6468a8af-e1b7-4563-bb30-69497735692c · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-4166-426/2016Proceso Nr. 3-61-3-02410-2015-8  Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2., 3.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 11 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja RÅ«ta Miliuvienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. Å ., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. Å . skundÄ dėl žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (trečiasis suinteresuotasis asmuo – Å iaulių tardymo izoliatorius).

IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas V. Å . skunde praÅ¡o iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas), priteisti 9 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui (b. l. 1-2). Pagrįsdamas savo reikalavimus nurodė, kad buvo laikomas Å iaulių tardymo izoliatoriuje. PaaiÅ¡kino, kad iÅ¡siskalbęs striukę, kelnes, megztinį ar kitokį rÅ«bÄ , negali jo niekur padžiauti, nes kameroje nėra tam skirtos vietos.

PareiÅ¡kėjo nuomone, Tardymo izoliatoriaus įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nereglamentuota, kad turėtų bÅ«ti įrengtos specialios vietos rÅ«bų džiovinimui. Tai pareiÅ¡kėjas laiko aplaidumu ir neveikimu. Anot pareiÅ¡kėjo, kameroje negalima pakabinti iÅ¡skalbto rÅ«bo džiÅ«ti, nes tai draudžia teisės aktai ir Suėmimo vykdymo įstatymo 32 str. 1 ir 2 d. Tvirtina, kad dėl tokio neveikimo patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ praÅ¡o priteisti.PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu palaikė savo reikalavimus.Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 51-53).

PaaiÅ¡kino, kad Å iaulių TI esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) teikiamos virÅ¡utinių drabužių skalbimo ir cheminio valymo paslaugos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sÄ skaitose esančias lėšas. Å iaulių TI 2012-10-31 buvo priimtas įsakymas Nr. 1/01-210 „Dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkos apraÅ¡o“, o 2012-11-20 įsakymas Nr. 1/01-236 „Dėl Å iaulių tardymo izoliatoriaus suimtųjų (nuteistųjų) virÅ¡utinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos apraÅ¡o“.Å iaulių TI esantiems suimtiesiems (nuteistiesiems) teikiamos virÅ¡utinių drabužių skalbimo bei cheminio valymo paslaugos už suimtųjų (nuteistųjų) asmeninėse sÄ skaitose esančius pinigus.

Å ias paslaugas teikia UAB „Juvidė“. SistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant galiojančias teisės normas, matyti, kad sÄ lygos skalbtis laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose yra sudarytos ir įstaiga neveikė iÅ¡imtinai neigiamai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ .Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 str. 4 d. nustatyta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius rÅ«bus. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 67 p. nustato, kad lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai turi bÅ«ti keičiami atsižvelgiant į jų užterÅ¡tumÄ , bet ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

Skalbimo organizavimÄ Å iaulių TI reglamentuoja 2012-10-31 įsakymu Nr. 1/01-210 patvirtintas Å iaulių tardymo izoliatoriaus skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) apatinių drabužių ir asmeninės patalynės skalbimo tvarkos apraÅ¡as, kurio 4 p. numato, kad Å iaulių tardymo izoliatoriaus skalbiniai (suimtiesiems (nuteistiesiems), iÅ¡duodama patalynė ir rankÅ¡luosčiai bei darbo rÅ«bai) skalbiami ne dažniau kaip kartÄ per savaitę. Patalynės skalbimas įstaigoje vykdomas nepažeidžiant galiojančių nuostatų ir užtikrinant jų Å¡varÄ .PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kad jam padaryta neturtinė žala, o skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiÅ¡kė.

Jo teiginiai apie neva padarytÄ neturtinę žalÄ yra neparemti jokiais faktiniais įrodymais. PareiÅ¡kėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo visas aplinkybes įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos bÅ«tų galima įvardyti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytÄ tariamÄ neturtinę žalÄ .Departamento atstovas į teismo posėdį, apie kurio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, neatvyko.Trečiasis suinteresuotas asmuo Å iaulių tardymo izoliatorius (toliau – ir Å iaulių TI) su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 27-30).

PaaiÅ¡kino, kad jokie teisės aktai nenumato, kad laisvės atėmimo vietose kalinamiesiems bÅ«tų sudarytos sÄ lygos skalbtis ir džiovintis rÅ«bus jų gyvenamosiose kamerose. Teismui pateikta V. Å . Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščiai, iÅ¡ kurių matyti, kad pareiÅ¡kėjas turėjo pinigų asmeninėje sÄ skaitoje. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į įstaigos administracijÄ dėl socialinės paramos skyrimo ar galimybės nemokamai iÅ¡siskalbti, duomenų įstaigoje nėra.

Å iaulių tardymo izoliatoriaus direktorius, vadovaudamasis Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų sudarymo ir jų lėšų naudojimo tvarkos apraÅ¡u iÅ¡ Socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų lėšų gali skirti paramÄ medikamentams, vadovėliams, kitoms mokymo, saviÅ¡vietos, kultÅ«ros ir sporto priemonėms, taip pat kitoms priemonėms, gerinančioms suimtųjų ir nuteistųjų socialines ir buitines sÄ lygas, įsigyti, jeigu atitinkamame fonde, jeigu lieka lėšų.Å iaulių TI atstovas į teismo posėdį, apie kurio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, neatvyko.

Skundas atmestinas Byloje ginčas kilęs dėl žalos, kuri atsirado dėl Departamento neveikimo, t. y. pareiÅ¡kėjo pageidaujamų tardymo izoliatorių įrengimo reikalavimų nenustatymo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. ŽalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iÅ¡ savivaldybės biudžeto, nepaisydama savo darbuotojų kaltės. CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, neatsižvelgiant į konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltę.Teismas, atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytus argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjų reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: atsakovės neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjams padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, savivaldybei pagal CK 6.271 str. nekyla prievolė atlyginti žalÄ .Pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. CK 6.246 str. 1 d. nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.Veiksmų neteisėtumas (kaip bÅ«tinoji vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieÅ¡taravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms.CK 6.271 str. 3 d. nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai, iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

Vadovaujantis LVAT praktika, neteisėtumas galėtų pasireikÅ¡ti tik tada, kai bÅ«tų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pavirÅ¡utiniÅ¡kai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (LVAT 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007, 2012-03-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1810/2012). Taigi siekiant nustatyti Departamento neveikimo neteisėtumÄ , bÅ«tina nustatyti, kad jis turėjo pareigÄ atitinkamai veikti, t. y. nustatyti reikalavimÄ , kad tardymo izoliatoriaus kameroje bÅ«tų įrengta džiovykla.Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne kartÄ savo praktikoje yra pažymėjęs, kad Konvencijos 3 straipsnis įtvirtina fundamentalias demokratinės visuomenės vertybes.

Å i nuostata absoliučiai draudžia kankinimÄ ir nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį bei bausmes, neatsižvelgiant į aplinkybes ir nukentėjusio asmens elgesį (EŽTT sprendimas Labita prieÅ¡ ItalijÄ , Nr. 26772/95,). Vis dėlto, tam, kad bÅ«tų taikomas Konvencijos 3 straipsnis, netinkamas elgesys turi pasiekti minimalų sunkumo laipsnį. Minimalaus sunkumo lygio vertinimas yra sÄ lyginis dalykas; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip pažeidimo trukmė, fizinis ir psichinis poveikis nukentėjusiajam, o tam tikrais atvejais – asmens lyties, amžiaus ir sveikatos bÅ«klės (EŽŽT sprendimas ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , Nr. 44558/98).Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Karalevičius prieÅ¡ LietuvÄ yra pripažinęs, jog tokie aspektai, kaip aprÅ«pinimas higienos priemonėmis (tualetinio popieriaus iÅ¡davimas), tinkamų sÄ lygų nusiprausti, skalbti kalinamųjų rÅ«bus bei patalynę sudarymas, nors ir negali pagrįsti „žeminančio orumÄ â€œ elgesio buvimo, tačiau jie papildo pagrindinį ypatingo perpildymo – faktorių, siekiant įrodyti, kad ginčytinos kalinimo sÄ lygos virÅ¡ijo leistinas ribas pagal Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnį (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2005-04-07 sprendimas byloje Karalevičius prieÅ¡ LietuvÄ ).PareiÅ¡kėjo nuomone, tokia atitinkama pareiga kyla iÅ¡ Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 str., Konstitucijos 21 str.

Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 str. 4 d. numatyta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems turi bÅ«ti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba duÅ¡u ir gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę (iÅ¡skyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę) ir apatinius drabužius. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 67 p. numatyta, kad lovos skalbiniai ir rankÅ¡luosčiai turi bÅ«ti keičiama atsižvelgiant į jų užterÅ¡tumÄ , bet ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę.

PareiÅ¡kėjas nenurodo jokio teisės akto, kuris įpareigotų DepartamentÄ priimti teisės aktÄ , kuriuo bÅ«tų nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus kamerose turi bÅ«ti džiovykla. Teismo vertinimu, Departamentas tokios pareigos ir neturi. Atitinkamai, toks neveikimas negali bÅ«ti laikomas neteisėtu. Pažymėtina, kad Å iaulių TI skalbinių bei suimtųjų (nuteistųjų) virÅ¡utinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos apraÅ¡o 3 p. numatyta, kad skalbimo ir cheminio valymo paslaugos teikiamos už asmeninėse sÄ skaitose esančius pinigus (b. l. 47-50).

Taigi iÅ¡siskalbti virÅ¡utinius drabužius pareiÅ¡kėjui buvo sudarytos galimybės.Byloje esantys raÅ¡ytiniai duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas Å iaulių TI buvo kalinamas nuo 2014-12-05 iki 2015-09-17 (b. l. 32-34). Matyti, kad nuo 2014-12-10 iki 2014-12-29 jo sÄ skaitoje buvo gauta 300 Lt, o iÅ¡leista 131,74 Lt (b. l. 41). Laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-09-30 buvo gauta 1 205,20 Eur, iÅ¡leista – 1 190,84 Eur (b. l. 42-43). Taigi pareiÅ¡kėjas atitinkamu laikotarpiu turėjo pinigų, kuriuos galėjo, jeigu bÅ«tų buvęs poreikis, panaudoti skalbimo paslaugų įsigijimui.Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo nurodomas Departamento neveikimas yra nepagrįstas.

Dėl nurodytų aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad, nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų (arba neteisėto neveikimo), nėra ir jos atsakomybės pagal CK 6.271 str. sÄ lygos, o, kaip jau minėta, nesant pagrindinės sÄ lygos, kitų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės.Vadovaudamasis ABTÄ® 85–87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 127, 129 straipsniais, teismas n u s p r e n d ė :PareiÅ¡kėjo V. Å . skundÄ atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                          Rūta Miliuvienė