2022-12-21 Nr. AB-31104-3-61-3-01334-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-656-662/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01334-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 19.3.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Technolitas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Technolitas“ skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Technolitas“ kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2021 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. SPR4-718 (14.5 E) (toliau – ir Skyriaus sprendimas), VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. CSPR-66 (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir įpareigoti Skyrių pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo prašymą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 1996 m. lapkričio 25 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 4-4895 (toliau – ir Sutartis) jis įsigijo iš UAB „Ridvila“ pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Vėliau valstybinė žemė, kurioje buvo pastatai, suformuota į du žemės sklypus, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (Sklypas 1) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (Sklypas 2). Minėti pastatai pateko į Sklypą 1. Pareiškėjas manė, kad Skyrius nepagrįstai atsisakė tenkinti jo prašymą Sklypo 2 bei asfalto dangos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Kiemo aikštelė), Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir Registras) bylose įregistruoti juridinį faktą, kad pareiškėjui suteikta teisė nekliudomai ir neatlygintinai patekti į pastatus, esančius Sklype 1, pasinaudojant Sklypu 2 ir Kiemo aikštele, kadangi Sutartis suteikė jam teisę nekliudomai ir neatlygintinai patekti į nusipirktus pastatus, pasinaudojant įvažiavimo vartais ir keliu, esančiais iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, bei UAB „Ridvila“ naudojamu žemės sklypu (asfaltuota teritorija). Pareiškėjas nesutiko su Skyriaus ir Komisijos pozicija, kad Sutarties 8 punkte numatyti šalių tarpusavio įsipareigojimai nėra Nekilnojamojo turto registro objektas, registruotinas Registre. Pareiškėjas tvirtino, kad jo prašymas yra teisėtas ir pagrįstas, jis nepažeidžia valstybės ar trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Pareiškėjas akcentavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.254 straipsnio nuostatas.

3. Atsakovas VĮ Registrų centras, kuris skunde nurodytas kaip trečiasis suinteresuotas asmuo, atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą, taip pat prašė šį atsiliepimą į skundą laikyti kartu ir VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus, kuris skunde nurodytas kaip atsakovas, atsiliepimu į skundą.

4. Atsakovas apžvelgė ginčo aplinkybes. Tvirtino, kad Sutarties 8 punkte įtvirtinti šalių tarpusavio įsipareigojimai nėra Registro objektas, registruotinas Registre. Be to, Sutartyje nenurodyta, koks konkrečiai juridinis faktas nustatytas ir kokiems nekilnojamiesiems daiktams jis nustatytas. Pareiškėjas savo prašyme taip pat nekonkretizavo, kokį juridinį faktą prašo registruoti, todėl toks prašymas neatitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Įstatymas) reikalavimų.

5. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad Sklypas 2 nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, todėl bet kokius apribojimus šiam sklypui gali nustatyti tik šio žemės sklypo patikėtinis – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Kiemo aikštelė nuosavybės teise priklauso UAB „Peas Properties“, J. D. ir UAB „Ridvila“, todėl bet kokie apribojimai Kiemo aikštelei negali būti registruojami be šių savininkų sutikimo; minėti asmenys Kiemo aikštelę įsigijo tuomet, kai Registre nebuvo išviešinta jokių juridinių faktų ar kitų apribojimų apie tai, kad buvęs Kiemo aikštelės dalių savininkas yra suteikęs galimybę parduodamu nekilnojamuoju daiktu naudotis kitam asmeniui. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, manytina, jog minėti asmenys turėtų būti įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, nes teismo sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms.

6. Atsakovas pažymėjo, kad Sklypas 2 buvo suformuotas Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 717-01, jam nustatytas servitutas (kiti servitutai (tarnaujantis daiktas)), pagal kurį šio žemės sklypo naudotojai privalo leisti eiti ir važiuoti bet kuriuo paros metu į gretimą teritoriją. Iš 2001 m. lapkričio 11 d. parengto Sklypo 2 plano (2002 m. vasario 22 d. suderinto su Vilniaus apskrities viršininko administracija) bei vėliau 2017 m. balandžio 6 d. parengto Sklypo 2 plano (2017 m. gegužės 22 d. suderinto su Nacionaline žemės tarnyba) matyti, kad servitutas (jo dalis) buvo nustatytas tam, jog iš (duomenys neskelbtini) gatvės per Sklypą 2 (asfaltuotą teritoriją) būtų galima patekti į Sklypą 1, kuriame yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys pastatai. Taigi, servitutas, suteikiantis teisę eiti ir važiuoti bet kuriuo paros metu per Sklypą 2 į Sklypą 1, buvo nustatytas administraciniu aktu ir 2002 m. kovo 25 d. įregistruotas Registre.

7. Pareiškėjas 2021 m. liepos 23 d. rašytiniuose paaiškinimuose apžvelgė ginčo aplinkybes, pakartojo savo argumentus. Teigė, jog bylos duomenys patvirtina, kad Sutartis yra sandoris, t. y. juridinis faktas, kurio pagrindu (Sutarties 8 p. antra dalis) pareiškėjas įgijo teises nekliudomai ir neatlygintinai patekti į nupirktus pastatus ir statinius, pasinaudojant įvažiavimo vartais, keliu, esančiu iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, ir asfalto danga (Kiemo aikštele), kuri įregistruota kaip atskiras turtinis vienetas. Kadangi šios teisės atitiko UAB „Ridvila“ įsipareigojimą nesudaryti pareiškėjui kliūčių neatlygintinai patekti į įsigytus pastatus ir statinius, šios teisės laikytinos prievolinėmis teisėmis. Šių prievolinių teisių įgyvendinimo sąlygos turėjo būti aptartos UAB „Ridvila“ ir pareiškėjo susitarimu (Sutarties 8 p. antra dalis). Pareiškėjo pageidavimu, UAB „Ridvila“ įsipareigojo šias prievolines teises pakeisti į atitinkamas daiktines teises – servitutus (Sutarties 8 p. trečia dalis). Suformavus Sklypą 2, minėtos prievolinės teisės nepasikeitė, bet atsirado pareiškėjo daiktinė teisė – servitutas į Sklypą 2, tačiau šis servitutas nesuteikia pareiškėjui teisės naudotis Kiemo aikštele. Pareiškėjo įsitikinimu, jo teisės nekliudomai ir neatlygintinai patekti į įsigytus pastatus ir statinius egzistavimas (Sutarties egzistavimas) keičia Sklypo 2 ir Kiemo aikštelės naudojimo galimybes, nes riboja trečiųjų asmenų galimybes naudoti minėtus daiktus, neatsižvelgiant į pareiškėjo interesus. Atitinkamai, Sutarties 8 punkto antra dalis yra registruotina Sklypo 2 ir Kiemo aikštelės Registro bylose. Be to, pareiškėjas nepritarė atsakovo nuomonei, kad Kiemo aikštelės savininkai turėtų dalyvauti šios administracinės bylos nagrinėjime, nes ginčas yra ne dėl civilinių teisių, o dėl atsakovo, kaip juridinių faktų registratoriaus, funkcijų tinkamo atlikimo.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Technolitas“ skundą.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ir UAB „Ridvila“ 1996 m. lapkričio 25 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4-4895, kurios pagrindu UAB „Ridvila“ pardavė pareiškėjui dirbtuves, sandėlius ir kiemo statinius, kuriuos sudaro asfalto danga prie šių pastatų, esančius (duomenys neskelbtini) (Sutarties 1 p.).

10. Po Sutarties sudarymo buvo suformuoti du žemės sklypai – valstybinės žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį pateko Sutartimi nupirkti pastatai, ir valstybinės žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį pateko dalis asfaltuotos teritorijos, paminėtos Sutarties 8 punkte.

11. Pareiškėjas 2021 m. sausio 20 d. pateikė VĮ Registrų centrui 2020 m. sausio 13 d. prašymą, kuriam Paslaugų apskaitos sistemoje suteiktas Nr. 25964432, prašydamas Sklypo 2 ir Kiemo aikštelės Registro bylose įregistruoti juridinį faktą, patvirtinantį, kad jam suteikta teisė nekliudomai ir neatlygintinai patekti į pastatus, esančius Sklype 1, pasinaudojant Sklypu 2 bei Kiemo aikštele.

12. Skyrius 2021 m. sausio 20 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. SPR4-718 (14.5 E), kuriuo atsisakė įregistruoti prašomą juridinį faktą, kadangi Sutarties 8 punkte numatyti šalių tarpusavio įsipareigojimai nėra Registro objektas, registruotinas Registre.

13. Komisija 2021 m. kovo 19 d. ginčijamu sprendimu Nr. CSPR-66 atmetė pareiškėjo skundą ir paliko galioti Skyriaus sprendimą.

14. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą (be kita ko, Įstatymo 6 str. 1 d.) ir nusprendė, kad šioje byloje atsakovų turėtų būti VĮ Registrų centras, o ne jo struktūrinis padalinys – Skyrius. Atsižvelgiant į tai, VĮ Registrų centras šalintinas iš trečiųjų suinteresuotų asmenų ir laikytinas atsakovu, o Skyrius šalintinas iš atsakovų.

15. Teismas apžvelgė Civilinio kodekso 4.253 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią registravimo objektus, ir Įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtą Nekilnojamojo turto registro paskirtį. Pažymėjo, kad Civilinio kodekso 4.254 straipsnyje išvardytas baigtinis viešame Nekilnojamojo turto registre registruotinų juridinių faktų sąrašas, kuris detalizuotas Įstatymo 15 straipsnyje. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas ir UAB „Ridvila“ Sutarties 8 punktu nustatė, jog nuo šios sutarties sudarymo dienos pareiškėjui suteikiama teisė nekliudomai ir neatlygintinai patekti į nupirktus pagal šią sutartį pastatus ir statinius, pasinaudojant įvažiavimo vartais bei keliu, esančiais iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, ir UAB „Ridvila“ naudojamu žemės sklypu (asfaltuota teritorija). Be to, šalys susitarė, kad UAB „Ridvila“ atliks visus nuo jos priklausančius veiksmus, reikalingus neatidėliotinam servituto teisės įforminimui.

16. Teismas akcentavo, kad Vilniaus miesto valdyba 1998 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. 606V 1 punktu nustatė UAB „Ridvila“ ir UAB „Technolitas“ statinių ir sklypo ribas, o 2 punktu nurodė, kad sklypo naudotoja UAB „Ridvila“ servituto teise privalo leisti eiti ir važiuoti į gretimą teritoriją darbo metu 952 kv. m sklypo dalimi, miesto plano ištraukoje pažymėta linijomis ir skaičiais 25, 24, 26, 27, 4, 28, 29, 30, 23, 18, 11 (2.2 p.). Įvertinus miesto plano ištrauką, matyti, kad minėtais skaičiais pažymėta teritorija laikoma nustatytu servitutu pareiškėjui nekliudomai naudotis UAB „Ridvila“ priklausančio žemės sklypo dalimi. Be to, Vilniaus apskrities viršininkas 2002 m. kovo 7 d. įsakymo Nr. 717-01 1.4 papunkčiu nustatė valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), žemės servitutą: sklypo naudotojai privalo leisti eiti ir važiuoti bet kuriuo paros metu į gretimą teritoriją 1 512 kv. m ploto sklypo dalimi, plane pažymėta skaičiais 11, 25, 28–37, 18, 46, 4, 20–24. Šio įsakymo 3 punktu buvo pavesta Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui nustatyta tvarka įregistruoti valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre. Taigi, servitutas buvo nustatytas administraciniu aktu ir įregistruotas Registre.

17. Teismas pastebėjo, kad Sklypas 1, kuriame yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys pastatai, priklauso Lietuvos Respublikai, o patikėjimo teise jį valdo Nacionalinė žemės tarnyba. Sklypas 2 taip pat priklauso Lietuvos Respublikai ir patikėjimo teise yra valdomas NŽT, o Kiemo aikštelė ir statiniai, į kuriuos pareiškėjas prašo įregistruoti juridinį faktą, nuosavybės teise priklauso UAB „Peas Properties“, J. D. ir UAB „Ridvila“.

18. Teismo vertinimu, pareiškėjas nei VĮ Registrų centrui, nei teismui nepateikė duomenų, atitinkančių Įstatyme įtvirtintus reikalavimus juridiniams faktams įregistruoti, t. y. nei jo prašyme, nei skunde tinkamai nesuformuluotas siekiamas įregistruoti juridinis faktas, taip pat neaišku, kokiems nekilnojamiesiems daiktams jis turėtų būti nustatytas. Pareiškėjas iš esmės kreipėsi į Registro tvarkytoją dėl juridinio fakto registravimo ne jam, bet tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausančiame Sklype 2 ir Kiemo aikštelėje, tačiau nenurodė aplinkybių, trukdančių jam nekliudomai patekti į jam priklausančius pastatus, esančius Sklype 1, pasinaudojant Sklypu 2 bei Kiemo aikštele. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjui nustatytas ir įregistruotas servitutas, todėl niekuo nepagrįsti jo teiginiai, kad jis negali naudotis Kiemo aikštele ir tai riboja kitų asmenų galimybes naudotis jiems priklausančiu turtu. Tokių aplinkybių nenustatė ir teismas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo reikalavimas nepatenka į Įstatymo 15 straipsnyje detalizuotą Registre registruotinų juridinių faktų sąrašą, o jo prašymas ir pateikti dokumentai neatitinka Įstatymo 23 straipsnio reikalavimų, prieita prie išvados, kad Skyrius pagrįstai atsisakė įregistruoti juridinį faktą, jog pareiškėjui suteikta teisė nekliudomai patekti į jam priklausančius pastatus.

19. Teismas konstatavo, kad ginčijami sprendimai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (redakcija, įsigaliojusi 2020 m. lapkričio 1 d.) 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus. Iš sprendimų turinio matyti, kad jie pagrįsti objektyviais duomenimis, kurie yra susieti su taikomomis konkrečiomis teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, Skyrius ir Komisija, priimdami sprendimus, nepažeidė ir kitų teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos bei laikėsi pagrindinių procedūrų. Taigi, nėra pagrindo panaikinti ginčijamus sprendimus ir įpareigoti VĮ Registrų centrą pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo prašymą. Atitinkamai, kadangi skundas yra atmestinas, netenkintinas ir pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

20. Teismas dėl atsakovo pozicijos, kad Nacionalinė žemės tarnyba, UAB „Peas Properties“, J. D. ir UAB „Ridvila“ turėtų būti įtraukti į bylos nagrinėjimą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, pažymėjo, kad, VĮ Registrų centrui nagrinėjant pareiškėjo prašymą, šie asmenys nepateikė atsiliepimų į skundą, nereiškė suinteresuotumo ginčo baigtimi, todėl laikytina, kad nėra būtinybės minėtus asmenis įtraukti į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis.

III. 21. Pareiškėjas UAB „Technolitas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą ir tenkinti jo skundo reikalavimus.

22. Pareiškėjas mano, kad teismo argumentai yra nekorektiški ir atmestini. Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad jis tinkamai suformulavo reikalavimus prašyme VĮ Registrų centrui. Aplinkybė, kad šiame prašyme buvo nurodyti pareiškėjui nepriklausantys daiktai, savaime nedaro tokio prašymo nepagrįstu. Juridiniai faktai registruojami juridinių, o ne faktinių daikto naudojimo aplinkybių pagrindu. Pareiškėjas pakartoja rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytus argumentus, jog jis Sutarties pagrindu įgijo teises nekliudomai ir neatlygintinai patekti į nupirktus pastatus ir statinius, pasinaudojant įvažiavimo vartais, keliu, esančiu iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, ir Kiemo aikštele. Pareiškėjo pageidavimu, šios prievolinės teisės buvo pakeistos į daiktines teises – servitutus (Sutarties 8 p. trečia dalis). Suformavus Sklypą 2, pareiškėjo prievolinės teisės nepasikeitė ir atsirado jo daiktinė teisė – servitutas į šį žemės sklypą, tačiau minėtas servitutas nesuteikia pareiškėjui teisės naudotis Kiemo aikštele. Pareiškėjo teisės nekliudomai ir neatlygintinai patekti į įsigytus pastatus ir statinius egzistavimas (Sutarties egzistavimas) iš esmės keičia Sklypo 2 ir Kiemo aikštelės naudojimo galimybes, nes riboja trečiųjų asmenų galimybes naudoti minėtus daiktus, neatsižvelgiant į pareiškėjo interesus. Remdamasis aptartais argumentais, pareiškėjas tvirtina, kad jo teisė naudotis Sklype 2 įregistruotu servitutu negali būti įgyvendinta neišsprendus klausimo, kokiu teisiniu pagrindu ir kokia apimtimi jis gali naudotis asfalto danga, dengiančią šį žemės sklypą.

23. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

24. Atsakovas iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas prašyme VĮ Registrų centrui nesuformulavo tinkamo reikalavimo, pavyzdžiui, jis tinkamai nesuformulavo siekiamo įregistruoti juridinio fakto, ir nėra aišku, kokiems nekilnojamiesiems daiktams jis turėtų būti nustatytas. Nors pareiškėjas remiasi Sutarties 8 punktu, tačiau šioje nuostatoje neminima, koks konkrečiai juridinis faktas nustatytas ir kokiam nekilnojamajam daiktui jis nustatytinas. Sutarties šalys negalėjo šia sutartimi susitarti dėl juridinių faktų atsiradimo į tuo metu dar nesuformuotą, neįregistruotą ir Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Kadangi Kiemo aikštelė priklauso tretiesiems asmenims, juridiniai faktai Kiemo aikštelei negali būti registruojami be jų sutikimo. Be to, atsakovui kyla abejonių, kad galbūt Sutarties 8 punkte buvo tariamasi dėl servituto nustatymo į žemės dalį, kuri yra asfaltuota, o ne į Kiemo aikštelę. Pareiškėjo keliamas klausimas dėl to, kokiu teisiniu pagrindu ir kokia apimtimi jis gali naudotis Kiemo aikštele, nepriskirtinas Registro tvarkytojo kompetencijai.

25. Pareiškėjas 2022 m. sausio 17 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nesutinka su atsakovo argumentais. Pareiškėjas mano, kad atsakovas (konkrečiai, atsiliepimą į apeliacinį skundą parengęs asmuo) nesupranta termino „juridinis faktas“, nes atsiliepimo į apeliacinį skundą pradžioje tvirtinama, kad Sutarties 8 punkte nenurodyta, koks konkrečiai juridinis faktas nustatytas, o vėliau teigiama, kad Sutarties šalys negalėjo susitarti dėl juridinių faktų atsiradimo. Pareiškėjas pabrėžia, kad Sutarties 8 punkte išdėstytas šalių susitarimas yra tas juridinis faktas (tas sandoris), kuris registruotinas Registre. Sandoriai yra priskirtini prie juridinių faktų (Civilinio kodekso 4.254 str. 1 d. 1 p.). Tokios rūšies juridiniai faktai, kaip sukeliantys teisines pasekmes susitarimai (sandoriai), registruotini Registre, nepriklausomai nuo trečiųjų asmenų valios. Kadangi Sutarties 8 punktas nebuvo įvykdytas, panaikintas arba pakeistas kitais juridiniais faktais, tokio susitarimo teisinės pasekmės galioja iki šiol, t. y. šis susitarimas iki šiol išsaugojo juridinio fakto teisinį statusą ir yra taikytinas vėlesniems Kiemo aikštelės savininkams. Atsižvelgiant į tai, atsakovo argumentas, kad vėlesnis žemės sklypo suformavimas po asfalto danga sudaro kliūtis įregistruoti minėtą juridinį faktą atitinkamo žemės sklypo Registro byloje, yra nekorektiškas. Be to, pareiškėjas tvirtina, kad teiginiai, jog Kiemo aikštelė nepriskirtina prie asfaltuotos teritorijos, paminėtos Sutarties 8 punkte, neparemti jokiais įrodymais ir neatitinka tikrovės: dėl Kiemo aikštelės ir žemės sklypų lokalizacijos neįmanoma patekti į pareiškėjui priklausančius pastatus kitaip nei pervažiuojant Kiemo aikštelę.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Vilniaus skyriaus 2021 m. sausio 20 d. sprendimo Nr. SPR4-718 (14.5 E), kuriuo atsisakyta įregistruoti juridinį faktą (dėl patekimo į pastatus) Nekilnojamojo turto registre, ir valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2020 m. kovo 19 d. sprendimo Nr. CSPR-66, kuriuo teritorinio registratoriaus 2021 m. sausio 20 d. sprendimas Nr. SPR4-718 (14.5 E) paliktas galioti, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

27. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu UAB „Technolitas“ skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, jog ginčijami sprendimai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo redakcijos (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus. Iš sprendimų turinio matyti, kad jie pagrįsti objektyviais duomenimis, kurie yra susieti su taikomomis konkrečiomis teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

28. Pareiškėjas su anksčiau minėtu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą patenkinti.

29. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

Ginčo teisinus santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatos. Šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje išvardinti juridiniai faktai, apie kuriuos atitinkamo nekilnojamojo daikto registro įraše gali būti daromos žymos (pirkimo–pardavimo sutartis (1); mainų sutartis (2); dovanojimo sutartis (3); nuomos sutartis (4); panaudos sutartis (5); rentos sutartis (6); bendroji jungtinė nuosavybė (7); nekilnojamojo daikto priskyrimas šeimos turtui (8); sugyventinių turto bendras naudojimas (9); nekilnojamojo daikto bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu (10);

įsiteisėję teismo sprendimai ir teismo nutartys, turintys įtakos įregistruoto nekilnojamojo daikto teisiniam statusui (11); civilinių bylų dėl įregistruoto nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimas (12); hipoteka (13); sandoriuose numatyti daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus suvaržymai (14); išlaikymo iki gyvos galvos sutartis (15); įregistruoto nekilnojamojo daikto, nuosavybės teisės į jį arba atskirų šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimo ar disponavimo areštas (16); nekilnojamojo daikto įrašymas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (17); nekilnojamojo daikto buvimas nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje arba jų apsaugos zonoje (18); kiti juridiniai faktai, jei jų registravimą nekilnojamojo turto registre numato įstatymai (19)).

Pagal minėto įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą. Dokumentai turi būti pateikti dviem egzemplioriais; vienas iš jų turi būti dokumento originalas arba įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas jo nuorašas. To paties straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad dokumentai, kurių pagrindu patvirtinamos, atsiranda, baigiasi, perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti įregistravimui nekilnojamojo turto registre būtini duomenys.

Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitinka šio įstatymo reikalavimų (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 str. 2 p.).

30. Byloje nustatyta, kad UAB „Technolitas“ 1996 m. lapkričio 25 d. sutartimi iš UAB „Ridvila“ įsigijo pastatus – dirbtuves 9G1/g, sandėlius 12F1/g, 10F1/g ir kiemo statinius (kuriuos sudaro asfalto danga prie šių pastatų), esančius (duomenys neskelbtini). Minėtos sutarties 8 punkte numatyta, kad per 3 nuo šios sutarties sudarymo dienas pareiškėjui suteikiama teisė nekliudomai ir neatlygintinai patekti į nupirktus pagal šią sutartį pastatus ir statinius, pasinaudojant įvažiavimo vartais bei keliu, esančiais iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, ir UAB „Ridvila“ naudojamu žemės sklypu (asfaltuota teritorija) bei kad detalias naudojimosi sąlygas šalys nustatys dvišaliu rašytiniu susitarimu. Taip pat šiame sutarties 8 punkte šalys susitarė ir dėl to, kad UAB „Ridvila“ įsipareigoja, esant UAB „Technolitas“ pageidavimui, atlikti visus nuo jos priklausančius veiksmus (įskaitant dokumentų pasirašymą), reikalingus neatidėliotinam servituto teisės (UAB „Technolitas“ teisės naudotis įvažiavimo keliais ir žemės sklypu, kiek tai reikalinga patenkant į nupirktas pagal šią sutartį patalpas) įforminimui.

31. Vėliau po minėtais, pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiais, statiniais buvo suformuotas ir nekilnojamojo turto registre 1998 m. birželio 24 d. įregistruotas žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos). Žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), į kurį pareiškėjas prašo įregistruoti juridinį faktą pagal 1996 m. lapkričio 25 d. sutartį, buvo suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2002 m. kovo 25 d. bei į šį sklypą buvo įregistruota Lietuvos Respublikos nuosavybės teisė ir jį patikėjimo teise taip pat valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Kiemo statiniai (kiemo aikštelė), (duomenys neskelbtini) ir į kuriuos pareiškėjas taip pat prašo įregistruoti juridinį faktą pagal 1996 m. lapkričio 25 d. sutartį, nekilnojamojo turto registre buvo įregistruoti 1996 m. spalio 10 d. Į šiuos statinius nuo 1996 m. spalio 10 d. buvo įregistruota UAB „Ridvila“ nuosavybės teisė, o pareiškėjo prašymo pateikimo metu į minėtus statinius įregistruotos UAB „Peas Properties“ (1482/10000 d.), J. D. (10/100 d.) ir UAB „Ridvila“ (7518/10000 d.) nuosavybės teisės.

32. Tiek atsakovas, tiek ir pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą dėl juridinių faktų įregistravimo iš esmės atmetė dviem argumentais: 1) 1996 m. lapkričio 25 d. sutartyje, kurios pagrindu pareiškėjas prašo Nekilnojamojo turto registre įrašyti juridinį faktą, nenurodyta nei koks konkrečiai juridinis faktas nustatytas (prašyme taip pat nenurodyta, kokį konkrečiai juridinį faktą pareiškėjas prašo registruoti), nei kokiems konkrečiai nekilnojamiesiems daiktams jis nustatytas, t. y. dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją neatitinka Įstatymo reikalavimų, o įstatymai nenumato galimybės prašomą juridinį faktą (nenurodant konkrečiai kokį įstatyme nustatytą) registruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl teritorinis registratorius pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą įregistruoti juridinį faktą registre, nurodydamas, kad 1996 m. lapkričio 25 d. sutarties atskirame punkte išdėstyti šalių tarpusavio įsipareigojimai nėra Nekilnojamojo turto registro objektas, registruotinas registre (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 str. 7 p.); 2) kadangi žemės sklypas ((duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, todėl bet kokius apribojimus šiam sklypui gali nustatyti tik šio žemės sklypo patikėtinis, t. y. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos; 3) vertinant 1996 m. lapkričio 25 d. sutarties 8 punkto turinį, t. y. tai, jog suteikiama teisė nekliudomai ir neatlygintinai naudotis svetimu turtu (patekti į nupirktus pagal šią sutartį statinius, pasinaudojant UAB „Ridvila“ naudojamu žemės sklypu (asfaltuota teritorija)) ir kad detalias naudojimosi sąlygas šalys susitarė nustatyti dvišaliu rašytiniu susitarimu, sutiktina su teritoriniu registratoriumi, jog sutartimi buvo tariamasi, kad UAB „Ridvila“ atliks visus nuo jos priklausančius veiksmus, reikalingus neatidėliotinam servituto teisės įforminimui.

33. Taigi pareiškėjas nepateikė dokumentų, atitinkančių Įstatymo reikalavimus juridiniam faktui įregistruoti (1) bei kreipėsi dėl juridinio fakto įregistravimo į tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančius objektus (žemės sklypą ir kiemo aikštelę) nesant savininkų (Lietuvos Respublikos patikėtinio Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, UAB „Peas Properties“, J. D. ir UAB „Ridvila“ sutikimų) (2). Be to, pažymėtina, jog kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nepagrįsti UAB „Technolitas“ teiginiai, kad pareiškėjas negali naudotis kiemo aikštele ir tai riboja kitų asmenų galimybes naudotis jiems priklausančiu turtu (Vilniaus apskrities viršininko 2002-03-07 įsakymu Nr. 717-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) suformavimo" buvo suformuotas žemės sklypas ir nustatytas servitutas (kiti servitutai (tarnaujantis daiktas)), pagal kurį žemės sklypo naudotojai privalo leisti eiti ir važiuoti bet kuriuo paros metu į gretimą teritoriją, t. y. iš žemės sklypo planų (2001 m. lapkričio 11 d. ir 2017 m. balandžio 6 d.) matyti, jog servitutas (jo dalis) buvo nustatytas tam, kad iš (duomenys neskelbtini) gatvės per žemės sklypą (asfaltuotą teritoriją) būtų galima patekti į žemės sklypą, kuriame yra UAB „Technolitas" nuosavybės teise priklausantys pastatai.

34. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies nuostatų nepažeidė. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas.

35. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Technolitas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis