Legislator Case Law & Legislation
646ea9dd-3cd2-4a28-b7ef-20b186b8543e AI generated

646ea9dd-3cd2-4a28-b7ef-20b186b8543e · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 646ea9dd-3cd2-4a28-b7ef-20b186b8543e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Atsakovo turtinė padėtis Å¡iuo metu yra sunki, bet nėra kritinė. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas turi realiÄ galimybę po truputį sukaupti žyminio mokesčio mokėjimui lėšas. Å iuo metu atsakovas neturi jokių lėšų, lėšų trÅ«ksta darbuotojų atlyginimams bei mokesčių į valstybės biudžetÄ mokėjimui.

Legislator headnote

AI generated

646ea9dd-3cd2-4a28-b7ef-20b186b8543e · Lietuvos apeliacinis teismas: Byloje nagrinėjami klausimai, susiję su ieÅ¡kovo praÅ¡ymu priteisti skolÄ iÅ¡ atsakovo tarp Å¡alių sudarytos paskolos sutarties pagrindu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

         Civilinės bylos Nr. 2-255/2011

Procesinio sprendimo kategorijos: 99.1.2.; 122.2.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. kovo 15 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArtÅ«ro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Donato Å erno teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo UAB „Tranzito terminalas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 20 d. nutarties, kuria teismas atsakovo UAB „Tranzito terminalas“ praÅ¡ymÄ dėl žyminio mokesčio mokėjimo už prieÅ¡ieÅ¡kinį atidėjimo tenkino iÅ¡ dalies, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Muitinės paslaugų centras“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Tranzito terminalas“ dėl skolos priteisimo (civilinės bylos Nr. 2-646-262/2009).

Â

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjami klausimai, susiję su ieÅ¡kovo praÅ¡ymu priteisti skolÄ iÅ¡ atsakovo tarp Å¡alių sudarytos paskolos sutarties pagrindu.

Pagal atskirÄ jį skundÄ nagrinėjami klausimai susiję su teismo nutartimi, kuria buvo tenkintas iÅ¡ dalies atsakovo praÅ¡ymas dėl žyminio mokesčio mokėjimo už prieÅ¡ieÅ¡kinį atidėjimo, pagrįstumu.

IeÅ¡kovas UAB „Muitinės paslaugų centras“ kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu atsakovui UAB „Tranzito terminalas“ dėl skolos priteisimo. Prašė priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Tranzito terminalas“ ieÅ¡kovo UAB „Muitinės paslaugų centras“ naudai 120 000 Lt skolos, 29 940 Lt palÅ«kanas, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 3 999 Lt žyminį mokestį. Nurodė, jog su atsakovu 2003 m. rugsėjo 29 d. sudarė paskolos sutartį (toliau – Paskolos sutartis), kurios pagrindu atsakovui suteikė 150 000 Lt beprocentę paskolÄ . 2006 m. liepos 11 d. ieÅ¡kovas buvo skolingas atsakovui 30 000 Lt, todėl minėta suma sumažino reikalavimus. Terminas grÄ Å¾inti paskolÄ suėjo 2006 m. sausio 20 d., Å¡iuo metu atsakovas skolingas 120

000 Lt.

Vilniaus apygardos teisme 2009 m. spalio 9 d. teismo posėdžio metu atsakovas prašė teismo priimti prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl Paskolos sutarties iÅ¡ dalies pripažinimo negaliojančia, pripažįstant, kad pagal Paskolos sutartį realiai atsakovui buvo paskolinta 5 000 Lt. PrieÅ¡ieÅ¡kinis buvo grindžiamas atsakovo valios trÅ«kumu. IeÅ¡kovas neatskleidė atsakovui aplinkybių, jog realiai paskolinta pinigų suma atsakovui nebus perduota ir iÅ¡ dalies tai bus „popierinis“ sandoris. Pažymėjo, jog ieÅ¡kovo ir atsakovo akcininkas yra tas pats asmuo – A. J., kuris sudarydamas tokį sandorį pateisino ieÅ¡kovo kasos trÅ«kumÄ . Abi Å¡alys yra susijusios įmonės, Paskolos sutarties sudarymo metu atsakovui trÅ«ko apyvartinių lėšų. Pasitikėdamas ankstesne tarp Å¡alių susiklosčiusia praktika atsakovo direktorius perdavė ieÅ¡kovui neužpildytus kasos pajamų orderius su savo paraÅ¡u, tikėdamasis, kad jie bus grÄ Å¾inti jam kartu su juose nurodytomis sumomis. Aplinkybes, kad atsakovas pagrįstai pasitikėjo ieÅ¡kovu patvirtina tai, kad ieÅ¡kovas 2003 m. lapkričio 11 d. sudarytos Paskolos sutarties pagrindu pervedė į atsakovo sÄ skaitÄ 5 000 Lt. IeÅ¡kovas iki bylos iÅ¡kėlimo atsakovui tvirtino, kad pinigai buvo pervesti. Tik gavęs ieÅ¡kinį dėl skolos atsakovas suprato buvęs apgautas. PrieÅ¡ieÅ¡kiniu taip pat prašė žyminio mokesčio sumokėjimÄ (3 900 Lt) atidėti iki sprendimo priėmimo dienos, praÅ¡ymÄ grindė sunkia finansine padėtimi ir ženkliu žyminio mokesčio už prieÅ¡ieÅ¡kinį dydžiu. Teismas atidėjo bylos nagrinėjimÄ iki iÅ¡spręs prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 20 d. nutartimi atsakovo praÅ¡ymÄ atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ tenkino iÅ¡ dalies. Atidėjo atsakovui dalies žyminio mokesčio – 1 950 Lt už prieÅ¡ieÅ¡kinį sumokėjimÄ iki sprendimo (nutarties) priėmimo ir įpareigojo iki 2009 m. lapkričio 9 d. sumokėti dalį žyminio mokesčio už prieÅ¡ieÅ¡kinį – 1 950 Lt, ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovo pateiktÄ 2008 metų ir 2009 metų pirmojo pusmečio balansÄ , nustatė, jog atsakovas grynųjų pinigų pakankamai neturi, tačiau turimo turto ir per vienerius metus mokėtinų įsipareigojimų santykis parodė, jog bendrovės turtinė padėtis nėra kritinė ir įmonės sunkumai laikini.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atsakovas UAB „Tranzito terminalas“ padavė atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 20 d. nutarties.

Atsakovas atskiruoju skundu praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės. SkundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1) Atsakovo turtinė padėtis Å¡iuo metu yra sunki, bet nėra kritinė. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas turi realiÄ galimybę po truputį sukaupti žyminio mokesčio mokėjimui lėšas.

2) Å iuo metu atsakovas neturi jokių lėšų, lėšų trÅ«ksta darbuotojų atlyginimams bei mokesčių į valstybės biudžetÄ mokėjimui.

3) Nepanaikinus teismo nurodymo atsakovui iki 2009 m. lapkričio 9 d. sumokėti žyminį mokestį, atsakovui būtų apribota teisė gintis nuo jam pareikšto ieškinio, ko pasėkoje būtų pažeisti rungimosi, lygiateisiškumo bei tesiės būti išklausytam principai.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Â

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo praÅ¡ymÄ atidėti žyminio mokesčio sumokėjimÄ tenkino iÅ¡ dalies. Siekiant teisingai iÅ¡spręsti šį klausimÄ , visų pirma, bÅ«tina iÅ¡analizuoti, ar atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tas reikalavimas yra turtinio, ar neturtinio pobÅ«džio, kuris lemia už šį reikalavimÄ mokėtino žyminio mokesčio dydį.

Viena tinkamo kreipimosi į teismÄ sÄ lygų yra žyminio mokesčio – įstatymo nustatytos pinigų sumos, kuriÄ turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Jeigu reikalavimas yra turtinis, turi bÅ«ti mokamas proporcinis žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p.), o jeigu reikalavimas neturtinis – fiksuotas CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas 100 Lt žyminis mokestis, atsižvelgiant

į padidėjusį ketvirčio vartojimo kainų indeksÄ (CPK 82 str. 1 d.). Tam, kad iÅ¡spręsti klausimÄ ,

koks žyminis mokestis mokėtinas už pareikÅ¡tÄ procesinį dokumentÄ â€“ Å¡iuo atveju prieÅ¡ieÅ¡kinį, teismas turi įvertinti pareikÅ¡to prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrindÄ , dalykÄ , kokios rūšies prieÅ¡ieÅ¡kinis pareikÅ¡tas, kokios teisinės pasekmės atsiranda jo patenkinimo ar atmetimo atveju ir pagal tai nuspręsti – turtinis ar neturtinis reikalavimas yra reiÅ¡kiamas.

Žyminio mokesčio dydžio už pareikÅ¡tų reikalavimų nagrinėjimo klausimÄ teismas iÅ¡sprendžia ex officio (iÅ¡ lot. k. „pagal pareigas“). Todėl apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas (ar iÅ¡ dalies tenkintas) asmens praÅ¡ymas dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, teisėtumo bei pagrįstumo, ir nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas neteisingai kvalifikavo pareikÅ¡tų reikalavimų pobÅ«dį bei dėl to neteisingai nustatė žyminio mokesčio dydį, turi peržengti atskirojo skundo ribas ir nustatyti teisingÄ mokėtino žyminio mokesčio dydį. Tokiu atveju netenka teisinės prasmės klausimo dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo iÅ¡sprendimo tinkamumas.

Civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas be kita ko reiÅ¡kia tai, jog atsakovas turi teisę pasirinkti teisminės gynybos pozicijÄ â€“ reikÅ¡ti atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ar prieÅ¡ieÅ¡kinį (jeigu proceso įstatymo normos nenustato specialių draudimų) (CPK 12, 142, 143 str.). Tuo atveju, jeigu atsakovas į jam ieÅ¡kovo pareikÅ¡tus reikalavimus ginasi reikÅ¡damas prieÅ¡inius reikalavimus, jie turi bÅ«ti aiÅ¡kiai suformuluoti, kad bÅ«tų galima iÅ¡siaiÅ¡kinti reikalavimų pobÅ«dį ir nustatyti už jų nagrinėjimÄ mokėtinÄ Å¾yminį mokestį.

(PrieÅ¡)ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tų reikalavimų pobÅ«dį (turtinis ar neturtinis) paprastai nulemia (prieÅ¡)ieÅ¡kinio rūšis, apsprendžianti mokėtinÄ Å¾yminio mokesčio dydį. IeÅ¡kiniai pagal procesinį tikslÄ skirstomi į ieÅ¡kinius dėl pripažinimo, ieÅ¡kinius dėl priteisimo ir ieÅ¡kinius dėl teisinių santykių modifikavimo. Neatsižvelgiant į tai, ar ieÅ¡kiniai dėl pripažinimo (actiones sine condemnatione) yra pozityvÅ«s, ar negatyvÅ«s, jų paprastai nereikia vykdyti priverstine tvarka. Negatyviu ieÅ¡kiniu dėl pripažinimo siekiama konstatuoti teisių ar pareigų, arba teisinio santykio ar jo dalies nebuvimÄ (pavyzdžiui, ieÅ¡kinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu). Jeigu reiÅ¡kiamas negatyvus prieÅ¡ieÅ¡kinis dėl pripažinimo (pavyzdžiui, kai sandorį praÅ¡oma pripažinti negaliojančiu) ir taikoma restitucija, laikoma kad pareikÅ¡tas turtinio pobÅ«džio reikalavimas, už kurio nagrinėjimÄ turi bÅ«ti sumokėtas proporcinis žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Tuo tarpu, kai negatyvaus prieÅ¡ieÅ¡kinio dėl pripažinimo padavimo atveju nepraÅ¡oma taikyti restitucijos (pavyzdžiui, kai sandorį praÅ¡oma pripažinti niekiniu, tariamu ir pan.), ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje negalima žinoti, kokios aplinkybės bus nustatytos iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės. Tokiu atveju civilinės bylos iÅ¡kėlimo stadijoje teismas preliminariai nustato mokėtino žyminio mokesčio dydį (CPK 86 str.), o bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su žyminiu mokesčiu, paskirstymo klausimas iÅ¡sprendžiamas teismo sprendimu ar nutartimi užbaigiant bylÄ (CPK 93, 94 str.).

Nagrinėjamoje byloje apeliantas, viena vertus, įrodinėja, kad pagal ginčo sandorį dalies pinigų (145 000 Lt) negavo, todėl jų neprivalo grÄ Å¾inti, kita vertus, praÅ¡o pripažinti šį sandorį iÅ¡ dalies

negaliojančiu, įrodinėdamas, kad sandoris sudarytas dėl apgaulės (CK 1.91 str.). Tokie atsakovo priešieškinyje

iÅ¡dėstyti reikalavimai bei juos pagrindžiantys nurodyti motyvai leidžia manyti, kad atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu įrodinėja du tarpusavyje nesuderinamus dalykus: tiek sandorio nesudarymÄ , tiek to paties sandorio negaliojimÄ . Proceso įstatymas nedraudžia ieÅ¡kovui reikÅ¡ti keletÄ reikalavimų byloje, o atsakovui gintis nuo pareikÅ¡tų reikalavimų iÅ¡dėstant keletÄ alternatyvių pozicijų, jeigu jos yra grindžiamos faktinėmis aplinkybėmis (CPK 12 str.). Jeigu atsakovas siekia įrodyti, jog sandoris iÅ¡ dalies nebuvo sudarytas, nes jam nebuvo perduoti visi pagal paskolos sutartį priklausantys pinigai, laikytina, kad jis reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl sandorio pripažinimo nesudarytu. Pripažinti negaliojančiu to, ko nebuvo, negalima. Tokiu atveju ieÅ¡kinys dėl sandorio pripažinimo nesudarytu turėtų bÅ«ti vertinamas kaip neturtinio pobÅ«džio, nes nepriklausomai nuo to, ar prieÅ¡ieÅ¡kinis bÅ«tų tenkintas ar atmestas, restitucija byloje nebÅ«tų taikoma. Todėl nagrinėjamu atveju atsakovas už reikalavimo dėl sandorio pripažinimo nesudarytu (jeigu toks reikalavimas pareikÅ¡tas) nagrinėjimÄ turėtų sumokėti žyminį mokestį, apskaičiuojamÄ pagal CPK 80 straipsnio pirmosios dalies 2 punkto taisykles. Tačiau jeigu atsakovas reiÅ¡kia ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl apgaulės, jis ginčija sudaryto sandorio teisėtumÄ (CK 1.91 str. 1 d.). Sandorio pripažinimas negaliojančiu dėl apgaulės lemia restitucijos taikymÄ (CK 1.91 str. 2 d.). Toks reikalavimas vertintinas kaip turtinio pobÅ«džio.

Esant tokiai situacijai, kai ieÅ¡kovo pasirinkti reikalavimai nėra aiÅ¡kiai suformuluoti ir sudėtinga vienareikÅ¡miÅ¡kai įvertinti jų pobÅ«dį (turtinis ar neturtinis), yra negalima nustatyti, ar už jų nagrinėjimÄ turi bÅ«ti mokamas proporcinis ar fiksuotas žyminis mokestis. Teismas tokiais atvejais turėtų pareikalauti atsakovo patikslinti prieÅ¡ieÅ¡kinį ir aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyti reiÅ¡kiamÄ reikalavimÄ (reiÅ¡kiamus reikalavimus) ir jį (juos) pagrindžiančias faktines aplinkybes (CPK 138, 142, 143 str.). Be to, atsižvelgdamas į pareikÅ¡tų reikalavimų turinį, teismas galėtų spręsti, ar atsakovo pateiktame procesiniame dokumente iÅ¡dėstyti kai kurie argumentai pagal savo turinį nėra atsikirtimai į ieÅ¡kinį (CPK 142, 143 str.). Taigi, nutarus, kad civilinės bylos iÅ¡kėlimo stadijoje nėra galimybės nustatyti pareikÅ¡tų reikalavimų pobÅ«džio ir mokėtino žyminio mokesčio dydžio už jų nagrinėjimÄ , teismas turėtų nustatyti terminÄ (prieÅ¡)ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti. Tuo tarpu, jeigu bylos iÅ¡kėlimo stadijoje pagal pareikÅ¡tų reikalavimų dėl sandorių teisėtumo pobÅ«dį negalima tiksliai nustatyti, ar byloje bus taikoma restitucija, nustatyti preliminarų žyminio mokesčio dydį, pareikÅ¡tus reikalavimus įvertinant kaip neturtinio pobÅ«džio.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjamoje byloje pagal prieÅ¡ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tus prieÅ¡taringus reikalavimus ir juos pagrindžiančius argumentus įpareigojo atsakovÄ sumokėti žyminį mokestį kaip už turtinių reikalavimų nagrinėjimÄ . Žemesnės instancijos teismas netinkamai taikė žyminio mokesčio dydžio nustatymÄ reglamentuojančias taisykles, neteisingai nustatė žyminio mokesčio dydį ir dėl to nepagrįstai sprendė klausimÄ dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo. Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 20 d. nutartis naikintina, o pirmosios instancijos teismui

perduotina spręsti prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ (CPK 80 str. 1 d. 1-2 p., 85 str. 1 d. 1 p., 329 str. 1 d., 337 str. 3 p., 338 str.). Kaip minėta, teismas, spręsdamas

prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , turėtų pasiÅ«lyti atsakovui paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus prieÅ¡ieÅ¡kinyje, sukonkretinti pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ ir jį pagrindžiančias faktines aplinkybes (CPK 138 str.). Teismas, gavęs atsakovo patikslintus prieÅ¡taravimus, pagal Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytas taisykles turėtų spręsti, ar yra pagrindas įpareigoti atsakovÄ primokėti trÅ«kstamÄ Å¾yminį mokestį už reikalavimų nagrinėjimÄ .

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo nagrinėti prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ .

Teisėjai                                                                                                        Artūras

Driukas

                                                                                                                    Konstantinas

Gurinas

 Â

                                                                                                                    Donatas

Å ernas