646d947b-68fc-461d-9ba2-15dfeba7129e · Panevėžio apygardos teismas

                                                                                   Baudžiamoji byla Nr. 1A-26-337/2017                                                                                   Teisminio proceso Nr. 1-01-1-63976-2015-2                                                                                        Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1. (S)                                                                                                                                                                                          PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 19 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago. (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Meidaus., Artūro Ridiko,sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,dalyvaujant prokurorui B.

Å .,gynėjui advokatui V. B.,nukentėjusiems S. P., R. P., L. D., V. P.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo P. L., a. k (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundÄ dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 14 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 6 d. bei 144 str. ir nubaustas :pagal BK 281 str. 6 d. – laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams, pagal BK 144 str.

– areÅ¡tu 40 parų.Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir P. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 65 str., į bausmės laikÄ Ä¯skaityta viena P. L. sulaikymo diena. Vadovaujantis BK 67 str. 3 d., 68 str. P. L. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise, tai yra uždrausta 3 metus vairuoti kelių eismo transporto priemones.Bausmę skirta atlikti atvirojoje kolonijoje.Taip pat teismas nusprendė priteisti iÅ¡Â AAS „ (duomenys neskelbtini) “ Lietuvos filialo S. P. ir R.

P. naudai 2500 EUR neturtinei žalai atlyginti, L. D. naudai 1250 EUR neturtinei žalai atlyginti ir 3220, 91 EUR turtinei žalai atlyginti, V. P. naudai 1250 EUR neturtinei žalai atlyginti             Be to, teismas nusprendė iÅ¡ P. L. priteisti 27 500 EUR neturtinės žalos atlyginimo S. P. ir R. P. naudai, 3750 EUR neturtinės žalos atlyginimo L. D. naudai, 3750 EUR neturtinės žalos atlyginimo V. P. naudai.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :P. L. nuteistas už tai, kad jis 2015 m. lapkričio 19 d. 16.30 val. - 2015 m. lapkričio 20 d. 1.00 val. laikotarpiu, tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimÄ , draudžiantį vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, taip pat Å¡ių taisyklių 127 p. reikalavimÄ , nes vairuodamas transporto priemonę nepasirinko saugaus važiavimo greičio atsižvelgiant į važiavimo sÄ lygas, vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę bei meteorologines sÄ lygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, taip pat taisyklių 128 p. reikalavimÄ , kad atsiradus kliūčiai kelyje privalu sulėtinti greitį ar visiÅ¡kai sustabdyti transporto priemonę, arba apvažiuoti kliÅ«tį nesukeliant pavojaus eismo dalyviams, dėl ko kelio važiuojamojoje dalyje pastebėjęs gulinčio žmogaus kÅ«nÄ nesuvaldė vairuojamo automobilio ir priekine dalimi pervažiavo nukentėjusįjį J.

P., taip padarydamas jam abipusius Å¡onkaulių lūžimus, plaučių, blužnies ir kairio inksto plyÅ¡imus, pasmakrės žaizdas, veido, krÅ«tinės, pilvo, galÅ«nių, nugaros ir deÅ¡inio sėdmens kraujosruvas bei nubrozdinimus, dėl ko nukentėjusysis mirė. Be to, jis, sukėlęs eismo įvykį, kurio metu žuvo J. P., ir turėdamas pareigÄ rÅ«pintis nukentėjusiu asmeniu jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus nukentėjusiojo gyvybei, nepranešė apie įvykį policijai bei nesuteikė bÅ«tinos medicininės pagalbos nukentėjusiajam, nors tokiÄ galimybę jis turėjo, ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino.Apeliaciniu skundu nuteistasis praÅ¡o pakeisti skundžiamÄ teismo nuosprendį, perkvalifikuoti jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯ BK 281 str. 5 d., taikyti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimÄ bei sumažinti neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 20 000 Eur, t. y. priteisti S. P. ir R.

P. naudai 18 000 Eur neturtinės žalos dydžio, po 1 000 Eur neturtinės žalos priteisti L. D. bei V. P. naudai. Taip pat apeliaciniu skundu praÅ¡oma grÄ Å¾inti jam konfiskuotÄ automobilį ,,Audi 80“ Nr. (duomenys neskelbtini). Skunde nurodomos minimo eismo įvykio aplinkybės ir pažymima, jog tÄ dienÄ , kada įvyko minimas įvykis, jis - P. L. alkoholį vartojo ryte, todėl po pietų, t. y. 16 val. 30 min., jautėsi blaivus ir dėl to vairavo automobilį. Nuteistasis tvirtina, jog teisme apklaustas policijos pareigÅ«nas A.

B., kuris kartu su A. D. buvo atvykęs į įvykio vietÄ ir apklausinėjo jį, nenurodė, jog jis buvo neblaivus. Skunde nurodoma, kad liudytojos F. J. parodymus teismas turėjo vertinti kritiÅ¡kai, kadangi atsižvelgiant į tai, kad alkoholinius gėrimus parduoti neblaiviam asmeniui yra draudžiama, pardavėja, įtarusi, jog jis yra neblaivus, jam bÅ«tų gėrimų nepardavusi. Skunde minima, jog žuvusiųjų parodymus apie nuteistojo blaivumÄ teismas turėjo taip pat vertinti kritiÅ¡kai, kadangi jie yra bylos baigtimi suinteresuoti asmenys.

Skunde atkreipiamas dėmesys, kad tyrėja E. D. neatsižvelgė į laiko tarpÄ , praėjusį nuo nuteistojo alaus gėrimo iki automobilio vairavimo, dėl ko, nuteistojo teigimu, pažymėjo, kad jis vairavo neblaivus. Skunde P. L. taip pat nurodo, jog jis niekur nesislapstė ir nevengė blaivumo patikrinimo, dėl ko mano, kad visos abejonės dėl jo blaivumo turi bÅ«ti vertinamos jo naudai. Tvirtina, kad teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog jis eismo įvykį padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, ir neteisingai kvalifikavo jo padarytÄ nusikaltimÄ pagal BK 281 str. 6 d.Taip pat skunde apeliantas pažymi, jog jis savo kaltę dėl padaryto eismo įvykio, kurio metu žuvo J.

P., pripažino visiÅ¡kai ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl tokio savo poelgio. Pažymi, jog padarė neatsargų nusikaltimÄ , yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, po nusikaltimo padarymo padarė iÅ¡vadas dėl savo elgesio. Atsiprašė žuvusiojo artimųjų. Teigia, jog suprato padarytos veikos pavojingumÄ , nurodo, jog kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, pažymi, jog nesistengia iÅ¡vengti atsakomybės ir siekia įrodyti, jog ateityje nedarys naujų nusikaltimų. Be to, P. L. akcentuoja, kad po nusikaltimo nepadarė jokių naujų pažeidimų.

Teigia, jog yra registruotas darbo biržoje ir laukia pasiÅ«lymo dėl darbo. Skunde nurodoma, jog paskyrus realiÄ laisvės atėmimo bausmę jis praras galimybę įsidarbinti ir tuo pačiu atlyginti nukentėjusiesiems priteistÄ neturtinę žalÄ , todėl mano, jog bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės padės greičiau atsikratyti žalingų įpročių, ribos elgesį ir kartu turės auklėjamÄ jį, pataisomÄ jį poveikį.

P. L. skunde pažymi, jog nors jis teisme ir sutiko su pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu, tačiau mano, kad teismo iÅ¡ jo priteista 35000 EUR neturtinei žalai atlyginti yra nepagrįstai per didelė suma. Teigia, jog toks priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis taptų jam antra - papildoma bausme. Nuteistasis nurodo, jog toks priteistas teismo neturtinės žalos dydis neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų, taip pat Å¡alies ekonominės situacijos, žmonių gyvenimo lygio, realių jo galimybių atlyginti tokio dydžio žalÄ , dėl to įsitikinęs, kad 20000 Eur neturtinės žalos atlyginimas žuvusiojo J.

P. tėvams, broliui ir seseriai bÅ«tų reali ir pagrįsta suma. Skunde nurodoma, jog jis, t. y. P. L., Å¡iuo metu yra bedarbis, o jo mėnesio pajamas sudaro tik 80 EUR socialinė paÅ¡alpa. Nuteistasis teigia, jog asmeninės nuosavybės teise neturi jokio nekilnojamojo turto. Pažymi turintis tik transporto priemonę - automobilį „Audi - 80", kurį iÅ¡ jo ikiteisminio tyrimo metu paėmė Utenos apskrities VPK pareigÅ«nai ir iki Å¡iol negrÄ Å¾ino. Nuteistasis teigia, jog teismas dėl automobilio nepasisakė.Papildomai skunde apeliantas pažymi, jog teismas nepakankamai atsižvelgė ir įvertino liudytojo D.

V. nurodytÄ aplinkybę, jog J. P., bÅ«damas girtas, ne vienÄ kartÄ buvo rastas gulintis ant kelio. Å iÄ aplinkybę, pasak P. L., patvirtino ir žuvusiojo motina R. P..Teismo posėdžio metu P. L. advokatas prašė jo ginamojo apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras bei nukentėjusieji – atmesti.Apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis BPK 320 str. 5 d. reikalavimų ir neiÅ¡eidamas už apeliacinio skundo ribų, bylÄ patikrina tiek, kiek praÅ¡oma apeliaciniame skunde.Apeliaciniame skunde nėra ginčijamas nusikalstamos veikos padarymo faktas, tačiau apeliantas nesutinka su nusikalstamos veikos kvalifikavimu bei jam priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos dydžiu.

Be to, nuteistasis praÅ¡o atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , bei praÅ¡o jam grÄ Å¾inti automobilį.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas, skundžiamu nuosprendžiu pripažindamas P. L. kaltu, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duomenimis bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas.

Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad apeliacinį skundÄ pateikusiam nuteistajam nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl bylos faktinių aplinkybių vertinimo bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.Visų pirma skunde keliamas klausimas dėl veikos kvalifikavimo. Apeliantas teigia, kad jo nusikalstama veika atitinka BK 281 str. 5 d., o ne 281 str. 6 d., kadangi jis eismo įvykį, kurio metu žuvo asmuo, padarė bÅ«damas blaivas.

Å is skundo argumentas atmetamas. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors betarpiÅ¡kai P. L. apsvaigimas nebuvo konstatuotas alkotesterio parodymais bei kraujo tyrimo rezultatais, tačiau Å¡i aplinkybė neginčijamai įrodyta byloje surinktų ir teismo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymu visetu. Atkreiptinas dėmesys, jog pats P. L. teisminio nagrinėjimo metu prisipažino minimo eismo įvykio dienÄ vartojęs alkoholį ( 2 t. 60 b. l.), tÄ patį teigė ir ikiteisminio tyrimo metu, kuomet pripažino apie 17 val.

į Juknėnų km. esančiÄ parduotuvę automobiliu važiavęs neblaivus, nes buvo iÅ¡gėręs alkoholio ( 1 t. 160 b. l.) Å iuos nuteistojo parodymus patvirtina ir kiti iÅ¡tirti įrodymai. Liudytoja F. J., Juknėnų km. esančioje parduotuvėje dirbanti pardavėja, teigė, jog P. L. minimÄ dienÄ (2015-11-19) buvo atvažiavęs į parduotuvę kelis kartus, pirko 6 litrus alaus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. IÅ¡ J. P. tėvo S. P. parodymų matyti, kad 2015-11-19 jis ieÅ¡kojo savo sÅ«naus, žinojo, kad gali jį rasti pas P. L. ir ten nuvykęs rado abu geriančius alų.

Teismo posėdžio metu apklaustas policijos pareigÅ«nas A. D. paaiÅ¡kino, kad buvo nuvykęs į eismo įvykio vietÄ bei bendravo su P. L., kuris jam atrodė neblaivus, kalbėjo neriÅ¡liai, nuo jo sklido įtartinas kvapas. Å iÄ aplinkybę, tai yra kad P. L. po autoįvykio buvo akivaizdžiai apsvaigęs ar net ir girtas, patvirtino ir pas jį nuvykę bei su juo bendravę nukentėjusieji Vladimiras, Simonas bei R. P. Liudytoja F. J. teismo posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ir J. P. eismo įvykio dienÄ bent tris kartus buvo atvykęs į parduotuvę ir kiekvienÄ kartÄ pirko po 2-3 litrus stipraus alaus.

Vertinant nurodytus teiginius pastebėtina ir aplinkybė, kad pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu P. L. pripažino, kad baigus gerti J. P. atsivežtÄ alų pastarasis, iÅ¡važiuodamas iÅ¡ jo namų, pasakė, kad „jeigu dar gaus pinigų iÅ¡ kur nors, tai atveÅ¡ dar alaus“ ( 1 t. 159-161 b. l.). Nors teisme jis tvirtino alkoholį gėręs tik ryte, kuomet tai matė bei patvirtino ir S. P., o autoįvykio metu buvęs blaivus ir net po jo gėręs tik kavÄ , tačiau paminėtų aplinkybių visuma – liudytojų bei nukentėjusiųjų parodymai apie P. L. neblaivumÄ skirtingu įvykio dienos (paros) metu, jo bei J.

P. nevienkartinis pakankamai didelio kiekio alkoholinių gėrimų pirkimas, minėtas pastarojo pažadas vėl atvykti pas nuolatinį savo sugėrovÄ P. L. tuo atveju, jei pavyktų gauti pinigų alui pirkti, kas ir pavyko, o taip pat ta aplinkybė, kad J. P., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio – kraujyje rasta 2.79 promilės alkoholio, buvo traumuotas ir žuvo bÅ«tent prie pat P. L. sodybos, teismui leidžia konstatuoti, kad autoįvykio metu transporto priemonę P. L. vairavo bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir jo veika pagal BK 281 str. 6 d. kvalifikuota teisingai.

KonstatuojamÄ aplinkybę, nors ir netiesiogiai, patvirtina taip pat ir P. L. elgesys po eismo įvykio - apie jo sužalotÄ ir mirusį nukentėjusįjį Å¡io artimiesiems, o po to ir pareigÅ«nams, jis pranešė tik po įvykio praėjus, kaip pats nurodė, pakankamai ilgam laiko tarpui. Apeliantas skundu taip pat praÅ¡o taikyti BK 75 str. nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ . Nuteistojo praÅ¡ymas atmetamas kaip nepagrįstas. BK 75 str. 1 d. nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus < …> , teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo 1 iki 3 metų.

Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, jog kaltininkui paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, net ir nustatęs visas formaliai bÅ«tinas BK 75 str. taikymo sÄ lygas, neprivalo taikyti bausmės vykdymo atidėjimo. BK 75 str. nustatytos dvi bÅ«tinos sÄ lygos, kurioms esant, teismas gali atidėti paskirtos bausmės už padarytas nusikalstamas veikas vykdymÄ : asmuo turi bÅ«ti nuteisiamas laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už tyčinius, iÅ¡skyrus labai sunkius, nusikaltimus; teismas turi nuspręsti, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ ir susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , turi iÅ¡nagrinėti aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir nuteistojo asmenybe. Darydamas iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas privalo įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar nuteistajam apskritai bÅ«dingos antivisuomeninės nuostatos, yra ryÅ¡kių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir pan.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad neatsargÅ«s nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos KET, yra labai įvairÅ«s tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl teismui konstatavus, kad asmuo jas pažeidė dėl neatsargumo, bÅ«tina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kokie Å¡ių taisyklių pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir Å¡iurkščiu KET nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokios taisyklių pažeidimų padarymo pasekmės. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nuteistojo P. L. padarytas KET pažeidimas pasižymėjo ypatingu Å¡iurkÅ¡tumu, nes jis automobilį vairavo neblaivus, kas rodo didelį jo neatsargumÄ ir abejingumÄ kitiems eismo dalyviams, važiuodamas keliu buvo ypač neatidus, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, priekine automobilio dalimi pervažiavo gulėjusį ir tiesiogiai avarinės situacijos neįtakojusį nukentėjusįjį J.

P., taip jam padarydamas įvairius kÅ«no sužalojimus, dėl ko pastarasis mirė, o po to pasiÅ¡alino iÅ¡ įvykio vietos net nebandęs suteikti pagalbÄ nukentėjusiajam. Atkreiptinas dėmesys ir į P. L. elgesį po nusikalstamos veikos padarymo – jis ne tik kad, kaip minėta, neteikė pagalbos paties sužalotam nukentėjusiajam ir jį paliko, tačiau ir vėliau, apie autoįvykį bei jo pasekmes nepranešęs nei policijos pareigÅ«nams, nei greitosios medicinos pagalbos tarnybai, grįžęs į nusikaltimo vietÄ pakeitė žuvusiojo padėtį jį patraukdamas, o po to, siekdamas iÅ¡vengti savo atsakomybės, žuvusiojo artimuosius bei atvykusius policijos pareigÅ«nus bandė tikinti nesÄ s susijęs su neva jo rasto mirusio J.

P. žūtimi. Tokie nuteistojo veiksmai vertintini kaip itin neatsakingi, pažeidžiantys ne tik elementarias atsargumo taisykles, bet ir žmogiÅ¡kumo normas. Teismų praktikoje atvejai, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, Å¡iurkščiai, sÄ moningai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonių, paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti tiek atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės, tiek bausmės vykdymo atidėjimÄ .

Teisėjų kolegijos vertinimu, individualizuodamas P. L. bausmę, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei kitas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Teismas sprendžia, jog vertinus visas nurodytas bylos aplinkybes atidėti nuteistajam paskirtos bausmės vykdymÄ nėra pagrindo. Apeliantas tvirtina, kad apylinkės teismas iÅ¡ jo priteista 35 000 Eur dydžio suma neturtinei žalai atlyginti yra nepagrįsta ir per didelė.

Nurodo, jog toks neturtinės žalos atlyginimo dydis taptų jam antra – papildoma bausme. AukÅ¡tesnės instancijos teismas atmeta šį apeliacinio skundÄ argumentÄ . Pažymėtina, kad nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimÄ , bei argumentuotai pagrįsti Å¡ių kriterijų taikymÄ nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumÄ .

Esant situacijai, kai įstatymas nereglamentuoja konkrečių žalos atlyginimo dydžių, teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ne tik į paminėtas aplinkybes, tačiau remiasi ir teismų praktika atitinkamose bylose. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis P. L. neblaivus vairuodamas automobilį, t. y. valdydamas padidinto pavojaus šaltinį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus.

Esant tokiai situacijai svarbiÄ reikÅ¡mę nustatant neturtinės žalos dydį įgyja tiek įvykio padariniai ir nukentėjusiųjų interesai gauti teisingÄ kompensacijÄ už patirtÄ moralinę skriaudÄ , tiek nusikalstamÄ veikÄ padariusiojo asmens kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad iÅ¡ jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis bÅ«tų teisingas. Kaip matyti, nukentėjusieji buvo pateikę 130 000 Eur civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti, o teismas, įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, nustatė ženkliai mažesnį neturtinės žalos dydį.

SkundÄ nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad nustatytas neturtinės žalos dydis atitinka neturtinės žalos dydžiui pagrįsti reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, proporcingumo bei teisingumo principus ir Å¡iuo metu susiformavusiÄ teismų praktikÄ . Nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, jog teismas skundžiamu nuosprendžiu nutarė jam grÄ Å¾inti tik transporto priemonės, t. y. automobilio ,,Audi 80“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimÄ Nr. 1398289, o dėl transporto priemonės iÅ¡ viso nepasisakė, todėl skundu P. L. teismo praÅ¡o grÄ Å¾inti jam nuosavybės teise priklausantį automobilį ,,Audi – 80“ valst.

Nr. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija pažymi, jog teismas 2016-11-03 nutartimi iÅ¡sprendė daiktinio įrodymo – automobilio ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), klausimÄ , nutaręs šį automobilį grÄ Å¾inti savininkui P. L., todėl Å¡iuo klausimu nebepasisako.Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuoja, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2016-10-14 nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinių bei procesinių teisės normų ir jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a:

N. P. L. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai                                                                                                    Evaldas Vanagas                                                                                                                  ArtÅ«ras Ridikas                                                                                                                  Valdas Meidus