64734101-496b-43a2-938e-e45911eba744 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1434-423/2017Proceso Nr. 3-62-3-00456-2017-9                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2;55.1.3.(S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 15 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui S.Z., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, atstovui, trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S.Z. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas S.Z. praÅ¡o iÅ¡ Lietuvos valstybės priteisti 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 4-5). Skunde pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – LAVL) buvo laikomas nežmoniÅ¡komis ir higienos normų neatitinkančiomis sÄ lygomis - palatos buvo perpildytos, nebuvo tinkamos ventiliacijos, nesudarytos sÄ lygos pavalgyti prie stalo, veisėsi buitiniai parazitai, minkÅ¡tasis inventorius antisanitarinės bÅ«klės, pareiÅ¡kėjui kalint LAVL laikotarpiu nuo 2015-09-08 iki 2015-09-15 palatoje tualetas nebuvo atskirtas nuo likusios patalpos, todėl jam nebuvo užtikrintas privatumas.

Dėl tokių netinkamų laikymo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , pasireiÅ¡kusiÄ pažeminimu, depresija, kančiomis.Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas LAVL prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .6Atsiliepime (b. l. 14-18) paaiÅ¡kino, kad įprastai visos įrengtos miegamosios vietos palatose nebÅ«na užpildytos. Atsakovo atstovas negali daryti įtakos atvykstančiųjų asmenų skaičiui, kadangi ligoninėje yra teikiamos stacionarinio gydymo paslaugos visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir suimtiesiems.

Palatų sanitariniai mazgai atitverti 1,5 m aukščio sienelėmis, be to, įrengta užuolaida. Palatos vėdinamos per atvirÄ langÄ , kas atitinka teisės aktų reikalavimus. Ä®staigoje nuolat atliekami deratizacijos ir dezinfekcijos darbai, minkÅ¡tasis inventorius dezinfekuojamas dezinfekcijos kameroje, iÅ¡skalbta patalynė pacientams iÅ¡duodama kas savaitę. Teisės aktai nenumato, jog palatoje turi bÅ«ti įrengtas stalas. PareiÅ¡kėjas gydymosi LAVL metu nesikreipė į įstaigos administracijÄ dėl ginčo dalyko.

Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad ligoninės darbuotojai, deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme, neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ per trumpÄ laikotarpį. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimas neturtinės žalos atlyginimui nėra pagrįstas jokiais įrodomÄ jÄ galiÄ turinčiais duomenimis.

ApibÅ«dindamas tariamai patirtÄ Å¾alÄ , pareiÅ¡kėjas apsiribojo bendrojo pobÅ«džio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryÅ¡io tarp LAVL veiksmų ir/arba neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimÄ . 1Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.1Ginčas Å¡ioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant pareiÅ¡kėjui tinkamų laikymo sÄ lygų LAVL, atlyginimo. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).

Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.).

Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto.

Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.4 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-07-22 nutarimu Nr. 740, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 kv. m.

Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant palatos plotÄ , taigi darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį palatos plotÄ , visas jos plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi objektyvių duomenų apie LAVL konkrečiu pareiÅ¡kėjo buvimo tam tikroje palatoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios palatos, kurioje gyveno pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalinant iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus.IÅ¡ LAVL pateiktų duomenų (b. l. 14, 19-20) matyti, kad nuo 2015-04-21 iki 2015-05-05 pareiÅ¡kėjas kalėjo kameroje Nr. 30, kurios plotas – 15,45 kv. m., joje įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl pareiÅ¡kėjui teko 1,9 kv. m. ploto; nuo 2015-08-18 iki 2015-08-25 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas palatoje Nr. 3, kurios plotas – 28,49 kv. m., joje įrengtos 6 miegamosios vietos, todėl pareiÅ¡kėjui teko 4,7 kv. m. ploto; nuo 2015-09-08 iki 2015-09-15 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje Nr. 29, kurios plotas – 15,45 kv. m., joje įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl pareiÅ¡kėjui teko 1,9 kv. m. ploto; nuo 2016-03-08 iki 2016-03-29 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas palatoje Nr. 1, kurios plotas – 32,6 kv. m., joje įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl pareiÅ¡kėjui teko 4 kv. m. ploto; nuo 2016-06-03 iki 2016-06-10 pareiÅ¡kėjas buvo laikomas palatoje Nr. 1 ir Nr. 2 – kameros Nr. 2 plotas yra 24,92 kv. m., joje įrengtos 7 miegamosios vietos, todėl pareiÅ¡kėjui teko 3,5 kv. m. ploto.

Taigi, konstatuotina, kad ginčo laikotarpiu (iÅ¡ viso 61 parÄ ) pareiÅ¡kėjui kalint LAVL palatoje, minimalaus gyvenamojo ploto norma jam nebuvo užtikrinta. PareiÅ¡kėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl nepatogumų valgant bei stalų trÅ«kumo palatose yra neatsiejamai susijusios su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir vertintinos kaip Å¡io pažeidimo dalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2013-05-16 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A822-1053/2013 ir kt.).

PareiÅ¡kėjas skundžiasi, kad kameroje Nr. 29 sanitarinis mazgas nebuvo visiÅ¡kai izoliuotas nuo gyvenamosios patalpos. Lietuvos higienos normos HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-07-29 įsakymu Nr. V-737, 34 punkte įtvirtinta, kad kiekvienas duÅ¡as ar vonia turi bÅ«ti įrengti atskiroje patalpoje ar uždaroje kabinoje. Europos komiteto prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ pateikiamuose standartuose (iÅ¡trauka iÅ¡ Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika nurodoma, kad kamerose bÅ«tų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais.

Ä®rengiant tualetÄ , turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos asmens privatumui, kad Å¡i vieta nebÅ«tų matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigÅ«nų. Ä®vertinus LAVL pateiktÄ informacijÄ (paaiÅ¡kinimus bei fotonuotraukÄ (b. l. 39)), konstatuotina, kad nors tualetas nuo gyvenamosios patalpos minėtoje kameroje ir nėra izoliuotas atskiroje patalpoje, tačiau yra atskirtas 1,5 m aukščio pertvara bei ilga nepermatoma užuolaida. Teismo vertinimu, asmuo, besinaudojantis sanitariniu mazgu, negalėjo bÅ«ti matomas kitų kameroje esančių asmenų, todėl toks sanitarinio mazgo įrengimas negali bÅ«ti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumÄ pažeidžiantis elgesys (iÅ¡ esmės analogiÅ¡kos pozicijos laikomasi ir naujausioje LVAT praktikoje, žr., pvz., 2016-12-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2345-442/2016 ir kt.).PareiÅ¡kėjas nurodo, kad patalpose neužtikrinamas tinkamas vėdinimas, veisėsi buitiniai parazitai, minkÅ¡tasis inventorius buvo antisanitarinės bÅ«klės. Laisvės atėmimo vietų patalpų įrengimo reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau tekste – ir Higienos norma).

Ä® laisvės atėmimo vietų sÄ vokÄ patenka ir laisvės atėmimo vietų ligoninės, todėl LAVL patalpų įrengimui taikytinos Higienos normos reikalavimai (Higienos normos 1 p.). Pagal Higienos normos 17 punktÄ , turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Laisvės atėmimo vietoje, policijos areÅ¡tinėje neturi bÅ«ti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų (20 p.).

Draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areÅ¡tinėse laikomų asmenų nedezinfekuotÄ , neiÅ¡skalbtÄ (neiÅ¡valytÄ ) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankÅ¡luosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims (42 p.). Turi bÅ«ti pildomas dezinfekuojamų daiktų ir minkÅ¡tojo inventoriaus registracijos žurnalas, kuriame nurodoma dezinfekavimo data, laikas, trukmė, dezinfekuojamų daiktų pavadinimai, dezinfekuotojo paraÅ¡as (33 p.). Savo nurodomų aplinkybių pareiÅ¡kėjas nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais.

Tuo tarpu atsakovo atstovas paaiÅ¡kino, jog patalpos yra vėdinamos per atvirus langus, tÄ patvirtina į bylÄ pateiktos nuotraukos (b. l. 34-38), kuriose matyti, jog visose kamerose ir palatose įrengti skaidraus stiklo atidaromi langai, kas atitinka Higienos normos reikalavimus. Teismas taip pat pažymi, kad LVAT laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus ginčo laikotarpiu, pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sÄ lygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015).

Kreipimosi į institucijos administracijÄ aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar institucija, žinodama apie higienos normų pažeidimus, ėmėsi veiksmų, kad tokie pažeidimai bÅ«tų paÅ¡alinti. Byloje nėra duomenų ir pareiÅ¡kėjas nenurodo, kad bÅ«tų kreipęsis į Visuomenės sveikatos centrÄ su praÅ¡ymais atlikti patikrinimus (iÅ¡matuoti oro judėjimo greitį ir pan.) patalpoje, kurioje gyveno. Atsakovo atstovas taip pat pateikia Kameroje dezinfekuotų daiktų registravimo žurnalo kopijas (b. l. 21-30), iÅ¡ kurių matyti, kad pacientams iÅ¡duodamas minkÅ¡tasis inventorius yra dezinfekuojamas specialioje kameroje, kas atitinka Higienos normos 42 punkto ir 33 punkto reikalavimus.

IÅ¡ byloje esančių Atliktų darbų aktų (b. l. 31-33) matyti, jog įstaigoje nuolat atliekami buitinių parazitų naikinimo darbai. Duomenų, pagrindžiančių pareiÅ¡kėjo deklaratyvius argumentus, byloje nėra, todėl teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo oficialiai pateiktais paaiÅ¡kinimais ir duomenimis. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl blogų buities ir sanitarinių sÄ lygų LAVL (iÅ¡skyrus byloje nustatytÄ minimalaus ploto normos pažeidimÄ ) bei dėl to kilusios žalos yra grindžiami deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvÅ«s ir neginčijami įrodymai.

Vis dėlto, iÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sÄ lygų analizę, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad LAVL ginčui aktualiu laikotarpiu iÅ¡ viso 61 parÄ neužtikrino pareiÅ¡kėjui teisės aktais reglamentuotos minimalios vienam asmeniui tenkančios gyvenamojo ploto normos.Teismui nekyla abejonių, kad dėl tokių netinkamų kalinimo sÄ lygų, pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t.y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ .

LVAT praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau- EŽTT) praktikoje (EŽTT 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)). Å iuo atveju teismas atkreipia dėmesį į bylai svarbiÄ aplinkybę, kad pareiÅ¡kėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į teismÄ praėjus daugiau nei metams nuo paskutinės dienos, kuomet buvo laikomas LAVL netinkamomis sÄ lygomis, kas, pareiÅ¡kėjo teigimu, sukėlė jam neturtinę žalÄ . Pažymėtina, kad asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 str. prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 str. prasme).

Laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta (LVAT 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). Todėl aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba virÅ¡ metų nuo paskutinio neigiamus iÅ¡gyvenimus sukėlusio atsakovo veiksmo, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pareiÅ¡kėjo nurodoma suma. Be to, atsakovo atstovas paaiÅ¡kino, kad palatos Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3, kuriose ginčo laikotarpiu kalėjo pareiÅ¡kėjas, yra įrengtos ne rėžimo zonos korpuse, todėl nėra rakinamos.

Taigi, pareiÅ¡kėjas laikotarpiais nuo 2015-08-18 iki 2015-08-25, nuo 2016-03-08 iki 2016-03-29 ir nuo 2016-06-03 iki 2016-06-10, kalint minėtose Chirurginio skyriaus palatose, turėjo galimybę visÄ dienÄ laisvu nuo medicininių procedÅ«rų metu bÅ«ti gryname ore Å¡io skyriaus lokaliniame sektoriuje. Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad maÅ¾Ä LAVL palatų plotÄ iÅ¡ dalies kompensavo pareiÅ¡kėjui suteikta judėjimo laisvė. Teismas pažymi, kad tai nepaneigia nustatyto fakto, jog pareiÅ¡kėjui nurodytu laikotarpiu nebuvo užtikrinta minimali vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma, tačiau daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje yra pagrindas sumažinti pareiÅ¡kėjui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Tuo tarpu rėžimo zonos kamerose, kuriose jo judėjimo laisvė buvo suvaržyta, pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas iÅ¡ viso 23 paras.Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

PareiÅ¡kėjas nurodė, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų patyrė 5000 Eur neturtinę žalÄ . Teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra jokių kitų duomenų, kad kalinimo sÄ lygos bÅ«tų turėjusios įtakos pareiÅ¡kėjo sveikatai ar psichologinei bÅ«klei. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis. Be to, jokie kiti skunde nurodomi pažeidimai Å¡ioje byloje nenustatyti.Ä®vertinus pažeidimo trukmę, jo pobÅ«dį, taip pat tai, kad pažeidimas nebuvo tęstinis bei tai, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu gyvendamas ne rėžimo zonos palatose (iÅ¡ viso 38 paras) laisvu nuo medicininių procedÅ«rų metu galėjo bÅ«ti ir ilsėtis gryname ore, o 23 paras kalėjo kamerų tipo palatose, neesant įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų bÅ«tų kreipęsis į pataisos namų administracijÄ , nenustačius, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų atsiradę kokie nors sveikatos sutrikimai, atsižvelgiant į Å¡iuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 420 Eur ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovo.

Tokia iÅ¡vada atitinka LVAT formuojamÄ praktikÄ analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose (žr. pvz. LVAT 2016-05-19 nutartį byloje Nr. A-756-556/2016).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, teismas  n u s p r e n d ė: PareiÅ¡kėjo S.Z. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui S.Z. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 420 Eur (keturis Å¡imtus dvideÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti.Likusioje dalyje skundÄ atmesti.

Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                  Asta Urbonienė                                                                                                                  Â