2021-02-17 Nr. AB-3504-3-61-3-03341-2020-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2544-662/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03341-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos K. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Delta Ventus“) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja K. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. (15/5­3)50U­04537 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėja nurodė, kad Migracijos departamento Marijampolės skyrius pareiškėjai 2020 m. vasario 3 d. išdavė laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Kartu su prašymu išduoti leidimą, pareiškėja pateikė visus reikiamus šią teisę patvirtinančius dokumentus, tarp kurių ir darbo sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Delta Ventus“ (toliau – ir Bendrovė). Pareiškėja Bendrovėje dirbo ir dirba tolimųjų reisų vairuotoja. Kadangi darbo sutartis buvo pasirašyta 2019 m. spalio 21 d., tą pačią dieną UAB „Delta Ventus“ pateikė pranešimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, Sodra). Pateikus pranešimą, atsirado prievolė mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas. Privalomojo sveikatos draudimo (toliau – ir PSD) įmokos pradėtos mokėti pareiškėjai pradėjus dirbti, t. y. gavus nacionalinę vizą „D“ ir atvykus į Lietuvos Respubliką.

3. Pareiškėja teigė, jog Migracijos departamentas nepagrįstai priėmė Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjai leidimą laikinai gyventi dėl to, kad buvo nutraukta darbo sutartis (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 50 str. 1 d. 6 p.). Darbo sutartis nebuvo nutraukta, tačiau VSDFV pateikiamų ataskaitų formose įrašyti PSD mokesčio tarifą galima buvo tik padarius įrašą, kad darbo santykiai nutraukti, ir po įrašo padarymo darbo santykiai vėl įteisinami. Dėl tokios nustatytos tvarkos ir susidarė probleminė situacija. Pareiškėja paaiškino, jog darbo funkcijas vykdė be pertraukos, o tikrovės neatitinkantis darbo sutarties nutraukimas buvo atliktas tik dėl teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų.

4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad Sprendimu panaikino leidimą laikinai gyventi pareiškėjai, nes buvo nutraukta darbo sutartis. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog darbo sutarties nutraukimas buvo įgyvendintas tik dėl įstatyme nustatytos tvarkos, t. y. dėl pareiškėjos tariamo mokesčio tarifo pakeitimo. Sprendimas buvo priimtas remiantis VSDFV duomenų bazės duomenimis, kuriuose buvo nurodyta, kad pareiškėja Bendrovėje dirbo iki 2020 m. rugsėjo 1 d., padarytas įrašas „atleidimo įmoka“. Atsakovas teigė, jog VSDFV duomenys yra aiškūs ir nedviprasmiški, iš jų matyti, kad darbo santykiai tarp pareiškėjos ir Bendrovės yra pasibaigę, nes po 2020 m. rugsėjo 1 d. nebuvo jokių įrašų apie pareiškėją ir už ją darbdavio mokamas išmokas. Migracijos departamentas neturėjo jokio pagrindo abejoti ir nesivadovauti VSDFV duomenų bazės duomenimis. Nors kartu su pareiškėjos skundu pateiktoje darbo sutartyje nėra įrašo apie darbo sutarties nutraukimą ar nutraukimo pagrindą, tačiau tai nereiškia, kad pareiškėja nebuvo atleista iš darbo. Pareiškėjos pateiktas, Bendrovės atstovo pasirašytas dokumentas „Sodros analizė“, patvirtina apmokestinamąsias pajamas ir Sodrai sumokėtus mokesčius iki 2020 m. rugpjūčio 1 d., tačiau tai neįrodo, kad pareiškėja po 2020 m. rugsėjo 1 d. toliau dirbo Bendrovėje.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Delta Ventus“ atsiliepime į skundą prašė jį tenkinti.

7. Bendrovė nurodė, jog pranešimas VSDFV turėjo būti teikiamas tik nuo to momento, kuomet pareiškėja pradėjo dirbti, o ne nuo momento, kai gavo nacionalinę vizą „D“. Todėl dėl įvairių ir skirtingų VSDFV darbuotojų aiškinimų, buvo padaryta žmogiškoji klaida, kurią pataisyti VSDFV darbuotojai pasiūlė nutraukiant pareiškėjos darbo santykius. Po įrašo padarymo darbo santykiai vėl buvo įteisinti. Nepaisant tokios tvarkos, darbo santykiai tęsėsi nepertraukiamai toliau.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjos K. K. skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, t. y. kaip ketinančiai dirbti Lietuvos Respublikoje, ir Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu. Darbo sutarties Nr. 201910-8, 2019 m. spalio 21 d. sudarytos tarp pareiškėjos ir Bendrovės, (toliau – ir Darbo sutartis) 7 punkte nurodyta, jog Darbo sutartis įsigalioja nuo pasirašymo datos bei darbuotojas pradeda dirbti gavęs nacionalinę vizą „D“ ir atvykęs į Lietuvos Respubliką. Darbo sutartis 2020 m. sausio 5 d. buvo papildyta priedu, kurio 7 punkte nurodyta, jog Darbo sutartis įsigalioja nuo sutarties pasirašymo datos, darbuotojas pradeda dirbti nuo 2020 m. sausio 14 d. Migracijos departamentas priėmė Sprendimą panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. LT7505044, galiojusį iki 2022 m. vasario 3 d. (toliau – ir Leidimas). Leidimas buvo panaikintas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, kuriame nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi VSDFV duomenų bazės duomenimis, kuriuose nurodyta, jog pareiškėja Bendrovėje dirbo iki 2020 m. rugsėjo 1 d., o nutraukus Darbo sutartį, duomenų bazėje buvo padarytas įrašas „atleidimo įmoka“.

10. Teismas aptarė Įstatymo paskirtį (1 str. 1 d.) bei 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintą pagrindą, kuriam esant gali būti panaikintas išduotas leidimas laikinai gyventi ir nurodė, kad pateikti Sodros duomenų bazės duomenys neabejotinai patvirtina, jog Darbo sutartis su pareiškėja buvo nutraukta 2020 m. rugsėjo 1 d. Teismas, įvertino atsakovo pateiktą Sodros duomenų išrašą, kuris buvo atspausdintas 2020 m. rugsėjo 22 d., ir pažymėjo, kad darbo santykiai tarp pareiškėjos ir UAB „Delta Ventus“ yra pasibaigę.

11. Teismas nusprendė, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai panaikino pareiškėjai išduotą Leidimą.

III. 12. Pareiškėja K. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą, Migracijos departamento Sprendimą ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas – 33,75 Eur dydžio žyminį mokestį.

13. Pareiškėjos apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, formaliai vadovavosi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir neatkreipė dėmesio, kad pareiškėjos darbo santykių pasibaigimas neturėjo teisinio pagrindimo, kurį aiškiai ir nedviprasmiškai nustato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas (65 str. 3 d., 7 d.). Darbo sutartyje nėra įrašo apie darbo santykių su pareiškėja nutraukimą. Byloje pateikti duomenys apie pareiškėjos apmokestinamąsias pajamas ir Sodrai sumokėtus mokesčius, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, automobilio tachografo duomenys, Bendrovės atsiliepime pateikta informacija, jog darbo santykiai tęsėsi, neabejotinai patvirtina nepertraukiamą pareiškėjos darbą Bendrovėje. Teismas priimdamas sprendimą, neatkreipė dėmesio į tai, jog atsakovas, darydamas išvadą apie darbo santykių nutraukimą, apsiribojo tik Sodros duomenų bazėje padaryta žyma „atleidimo įmoka“, neįsigilino į bylos faktines aplinkybes ir priėjo prie klaidingos išvados dėl atsakovo priimto Sprendimo teisėtumo;

13.2. Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas analogišką administracinę bylą Nr. eI2-5309-541/2020 ir 2020 m. gruodžio 21 d. priėmęs joje sprendimą tenkinti šios bylos pareiškėjo prašymą, teisingai atkreipė dėmesį, kad atsakovas privalo vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi. Atsakovo Sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Teismas analogiškoje minėtoje byloje priėmė priešingus sprendimus, tokia teismų praktika yra ydinga, todėl turi būti suvienodinta pareiškėjos, kaip silpnesniosios teisinių santykių šalies, naudai.

14. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti.

15. Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

15.1. Faktas dėl pareiškėjos atleidimo iš darbo buvo konstatuotas remiantis objektyviais Sodros duomenų bazės duomenimis. Valstybės registruose bei duomenų bazėse esanti informacija laikoma teisinga, kol ji nėra paneigiama ar nuginčijama teisės aktų nustatyta tvarka. Iš Migracijos departamento pateikto Sodros duomenų bazės išrašo matyti, kad darbo santykiai tarp pareiškėjos ir UAB „Delta Ventus“ yra pasibaigę, t. y. pareiškėja dirbo Bendrovėje iki 2020 m. rugsėjo 1 d., kuomet darbo sutartis buvo nutraukta, ką patvirtina duomenų bazėje esantis įrašas „atleidimo įmoka“. Jokie duomenų patikslinimai, iš kurių būtų galima vertinti, kad duomenų bazėje pažymėtas įrašas „atleidimo įmoka“ yra neteisingas, įrašytas per klaidą ar panašiai iki 2020 m. rugsėjo 22 d., kuomet buvo tikrinami Sodros duomenų bazės duomenys, nebuvo atlikti. Duomenys, kad pareiškėja vėl buvo įdarbinta, Sodros išraše taip pat nebuvo nurodyti. Taigi, Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, neturėjo jokio pagrindo abejoti ir nesivadovauti Sodros duomenų bazės duomenimis;

15.2. Teisės aktai Migracijos departamentui neįtvirtina pareigos prieš priimant sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo papildomai tikrinti viešuosiuose registruose ar duomenų bazėse esančius duomenis, reikalauti iš užsieniečio (šuo atveju pareiškėjos) ar jo darbdavio pateikti papildomus paaiškinimus ar atlikti kitus veiksmus, kas sukeltų Migracijos departamentui bei pačiam užsieniečiui / jo darbdaviui nepagrįstai didelę administracinę naštą. Kiekvienas asmuo, įgyvendindamas savo teises bei pareigas, privalo elgtis rūpestingai bei įvertinti galimas savo veiksmų pasekmes. Jei pareiškėjos darbdavys tikslingai fiktyviai įformino tikrovės neatitinkantį darbo sutarties su pareiškėja nutraukimą, apie tai (turint omenyje, kad darbo sutarties nutraukimo faktas automatiškai lemia Leidimo pareiškėjai panaikinimo pagrindo atsiradimą) turėjo / galėjo būti nedelsiant pranešama Migracijos departamentui, tačiau nei pareiškėja, nei UAB „Delta Ventus“ tokios informacijos iki Migracijos departamento Sprendimo priėmimo neteikė. Sodra apie pareiškėjos deklaruojamas ir abejonę keliančias aplinkybes, kad neva Sodros ataskaitų formose įrašyti PSD mokesčio tarifą galima tik padarius fiktyvų įrašą, kad darbo santykiai nutraukti, dėl ko Sodros duomenų bazėje atsispindinti informacija apie užsieniečių atleidimą gali neatitikti tikrovės, Migracijos departamento neinformavo. Priimant Sprendimą panaikinti pareiškėjai išduotą Leidimą, Migracijos departamentas neturėjo jokio pagrindo vertinti, kad pareiškėjos darbo santykių pasibaigimas galimai buvo įformintas nepagrįstai ir / ar kreiptis į pareiškėją ar jos darbdavį su prašymu patikslinti gautą informaciją, kuri buvo pakankamai aiški;

15.3. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės, jog po tariamai fiktyvaus jos atleidimo iš darbo ji toliau dirbo UAB „Delta Ventus“, nepaneigia Migracijos departamento Sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo bei savaime neįrodo, kad įrašas dėl pareiškėjos atleidimą iš darbo neatitiko tikrovės. Migracijos departamentas, vykdydamas jam teisės aktų pavestas funkcijas pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktą privalėjo panaikinti pareiškėjai išduotą Leidimą, o dėl to, kad Sodros duomenų bazėje įrašyta informacija galimai neatitiko pareiškėjos bei Bendrovės valios, atsakinga pati pareiškėja ir jos darbdavys, kurie, esant tokioms aplinkybėms, nesielgė atsakingai bei rūpestingai;

15.4. Migracijos departamento Sprendimo motyvai, jo priėmimo faktinis bei teisinis pagrindai yra aiškūs, nenuginčyti, todėl Sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, atitinka Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus. Pareiškėjos cituojamas panašioje byloje priimtas žemesnės instancijos teismo sprendimas bei jame pateikti išaiškinimai nėra privalomi apeliacinės instancijos teismui ir nesudaro teisinio pagrindo panaikinti Sprendimą, kadangi vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja būtent Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, o ne pirmosios instancijos teismai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimo Nr. (15/5­3)50U­04537 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“, kuriuo pareiškėjai K. K. nuspręsta panaikinti Leidimą, pagrįstumo ir teisėtumo.

17. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė, nes konstatavo, kad Migracijos departamentas, nustatęs, jog Darbo sutartis su pareiškėja buvo nutraukta 2020 m. rugsėjo 1 d., vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėtai ir pagrįstai panaikino pareiškėjai išduotą Leidimą.

18. Pareiškėja su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįsigilino į bylos faktines aplinkybes ir priėjo prie klaidingos išvados dėl atsakovo priimto Sprendimo teisėtumo.

19. Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktą, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 ar 16 punktą, tapo bedarbiu) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nustatytų reikalavimų.

20. Darbo kodekso 65 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad darbdavio sprendimas nutraukti darbo sutartį ar konstatuoti darbo sutarties pasibaigimą turi būti išreikštas raštu. Sprendime nurodoma darbo sutarties nutraukimo pagrindas ir įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbo santykių pasibaigimo diena. Pasibaigus darbo sutarčiai, apie tai daromas įrašas darbo sutartyje. Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po darbo santykių pasibaigimo dienos darbdavys privalo apie darbo sutarties pasibaigimą pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (DK 65 str. 7 d.).

21. Byloje nustatyta, kad pareiškėjai, kaip ketinančiai dirbti Lietuvos Respublikoje, buvo išduotas Leidimas. Darbo sutartis 2020 m. sausio 5 d. buvo papildyta priedu, kurio 7 punkte nurodyta, jog Darbo sutartis įsigalioja nuo sutarties pasirašymo datos, darbuotojas pradeda dirbti nuo 2020 m. sausio 14 d. Migracijos departamentas Sprendimu panaikino pareiškėjai išduotą Leidimą, nes VSDFV duomenų bazės duomenimis, pareiškėja Bendrovėje dirbo iki 2020 m. rugsėjo 1 d. (VSDFV duomenų bazėje buvo padarytas įrašas „atleidimo įmoka“).

22. Patikrinusi bylą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.) teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais ir padaryta išvada, jog Migracijos departamentas, remdamasis Sodros duomenų bazės išrašu bei vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėtai ir pagrįstai panaikino pareiškėjai išduotą Leidimą.

23. Aplinkybę, jog pareiškėjos darbo santykių pasibaigimas neturėjo teisinio pagrindo, o darbas Bendrovėje buvo nepertraukiamas, patvirtina pareiškėjos pirmosios instancijos teismui pateikta Darbo sutartis ir papildomi dokumentai (el. b. l. 35–36): prašymo dėl papildomų dokumentų pateikimo priedų sąrašas (el. b. l. 37) ir priedai (el. b. l. nesunumeruoti) – darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, kurie patvirtina, kad pareiškėja 2020 m. rugsėjo mėnesį dirbo 22 dienas 176 val. per mėnesį, 2020 m. spalio mėnesį – 20 dienų 160 val. per mėnesį; Sodros duomenys, kurie patvirtina, kad pareiškėjos valstybinio socialinio draudimo pabaigos data – 2020 m. rugsėjo 1 d., o pradžios data – 2020 m. rugsėjo 2 d., Bendrovės direktoriaus komandiruočių įsakymai: 2020 m. rugpjūčio 28 d. įsakymas ir 2020 m. rugsėjo 29 d. įsakymas „Dėl komandiruočių į Vokietijos Federacinę Respubliką“, kuriuo pareiškėja nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. ir nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. spalio30 d. komandiruota į darbą įmonėje Klein Transporte; Sodros analizėje nurodytos draudžiamosios pajamos, tachografo duomenys). Pagal VSDFV duomenų išrašą „Apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas“ teismų informacinėje sistemoje Liteko taip pat matyti, kad pareiškėjos valstybinio socialinio draudimo pabaigos data – 2020 m. rugsėjo 1 d., o pradžios data – 2020 m. rugsėjo 2 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos darbo santykiai Bendrovėje nelaikytini pasibaigusiais.

24. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, apsiribojo tik VSDFV duomenų bazėje esančiu įrašu „atleidimo įmoka“, nepatikrino kitų šioje byloje aptartų duomenų (pavyzdžiui, apie pareiškėjos draudžiamąsias įmokas), todėl sutiktina su pareiškėjos apeliacinio skundo argumentu, jog atsakovo Sprendimas nėra tinkamai motyvuotas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756‑422/2009 ir kt.). Administraciniai aktai, kuriuose sprendžiami asmens teisių ir pareigų klausimai, visais atvejais turi būti ne tik pagrįsti įstatymais, bet ir asmeniui taikomi jo teisių apribojimai turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, taikomos priemonės turi būti proporcingos pagrįstiems administravimo tikslams, jos neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1226/2009).

25. Įvertinusi byloje nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Migracijos departamentas nepagrįstai panaikino pareiškėjai Leidimą Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu. Atsakovo Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.

26. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina ir priima naują sprendimą, kuriuo Migracijos departamento 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimas Nr. (15/5­3)50U­04537 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ naikinamas.

27. Pareiškėja pateikė prašymą priteisti iš atsakovo Migracijos departamento bylinėjimosi išlaidas – 33,75 Eur dydžio žyminį mokestį.

28. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjos apeliacinį skundą tenkinus ir panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą bei panaikinus Migracijos departamento 2020 m. rugsėjo 28 d. Sprendimą, pareiškėja įgijo teisę į teismo išlaidų atlyginimą pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose.

29. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, pareiškėja už skundą sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio, o už apeliacinį skundą – 11,25 Eur žyminio mokesčio, taigi pareiškėjos naudai iš atsakovo priteisiamas visas žyminis mokestis.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos K. K. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos K. K. skundą tenkinti.

Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. (15/5­3)50U­04537 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“.

Priteisti pareiškėjai K. K. iš atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 33,75 Eur (trisdešimt tris eurus 75 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė