžimÄ , kuris apima komercinių paslapčių identifikacinius požymius, bei nustačius rūšies pagrindu detalizuojantį tokios informacijos sÄ raÅ¡Ä , identifikavus, kokiose laikmenose ji gali bÅ«ti fiksuojama ir (ar) perduodama. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, susipažinus su konfidencialumo sutarties 1.2.–1.4. punktais, buvo neįmanoma nežinoti, kuri informacija laikytina ieÅ¡kovės komercine paslaptimi, todėl nurodytiems ieÅ¡kovo darbuotojams – vienam sutarties ir įstatymo, kitam įstatymo pagrindu kilo pareiga Å¡iÄ informacijÄ saugoti ir jos neatskleisti.

42. Bylos duomenys sudaro pagrindÄ labiau tikėti, kad ieÅ¡kovės klientų duomenų bazė egzistavo ir joje buvo saugomi duomenys, sudarantys ieÅ¡kovės komercinę paslaptį. TokiÄ iÅ¡vadÄ galima daryti, remiantis 2019 m. sausio 21 d. teismo posėdžio metu liudytojo M. G. duotais parodymais ir atsakovų susiraÅ¡inėjimais programėle „Viber“ ir elektroniniu paÅ¡tu. Minėto teismo posėdžio metu M. G. parodė, kad ieÅ¡kovės įmonėje buvo sukurta duomenų bazė, kurioje buvo saugoma esminė ir komerciÅ¡kai vertinga informacija apie esamus bei potencialius klientus.

Duomenų bazė atsakingų darbuotojų buvo nuolat atnaujinama, apibrėžiant kliento aktualumÄ , įdomumÄ ieÅ¡kovės interesams, nurodant su kuo bendrauta, kas sutarta, pateikiant techninius brėžinius, gamybos pavyzdžius, įmonės „know-how“. Prie Å¡ios duomenų bazės negalėjo prisijungti ieÅ¡kovės darbuotojai, nesusiję su Å¡iais duomenimis, t. y. į kurių darbo funkcijas nepatenka bendravimas su esamais ar potencialiais klientais, duomenų bazė buvo saugoma ir prieiga buvo suteikta tik tiems asmenims, kurie turėjo dirbti su Å¡ia informacija; duomenų bazė buvo apsaugota slaptažodžiais.

Liudytojas M. G. taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kovės duomenų bazėse sukaupta beveik 20 m. patirtis iÅ¡ įvairių vizitų ir lankymų, daug projektų vadovo laiko užima duomenų bazės pildymas, lankymas ir naujų klientų pritraukimas ir tai yra griežčiausia komercinė informacija, o tokiÄ informacijÄ Ä¯gijus nebereikia lankyti klientų, galima sutaupyti labai daug laiko, daug materialinių iÅ¡teklių 43. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantais atsakovais, kad į bylÄ nepateikus ginčo duomenų bazės atvaizdavimo ar kitų jos turinį atskleidžiančių įrodymų, vien tik liudytojo parodymai nebÅ«tų pakankami konstatuoti minėtos duomenų bazės egzistavimÄ .

Tačiau, kaip minėta, į bylÄ pateikti susiraÅ¡inėjimai programėle „Viber“ ir elektroniniu paÅ¡tu, iÅ¡ kurių matyti, kad atsakovai disponavo gerokai iÅ¡samesne informacija apie ieÅ¡kovės klientus nei bÅ«tų galima surinkti, naudojantis iÅ¡imtinai vieÅ¡ai skelbiamais duomenimis. Minėti susiraÅ¡inėjimai taip pat atskleidžia, kad atsakovai disponavo informacija apie ieÅ¡kovės komercinius (gamybinius) pasiÅ«lymus, ieÅ¡kovės ir ieÅ¡kovei taikomus įkainius, tam tikra ieÅ¡kovės technologine informacija, kuriÄ pastarieji galėjo gauti tik įsitraukus į darbo santykius su ieÅ¡kove.

Å ie netiesioginiai įrodymai leidžia spręsti, kad yra labiau tikėtina, jog ieÅ¡kovės klientų duomenų bazėje saugota informacija atitinka įstatymo jai keliamus kriterijus bei ginčo konfidencialumo sutarties 1.2.–1.4. punktus, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo pripažinta komercine ieÅ¡kovės paslaptimi. Dėl Å¡ių priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, jog ieÅ¡kovė įrodė, kad kaupė ir saugojo informacijÄ , atitinkančiÄ komercinės paslapties požymius, o pirmosios instancijos teismas Å¡iuo klausimu padarė pagrįstas ir teisingas iÅ¡vadas.

Taip pat pažymėtina, jog apelianto minimi straipsniai www.15min.lt ir ieÅ¡kovės pristatymas skaidrėse nesudaro pagrindo spręsti, kad ieÅ¡kovė pati vieÅ¡ino informacijÄ , kuriÄ traktavo esant savo komercine paslaptimi, prieÅ¡ingai – įvertinus Å¡ių straipsnių ir skaidrių turinį, spręstina, kad tai ieÅ¡kovės kaip verslo subjekto įprastas marketingo veiksmas, neapimantis jokios specifinės, slaptos ir komerciÅ¡kai vertingos informacijos apie ieÅ¡kovės klientus vieÅ¡inimo.

44. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs, kokia informacija sudaro ieškovės komercinę paslaptį, galėjo ir turėjo vertinti, ar ši informacija buvo atsakovų perduota ieškovės nurodytu būdu - pasinaudojus programėle „Viber“ ir (ar) elektroniniu paštu. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog ginčo susirašinėjimai, priešingai nei teigia apeliantai atsakovai, pirmosios instancijos teismo buvo vertinami bylos aplinkybių kontekste, sistemiškai. Tai, jog pirmosios instancijos teismui nebuvo prieinama visa ginčo laikotarpio atsakovų komunikacija, nereiškia, kad teismas padarė netinkamas išvadas.

Pirmosios instancijos teismui buvo pateikta pakankamai duomenų, iÅ¡ kurių galima spręsti, kad atsakovai G. N. ir S. Å . informacijÄ apie ieÅ¡kovės klientus, sudarančiÄ komercinius (gamybinius) pasiÅ«lymus, ieÅ¡kovės klientams ir ieÅ¡kovei tiekėjų taikomus įkainius, tam tikrÄ ieÅ¡kovės technologinę informacijÄ , kuriÄ pastarieji galėjo gauti tik įsitraukus į darbo santykius su ieÅ¡kove, o ne iÅ¡ vieÅ¡ai prieinamų Å¡altinių, perdavė atsakovei UAB „Goneva“, kurios akcininkais Å¡ie atsakovai yra.

Minimi susirašinėjimai taip pat patvirtina, kad atsakovai G. N. ir S. Š. nukreipdavo ieškovės klientus į UAB „Goneva“, kad pastaroji, pasinaudodama neteisėtai gauta konfidencialia informacija, teiktų ieškovės klientams paslaugas ir (ar) prekes.

45. Atsakovai nurodo, kad UAB „Goneva“ neatliko neteisėtų veiksmų, kadangi UAB „Goneva“ ir ieškovė negali būti vertinamos kaip konkurentės, o UAB „Goneva“ prekių ir paslaugų teikimas atitinkamiems juridiniams asmenims – kaip ieškovės klientų neteisėto perėmimo rezultatas. Apeliacinės instancijos teismas su tokia atsakovų pozicija nesutinka. Bylos duomenys patvirtina, jog tiek atsakovė UAB „Goneva“, tiek ieškovė dalį savo veiklos vykdė toje pačioje srityje – užsiėmė mažos vertės laiptų ir turėklų gamyba.

IÅ¡ į bylÄ pateiktų ieÅ¡kovės finansinių dokumentų matyti, jog ieÅ¡kovė dirbo ir su minėtais mažos vertės užsakymais, pastarieji dokumentai yra patvirtinti ieÅ¡kovės buhalterės paraÅ¡u, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti juose nurodyta informacija. Dėl „4 TAIP“ taisyklės taikymo ieÅ¡kovės veikloje teisėjų kolegija nurodo, jog duomenų, kad Å¡iÄ taisyklę ieÅ¡kovė bÅ«tų taikiusi griežtai, nėra. Tiek minėti finansiniai duomenys, tiek Å¡alių paaiÅ¡kinimai sudaro pagrindÄ spręsti, kad Å¡i taisyklė yra rekomendacinio pobÅ«džio ir buvo taikoma ne visoje ieÅ¡kovės veiklos apimtyje – esant nedidelės vertės užsakymams ieÅ¡kovė dėl jų vykdymo sprendė individualiai.

46. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovų argumentu, jog tam, kad bÅ«tų galima konstatuoti ieÅ¡kovės klientų perviliojimÄ , ieÅ¡kovė turėjo įrodyti, kad tam tikri asmenys buvo ieÅ¡kovės klientai, kuriuos Å¡i prarado dėl komercinės paslapties atskleidimo, bei pažymi, kad ieÅ¡kovė tai ir įrodė. Ä® bylÄ pateikti duomenys, iÅ¡ kurių matyti, jog po neteisėtų atsakovų G. N. ir S. Å . veiksmų (perduodant informacijÄ , sudarančiÄ ieÅ¡kovės komercinę paslaptį, atsakovei UAB „Goneva“ ir (ar) nukreipiant ieÅ¡kovės klientus į UAB „Goneva“) dalis ieÅ¡kovės klientų ėmė bendradarbiauti tik su UAB „Goneva“ arba perleido dalį užsakymų atsakovei.

Jei G. N. ir S. Å . nebÅ«tų atlikę minėtų neteisėtų veiksmų, tikėtina, jog UAB „Goneva“ nebÅ«tų pradėjusi bendradarbiauti su ieÅ¡kovės buvusiais ir (ar) esamais klientais. Savaime klientų perėmimas pasinaudojant geresnių sÄ lygų pasiÅ«lymu yra konkurencijos pasireiÅ¡kimas ir ne tik nėra neteisėtas veiksmas, bet skatintinas ir neiÅ¡vengiamai bÅ«tinas reiÅ¡kinys laisvoje rinkoje. Tuo tarpu atsakovės UAB „Goneva“ pasinaudojimas neteisėtai įgyta komercine paslaptimi bei ieÅ¡kovės klientų perviliojimas pasinaudojant komercinę paslaptį sudarančia informacija vertintini kaip nesÄ Å¾ininga konkurencija KÄ® 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme bei neteisėti veiksmai CK 6.246 straipsnio 1 dalies prasme.

Teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog ieškovei nekilo pareiga įrodinėti santykių su UAB „Goneva“ perviliotais ieškovės klientais ilgalaikiškumo ar tęstinio pobūdžio, šiuo atveju pakako įrodyti, kad ieškovė vystė verslo santykius su ginčo klientais ir dėl UAB „Goneva“ neteisėto pasinaudojimo ieškovės komercine paslaptimi šie klientai ėmė bendradarbiauti (ir) su atsakove. Tai, kad kai kurie ieškovės klientai nenutraukė bendradarbiavimo su ieškove pilna apimtimi, ėmę dirbti ir su UAB „Goneva“ (ko nebūtų buvę, jei ieškovės komercinė paslaptis būtų išlikusi saugi), nereiškia, kad negali būti konstatuotas perviliojimas.

Nurodoma aplinkybė gali būti reikšminga tik nustatant neteisėtų veiksmų neigiamų padarinių apimtį, bet nepaneigia veiksmų neteisėtumo. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl atsakovės UAB „Goneva“ neteisėtų veiksmų.

47. Anot ieškovės, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl atsakovės J. Š. neteisėtų veiksmų. Teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Atsakovė J. Š. dirbo pas ieškovę laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 16 d. iki 2014 m. vasario 1 d. personalo koordinatore, o nuo 2014 m. vasario 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. – personalo vadove. 2017 m. rugpjūčio 21 d. J. Š. darbo sutartimi buvo įdarbinta UAB „Goneva“ direktore, sutartis nutraukta 2017 m. lapkričio 15 d.

Ä® byla nėra pateikta J. Å . darbo ieÅ¡kovės bendrovėje sutartis. IeÅ¡kovė neįrodinėjo, kad J. Å . bÅ«tų pasiraÅ¡iusi pareiginius nuostatus ir (ar) konfidencialumo sutartį ar bÅ«tų atsisakiusi pasiraÅ¡yti Å¡iuos dokumentus. IeÅ¡kovė kildina atsakovės pareigÄ saugoti jos komercines paslaptis iÅ¡ darbo ieÅ¡kovės bendrovėje fakto bei paraÅ¡o ant ieÅ¡kovės biudžeto 2017 m. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo spręsti, kad J. Å . buvo susipažinusi su ieÅ¡kovės komercinių paslapčių sÄ raÅ¡u ir galėjo bei privalėjo suprasti, kokia informacija ieÅ¡kovės yra saugoma kaip nevieÅ¡a.

Tai lemia, kad J. Š. negalėjo įgyvendinti iš įstatymo kylančios pareigos saugoti komercines paslaptis, o tuo pačiu – ir jos pažeisti. Tad vien faktai, kad J. Š. dirbo ieškovės bendrovėje, o vėliau – UAB „Goneva“ direktore bei figūravo atsakovų G. N. ir S. Š. susirašinėjime, negali reikšti, jog J. Š. atliko neteisėtus veiksmus, susijusius su ieškovės komercinės paslapties atskleidimu. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės J.

Š. atsakomybė nagrinėjamoje byloje negalima ir ieškinį jos atžvilgiu atmetė. Dėl priežastinio ryšio 48. Atsakovai teigia, kad tarp ieškovės nurodomų atsakovų fizinių asmenų neteisėtų veiksmų ir kilusių neigiamų padarinių nėra priežastinio ryšio. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo atsakovų argumentu sutinka iš dalies. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl priežastinio ryšio tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovės negautų pajamų iš kliento ILC CONSTRUCTION AS 2017 m.

Ä® bylÄ pateikti duomenys dėl Å¡io kliento ir ieÅ¡kovės ginčų dėl ieÅ¡kovės paslaugų kokybės, kas, tikėtina, jog sÄ lygojo ieÅ¡kovės pajamų sumažėjimÄ iÅ¡ pastarojo kliento 2017 m., lyginant su 2016 m. Tačiau iÅ¡ atsakovų susiraÅ¡inėjimų programėlė „Viber“ bei elektroniniu paÅ¡tu matyti, kad priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovų G. N. ir S. Å . neteisėtų veiksmų, atskleidžiant ieÅ¡kovės komercinę paslaptį, ir neigiamų padarinių, pasireiÅ¡kusių atsakovės UAB „Goneva“ nepagrįstu praturtėjimu dėl ieÅ¡kovės klientų ILC CONSTRUCTION AS, Skanda AS, Ha- Mek AS, uteDESIGN AS, Iec-Entreprenor AS, Komplett Montasje AS, Lanab Desing AB, UAB „Griauna“, UAB „Belvika“ perviliojimo, egzistuoja.

Jei atsakovai nebÅ«tų neteisėtai disponavę ieÅ¡kovės komercine paslaptimi, jie nebÅ«tų galėję minėtų klientų nukreipti į UAB „Goneva“ ir (ar) UAB „Goneva“ nebÅ«tų galėjusi jiems pateikti palankesnių komercinių pasiÅ«lymų. Dėl žalos dydžio 49. Tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovai skundžia pirmosios instancijos teismo ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų priteistÄ Å¾alos dydį. Anot ieÅ¡kovės, pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį turėjo tenkinti pilna apimtimi ir priteisti ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų 203 455,02 Eur žalos.

IeÅ¡kovė savo pozicijÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1) apskaičiuojant žalos dydį, pritaikyta netinkama pelno marža;

2) apskaičiuojant taikytinÄ pelno marÅ¾Ä , pritaikytas netinkamas finansinių metų laikotarpis;

3) klientai HA_MEK AS, Skanda AS ir Iec-Entreprenor AS priskirti netinkamai žalos grupei;

4) ieškovės nuostolius sudaro ne tik negautos pajamos iš ILC CONSTRUCTION AS praradimo, bet ir negautos pajamos iš klientų, kuriuos perviliojo ir jiems prekes ir (ar) paslaugas teikė UAB „Goneva“;

5) nepagrįstai UAB „Goneva“ neteisėtai gauta nauda įskaityta į ieÅ¡kovės praÅ¡ytÄ priteisti negautų pajamų dydį;

6) nepagrįstai UAB „Goneva“ gauta nauda priteista tik iš UAB „Goneva“. Atsakovų vertinimu, ieškinys turėjo būti atmestas visa apimtimi. Ieškovei iš atsakovų priteistos žalos dydis, atsakovų teigimu, yra nepagrįstas, nes:

1) peržengtos ieškinio reikalavimų ribos – ieškiniu buvo reikalaujama priteisti negautas pajamas, kurias lėmė tik kliento ILC CONSTRUCTION AS praradimas;

2) reikalavimas priteisti negautas pajamas iš prekybos su ILC CONSTRUCTION AS neturėjo būti tenkinamas;

3) priteisiant ieškovės naudai 28 256,01 Eur, padaryta aritmetinių klaidų. Apeliacinės instancijos teismas su abiejų šalių argumentais sutinka iš dalies bei nurodo, jog pirmosios instancijos teismo atliktas ieškovei priteistinos žalos dydžio apskaičiavimas yra koreguotinas.

50. Nagrinėjamu atveju yra aktuali kasacinio teismo praktika, kurioje yra išaiškinta, jog bylose dėl žalos, kilusios atskleidus komercinę paslaptį, atlyginimo gali būti reiškiami reikalavimai dėl: 1) komercinės paslapties sukūrimo, naudojimo, tobulinimo išlaidų (tiesioginių nuostolių) priteisimo;

2) negautų pajamų (netiesioginių nuostolių) priteisimo;

3) nepagrįsto praturtėjimo sumos priteisimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016). Tuo tarpu ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu reikalavo priteisti 203 455,02 Eur žalos, kuriÄ sudarė:

1) negautos pajamos (netiesioginiai nuostoliai) dėl užsakymų iš kliento ILC CONSTRUCTION AS 2017 m. sumažėjimo – 132 186,02 Eur;

2) nuostoliai dėl komercinės paslapties panaudojimo (atsakovės nepagrįstas praturtėjimas), perviliojus ieÅ¡kovės buvusius, esamus ir potencialius klientus ILC CONSTRUCTION AS, Skanda AS, Ha- Mek AS, uteDESIGN AS, Iec-Entreprenor AS, Komplett Montasje AS, Lanab Desing AB, UAB „Griauna“, UAB „Belvika“, UAB „Anvalda“, UAB „Elga“, UAB „Norac“ – 71 269 Eur. Taigi ieÅ¡kovė reiÅ¡kė reikalavimus dėl ieÅ¡kovės negautų pajamų iÅ¡ kliento ILC CONSTRUCTION AS ir nepagrįsto atsakovės praturtėjimo dėl visų kitų klientų, įskaitant ir pastarÄ jį, praradimo.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Å¡iuo atveju yra svarbÅ«s keletas su tuo susijusių aspektų. 50.1. Pirma, apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė ima teigti, jog ji žalÄ kildina dviem skirtingais pagrindais: 1) ieÅ¡kovės pardavimų smukimas (negautos pajamos) dėl melagingos informacijos paskleidimo ir kliento nukreipimo tretiesiems asmenims, kurias skaičiuoja remdamasi savo pajamų sumažėjimu;

2) ieÅ¡kovės negautos pardavimų pajamos, kurios bÅ«tų gautos, jeigu nebÅ«tų neteisėtų atsakovų veiksmų ir visi klientai bÅ«tų prekes ir (ar) paslaugas pirkę iÅ¡ ieÅ¡kovės, kurias skaičiuoja remdamasi atsakovės gautomis pajamomis. Tad iÅ¡ apeliacinio skundo matyti, jog ieÅ¡kovė reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo negautų pajamų forma tarsi padalija į du porūšius, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovė nėra tiksli ir vietoje reikalavimo dėl nepagrįsto atsakovės praturtėjimo (vienas iÅ¡ reikalavimų, suformuluotų ieÅ¡kinyje) ji iÅ¡skiria antrÄ jį žalos pagrindÄ bei vietoje „nepagrįsto praturtėjimo“ termino vartoja terminus „antrasis žalos pagrindas“, „negautos pajamos, susijusios su atsakovės perviliotais klientais“ ir pan.

Å iame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamas žalos skirstymas yra nereikÅ¡mingas, pateiktas tik apeliaciniame skunde, todėl ieÅ¡kovės reikalavimai apeliacinės instancijos teisme yra nagrinėjami tokie, kokie buvo jie suformuluoti ieÅ¡kinyje bei, atitinkamai, kokie buvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme. 50.2. Antra, pirmosios instancijos teismas priteisė ieÅ¡kovės negautas pajamas už 2017 m. iÅ¡ klientų Ha- Mek AS ir Skanda AS, nepaisant to, kad ieÅ¡kovė reikalavo priteisti nepagrįstÄ atsakovės praturtėjimÄ , gautÄ perviliojus minėtus klientus.

Tad teisėjų kolegija sutinka su atsakovų argumentu, jog Å¡iuo atveju yra peržengtos ieÅ¡kinio ribos, priteisus ieÅ¡kovės negautas pajamas už 2017 m. iÅ¡ klientų Ha- Mek AS ir Skanda AS, nes ieÅ¡kovė to ieÅ¡kiniu nereikalavo. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti dėl ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti nepagrįstÄ atsakovės praturtėjimÄ , gautÄ perviliojus Ha- Mek AS ir Skanda AS klientus, pagrįstumo.

51. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė priteisti tiek negautas pajamas dėl užsakymų iÅ¡ kliento ILC CONSTRUCTION AS 2017 m. sumažėjimo (132 186,02 Eur), tiek atsakovės nepagrįstÄ parturtėjimÄ , perviliojus šį klientÄ (10 000,00 Eur). Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ dalies tenkino ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl jos negautų pajamų iÅ¡ minėto kliento, tuo tarpu reikalavimÄ dėl nepagrįsto praturtėjimo atmetė, nepateikęs pastarojo procesinio sprendimo motyvų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su atsakovų argumentu, jog reikalavimas priteisti negautas pajamas iÅ¡ prekybos su ILC CONSTRUCTION AS neturėjo bÅ«ti tenkintas.

Bylos duomenys atskleidžia, jog, viena vertus, ieÅ¡kovė ir ILC CONSTRUCTION AS turėjo ginčų dėl ieÅ¡kovės gaminių kokybės ir dėl to atsiradusių nuostolių atlyginimo. Antra vertus, UAB „Goneva“ 2017 m. gavo iÅ¡ ILC CONSTRUCTION AS viso labo 18 416 Eur pajamų, kai, ieÅ¡kovės teigimu, dėl atsakovų neteisėtų veiksmų Å¡i 2017 m. prarado 347 857,96 Eur pajamų. Ä®rodymų, kurie patvirtintų, kad 347 857,96 Eur pajamų 2017 m. ieÅ¡kovė prarado bÅ«tent dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, į bylÄ nepateikta.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Å¡ios aplinkybės sudaro pagrindÄ spręsti, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog patyrė žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ negautų pajamų iÅ¡ kliento ILC CONSTRUCTION AS 2017 m. forma, tad Å¡is reikalavimas turėjo bÅ«ti atmestas. Kaip minėta, motyvų, kodėl pirmosios instancijos teismas atmetė reikalavimÄ priteisti žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ atsakovės nepagrįstu parturtėjimu, perviliojus ILC CONSTRUCTION AS, nepateikta. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Goneva“ užmezgė verslo santykius su ILC CONSTRUCTION AS, pasinaudojus ieÅ¡kovės komercine paslaptimi, o tai sudaro pagrindÄ reikalavimÄ dėl nepagrįsto atsakovės praturtėjimo, perviliojus šį klientÄ , tenkinti.

52. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ nepagrįstu atsakovės praturtėjimu, perviliojus jos buvusius, esamus ir potencialius klientus Skanda AS, Ha- Mek AS, uteDESIGN AS, Komplett Montasje AS, Lanab Desing AB, UAB „Griauna“, UAB „Belvika“, UAB „Anvalda“, UAB „Elga“, UAB „Norac“. Dėl esamų ir buvusių ieÅ¡kovės klientų UAB „Griauna“, UAB „Belvika“, uteDesign AS, Komplett Montasje AS, Lanab Design AB pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2017 m. su Å¡iais klientas bendradarbiavo tiek ieÅ¡kovė, tiek UAB „Goneva“, tačiau ieÅ¡kovė jiems pardavė prekių ir (ar) paslaugų net gi daugiau nei 2016 m.

Dėl ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti nepagrįstÄ praturtėjimÄ iÅ¡ buvusių ieÅ¡kovės klientų Skanda AS ir Ha- Mek AS bei potencialių ieÅ¡kovės klientų UAB „Anvalda“, UAB „Elga“, UAB „Norac“ atmetimo pagrindų pirmosios instancijos teismas nepasisakė. IeÅ¡kovės teigimu, Å¡is jos reikalavimas turėjo bÅ«ti tenkintas. Teisėjų kolegija su tokia ieÅ¡kovės pozicija sutinka iÅ¡ dalies. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog pagrindas tenkinti ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ nepagrįstu praturtėjimu iÅ¡ esamų ir (ar) buvusių ieÅ¡kovės klientų Skanda AS, Ha- Mek AS, uteDESIGN AS, Komplett Montasje AS, Lanab Desing AB, UAB „Griauna“, UAB „Belvika“, egzistuoja – UAB „Goneva“ 2017 m. pradėjo bendradarbiauti su pastaraisiais Å«kio subjektais, pasinaudojus ieÅ¡kovės komercine paslaptimi.

Tuo tarpu į bylÄ pateikti atsakovų susiraÅ¡inėjimai „Viber“ programėle bei elektroniniu paÅ¡tu neleidžia spręsti, kad UAB „Anvalda“, UAB „Elga“, UAB „Norac“ turėjo tapti ieÅ¡kovės klientais, tačiau dėl atsakovų neteisėtų veiksmų buvo pervilioti į UAB „Goneva“. Tad, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus, ieÅ¡kovės nagrinėjamas reikalavimas dalyje, susijusioje su Skanda AS, Ha- Mek AS, uteDESIGN AS, Komplett Montasje AS, Lanab Desing AB, UAB „Griauna“, UAB „Belvika“, yra tenkintinas, o dalyje, susijusioje su UAB „Anvalda“, UAB „Elga“, UAB „Norac“, – atmestinas.

53. IeÅ¡kovės teigimu, pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas žalos dydį, taikė netinkamÄ pelno marÅ¾Ä . Teisėjų kolegija su tuo sutinka, tačiau pažymi, jog tai lemia kitos prielaidos nei tos, kurios yra ieÅ¡kovės argumentų pagrindu. IeÅ¡kovė pelno marÅ¾Ä sieja su žala, pasireiÅ¡kiančia negautų ieÅ¡kovės pajamų forma, o nagrinėjamu atveju yra reikÅ¡minga pelno marža, kuri turi bÅ«ti taikoma apskaičiuojant žalÄ , pasireiÅ¡kiančiÄ atsakovės nepagrįsto praturtėjimo forma.

Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įrodinėjimo pareigos perkėlimas atsakovui civilinės atsakomybės sÄ lygų nustatymo procese yra iÅ¡imtis, ji turėtų bÅ«ti taikoma tik kai neabejotinai nustatomos sÄ lygos perkelti įrodinėjimo naÅ¡tÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-378/2017). Nagrinėjamos kategorijos bylose ieÅ¡kovui įrodyti, kokiÄ pelno dalį atsakovas gavo iÅ¡ neteisėto komercinės paslapties panaudojimo, gali bÅ«ti apskritai neįmanoma, todėl neįmanomumas įrodyti gali bÅ«ti viena iÅ¡ sÄ lygų perkelti įrodinėjimo naÅ¡tÄ .

Todėl ieÅ¡kovui, reiÅ¡kiančiam reikalavimÄ priteisti neteisėtai komercine paslaptimi pasinaudojusio asmens neteisėtai gautÄ naudÄ , tenka pareiga įrodyti atsakovo gautÄ bendrÄ jį pelnÄ , o atsakovas, nesutikdamas su reiÅ¡kiamu reikalavimu, turi pareigÄ Ä¯rodyti, kad jo gautas pelnas ar jo dalis yra teisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018). Taigi Å¡iuo atveju turi bÅ«ti nustatyta atsakovės bendrojo pelno marža bei jÄ taikant apskaičiuojama ieÅ¡kovei priteistina žala.

54. IeÅ¡kovė tiek ieÅ¡kinyje, tiek apeliaciniame skunde pageidauja, kad jai priteistina žala bÅ«tų apskaičiuojama, taikant ieÅ¡kovės 2017 m. pelno marÅ¾Ä , sudarančiÄ 38 procentus. Kaip minėta, Å¡i marža nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti taikoma. IeÅ¡kovė neįrodinėja jokios UAB „Goneva“ pelno maržos. Tuo tarpu pati atsakovė UAB „Goneva“ į bylÄ yra pateikusi 2018 m. rugsėjo 4 d. ataskaitÄ apie faktinius pastebėjimus, kurios 5 priede yra nurodžiusi savo bendrÄ jį pelningumÄ 2017 m.

– jis sudaro 23,34 procentus. Šiuo dydžiu tiek ieškovė, tiek UAB „Goneva“ remiasi savo apeliaciniuose skunduose. Vadovaudamasis aukščiau pateikta kasacinio teismo praktika bei atsižvelgdamas į šiame nutarties punkte išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apskaičiuojant ieškovei priteistinos žalos, pasireiškiančios atsakovės nepagrįsto praturtėjimo forma, dydį turi būti taikoma atsakovės bendrojo pelno marža, sudaranti 23,34 procentus.

Padarius Å¡ias iÅ¡vadas, atitinkamai, ieÅ¡kovės argumentai dėl netinkamo finansinių metų laikotarpio, pritaikyto apskaičiuojant ieÅ¡kovės pelno marÅ¾Ä , prarado aktualumÄ , todėl teisėjų kolegija plačiau Å¡iuo klausimu nepasisako. Å iame kontekste taip pat paminėtina, jog pirmosios instancijos teismas tenkino ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl žalos, pasireiÅ¡kusios atsakovės nepagrįstu praturtėjimu iÅ¡ ieÅ¡kovės potencialaus kliento Iec-Entreprenor AS, tačiau apskaičiavo Å¡iÄ Å¾alÄ taikydamas ieÅ¡kovės grynojo pelno marÅ¾Ä bei padarydamas klaidÄ , nurodant atsakovės pardavimo pajamas gautas iÅ¡ Å¡io kliento 2017 m. (Å¡ios pajamos sudaro 32 397,95 Eur, o ne 18 416 Eur), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas ir Å¡ioje dalyje tikslintinas, perskaičiuojant minėtos žalos dydį pagal atsakovės bendrojo pelno marÅ¾Ä bei tikslias atsakovės pajamas, gautas iÅ¡ Å¡io kliento 2017 m.

55. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo ieÅ¡kovei priteistinÄ Å¾alos dydį, todėl yra pagrindas jį perskaičiuoti ir pakeisti. Kadangi teisėjų kolegija konstatavo, kad ieÅ¡kovės reikalavimas dėl žalos, pasireiÅ¡kusios atsakovės nepagrįsto praturtėjimo, gauto iÅ¡ klientų ILC CONSTRUCTION AS, Skanda AS, Ha- Mek AS, uteDESIGN AS, Iec-Entreprenor AS, Komplett Montasje AS, Lanab Desing AB, UAB „Griauna“, UAB „Belvika“, forma, yra tenkintinas, o kitoje dalyje ieÅ¡kinys atmestinas, ieÅ¡kovei priteistina žala turi bÅ«ti apskaičiuota, nustatant UAB „Goneva“ iÅ¡ Å¡ių klientų 2017 m. gautÄ bendrÄ jį pelnÄ .

UAB „Goneva“ į bylÄ pateiktos 2018 m. rugsėjo 4 d. ataskaitos apie faktinius pastebėjimus 5 priede nurodyta, kad 2017 m. UAB „Goneva“ bendrasis pelnas gautas iÅ¡ kliento ILC CONSTRUCTION AS sudaro 5 088,99 Eur, Skanda AS – 11 125,70 Eur, Ha- Mek AS – 1 193,74 Eur, uteDESIGN AS – 2 626,29 Eur, Iec-Entreprenor AS – 9 613,23 Eur, Komplett Montasje AS – 1 433,35 Eur, Lanab Desing AB – -1,44 Eur, UAB „Griauna“ – 8,50 Eur, iÅ¡ viso – 31 088,36 Eur. Tuo tarpu UAB „Belvika“ bendrasis pelningumas sudaro 2 334 Eur (10 000 Eur x 23,34 procentų).

Taigi ieškovei priteistinas žalos dydis sudaro 33 422,36 Eur.

56. Perskaičiavus ieÅ¡kovės priteistinos žalos dydį, atitinkamai keičiasi ir jos priteisimo paskirstymas atsakovų atžvilgiu. Kasacinis teismas, atsižvelgęs į CK 1.116 straipsnio 4 d. nuostatas, jog pajamos, gautos neteisėtai naudojant komercinę (gamybinę) paslaptį, laikomos nepagrįstu praturtėjimu, ir CK 6.237 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ asmens pareigÄ grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ , iÅ¡aiÅ¡kino, kad už tokių pajamų grÄ Å¾inimÄ atsako jas gavęs asmuo. Pareiga grÄ Å¾inti be pagrindo įgytÄ turtÄ yra asmeninė pareiga, tenkanti tik turtÄ gavusiam asmeniui.

Jo atsakomybė negali bÅ«ti solidari su kitu asmeniu, nes konkreti tokių pajamų suma ir neteisėtas jų gavėjas visais atvejais turi bÅ«ti nustatyti. Jei dėl gautų pajamų nepagrįstai praturtėja keletas asmenų, jie atsako ta dalimi, kokia praturtėjo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi minėta kasacinio teismo praktika, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas skundžiamÄ sprendimÄ pakeisti ir 33 422,36 Eur žalÄ , ieÅ¡kovei padarytÄ nepagrįstu atsakovės UAB „Goneva“ praturtėjimu, priteisti tik iÅ¡ UAB „Goneva“, o atsakovų G.

N. ir S. Š. atžvilgiu ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

57. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neatliko jokio įskaitymo, todėl su tuo susiję ieÅ¡kovės argumentai, neturi reikÅ¡mės ir teisėjų kolegija dėl to plačiau nepasisako. Taip pat paminėtina, jog apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovų argumentais dėl aritmetinių klaidų skundžiamame sprendime, bet Å¡ia nutartimi pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kurioje pastarosios klaidos yra, nurodyti atsakovų argumentai prarado aktualumÄ , todėl iÅ¡samiau jų nenagrinėja.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 58. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , turi bÅ«ti perskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos, Å¡alių patirtos bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija pažymi, jog Å¡alys neginčijo pirmosios instancijos teismo atlikto bylinėjimosi iÅ¡laidų pagrįstumo vertinimo, todėl pasikeitus tenkintų reikalavimų daliai, bylinėjimosi iÅ¡laidos perskirstomos, jas apskaičiuojant nuo pirmosios instancijos teismo pripažintos pagrįsta kiekvienos iÅ¡ Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidų dalies.

Nagrinėjamu atveju ieškinys yra tenkintas 16,43 procentų, atitinkamai ieškovei iš atsakovės UAB „Goneva“ priteistina 992,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovei UAB „Goneva“ – 668,56 Eur (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Atmetus ieškinį atsakovų G. N. ir S. Š. atžvilgiu, iš jų bylinėjimosi išlaidos ieškovei nepriteisiamos.

59. Å alys prašė priteisti ir bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. IeÅ¡kovė pateikė į bylÄ mokėjimo nurodymÄ , patvirtinantį, jog Å¡i sumokėjo 2 289 Eur žyminį mokestį, jokių kitų įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovė nepateikė. Atsakovai pateikė mokėjimo nurodymÄ , patvirtinantį, jog atsakovė UAB „Goneva“ sumokėjo 636 Eur žyminį mokestį bei praÅ¡ymÄ dėl 4 840 Eur atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo.

Prie šio prašymo nepridėti jokie minėtas išlaidas pagrindžiantys dokumentai, todėl jis yra atmetamas. Ieškovės apeliacinis skundas tenkintas 2,95 procentų, atsakovų – 100 procentų, atitinkamai ieškovei iš atsakovės UAB „Goneva“ priteistina 67,53 Eur, o atsakovei UAB „Goneva“ iš ieškovės – 636 Eur (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 15 d. sprendimÄ pakeisti ir jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip: „IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti ieÅ¡kovei UAB „Metalistas LT“, juridinio asmens kodas 247736790, iÅ¡ atsakovės UAB „Goneva“, juridinio asmens kodas 304447560, 33 422,36 Eur žalos, 5 procentų procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (33 422,36 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2018 m. sausio 3 d.) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, 992,20 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisti atsakovei UAB „Goneva“ iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Metalistas LT“ 668,56 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti“. Priteisti ieÅ¡kovei UAB „Metalistas LT“ iÅ¡ atsakovės UAB „Goneva“ 67,53 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, o atsakovei UAB „Goneva“ iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Metalistas LT“ – 636 Eur. Teisėjai Rasa GudžiÅ«nienė Aldona Tilindienė Vytautas Zelianka