64685b46-294e-4cd5-8cfb-d01f71d7f776 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-1409-1013/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12463-2019-1 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 10 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Šėlienė, sekretoriaujant Valentinai Solovejienei, dalyvaujant prokurorui G. V., kaltinamajam K. Č., jo gynėjai advokatei Vaidotei Radvilavičienei, laiduotojai J. Č., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto ir sutrumpinto proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje K.

Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Å venčionyse, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, VRM pensininkas, neteistas; kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje (kaltinimas prokuroro praÅ¡ymu pakeistas iÅ¡ BK 2811 straipsnio 1 dalies (redakcija nuo 2019 m. balandžio 1 d.) į BK 281 straipsnio 7 dalį (redakcija iki 2019 m. balandžio 1 d.)), padarymu, n u s t a t ė :

K. Č. 2019 m. kovo 26 d. apie 20.19 val. Vilniuje, Mechanikų-Sakalaičių gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,50 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,96 promilių etilo alkoholio). K. Č. kaltinamas vieno nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinimo paskelbimo teismui pareiÅ¡kė, kad kaltę, padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , pripažįsta, pageidavo tuoj pat duoti parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras bei gynėja, todėl baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ .

Bylos duomenys Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis K. Č. pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , gailėjosi dėl savo veiksmų. Parodė, kad kaltinime nurodytoje vietoje ir nurodytu laiku vairavo žmonos automobilį „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) PaaiÅ¡kino, kad važiavo iÅ¡ Salininkų Mechanikų gatve link namų ir, kai buvo prieÅ¡ kalniukus, kur „gulintis policininkas“, jį kažkaip apakino prieÅ¡ais atvažiuojančio automobilio Å¡viesos, o ten netoli autobuso sustojimas, jis nepamatė ten stovinčio automobilio (pilkos spalvos automobilis, gal „Opel“). ir į jį atsitrenkė.

Kai atsitrenkė, tai iÅ¡kart sustojo, iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, nuėjo ir paklausė kito automobilio vairuotojo, ar nėra sužalotų žmonių. Jis sakė, kad nėra, sakė, kad jau iÅ¡kvietė policijÄ . Sutinka su nustatytu girtumo laipsniu, tuo metu buvo pavargęs ir net nepagalvojo, kodėl iÅ¡gėręs sėdo už vairo. PrieÅ¡ sėdant už vairo buvo vartojęs alaus ir degtinės. Tai, kad uždrausta vairuoti neblaiviam, žino, dėl savo veiksmų labai gailisi. Nurodė, kad vairavo automobilį, kadangi norėjo nuvažiuoti iki namų, nors galėjo ir pėsčias nueiti, tik vienas kilometras nuo namų buvo.

Pažymėjo, kad su alkoholio vartojimu susijusių problemų neturi. Nurodė, kad Å¡iuo metu nedirba, yra VRM pensininkas, turi nepilnametę dukrÄ iÅ¡ pirmos santuokos, moka alimentus. PraÅ¡o atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laiduotoja paskiriant sutuoktinę J. Č.. Teisiamojo posėdžio metu galima laiduotoja J. Č. parodė, kad sutinka bÅ«ti laiduotoja. Jos nuomone, kadangi ji yra vyresnė už sutuoktinį, todėl privers jį elgtis sÄ Å¾iningai, kad jis nedarytų nusikalstamų veikų.

Galės jam daryti teigiamÄ Ä¯takÄ gyvendama su juo kartu, kiekviename žingsnyje stebėdama. Pažymėjo, kad jis niekada taip nesielgdavo ir jai buvo netikėta, kad įvyko toks įvykis. Jie santuokoje yra nuo praeitų metų rugpjūčio mėnesio, gyvena kartu, nors bÅ«na dienų, kai ji lieka RumÅ¡iÅ¡kėse, nes ten dirba. Å eimoje nėra problemų dėl alkoholio vartojimo ar kitokių problemų. Jos sutuoktinis yra paslaugus, sÄ Å¾iningas, darbÅ¡tus. Automobilis, kurį sutuoktinis vairavo, yra jos nuosavybė, automobilis įgytas iki santuokos sudarymo.

Nurodė, kad ji uždirba 500 eurų, sutuoktinio pensija – 320 eurų, jie turi iÅ¡laikytinių: ji – nepilnametę 14 metų dukrÄ , o sutuoktinis moka alimentus. Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas K. Č. parodė, jog Å¡iuo metu yra neblaivus, parodymus duos blaivus atvykęs pas tyrėjÄ (b. l. 45). Ikiteisminio tyrimo metu papildomai įtariamuoju apklaustas K. Č. parodė, jog psichikos ligomis nesirgo, galvos traumų neturėjo, nėra registruotas psichiatrinėje ir narkologinėje įskaitoje, įtarimo esmę supranta. 2019 m. kovo 26 d. apie 20.00 val. jo žmonai priklausančiu automobiliu „Chrysler“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kurį ji įgijo dar iki jų santuokos, važiavo namo. Automobiliu važiavo vienas. Nuo maždaug 18.00 val. vartojo alkoholinius gėrimus: degtinę ir alų. Degtinės išgėrė apie 150 g., o alaus apie 0,5 l. Važiuojant Mechanikų g. ties 19 maršruto autobuso žiedu, jį apakino priešais važiuojančio automobilio šviesos, todėl nepastebėjo, netoli sustojimo jo važiavimo kryptimi prie kairio kelio krašto stovinčio automobilio ir jo vairuojamo automobilio priekine dešine puse atsitrenkė į stovinčio automobilio kairę pusę.

Bandė iÅ¡vengti susidÅ«rimo sukdamas vairÄ Ä¯ kairę, tačiau buvo per vėlu. Po smÅ«gio automobilis sustojo, o jis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir priėjo prie automobilio „Renault“, į kurį atsitrenkė. Sėdinčio už vairo automobilio „Renault“ vairuotojo pasiteiravo, ar jis nesusižalojo. Jis atsakė, kad nesusižalojo. Jis grįžo prie savo automobilio ir bÅ«damas lauke Å¡alia jo laukė, kol atvyks policijos pareigÅ«nai. Nieko nevalgė ir negėrė. Atvykę policijos pareigÅ«nai alkotesteriu patikrino jo blaivumÄ ir nustatė 1,72 promilių girtumÄ .

Po to jį nuvežė į „narkologinį“, kur paėmė kraujo, o iÅ¡ ten pristatė į Kelių policijÄ (b. l. 52-53). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. Č. parodė, jog 2019 m. kovo 26 d. apie 20.05 val. jis prisisegęs saugos diržu sėdėjo jam nuosavybės teise priklausančiame automobilyje „Renault Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priparkavęs jį Mechanikų g. prie deÅ¡inio kelio borto Å¡iek tiek žemiau vieÅ¡ojo transporto stotelės „Salininkų žiedas“, važiuojant link Sakalaičių g., ir laukė atvažiuojančios autobusu dukros.

Buvo tamsus paros metas, kelio danga Å¡lapia, degė gatvės apÅ¡vietimo žibintai. Automobilio variklis buvo įjungtas, įjungti priekiniai artimųjų Å¡viesų žibintai. Jo dukra autobusu atvyko ir iÅ¡lipo vieÅ¡ojo transporto stotelėje „Salininkų žiedas“. Tuo metu ji ketino sėsti į jo automobilį, į priekinę keleivio vietÄ . Staiga pajuto smÅ«gį į kairę automobilio pusę, į kairės pusės galines dureles. Po to sekė slystantis smÅ«gis per visÄ kairę automobilio pusę, iÅ¡muÅ¡damas priekinį kairį automobilio „Renault Scenic“, valst. nr. (duomenys neskelbtini) ratÄ ir nuplėšdamas priekinį buferį.

Nuo smÅ«gio jo automobilis pajudėjo dar arčiau kelio borto ir kliudė jo dukrÄ , dėl ko ji galva trenkėsi į stulpÄ , o po to nukrito ant nugaros ant Å¡aligatvio ir galva trenkėsi į Å¡aligatvį. Ji pati atsistojo, tačiau jautė galvos ir kojos skausmÄ . Jis taip pat iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio „Renault Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir paskambinęs dukros vyrui pasakė, kad įvyko eismo įvykis. Tuo metu į jo automobilį atsitrenkęs automobilis sustojo pavažiavęs apie 50 metrų į priekį.

Jo vairuotojas, iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, ėmė apžiÅ«rinėti savo automobilio sugadinimus. Jis su dukra priėjo prie minėto automobilio, kad įsidėmėtų valstybinius automobilio numerius, jei jis Å¡alintųsi. Priėjus prie automobilio „Chrysler“ ir pradėjus kalbėti su vairuotoju, pajuto nuo jo sklindantį alkoholio kvapÄ , jo judesiai buvo nekoordinuoti, kalba neriÅ¡li. Tai sukėlė įtarimÄ , kad vairuotojas yra neblaivus. Netrukus į įvykio vietÄ atvyko dukros vyras su kaimynu.

Tuomet kaimynas paskambino 112 ir iÅ¡kvietė policijÄ praneÅ¡damas, kad vairuotojas galimai neblaivus, o jo dukra yra sužalota. Kol laukė policijos pareigÅ«nų, automobilio „Chrysler“ vairuotojas vaikščiojo prie savo automobilio ir kalbėjo telefonu. Nematė, kad jis bÅ«tų kÄ nors gėręs. Po maždaug 10 minučių atvyko policijos pareigÅ«nai. Jie automobilio „Chrysler“ vairuotojÄ pasodino į tarnybinį automobilį ir davė pÅ«sti į alkotesterį. Jam buvo nustatytas 1,74 promilių girtumas.

Po to vairuotojÄ policijos pareigÅ«nai tarnybiniu automobiliu iÅ¡vežė duoti kraujÄ . Atvykusi į įvykio vietÄ greitoji jo dukrÄ iÅ¡vežė į ligoninę. Abu apgadintus automobilius iÅ¡ įvykio vietos iÅ¡vežė tralai (b. l. 33). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. O. parodė, kad 2019 m. kovo 26 d., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu V. F., apie 19.46 val. iÅ¡ Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo praneÅ¡imÄ , kad Vilniuje, Mechanikų g. įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjo žmogus, o vienas iÅ¡ vairuotojų galimai neblaivus.

Atvykus nurodytu adresu paaiškėjo, kad eismo įvykyje dalyvauja automobilis „Renault Scenic“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis „Chrysler“, valst nr. (duomenys neskelbtini) Už automobilio „Renault Scenic“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), vairo eismo įvykio metu buvo V. Č., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad sėdėdamas automobilyje laukė iš autobuso ateinančios dukros S. U., gimęs (duomenys neskelbtini), kai staiga į jo automobilį atsitrenkė automobilis „Chrysler“, valst nr. (duomenys neskelbtini) o nuo smūgio link kelio borto pajudėjęs automobilis „Renault Scenic“, valst nr. (duomenys neskelbtini), kliudė ir sužalojo S. U..

Moteris skundėsi deÅ¡inės kojos ir galvos skausmu. Ä®vykio vietoje moterį apžiÅ«rėjo greitosios medicinos pagalbos brigada 0822 ir iÅ¡vežė į VÅ¡Ä® RVU ligoninę. Automobilį „Chrysler“, valst nr. (duomenys neskelbtini) vairavo K. Č., gimęs (duomenys neskelbtini). Jis automobilyje buvo vienas. Nuo jo sklidus alkoholio kvapas. K. Č. alkotesterio pagalba buvo nustatytas 1,74 promilių girtumas. Po to jis buvo pristatytas į Respublikinį priklausomybės ligų centrÄ Vilniaus filialÄ tiriamajai medžiagai kraujui paimti.

IÅ¡ ten automobilio „Chrysler“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas buvo pristatytas į kelių policijÄ . Eismo įvykio forminimui į įvykio vietÄ atvyko V1833. Automobilis „Chrysler“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai iÅ¡vežtas į saugojimo aikÅ¡telę Minsko pl. 21 (b. l. 37). IÅ¡ byloje esančių alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2019 m. kovo 26 d. 20.38 val. K. Č. nustatytas 1,74 promilių girtumas (b. l. 64). IÅ¡ byloje esančios 2019 m. kovo 27 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vados Nr. T-A 2795/2019(01) matyti, jog K.

Č. kraujyje, paimtame 2019 m. kovo 26 d. 21.20 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,96 promilių etilo alkoholio (b. l. 63). Iš byloje esančio 2019 m. kovo 26 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo su fotolentele matyti automobilio „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b. l. 25-27). Iš byloje esančio 2019 m. kovo 26 d. Eismo įšvykio vietos plano matyti automobilių „Chrysler“, valst nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio „Renault Scenic“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), išsidėstymas po eismo įvykio (b. l. 9).

IÅ¡ byloje esančios VÅ Ä® „Emprekis“ pažymos matyti automobilio „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė su PVM yra 1810 eurų, be PVM – 1497 eurų (b. l. 23). IÅ¡ byloje esančios VÄ® „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilis „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso J. B., gimusiai (duomenys neskelbtini). (b. l. 22). Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo Pagal BK 3 straipsnį veikos nusikalstamumÄ ir asmens baudžiamumÄ nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas; bausmę Å¡velninantis arba kitokiu bÅ«du nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamÄ jÄ galiÄ , t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamÄ veikÄ padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumÄ asmenims (BK 3 str. 1-2 d.).

Teismas pažymi, kad bylÄ perdavus teismui nagrinėti pagreitinto proceso tvarka, prokuroras K. Č. kaltinimÄ reiÅ¡kė pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, kuri įsigaliojo nuo 2019 m. balandžio 1 d., teisiamojo posėdžio metu laikydamasis pozicijos, kad nauja įstatymo nuostata Å¡velnina kaltinamojo padėtį, vėliau teismui pareiÅ¡kė, kad visgi kaltinamajam taikytina veikos padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija, t. y. BK 281 straipsnio 7 dalis. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju spręstina dėl K.

Č. atsakomybės pagal veikos metu galiojusio įstatymo nuostatas, kadangi nėra pagrindo laikyti, jog naujai įsigaliojusi įstatymo nuostata būtų švelnesnė kaltinamojo atžvilgiu. BK 281 straipsnio 7 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Kelių eismo taisyklių 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Nagrinėjamu atveju byloje teisėtai surinkti duomenys, iÅ¡tirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, visiÅ¡kai sutampa tarpusavyje ir jomis patvirtinamos aplinkybės sudaro nuosekliÄ visumÄ , dėl ko Å¡ie duomenys pripažintini įrodymais ir teismas jais vadovaujasi darydamas atitinkamas iÅ¡vadas. Teismas pripažįsta, kad ankščiau nurodyti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirti duomenys, tarp jų – kaltinamojo paaiÅ¡kinimai teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų parodymai ikiteisminio tyrimo metu, taip pat alkotesterio rodmenys, specialisto iÅ¡vada, eismo įvykio vietos schema ir kita bylos medžiaga, sudaro pagrindÄ konstatuoti, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis K.

Č. 2019 m. kovo 26 d. apie 20.19 val. Vilniuje, Mechanikų-Sakalaičių gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims vairavo automobilį „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,50 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,96 promilių etilo alkoholio). Å i kaltinamojo tyčinė veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, sudėtį, jo kaltė, padarius Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , įrodyta visiÅ¡kai.

Dėl laidavimo instituto taikymo BK 40 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ ; laidavimas gali bÅ«ti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintos sÄ lygoms, kurioms esant teismas gali taikyti laidavimo institutÄ , t. y. asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teisminio bylos nagrinėjimo metu J.

Č. prašė perduoti sutuoktinį K. Č. jos atsakomybei pagal laidavimÄ ir atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Nurodė, kad gyvena kartu, ji yra vyresnė, todėl gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ sutuoktiniui, ji darbe charakterizuojama tik teigiamai. Jos teigimu, Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad ji darys teigiamÄ Ä¯takÄ savo sutuoktiniui. Teisiamojo posėdžio metu J. Č. patvirtino, kad sutinka bÅ«ti laiduotoja. Nurodė, kad privers vyrÄ elgtis sÄ Å¾iningai, kad jis nedarytų nusikalstamų veikų, galės daryti įtakÄ jam gyvendama su juo kartu, kiekviename žingsnyje stebėdama.

Pažymėjo, kad sutuoktinis anksčiau niekada nevairuodavo girtas, jai buvo netikėta, kad taip gali įvykti. Jos nuomone, ji sugebės prižiÅ«rėti savo sutuoktinį, daryti jam įtakÄ , kadangi yra vyresnė, ji sugebės užtikrinti, kad sutuoktinis daugiau nedarytų tokio pobÅ«džio nusikaltimų. Kaltinamasis K. Č. padarė vienÄ nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi jÄ padaręs. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).

K. Č. neteistas (b. l. 66), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 67), vedęs, Å¡iuo metu nedirba, tačiau yra VRM pensininkas, buvusioje darbovietėje, kurioje dirbo nuo 1991 m., buvo charakterizuojamas teigiamai (b. l. 81), duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymÄ nėra. Visos kaltinamÄ jį charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotoja J. Č. yra kaltinamojo sutuoktinė, su juo kartu gyvena, ji nėra teista ar bausta administracinėmis nuobaudomis (b. l. 78-79), dirba KaiÅ¡iadorių r. (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, darbdavio charakterizuojama teigiamai (b. l. 82).

J. Č. pažymėjo, kad tai buvo pirmas kartas, kai jos sutuoktinis vairavo bÅ«damas girtas. Jos nuomone, ji sugebės prižiÅ«rėti savo sutuoktinį, daryti jam įtakÄ , kadangi yra vyresnė, ji sugebės užtikrinti, kad sutuoktinis daugiau nedarytų tokio pobÅ«džio nusikaltimų. IÅ¡ visų Å¡ių aplinkybių teismas daro iÅ¡vadÄ , kad laiduotoja yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam. Esant visoms privalomoms sÄ lygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1-3 dalyse, teismas sprendžia, kad K.

Č. gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , neskiriant užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminÄ . Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo Remiantis 67 straipsnio 2 dalimi, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡io kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės Å¡io kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali bÅ«ti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iÅ¡ baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Å iame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir neÅ¡ioti ginklÄ , teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau Å¡io straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimÄ .

Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). Byloje nustatyta, jog K.

Č. inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Kaltinamasis vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatytas vidutinis girtumo (1,96 promilių) laipsnis, todėl, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir užtikrinti visuomenės saugumÄ , kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones.

BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Teismo vertinimu, vairavimas apsvaigus nuo alkoholio neabejotinai kelia itin didelį pavojų tiek eismo saugumui, tiek ir jo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Å iuo atveju vairuodamas apsvaigęs nuo alkoholio K. Č. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė. Sprendžiant klausimÄ dėl K. Č. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino pažymėtina, kad žmogaus teisės yra pažeidžiamos, jei asmeniui taikomos nors ir įstatyme numatytos priemonės, tačiau tai daroma nesilaikant proporcingumo principo.

Proporcingumo principas reikalauja:

1) kad baudžiamojo proceso metu būtų taikomos tik procesinių tikslų pasiekimui būtinos ir tinkamos priemonės;

2) kad būtų taikomos švelnesnės prievartos priemonės, jei jas taikant įmanoma pasiekti tuos pačius tikslus kaip ir taikant griežtesnes priemones;

3) kad suvaržymai, kuriuos tenka patirti asmenims dėl prievartos priemonių taikymo, nebÅ«tų per daug ribojantys žmogaus teises, palyginus su rezultatais, kurie gaunami pritaikius prievartos priemones. Ä®vertinus tai, kad K. Č. nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas neblaivus ir naudodamasis teise vairuoti transporto priemones, jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir Å¡iurkÅ¡tus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei, kad Å¡iuo atveju K.

Č. pasielgė itin neatsakingai, vartojęs stiprius alkoholinius gėrimus sėdo neblaivus už vairo, transporto priemone važiavo namo labai nedidelį atstumÄ , kai galėjo pareiti pėsčiomis, taigi savo veiksmais akivaizdžiai galėjo sukelti pavojų ir kito žmogaus gyvybei, sukėlė eismo įvykį, todėl, siekiant užkirsti keliÄ kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, įvertinant ir K. Č. charakterizuojančias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui ir tokio termino taikymas nepažeis aptarto proporcingumo principo.

Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo dienos, kada buvo pritaikyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju spręstina dėl dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – skyrimo. Turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 str. 1 d.).

BK 72 straipsnio 2 dalis numatyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas.

Tokiu bÅ«du panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimÄ .

IÅ¡imtimi iÅ¡ Å¡ios taisyklės gali bÅ«ti tik tokie iÅ¡skirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas bÅ«tų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Å¡io kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės Å¡io kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktikÄ baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiÅ«rai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018).

Ä®gyvendindamas jam suteiktÄ diskrecijÄ dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti Å¡ios teisinės priemonės suderinamumÄ su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimÄ atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir pasirinktų priemonių Å¡iam tikslui pasiekti turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-648/2018).

Bylos duomenimis nustatyta, kad K. Č. inkriminuotas nusikaltimas įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonė VÄ® „Regitra“ duomenimis, nuosavybės teise priklauso jo sutuoktinei J. Č. (Bružaitei) (b. l. 22). BK 72 straipsnis numato, kad Å¡io kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi bÅ«ti konfiskuojami. To paties straipsnio 4 dalies 3 punktas numato galimybę konfiskuoti ir kaltininko Å¡eimos nariui priklausantį turtÄ .

Vis tik nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad nedrausdama K. Č. pasinaudoti automobiliu, jo sutuoktinė žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, jog Å¡is turtas bus panaudotas nusikaltimui padaryti, todėl turto konfiskavimas natÅ«ra Å¡iuo atveju negalimas. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai nėra galimybės paimti konfiskuotinÄ turtÄ , iÅ¡ nusikaltimÄ padariusio asmens yra privaloma konfiskuoti konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ .

Tai atitinka esamÄ teismų praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-699/2018, 2K-138/2014, Nr. 2K-534/2011). IÅ¡imtys gali bÅ«ti daromos tik remiantis kasacinio teismo bei Konstitucinio Teismo suformuotomis nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartys bylose Nr. 1A-436-211/2017, 1A-416-190/2017, 1A-409-209/2017), tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus iÅ¡imtinai neproporcingas.

Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. K. Č. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, pavartojęs alkoholinio sėdo už automobilio vairo, K. Č. nesuvaldė automobilio ir dėl jo neteisėtų veiksmų kilo realÅ«s padariniai – buvo apgadintas kitam asmeniui priklausantis automobilis.

Byloje pateikti VšĮ „Emprekis“ duomenys dėl vidutinės tokio tipo transporto priemonės kainos Lietuvoje – 1497 eurų be PVM. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes spręstina, kad šiuo atveju taikytinas automobilio „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios sumos (be PVM), t. y. 1497 eurų, konfiskavimas. Dėl kitų klausimų K. Č. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. 00631299) paėmimas (b. l. 57-58) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 55-56), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintinos.

Civilinis ieškinys byloje nebuvo pareikštas. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kaltinamojo vairuotojo pažymėjimas – paliktinas saugoti voke prie baudžiamosios bylos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – perduotinas teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“. Proceso išlaidų nėra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, K. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje (redakcija iki 2019 m. balandžio 1 d.), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir perduoti laiduotojos J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminÄ . BaudžiamÄ jÄ bylÄ K. Č. atžvilgiu nutraukti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsniu, paskirti K.

Č. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2019 m. kovo 29 d.;

2) konfiskuoti J. Č. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – automobilio „Chrysler“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę (be PVM) atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 1497 (vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt septynis) eurus. Ä®pareigoti K. Č. per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos automobilio vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktÄ biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ :

LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas, įmokos kodas 6610, nurodant, kad laiku nesumokėjus nurodytos sumos, ji bus išieškota priverstinai.

DokumentÄ , patvirtinantis įmokos sumokėjimÄ , rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukÅ¡tas) arba teismo elektroniniu paÅ¡tu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. KardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimÄ palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti ir vairuotojo pažymėjimÄ Nr. 00631299, iÅ¡duotÄ K. Č. vardu, perduoti saugoti VÄ® „Regitra“.

K. Č. iÅ¡aiÅ¡kinti, kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padaro naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padaro naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).

J. Č. iÅ¡aiÅ¡kinti, kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Å iuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 6 dalis). Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Jurgita Šėlienė