2013-08-21 Nr. AB-4316-3-61-3-01693-2012-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Veslavos Ruskan ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. K. skundą atsakovams Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2013-08-21 Nr. AB-4316-3-61-3-01693-2012-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 2013 m. gegužės 8 d. vykusiame teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas prašė sustabdyti administracinę bylą iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla, kadangi tai turės tiesioginės įtakos šios bylos baigčiai.
Full text
Administracinė byla Nr. AS146-682/2013
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01693-2012-7
Procesinio sprendimo kategorija 69.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. rugpjūčio 21 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Veslavos Ruskan ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. K. skundą atsakovams Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėja R. K. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (I t., b. l. 1−11) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT, Tarnyba, atsakovas) direktoriaus 2012 m. gegužės 24 d. įsakymą Nr. TE-157 (toliau – ir Įsakymas); 2) grąžinti pareiškėją, vidaus tarnybos majorę, į vidaus tarnybą į FNTT Administravimo valdybos Teisės ir personalo skyriaus viršininkės pareigas; 3) iš FNTT priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012 m. gegužės 24 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
2013 m. gegužės 8 d. vykusiame teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas prašė sustabdyti administracinę bylą iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla, kadangi tai turės tiesioginės įtakos šios bylos baigčiai.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 13 d. nutartimi (III t., b. l. 101–104) sustabdė administracinę bylą pagal pareiškėjos R. K. skundą iki bus išspręsta Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-1531-119/2013 (proceso Nr. 1-10-9-00068-2012-0).
Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu.
Teismas nustatė, jog Vidaus reikalų ministerijos Teisės departamento 2012 m. gegužės 17 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 3VL-23 konstatuota, kad „Tarnybos Administravimo valdybos Teisės ir personalo skyriaus viršininkė R. K., žinodama apie tai, kad FNTT prie VRM Vilniaus valdybos viršininkas V. G., vairuodamas ne jam priskirtą FNTT prie VRM tarnybai priklausantį tarnybinį automobilį TOYOTA AVENSIS, v/n (duomenys neskelbtini), 2011 m. gegužės 31 d. vykdamas į seminarą vykusį Teisingumo ministerijos mokymo centre (Sanklodiškių k., Molėtų raj.) apie 9.17 val. kelyje A14 Vilnius-Utena 23 kilometre, galimai pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET), viršydama suteiktus įgaliojimus, be jokio teisinio pagrindo šią informaciją sąmoningai nuslėpė nuo Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos, tiriančios minėtą KET pažeidimo atvejį, kuriai pateikė ir tikrovės neatitinkančius faktus apie tai, kad asmuo, vairavęs minėtą automobilį, skubiai vykdė jam pavestą operatyvinę užduotį (2011 m. lapkričio 24 d. raštas Nr. 25/4-4-1-12880), bei tokiu būdu padėjo V.
G. išvengti administracinės atsakomybės. Tokiais savo veiksmais R. K. pažemino pareigūno vardą veikė priešingai savo esminėms pareigoms, t. y. pažeidė bendrųjų tarnybinių pareigų atlikimą bei pareigūno elgesį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus: Statuto 3 str. 9 d. 3 p., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 12 str. 1 d. 2 p., 3 p.; Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM tarnautojų tarnybinės etikos kodekso 6.1.p., 6.3.p., 6.4. p., 7.1.p., 7.5.p., 7.8. p., 7.10.p., 7.11 p., 7.12.p.. 11.5.p., 14.
9. p.; FNTT prie VRM darbo reglamento 121 p.; pareigybės aprašymo 7.5.p., 7.7.p., 7.9. p.). R. K. veiksmuose dėl minėto įgaliojimų viršijimo įžvelgtini ir piktnaudžiavimo tarnyba bei dokumentų klastojimo požymiai (BK 228 str., BK 300 str.). Be to, konstatavo ir tai, kad „Tarnybos Administravimo valdybos Teisės ir personalo skyriaus viršininkė R. K., 2012 m. gruodžio 28 d. gavusi Tarnybos pavaduotojo V. G. pavedimą atlikti tarnybinį patikrinimą pagal anoniminį skundą dėl Tarnybos Vilniaus valdybos viršininko V. G. veiksmų, pažeidinėjant KET ir liekant nenubaustam, bei žinodama, kad anoniminiame skunde kalbama apie jos veiksmus, pasirašant 2011 m. lapkričio 24 d. raštą Nr. 24-4-4-1-12880 Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybai, nenusišalino nuo tyrimo, nuslėpė šią informaciją tiek nuo tuometinės Tarnybos vadovybės, tiek nuo patikrinimą atliekančio pavaldinio J. G. bei minėtais veiksmais pažeidė VPIDVTĮ 3 str. 2 p., 11 str. 1 d., 4 d., Tarnybos tarnautojų tarnybinės etikos kodekso 7.4. p. reikalavimus.“ ( I t., b. l. 13–31).
Teismas 2013 m. gegužės 28 d. nutartimi atnaujino administracinę bylą ir įpareigojo pareiškėją pateikti teismui duomenis apie jai pareikštą kaltinimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-1531/119/2013 (proceso Nr. 1-10-9-00068-2012-0) (III t., b. l. 64 – 65).
Pareiškėja 2013 m. gegužės 31 d. teismui pateikė Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2012 m. kovo 26 d. kaltinamąjį aktą (III t., b. l. 71–88). Kaltinamajame akte pareiškėja kaltinama tuo, „jog piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir viršijo įgaliojimus, o būtent: ji, V. G. sukurstyta padaryti nusikalstamą veiką – V. G. paprašyta padėti jam išvengti atsakomybės už jo padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 14 d. iki 2012 m. vasario 10 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, eidama Tarnybos Administravimo valdybos viršininkės pareigas, adresu Šermukšnių g. 3, Vilniuje, panaudodama savo tarnybinę padėtį priešingai tarnybos interesams, siekdama nuslėpti Tarnybos Vilniaus valdybos viršininko V.
G. galimai padarytą Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimą, vairuojant jam nepriskirtą Tarnybai priklausantį tarnybinį automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), žinodama, kad 2011 m. gegužės 31 d. apie 9.17 val., kelyje A14 Vilnius-Utena 23 kilometre, minėtą automobilį, grįždamas į Teisingumo ministerijos mokymo centre (Sanklodiškių k., Molėtų raj.) vykusį seminarą, vairavo ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus pažeidė Tarnybos Vilniaus valdybos viršininkas V. G., savo pavaldiniui, Tarnybos Administravimo valdybos Turto skyriaus vedėjui A.
R., kuriam buvo pavesta parengti atsakymą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2011 n. rugsėjo 9 d. (rašto reg. Nr. 10-10-S-15820) paklausimą, nurodė palaukti su atsakymo rengimu, ir tik po nepagristai ilgo laiko, 2011 m. lapkričio mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, davė A. R. žodinį nurodymą parengti šį atsakymą nenurodant, kas vairavo minėtą automobilį, bet nurodant, kad automobilį vairavęs asmuo vykdė operatyvinę užduotį. Po to, atsižvelgiant į Administravimo valdybos viršininko pareigybės aprašymo 7.9 p., Tarnybos darbo reglamento 117 p., 119 p, 121 p., 127 p., 128 p., įtvirtintas nuostatas, neturėdama įgaliojimų, ji surašė ir savo parašu patvirtino 2011 m. lapkričio 24 d. raštą reg.
Nr. 25/4-4-1-12880, kaip atsakymą į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2011 m. rugsėjo 9 d. (rašto reg. Nr. 10-10-S-15820) paklausimą, kuriame pateikė žinomai tikrovės neatitinkančią informaciją, kad asmuo, vairavęs minėtą automobilį, skubiai vykdė jam pavestą operatyvinę užduotį, todėl prašomi duomenys nebus teikiami. Dėl tokio atsakymo pateikimo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyboje 2011 m. lapkričio 30 d. buvo priimtas nutarimas (Nr. 110531-8432) dėl minėto Kelių eismo taisyklių pažeidimo bylos teiseną nutraukti suėjus patraukimo administracinėn atsakomybėn senaties terminui, todėl V.
G. išvengė administracinės atsakomybės.
Tęsdama savo nusikalstamą veiką, eidama Tarnybos Administravimo valdybos viršininkės pareigas, ji, 2011 m. gruodžio 28 d. gavusi pavedimą atlikti tarnybinį patikrinimą pagal anoniminį skundą dėl Tarnybos Vilniaus valdybos viršininko V. G. veiksmų, galimai tarnybiniu automobiliu pažeidus Kelių eismo taisyklių reikalavimus bei likus nenubaustam, žinodama, kad anoniminiame skunde kalbama apie jos veiksmus, surašant ir pateikiant minėtą 2012 m. lapkričio 24 d. raštą Nr. 24-4-4-1-12880, todėl atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 str. 5 p., Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 2 p., 11 str. 1 d., 4 d., Tarnybos Tarnautojų tarnybinės etikos kodekso 7.4 p. įtvirtintas nuostatas turėdama pareigą nusišalinti, sąmoningai nuslėpė šią informaciją nuo tarnybinį patikrinimą atliekančio pavaldinio, tuo metu ėjusio Tarnybos Teisės ir personalo skyriaus vyriausiojo inspektoriaus pareigas J. G., aktyviai dalyvavo šio tarnybinio patikrinimo eigoje, dėl to tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta jokių V. G. padarytų pažeidimų požymių (2012 m. vasario 10 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 04/4-5-2-1309), tokiais savo veiksmais ji piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, viršijo įgaliojimus ir taip padarė didelę žalą valstybei, kuri pasireiškė pareigūno vardo diskreditavimu ir Tarnybos prestižo, autoriteto bei pasitikėjimo Tarnyba, kaip institucija, sumenkinimu t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 1 d.
Taip pat R. K. kaltinama tuo, kad suklastojo tikrą dokumentą ir panaudojo žinomai suklastotą tikrą dokumentą, o būtent: ji, V. G. sukurstyta padaryti nusikalstamą veiką – V. G. paprašyta padėti jam išvengti atsakomybės už jo padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, 2011 m. lapkričio 23 d., eidama Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba) Administravimo valdybos viršininkės pareigas, adresu Šermukšnių g. 3, Vilniuje, neturėdama įgaliojimų, ant Tarnybos Administravimo valdybos blanko savo vardu surašė ir savo parašu patvirtino atsakymą (rašto reg. Nr. 25/4-4-1-12880) į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2011 m. rugsėjo 9 d. (rašto reg. Nr. 10-10-S-15820) paklausimą, kuriuo buvo prašoma pranešti, kas 2011 m. gegužės 31 d. apie 9.17 val., kelyje A14 Vilnius-Utena 23 kilometre, vairavo Tarnybai priklausantį tarnybinį automobilį „Toyota Avensis“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir galimai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus,- ji, siekdama paleisti šį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą, įtvirtino žinomai tikrovės neatitinkančią informaciją,- kad paklausime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje tarnybiniu automobiliu „Toyota Avensis“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) naudojęsis asmuo, galimai pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus, skubiai vykdė jam pavestą operatyvinę užduotį, todėl prašomos informacijos suteikti negalima, kadangi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo normomis, detalūs duomenys, galintys atskleisti įslaptintus operatyvinės veiklos metodus ir priemones, operatyvinių veiksmų atlikimo taktiką, sutrikdyti operatyvinę veiklą ar padaryti žalą nebaigtiems operatyviniams tyrimams, taip pat duomenys, galintys atskleisti operatyvinės veiklos slaptuosius dalyvius, neteikiami,- taip ji suklastojo tikrą dokumentą, kurį, tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2011 m. lapkričio 24 d. pateikė išsiųsti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai kaip tikrą,- taip šį žinomai suklastotą dokumentą panaudojo, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d.“.
Iš informacinės teismų sistemos LITEKO, teismas nustatė, kad minėta baudžiamoji byla Nr. 1-1531-119/2013 (proceso Nr. 1-10-9-00068-2012-0) nagrinėjama Vilniaus miesto apylinkės teisme. Paskirti teisiamieji posėdžiai: 2013 m. birželio 10 d., 2013 m. birželio 12 d. ir 2013 m. birželio 25 d.
Įvertinęs tarnybinio tyrimo išvadą bei kaltinamajame akte pareiškėjai pareikštus kaltinimus, teismas darė išvadą, kad aplinkybės, nustatytos baudžiamojoje byloje dėl R. K. pareikšto kaltinimo piktnaudžiavus tarnybine padėtimi ir viršijus įgaliojimus, turės įtakos, vertinant pareiškėjos ginčijamo įsakymo teisėtumą bei pagrįstumą, t. y. tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, kad R. K. tyčia, sąmoningai nuslėpė jai žinomą informaciją nuo Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos ir pateikė tikrovės neatitinkančius faktus apie tai, kad asmuo, vairavęs minėtą automobilį, skubiai vykdė jam pavestą operatyvinę užduotį (2011 m. lapkričio 24 d. raštas Nr. 25/4-4-1-12880), bei tokiu būdu padėjo V. G. išvengti administracinės atsakomybės. Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turės įtakos vertinant pareiškėjos ginčijamo įsakymo teisėtumą bei pagrįstumą, nes pareiškėjos, kaip pareigūnės veikoje nurodyti tarnybinio nusižengimo požymiai susieti su jai inkriminuota nusikalstama veika. Tai buvo konstatuota ir tarnybinio patikrinimo išvadoje, nurodžius, jog „R. K. veiksmuose dėl minėto įgaliojimų viršijimo įžvelgtini ir piktnaudžiavimo tarnyba bei dokumentų klastojimo požymiai (BK 228 str., BK 300 str.)“
Remdamasis išdėstytais argumentais ir vadovaudamasis ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas nutarė, kad negalima nagrinėti administracinės bylos ir ji turi būti sustabdyta, kol bus išspręsta baudžiamoji byla Nr. 1-1531-119/2013 (proceso Nr. 1-10-9-00068-2012-0).
III. Atsakovas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė atskirąjį skundą (III t., b. l. 107−110), kuriuo prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.
Atskirajame skunde teigia, kad teismas, skundžiama nutartimi sustabdydamas administracinės bylos nagrinėjimą, nepagrįstai vadovavosi ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu − kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Akcentuoja, kad teismo nuosprendis (apkaltinamasis ar išteisinamasis) negali būti tiesiogiai siejamas su pareigūno vardo pažeminimu (kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis). Pažymi, jog, skundžiamas įsakymas priimtas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 56 straipsnio 1 dalimi ir 28 straipsnio 1 dalimi bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Teisės departamento 2012 m. gegužės 17 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 3VL- 23, kurioje Tarnybos direktoriui K. J. siūlyta Tarnybos Administravimo valdybos Teisės ir personalo skyriaus viršininkę R. K. atleisti iš vidaus tarnybos sistemos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą). O vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 56 straipsnio 1 dalimi, esant Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytam pagrindui, pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigūnas nebegali tęsti tarnybos. Pažymi, kad administracinėje byloje nustatytų ir surinktų duomenų pakanka, kad būtų išspręstas skundžiamo Tarnybos direktoriaus įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Taip pat pažymi, kad sustabdžius administracinę bylą iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo, administracinės bylos nagrinėjimas nepagrįstai užsitęstų, būtų pažeistas proceso operatyvumo principas.
Pareiškėja R. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo 2013 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Pažymi, kad šioje administracinėje byloje ir baudžiamojoje byloje, nagrinėjamoje Vilniaus miesto apylinkės teisme, tiriamos tapačios aplinkybės. Teigia, kad tarnybinės atsakomybės už galimą pareigūno vardo pažeminimą klausimai gali būti išnagrinėti administracinėje byloje objektyviau ir išsamiau pirmiau išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje teismas turi nustatyti objektyvią tiesą − ar pareiškėja buvo sukurstyta parengti ir pasirašyti raštą Kelių policijos valdybai. Atkreipia dėmesį, jog aptariamoje baudžiamoje byloje sprendžiama dėl šiai bylai reikšmingų aplinkybių vertinimo, apklausiami asmenys dėl tų pačių aplinkybių, kurios turi būti įvertintos ir nagrinėjamoje administracinėje byloje. Teigia, kad tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą, administracinėje byloje būtų galima tinkamai įvertinti tarnybinio ginčo klausimus, kartu būtų išvengta skirtingų teismų sprendimų vertinant tas pačias ginčų aplinkybes. Dėl atsakovo argumento, dėl proceso operatyvumo principo pažeidimo, pažymi, kad šis principas negali paneigti teisingumo principo, todėl ta aplinkybė, jog procesas konkrečioje byloje gali užtrukti šiek tiek ilgiau, nėra pagrindas naikinti teismo nutartį, kuria byla buvo sustabdyta. Atkreipia dėmesį, jog remiantis Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos, patvirtintos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. 1V-308, 11 punktu, tarnybinis patikrinimas turėjo būti sustabdytas.
Atsakovas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija atsiliepimu į atskirąjį skundą, prašo patenkinti atsakovo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartį panaikinti.
Atskirajame skunde nurodo, kad pareiškėjos veikos epizodas (pareiškėjos veiksmai, vertintini kaip pareigūno vardo pažeminimas), dėl kurio ji yra atleista iš vidaus tarnybos, vadovaujantis ABTĮ 86 straipsnio 2 dalies nuostatomis, privalo būti tiriamas Vilniaus apygardos administraciniam teisme nagrinėjamoje byloje, nepriklausomai nuo to, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama baudžiamoji byla dėl tapačių pareiškėjos veiklų, kvalifikuotų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnį.
Pažymi, jog remiantis teismų praktika, vidaus tarnybos pareigūnams padarius teisės pažeidimus, kurie gali būti kvalifikuoti ir kaip tarnybinis nusižengimas, ir kaip nusikalstama veika, tarnybinis patikrinimas dėl jų atliktų veikų nestabdomas, o tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra užbaigiama, jeigu pareigūno veikoje yra savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių. Taigi, tais atvejais, kai egzistuoja savarankiško tarnybinio nusižengimo požymiai, nors papildomai dėl pareigūno veikos dar atliekamas ikiteisminis tyrimas arba teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, šių procesinių veiksmų rezultatai neturi esminės reikšmės nei skiriant tarnybinę nuobaudą, nei, atitinkamai vertinant jos skyrimo teisėtumą (remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-438-624/2008, skelbta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje, Nr. 5(15), 2008 gegužė-rugpjūtis; 2009 m. birželio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-438-347/2009).
Pažymi, kad atliekant tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjos veiksmų, buvo vertinama tai, ar jos veikoje yra savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, kurie įgalintų nestabdyti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros ir, manytina, pagrįstai buvo konstatuota, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatyti R. K. veiksmai (jų visuma) yra pakankami išvadai apie savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių buvimą, t. y. pagrįstai atriboti nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo pareiškėjai, todėl tiek tarnybinio patikrinimo išvados, tiek įsakymo, kuriuo pareiškėja atleista iš vidaus tarnybos, priėmimui baudžiamosios bylos baigtis bet kuriuo atveju negali turėti įtakos.
Taip pat pažymi, kad pareigūno, veiksmų įvertinimas kaip pareigūno vardo pažeminimas nepriklauso nuo to, ar jis buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn (nuteistas ar išteisintas), nes pagal Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnio 1 dalį, pareigūnai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn, neatsižvelgiant į baudžiamosios ar administracinės atsakomybės taikymą. Tokios pozicijos laikosi ir teismų praktika (remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A662-3536/2011).
Atsižvelgiant į tai, daro išvadą, kad vien tai, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla ir Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla yra tarpusavyje susijusios, nagrinėjamu atveju nėra pakankama ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų taikymui. Taip pat sutinka su atsakovo Tarnybos argumentu dėl proceso operatyvumo principo pažeidimo sustabdžius bylos nagrinėjimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Atskirasis skundas tenkintinas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas sustabdo bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.
Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota dėl ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo, šiuo pagrindu administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Tai reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-406/2009, 2010 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-301/2011, kt.). Pažymėtina, kad tai, jog kitoje byloje nustatyti faktai palengvina įrodinėjimo procesą administracinėje byloje (ABTĮ 58 str. 2 d.), nesuponuoja visais atvejais išvados, jog negalima nagrinėti vienos bylos, kol nėra išnagrinėta kita teisme nagrinėjama byla (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-81/2012, 2012 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-155/2012). Vien tai, kad nagrinėjama byla ir kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, yra tarpusavyje susijusios, nėra pakankama ABTĮ 98 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų taikymui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-335/2010). Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgus į bylos aplinkybes būtina nustatyti, ar iš tiesų egzistuoja prejudicinis ryšys tarp bylų (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-665/2010, 2011 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-301/2011).
Šioje administracinėje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl 2012 m. gegužės 24 d. Tarnybos direktoriaus įsakymo Nr. TE-157 „Dėl R. K. atleidimo“ (I t., b. l. 12), kuriuo pareiškėja buvo atleista iš Tarnybos Administravimo valdybos Teisės ir personalo skyriaus viršininkės pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo. Iš minėto įsakymo ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Teisės departamento 2012 m. gegužės 17 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 3VL-23 (toliau – ir Išvada), kurios pagrindu priimtas šis įsakymas, matyti, kad pareiškėja atleista iš tarnybos vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktu (pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą).
Išvados (I t., b. l. 13−31), kuri yra ginčijamo Įsakymo priėmimo pagrindas, konstatuojamosios dalies 2 ir 3 punkte pateiktos išvados kokios tarnybinio patikrinimo metu nustatytos R. K. veikos laikytinos pažeidžiančiomis bendrųjų tarnybinių pareigų atlikimą bei pareigūno elgesį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir pateiktas jų teisinis kvalifikavimas pagal konkrečias teisės normas. Išvados 2 punkte nurodyta, kad „Tarnybos Administravimo valdybos Teisės ir personalo skyriaus viršininkė R. K., žinodama apie tai, kad FNTT prie VRM Vilniaus valdybos viršininkas V.
G., vairuodamas ne jam priskirtą FNTT prie VRM tarnybai priklausantį tarnybinį automobilį TOYOTA AVENSIS, v/n (duomenys neskelbtini), 2011 m. gegužės 31 d. vykdamas į seminarą vykusį Teisingumo ministerijos mokymo centre (Sanklodiškių k., Molėtų raj.) apie 9.17 val. kelyje A14 Vilnius-Utena 23 kilometre, galimai pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – KET), viršydama suteiktus įgaliojimus, be jokio teisinio pagrindo šią informaciją sąmoningai nuslėpė nuo Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos, tiriančios minėtą KET pažeidimo atvejį, kuriai pateikė ir tikrovės neatitinkančius faktus apie tai, kad asmuo, vairavęs minėtą automobilį, skubiai vykdė jam pavestą operatyvinę užduotį (2011 m. lapkričio 24 d. raštas Nr. 25/4-4-1-12880), bei tokiu būdu padėjo V.
G. išvengti administracinės atsakomybės. Tokiais savo veiksmais R. K. pažemino pareigūno vardą veikė priešingai savo esminėms pareigoms, t. y. pažeidė bendrųjų tarnybinių pareigų atlikimą bei pareigūno elgesį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus: Statuto 3 str. 9 d. 3 p., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo 12 str. 1 d. 2 p., 3 p.; Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM tarnautojų tarnybinės etikos kodekso 6.1.p., 6.3.p., 6.4. p., 7.1.p., 7.5.p., 7.8. p., 7.10.p., 7.11 p., 7.12.p.. 11.5.p., 14.
9. p.; FNTT prie VRM darbo reglamento 121 p.; pareigybės aprašymo 7.5.p., 7.7.p., 7.9. p.). <...>“. Išvados 3 punkte, nurodyta, kad „Tarnybos Administravimo valdybos Teisės ir personalo skyriaus viršininkė R. K., 2012 m. gruodžio 28 d. gavusi Tarnybos pavaduotojo V. G. pavedimą atlikti tarnybinį patikrinimą pagal anoniminį skundą dėl Tarnybos Vilniaus valdybos viršininko V. G. veiksmų, pažeidinėjant KET ir liekant nenubaustam, bei žinodama, kad anoniminiame skunde kalbama apie jos veiksmus, pasirašant 2011 m. lapkričio 24 d. raštą Nr. 24-4-4-1-12880 Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybai, nenusišalino nuo tyrimo, nuslėpė šią informaciją tiek nuo tuometinės Tarnybos vadovybės, tiek nuo patikrinimą atliekančio pavaldinio J. G. bei minėtais veiksmais pažeidė VPIDVTĮ 3 str. 2 p., 11 str. 1 d., 4 d., Tarnybos tarnautojų tarnybinės etikos kodekso 7.4. p. reikalavimus“.
Pirmosios instancijos teismo nutartis dėl administracinės bylos, kurioje nagrinėjamas tarnybinis ginčas, sustabdymo iki teisme bus išspręsta baudžiamoji byla galėtų būti pripažinta pagrįsta ir teisėta tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad negalima nagrinėti administracinės bylos, kol bus išspręsta byla, nagrinėjama baudžiamąja tvarka (ABTĮ 98 str.1 d. 3 p.). Nagrinėjamoje situacijoje administracinės bylos nebūtų galima nagrinėti iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo tuo atveju, jei pareiškėjos (statutinės valstybės tarnautojos) veikų, kvalifikuotų kaip tarnybinis nusižengimas, nebūtų įmanoma atriboti nuo galimai padarytų nusikalstamų veikų, nagrinėjamų teisme baudžiamojo proceso tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartyje administracinėje byloje A438-624/2008 (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis, Nr. 5(15), 2008 m.) išaiškinta, kad jei pareigūno veiką yra įmanoma atriboti nuo galimai padarytos nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir įvertinti tai kaip savarankišką tarnybinį nusižengimą, tarnybinis patikrinimas neturėtų būti stabdomas, nes kompetentingų institucijų tyrimo rezultatai tarnybiniam patikrinimui esminės reikšmės neturėtų.
Tarnybinės atsakomybės pagrindas – tarnybinis nusižengimas, kuris Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje apibrėžiamas kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Iš minėtos Išvados turinio matyti, kad galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikusi institucija aiškiai įvardijo veikas, kuriomis, institucijos nuomone, pareiškėja pažemino pareigūno vardą ir šias veikas kvalifikavo pagal konkrečias teisės aktų normas, užtraukiančias tarnybinę atsakomybę. Tarp jų nurodyta eilė VRM tarnautojų tarnybinės etikos kodekso normų pažeidimų. Pažymėtina, kad tarnybinės etikos normų pažeidimas nepatenka į baudžiamosios jurisdikcijos sritį. Išvados konstatuojamosios dalies 2 dalyje įrašytas teiginys, kad pareiškėjos veiksmuose galima įžvelgti ir BK 228 ir 300 straipsnių požymių, skirtingai nei nurodė, pirmosios instancijos teismas, yra tik tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikusios institucijos nuomonė į kurią atižvelgiant Išvados kopija buvo išsiųsta prokuratūrai pagal kompetenciją spręsti, ar dėl Išvadoje nustatyto fakto yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjos galimai padarytas tarnybinis nusižengimas, gali būti atribotas nuo galimai padarytų nusikalstamų veikų, dėl kurių vyksta baudžiamasis procesas. Tai patvirtina Išvados turinys (konstatuojamosios dalies 2, 3 punktai), iš kurio akivaizdu, kad tarnybinį patikrinimą atlikusi institucija aiškiai įvardijo, kokie konkretūs pareiškėjos atlikti veiksmai, kvalifikuoti pagal atitinkamas teisės aktų normas kaip pareigūno vardo pažeminimas, dėl kurio pareiškėja buvo atleista iš tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Tarnybinės atsakomybės taikymo aspektu pareiškėjos veiksmai Išvadoje buvo vertinami kaip funkcijų, priklausančių pagal jos tarnybinį statusą ir nustatytų specialiais teisės aktais, nevykdymas ar netinkamas vykdymas.
Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors ir yra duomenų, jog nagrinėjama administracinė byla ir baudžiamoji byla Nr. I-1531-119/2013 yra susijusios su tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau pareiškėjos veikas tarnybinės atsakomybės prasme atriboti galima. Todėl pagrindo stabdyti administracinę bylą nebuvo. Atsižvelgiant į tai, atsakovo atskirasis skundas tenkintinas ir pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina.
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
atsakovo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartį panaikinti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimė Baltrūnaitė
Veslava Ruskan
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė