646bf9ba-6fba-4637-be49-c8f79cba26fc · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-241-1034/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48239-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.4.1; 2.3.6.4.4 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 6 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas, sekretoriaujant Skirmantei Česnauskienei, J. P., Beatai Rutkauskaitei,dalyvaujant prokurorei Olgai Šleiterienei, kaltinamajam D. V.,kaltinamojo gynėjui advokatui Konstantinui Mironovui,nukentėjusiajam R. S., nukentėjusiojo atstovei advokatei Vitai Neverauskaitei, specialistui J.

M. P.         vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini) ”, nevedęs, neteistas,           kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį, n u s t a t ė : D. V. buvo kaltinamas tuo, kad nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatÄ , o bÅ«tent: jis, 2016-06-02 apie 21.30, kieme, prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su R.

S. metu dėl pastarojo numesto butelio, kurio atÅ¡okusi nuo asfalto stiklo Å¡ukė sužalojo D. V. kojÄ ; su draugais R. Ž. ir A. K. vijosi nubėgantį R. S., ir 2015-06-02 apie 22.00 val., kieme prie namo, adresu T.(duomenys neskelbtini), pribėgęs prie nukentėjusiojo R. S. sudavė jam 2 smÅ«gius koja į nugarÄ , ties juosmeniu, dėl ko nukentėjusysis R. S. nukrito veidu ant Å¡aligatvio bortelio kraÅ¡to; ir gulinčiam ant kairiojo Å¡ono nukentėjusiajam, jis dar sudavė jam 5 smÅ«gius kumščiais į veidÄ , tokiu bÅ«du padarydamas nukentėjusiajam abiejų apatinio žandikaulio sÄ narinių ataugų lūžius ir muÅ¡tines smakro bei apatinės lÅ«pos žaizdas, 11-o danties lūžį, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes R.

S. žandikaulio lūžių gijimas užtruko ir sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Apklaustas teisme kaltinamasis D. V. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltės nepripažino ir parodė, kad tai įvyko 2015-06-02 maždaug 21.30 val. Išėjo į kiemÄ V/(duomenys neskelbtini), prie draugų priėjo. Maždaug po 10 minučių atėjo kiemsargis, jis tvarkė gatvę, buvo su tėvu. Priėjo tėvas, jis juos iÅ¡ matymo pažįsta, sutvarkė Å¡iukÅ¡les. Jis buvo su dviem draugais R.

Ž. ir A. K.. Nukentėjusiojo tėvas apsitvarkė prie jų, surinko nuorÅ«kas, kitas Å¡iukÅ¡les ir išėjo. R. S. tuo metu buvo prie (duomenys neskelbtini) namų tarpuvartės. IÅ¡ ten jis suradęs stiklinį butelį nuo degtinės metė į jų pusę, butelis sudužęs supjaustė jam kojÄ . Kairės kojos blauzdÄ . Jis pajuto vėjelį ir pamatė, kad koja kraujuoja. Pradėjo eiti link jo. Jis kažkÄ dar sakė, kad visiems jiems bus blogai. Kai jis pradėjo link jo eiti, jo tėvas suÅ¡uko, kad jis bėgtų, ir jis pradėjo bėgti.

Jis (D. V.) iÅ¡ paskos pradėjo link jo eiti. Po minutės prie (duomenys neskelbtini) namo atsidÅ«rė. Jis nukrito tiesiai veidu į bortelio kraÅ¡tÄ , iÅ¡ karto prarado sÄ monę, gulėjo veidu žemyn. Jis buvo pasilenkęs, žiÅ«rėjo, ar gyvas. Tada pribėgo jo tėvas ir iÅ¡lindo iÅ¡ namų žmonės ir pradėjo kažkÄ Å¡aukti. Jo tikrai nemušė. Rankose nukentėjusysis turėjo Å¡luotÄ . Nežino, kas atsitiko, jog jis nukrito. TÄ vakarÄ nevartojo jokio alkoholio. Jį pasiėmė greitoji medicinos pagalba, kuriÄ iÅ¡kvietė žmonės. Greičiausiai, kad jie iÅ¡kvietė tÄ greitÄ jÄ nukentėjusiajam, bet greitoji pasiėmė jį.

Yra girdėjęs, kad nukentėjusysis mėto į žmones daiktus. Jam tikrai nieko nesakė, jo neužgauliojo. Jis su nukentėjusiuoju iÅ¡vis nekalbėjo, bendravo su jo tėvu, kuris buvo priėjęs ir rinko Å¡iukÅ¡les. Niekada gyvenime nėra konfliktavęs su nukentėjusiuoju. Kai jam sužalojo kojÄ , pradėjo eiti link nukentėjusiojo, norėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kodėl metė butelį. Paskui jį bėgo du draugai Ž. ir K. P. T. g. 19 namo jis parkrito. Tada jie trise priėjo. Jis labai iÅ¡sigando, kad jam blogai gali baigtis.

Tada atbėgo jo tėvas ir rėkė, kad jie jį užmušė. Tada žmonės iÅ¡ langų iÅ¡lindo, matė, kad kvietė pagalbÄ , nes telefonai buvo rankose. Jie tada apsisuko ir išėjo. Ėjo link maÅ¡inos, prie (duomenys neskelbtini) namo, kur jam draugai sutvarstė kojÄ . Tie patys draugai Ž. ir K.iÅ¡ automobilio paėmė vaistinėlę ir sutvarstė jam kojÄ . Po to, kai jam sutvarstė kojÄ , jie grįžo, ir jau buvo atvažiavusi policija. Tėvas matė tik, kai nukentėjusysis metė butelį, o toliau nieko nematė, nes jis pribėgo vėliau.

Tėvas dar sakė, kad jo sÅ«nelis pasikarščiavo. Jo manymu, įvykio metu nukentėjusysis buvo neblaivus. Taip mano, nes sėdėjo su juo viename automobilyje greitojoje ir kvapÄ juto. Blaivus žmogus nemestų butelio Å¡iaip be jokių priežasčių. Jo draugai Ž. ir K. nukentėjusiajam nieko nedarė, jie bÅ«tų paliudiję, bet jie yra iÅ¡važiavę į užsienį. Iki įvykio nematė sužalojimų ar sumuÅ¡imų ant nukentėjusiojo. Po įvykio irgi nelabai kas matėsi, tik matė, kad jam kraujuoja iÅ¡ nosies.

Kai krito su visu svoriu ir su galva atsitrenkė į bortelio kraÅ¡tÄ , tai dar pračiuožė keletÄ metrų, nes jis tuo metu bėgo. Tai, kad anksčiau, iki įvykio, nukentėjusysis mėtytų butelius girdėjo iÅ¡ vieno žmogaus. Jis kitoje byloje, kur jis yra nukentėjusysis, yra liudytojas. R.tėvas sakė taip, D. Ž., jeigu gerai prisimena. Jis sakė, kad nukentėjusysis prieÅ¡ keletÄ metų buvo metęs į juos stiklinį butelį, bet niekas nenukentėjo, tai jie nieko nerašė, policijos nekvietė.

Jis iÅ¡ karto nusivijo nukentėjusįjį, nors ir kraujavo koja. Bėgo paskui jį, nes norėjo jį pagauti ir iÅ¡siaiÅ¡kinti, kodėl jis metė butelį, kviesti policijÄ . Bet policija atvažiavo vėliau ir jie patys priėjo prie policijos ir jis paaiÅ¡kino, kaip viskas įvyko. Policija iÅ¡vežė jo draugus, o jį – greitoji. Gal reikėjo kviesti policijÄ iÅ¡ pat pradžių, bet tuo metu niekas jos neiÅ¡kvietė. J. K., A. brolis jam pažįstamas, bet jo ten nebuvo įvykio metu. GalbÅ«t ir galėjo kas nors matyti šį įvykį, visÄ Ä¯vykių eigÄ , bet jis tokių asmenų nepažįsta.

Nežino, kiek metrų, gal 50 metrų prabėgo vydamasis nukentėjusįjį. Bėgo gal apie minutę. D. K. ir Ž. bėgo paskui jį, visi kartu pribėgo prie nukentėjusiojo. Nukentėjusysis taip kaip nukrito žemyn galva, taip ir pračiuožė. Neįsivaizduoja, kodėl nukrito į bortelio kraÅ¡tÄ , gal kojos susipynė, gal Å¡luota rankose sutrukdė, gal dėl to, kad neblaivus prarado pusiausvyrÄ . Jo draugai jokių veiksmų bÅ«dami Å¡alia nukentėjusiojo neatliko. Jie stovėjo Å¡alia.

Kai iÅ¡lindo žmonės, jam draugai rodė, kad jo koja kraujuoja. Jo draugai net nebuvo arti prie nukentėjusiojo priėję, gal per du metrus nuo jo buvo. Jis prisilenkė arčiau pažiÅ«rėti, ar jis gyvas. Viskas tuo ir baigėsi ir nuėjom tvarstyti jam kojÄ . Nukentėjusysis gulėjo be sÄ monės. Paliko, nes atbėgo jo tėvas, iÅ¡lindo žmonės, o jam irgi reikėjo pagalbos, nes jo koja kraujavo. Butelis sudužo Å¡alia jo. Å ukė atÅ¡oko ir sužalojo kojÄ . Jie visi tÄ matė, kaip sudužo butelis ir atÅ¡okusi Å¡ukė perpjovė jam kojÄ .

Jie buvo trise, nebuvo jokių 6-7 asmenų. Jeigu bÅ«tų 6-7 asmenys, tai visi bÅ«tų liudininkais. Po įvykio nekalbėjo su nukentėjusiojo tėvu. Tas butelis, kuris sužalojo kojÄ , buvo nuo degtinės, jeigu neklysta, ar 0,2 ar 0,3 l talpos. TÄ momentÄ , kai nukentėjusysis metė butelį dar matė R. Ž. ir A. K.. Apklaustas teisme nukentėjusysis R. S. parodė, kad išėjo apsitvarkyti. Ėjo su tėvu už namo, nuo 81 link 79 namo, už Å¡ito namo surinko Å¡iukÅ¡les, plastikinius butelius.

Eidami prie 79-77 namo tarpuvartės, išėjo, apsitvarkė viskÄ . Paskui priėjo prie kompanijos, kuri sėdėjo ant suoliuko ir ten iÅ¡gėrinėjo. Tėvas ten apsitvarkė, o jis netoliese ten toliau eidamas tvarkėsi. Jį pradėjo įžeidinėti visokiais žodžiais. Paskui tėvas viskÄ apsitvarkė, o jis nuėjo toliau viskÄ rinkti link (duomenys neskelbtini) namo. Paskui jį iÅ¡ paskos pradėjo vytis žmonės. D. spyrė jam su koja į nugarÄ , kai jis jau buvo nuo(duomenys neskelbtini) namo link (duomenys neskelbtini) aikÅ¡telės. Buvo suduoti smÅ«giai, jis parkrito veidu ant Å¡aligatvio ir prarado sÄ monę.

Dar buvo smÅ«giai, sÄ monės jau nebuvo, nes žmonės, kurie iÅ¡kvietė greitÄ jÄ , sakė, kad pirma jį sumušė, o paskui pribėgo atgal, grįžo pažiÅ«rėti, ar jis gyvas. Tai beveik viskas, kÄ prisimena. Paskui jam iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Su pareigÅ«nu nuėjo namo, nusiprausė, tada grįžo į greitÄ jÄ ir jį iÅ¡vežė į ligoninę. Kai pradėjo prie (duomenys neskelbtini) namo tvarkytis, ten buvo iki 7 žmonių. Tie žmonės gėrė alų. Matė, kad jie vartojo alkoholį.

IÅ¡ tų buvusių asmenų tik iÅ¡ matymo kai kuriuos atpažino, o kitų žmonių nežino. P. D., Ž. atpažino ir asmenį iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Ž.tėvas D., o sÅ«naus vardas – R.. Tie asmenys pradėjo jį įžeidinėti, visaip sakė, visų žodžių neprisimena. NeįsižiÅ«rėjo, kurie įžeidinėjo, kompanija buvo, tiksliai negali apibÅ«dinti. Jo tėvas su jais pabendravo. Tėvas matė viskÄ , kaip jam buvo suduoti smÅ«giai, ir tėvas rėkė, o jie pagrasino tėvui, kad jis irgi čia gulės. Tėvas nepribėgo jo ginti, nes jį pagÄ sdino tie kiti žmonės, kurie ten buvo.

Kaltinamasis jo tėvui sakė, kad „tu gulėsi čia ant žemės kaip jis guli“. Nežino, kodėl tėvo neapklausė ikiteisminio tyrimo metu. Neturėjo su kaltinamuoju jokių konfliktų. Neturi motyvų nepagrįstai apkalbėti D. V.. Nežino, kodėl jam sudavė. Kai tvarkėsi, stiklinių butelių nebuvo, buvo tik plastmasiniai buteliai ir skardinės. Nematė, kad kaltinamasis bÅ«tų susižalojęs kojÄ . Jam sakė, kad 15-20 minučių gulėjo. Kai vijosi, jam sudavė į nugarÄ .

Buvo du ar trys smÅ«giai. Po smÅ«gių į nugarÄ nugriuvo, paskui buvo smÅ«giai ir prarado sÄ monę. Atsitrenkė į bortelį ir tada prarado sÄ monę. BÅ«damas be sÄ monės dar juto smÅ«gius. Paskui nematė, kas smÅ«gius sudavė. Kai atsigavo, pamatė tris žmones. Jam žmonės pasakė, kad jie nubėgo ir paskui vėl grįžo prie jo. Kai atgavo sÄ monę, pamatė K., Ž. ir kaltinamÄ jį. Vijosi jį vienas kaltinamasis ir dar kiti bėgo. Nukritęs gavo smÅ«gius į juosmenį.

Buvo suduota į galvÄ , buvo apatinis žandikaulis sulaužytas, vos trÅ«ko ir virÅ¡utinis žandikaulis galėjo sulūžti. Nebuvo tokių atvejų anksčiau, kad bÅ«tų mėtęs stiklinius butelius į žmones. Nežino, kaip kojÄ susižalojo D. V.. Jį D. V. pradėjo vytis nuo 77 namo. Tuo metu jo tėvas stovėjo tarp pirmos ir antros laiptinės. Tarp jo ir tėvo buvo gal 50 metrų, gal daugiau. Nežino, dėl kokios priežasties jį vijosi D. V.. Jis buvo be Å¡luotos, turėjo nedidelį juodÄ maiÅ¡Ä , jame buvo plastikiniai buteliai ir Å¡iukÅ¡lės. Nukrito ant Å¡aligatvio.

Nukrito už bortelio ir atsitrenkė į Å¡aligatvį. Nukrito, nes jam su koja buvo suduoti trys smÅ«giai į nugarÄ . D. smÅ«gius sudavė, pastarasis jam nieko nesakė ir jis jam nieko nesakė. PrieÅ¡intis nebandė. SmÅ«gius gavo kumščiu ar kažkokiu buku daiktu. SmÅ«gius sudavė D. ir paskui jo draugai, kurie buvo paminėti. Kai atsipeikėjo, buvo Å¡alia greitosios pagalbos darbuotojai. Tėvas buvo nubėgęs pakviesti mamos ar brolio. SumuÅ¡imo metu tėvo Å¡alia nematė. Greitosios pagalbos medikams beveik nieko nesakė.

Jie sakė, kad reikia kuo greičiau vežti į ligoninę. Sužalojimus gydėsi Žalgirio ligoninės stacionare, ten buvo atlikta operacija. Ä®vykio metu nebuvo iÅ¡gėręs. PrieÅ¡ tai, prieÅ¡ įvykį ne kartÄ turėjo galvos sužalojimus. Žalgirio ligoninėje gydėsi apie 2 savaites ir dar paskui apie tris su puse mėnesio gydėsi, buvo nedarbingumas.Apklaustas teisme liudytojas R. R. parodė, kad yra iÅ¡ matymo matęs nukentėjusįjį ir kaltinamÄ jį. 2015-06-02 vakare, tikslaus laiko nepamena, bet buvo Å¡viesu, ėjo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini).

T. T. (duomenys neskelbtini) namo atkreipė dėmesį, kai pamatė nukentėjusįjį bėgantį ir griÅ«vantį prie Å¡aligatvio. Tada pamatė priėjusius tris vaikinus. Tarp jų buvo ir kaltinamasis. Jie buvo priėję, pažiÅ«rėję ir nuėjo. Dar matė, jog kažkokie žmonės per langÄ buvo iÅ¡lindę. Jis pasižiÅ«rėjo ir nuėjo. Po kurio laiko, negali tiksliai pasakyti, po kiek, bet buvo su draugu susitikęs, eidamas atgal pamatė, kad prie tos vietos, kur minėtas vaikinas nukrito, buvo policijos ekipažas ir greitoji pagalba.

Po įvykio yra matęs nukentėjusįjį, sveikinęsis, o su D. yra krepšinį žaidę. Matė R. S. bėgantį. Tik nežino, ar jis užkliuvo, ar jam kojos susipainiojo, bet jis prie bortelio, prie šaligatvio nugriuvo. Greitu žingsniu prie jo priėjo trys vaikinai, tarp jų ir kaltinamasis. R. S. pats griuvo. Nematė, su kuria vieta tiksliai krito jis krito, kaip bortelis, tai jis prie šaligatvio krito. Kai matė, tai gal 10-15 metrų atstumu buvo nuo jo. Matė, kad nukentėjusysis bėgo, užsikabino ir krito, tai greičiausiai su galva trenkėsi, nes kliudė kažkiek to šaligatvio.

Kai jis bėgo, niekas jo nesivijo. Viskas greitai įvyko. Tas užkliuvęs nukrito, o tie trys vaikinai greitai priėjo. Jie priėjo, pažiÅ«rėjo, pastoviniavo, bet čia irgi neilgai truko viskas ir jie apsisukę nuėjo. Jis nuėjo, nes skubėjo nueiti iki draugo, jam daiktus reikėjo iÅ¡ draugo rÅ«sio pasiimti. Po to eidamas atgal pamatė, kad stovėjo policija ir greitoji medicinos pagalba prie tos vietos. Jam nekilo mintis iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , nes buvo žmonės priėję, kiti per langus iÅ¡lindo.  Nežino, kuris iÅ¡ tų trijų vaikinų lenkėsi, kuris nesilenkė.

Priėjo, pažiÅ«rėjo ir tiesiog nusisukę nuėjo. N. D. sužalojimų, iÅ¡ toli buvo. Bendravo su D. po įvykio, bet ne iÅ¡ karto, nes buvo iÅ¡vykęs į užsienį. Kai grįžo, žaidžia kartais krepÅ¡inį. Nedavė parodymų ikiteisminio tyrimo metu, nes nėra kažkokie geri draugai. Taip kaip ir nukentėjusiuoju, taip ir su kaltinamuoju, susitikę pasisveikina. Tik kad su kaltinamuoju kartais krepÅ¡inį pažaidžia. KÄ apsirengęs V. buvo, nežino. Tiksliai negali pasakyti, kada jį pakvietė liudyti, bet ganėtinai neseniai.

D. nemušė nukentėjusiojo. Apklaustas teisme specialistas J. M. P. parodė, kad yra valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas. Tvirtina 2016-02-05 pateiktÄ iÅ¡vadÄ . Teigia, kad pateikta iÅ¡vada yra kategoriÅ¡ka. Jeigu kažkÄ reiktų papildomai tikrinti, tai reiktų žinoti daugiau. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose nebuvo pateikta duomenų apie R. S. neblaivumÄ . Dėl galimo neblaivumo nesikeistų sužalojimo mechanizmas. Å iuo atveju jis susižalojo atsimuÅ¡damas į kažkÄ , bukÄ pavirÅ¡ių, ar smÅ«gis suduotas buku daiktu.

Yra trys susiÅ«tos, pÅ«liuojančios apatinės lÅ«pos žaizdos. Negali paneigti, kad tos žaizdos galėjo atsirasti nuo vieno suduoto smÅ«gio. MuÅ¡tinė smakro žaizda yra kita vieta. Padarytos ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais. LÅ«pose vienas poveikis, smakras antras, žandikaulio lūžimas trečias poveikis. Žandikaulis galėjo lūžti ir nuo smÅ«gio į lÅ«pas, smakrÄ . Jei dabar pamatytų nukentėjusį, nieko nepasakytų, nes jau metai praėjo. Likę randai nesiskirtų nuo tų randų, kurie buvo prieÅ¡ 2-3 metus, ar prieÅ¡ 4 mėn. Buvo įvertinti trys atskiri trauminiai poveikiai, kurie griuvimui nebÅ«dingi, o bÅ«dingi smÅ«gių sudavimui.Apklaustas teisme liudytojas E. S. parodė, kad žino, dėl kokio įvykio yra iÅ¡kviestas į teismÄ .

TÄ dienÄ buvo namuose. To įvykio nematė. Brolis su tėvu išėjo prie namų tvarkyti aplinkÄ . Maždaug apie 21.30 ar 22.00 val. parėjo namo sumuÅ¡tas, kruvinas. Su juo kartu atėjo policijos pareigÅ«nas. Paklausė, kas atsitiko, R. S. pasakė, jog D. su draugais jį sumušė. Jis negalėjo net normaliai kalbėti, nes jam buvo sulaužytas žandikaulis. Namuose R. S. nusiprausė. Kai atėjo į namus, buvo labai iÅ¡tinęs ir kraujuotas. Brolis pasakė, kad jį sumušė, bet nesakė, kiek asmenų.

KažkÄ brolis sakė, kad daugiau nei trys jų buvo. Ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi. Brolis sakė, kad jų buvo daugiau nei trys. Pats brolis nieko nesakė, dėl ko įvyko konfliktas. Tėvas pasakė, kad dėl butelio viskas buvo. Tėvas pasakė, kad R. S. tikrai nieko nemetė, jokio stiklinio butelio kieme nebuvo. R. S. pasakojo, kad pribėgo jam iÅ¡ už nugaros ir trenkė. Jis nukrito ir toliau daužė. Brolis papasakojo tÄ pačiÄ dienÄ kai grįžo po ligoninės. Jis grįžo po vidurnakčio.

Lazdynų ligoninė jo nepriėmė, todėl iÅ¡ pat ryto į Žalgirio klinikÄ nuvažiavo. Brolis pasakojo, kad jį daužė ir daugiau nieko neprisimena. Brolis įvardino D. ir jo draugus. Parodyti juos galėtų, bet vardų nežino. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalimi, teismas perskaitė liudytojo E. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 110).Perskaičius jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, E. S. parodė, kad Å¡ie jo duoti parodymai teisingi. R. S. pasakė, kad buvo pasisukęs, pamatė, kad vejasi jį.

Pasivijęs trenkė. Nuo suduoto smÅ«gio brolis nukrito. Neatsimena, ar brolis pasakojo, ar tarp brolio ir tų asmenų vyko kažkoks pokalbis. Nėra žinomos jam aplinkybės, dėl kurių galėtų jo brolis apkalbėti kaltinamÄ jį. Iki Å¡io įvykio jo brolis ir kaltinamasis jokių konfliktų neturėjo. Negali pasakyti, ar įvykio dienÄ brolis buvo iÅ¡gėręs, prie jo arti priėjęs nebuvo. Tėvas kartu su broliu dirbdavo. Pirmas į namus grįžo tėvas, pasibeldė į duris. Po jo atėjo brolis su jį lydinčiu pareigÅ«nu.

Tėvas sakė, kad R. mušė su kojomis. Po Å¡itos traumos jo brolis pasidarė keistas, pasimetęs. Apklaustas teisme liudytojas D. Ž. parodė, kad nukentėjusysis yra jo kaimynas. B. A., jo sÅ«nus ir dar vienas, bėgo trise paskui nukentėjusį, Å¡is nukrito. Nukentėjusysis metė stiklo butelį į trijų vaikinų pusę, stiklo Å¡ukė pataikė į D. V. kojÄ . R. S. metė minėtÄ butelį ir pradėjo bėgti, o jie – R. S. iÅ¡ paskos. Jie nuo D. Ž. buvo maždaug 30 m atstumu.

Nukentėjusysis metė butelį be priežasties. Nepamena, ar toje vietoje be tų trijų asmenų ir R. S. buvo daugiau žmonių. R. S. tėvas jam yra žinomas. Kol jie rinko savo daiktus, gal po 5-10 minučių atsirado R. S. tėvas, t. y. nuo to momento, kai nukrito R. S.. Negali pasakyti, ar R. S. tėvas galėjo matyti įvykį. Jis pats tuo metu kieme su kaimynais Å¡aÅ¡lykus kepė. Jis matė butelio metimo momentÄ . Matė, kaip buvo sužalota D. V. koja ir kaip R. S. bėgo ir parkrito. Nukentėjusysis prabėgo pro juos, po to jo sÅ«nus su A.

K. prabėgo. R. S. užkliuvo ir nukrito. Tie trys asmenys pribėgo prie R. S., pažiÅ«rėjo, o nukentėjusysis gulėjo be sÄ monės ir iÅ¡siskirstė. Nematė, kad tie trys asmenys, kurie vijosi nukentėjusį, bÅ«tų atlikę kokius nors veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu. Jis savo draugams pasakė, kad dingtų iÅ¡ čia, nuėjo į kitÄ vietÄ . Nematė nei policijos, nei greitosios medicinos pagalbos. KitÄ dienÄ pamatė D. V. su subintuota koja. Prie jo jo sÅ«nus, D. V. ir A. K. alkoholinių gėrimų nevartojo.

Jo sūnus su draugais anksčiau konfliktų su R. S. tikrai neturėjo. Panašus įvykis buvo anksčiau, R. S. irgi butelį metė. Neturi pagrindo apkalbėti nei vieno, nei kito asmens, jie tik kaimynai, nėra jo draugai. Pats jis tuo metu buvo išgėręs. Butelį degtinės ant 6 žmonių. Pirmas prie nukentėjusio pribėgo D. V.. Jis matė, kaip nukentėjusysis krito, bet nematė, už ko užkliuvo. Nežino, ar R. S. ilgai gulėjo, nes jie pasišalino.Apklausta teisme liudytoja J. S. parodė, kad prisiminti sunkoka, nes nuo tos įvykio dienos praėjo nemažai laiko ir iškvietimo.

Buvo kaip antra brigada, kadangi kaip supranta, pagal kvietimÄ buvo kviesta pirma brigada. Ta pirmoji brigada, kuri rado nukentėjusį, iÅ¡kvietė į pagalbÄ antrÄ jÄ brigadÄ . Pradžioje nerado to ligonio, todėl vos neiÅ¡važiavo iÅ¡ įvykio vietos. Atvedė nukentėjusį asmenį į automobilį, jis buvo apžiÅ«rėtas. Apatinėje smakro srityje buvo žaizda, ji kraujavo. TÄ Å¾aizdÄ aptvarkė. Nukentėjusysis skundėsi veido srities skausmais. Galvoje ir visur kitur iÅ¡orinių kraujavimų, sumuÅ¡imo žymių nesimatė.

Kadangi nukentėjęs asmuo daugiausia skundėsi veido srities skausmais, jis buvo pristatytas į Ž. universitetinę klinikÄ . Nukentėjusysis nelabai kalbėjo, nieko nepasakojo, pasakė, kad buvo sumuÅ¡tas. NeaiÅ¡kino, kokiomis aplinkybėmis buvo sumuÅ¡tas. Nukentėjusio asmens kalba buvo Å¡iek tiek apsunkinta. Kalba apsunkinta gal dėl sumuÅ¡imo. Kažkoks kvapas sklido iÅ¡ burnos, panaÅ¡us į alkoholio. Nukentėjusysis su jais nenorėjo važiuoti. Jis plėšėsi, norėjo į namus patekti.

Nepamena, ar policijos darbuotojas, ar kitas kažkas palydėjo jį į namus. Å iai dienai tiksliai neprisimena, ar atvykę pagal iÅ¡kvietimÄ matė asmenį sėdintį ant Å¡aligatvio. Ikiteisminio tyrimo metu geriau atsiminė. Nukentėjusysis sakė, kad jį sumušė paÅ¡aliniai asmenys iÅ¡ gatvės. Negali dabar pasakyti, ar Å¡alia nukentėjusiojo buvo paÅ¡alinių asmenų. Nukentėjusiajam buvo sužalotas smakras, kitų iÅ¡orinių sužalojimų nesimatė. Nukentėjusiojo rÅ«bai nebuvo stipriai kraujuoti, buvo kraujuotos rankos, smakras, nosis.Apklausta teisme liudytoja A.

Č. parodė, kad dirba Vilniaus M. B. iÅ¡kviesta greitoji, atvažiavo, paėmė šį berniukÄ (rodo į kaltinamÄ jį D. V.) ir nuvežė į ligoninę. Jam buvo traumos koja. Dabar sunku prisiminti, kažkas buvo su koja. Jis sakė, kad susipyko su kitu žmogumi, jog buvo kažkokių problemų. Sunku pasakyti dabar, nepamena, tiek laiko praėjo.Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalimi, teismas perskaitė liudytojos A. Č. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 63).Perskaičius jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, A.

Č. parodė, kad Å¡ios nurodytos aplinkybės teisingos. Taip ir buvo, kaip paraÅ¡yta. Tas asmuo buvo blaivas, tikrai. Turi didelę patirtį, jaučia žmogų, jo kvapÄ , elgesį. Tas kiemsargis yra jis, atrodo (rodo į nukentėjusįjį R. S.). Dėl kvapo sunku buvo pasakyti, bet pagal akis, elgesį, kaip jis sėdėjo, atrodė, kad jis neblaivus. Neprisimena, ar bendravo su kiemsargiu. Sužalojimų nematė. D. V. jai kažkÄ papasakojo, nes jai reikia paraÅ¡yti į kortelę, kas atsitiko. Jis sakė, kad praėjo ir kad buvo mestas stiklo butelis į jį, kad jam sužalojo kojÄ .

Nematė kraujo ant nukentėjusiojo ir ant rÅ«bų, niekur nematė kraujo. Nukentėjusysis bendravo su jais. Apklaustas teisme liudytoju S. T. parodė, kad atvažiavo pagal iÅ¡kvietimÄ . Jų laukė pilietis, kuris buvo su sumuÅ¡ta galva. PaaiÅ¡kino, kad jį sumušė trys jaunuoliai, kurie sėdėjo žaidimų aikÅ¡telėje. Kai jie iÅ¡girdo, kad vyriÅ¡kis iÅ¡kvietė policijÄ , pabėgo link parduotuvės „Mada“. IÅ¡kvietus greitÄ jÄ pagalbÄ , tie trys vaikinukai grįžo atgal.

PaaiÅ¡kino, kad įvyko konfliktas. Ä® juos metė butelį. Vienam vaikinui mestas butelis supjaustė kojÄ . Bandė vytis tÄ kuris metė butelį. Jisai bėgdamas užkliuvo ir nugriuvo. PargriÅ«damas susižalojo galvÄ . Buvo nuėję link parduotuvės „Mada“, nes norėjo kojÄ sutvarstyti, nes kraujavo. Nukentėjusysis aiÅ¡kino, kad dirba kiemsargiu. Negali pasakyti, kad jis buvo blaivus, adekvatus, buvo kažkoks keistas. TokiÄ iÅ¡vadÄ padarė, nes jis labai painiojosi, kalbėjo nesÄ mones, aiÅ¡kino, kad turi invalidumÄ .

AiÅ¡kino, jog Å¡lavė kiemÄ , pamatė tris asmenis, kurių paprašė, kad jie neÅ¡iukÅ¡lintų. Tie asmenys prie jo pribėgo ir sumušė. Nukentėjusysis sakė, kad tie trys asmenys pabėgo link parduotuvės „Mada“. Teigė, kad jaunuoliai gėrė, Å¡iukÅ¡lino vaikų žaidimų aikÅ¡telėje. Tie trys asmenys priėjo prie jų, paaiÅ¡kino, kad buvo konfliktas, jie apsižodžiavo. Kiemsargis metė į juos butelį, stiklo Å¡ukės vienam supjaustė kojÄ . Jie bandė tÄ kiemsargį sulaikyti, kiemsargis bebėgdamas pargriuvo, susimušė galvÄ .

Tų asmenų teigimu, R. S. pats susižalojo. Jie nuėjo link maÅ¡inos, kad sutvarstyti sužalotÄ kojÄ . Kai sutvarstė kojÄ , grįžo atgal į įvykio vietÄ . Negali pasakyti, ar tuo metu jau buvo atvykusi medicinos pagalba. Be R. S. ir ten buvusių trijų asmenų daugiau su nieko nebendravo. Buvo nuėję pas R. S. į namus, jis norėjo pasiimti dokumentus. Namuose jis pasiėmė dokumentus, prausėsi. Po to grįžo atgal į kiemÄ . Pagal iÅ¡kvietimÄ atvažiavo su kolega A. Å .. Pas vienÄ jaunuolį matė supjaustytÄ kojÄ .

Nukentėjusysis R. S. paaiÅ¡kino, kad buvo nukritęs. Negali pasakyti, kad pas jį buvo kraujas ar praskelta galva. D. V. buvo adekvatus, nepasirodė, kad bÅ«tų iÅ¡gėręs.Apklaustas teisme liudytoju A. Å . parodė, kad tarnybinį praneÅ¡imÄ greičiausiai rašė jo porininkas. Kiek pamena, policijÄ nukentėjusysis kvietė dėl to, kad jį sužalojo. Kas ten buvo, neatsimena. Ä® įvykio vietÄ atvyko su kolega S. T.. Nepamena, kas juos pasitiko įvykio vietoje. Lyg pasitiko nukentėjusysis, bet tiksliai nepasakys.

Nepamena, ar nukentėjusysis buvo sužalotas, kÄ kalbėjo. Nepamena, ar nuo nukentėjusiojo sklido alkoholio kvapas. Nepamena, ar porininkas palydėjo nukentėjusį asmenį į namus. Lyg pas nukentėjusį, kuris nedalyvauja Å¡ios dienos posėdyje, buvo kraujuotas veidas. KÄ pasakojo nukentėjusysis nurodyti negali, nes nepamena. Ä®vykio vietoje buvo D. V., jis buvo adekvatus, alkoholio kvapo lyg nebuvo, jis nesiprieÅ¡ino.Apklausta teisme liudytoja I. B. parodė, kad prisimena tiek, kad tuo metu buvo namuose ir iÅ¡girdo riksmus, Å¡auksmus.

PažiÅ«rėjusi pro langÄ pamatė gulintį vyriÅ¡kį, jis Å¡iek tiek kraujavo. Jos kitas veiksmas buvo iÅ¡kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ . Buvo bute, matė dar kitÄ asmenį, kuris bandė vytis vaikinus, bet jų nematė, nes buvo 5 aukÅ¡te. Jie kažkur pabėgo. Ji liko laukti namie ir žiÅ«rėjo, ar atvyks pagalba. Matė įvykį bÅ«dama (duomenys neskelbtini) butas. Nukentėjusysis gulėjo netoli laiptinės, tai jai nebuvo patogu žiÅ«rėti iÅ¡ 5 aukÅ¡to į apačiÄ . Gal per 20-30 metrų jį matė.

Matė tik kiemsargį, to asmens teismo posėdžių salėje nėra. Žino, kad tas asmuo, kuris buvo Å¡alia to gulinčio asmens, yra kiemsargis, tačiau jo vardo nežino. Jis yra senyvo amžiaus, apie 50 metų. Jis Å¡aukė, kad reikia pagalbos, kad reikia gaudyti tuos vaikinus ir tada pradėjo juos vytis. Nematė nei vieno vaikino, matė tik iÅ¡ nugaros. Neprisimena, iÅ¡ kur kraujavo gulintis asmuo, jis tiesiog gulėjo. Buvo sunku nuspręsti, ar jis iÅ¡vis sÄ moningas. Nematė, ar Å¡alia jo buvo kokių nors daiktų.

Dabar sunku pasakyti, ar buvo šluota, nes tikrai nežino, nepamena. Nuo gulinčio asmens buvo tie 3 vaikinai gal per 20-30 metrų. Matė, kad tas vyriškis juos stebi ir po to ėjo iš paskos. Tarp tų 3 vaikinų vienas galbūt buvo su kraujuojančia koja. Sunku atsakyti, kodėl pasakė skambindama, jog įvyko kivirčas. Tikėtina, kad taip sakė, nes vienas buvo su kraujuojančia koja. Nukentėjęs asmuo netoli pievelės gulėjo, ten šaligatvis yra. Gulėjo tarp pievelės ir to šaligatvio.           Liudytojams R.

Ž. ir A. K. šaukimų į teismo posėdį nepavyko įteikti, atvesdinti jų taip pat nepavyko, todėl teismas, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalies nuostatomis, teisiamajame posėdyje perskaitė liudytojo R. Ž. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 100). Ikiteisminio tyrimo metu R. Ž. parodė, kad 2015-06-02 apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), jam sėdint ant suoliuko kartu su A. K., prie jų priėjo bendras draugas D. V.. Apie 21.30 val., prie suoliuko, ant kurio sėdėjo su A.

K., sudužo stiklinis butelis ir nuo žemės atÅ¡okusi Å¡ukė supjaustė D. V. kojÄ . Kas metė butelį, jis nematė, tačiau po to, kai D. V. pradėjo bėgti kraujas, jis pradėjo kviesti kiemsargį, kad jis prieitų. Kiemsargiui nepriėjus, jis pradėjo eiti link ko ir jis kartu su A. K. ėjo iÅ¡ paskos. Tuo tarpu Å¡alia buvęs kiemsargio tėvas suÅ¡uko „bėk“, kÄ kiemsargis ir padarė. Jie pradėjo vytis kiemsargį, prie namo (duomenys neskelbtini), kiemsargis nukrito ir veidu atsitrenkė į bortelį.

Po kritimo kiemsargis nejudėjo, tada D. V. pasilenkė pažiÅ«rėti, ar jis gyvas. Ä®sitikinus, kad kiemsargis gyvas, sugrįžo prie namo (duomenys neskelbtini) kur D. V. sutvarstė kojÄ . Vėliau sugrįžo prie namo (duomenys neskelbtini), pastebėję policijos pareigÅ«nus paaiÅ¡kino jiems įvykio aplinkybes. Teismas, analogiÅ¡kai vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalies nuostatomis, teisiamajame posėdyje perskaitė liudytojo A. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 104). Ikiteisminio tyrimo metu A.

K. davė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus R. Ž. parodymams. 2015-09-18 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole nurodyta, kad nukentėjusysis R. S. atpažino D. V. kaip asmenį, kuris jį sumušė (t. 1, b. l. 34-37).Parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad R. S. parodė, kad prie jo iÅ¡ nugaros pribėgo D. V., spyrė jam ne daugiau 2 kartų į nugarÄ , ties juosmeniu ir jis veidu nukrito ant žemės. Kai jis nukrito ant kairiojo Å¡ono, kaire veido puse ant žemės, D.dar sudavė jam 5 smÅ«gius į abu žandikaulius, lÅ«pas, smakrÄ .

Po to pribėgo dar du jaunuoliai, jie spardė daug kartų į nugarÄ (b. l. 46-54)Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto iÅ¡vadoje Nr. G314/2016(01) nurodyta, kad R. S. nustatytas abipusis apatinio žandikaulio (abiejų sÄ narinių ataugų) lūžimas, 11-o danties vainiko lūžimas ir muÅ¡tinės smakro bei 3 apatinės lÅ«pos (vidinio pavirÅ¡iaus) žaizdos ir veido odos nubrozdinimai. Sužalojimai padaryti smÅ«giniais kietų butų daiktų poveikiais. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais, pats krisdamas ir veidu atsimuÅ¡damas į Å¡aligatvį ir/ar kitus kietus bukus daiktus R.

S. taip susižaloti negalėjo. R. S. padarytas kÅ«no sužalojimas atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymÄ , nes žandikaulio lūžių gijimas užtrunka ir sveika buvo sutrikdyta ilgam (ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui). Ä®rodymų vertinimas Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 str. 4 d.). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimÄ asmens vei­ko­je teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisia­ma­ja­me posėdyje iÅ¡tirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma.

Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuos­pren­dis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos su­dė­ties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.Vadovaujantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pa­grįstas gali bÅ«ti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra iÅ¡samiai atskleista nu­si­kalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo nubaustas tei­singai, t. y. bÅ«tent už tÄ veikÄ ir ta apimtimi, kuriÄ yra padaręs.Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie pa­tvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, kuriuos ga­li­ma patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais.

Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teisėjas ar teismas, o įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡a­­liÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 str. 1–5 d.). Teis­mo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , t. y. jis turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumen­ta­vi­mu.

Jokie įrodymai neturi teismui iÅ¡ anksto nustatytos galios. Nė vieni įrodymai nėra pranaÅ¡esni už kitus, teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka. Viena svar­biausių įrodymų vertinimo sÄ lygų yra ir tai, kad turi bÅ«ti įvertinti kiekvienas įrodymas atskirai ir įro­dymų visuma. Ä®rodymų visumos analizė bei jų tarpusavio ryÅ¡io nustatymas leidžia teismui ats­ki­rus įrodymus apibendrinti ir konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ .

ApraÅ¡ydamas į įro­di­nė­jimo dalykÄ Ä¯einančias aplinkybes, teismas privalo padaryti vienareikÅ¡mes iÅ¡vadas apie Å¡ių ap­lin­kybių buvimÄ ar nebuvimÄ . Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teis­mo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiomis kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo principas įpareigoja iÅ¡nau­do­jus visas galimybes abejonėms paÅ¡alinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo bau­džiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡­min­gų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grin­džiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvir­ti­nan­Äiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-455/2014, 2K-34-303/2015, 2K-525-648/2015).BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Å io nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl įrodinėjant asmens kaltę padarius šį nusi­kal­ti­mÄ bÅ«tina nustatyti kilusius padarinius ir priežastinį ryšį tarp kaltininko veiksmų ir kilusių pada­rinių.Å ioje byloje pagrindiniai įrodymai yra prieÅ¡taringi dviejų skirtingų suinteresuotų liudytojų grupių parodymai bei specialisto iÅ¡vada. Esant tokiai situacijai, teismas privalo itin atidžiai vertinti visų liudytojų parodymus, tikrinti, kurie iÅ¡ jų yra nuoseklÅ«s, patikimi, patvirtinti kita bylos me­džia­ga, o kurie – atmestini. Nukentėjusiojo duoti parodymai tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo metu nebuvo iÅ¡samÅ«s ir nuoseklÅ«s. Nukentėjusysis R.

S. apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad D. V. spyrė jam su koja į nugarÄ , kai jis jau buvo nuo (duomenys neskelbtini) namo link (duomenys neskelbtini) aikÅ¡telės. Buvo suduoti smÅ«giai, jis parkrito veidu ant Å¡aligatvio ir prarado sÄ monę. Dar buvo smÅ«giai, sÄ monės jau nebuvo, nes žmonės, kurie iÅ¡kvietė greitÄ jÄ , sakė, kad pirma jį sumušė, o paskui pribėgo atgal, grįžo pažiÅ«rėti, ar jis gyvas. Tai beveik viskas, kÄ prisimena. Kai vijosi, jam sudavė į nugarÄ .

Buvo du ar trys smÅ«giai. Po smÅ«gių į nugarÄ nugriuvo, paskui buvo smÅ«giai ir prarado sÄ monę. Atsitrenkė į bortelį ir tada prarado sÄ monę. BÅ«damas be sÄ monės dar juto smÅ«gius. Paskui nematė, kas smÅ«gius sudavė. Kai atsigavo, pamatė tris žmones. Jam žmonės pasakė, kad jie nubėgo ir paskui vėl grįžo prie jo. Kai atgavo sÄ monę, pamatė (duomenys neskelbtini) ir kaltinamÄ jį. Vijosi jį vienas kaltinamasis ir dar kiti bėgo. Nukritęs gavo smÅ«gius į juosmenį.

Buvo suduota į galvÄ , buvo apatinis žandikaulis sulaužytas, vos trÅ«ko ir virÅ¡utinis žandikaulis galėjo sulūžti. 2015-06-23 pareiÅ¡kime R. S. nurodė, kad trys iÅ¡ matytų vaikinų ji pasivijo prie vaikų žaidimų aikÅ¡telės, adresu (duomenys neskelbtini). Vienas iÅ¡ jų koja spyrė jam į nugarÄ , jis parkrito, tik atsikėlęs sulaukė 4-5 smÅ«gių į veidÄ . Kuo tiksliai padaryti smÅ«giai, negali pasakyti, jis tuoj pat nualpo. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2015-06-13 R.

S. nurodė, kad jam tvarkant aplinkÄ (duomenys neskelbtini) netikėtai iÅ¡ nugaros koja spyrė į nugarÄ ties juosmens sritimi. Po smÅ«gio jis prarado pusiausvyrÄ , tačiau nenukrito. V. D. jam sudavė dar kelis smÅ«gius į galvos sritį, po kurių jis nukrito. Jam gulint ant žemės pamatė, kad pribėgo dar keli iÅ¡ matymo pažįstami vaikinai, tada pajuto kelis smÅ«gius, po kurių prarado sÄ monę. Nukentėjusysis R. S. teismo posėdžio metu, skirtingai nei ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad po suduotų smÅ«gių iÅ¡ karto nukrito ir prarado sÄ monę, nors apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2015-06-13 nurodė, kad po D.smÅ«gio į nugarÄ ties juosmens sritimi, prarado pusiausvyrÄ , tačiau nenukrito, tuo tarpu pa­reiÅ¡kime nurodė, kad po smÅ«gio į nugarÄ , nukrito, o atsikėlęs sulaukė 4-5 smÅ«gių į veidÄ .

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. S. taip pat nenurodė, jog jį bÅ«tų kas vijęsi, parodė, kad D. jam netikėtai iÅ¡ nugaros koja spyrė į nugarÄ ties juosmens sritimi, kai jis tvarkė aplinkÄ . Be to, teismo posėdžio metu nukentėjusysis R. S. parodė, kad bÅ«damas be sÄ monės dar juto smÅ«gius, kas vertintina kaip nelogiÅ¡ka ir negyvenimiÅ¡ka aplinkybė. Taip pat atskirai pažymėtina, jog teismo posėdžio metu nukentėjusysis R. S. parodė, kad įvykio metu nebuvo iÅ¡gėręs, o teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. T. parodė, kad negali pasakyti, jog nukentėjusysis buvo blaivus, adekvatus, buvo kažkoks keistas.

TokiÄ iÅ¡vadÄ padarė, nes R. S. labai painiojosi, kalbėjo nesÄ mones, aiÅ¡kino, kad turi invalidumÄ . Liudytoja A. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad dėl R. S. kvapo sunku buvo pasakyti, bet pagal akis, elgesį, kaip jis sėdėjo, atrodė, kad jis neblaivus. Liudytoja J. S. teismo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusio asmens kalba buvo Å¡iek tiek apsunkinta, gal dėl sumuÅ¡imo, iÅ¡ burnos sklido kvapas, panaÅ¡us į alkoholio.Be to, nors nukentėjusysis R. S. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad neturi motyvų nepagrįstai apkalbėti D.

V., kaip matyti iÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-10 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje R. S. yra pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.), ir nuteistas 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį visÄ bausmės laikÄ bÅ«ti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, dėl to, kad R.

S. vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , o bÅ«tent: jis 2016 m. birželio 2 d. 21.30 val. vieÅ¡oje vietoje – namo kieme (duomenys neskelbtini) be priežasties metė į nukentėjusįjį D. V., Å¡alia kurio buvo A. K. ir R. Ž., tuščiÄ stiklinį butelį, kuris, nukritęs ant Å¡aligatvio, sudužo ir atÅ¡okusi nuo Å¡aligatvio stiklo Å¡ukė supjaustė nukentėjusiajam D. V. kairę blauzdÄ , tokiu bÅ«du D.

V. padarė kairės blauzdos pjautinę žaizdÄ , vertinamÄ nežymiu sveikatos sutrikdymu. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas nevertina nukentėjusiojo parodymų kaip nuoseklių ir iÅ¡samių bei vertina juos kritiÅ¡kai. Liudytojas E. S. teismo posėdžio metu parodė, jog įvykio nematė. Brolis su tėvu išėjo prie namų tvarkyti aplinkÄ . Maždaug apie 21.30 ar 22.00 val. parėjo namo sumuÅ¡tas, kruvinas. Su juo kartu atėjo policijos pareigÅ«nas. Paklausė, kas atsitiko, R.

S. pasakė, jog D. su draugais jį sumušė. Brolis pasakė, kad jį sumušė, bet nesakė, kiek asmenų. KažkÄ brolis sakė, kad daugiau nei trys jų buvo. Ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi. Apklaustas teisme liudytoju policijos pareigÅ«nas S. T. parodė, kad atvažiavo pagal iÅ¡kvietimÄ . Jų laukė pilietis, kuris buvo su sumuÅ¡ta galva. PaaiÅ¡kino, kad jį sumušė trys jaunuoliai, kurie sėdėjo žaidimų aikÅ¡telėje. Nukentėjusysis aiÅ¡kino, kad dirba kiemsargiu.

Negali pasakyti, kad jis buvo blaivus, adekvatus, buvo kažkoks keistas. TokiÄ iÅ¡vadÄ padarė, nes jis labai painiojosi, kalbėjo nesÄ mones, aiÅ¡kino, kad turi invalidumÄ . Apklaustas teisme liudytoju policijos pareigÅ«nas A. Å . parodė, nepamena, kas juos pasitiko įvykio vietoje. Lyg pasitiko nukentėjusysis, bet tiksliai nepasakys. Nepamena, ar nukentėjusysis buvo sužalotas, kÄ kalbėjo. Nepamena, ar nuo nukentėjusiojo sklido alkoholio kvapas. Ä®vykio vietoje buvo D. V., jis buvo adekvatus, alkoholio kvapo lyg nebuvo, jis nesiprieÅ¡ino.Apklausta teisme liudytoja I.

B. parodė, kad prisimena tiek, kad tuo metu buvo namuose ir iÅ¡girdo riksmus, Å¡auksmus. PažiÅ«rėjusi pro langÄ pamatė gulintį vyriÅ¡kį, jis Å¡iek tiek kraujavo. Jos kitas veiksmas buvo iÅ¡kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ . Nukentėjusysis gulėjo netoli laiptinės. Gal per 20-30 metrų jį matė. Žino, kad tas asmuo, kuris buvo Å¡alia to gulinčio asmens, yra kiemsargis, tačiau jo vardo nežino. Jis yra senyvo amžiaus, apie 50 metų. Jis Å¡aukė, kad reikia pagalbos, kad reikia gaudyti tuos vaikinus ir tada pradėjo juos vytis.

Nematė nei vieno vaikino, matė tik iÅ¡ nugaros. Neprisimena, iÅ¡ kur kraujavo gulintis asmuo, jis tiesiog gulėjo. Buvo sunku nuspręsti, ar jis iÅ¡vis sÄ moningas. Nematė, ar Å¡alia jo buvo kokių nors daiktų. Dabar sunku pasakyti, ar buvo Å¡luota, nes tikrai nežino, nepamena. Nuo gulinčio asmens buvo tie 3 vaikinai gal per 20-30 metrų. Matė, kad tas vyriÅ¡kis juos stebi ir po to ėjo iÅ¡ paskos. Tarp tų 3 vaikinų vienas galbÅ«t buvo su kraujuojančia koja. Sunku atsakyti, kodėl pasakė skambindama, jog įvyko kivirčas.

Tikėtina, kad taip sakė, nes vienas buvo su kraujuojančia koja. Nukentėjęs asmuo netoli pievelės gulėjo, ten Å¡aligatvis yra. Taigi, kaip matyti iÅ¡ aptartų parodymų, nei vienas iÅ¡ paminėtų liudytojų tiesiogiai įvykio nematė, liudytoja I. B. iÅ¡ esmės matė tik gulintį ir kraujuojantį nukentėjusįjį bei vaikinÄ su kraujuojančia koja, tačiau jokių smurto veiksmų nukentėjusiojo R. S. atžvilgiu nematė.Asmenų parodymai vertintini pagal bendrÄ sias įrodymų vertinimo taisykles, atsižvelgiant į jų patikimumÄ , kartu su kitais įrodymais, jų visuma.

Kaltinamojo parodymai – vieni iÅ¡ duomenų, kurių patikimumas nėra preziumuojamas, o taip pat turi bÅ«ti patikrinamas pagal bendrÄ sias įrodymų vertinimo taisykles.Teismas, vertindamas kaltinamojo D. V. parodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad jie nuoseklÅ«s, logiÅ¡ki ir neprieÅ¡taringi. Kaltinamojo pozicija dėl savo kaltės taip pat nuosekli. Kaltinamasis D. V. ikiteisminio tyrimo metu nepripažino savo kaltės bei atsisakė duoti parodymus. Apklausiamas teismo posėdžio metu D. V. parodė, kad 2015-06-02 maždaug 21.30 val.

Išėjo į kiemÄ (duomenys neskelbtini), prie draugų priėjo. Maždaug po 10 minučių atėjo kiemsargis, jis tvarkė gatvę, buvo su tėvu. Priėjo tėvas, jis juos iÅ¡ matymo pažįsta, sutvarkė Å¡iukÅ¡les. Jis buvo su dviem draugais R. Ž. ir A. K.. R. S. tuo metu buvo prie 77, 79 namų tarpuvartės. IÅ¡ ten jis suradęs stiklinį butelį nuo degtinės metė į jų pusę, sudužęs butelis supjaustė jam kojÄ , t. y. kairės kojos blauzdÄ . Pradėjo eiti link R. S..

Kai jis pradėjo link jo eiti, jo tėvas suÅ¡uko, kad jis bėgtų, ir jis pradėjo bėgti. Jis (D. V.) iÅ¡ paskos pradėjo link jo eiti. Po minutės prie (duomenys neskelbtini) namo atsidÅ«rė. R. S. nukrito tiesiai veidu į bortelio kraÅ¡tÄ , iÅ¡ karto prarado sÄ monę, gulėjo veidu žemyn. Jis buvo pasilenkęs, žiÅ«rėjo, ar gyvas. Tada pribėgo jo tėvas ir iÅ¡lindo iÅ¡ namų žmonės ir pradėjo kažkÄ Å¡aukti. Jo tikrai nemušė. Niekada gyvenime nėra konfliktavęs su nukentėjusiuoju.

Paskui jį bėgo du draugai Ž. ir K.Å iuos jo parodymus patvirtina teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų R. R., D. Ž. parodymai. Apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu D. Ž. parodė, kad R. S. metė stiklo butelį į trijų vaikinų pusę, stiklo Å¡ukė pataikė į D. V. kojÄ . R. S. metė minėtÄ butelį ir pradėjo bėgti, o jie – R. S. iÅ¡ paskos. Matė, kaip buvo sužalota D. V. koja ir kaip R. S. bėgo ir parkrito. Nematė, kad tie trys asmenys, kurie vijosi nukentėjusį, bÅ«tų atlikę kokius nors veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu.

Pirmas prie nukentėjusio pribėgo D. V.. Jis matė, kaip nukentėjusysis krito, bet nematė, už ko užkliuvo. Nežino, ar R. S. ilgai gulėjo, nes jis su draugais pasišalino. Liudytojas R. R. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nebuvo, o apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad 2015-06-02 vakare, tikslaus laiko nepamena, bet buvo šviesu, ėjo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link (duomenys neskelbtini) atkreipė dėmesį, kai pamatė nukentėjusįjį bėgantį ir griūvantį prie šaligatvio.

Tada pamatė priėjusius tris vaikinus. Tarp jų buvo ir kaltinamasis. Jie buvo priėję, pažiūrėję ir nuėjo. Matė R. S. bėgantį. Tik nežino, ar jis užkliuvo, ar jam kojos susipainiojo, bet jis prie bortelio, prie šaligatvio nugriuvo. R. S. pats griuvo. Nematė, su kuria vieta tiksliai krito jis krito, kaip bortelis, tai jis prie šaligatvio krito. Matė, kad nukentėjusysis bėgo, užsikabino ir krito, tai greičiausiai su galva trenkėsi, nes kliudė kažkiek to šaligatvio. D. nemušė nukentėjusiojo.

Byloje nenustatytas Å¡ių asmenų suinteresuotumas duoti neteisingus parodymus, tačiau vertindamas liudytojų R. R. ir D. Ž. parodymus, teismas atsižvelgia į tai, kad R. R. yra kaltinamojo draugas, o D. Ž. sÅ«nus R. Ž. dalyvavo kartu su kaltinamuoju minėtame konflikte vejantis nukentėjusįjį R. S.. Objektyviais duomenimis – specialisto iÅ¡vada, parodymų patikrinimo vietoje protokolu – nustatyta įvykio vieta ir pasekmės, bet ne asmuo, padaręs veikÄ . Be to, kaip matyti iÅ¡ teisiamajame posėdyje apklausto specialisto J.

M. P. paaiÅ¡kinimų, specialisto iÅ¡vada buvo suraÅ¡yta pagal pateiktus medicininius dokumentus, pateiktuose medicininiuose dokumentuose nebuvo pateikta duomenų apie R. S. neblaivumÄ . Jei dabar pamatytų nukentėjusį, nieko nepasakytų, nes jau metai praėjo. Likę randai nesiskirtų nuo tų randų, kurie buvo prieÅ¡ 2-3 metus, ar prieÅ¡ 4 mėn. Buvo įvertinti trys atskiri trauminiai poveikiai, kurie griuvimui nebÅ«dingi, o bÅ«dingi smÅ«gių sudavimui. Taigi, specialisto iÅ¡vada nepatvirtina, jog nukentėjusiajam padarytus sužalojimus padarė D.

V., o ja patvirtinami nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai. Lietuvos Respublikos K. T. yra pažymėjęs, kad (duomenys neskelbtini) str. 1 d. įtvirtinta nekaltumo prezumpcija - viena svarbiausių teisingumo vykdymo demokratinėje teisinėje valstybėje garantijų. Tai pamatinis teisingumo vykdymo baudžiamųjų bylų procese principas, svarbi žmogaus teisių ir laisvių garantija (Lietuvos Respublikos K. T. 2001-04-12, 2004-12-29, 2006-01-16 nutarimai). Pažymėtina, kad vienas iš nekaltumo prezumpcijos aspektų yra tas, kad įtariamasis (kaltinamasis) neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, o visos abejonės aiškinamos įtariamojo (kaltinamojo) naudai.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamÄ veikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-372/2012).Teismas, iÅ¡analizavęs byloje surinktus įrodymus, patikrinęs juos įro­dymų tyrimo ir vertinimo aspektu, daro iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, lei­džiančių neabejotinai teigti, kad nagrinėjamo įvykio metu D.

V. 2016-06-02 apie 21.30, kieme, prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su R. S. metu dėl pastarojo numesto butelio, kurio atÅ¡okusi nuo asfalto stiklo Å¡ukė sužalojo D. V. kojÄ ; su draugais R. Ž. ir A. K. vijosi nubėgantį R. S., ir 2015-06-02 apie 22.00 val., kieme prie namo, adresu (duomenys neskelbtini), pribėgęs prie nukentėjusiojo R. S. sudavė jam 2 smÅ«gius koja į nugarÄ , ties juosmeniu, dėl ko nukentėjusysis R. S. nukrito veidu ant Å¡aligatvio bortelio kraÅ¡to; ir gulinčiam ant kairiojo Å¡ono nukentėjusiajam, jis dar sudavė jam 5 smÅ«gius kumščiais į veidÄ , tokiu bÅ«du padarydamas nukentėjusiajam abiejų apatinio žandikaulio sÄ narinių ataugų lūžius ir muÅ¡tines smakro bei apatinės lÅ«pos žaizdas, 11-o danties lūžį, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, todėl nėra įrodytas D.

V. dalyvavimas nusikalstamos veikos padaryme ir D. V. iÅ¡teisintinas ((duomenys neskelbtini) str. 5 d. 2 p.).Teismas, vertindamas bylos duomenų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad abejonės dėl D. V. kaltės, padarius jam inkriminuojamÄ veikÄ , yra nepaneigtos. Ä®rodymų, neginčijamai patvirtinančių kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamÄ veikÄ , byloje nėra, iÅ¡naudotos galimybės papildomiems įrodymams surinkti. Vadovaujantis principu in dubio pro reo kaltinamasis iÅ¡teisintinas, neįrodžius jo dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme. Kaltinamajam D.

V. paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje panaikintinos. Dėl civilinio ieÅ¡kinio         Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiÅ¡kė 1620,37 Eur civilinį ieÅ¡kinį dėl nukentėjusiojo R. S. gydymo (t. 1, b. l. 81-82). Kadangi D. V. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, iÅ¡teisintinas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamÄ veikÄ , Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys atmestinas ((duomenys neskelbtini) str. 3 d. 1 p.).          Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) 298 str., 302 str., 303 str. 5 d. 2 p., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., n u s p r e n d ž i a :

                    D. V. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį iÅ¡teisinti, kadangi neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ .           Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį atmesti.           D. V. paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti.           Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                           Ramūnas Keidūnas