647050e0-5e5a-4fa3-a7bc-e210d93aedc4 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla Nr               Baudžiamoji byla Nr. 1A-132/2011               Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                    1.1.4.2; 1.2.3.2.7; 1.2.4.2.7; 1.2.20.5; (S)                                                                                          2.4.6.4.1.    LIETUVOS Apeliacinis teismas NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. liepos 4 d.       Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininko Viktoro Kažio,teisėjų:

Valdimaro Bavėjano, RÅ«tos Mickevičienės, sekretoriaujant Gabrielei SamaÅ¡kienei, Ingai Jurgaitienei, Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Gintautui GudžiÅ«nui, ArÅ«nui Vereniui, Arvydui Kuzminskui, gynėjams advokatams Rimui Andrikiui, Simonui Bareikai, Birutei Strimaitytei, Leonorai Vasiliauskienei, Anatolijui Svilai,  iÅ¡teisintiesiems Č. D. , H. K. , R. J. , nuteistiesiems M. A. , R. P. , D. V. , N. J. ,  nukentėjusiems G. L. , J. L. , Ž. L. , ekspertėms Žavintai Pikutienei, Jelenai Devenson, Renatai Konarskienei, Elenai Å alnaitei,  teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokuroro, nukentėjusiųjų G.

L. ir J. L. , nuteistųjų D. V. , N. J. , R. P. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2006 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, kuriuo: Č. D. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 7 p. išteisintas, nenustačius jo dalyvavimo šio nusikaltimo padaryme.D. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. ir nubaustas 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda.N. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. ir nubaustas 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda.R. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. ir nubaustas 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda.Nukentėjusiųjų J.

L. , G. L. ir Ž. L. įstatyminės atstovės – J. L. civiliniai ieÅ¡kiniai atmesti.Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas M. A. ir iÅ¡teisinti H. K. bei R. J. , tačiau jų atžvilgiu nuosprendis yra įsiteisėjęs.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : D. V. ir N. J. nuteisti už tai, kad bÅ«dami liudytojais bei pasiraÅ¡ytinai įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , 2003 m. rugpjūčio 21 d. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros tarnybinėse patalpose, esančiose Dvaro g. 90, Å iauliuose, ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 82-1-0332-03 dėl pasikėsinimo nužudyti G.

L. kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du, davė melagingus parodymus, nurodydami, jog jie 2003 m. birželio 1 d. vakare buvo kartu su Č. D. ir, tik sužinoję apie įvykį, Č. D. automobiliu „Toyota 4 Runner“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , važiavo į įvykio vietÄ , kur buvo įvykusi G. L. vairuojamo automobilio „Seat Toledo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) avarija, tačiau nustatyta, kad Č. D. savo automobiliu persekiojo G. L. automobilį prieÅ¡ įvykstant avarijai.

R. P. nuteistas už tai, kad bÅ«damas liudytoju bei pasiraÅ¡ytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , 2003 m. rugpjūčio 25 d. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros tarnybinėse patalpose, esančiose Dvaro g. 90, Å iaulių mieste, ikiteisminio tyrimo metu, baudžiamojoje byloje Nr. 82-1-0332-03 dėl pasikėsinimo nužudyti G. L. kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du, davė melagingus parodymus, nurodydamas, jog jis 2003 m. birželio 1 d. vakare matė Raseinių miesto centre, automobilių aikÅ¡telėje prie vaistinės Č.

D. , prieÅ¡ sužinant apie G. L. vairuojamo automobilio avarijÄ , ir, tik sužinojus apie minėtÄ Ä¯vykį prie Dubysos upės, Č. D. su savo automobiliu „Toyota 4 Runner“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , kuriame buvo D. V. ir N. J. , nuvažiavo jo pažiÅ«rėti, tačiau nustatyta, kad Č. D. su savo automobiliu persekiojo G. L. automobilį prieÅ¡ įvykstant pastarajai avarijai ir, įvykus autoįvykiui, jis nebuvo miesto centre prie vaistinės esančioje automobilių aikÅ¡telėje.M.

A. nuteistas už tai, kad baudžiamojoje byloje, bÅ«damas liudytoju bei pasiraÅ¡ytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , 2003 m. rugpjūčio mėn. 25 d., Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros tarnybinėse patalpose, esančiose Dvaro -90, Å iauliai, ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 82-1-0332-03 dėl pasikėsinimo nužudyti G. L. kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du, davė melagingus parodymus, nurodydamas, jog jis 2003-06-01 vakare matė Raseinių miesto centre, automobilių aikÅ¡telėje prie vaistinės Č.

D. prieÅ¡ sužinant apie G. L. vairuojamo automobilio avarijÄ ir tik sužinojus apie minėtÄ Ä¯vykį prie Dubysos upės, Č. D. su savo automobiliu TOYOTA 4 RUNNER, v/n (duomenys neskelbtini) , nuvažiavo jo pažiÅ«rėti, tačiau iÅ¡ telefoninių pokalbių suvestinių nustatyta, kad Č. D. su savo automobiliu persekiojo G. L. automobilį prieÅ¡ įvykstant G. L. vairuojamo automobilio avarijai ir įvykus auto įvykiui jis nebuvo miesto centre prie vaistinės esančioje automobilių aikÅ¡telėje.       Č.

D. buvo kaltinamas tuo, kad 2003 m. birželio 1 d., apie 23.30 val., Raseinių rajone, kelyje Raseiniai - Baisogala ties (duomenys neskelbtini) kaimu, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pasikėsino kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu nužudyti G. L. , t. y. vairuodamas jam priklausantį automobilį „Toyota 4 Runner“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , persekiojo G. L. , važiavusį su žmona J. L. ir mažamete Ž. L. automobiliu „Seat Toledo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį apšaudė ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, važiavę kartu su Č.

D. , ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu Å¡aunamuoju ginklu, padarydami G. L. vairuojamam „Seat Toledo“ automobiliui 36 Å¡autinius pažeidimus, dėl to G. L. , nesuvaldęs Å¡io automobilio, nuvažiavo nuo kelio, vertėsi bei buvo sunkiai sužalotas jis pats - G. L. , kuriam nustatyti odos nubrozdinimai kÅ«ne, galvoje, muÅ¡tinė žaizda smakre, kairės ausies iÅ¡orinės landos plyÅ¡imas, galvos smegenų sumuÅ¡imai, kraujo iÅ¡siliejimas po voratinkliniu dangalu, kairės pusės III, IV, V, VI Å¡onkaulių lūžimai, kas sukėlė kraujo susikaupimÄ krÅ«tinplėvės ertmėje (400 ml), plaučių uždegimÄ , deÅ¡inės pusės galÅ«nių dalinį paralyžių, taip pat sunkiai sužalota mažametė Ž.

L. , kuriai nustatyti odos nubrozdinimai kūne, muštinė žaizda viršugalvyje, galvos smegenų sukrėtimas, momenkaulio įspaustinis lūžimas, alkūnkaulio ir stipinkaulio, šlaunikaulio lūžimai, bei nežymiai sužalota J. L. , kuriai nustatyta plėštinė žaizda kaktos srityje - viršugalvyje, galvos smegenų sukrėtimas, kūno sumušimas, tačiau Č. D. nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes įvykio vietoje sustojo greitosios medicinos pagalbos ekipažas, t. y. buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 7 p., padarymu.

H. K. ir R. J. buvo kaltinami tuo, jog baudžiamojoje byloje bÅ«dami liudytojais bei pasiraÅ¡ytinai įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , 2003 m. rugpjūčio mėn. 22 d., Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros tarnybinėse patalpose, esančiose Dvaro - 90, Å iauliai, ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 82-1-0332-03 dėl pasikėsinimo nužudyti  G. L. kitų  žmonių  gyvybei  pavojingu  bÅ«du,  davė  melagingus  parodymus, nurodydami, kad jie nežino, kas persekiojo G.

L. vairuojamÄ automobilį, patys nepersekiojo G. L. vairuojamo automobilio, į vietÄ kur apsivertė G. L. automobilis važiavo tik sužinoję, jog ten yra įvykusi auto avarija, t.y. apie jiems žinomo padaryto nusikaltimo aplinkybes, tačiau iÅ¡ telefoninių pokalbių suvestinių nustatyta, kad jie žinojo bei patys asmeniÅ¡kai dalyvavo G. L. vairuojamo automobilio persekiojime, o R. J. dar ir matė įvykstančiÄ G. L. vairuojamo automobilio avarijÄ , apie kuriÄ telefonu pranešė S. V. , t. y. buvo kaltinami nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d.

   Šiaulių apygardos teismo 2006 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu Č. D. pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 7 p. išteisintas, nenustačius jo dalyvavimo šio nusikaltimo padaryme, Šiaulių apygardos teismo 2006 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu H. K. ir R. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių. Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo nuosprendžio dalį, kurioje Č.

D. iÅ¡teisintas, panaikinti ir priimti jo atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį:- Č. D. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 7 p., ir nuteisti 8 (aÅ¡tuonerių) metų laisvės atėmimo bausme;- tenkinti nukentėjusiųjų J. L. , G. L. ir Ž. L. įstatyminės atstovės – J. L. civilinius ieÅ¡kinius.Prokuroras skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių, jog nukentėjusįjį G.

L. persekioję asmenys turėjo tikslÄ jį nužudyti ir, kad tarp Å¡iame persekiojime dalyvavusio Č. D. veikos bei padarinių (autoavarijos) nėra priežastinio ryÅ¡io, teigia, kad Č. D. pirmosios instancijos teismas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 7 p. iÅ¡teisino nepagrįstai. Prokuroras skunde nurodo, kad prieÅ¡ingai negu konstatuota skundžiamame nuosprendyje, nukentėjusiųjų G. L. , J. L. , Ž. L. parodymai nuoseklÅ«s, juos patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai - 2003 m. birželio 3 d.

įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo duomenys apie kelyje Raseiniai – VosyliÅ¡kis rastas dvi 16 kalibro Å¡ovinio tÅ«teles, jų iÅ¡sidėstymo vietÄ , 2003 m. liepos 9 d. specialisto iÅ¡vada Nr. 3515, kurioje nurodyta, kad minėtos tÅ«telės iÅ¡Å¡autos iÅ¡ skirtingų ginklų. Nukentėjusieji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios tvirtino, kad jų automobilį persekiojo Č. D. vairuojamas džipas, iÅ¡ kurio abiejų pusių buvo Å¡audoma.Apelianto nuomone, nustatydamas aplinkybes ar Č. D. vairavo automobilį „Toyota 4 Runner“ įvykio metu, teismas neatsižvelgė į paties Č.

D. parodymus apie tai, kad 2003 m. birželio 1 d. vakarÄ jis vairavo minėtÄ automobilį, jog tokiu automobiliu (džipu) važinėjo jis vienintelis, kad vyko juo į vietÄ , kur G. L. patyrė avarijÄ . Teismas taip pat neįvertino telefoninių pokalbių suvestinėse užfiksuotų duomenų, iÅ¡ kurių matyti, kad 2003 m. birželio 1 d., 23.30.52 val., Č. D. , kalbėdamas iÅ¡ abonento Nr. (duomenys neskelbtini), aiÅ¡kino H. K. , kad link Dubysos ant kalno vejasi G. L. , bet jo „nepaima su džipu“.

Netrukus po šio pokalbio Dubysos pakalnėje atsitiko autoįvykis. Iš kito pokalbio, įvykusio 23.33.55 val., t. y. po 125 sekundžių, tarp R. J. ir S. V. , turinio matyti, kad įvyko avarija – G. L. „susivartė“. Šie telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir įrašų darymo protokole bei suvestinėse užfiksuoti duomenys prieštarauja Č. D. parodymams bei patvirtina nukentėjusiųjų parodymus, jog iki pat Dubysos pakalnės Č. D. vairuojamas automobilis buvo už G.

L. automobilio.Prokuroras skunde teigia, kad teismas, remdamasis operatyvine medžiaga, nevertino melagingai liudijusių A. Z. , S. M. parodymų apie tai, kad tÄ vakarÄ jokių Å¡Å«vių negirdėjo, nieko nepersekiojo ir į niekÄ neÅ¡audė. Taip pat teismas neatsižvelgė į D. V. , N. J. , R. P. , M. A. motyvus bei tikslus siekiant, kad Č. D. iÅ¡vengtų baudžiamosios atsakomybės. Minėti asmenys ikiteisminio tyrimo metu pateikė praÅ¡ymus apklausti juos byloje liudytojais, nurodydami, jog gali patvirtinti Č.

D. nekaltumÄ . Tuo tarpu bylÄ iÅ¡nagrinėjus teisme, skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, jog Å¡ie asmenys apie minėtas aplinkybes davė melagingus parodymus.Apelianto nuomone, sprendžiant Č. D. veikos kvalifikavimo klausimÄ , darytina iÅ¡vada, jog Č. D. , veikdamas tiesiogine tyčia, kartu su tyrimo nenustatytais asmenimis, kėsinosi kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du nužudyti G. L. . Nors Č. D. veiksmai vertintini kaip antraeilio vykdytojo, nes pats jis neÅ¡audė, o tik vairavo automobilį, tačiau tokiu bÅ«du siekė sumažinti atstumÄ , aplenkti G.

L. automobilį, realiai nieko nepadarė, kad išvengtų siekiamų pasekmių (nors galėjo) nesustojo, nesiliovė vytis (persekioti) G. L. automobilio, kad bendrininkų šūviai, kuriuos jis matė, būtų taiklesni. Taigi, Č. D. suvokė savo veikos pavojingumo laipsnį, numatė pasekmes, suprato, kad gali būti nužudytas G. L. , ir jų siekė, t. y. veikė tiesiogine apibrėžta tyčia.Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, surašydamas nuosprendį, nesilaikė Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 3 d. reikalavimų – nuosprendžio įžanginėje dalyje neįrašė dviejų gynėjų (R.Andrikio, K.

M. ), nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų (G. L. , J. L. , Ž. L. ), dalyvavusių teisme nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , vardų ir pavardžių. Nukentėjusieji G. L. ir J. L. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti apygardos teismo nuosprendžio dalį, kuria Č. D. iÅ¡teisintas ir jo atžvilgiu priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį:- Č. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 7 p. ir skirti jam laisvės atėmimo bausmę;- tenkinti G. L. civilinį ieÅ¡kinį dėl 17084,10 Lt turtinės žalos atlyginimo bei netekus darbingumo priteisti iÅ¡ Č.

D. po 208,13 Lt kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2006 m. kovo 1 d. iki 2006 m. spalio 31 d., indeksuojant Å¡iÄ sumÄ pagal Vyriausybės nustatytÄ minimalų darbo užmokestį, ir dėl 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; - tenkinti J. L. civilinį ieÅ¡kinį ir priteisti iÅ¡ Č. D. 1000 Lt turtinei žalai atlyginti ryÅ¡ium su nepilnametės dukros Ž. L. gydymu, bei priteisti iÅ¡ Č. D. J. L. - 15000 Lt ir už Ž. L. 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti.Apeliantai skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 301 str., 303 str. 5 d. normų reikalavimus, nes, nagrinėdamas bylÄ , nenustatė visų reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių, nepateikė įrodymų analizės, nuosprendyje nemotyvuota, dėl kokios priežasties vieni įrodymai priimti, o kiti atmesti, taip pat pažeistos Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 3 p. nuostatos - įžanginėje nuosprendžio dalyje nenurodyti nukentėjusiųjų, jų atstovės vardai ir pavardės. Nukentėjusieji apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, besÄ lygiÅ¡kai rėmėsi tik kaltinamųjų ir liudytojų parodymais, juos aiÅ¡kindamas kaltininko naudai, o nukentėjusiųjų parodymus nepagrįstai vertino kaip nenuoseklius, prieÅ¡taringus, pagrįstus prielaidomis ir samprotavimais.

G. L. teigia, kad nors ir buvo sužeistas, bet pamena įvykio aplinkybes, apie jas, kaip ir jo žmona, visuomet davė nuoseklius parodymus. Ano nukentėjusiųjų, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jie buvo persekiojami, jų gyvybei grėsė realus pavojus, byloje neginčytinai nustatyta, kad į jų automobilį buvo šaudyta, pasikėsinimo nužudyti metu sunkiai nukentėjo bei galėjo žūti mažametė Ž. L. . Mažametė Ž. L. patvirtino mačiusi šautuvus, iškištus pro „džipo“ langus, tačiau teismas, nepasitikėdamas jos parodymais bei remdamasis prielaida, kad tamsiu paros metu, degant ilgosioms šviesoms, nėra galimybių matyti kokias nors taip apšviesto objekto detales, šiuos Ž.

L. parodymus nepagrįstai atmetė. Nukentėjusiųjų nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė ir kitÄ prielaidÄ - kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes neatmetama tikimybė, jog į G. L. automobilį galėjo Å¡audyti iÅ¡ kito, ne iÅ¡ Č. D. , automobilio. Apeliantų teigimu, tokie skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstyti teiginiai leidžia manyti, jog tikroji padėtis nebuvo nustatinėjama. Anot nukentėjusiųjų, nemotyvuotai buvo atmesta operatyvinės veiklos metodais surinkta medžiaga (operatyvinė pažyma) dėl galimo Å¡audymo ne tik iÅ¡ Č.

D. , bet ir iÅ¡ A. Z. vairuojamo „Ford Escort“ automobilio, kuris taip pat persekiojo jų automobilį. IÅ¡ pažymos matyti, kad „Ford Escort“ automobilyje rasta Å¡ovimo žymė, tačiau apie Å¡iÄ aplinkybę nuosprendyje nepasisakyta ir padaryta nepagrįsta iÅ¡vada, kad kaltinimo teiginiai neatitinka tikrovės. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai neanalizavo ir telefoninių pokalbių, neįvertino jų turinio. Č. D. žodžiai „... lenkite, varykite, aÅ¡ nepaimu“ akivaizdžiai įrodo ne tik jo dalyvavimÄ persekiojime, bet ir kėsinimÄ si nužudyti.

Nukentėjusieji nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog nėra galimybės nustatyti su Č. D. važiavusių asmenų. D. V. ir N. J. prisipažino, kad įvykio vakarÄ važinėjosi su Č. D. , Å¡iÄ aplinkybę patvirtino ir Č. D. . Tačiau pirmosios instancijos teismas pačių nuteistųjų parodymus, patvirtinančius Č. D. kaltę, aiÅ¡kino kaltininkų naudai. Anot apeliantų, teismas neįvertino tos aplinkybės, kad Č. D. , siekdamas pavyti jų automobilį, darė viskÄ , kad su juo kartu važiavę asmenys galėtų Å¡audyti, t. y. tuo tiesiogiai jiems padėjo.

Be to, teismas nustatė, kad G. L. galėjo nesuvaldyti automobilio, nes į jį buvo Å¡audoma. Apeliantų manymu, pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės pažeidė baudžiamojo proceso reikalavimus, nes privalėjęs iÅ¡tirti ir įvertinti visus įrodymus, to nepadarė, be to, suvaržė jų teisę į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ , kuriÄ garantuoja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. nuostatos. IÅ¡teisinamojo nuosprendžio (Č. D. atžvilgiu) apraÅ¡omojoje dalyje teismas privalėjo nurodyti Å¡iam asmeniui pateikto kaltinimo esmę, pateikti iÅ¡vadas dėl kaltinamojo iÅ¡teisinimo.

Tačiau skundžiamame nuosprendyje nėra motyvų, neiÅ¡vardinti įrodymai, kurie tapo pagrindu Č. D. iÅ¡teisinti, nenurodytas iÅ¡teisinimo pagrindas (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d.), taip pat nepateikti argumentai, kuriais remdamasis teismas atmeta kaltinimo įrodymus. Nuteistasis D. V. apeliaciniu skundu praÅ¡o apygardos teismo nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d., panaikinti ir jo atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Apeliantas skunde nurodo, jog jokio nusikaltimo jis nepadarė, baudžiamojoje byloje dėl pasikėsinimo nužudyti G.

L. kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du davė nuoseklius bei teisingus, o ne melagingus parodymus, jo duotu parodymus patvirtina N. J. , Č. D. parodymai. D. V. teigimu, jis 2003 m. birželio 1 d. buvo kartu su minėtais asmenimis Raseinių miesto aikÅ¡telėje prie vaistinės ir kartu su jais važinėjosi po miestÄ ÄŒ. D. vairuojamu automobiliu, į autoavarijos vietÄ atvyko tik sužinojęs apie įvykį, iÅ¡ automobilio nebuvo iÅ¡lipęs.Nuteistojo teigimu, iÅ¡teisindamas Č. D. , pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Č.

D. dalyvavo persekiojant G. L. automobilį, bet nenustatė važiavusių su juo asmenų. Anot apelianto, prieÅ¡taraudamas Å¡iai iÅ¡vadai, pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį jo atžvilgiu ir nuteisė už melagingus parodymus apie tai, kad jis tvirtino įvykio vakarÄ važiavęs kartu su Č. D. ir N. J. viename automobilyje. Nuteistasis D. V. nurodo, kad iÅ¡ paties kaltinimo matyti, jog į G. L. automobilį Å¡audę asmenys nenustatyti, kaip nesurasti ir ginklai bei jų savininkai.

Be to, nuosprendyje konstatuota, kad nesurinkta neginčytinų įrodymų, patvirtinančių kaltinime nurodytas aplinkybes, kad iÅ¡ Č. D. vairuojamo „Toyota 4 Runner“ buvo Å¡audoma pasikėsinant nužudyti G. L. . Teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį Č. D. atžvilgiu, rėmėsi visais byloje surinktais įrodymais, ne tik tuo, jog nebuvo nustatyti asmenys važiavę su Č. D. jo automobilyje. Todėl, anot D. V. , jo parodymai, kuriuos teismas įvertino kaip melagingus, nebuvo esminiai, nustatant tiesÄ Å¡ioje byloje.

Apeliantas skunde nurodo, kad pripažindamas jį kaltu, teismas darė prielaidas, pateikė samprotavimus ir rėmėsi nukentėjusiųjų parodymais, kuriuos Č. D. atžvilgiu įvertino kaip nenuoseklius ir keliančius abejones, o jo atžvilgiu – kaip teisingus ir neginčijamus. Be to, D. V. pažymi, kad jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nebuvo kliÅ«tis pateikti Č. D. įtarimÄ ir atiduoti jį teismui už dalyvavimÄ G. L. persekiojime, jo parodymai apie tai, jog tÄ vakarÄ jis buvo Č.

D. automobilyje, nėra paneigti jokiais įrodymais, todėl negali bÅ«ti pripažinti melagingais. Nuteistasis N. J. apeliaciniu skundu praÅ¡o apygardos teismo nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal BK 235 str. 1 d. panaikinti ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Apeliantas skunde nurodo, jog jokio nusikaltimo nepadarė ir baudžiamojoje byloje dėl pasikėsinimo nužudyti G. L. kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du davė nuoseklius bei teisingus, o ne melagingus parodymus, kuriuos patvirtina D. V. , Č.

D. parodymai. N. J. teigia, kad 2003 m. birželio 1 d. buvo kartu su D. V. ir Č. D. aikÅ¡telėje prie vaistinės, kartu su jais važinėjosi po Raseinių miestÄ ÄŒ. D. vairuojamu automobiliu, į autoavarijos vietÄ atvyko tik sužinojęs apie jį, iÅ¡ automobilio nebuvo iÅ¡lipęs.Nuteistojo teigimu, teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį Č. D. atžvilgiu, konstatavo, kad Å¡is dalyvavo persekiojant G. L. automobilį, bet nenustatė važiavusių su juo asmenų. Apelianto nuomone, prieÅ¡taraudamas Å¡iai iÅ¡vadai, teismas priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį jo atžvilgiu ir nuteisė už melagingus parodymus apie tai, kad apeliantas tvirtino įvykio vakarÄ važiavęs kartu su Č.

D. ir D. V. viename automobilyje. Nuteistasis N. J. nurodo, kad iš paties kaltinimo matyti, jog į G. L. automobilį šaudę asmenys nenustatyti, kaip nesurasti ir ginklai bei jų savininkai. Be to, nuosprendyje konstatuota, kad nesurinkta neginčytinų įrodymų, patvirtinančių kaltinime nurodytas aplinkybes, jog iš Č. D. vairuojamo „Toyota 4 Runner“ buvo šaudoma ir tokiu būdu pasikėsinta nužudyti G. L. . Išteisindamas Č. D. , pirmosios instancijos teismas rėmėsi visais byloje surinktais įrodymais, ne tik tuo, jog nebuvo nustatyta, kas važiavo kartu su Č.

D. jo automobilyje. Todėl, apelianto manymu, jo parodymai, kuriuos teismas įvertino kaip melagingus, nebuvo esminiai, nustatant tiesÄ Å¡ioje byloje, be to, jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nebuvo kliÅ«tis pateikti Č. D. įtarimÄ ir atiduoti jį teismui už dalyvavimÄ G. L. persekiojime. Nuteistojo teigimu, pripažindamas jį kaltu, pirmosios instancijos teismas darė prielaidas, pateikė samprotavimus ir rėmėsi nukentėjusiųjų parodymais, kuriuos Č. D. atžvilgiu įvertino kaip nenuoseklius ir keliančius abejones, o jo atžvilgiu – kaip teisingus ir neginčijamus.

N. J. pažymi, kad jo parodymai apie tai, jog įvykio vakarÄ jis buvo Č. D. automobilyje, nebuvo paneigti kitais įrodymais, todėl negali bÅ«ti pripažinti melagingais. Nuteistasis R. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o apygardos teismo nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d., panaikinti ir jo atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Apelianto teigimu, jis jokio nusikaltimo nepadarė ir baudžiamojoje byloje dėl pasikėsinimo nužudyti G. L. kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du davė teisingus, o ne melagingus parodymus.

Nuteistasis nurodo, jog 2003 m. birželio 1 d. vakare matė Č. D. Raseinių m. centre, automobilių aikÅ¡telėje prie vaistinės, po to sužinojo apie G. L. automobilio avarijÄ , kur Č. D. nuvažiavo savo automobiliu „Toyota 4 Runner“. Anot apelianto, jis pats apie avarijÄ sužinojo apie 23-24 val., paskambinęs pasiteiravo D. V. kas atsitiko, o pastarajam pasakius, kad visi grįžta, į avarijos vietÄ nenuvažiavo. Å iuos parodymus, anot apelianto, jis davė ikiteisminio tyrimo metu, nenorėdamas nieko klaidinti ir neturėdamas jokio intereso tÄ daryti, Å¡ie jo parodymai nėra paneigti jokiais įrodymais, prieÅ¡ingai – jo parodymus patvirtino kiti nuteistieji, todėl jo parodymai negali bÅ«ti pripažinti melagingais.

Nuteistasis nurodo, kad teismas nustatė, jog Č. D. dalyvavo persekiojant G. L. automobilį, tuo tarpu, jo parodymus įvertino kaip melagingus. Å ias iÅ¡vadas, anot apelianto, teismas padarė remdamasis įrodymais, kurie iÅ¡teisinant Č. D. įvertinti kaip nenuoseklÅ«s, keliantys abejones, nepatvirtinti kitais duomenimis. Byloje nebuvo paneigta, jog Č. D. vairuojamas automobilis iÅ¡ aikÅ¡telės iÅ¡važiavo G. L. jau patyrus autoavarijÄ , t. y. po to kai sužinojo apie jÄ . Apeliantas pažymi, kad jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nebuvo kliÅ«tis pateikti Č.

D. įtarimÄ ir atiduoti jį teismui. R. P. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Č. D. dalyvavo G. L. persekiojime, tačiau už tai įstatymas nenumato baudžiamosios atsakomybės ir jo parodymai apie tai, kad tÄ vakarÄ jis matė Č. D. automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje dar iki autoavarijos, nėra paneigti jokiais kitais įrodymais ir negali bÅ«ti pripažinti melagingais.  Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat prašė H. K. ir R. J. pripažinti kaltais, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. ir nubausti juos 40 MGL dydžio bauda; nuteistasis M.

A. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Å iaulių apygardos teismo nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Å ioje dalyje Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. vasario 2 d. nuosprendžiu Å iaulių apygardos teismo 2006 m. gegužės 10 d. nuosprendį paliko nepakeistÄ , Å¡i Å iaulių apygardos teismo 2006 m. gegužės 10 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 2 d. nuosprendžio dalis nėra panaikinta ar pakeista ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs. Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. vasario 2 d. nuosprendžiu panaikino Å iaulių apygardos teismo 2006 m. gegužės 10 d. nuosprendžio dalį, kuria Č.

D. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 7 p. ir priėmė naujÄ nuosprendį – Č. D. pripažino kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 137 str. 2 d. ir nuteisė laisvės atėmimo bausme trejiems metams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., Č. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėjo trejiems metams, įpareigojant Č. D. atlyginti nusikaltimu padarytÄ turtinę žalÄ , be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; priteisė iÅ¡ Č.

D. nukentėjusiajam G. L. 17084,10 Lt. turtinės žalos atlyginimui, nukentėjusiajai J. L. 1000 Lt. turtinės žalos atlyginimui, ryšium su nepilnametės dukros Ž. L. gydymu bei 15000 Lt. J. L. ir 50000 Lt. Ž. L. neturtinės žalos atlyginimui; nuteistųjų D. V. , N. J. , R. P. , M. A. apeliacinius skundus atmetė; Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinio skundo dalį dėl nepagrįsto H. K. ir R. J. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. atmetė.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 9 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 2 d. nuosprendžio dalį dėl Č.

D. nuteisimo ir turtinės bei neturtinės žalos iÅ¡ Č. D. priteisimo, taip pat nuosprendžio dalį dėl nuteistųjų D. V. , N. J. , R. P. apeliacinių skundų atmetimo ir Å¡iÄ bylos dalį perdavė iÅ¡ naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodyta, kad baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjantis teismas priimamame nuosprendyje privalo pasisakyti dėl visų reikÅ¡mingų bylai aplinkybių ir vertinti visus nagrinėjamoje byloje surinktus įrodymus. Tai, ar persekiojant G.

L. vairuojamÄ automobilį buvo Å¡audoma, yra svarbi Å¡ioje byloje įrodinėtina aplinkybė, nuo jos patvirtinimo ar paneigimo priklauso ir proceso dalyvių veiksmų teisinis vertinimas. Kvalifikuojant Č. D. veikÄ , svarbu nustatyti, ar Č. D. jam inkriminuojamus veiksmus atliko žinodamas, kad į G. L. vairuojamÄ automobilį yra Å¡audoma. Apeliacinės instancijos teismui atsisakius nustatyti Å¡audymo faktÄ , buvo pažeista Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. ir 331 str. 2 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje taip pat nurodė, kad kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje nenurodytos jokios objektyvios aplinkybės, dėl kurių Č.

D. bÅ«tų galėjęs manyti, kad, įvykus eismo įvykiui, sunkÅ«s padariniai nekils. Kasacinės instancijos teismas pažymėjo, jog negali priimti galutinio sprendimo dėl nuosprendžių dalies, kuria nuteisti D. V. , N. J. ir R. P. , nes byla bus iÅ¡ naujo nagrinėjama apeliacine tvarka.   Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu Å iaulių apygardos teismo 2006 m. gegužės 10 d. nuosprendžio dalį dėl Č. D. iÅ¡teisinimo bei civilinių ieÅ¡kinių atmetimo panaikino ir priėmė naujÄ nuosprendį – Č.

D. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 7 p. ir nuteisė laisvės atėmimu Å¡eÅ¡eriems metams; priteisė iÅ¡ Č. D. nukentėjusiajam G. L. 5950 Lt turtinės žalos už automobilio apgadinimÄ bei 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, nukentėjusiajai J. L. 65000 Lt neturtinės žalos atlyginimui; pripažino nukentėjusiųjų G. L. ir J. L. teisę į civilinio ieÅ¡kinio patenkinimÄ â€“ turtinės žalos atlyginimÄ , susijusį su G. L. ir Ž. L. sveikatos sužalojimu, o klausimÄ dėl civilinio ieÅ¡kinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka; iÅ¡ieÅ¡kojo iÅ¡ Č.

D. civiliniam ieÅ¡kovui G. L. 1000 Lt iÅ¡laidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti; konfiskavo Č. D. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Toyota 4 Runner“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ; paliko laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ ÄŒ. D. turtui - motociklui „Yamaha Virago“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir lengvojo automobilio priekabai Thrun Tec 515, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); nuteistųjų D. V. , N. J. ir R. P. apeliacinius skundus atmetė.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. lapkričio 18 d. nutartimi panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 14 d. nuosprendį ir bylÄ iÅ¡ naujo perdavė nagrinėti apeliacine tvarka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje nurodė, kad Lietuvos Respublikos BPK 386 str. 2 d. nustatyta, jog kasacinės instancijos teismo nurodymai yra privalomi teisme iÅ¡ naujo nagrinėjant bylÄ , t. y. kasacinės instancijos teismo nurodymai turi bÅ«ti įvykdyti. 2007 m. spalio 9 d. nutartimi naikindamas apeliacinės instancijos teismo 2007 m. vasario 2 d. nuosprendį, kasacinės instancijos teismas nurodė, kad, iÅ¡ naujo nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme ir priimant nuosprendį, teismas jame turi pasisakyti dėl visų reikÅ¡mingų bylai aplinkybių ir vertinti visus nagrinėjamoje byloje surinktus įrodymus, paÅ¡alinti įrodymų tyrimo ir vertinimo pažeidimus ir po to priimti tinkamÄ sprendimÄ , pateikiant motyvuotas iÅ¡vadas dėl kaltinimų Č.

D. . Tai, ar persekiojant G. L. vairuojamÄ automobilį buvo Å¡audoma, Å¡ioje byloje yra svarbi įrodinėtina aplinkybė, nuo, kurios paneigimo ar patvirtinimo priklauso ir proceso dalyvių veiksmų teisinis įvertinimas, todėl yra svarbu nustatyti, ar Č. D. jam inkriminuojamus veiksmus atliko žinodamas, jog į G. L. vairuojamÄ automobilį yra Å¡audoma, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti ir visas kitas su Å¡audymo faktu susijusias aplinkybes. Tuo tarpu, apeliacinės instancijos teismo, iÅ¡ naujo nagrinėjusio bylÄ , atliktas įrodymų vertinimas yra neiÅ¡samus, pavirÅ¡utiniÅ¡kas, vienpusis, Å¡iuos pažeidimus kasacinės instancijos teismas pripažino esminiais, sukliudžiusiais teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ bei priimti teisingÄ sprendimÄ (Lietuvos Respublikos BPK 369 str. 1 d. 2 p.).

IÅ¡ naujo nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, prokuroras prašė prokuroro apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, t. y. Č. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 7 p. ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę Å¡eÅ¡eriems metams, nukentėjusiųjų apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, nuteistųjų R. P. , N. J. , D. V. apeliacinius skundus atmesti, nukentėjusieji G. L. ir J. L. prašė nukentėjusiųjų ir prokuroro apeliacinius skundus tenkinti, iÅ¡teisintasis Č.

D. ir jo gynėjas prašė prokuroro ir nukentėjusiųjų apeliacinius skundus atmesti, nuteistieji R. P. , N. J. , D. V. ir jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti. Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, nukentėjusiųjų G. L. ir J. L. , nuteistojo R. P. apeliaciniai skundai atmetami, nuteistųjų D. V. ir N. J. apeliaciniai skundai tenkinami.Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad 2003 m. birželio 1 d., apie 23.30 val., Raseinių rajone, kelyje Raseiniai – Baisiogala, ties (duomenys neskelbtini) kaimu įvyko eismo įvykis, jo metu G.

L. nesuvaldė vairuojamo automobilio ,,Seat Toledo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriame taip pat važiavo keleivės J. L. ir mažametė Ž. L. , ir nuvažiavo nuo kelio, vertėsi, o dėl patirtos avarijos buvo sunkiai sužaloti G. L. ir Ž. L. bei nežymiai sužalota J. L. . Nagrinėjant prokuroro ir nukentėjusiųjų apeliacinius skundus dėl Č. D. iÅ¡teisinimo, bÅ«tina nustatyti Å¡ias aplinkybes: ar į G. L. vairuojamÄ automobilį ,,Seat Toledo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo Å¡audoma, kokiÄ veikÄ padarė Č.

D. – ar Č. D. persekiojo G. L. vairuojamÄ automobilį, ar iÅ¡ Č. D. vairuojamo automobilio, ar iÅ¡ kito automobilio buvo Å¡audoma į G. L. vairuojamÄ automobilį, ar tarp Č. D. veikos ir kilusių pasekmių – G. L. vairuojamo automobilio nuvažiavimo nuo kelio, vertimosi, G. L. ir Ž. L. sunkaus sužalojimo, J. L. nežymaus sužalojimo – yra priežastinis ryÅ¡ys, koks Č. D. psichinis santykis su jo padaryta veika ir kilusiomis pasekmėmis – autoįvykiu, kurio metu buvo sunkiai sužaloti G.

L. ir Ž. L. bei nežymiai sužalota J. L. . Nukentėjusysis G. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme parodė, kad įvykio dienÄ kartu su žmona ir dukra važiavo namo, Raseinių mieste, prie vaistinės aikÅ¡tės matė daug automobilių. Prie savo namų matė Č. D. „džipÄ â€œ, prie ,,džipo“ vairo sėdėjo Č. D. , Č. D. maÅ¡inoje sėdėjo ir kiti žmonės, tačiau kitų asmenų neįsidėmėjo. Abu įvažiavimai į jo kiemÄ buvo užstatyti apie deÅ¡imčia automobilių, „džipas“ buvo vienas, kiti - lengvieji automobiliai.

Tada jis nusprendė nevažiuoti namo, o iÅ¡važiuoti iÅ¡ miesto. Važiuodamas nuo namų į užmiestį, pamatė, kad paskui jį važiuoja automobilių kolona, kurios priekyje buvo tas pats „džipas“, kurį matė prie savo namų, su įjungtomis ilgomis Å¡viesomis. Jis, bandydamas pabėgti nuo persekiotojų, važiavo apie 130 - 170 km/val. greičiu, tačiau iÅ¡ paskos važiavęs „džipas“ neatsiliko ir toliau vijosi. Pravažiavus GruzdiÅ¡kių kaimÄ , į jo vairuojamÄ automobilį pradėjo Å¡audyti.

Nukentėjusiojo teigimu, Å¡audė iÅ¡ ,,džipo“ abiejų pusių, matėsi ugnis, Å¡Å«vių jis neskaičiavo, Å¡audė iÅ¡ ,,džipo“, bet, ar Č. D. – nematė. Tuomet jis žmonai pasakė, jog pasiimtų dukrÄ Ä¯ priekį, kad neperÅ¡autų. Pakalnėje, neleisdamas ,,džipui“ aplenkti jo automobilio, jis norėjo iÅ¡ antros juostos persirikiuoti į pirmÄ juostÄ , tada jo vairuojamÄ automobilį sumėtė, jis nesuvaldė automobilio ir automobilis apsivertė. G. L. tvirtino, kad „džipÄ â€œ vairavo Č.

D. , nes jį matė prie namų pro pravirÄ â€ždžipo“ langÄ . Nuo namų „džipas“ pajudėjo iÅ¡ paskos apie devynis kilometrus iki autoįvykio, Č. D. vairuojamas „džipas“ visÄ laikÄ jį persekiojo ir važiavo iÅ¡ paskos, tai jis matė per veidrodėlį. Jis stebėjo ,,džipÄ â€œ, matė kaip Å¡is pajudėjo nuo jo namų ir visÄ keliÄ nesitraukė nuo jo vairuojamo automobilio, kitos maÅ¡inos buvo už „džipo“. Nukentėjusioji J. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, nurodė, kad įvykio dienÄ su vyru ir dukra važiuodami namo, matė prie vaistinės, aikÅ¡tėje daug automobilių, prie savo namų matė stovintį ,,džipÄ â€œ.

Ikiteisminio tyrimo metu J. L. parodė, kad prie jų namų stovėjusiame ,,džipe“ ji matė sėdintį nepažįstamÄ vyriÅ¡kį, tačiau tuo metu jo neatpažino, atpažino jį vėliau, grįžusi iÅ¡ sanatorijos. Tuo tarpu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme J. L. nurodė, kad pro pravertÄ langÄ matė prie ,,džipo“ vairo sėdintį Č. D. . Nukentėjusioji J. L. parodė, kad jos vyras G. L. , neužsukdamas namo, nuvažiavo toliau, paskui juos pajudėjo 5 – 8 automobilių kolona, ,,džipas“ važiavo pirmas, buvo prie jų automobilio galinės dalies.

IÅ¡važiavus iÅ¡ miesto, ties (duomenys neskelbtini) kaimu, ji matė, kad ,,džipas“ vis dar važiavo paskui jų automobilį, nuo jų neatsiliko, tada prasidėjo Å¡audymas. G. L. didino greitį, ,,džipas“ taip pat nuo jų neatsiliko, važiavo prie pat jų automobilio su įjungtomis ilgomis Å¡viesomis. Kai pradėjo Å¡audyti, ji nuo galinės automobilio sėdynės pasiėmė ir ant kelių pasisodino dukrÄ . Å Å«vių buvo daug, tÄ ji suprato pagal metalo skambėjimÄ , Å¡autuvų nematė.

Ikiteisminio tyrimo metu J. L. nurodė supratusi, kad Å¡audė iÅ¡ ,,džipo“, jai pasirodė, kad ,,džipas“ taranavo jų automobilį. Mažametė nukentėjusioji Ž. L. pirmosios instancijos teisme parodė, kad įvykio dienÄ važiavo su mama ir tėčiu, prie savo namų pamatė daug automobilių, važiavo į Dubysos pusę, tėtis važiavo greitai, o iÅ¡ paskos jų važiavo kiti automobiliai. Ji matė, kad iÅ¡ paskos važiavo ,,džipas“, ji atpažino šį automobilį, nes ,,džipo“ Å¡viesos didelės. Tada pradėjo Å¡audyti, ji matė, kad Å¡audė iÅ¡ ,,džipo“, matė Å¡autuvus, bet kiek tų Å¡autuvų buvo, ji neprisimena.

Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji J. L. paaiÅ¡kino, kad joks automobilis netaranavo jų automobilio, Å¡audymo garsÄ ji galėjo sumaiÅ¡yti su taranavimo garsu. Nukentėjusioji J. L. taip pat nurodė, kad nematė, iÅ¡ kurio automobilio Å¡audė, liepsnos nematė, girdėjo tik Å¡Å«vių garsÄ . Nukentėjusioji Ž. L. apeliacinės instancijos teisme taip pat teigė nemačiusi, iÅ¡ kurios maÅ¡inos Å¡audė į jų automobilį, ji neatsisuko, nes jai buvo baisu, ji girdėjo tik Å¡Å«vių garsÄ , ugnies nematė, girdėjo, kad Å¡ratai atsitrenkia į metalÄ .                        Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme, buvo atliktas tyrimo veiksmas – eksperimentas, siekiant patikrinti nukentėjusiųjų G.

L. , J. L. , Ž. L. gebėjimÄ atpažinti automobilį bei asmenį, vairuojantį automobilį, sÄ lygomis, maksimaliai panaÅ¡iomis į buvusias įvykio metu: toje pačioje vietoje (Raseinių rajone, kelyje Raseiniai – Baisiogala, ties (duomenys neskelbtini) kaimu), pagal galimybę tomis pačiomis apÅ¡vietimo ir meteorologinėmis sÄ lygomis, buvusiomis 2003 m. birželio 1 d., apie 23.30 val., panaudojant automobilius ,,Seat Toledo“ ir ,,Toyota 4 Runner“ arba tos pačios klasės ir maksimaliai panaÅ¡ios konstrukcijos automobilius.

Atlikto eksperimento rezultatai buvo užfiksuoti 2009 m. birželio 1 d. eksperimento protokole. Eksperimento protokole nurodyta, jog nukentėjusysis G. L. , važiuodamas automobilyje, iÅ¡ keturių iÅ¡ paskos važiuojančių automobilių pagal aukÅ¡tas Å¡viesas iÅ¡skyrė ,,džipÄ â€œ, kitų automobilių markės nukentėjusysis iÅ¡skirti negalėjo, G. L. matė kiek žmonių sėdi lengvuosiuose automobiliuose, taip pat matė ,,džipo“ atliekamus manevrus, t. y. nurodė, kada džipas važiuoja priekyje, kada jį aplenkia kiti automobiliai.

Nukentėjusioji J. L. , stebėdama vaizdÄ per automobilio keleivio pusės Å¡oninį veidrodėlį, taip pat pagal skirtingus dydžius iÅ¡skyrė automobilių Å¡viesas, matė, kaip ,,džipas“ su didelėmis Å¡viesomis lenkia lengvÄ jį automobilį, priartėja prie automobilio, kuriame ji važiuoja (t. 6, b. l. 129 – 130). Eksperimentas buvo atliekamas siekiant nesukelti pavojaus eksperimento dalyvių gyvybei ir sveikatai, todėl jo sÄ lygos nebuvo adekvačios įvykio metu buvusiai situacijai, nebuvo įmanoma pakartoti to paties greičio, eksperimento metu automobilį vairavo ne G.

L. , o kitas asmuo, G. L. persekiojančius automobilius stebėjo ne atgalinio vaizdo veidrodėlyje, o atsisukęs - per galinį automobilio stiklÄ , eksperimento metu nebuvo Å¡audoma. Eksperimento rezultatai iÅ¡ dalies patvirtina nukentėjusiųjų G. L. , J. L. parodymus, kad vienas iÅ¡ juos persekiojusių automobilių, kuris ilgiausiai važiavo G. L. vairuojamam automobiliui ,,Seat Toledo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iÅ¡ paskos, buvo visureigis. Net ir be eksperimento rezultatų nebÅ«tų pagrindo netikėti Å¡iais nukentėjusiųjų G.

L. , J. L. parodymais, nes, nors įvykis įvyko tamsiu paros metu, bet pagal Å¡viesų aukÅ¡tį, atstumÄ , dydį normalios gyvenimiÅ¡kos patirties žmogus gali atskirti visureigį nuo lengvojo automobilio.             Pirmosios instancijos teisme Č. D. neigė savo automobiliu ,,Toyota 4 Runner“ važiavęs paskui G. L. vairuojamÄ automobilį, tačiau apeliacinės instancijos teisme Č. D. pripažino važiavęs automobilių, kurie persekiojo D. L. , važiuojantį automobiliu ,,Seat Toledo“, kolonoje.

Å iÄ aplinkybę apeliacinės instancijos teisme patvirtino ir nuteistieji D. V. , N. J. , iÅ¡teisintasis H. K. , taip pat Å¡iÄ aplinkybę patvirtina ir byloje esančios telefoninių pokalbių tarp Č. D. ir H. J. suvestinės, iÅ¡ kurių matyti, jog pokalbio, įvykusio 2003 m. birželio 1 d., 23.30 val. metu, Č. D. H. K. sako: ,,...L. vejamės link Dubysos“, ,,..aÅ¡ nepaimu su džipu..“, ,,paskui važiuokit, lenkit ir varykit“, H. K. pasakius: ,,aÅ¡ varau. Ant kur varot?“, Č. D. atsakė: ,,Ant Dubysos, ant ,,Kaulakių“, ten nusivijo rokeriai, tiesiai ant subinės L. su ,,semiora“ (t. 2, b. l. 14) – iÅ¡ Å¡io pokalbio galima daryti iÅ¡vadÄ , kad Č.

D. vijosi G. L. automobilį.   Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad 2003 m. birželio 1 d., apie 23.00 – 23.30 val. Č. D. savo automobiliu ,,,Toyota 4 Runner“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , kartu su grupe kitų asmenų, vairavusių įvairius automobilius, persekiojo nuo jų kelyje Raseiniai – Baisiogala automobiliu ,,Seat Toledo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bėgusį G. L. , kurio vairuojamame automobilyje be G. L. važiavo J. L. ir Ž.

L. .Nėra pagrindo abejoti ir nukentėjusiųjų G. L. , J. L. , Ž. L. parodymais apie tai, kad persekiojimo metu į jų automobilį ,,Seat Toledo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo šaudoma iš šaunamojo ginklo. Šiuos nukentėjusiųjų parodymus patvirtina automobilio ,,Seat Toledo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, taip pat specialisto išvada. Automobilio ,,Seat Toledo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūros protokoluose nurodyta, kad automobilio galinėje dalyje – ant bagažinės dangčio, valstybinio numerio, dešinio žibinto, dešinio sparno, bamperio matyti pažeidimai, dalis jų kiauryminiai, panašūs į pažeidimus, paliktus po šūvių medžiokliniu šautuvu smulkiais nedidelio diametro šratais (t. 1, b. l. 9 – 11, 63 – 66).

Specialisto išvadoje Nr. 3443 konstatuota, kad ant automobilio ,,Seat Toledo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dešinės pusės užpakalinio sparno, bagažinės dangčio, galinio bamperio yra 36 šautiniai pažeidimai, padaryti švininiais sviediniais. Pažeidimai, specialisto išvadoje pažymėti Nr. 1 – 11 ir Nr. 13 – 21, padaryti apie 6 mm skersmens švininiais sviediniais (grankulkėmis), pažeidimus Nr. 12 ir Nr. 31 – 36 padariusių švininių sviedinių skersmens nustatyti nėra galimybės, nes pažeidimuose nėra į tai nurodančių požymių (t. 1, b. l. 70 – 78). Byloje surinktų ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose išnagrinėtų faktinių duomenų pagrindu nustatyta, kad 2003 m. birželio 1 d., apie 23.30 val., Raseinių rajone, kelyje Raseiniai – Baisiogala, ties Ginčaičių kaimu įvyko eismo įvykis, kurio metu G.

L. nesuvaldė vairuojamo automobilio ,,Seat Toledo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriame taip pat važiavo keleivės J. L. ir mažametė Ž. L. , ir nuvažiavo nuo kelio, vertėsi, o dėl patirtos avarijos buvo sunkiai sužaloti G. L. ir Ž. L. bei nežymiai sužalota J. L. . Be to, automobilis ,,Seat Toledo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apšaudytas – ant jo galinio sparno, bagažinės ir galinio bamperio nustatyti iš viso 36 šautiniai pažeidimai. Esminis apeliacinio baudžiamosios bylos nagrinėjimo klausimas – ar į G.

L. vairuojamÄ automobilį ,,Seat Toledo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) persekiojimo metu buvo Å¡audoma iÅ¡ Č. D. vairuojamo automobilio, ar Č. D. žinojo apie Å¡audymÄ ir, ar yra priežastinis ryÅ¡ys tarp Č. D. veikos ir kilusių pasekmių. Taip pat bÅ«tina nustatyti, kokį tikslÄ persekiodamas G. L. turėjo Č. D. , t. y., ar jis siekė atimti G. L. gyvybę, ar nukentėjusįjį persekiojo kitu tikslu. Pasikėsinimas padaryti nusikalstamÄ veikÄ yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių (Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d.).

VeikÄ kvalifikuoti kaip pasikėsinimÄ nužudyti galima tik esant tiesioginei apibrėžtai tyčiai, t. y. tada, kai kaltininkas turi tyčiÄ atimti nukentėjusiajam gyvybę, kaltininkas atlieka visus veiksmus, kad nukentėjusiajam bÅ«tų atimta gyvybė, tačiau padariniai - nukentėjusiojo mirtis - neatsiranda dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininko valios. Pasikėsinimas nužudyti nuo tyčinio sveikatos sutrikdymo atribojamas pagal tyčios turinį ir kryptingumÄ . Atribojant pasikėsinimÄ nužudyti nuo tyčinio sveikatos sutrikdymo labai svarbus yra tyčios rÅ«Å¡ies (tiesioginė apibrėžta ar tiesioginė neapibrėžta) nustatymas.

Veika gali bÅ«ti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti tik esant apibrėžtai tyčiai atimti gyvybę. Tyčinis sveikatos sutrikdymas, padarytas esant tiesioginei apibrėžtai tyčiai atimti gyvybę, kvalifikuojamas kaip pasikėsinimas nužudyti. Taip pat kvalifikuojama veika, nesukėlusi jokių padarinių, jei tyčia buvo nukreipta į kito žmogaus gyvybės atėmimÄ . Tuo tarpu, kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius – kaip nužudymas ar sveikatos sutrikdymas.  Sprendžiant Č.

D. tyčios, persekiojant G. L. automobilį, turinio klausimÄ , labai svarbu nustatyti, ar į G. L. vairuojamÄ automobilį buvo Å¡audoma iÅ¡ Č. D. vairuojamo automobilio, ar Č. D. žinojo, jog į G. L. automobilį Å¡audoma. Č. D. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad G. L. automobilį persekiojo kartu su jo automobilyje važiavusiais D. V. , kuris sėdėjo Å¡alia jo, automobilio priekyje, ir N. J. , kuris sėdėjo gale, tačiau nei vienas iÅ¡ jo automobiliu važiavusių asmenų į G.

L. automobilį neÅ¡audė. Č. D. teigimu, kad kas nors kitas bÅ«tų Å¡audęs į G. L. vairuojamÄ automobilį, jis nematė. AnalogiÅ¡kai parodė ir D. V. bei N. J. . Č. D. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad vijosi G. L. automobilį, nes norėjo atkerÅ¡yti G. L. , ,,pamokyti“ nukentėjusįjį. Nukentėjusysis G. L. tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme tvirtino, jog į jo automobilį buvo Å¡audoma iÅ¡ Č. D. vairuojamo visureigio (,,džipo“). Nukentėjusysis G.

L. nurodė, kad vairuodamas savo automobilį, pro Å¡oninius automobilio veidrodėlius matė, kad Å¡audo iÅ¡ abiejų ,,džipo“ pusių, matė, kaip iÅ¡ ginklų vamzdžių ėjo ugnis. Tačiau, iÅ¡analizavus nukentėjusiojo parodymus apie Å¡audymo faktÄ bei sugretinus juos su kitais byloje esančiais faktiniais duomenimis, darytina iÅ¡vada, kad teiginiai apie tai, jog buvo Å¡audoma iÅ¡ Č. D. vairuojamo visureigio yra tik prielaida. Nukentėjusiosios J. L. ir Ž. L. apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad nematė, kas Å¡audė į jų automobilį, jos tik girdėjo Å¡Å«vių garsÄ .

Nukentėjusysis G. L. , vairuodamas automobilį ekstremalioje situacijoje (kaip jis pats nurodė, važiavo iki 170 km per valandÄ greičiu), persekiojamas kitų automobilių tamsiu paros metu per atgalinio vaizdo veidrodėlį neturėjo galimybės matyti ir atskirti, iÅ¡ kurio automobilio į jį buvo Å¡audoma – nukentėjusysis iÅ¡ esmės spėja, kad buvo Å¡audoma iÅ¡ visureigio (,,džipo“), nes Å¡is persekiotojų kolonoje važiavo pirmas. Nukentėjusiojo teiginių apie Å¡audymÄ iÅ¡ Č.

D. vairuojamo visureigio, kurie iÅ¡ esmės yra prielaida, loginiai iÅ¡vedžiojimai bei spėjimai, nepatvirtina, netgi paneigia, kiti bylos įrodymai. Kaip minėta, pats Č. D. paneigė, jog iÅ¡ jo vairuojamo automobilio buvo Å¡audoma. TÄ patį tvirtino ir D. V. bei N. J. , kurių buvimo Č. D. vairuojamame automobilyje G. L. persekiojimo metu faktas nėra paneigtas. ApžiÅ«rėjus Č. D. automobilį ,,Toyota 4 Runner“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , jokių Å¡audymo pėdsakų nerasta (t. 1, b. l. 121 – 124). 2003 m. birželio 3 d.

įvykio vietos apžiÅ«ros protokole nurodyta, jog, apžiÅ«rėjus įvykio vietÄ â€“ Raseinių rajone, Ginčaičių kaimo ribose, kelyje Raseiniai – VosyliÅ¡kis, buvo paimtos dvi medžioklinio Å¡autuvo 16 kalibro plastikinės Å¡ovinio tÅ«telės: viena tÅ«telė rasta 3,850 km nuo Raseinių miesto ribos, kelkraÅ¡tyje, antra – 6,018 km nuo Raseinių miesto ribos, kelkraÅ¡tyje (t. 1, b. l. 80-83). Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 3515 konstatuota, kad tyrimui pateiktos dvi tÅ«telės yra pramoninės gamybos, 16 – o kalibro medžioklinių Å¡ovinių, užtaisytų 6 mm skersmens grankulkėmis, dalys (t. 1, b. l. 87 - 88). 2003 m. birželio 6 d. kratos protokole užfiksuota, kad, atlikus kratÄ pas Č.

D. , buvo rasta ir paimta revolveris ,,Alfa PROJ BRAVO“ Nr. 3640043020, įdėtas į juodos spalvos dėklÄ , devyni vienetai mažo kalibro Å¡ovinių ir revolveris ,,ME JEGUAR 80“ Nr.2735, automobilis ,,Toyota 4 Runner“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 93 – 94). Byloje esančiame 2003 m. rugpjūčio 18 d. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokuroro nutarime nurodyta, kad, kratos metu iÅ¡ Č. D. paimti daiktai - revolveris ,,Alfa PROJ BRAVO“ Nr. 3640043020, įdėtas į juodos spalvos dėklÄ , devyni vienetai mažo kalibro Å¡ovinių ir revolveris ,,ME JEGUAR 80“ Nr.2735, neturi reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nenustatyta, kad kratos metu paimti daiktai yra nusikalstamos veikos padarymo įrankiai ar priemonės, ant Å¡ių daiktų nėra rasta nusikalstamos veikos pėdsakų (t. 1, b. l. 161).

Duomenų, kad D. V. ar N. J. disponavo šaunamaisiais ginklais, byloje nėra. Be to, byloje yra Raseinių rajono policijos komisariato KP NTS komisaro inspektoriaus R. Č. 2003 m. birželio 23 d. praneÅ¡imas Nr. 6-5859, kuriame nurodyta, kad pagal gautÄ operatyvinę informacijÄ 2003 m. birželio 1 d., apie 23.15 val. Raseinių mieste G. L. vairuojamÄ automobilį ,,Seat Toledo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pradėjo persekioti automobilis ,,Toyota 4 Runner“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , kurį vairavo Č.

D. , automobilis ,,Ford Escort“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. Z. , automobilis ,,Mercedes Benz“, kurį vairavo V. V. . Automobilyje ,,Ford Escort“ kartu važiavo S. M. , kuris turėjo medžioklinį Å¡autuvÄ . Turimais operatyviniais duomenimis, S. M. , pertaisydamas Å¡autuvÄ , netyčia iÅ¡Å¡ovė automobilio salone ir iÅ¡ vidaus perÅ¡ovė automobilio ,,Ford Escort“ kairės pusės dureles (t. 2, b. l. 47). Å iÄ operatyvinę informacijÄ patvirtina automobilio ,,Ford Escort“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį įvykio metu vairavo A.

Z. , apžiÅ«ros protokole (t. 2, b. l. 121 – 124) bei specialisto iÅ¡vadoje užfiksuoti faktiniai duomenys. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 3442 nurodyta, kad ant automobilio ,,Ford Escort“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kairės pusės užpakalinių durelių esantys pažeidimai vidaus apdailos panelėje, garsÄ sugeriančioje medžiagoje, durelių vidiniame rėme bei durelių iÅ¡orinėje pusėje yra Å¡autiniai, padaryti vienu Å¡Å«viu. Å autiniai pažeidimai padaryti artimu Å¡Å«viu, Å¡aunant sviediniais (Å¡ratais ar grankulkėmis) iÅ¡ lygiavamzdžio Å¡aunamojo ginklo (t. 2, b. l. 112 – 117 ).

Å ie byloje esantys faktiniai duomenys leidžia daryti prielaidÄ , kad į G. L. vairuojamÄ automobilį galėjo bÅ«ti Å¡audoma ne iÅ¡ Č. D. , o iÅ¡ kito automobilio. Nenustačius, kad G. L. vairuojamas automobilis ,,Seat Toledo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apÅ¡audytas iÅ¡ Č. D. vairuojamo automobilio, nėra pagrindo ir teigti, jog Č. D. žinojo apie G. L. automobilio apÅ¡audymÄ , nėra įrodymų, pagrindžiančių, kad Č. D. bÅ«tų žinojęs apie Å¡audymÄ . Kitų įrodymų apie tai, kad Č.

D. bÅ«tų turėjęs tikslÄ ir siekęs nužudyti G. L. , byloje nėra. Byloje surinktų ir iÅ¡analizuotų faktinių duomenų visetas neleidžia daryti neginčytinos iÅ¡vados, jog Č. D. savo automobiliu ,,Toyota 4 Runner“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , persekiodamas G. L. vairuojamÄ automobilį ,,Seat Toledo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo tiesioginę apibrėžtÄ tyčiÄ atimti gyvybę G. L. . Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, prokuroras prašė tenkinti prokuroro apeliacinį skundÄ iÅ¡ dalies, t. y. pripažinti Č.

D. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 7 p. Pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluoÅ¡intas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichikÄ , arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kÅ«nas.

Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 7 p. numatyta baudžiamoji atsakomybė už sunkų sužalojimÄ ar susargdinimÄ kitų žmonių gyvybei pavojingu bÅ«du. Kad veika bÅ«tų kvalifikuota kaip tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas, bÅ«tina nustatyti priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių. BÅ«tina nustatyti faktÄ , kad įstatyme apraÅ¡yta ir asmens padaryta veika buvo bÅ«tina padarinių kilimo sÄ lyga, t. y., kvalifikuojant veikÄ kaip tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymÄ , bÅ«tina nustatyti, kad, bÅ«tent, kaltininko veiksmais buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata.Nėra pagrindo netikėti nukentėjusiųjų G.

L. , J. L. parodymais apie tai, kad Č. D. savo automobiliu ,,Toyota 4 Runner“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , persekiojo nukentėjusiųjų automobilį, jog kurį laikÄ ÄŒ. D. vairuojamas automobilis važiavo persekiotojų kolonos priekyje. Tačiau byloje esantys faktiniai duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad betarpiÅ¡kai prieÅ¡ autoįvykį Č. D. buvo atsilikęs nuo G. L. , G. L. vairuojamÄ automobilį iÅ¡ paskos persekiojo kiti asmenys. Atliekant telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolę bei įrašų darymÄ , buvo užfiksuoti Č.

D. ir H. K. telefoniniai pokalbiai. Iš byloje esančių šių pokalbių suvestinių matyti, kad Č. D. 2003 m. birželio 1 d., 23.30 val. telefonu kalbėjo su H. K. , šio pokalbio metu Č. D. pasakė: ,,Hansai, L. vejamės link Dubysos“, ,,aš nepaimu su džipu“, ,,paskui važiuokit, lenkit ir varykit“, H. K. pasakius: ,,aš varau. Ant kur varot?“, Č. D. atsakė: ,,Ant Dubysos, ant ,,Kaulakių“, ten nusivijo rokeriai, tiesiai ant subinės L. su ,,semiora“ (t. 2, b. l. 14).

IÅ¡ Å¡io pokalbio galima suprasti, kad Č. D. nepasivijo G. L. vairuojamo automobilio, jog Č. D. automobilį pralenkė septintos klasės BMW automobilis (,,semiora“) ir, kad G. L. vairuojamÄ automobilį betarpiÅ¡kai persekiojo kiti automobiliai. Telefoninis pokalbis tarp Č. D. ir H. K. įvyko 2003 m. birželio 1 d., 23.30 val. Byloje yra telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolas, garso įraÅ¡ai ir suvestinės (t. 2, b. l. 34 – 35, 37), Å¡iuose procesiniuose dokumentuose ir garso įraÅ¡e užfiksuotas R.

J. ir S. V. pokalbis, įvykęs 2003 m. birželio 1 d., 23.33 val., kurio metu R. J. praneÅ¡a S. V. , jog G. L. vairuojamas automobilis apsivertė. Sugretinus Č. D. ir H. K. pokalbį, įvykusį 2003 m. birželio 1 d., 23.30 val., bei R. J. ir S. V. pokalbį, įvykusį 2003 m. birželio 1 d., 23.33 val., matyti, kad nuo to momento, kai Č. D. vairuojamÄ automobilį pralenkė ir G. L. vairuojamÄ automobilį nusivijo kiti automobiliai (,,rokeriai“, ,,semiora“) iki autoįvykio, praėjo apie 2 minutės laiko.

IÅ¡ nukentėjusiojo G. L. parodymų matyti, kad jis važiavo 130 – 170 km/h greičiu, t. y. per 2 minutes tokiu greičiu jis galėjo nuvažiuoti mažiausiai 4 – 5 km, t. y. 4 – 5 km iki autoįvykio G. L. automobilio Č. D. betarpiÅ¡kai nepersekiojo. Kaip matyti iÅ¡ telefoninių pokalbių suvestinių, 2003 m. birželio 1 d., 23.37 val. ir 23.38 val. H. K. kalbėjosi su nenustatytu asmeniu, Almiu (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) bei nenustatytu vyru (X) (tel. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie pasakojo apie įvykusiÄ avarijÄ .

IÅ¡ Å¡ių telefoninių pokalbių turinio darytina iÅ¡vada, kad ne Č. D. , o asmenys, su kuriais kalbėjo H. K. – Almis ir vyras (X), taip pat R. J. – betarpiÅ¡kai iki pat autoįvykio persekiojo G. L. vairuojamÄ automobilį, jie pirmieji iÅ¡ persekiojusių asmenų atvažiavo į įvykio vietÄ . Liudytojai L. B. , J. R. , pirmieji suteikę pagalbÄ nukentėjusiesiems, neparodė, kad prieÅ¡ autoįvykį G. L. automobilį bÅ«tų persekiojęs visureigis. Liudytojas L. B. , parodė, kad įvykį matė 100 – 150 metrų atstumu, po kelių minučių į įvykio vietÄ atvažiavo tamsios spalvos penktos klasės BMW markės automobilis, vienas iÅ¡ Å¡iuo automobiliu atvažiavusių asmenų buvo J.

R. . Liudytojo L. B. teigimu, prieÅ¡ avarijÄ jis nematė, kad paskui G. L. automobilį bÅ«tų važiavę kiti automobiliai, kai nukrito G. L. automobilis, kitų automobilių pro Å¡alį taip pat nepravažiavo. Liudytojas J. R. taip pat nurodė, kad jokios automobilių kolonos jis nematė, pats automobilių kolonoje nevažiavo, įvykio vietoje buvo G. L. automobilis, greitosios medicinos pagalbos automobilis ir automobilis BMW, kuriuo į įvykio vietÄ atvažiavo jis su S. A. . Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J.

L. parodė, kad jų automobilį taranavo visureigis (,,džipas“), bet pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji Å¡ių savo parodymų atsisakė, teigdama, jog anksčiau sakė, jog jų automobilį taranavo, nes į juos Å¡audė ir tas garsas jai pasirodė panaÅ¡us į automobilio taranavimo garsÄ . IÅ¡tyrus G. L. automobilį ,,Seat Toledo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Č. D. automobilį ,,Toyota 4 Runner“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , jokių Å¡ių automobilių kontaktų pėdsakų nerasta (t. 1, b. l. 102 - 103).

Nėra nustatytas priežastinis ryÅ¡ys tarp Č. D. veikos – vairuodamas automobilį ,,Toyota 4 Runner“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , persekiojo G. L. vairuojamÄ automobilį ,,Seat Toledo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir kilusių pasekmių – autoįvykio, kurio metu G. L. vairuojamas automobilis nuvažiavo nuo kelio, vertėsi ir kurio metu buvo sunkiai sužaloti G. L. ir Ž. L. bei nesunkiai sužalota J. L. . Autoįvykis įvyko arba dėl paties G. L. kaltės (neblaivus vairavo automobilį, žymiai virÅ¡ijo leistinÄ greitį, dėl ko nesuvaldė automobilio) arba G.

L. nesuvaldė automobilio dėl betarpiškai prieš autoįvykį jį persekiojusių nenustatytų asmenų nenustatyto poveikio (galimai šaudymo). Byloje nėra paneigti Č. D. , D. V. , N. J. parodymai apie tai, kad Č. D. vairuojamame automobilyje persekiojant G. L. automobilį, sėdėjo ir D. V. bei N. J. . Pagal pareikštų įtarimų Č. D. turinį, į G. L. automobilį šaudė Č. D. automobilyje važiavę kiti (ne Č. D. ) asmenys. Esant tokiems Č. D. pareikštiems įtarimams, kartu su juo važiavę asmenys – D.

V. ir N. J. – turėjo bÅ«ti apklausti ne liudytojais, o įtariamaisiais (galimai Å¡audė į G. L. vairuojamÄ automobilį). Tokia situacija leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad D. V. ir N. J. davė parodymus prieÅ¡ save, apie savo pačių padarytÄ galimai nusikalstamÄ veikÄ , o tai yra viena iÅ¡ Lietuvos Respublikos BPK 80 str. numatytų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali bÅ«ti apklausiamas kaip liudytojas. Atsižvelgiant į tai, kad D. V. ir N. J. kaip liudytojų apklausa buvo vykdoma nesilaikant Lietuvos Respublikos BPK 80 str. 1 p. reikalavimų, D.

V. ir N. J. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. negalima. Asmuo neprivalo duoti parodymų apie savo paties padarytÄ galimai nusikalstamÄ veikÄ , o, duodamas tokius parodymus, neatsako baudžiamojo įstatymo nustatyta tvarka už melagingų parodymų davimÄ , negali bÅ«ti apklausiamas liudytoju Lietuvos Respublikos BPK 80 str. tvarka, įspėjant apie baudžiamÄ jÄ atsakomybę už melagingų parodymų davimÄ .   Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 235 str. 1 d. už melagingų parodymų davimÄ nuteistas ir R.

P. . Nuteistasis R. P. apeliaciniame skunde neigia padaręs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , tvirtina, jog ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, nenorėdamas nieko klaidinti ir neturėdamas jokio intereso tÄ daryti, jo parodymai nebuvo paneigti jokiais įrodymais. Tokie nuteistojo teiginiai yra nepagrįsti, prieÅ¡taraujantys byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Nuteistasis R. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, parodė, kad 2003 m. birželio 1 d., buvo mieste, aikÅ¡tėje prie vaistinės, apie 23 – 24 val. iÅ¡girdo, kad prie Dubysos įvyko avarija.

IÅ¡girdęs apie avarijÄ , jis savo automobiliu pajudėjo link avarijos vietos, tačiau, važiuodamas paskambino D. V. ir iÅ¡ Å¡io sužinojęs, kad visi jau grįžta, apsisuko ir sugrįžo į vaistinės aikÅ¡telę. R. P. teigimu, iki sužinant apie įvykusiÄ avarijÄ , jis prie vaistinės matė ir Č. D. , kuris iÅ¡ aikÅ¡tės iÅ¡važiavo taip pat po to, kai kažkas pranešė apie jau įvykusiÄ avarijÄ . Tačiau byloje surinktais ir Å¡iame nuosprendyje aptartais įrodymais neginčytinai nustatyta, kad Č.

D. savo automobiliu ,,Toyota 4 Runner“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , važiavo link avarijos vietos ne po to, kai sužinojo apie jau įvykusį autoįvykį, bet savo automobiliu persekiojo nukentėjusiojo G. L. automobilį, Å¡iam tik pajudėjus nuo namų ir iÅ¡važiuojant iÅ¡ miesto. Č. D. iki įvykstant avarijai, savo automobiliu važiavo G. L. persekiojusių automobilių kolonoje, tÄ pripažino ir pats Č. D. . Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad R. P. , viso proceso metu tvirtindamas, jog Č.

D. savo automobiliu į autoįvykio vietÄ iÅ¡važiavo tik po to, kai avarija jau buvo įvykusi, davė melagingus parodymus apie esmines bylos aplinkybes ir taip trukdė nustatyti tiesÄ bei priimti teisingÄ sprendimÄ Å¡ioje byloje. R. P. tvirtino, jog G. L. automobilio persekiojime jis nedalyvavo, kitų duomenų, kad R. P. savo automobiliu bÅ«tų persekiojęs G. L. automobilį ir, kad bÅ«tų pagrindas R. P. apklausti ne liudytoju, o įtariamuoju, byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino R.

P. kaltu už melagingų parodymų davimÄ bei teisingai R. P. veikÄ kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. Bausmė R. P. paskirta baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijos ribose, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str., reikalavimų. R. P. paskirtoji bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežta, jos Å¡velninti nėra pagrindo, to nėra praÅ¡oma ir apeliaciniame skunde.Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, suraÅ¡ydamas nuosprendį, nesilaikė Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 3 d. reikalavimų – nuosprendžio įžanginėje dalyje neįrašė dviejų gynėjų (R.Andrikio, K.

M. ), nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų (G. L. , J. L. , Ž. L. ), dalyvavusių teisme nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , vardų ir pavardžių, tačiau Å¡is pirmosios instancijos teismo įžanginės dalies trÅ«kumas nekeičia nuosprendžio esmės ir nelaikytinas pažeidimu, iÅ¡ esmės suvaržiusiu proceso dalyvių teises.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 4 d., 329 str. 1 p.,             n u s p r e n d ž i a:

Panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2006 m. gegužės 10 d. nuosprendžio dalį dėl D. V. ir N. J. pripažinimo kaltais ir nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį:D. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti Å¡io nusikaltimo požymių.  N. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d. iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti Å¡io nusikaltimo požymių.  Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokuroro, nukentėjusiųjų G.

L. ir J. L. , nuteistojo R. P. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                                Viktoras Kažys Teisėjai                                                                                                       Valdimaras Bavėjanas                                                                                                   RÅ«ta Mickevičienė                    Â