Legislator Case Law & Legislation
6468398e-9e4c-4c49-8a98-412088bf66db AI generated

6468398e-9e4c-4c49-8a98-412088bf66db · Panevėžio apygardos teismas

Case Number 6468398e-9e4c-4c49-8a98-412088bf66db
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pirmosios instancijos teismo teisėjaPirmosios instancijos teismo teisėja             Civilinė byla Nr. 2S-907-227/2017 Vanda ViÅ¡nevska                                               Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27802-2016-7                                                           Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                                          3.1.11.4 ; 3.3.1.14; 3.3.2.4                                                                                  PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 22 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Emu group“atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1440-868/2017 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Emu group“ ieÅ¡kinį atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, J.

Legislator headnote

AI generated

6468398e-9e4c-4c49-8a98-412088bf66db · Panevėžio apygardos teismas:                                           III. Atskirojo skundo motyvai IeÅ¡kovė UAB „Emu group“ atskiruoju skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – nustatyti, kad ieÅ¡kinio papildymas su jame nurodytais argumentais ir motyvais ieÅ¡kinio turinio trÅ«kumų neturi, o ieÅ¡kinio formos trÅ«kumams paÅ¡alinti nustatyti papildomÄ terminÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pirmosios instancijos teismo teisėjaPirmosios instancijos teismo teisėja             Civilinė byla Nr. 2S-907-227/2017 Vanda ViÅ¡nevska                                               Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27802-2016-7                                                           Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                                          3.1.11.4 ; 3.3.1.14; 3.3.2.4                                                                                  PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 22 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Dzelzienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Emu group“atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1440-868/2017 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Emu group“ ieÅ¡kinį atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, J.

L. R. dėl sutarties modifikavimo jÄ nutraukiant, ir n u s t a t ė:                                           I.Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „Emu group“ pateikė teismui ieÅ¡kinį atsakovėms Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, J. L. R., kuriuo prašė modifikuoti nutraukiant 2015-04-27 Å¡alių sudarytÄ Å¾emės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Nurodė, kad atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba sutartį sudarė atstovaudama mirusįjį E. R., kurio teisių paveldėtoja pagal 2013-12-05 papildomÄ paveldėjimo liudijimÄ nurodyta J.

L. R. Sutartis buvo sudaroma, nes paveldėtoja yra užsienio pilietė negalinti paveldėti žemės Å«kio paskirties žemės sklypo natÅ«ra. Po sutarties sudarymo ieÅ¡kovė 2015-09-01 sumokėjo 57924,03 Eur įmokÄ , jÄ pervedė Nacionalinei žemės tarnybai, kuri turėjo pervesti pinigus į įpėdinio sÄ skaitÄ , tačiau to nepadarė. AtsisakymÄ perversti pinigus motyvavo tuo, kad yra interesų konfliktas, iÅ¡reiÅ¡kė abejones dėl mirusiojo ir įpėdinės santuokos tikrumo, kad jai galimai neteisėtai iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas.

Atsakovei nevykdant sutarties ieÅ¡kovė notarinę sutartį pageidauja nutraukti teismine tvarka ir atgauti įmokėtus pinigus. 2017-04-18 teisme gautas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio papildymas, kuriame atsakovais nurodomi J. L. R, C. B. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM praÅ¡oma aukščiau nurodytÄ sutartį pripažinti negaliojančia kaip sudarytÄ tarp sutuoktinių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.134 straipsnio 1 dalis), veikiant prieÅ¡ atstovaujamojo interesus ir valiÄ (CK 2.87 straipsnio 1, 5 punktai) bei pažeidžiant interesų konfliktÄ (CK 2.135 straipsnio 1 dalis).

IeÅ¡kinio papildyme nurodoma, kad sandorio sudarymo metu atsakovai J. L. R, C. B. (pirkėjo atstovas) siekė nuslėpti, kad jie yra sutuoktiniai, slėpė, kad galimai atsakovės santuoka su E. R. buvo fiktyvi. C. B. buvo ieÅ¡kovės akcininkas, turėjo įgaliojimÄ sudaryti sandorį už jo suderintÄ kainÄ . Tokiu bÅ«du jis piktavaliÅ¡kai siekė veikti prieÅ¡ ieÅ¡kovę, tyčia su sutuoktine nustatydami nerealiai didelę kainÄ , tuo pažeidė CK 2.87 straipsnio 1-5 punktus, padarė įmonei žalÄ veikdamas kaip įgaliotas asmuo veikė prieÅ¡ atstovaujamojo interesus, siekė su sutuoktine pasipelnyti iÅ¡ ieÅ¡kovės. Atsakovas sudarant sandorį turėjo ir atsakovės įgaliojimÄ veikti jos interesais, todėl sandorio sudarymo metu buvo akivaizdus interesų konfliktas, nuslėptas nuo Nacionalinės žemės tarnybos siekiant pasipelnyti.

Todėl sandoris pripažintinas negaliojančiu CK 2.135 straipsnio 1 dalies pagrindu.                                 II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 26 d. nutartimi nustatė ieÅ¡kovei terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, iÅ¡aiÅ¡kino, kad nepaÅ¡alinus ieÅ¡kinio trÅ«kumų, teismas gali patikslintÄ ieÅ¡kinį (2016-08-18 ir 2017-04-18) palikti nenagrinėtÄ .Teismas vadovavosi Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111, 135 straipsnių nuostatomis, atsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovė 2016-08-18 patikslintu ieÅ¡kiniu kėlė reikalavimÄ , praÅ¡ydama nutraukti 2015-04-27 sudarytÄ Å¾emės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, o 2017-04-14 ieÅ¡kinio papildymu ieÅ¡kovė reiÅ¡kia reikalavimÄ , kuriuo praÅ¡o pripažinti negaliojančiu minėtÄ pirkimo pardavimo sutartį, kaip sudarytÄ tarp sutuoktinių, veikiant prieÅ¡ atstovaujamojo interesus ir valiÄ bei pažeidžiant interesų konfliktÄ .

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinio papildymu reiÅ¡kia naujÄ reikalavimÄ atsakovams CK 2.134 straipsnio pagrindu, tačiau neaiÅ¡kus ieÅ¡kovės reikalavimas ir jo nagrinėjimo ribos, dėl Å¡ių aplinkybių teismo procesas (patikslinto ieÅ¡kinio priėmimas ir nagrinėjimas) apskritai negali bÅ«ti pradėtas. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė turi pasirinkti vienÄ iÅ¡ pažeistų teisių gynimo bÅ«du, kadangi Å¡iuo atveju neaiÅ¡ku, ar ieÅ¡kovė praÅ¡o nutraukti žemės pirkimo – pardavimo sutartį ar pripažinti jÄ negaliojančia, ko padarinys galimai bÅ«tų restitucijos klausimo iÅ¡sprendimas.

Nurodė, kad ginčas dėl sandorio yra turtinis, o jo įkainojimo klausimas sprendžiamas priklausomai nuo ieÅ¡kiniu siekiamų ir ginčo sprendimu sukuriamų teisinių padarinių. Taigi ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu turi bÅ«ti įkainotas ir atitinkamai nuo to priklausys mokėtina žyminio mokesčio suma. Be to, nuo ginčo sumos priklauso ir tai, ar bylÄ nagrinėtų pirmÄ ja instancija apylinkės ar apygardos teismas. Pažymėjo, kad tinkamas ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo suformulavimas leidžia apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas.

                                          III. Atskirojo skundo motyvai IeÅ¡kovė UAB „Emu group“ atskiruoju skundu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį panaikinti ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – nustatyti, kad ieÅ¡kinio papildymas su jame nurodytais argumentais ir motyvais ieÅ¡kinio turinio trÅ«kumų neturi, o ieÅ¡kinio formos trÅ«kumams paÅ¡alinti nustatyti papildomÄ terminÄ .

Nurodo, kad argumentai dėl ieškinio papildyme pareikšto naujo reikalavimo yra nepagrįsti. Šiuo atveju jau vyksta pasirengimas bylos nagrinėjimui, spręstinas ne ieškinio, o jo papildymo priėmimo klausimas. Ieškovė iki bylos paskyrimo nagrinėti iš esmės gali ieškinį tikslinti, o šiuo atveju reikalinga nustatyti, ar sudarant ginčo sandorį atsakovai J. L. R. ir C. B. nebuvo interesų konflikto būklėje, ar galėjo sandorį sudaryti. Atsakovė posėdžio metu atskleidė, kad ji sandorio sudarymo metu buvo santuokoje su C.

B., byloje yra duomenų, kad jos santuoka su E. R. buvo niekinė, fiktyvi, sudaryta jau esant santuokoje, paveldėjimo metu atsakovė buvo santuokoje su atsakovu. Sandorio sudarymo metu melagingai deklaruota, kad su kita sutarties Å¡alimi atsakovė nesusijusi, sÄ moningai nuslėptas interesų konfliktas, aplinkybė, kad C. B. negalėjo dalyvauti sandorį sudarant ieÅ¡kovės vardu. IÅ¡aiÅ¡kėjus faktui, kad pirkėjas ir pardavėjas yra sutuoktiniai, tai sukelia interesų konfliktÄ , sudaro tiesioginį pagrindÄ panaikinti ginčo sandorį pripažįstant jį negaliojančiu nuo pat jo sudarymo momento dėl interesų konflikto, todėl ieÅ¡kovė ir tikslina ieÅ¡kinį.

Nesutinka, kad ieškovė negali naudotis visomis jai žinomomis aplinkybėmis, ginti savo interesus, argumentai dėl reikalavimo nutraukti sutartį, aplinkybės dėl sutarties sudarymo negalimumo ir negaliojimo neprieštarauja vieni kitiems. Prašoma nutraukti teisinius santykius visais žinomais pagrindais, reikalavimai vienas kito nepaneigia. Mano, kad jokio naujo reikalavimo ieškovė nereiškia, tik siekia nutraukti teisinius santykius, nesutinka, kad yra pareikštas naujas turtinis reikalavimas, kuris nagrinėtinas kitame teisme, jokio turto ieškovė priteisti neprašo, restitucijos taikymas būtų teismo prerogatyva.

Teismas k o n s t a t u o j a: IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Nagrinėjamoje byloje skundžiama nutartis, kuria teismas ieÅ¡kovei nustatė terminÄ patikslinto ieÅ¡kinio trÅ«kumų paÅ¡alinimui.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ieÅ¡kovės pareikÅ¡tas patikslintas ieÅ¡kinys neatitinka CPK nustatytų reikalavimų ieÅ¡kinio formai ir turiniui, skundžiama nutartimi nustatė terminÄ trÅ«kumams paÅ¡alinti. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta jo pažeista ar ginčijama teisė ar įstatymo saugomas interesas, o civilinės bylos teisme iÅ¡kėlimas yra konstitucinės teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimo aktas, realizuojamas pagal Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso nustatytas taisykles (Konstitucijos 30 str., CPK 5 str. 2 d.).

Å iÄ savo teisę asmuo turi įgyvendinti laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos. Ä®statymų leidėjas, siekdamas vienodai visiems asmenims užtikrinti teisę į teisminę gynybÄ , nustatė minimalius kreipimosi į teismÄ reikalavimus (formos, turinio). Teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , turi patikrinti, ar pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, nustatytus CPK 135 straipsnyje, kurių nesilaikant, gali bÅ«ti nustatytas terminas trÅ«kumams paÅ¡alinti (CPK 115 str. 3 d., 138 str.).

Nagrinėjamu atveju teismas, gavęs ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį, sprendė jo priėmimo klausimÄ bei nustatė skundžiamos nutarties motyvuojamoje dalyje įvardijamus trÅ«kumus, kuriuos ieÅ¡kovė įpareigota paÅ¡alinti teismo nustatytu terminu. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė turėtų pasirinkti vienÄ iÅ¡ pažeistų teisių gynimo bÅ«dų, kadangi reiÅ¡kiami skirtingi reikalavimai: patikslintu pirminiu ieÅ¡kiniu praÅ¡oma nutraukti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, o naujai teikiamu patikslintu ieÅ¡kiniu praÅ¡oma šį sandorį pripažinti negaliojančiu.

Apeliantės nuomone, ieÅ¡kovė turi teisę tikslinti ieÅ¡kinio reikalavimus iki bylos paskyrimo nagrinėti iÅ¡ esmės bei ginti savo teises visais jai žinomais teisių gynimo bÅ«dais, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė siekia nutraukti teisinius santykius visais žinomais pagrindais, o reikalavimai vienas kito nepaneigia.CK 1.138 straipsnyje reglamentuota, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, nevirÅ¡ydamas savo kompetencijos. Å ioje teisės normoje pateiktas nebaigtinis civilinių teisių gynimo bÅ«dų sÄ raÅ¡as.

Dažniausiai civilinių teisių gynimo bÅ«dus nustato tos teisės normos, kurios reguliuoja konkretų teisinį santykį. Asmuo, kuris mano, kad jo civilinės teisės yra pažeistos, gali taikyti vienÄ ar iÅ¡ karto kelis civilinės teisės gynimo bÅ«dus, jeigu įstatymai nenumato konkretaus tos civilinės teisės gynimo bÅ«do. Tokiais atvejais civilinių teisių gynimo bÅ«dÄ gali pasirinkti Å¡alys savo nuožiÅ«ra. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad alternatyvių reikalavimų esmė yra ta, jog vienas ieÅ¡kinio reikalavimas paÅ¡alina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iÅ¡ jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises arba įstatymo saugomus interesus.

Alternatyvių ieÅ¡kovo reikalavimų nurodymas reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas, kreipdamasis į teismÄ teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu bÅ«du, kad bet kurio iÅ¡ pareikÅ¡tų reikalavimų patenkinimas reikÅ¡tų kilusio ginčo iÅ¡sprendimÄ iÅ¡ esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2009). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovės naujai pasirinktas teisminės gynybos bÅ«das yra neprieÅ¡taraujantis įstatymams, ieÅ¡kovė turi teisę pasirinkti praÅ¡omÄ teisminės gynybos bÅ«dÄ , tačiau sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad tokie du skirtingi reikalavimai negali bÅ«ti nagrinėjami vienoje byloje.

Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovės pareiga yra tinkamai suformuluoti reikalavimÄ (ieÅ¡kinio dalykÄ ) ir nurodyti aplinkybes, kuriomis jį grindžia. IeÅ¡kovė turėtų pasirinkti vienÄ iÅ¡ pozicijų dėl to, ar sandoris laikytinas galiojančiu ir nutrauktinas, ar negalioja dėl to, kad yra sudarytas tarp sutuoktinių, veikiant prieÅ¡ atstovaujamojo interesus ir valiÄ bei pažeidžiant interesų konfliktÄ . Tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovės vienas iÅ¡ Å¡ių reikalavimų nagrinėjamoje byloje bÅ«tų netenkintas, ieÅ¡kovė turėtų galimybę kitoje civilinėje byloje ginti savo teises pasirinkdama kitÄ teisių gynimo bÅ«dÄ .

Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliante, kad reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu yra neturtinis reikalavimas. Vadovaujantis CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktu, žyminis mokestis bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais skaičiuotinas pagal atsakovo grÄ Å¾intinas sumas arba atsakovo grÄ Å¾intino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu bÅ«tų taikoma restitucija. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ (redakcija iki 2017-07-01) mokamas tokio dydžio žyminis mokestis: turtiniuose ginčuose – nuo ieÅ¡kinio sumos: iki 28962 eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvideÅ¡imt eurų; nuo didesnės kaip 28962 eurų sumos iki 86886 eurų – 868 eurų plius 2 procentai nuo ieÅ¡kinio sumos, virÅ¡ijančios 28962 eurų; nuo didesnės kaip 86886 eurų sumos – 2027 eurų plius 1 procentas nuo ieÅ¡kinio sumos, virÅ¡ijančios 86886 eurų.

Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali virÅ¡yti 12555 eurų. Be to, pagal CPK 27 straipsnio 1 punktÄ (redakcija iki 2017-07-01) apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieÅ¡kinio suma didesnė kaip 43500 eurų, iÅ¡skyrus Å¡eimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, jog turtinio reikalavimo suma lemia tiek ieÅ¡kinio teismingumÄ , tiek žyminio mokesčio dydį, byloje turtinio ginčo įkainojimas yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas.

Dėl kitų atskirajame skunde iÅ¡dėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2017 m. balandžio 26 d. nutartį, tinkamai taikė civilinio proceso normas, o atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Nutartis patikslintina teismui klaidingai rezoliucinėje dalyje nurodžius, jog teismas gali patikslintÄ ieÅ¡kinį (2016-08-18 ir 2017-04-18) palikti nenagrinėtu, kadangi buvo sprendžiamas klausimas tik dėl 2017-04-18 pateikto patikslinto ieÅ¡kinio priėmimo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies pirmuoju punktu, n u t a r i a :

             Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį iÅ¡ esmės palikti nepakeista patikslinant nutarties rezoliucinės dalies 2 pastraipÄ , jÄ iÅ¡dėstant sekančiai: “Per nustatytÄ terminÄ nepaÅ¡alinus ieÅ¡kinio trÅ«kumo, teismas gali patikslintÄ ieÅ¡kinį (2017-04-18) palikti nenagrinėtÄ â€. Teisėja                          Margarita Dzelzienė