646648e4-2f56-4eee-b3a8-d4db968c4790 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Teikimas Nr. TS-65-1078/2022 Teisminio proceso nesuteiktas Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. liepos 1 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gegužės 10 d. nutarimo Nr. 58-11, n u s t a t ė : A. Ž. Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, paskirta – 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2019 m. rugpjūčio 12 d., bausmės pabaiga – 2022 m. rugpjūčio 18 d. Neatliktos bausmės dalis 2022 m. balandžio 29 d. – 3 mėnesiai 14 dienų laisvės atėmimo. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2022 m. gegužės 10 d. nutarimu Nr. 58-11 (toliau – ir Nutarimas) nusprendė netaikyti A. Ž. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ .

A. Ž. pateikė teismui skundÄ , kuriuo praÅ¡o K. N. pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu, jį panaikinti ir priimti naujÄ teismo sprendimÄ taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad K. N. yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas neiÅ¡samiai įvertinus visas reikÅ¡mingas aplinkybes. A. Ž. skunde teigia, kad Komisija, priimdama NutarimÄ , neteisingai nurodė, jog jis pataisos įstaigoje nedirba, bausmės atlikimo metu nesiekė įsidarbinti. Pasak nuteistojo, pagal BVK, už nuteistųjų užimtumÄ yra atsakinga pataisos įstaiga, todėl pataisos įstaiga privalo pasiÅ«lyti darbÄ ir darbinę veiklÄ , kuri kiek galima labiau atitiktų nuteistųjų darbingumÄ ir turimÄ specialybę.

Taip pat, skunde nurodoma, jog asmens byloje nėra jokių raÅ¡ytinių įrodymu, kad jis, kaip nuteistasis, bÅ«tų atsisakęs dirbti kokius nors privalomus ar pataisos įstaigos administracijos pasiÅ«lytus kitus darbus. A. Ž. pažymi, kad negali savęs realizuoti darbinėje veikloje dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių – Vilniaus pataisos namuose nėra darbo vietų ir sudarytų sÄ lygų nuteistųjų darbui. Be to, Komisija, priimdama NutarimÄ , nenurodė, kokių individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių jis nevykdo.

Pasak nuteistojo, dėl Å¡ios priežasties toks K. N. negali bÅ«ti pripažintas teisėtu ir pagristu, kadangi K. N. turi bÅ«ti pagristas. Taip pat, nuteistasis pažymi, kad Komisija kaip pagrindÄ lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos netaikymui nurodė tai, jog jis nuo atvykimo į Vilniaus pataisos namus nesikreipė į specialistus dėl individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymo. Tačiau nuteistasis nurodo, kad norėtų dalyvauti tikslinėse socialinės reabilitacijos ir intervencinėse programose, bet Vilniaus pataisos namuose tokios galimybės nėra, kadangi pataisos namų administracija negali suteikti Å¡ių paslaugų dėl psichologų trÅ«kumo.

Pasak nuteistojo, visa šių aplinkybių visuma rodo, kad Komisijos priimtas Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi nebuvo tinkamai ir objektyviai išspręsti klausimai, visapusiškai neįvertinti įstatyme nustatyti kriterijai ir aplinkybių visuma. Nuteistojo A. Ž. skundas atmestinas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad BVK nustatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka.

Proceso dalyviai į teismo posėdį neÅ¡aukiami. Atsižvelgiant į nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , nuteistojo skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę Å¡iÄ bausmės dalį:

1) vienÄ trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė nevirÅ¡ija ketverių metų laisvės atėmimo;

2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo;

3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija deÅ¡imt metų laisvės atėmimo, bet nevirÅ¡ija dvideÅ¡imt penkerių metų laisvės atėmimo. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sÄ lyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiÅ¡kai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumÄ â€“ padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, bei anksčiau padarytų veikų, pavojingumÄ , sunkumÄ ir pobÅ«dį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktÄ bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryÅ¡ius, asmenybę charakterizuojančius duomenis, kitas svarbias aplinkybes ir ar galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiÅ«rį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimÄ bei teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Teismų praktikoje ne kartÄ pabrėžta, jog nuteistÄ jį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali bÅ«ti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieÅ¡tarautų įstatymų leidėjo valiai. Teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikÅ¡mingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019).

Susipažinus su A. Ž. skundu, įvertinus nuteistojo asmens bylÄ ir Komisijos 2022 m. gegužės 10 d. NutarimÄ , darytina iÅ¡vada, jog Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija pagrįstai netaikė A. Ž. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Teismo vertinimu, K. N. priimtas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai įvertinus visas reikÅ¡mingas, tiek teigiamai, tiek neigiamai charakterizuojančias nuteistÄ jį, aplinkybes. Ä®vertinta, kad nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu Komisijai pristatomas jau antrÄ kartÄ , anksčiau Lietuvos Respublikoje teistas penkis kartus už turtinio pobÅ«džio nusikaltimus ir nusikaltimus finansų sistemai.

Taip pat, A. Ž. teistas ir užsienyje, Danijos Karalystėje, už turtinio pobÅ«džio nusikaltimÄ â€“ vagystę. Pažymėtina, kad anksčiau nuteistajam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau asmuo Å¡iuo laikotarpiu padarė naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , be kita ko, nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka jau trečiÄ kartÄ , kas rodo, kad asmuo iÅ¡vadų dėl savo nusikalstamo elgesio nedaro. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl paskutinės nusikalstamos veikos padarymo, nuteistasis kaltę pripažino tik iÅ¡ dalies.

Taigi, nuteistasis ne kartÄ teistas, laisvės atėmimo bausmę atlikinėja ne pirmÄ kartÄ , tačiau iÅ¡vadų nedaro ir savo gyvenimo bÅ«do nekeičia, visos nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos susijusios su turtiniais interesais, kas rodo A. Ž. tendencijÄ finansinės naudos gavimo siekti neteisėtais bÅ«dais. Nors skundo vienas iÅ¡ pagrindinių argumentų yra tai, kad nuteistasis ateitį sieja su darbine veikla, o atliekant bausmę pataisos namuose nėra sudarytos sÄ lygos savęs realizavimui darbinėje veikloje, tačiau atsižvelgiant į nuteistojo ankstesnę darbinę patirtį, polinkį finansinę gerovę užsitikrinti darant nusikalstamas veikas, teigtina, jog nuteistojo akcentuojami ateities tikslai yra deklaratyvÅ«s, kadangi jų realizavimo tikimybė iÅ¡lieka minimali.

Nors nuteistasis anksčiau buvo oficialiai įsidarbinęs UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, tačiau darbo santykius nutraukė neturėdamas kito darbo pasiÅ«lymo, kas rodo nuteistojo atsainų požiÅ«rį į darbÄ . Vėliau asmuo pradėjo dirbti neoficialiai, o laisvės atėmimo bausmių atlikimo laikotarpiais nedirbdavo iÅ¡ viso. Å ios bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis taip pat neįsitraukia į darbinę veiklÄ . A. Ž. laikosi pozicijos, kad jam nereikia dirbti, stebimos negatyvios nuostatos darbinės veiklos pataisos įstaigoje atžvilgiu.

Pažymėtina, kad nuteistasis neneigia, jog siekdamas gauti piniginės naudos, vogdavo, kadangi tai greičiausias bÅ«das gauti pinigų. Taigi, iÅ¡ teismui pateiktos medžiagos akivaizdu, kad nuteistasis stokoja nuoseklios ir stabilios darbinės patirties, esama sÄ sajų tarp darbinės veiklos ir nusikalstamumo, bausmės vykdymo metu nedirbo ir nebuvo motyvuotas dirbti (teigė, jog darbÄ jam turi užtikrinti pataisos namų administracija,asmens byloje nėra duomenų, kad pats nuteistasis bÅ«tų kreipęss į pataisos namus dėl darbo, o pataisos namai bÅ«tų atsisakę suteikti darbÄ ).

Visa tai teismui kelia pagrįstÄ abejonę, ar A. Ž., bÅ«damas laisvėje, gebės užsitikrinti legalų pajamų Å¡altinį, o kartu ir abejonių, ar Å¡iuo metu jis yra pakeitęs savo požiÅ«rį į pajamų gavimo bÅ«dus. Pažymėtina ir tai, kad Å¡iuo metu nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų. Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus 2022 m. kovo 7 d. duomenimis, nuteistasis yra skolingas 19794,68 eurų, tačiau laisvės atėmimo metu A. Ž. nerodo pastangų finansinių įsipareigojimų mažinimui.

Per visÄ laikotarpį tik vienÄ kartÄ padarė savanoriÅ¡kÄ Ä¯mokÄ . Nuteistasis nėra linkęs savanoriÅ¡kai spręsti turimų finansinių įsipareigojimų, tokiÄ savo pozicijÄ grindžia tuo, kad nuo jo sÄ skaitos ir taip nuskaičiuojama dalis skolos automatiÅ¡kai, todėl nesupranta, kodėl turi savanoriÅ¡kai mokėti pinigus už tai, kas ir taip yra vykdoma. Esama tiesioginių sÄ sajų tarp A. Ž. nusikalstamo elgesio ir lėšų įgijimo, tvarkymo, paskirstymo įgÅ«džių, pastebimas motyvacijos siekti legalaus pragyvenimo Å¡altinio trÅ«kumas.

Taigi, aplinkybės, jog A. Ž. iki Å¡iol turi didelių finansinių įsipareigojimų, o ir pats neneigia, jog bÅ«damas laisvėje siekė pragyvenimo Å¡altinio nusikalstamu bÅ«du, atlikdamas bausmę nerodo motyvacijos finansinių įsipareigojimų mažinimui, glaudžiai susijusios su nusikalstamo elgesio didėjimo rizika. Å ių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymui, kadangi kelia pagrįstas abejones, jog paleidus A. Ž. lygtinai, jam pavyks užtikrinti nuolatinį darbÄ ir dėl to jo nusikalstamo elgesio rizika gali turėti didėjimo tendencijas.

Atkreiptinas dėmesys, kad 2021 m. balandžio 23 d. Marijampolės pataisos namų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimu nuteistajam nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos ir pateiktos rekomendacijos. Tačiau nuteistasis vykdo tik dalį minėtų rekomendacijų, todėl nėra stebima su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejamų reikÅ¡mingų kriminogeninių poreikių valdymo pokyčių, nestebima pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizikÄ . 2021 m. kovo 17 d., 2021 m. gegužės 29 d.

Marijampolės pataisos namuose atlikti nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai, kuriais nustatyta aukÅ¡ta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. 2021 m. gruodžio 6 d. ir paskutinio 2022 m. balandžio 7 d. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje taip pat konstatuota, kad iÅ¡lieka aukÅ¡ta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. DidžiÄ jÄ dalį kriminogeninių veiksnių sudaro dinaminiai veiksniai. Pažymėtina, kad dinaminius veiksnius nuteistasis gali koreguoti, taip įrodydamas, jog yra linkęs keistis, vertas teismo pasitikėjimo bei mažina nusikalstamo elgesio rizikÄ , tačiau paskutinėje, 2022 m. balandžio 7 d., socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nėra konstatuota, jog pastebimas nuteistojo noras keistis, stengiantis mažinti dinaminius veiksnius.

Taigi, darytina iÅ¡vada, kad nuteistasis nededa maksimalių pastangų, siekiant įrodyti, jog jis atitinka ne tik formalius lygtinio paleidimo kriterijus, tačiau iÅ¡ties pakeitė savo elgesį, ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, bÅ«tent dėl pačio A. Ž. motyvacijos įsitraukti į resocializacijos procesÄ stokos, nesama reikÅ¡mingų rizikos valdymo pokyčių, kurie leistų teigti, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra linkusi mažėti. IÅ¡analizavus teismui pateiktÄ medžiagÄ , nustatyta, kad A.

Ž. anksčiau ne kartÄ trauktas baudžiamojon atsakomybėn, kas rodo didelį asmens pavojingumÄ visuomenei. Be to, iÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados nustatyta, kad, nors nuteistasis vienÄ kartÄ buvo skatintas už gerÄ elgesį, tačiau tris kartus buvo baustas drausmine tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad A. Ž. buvo skatintas 2019 m. gruodžio 30 d., tačiau praėjus gana trumpam laikotarpiui, t. y. 2020 m. kovo 4 d. buvo padarytas pažeidimas, už kurį skirta nuobauda. Po Å¡ios nuobaudos paskyrimo, asmuo daugiau skatintas nebuvo ir padarė dar du taisyklių bei režimo pažeidimus.

Bylos duomenimis, nuteistojo kriminogeniniai veiksniai, susiję su darbine patirtimi, lėšų paskirstymo įgÅ«džių stoka, sunkia finansine padėtimi dėl turimų vykdomųjų dokumentų, asocialumu pasižyminčiu gyvenimo stiliumi, Å¡iuo metu nėra pakankamai valdomi. Atkreiptinas dėmesys, kad net ir struktÅ«ruotoje aplinkoje, pataisos namuose, A. Ž. negeba iÅ¡laikyti nuoseklaus teigiamo elgesio, todėl ne kartÄ buvo baustas drausmine tvarka. Taip pat, stebimas nuteistojo motyvacijos ir aktyvių veiksmų vykdyti reabilitacijos priemones bei dalyvauti tikslinėse priemonėse, kurios nukreiptos į nusikalstamumo elgesio rizikos valdymÄ , trÅ«kumas.

A. Ž. nededa daug pastangų kriminogeninių veiksnių mažinimui. Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti dėl A. Ž. galimybės tęsti bausmės atlikimÄ laisvėje, nebÅ«nant izoliuotam nuo visuomenės. Nors A. Ž. skunde kaip pagrindines priežastis, dėl kurių negali įsitraukti į tikslingas intervencines priemones, nukreiptas į nusikalstamo elgesio rizikos valdymÄ nurodė pataisos namų negebėjimÄ suteiki resocializacijos paslaugų, tačiau asmens byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pataisos namuose nėra galimybės užtikrinti nuteistųjų socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ar, kad jas bÅ«tų buvę atsisakyta suteikti nuteistajam.

Ä®vertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos netaikymo A. Ž. yra pagrįstas ir teisėtas. Komisija, priimdama NutarimÄ , iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai įvertino visas aplinkybes, reikÅ¡mingas sprendžiant, ar A. Ž. gali bÅ«ti paleistas lygtinai, todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundo dėl Komisijos nutarimo, panaikinimo. Teismo vertinimu, bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, paleidus A. Ž. lygtinai iÅ¡ laisvės atėmimo vietos, nebus pasiekti.

Nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, neleidžia teismui daryti vienareikšmiškos išvados, kad paleidus A. Ž. iš pataisos įstaigos lygtinai ir jam būnant laisvėje, jis laikysis įstatymų reikalavimų ir nesielgs teisei priešingu būdu. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, n u t a r i a : atmesti nuteistojo A.

Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2022 m. gegužės 10 d. nutarimo Nr. 58-11, netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Nutartis per septynias dienas nuo jos nuoraÅ¡o įteikimo gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Ieva Narbutaitė