2021-01-27 Nr. AB-1858-3-62-3-00369-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-100-822/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00369-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas O. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo laikymo LAVL netinkamomis sąlygomis, atlyginti už 2017 m. birželio mėn. – 2018 m. gruodžio mėn. laikotarpį.

2. Pareiškėjas teigė, kad nurodytu laikotarpiu jis daug kartų buvo pristatomas į LAVL, laikino sulaikymo kamerose buvo laikomas žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis, tokiomis pat sąlygomis būdavo atliekamos jo asmens kratos. Be to, LAVL 2017 m. birželio mėn. – 2017 m. lapkričio mėn. pareiškėjui laiku nepatiekdavo vegetarinio maitinimo, o 2017 m. lapkričio mėn. – 2018 m. gruodžio 15 d. laikotarpiu – dietinio maitinimo. Pareiškėjas tvirtino, kad jis LAVL buvo diskriminuojamas, nes trumpalaikių gydymųsi metu jam nebuvo leidžiama naudotis asmeniniu televizoriumi, radijo imtuvu, vandens virduliu. LAVL pavėluotai aprūpindavo būtiniausiomis higienos priemonėmis, o skalbimo miltelių apskritai neskirdavo. Pareiškėjas teigė, kad kiekvieną kartą, kai atvykdavo į LAVL, laikino sulaikymo kamerose būdavo pralaikomas po 6–7 val., taip pažeidžiant nustatytą reikalavimą šioje patalpoje asmenis laikyti ne ilgiau kaip 2 val. Laikino sulaikymo kameros, kuriose tėra 8 sėdimos vietos, būdavo perpildytos, nes į jas paskirdavo net iki 20 asmenų, todėl turintis sveikatos problemų pareiškėjas būdavo priverstas stovėti ar sėstis ant nešvarių grindų. Šiose patalpose nebuvo įrengtų tualetų, todėl, pareiškėjo tvirtinimu, jis būdavo priverstas šlapintis į plastikines talpas, kadangi pareigūnai, motyvuodami dideliu užimtumu, į kitoje vietoje esantį tualetą nenuvesdavo. Pareiškėjas tvirtino, kad laikino sulaikymo kamerose nebuvo vandens tiekimo sistemos, todėl nuolat kentė troškulį. Be to, nurodė, jog atvykus ir išvykstant iš LAVL, per kratas būdavo išrengiamas nuogai, o šios patalpos durys būdavo praviros, todėl jį nuogą matydavo koridoriuje vaikštantys asmenys bei kratos patalpoje būdavęs nuteistasis iš Ūkio skyriaus, kuris pildydavo dokumentus apie paimamus daiktus. Tokio asmens buvimas kratos patalpoje yra neteisėtas, todėl pareiškėjas jausdavęs didelę gėdą, orumo pažeminimą. Pareiškėjas teigė, kad būdamas laikinojo sulaikymo kameroje nuo 10 val. iki 16 val., negaudavo priklausančių pietų, kadangi maistas į šią kamerą netiekiamas, o maistą gaudavo tik paskyrus į palatą.

3. Apibendrinęs skunde išdėstytus motyvus, pareiškėjas teigė, jog LAVL, kaip viešojo administravimo subjektas, neveikė taip, kaip privalėjo veikti, taip padarydamas pareiškėjui neturtinę žalą. Kadangi visi pažeidimai vyko vienu metu, vieną pažeidimą papildydavo kiti pažeidimai, todėl jų intensyvumas buvo labai didelis, netinkamos kalinimo sąlygos sukėlė diskomfortą, dvasinę kančią, žemino orumą, pareiškėjas buvo priverstas kęsti alkį, buvo emociškai prislėgtas.

4. Pareiškėjas papildomai pateiktuose paaiškinimuose pažymėjo, jog LAVL nepateikė duomenų, kad dietinis maitinimas jam buvo suteiktas 2017 m. rugsėjo 12 d. – 2017 m. rugsėjo 20 d., 2017 m. rugsėjo 29 d. – 2017 m. spalio 4 d., 2017 m. gruodžio 20 d. – 2017 m. gruodžio 22 d., 2018 m. balandžio 20 d. – 2018 m. gegužės 20 d. laikotarpiais. Pareiškėjas teigė, jog dėl netiekiamo vegetarinio maitinimo buvo paskelbęs bado akciją, ne kartą rašė skundus, prašymus, tačiau atsakovo atstovas šių dokumentų neregistravo. Pareiškėjas pažymėjo, kad jam nebuvo išduodamos higienos priemonės, be to, atsakovo atstovas nepaneigė, jog laikino sulaikymo patalpose būdavo patalpinama žymiai daugiau asmenų, nei yra sėdimų vietų, o pareigūnai būdavo labai užsiėmę ir neturėdavo laiko išleisti į tualetą ar atsigerti vandens. Pareiškėjas atkreipė dėmesį ir į tai, jog atsakovo atstovas nepaneigė fakto, kad pašaliniai asmenys matė, kaip O. B. atliekama krata.

5. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas LAVL atsiliepime prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. LAVL nurodė, kad pareiškėjas nuo 2017 m. birželio 9 d. iki 2018 m. gruodžio 7 d. buvo gydytas 10 kartų. Teisės aktai nereglamentuoja laikinojo sulaikymo patalpų įrengimo. Visi į LAVL atvykę pacientai priimami per Priėmimo skyrių ir yra paskiriami į Priėmimo skyriaus laukiamųjų patalpas. Suimtųjų (nuteistųjų) laikymo trukmė šiose patalpose priklauso nuo objektyvių aplinkybių. Priėmimo skyriuje yra keturios laukiamojo patalpos, jose laikomi suimtieji (nuteistieji) pagal poreikį nuvedami į tualetus, jiems suteikiamas priėjimas prie geriamojo vandens. Atsakovo atstovas nurodė, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės), 76 punkte nustatyta, jog nuteistiesiems, kurių gydymo LAVL trukmė neviršija 60 dienų, leidžiama įsigyti ir turėti tik šių taisyklių 18 priedo 3, 2.2, 2.6, 4.1-4.3, 4.9 4.13, 4.15, 4.19, 5.5 numatytus daiktus, todėl pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo leidžiama naudotis asmeniniais elektros prietaisais. Atsakydamas į skunde nurodytą teiginį dėl higienos priemonių neišdavimo, atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjo prašymas išduoti higienos priemones buvo patenkintas arba tokių prašymų iš jo nebuvo gauta.

7. LAVL teigė, kad nėra iš anksto informuojama apie į įstaigą atvykstančių suimtųjų ir nuteistųjų gydymo ir mitybos ypatumus, tokie duomenys nurodomi medicinos dokumentų išraše / siuntime. Pareiškėjui atvykus į LAVL, duomenų apie dietinį maitinimąsi atsakovo atstovas neturėjo, tačiau LAVL Asmens sveikatos istorijoje Nr. 2017/629 yra atžyma, kad pareiškėjui nuo 2017 m. rugsėjo 12 d. paskirta speciali dieta, todėl LAVL darbuotojai privalėjo išduoti maitinimą pagal paskirtą dietą. LAVL tvirtino, kad skunde nurodytais laikotarpiais pareiškėjui buvo išduotas dietinis maitinimas. Vegetarinis maitinimasis pagal gydytojo indikacijas neskiriamas, tokio pobūdžio duomenys suimtojo (nuteistojo) medicininėje dokumentacijoje nefiksuojami, todėl asmuo, pasirinkęs vegetarinį maitinimąsi, turi raštu kreiptis į įstaigos administraciją dėl maitinimo pagal vegetarams sudarytą valgiaraštį. Pareiškėjas raštu į LAVL nesikreipė, todėl ginčui aktualiu laikotarpiu maitinimas jam buvo tiekiamas pagal dirbantiems vyrams sudarytą valgiaraštį. LAVL nurodė, jog pareiškėjui atvykus, jam buvo atliekama nustatyta visuminė asmens krata. LAVL duomenimis, nėra nustatyta, kad pareiškėjui krata buvo atliekama nesilaikant nurodyto teisės aktų reikalavimų, todėl pareiškėjo teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs.

II. 8. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Pripažino, kad 2017 m. rugsėjo 12 d. – 2017 m. rugsėjo 20 d., 2017 m. rugsėjo 29 d. – 2017 m. spalio 4 d. ir 2017 m. gruodžio 20 d. – 2017 m. gruodžio 22 d. laikotarpiais LAVL buvo pažeista O. B. teisė gauti jam priklausantį dietinį maitinimą (RB dieta), o 2017 m. birželio 9 d. – 2018 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu buvo pažeista pareiškėjo teisė į orias laikymo laikino sulaikymo kamerose sąlygas. Kitą skundo dėl neturtinės žalos atlyginimo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas nustatė, kad byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš LAVL neveikimo, atlyginimo.

10. Teismas sprendė, kad LAVL nepateikė tinkamų rodymų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes apie laikino sulaikymo kamerų perpildymą, laikymo trukmę jose, nesudarytas galimybes pasinaudoti tualetu ir priėjimu prie vandens. Teismo vertinimu, byloje pateiktos pažymos apie laikinojo sulaikymo kamerų plotą ir vietų skaičių šiose kamerose (b. l. 50) duomenys leidžia daryti tik apibendrintą išvadą, kad LAVL laikino sulaikymo kamerose vienu metu gali būti talpinama iki 27 asmenų, kamerų plotas svyruoja nuo 7,80 kv. m iki 12,29 kv. m, o vienam asmeniui gali tekti 1,3 kv. m –1,53 kv. m ploto. Teismo vertinimu, atsakovo atstovas nepateikė duomenų apie ginčo laikotarpiu laikino sulaikymo kamerose kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičių, pareiškėjo laikymo laikino sulaikymo kameroje trukmę, kuriose iš keturių laikino sulaikymo patalpų pareiškėjas buvo laikomas. Konstatavęs, kad LAVL nepateikė tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis patvirtintų duomenų, galinčių paneigti pareiškėjo teiginius, teismas darė išvadą, kad teisės į orias laikymo laikino sulaikymo kamerose sąlygas pažeidimai nustatyti.

11. Teismas vertino, kad pareiškėjo skundo teiginiai apie pažeidžiant teisės aktų reikalavimus atliekamas kratas abstraktūs ir deklaratyvaus pobūdžio. Pareiškėjas nenurodė konkrečių atvejų, kada kratos buvo atliekamos, nepateikė kitokių įvykių aplinkybėms nustatyti reikšmingų duomenų bei duomenų, kad dėl, pareiškėjo teigimu, nevienkartinių kratą reglamentuojančių teisės pažeidimų būtų kreipęsis į LAVL administraciją. Teismas vertino, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta objektyvių duomenų, leidžiančių patikrinti, ar pareiškėjo nurodyti įvykiai egzistavo laike. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie ginčo laikotarpiu atliktų jo asmens kratų neteisėtumą atmetami kaip nepagrįsti bylos duomenimis.

12. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovo pateikti dokumentai patvirtina, jog pareiškėjas 2018 m. gegužės 4 d. pateikė prašymą išduoti higienos priemones (b l. 49). Suimtojo (nuteistojo) materialinio aprūpinimo kortelės duomenimis, šis prašymas buvo patenkintas 2018 m. gegužės 4 d., tai pareiškėjas patvirtino parašu (b. l. 48). Ginčo laikotarpiais nuo 2017 m. birželio 9 d. iki 2017 m. birželio 14 d., nuo 2017 m. gruodžio 20 d. iki 2017 m. gruodžio 22 d., nuo 2018 m. lapkričio 30 d. iki 2018 m. gruodžio 7 d. pareiškėjas prašymų išduoti būtiniausius asmens higienoje naudojamus reikmenis nepateikė, o atsakovo atstovo pateiktų dokumentų duomenimis, kitais ginčo laikotarpiais pareiškėjas buvo mokus (b. l. 43–44). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog byloje nagrinėjamo ginčo laikotarpiu atsakovo atstovas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias higienos priemonių išdavimą.

13. Teismas akcentavo, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjo gydymo LAVL trukmė neviršydavo 60 dienų (b. l. 28–29). Taigi, pareiškėjas, būdamas LAVL, galėjo įsigyti ir su savimi turėti tik Vidaus tvarkos taisyklių 76 punkte nurodytus leidžiamus įsigyti daiktus, o iš elektros prietaisų – tik barzdaskutę. Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo argumentai dėl teisės su savimi turėti asmeninius elektros prietaisus – televizorių, radijo imtuvą, vandens virdulį, atmetami kaip nepagristi.

14. Teismas pažymėjo, kad LAVL atsiliepime paaiškino, jog atvykę pacientai pirmiausia yra nukreipiami į Priėmimo skyriaus laukiamųjų patalpas, vėliau atliekamos jų kratos, pacientai apžiūrimi skyriaus gydytojo, kuris nukreipia į reikiamą gydomąjį skyrių. Atsakovo atstovas nurodė, jog suimtųjų (nuteistųjų) laikymo trukmė laukiamojo patalpose priklauso nuo objektyvių aplinkybių – atvykstančių ar išvykstančių suimtųjų (nuteistųjų) skaičiaus, atliekamų kratų ir gydytojo apžiūrų laiko. Atsakovo atstovas nepateikė duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, kokia tvarka LAVL organizuojamas besigydančių nuteistųjų maitinimas. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad LAVL pateikti paaiškinimai nepaneigė pareiškėjo skundo teiginių, kad jis, atvykęs į LAVL, pietus gaudavo pavėluotai.

15. Medicininio pažymėjimo duomenimis, pareiškėjui nuo 2017 m. rugsėjo 12 d. buvo paskirta pastovi RB dieta (b. l. 47). Be to, byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2018 m. vasario 28 d. – 2018 m. kovo 7 d., 2018 m. kovo 20 d. – 2018 m. kovo 29 d., 2018 m. balandžio 20 d. – 2018 m. gegužės 21 d., 2018 m. rugpjūčio 22 d. – 2018 m. rugpjūčio 29 d., 2018 m. rugsėjo 14 d. – 2018 m. spalio 5 d., 2018 m. lapkričio 30 d. – 2018 m. gruodžio 7 d. laikotarpiais O. B. buvo teikiamas maitinimas pagal jam paskirtą RB dietą (b. l. 36–42). Atsakovo atstovas atsiliepime pripažino, jog neturi duomenų apie pareiškėjo maitinimą nuo 2017 m. gruodžio 20 d. iki 2017 m. gruodžio 22 d. Išanalizavus bylos medžiagą, nustatyta, jog LAVL nepateikė duomenų ir apie 2017 m. rugsėjo 29 d. – 2017 m. spalio 4 d., 2017 m. rugsėjo 12 d. (kai O. B. buvo paskirtas dietinis maitinimasis) – 2017 m. rugsėjo 20 d. laikotarpiais teiktą maitinimą.

16. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, sprendė, kad LAVL, kaip įgaliota valstybės valdžios institucija, veikdama apdairiai ir rūpestingai, pareiškėjui atvykus į LAVL, privalėjo operatyviai susipažinti su pareiškėjo medicinine dokumentacija, kuri atvyksta kartu su nuteistuoju, ir iš šios dokumentacijos sužinoti apie pareiškėjui gydytojo paskirtą dietinį maitinimą (RB dieta). Atsakovo atstovas nepateikė duomenų, galinčių patvirtinti, kad būtų buvę objektyvių trukdžių susipažinti su pareiškėjo medicininėje dokumentacijoje ar LAVL tvarkomuose dokumentuose esančia informacija apie pareiškėjui paskirtą ir tiektą dietinį maitinimą (RB dieta). Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas sprendė, kad byloje objektyviais įrodymais nepaneigtos aplinkybės, kad 2017 m. gruodžio 20 d. – 2017 m. gruodžio 22 d., 2017 m. rugsėjo 29 d. – 2017 m. spalio 4 d., 2017 m. rugsėjo 12 d. – 2017 m. rugsėjo 20 d. laikotarpiais O. B. nebuvo paskirtas jam priklausantis dietinis maitinimas (RB dieta).

17. Išanalizavęs bylos duomenis, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl maitinimo pagal vegetarams patvirtintą valgiaraštį į pataisos namų administraciją nesikreipė. Nustatyta, kad nurodytu laikotarpiu teiktuose pareiškėjo skunduose LAVL ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pageidavimas maitintis pagal vegetarams sudarytą valgiaraštį nebuvo išreikštas, tokį prašymą jis išreiškė tik 2018 m. kovo 26 d. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas pareiškėjo skundo teiginį, kad 2017 m. birželio mėn. – 2017 m. lapkričio mėn. laikotarpiu pareiškėjui nebuvo laiku tiekiamas vegetarinis maitinimas, atmetė kaip nepagrįstą.

18. Apibendrinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, įvertinęs jas patvirtinančių įrodymų visetą, remdamasis teisės normomis, reglamentuojančiomis nuteistųjų laikymo laisvės atėmimo vietose sąlygas, teismas konstatavo, kad pareiškėjo teisė į tinkamas laisvės atėmimo sąlygas LAVL buvo pažeista 2017 m. gruodžio 20 d. – 2017 m. gruodžio 22 d., 2017 m. rugsėjo 29 d. – 2017 m. spalio 4 d., 2017 m. rugsėjo 12 d. – 2017 m. rugsėjo 20 d. dėl nepaskirto pareiškėjui priklausančio dietinio maitinimo (RB dieta), o atvykimo į LAVL 2017 m. birželio 9 d. – 2018 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu – pažeista pareiškėjo teisė į orias laikymo laikino sulaikymo kamerose sąlygas.

19. Teismui nekilo abejonių, kad dėl nustatytų netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

20. Įvertinęs pareiškėjo teisių pažeidimų pobūdį, mastą ir trukmę, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjui dėl nustatytų pažeidimų ilgalaikių ir nepataisomų sveikatos sutrikimų, dėl kurių būtų tekę kreiptis specialios medicininės pagalbos, nekilo, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju teisės pažeidimų pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.

III. 21. Pareiškėjas O. B. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

22. Pareiškėjas pažymi, kad laikino sulaikymo kamerose buvo laikomas daugybę kartų. Teismas, nors pripažino neteisėtus veiksmus, tačiau neįvertino šių veiksmų sukeltų skaudžių pasekmių. Pareiškėjas kiekvieną kartą buvo kankinamas, viską išgyveno skaudžiau, nes sirgo. Pareiškėjas pabrėžia, kad būdamas laikino sulaikymo kamerose pietų negaudavo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškoje byloje dėl vienkartinio laikymo laikino sulaikymo kameroje priteisė 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą (2019 m. gegužės 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3939-520/2019). Nors teismas pripažino, kad pareiškėjas dietinio maitinimo negavo 18 dienų, tačiau neįvertino dėl to kilusių pasekmių. Pareiškėjas sirgdamas daugelio maisto produktų negalėjo valgyti. Vegetarinio maitinimo pareiškėjas nurodo paprašęs iškart atvykęs į LAVL, kaip ir higienos priemonių, kurios nebuvo išduodamos arba buvo išduodamos pavėluotai. Pareiškėjas nurodo, kad kratos buvo atliekamos pažeidžiant pareiškėjo teises, o skundai dėl to nebuvo registruojami. Be to, pareiškėjui nepagrįstai nebuvo leidžiama naudotis vaizdo ir garso aparatūra. Pareiškėjo vertinimu, jis buvo diskriminuojamas, nes asmenims, kurie gydomi LAVL iki 60 parų šiais prietaisais naudotis negalima, kai tuo tarpu ilgiau nei 60 parų gydomiems asmenims tai leidžiama.

23. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama LAVL, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

24. LAVL pažymi, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai išanalizavo pareiškėjo ir LAVL argumentus, pateiktus įrodymus ir priimtą sprendimą pagrindė galiojančiomis teisės normomis ir teismų praktika. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo naujų argumentų ar motyvų, kodėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Teismas laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių.

25. Pateiktame atsikirtime į atsiliepimą pareiškėjas akcentuoja, kad visus kalinimo sąlygų pažeidimus išgyveno stipriau, nes tuo metu sirgo. Pareiškėjas nurodo, kad atvykęs į LAVL negalėdavo ne tik atsigulti, bet ir atsisėsti, negaudavo reikiamo maitinimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas O. B. kildina iš neteisėtų LAVL veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų laikotarpiais nuo 2017 m. birželio mėn. iki 2018 m. gruodžio mėn., atlyginimo.

27. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. liepos 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Pripažino, kad 2017 m. rugsėjo 12 d. – 2017 m. rugsėjo 20 d., 2017 m. rugsėjo 29 d. – 2017 m. spalio 4 d. ir 2017 m. gruodžio 20 d. – 2017 m. gruodžio 22 d. laikotarpiais LAVL buvo pažeista O. B. teisė gauti jam priklausantį dietinį maitinimą (RB dieta), o 2017 m. birželio 9 d. – 2018 m. lapkričio 30 d. laikotarpiu buvo pažeista pareiškėjo teisė į orias laikymo laikino sulaikymo kamerose sąlygas. Kitą skundo dėl neturtinės žalos atlyginimo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

28. Pateiktame apeliaciniame skunde pareiškėjas sutinka su teismo pripažintais pažeidimais, tačiau mano, kad teismas neįvertino šių neteisėtų veiksmų sukeltų pasekmių, neatsižvelgė, kad pareiškėjas sirgo ir be pagrindo nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Pareiškėjas taip pat teigia, kad turėjo būti pripažinti pažeidimai dėl netinkamo kratų atlikimo, higienos priemonių neišdavimo ir draudimo naudotis elektros prietaisais. Pareiškėjo vertinimu, jis buvo diskriminuojamas, nes asmenims, kurie gydomi LAVL iki 60 parų šiais prietaisais naudotis negalima, kai tuo tarpu ilgiau nei 60 parų gydomiems asmenims tai leidžiama.

29. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad iš Regionų apygardos administracinio teismo sprendimo motyvų matyti, jog teismas išsamiai pasisakė dėl kiekvieno pareiškėjo nurodyto pažeidimo, juos išanalizavo pakankamai detaliai ir visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis pagrįstas išvadas. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl kratų atlikimo, higienos priemonių neišdavimo ir draudimo naudotis elektros prietaisais yra abstraktūs ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų, kurie atitinka ir formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų padaryti kitokias išvadas dėl šių pažeidimų, nei padarė pirmosios instancijos teismas.

32. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 76 punkte (2016 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 1R-323 redakcija) numatyta, kad nuteistiesiems, kurių gydymo laisvės atėmimo vietų ligoninėje trukmė neviršija 60 dienų, leidžiama įsigyti ir turėti tik šių taisyklių 18 priedo 3 punkte bei 2.2, 2.6, 4.1, 4.2, 4.3, 4.9, 4.13, 4.15, 4.19 ir 5.5 papunkčiuose nurodytų drabužių, higienos ir kitų reikmenų. Pareiškėjo apeliaciniame skunde minimi elektros prietaisai (televizorius, radijo imtuvas, vandens virdulys) į minėtą sąrašą nepatenka. Atsižvelgiant į tai, kad LAVL pareiškėjas buvo laikomas iki 60 dienų, jam pagrįstai buvo draudžiama naudotis jo nurodytais prietaisais.

33. Vertinant pareiškėjo argumentus dėl galimos diskriminacijos, visų pirma, pabrėžtina, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnį įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokio dydžio skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (žr.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutarimą). Taikant bausmių vykdymo įstatymus, taip pat vadovaujamasi principu, kad visi nuteistieji lygūs nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės ar turtinės padėties, tautybės ar rasės, politinių pažiūrų ir partiškumo, išsilavinimo, kalbos, religinių ar kitokių įsitikinimų, genetinių savybių, neįgalumo, seksualinės orientacijos, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų nenumatytų Lietuvos Respublikos įstatymuose aplinkybių (BVK 6 straipsnis).

Be to, pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 14 straipsnį naudojimasis Konvencijoje pripažintomis teisėmis ir laisvėmis taip pat yra užtikrinamas nepriklausomai nuo asmens lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, gimimo ar kitais pagrindais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) šiame kontekste taip pat yra nurodęs, jog Konvencijos 14 straipsnyje numatyto nediskriminavimo principo pažeidimu laikoma situacija, kai asmenys traktuojami skirtingai analogiškose situacijose, nepateikiant objektyvaus tokio traktavimo pagrindimo, taip pat pažeidimu laikoma situacija, kai be objektyvaus pagrindimo skirtingose situacijose esantys asmenys nėra traktuojami skirtingai (žr.

EŽTT 2000 m. balandžio 6 d. sprendimą Thlimmenos prieš Graikiją, peticijos Nr. 34369/97). EŽTT praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), Nr. 74025/01, 1975 m. vasario 21 d. sprendimą byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 4451/70). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr.

EŽTT 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. EŽTT 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickinson prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04).

34. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas mano, kad buvo diskriminuojamas, nes asmenims, kurie gydomi LAVL iki 60 dienų, elektros prietaisais naudotis negalima, kai tuo tarpu ilgiau nei 60 dienų gydomiems asmenims tai leidžiama. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, toks ribojimas yra nustatytas nurodant objektyvų kriterijų – elektros prietaisai leidžiami asmenims, kurie LAVL gydomi ilgą laiką, t. y. ilgiau nei 60 dienų, tuo tarpu tiems, kurie į LAVL atvyksta trumpam, tokia galimybė nenumatyta. Įvertinusi šioje byloje nustatytas konkrečias aplinkybes, kad pareiškėjas LAVL buvo laikomas trumpus laikotarpius (daugiausiai – vieną mėnesį), teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo teigti, jog minėtas skirtingas asmenų, gydomų LAVL, vertinimas būtų nepagrįstas, kiek tai susiję su šioje byloje nagrinėjamu atveju. Be to, pareiškėjas, išimtinai remdamasis argumentais dėl norminiame administraciniame akte nustatyto skirtingo vertinimo (galimos diskriminacijos), nenurodo jokių kitų aplinkybių dėl to, kokią žalą jam sukėlė aptariamas ribojimas.

35. Dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99).

36. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017 ir kt.).

37. Sprendžiant klausimą dėl asmens neturtinės žalos, patirtos LAVL, atlyginimo, svarbu įvertinti šios įstaigos specifiką, jos režimą bei joje laikomų asmenų sveikatos būklę. Šiuo aspektu aktuali Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. EŽTT yra nurodęs, kad sergančio asmens laikymas nepriimtinomis sąlygomis iš esmės gali prilygti elgesiui, kurį draudžia Konvencijos 3 straipsnis, kadangi nuo įvairių sveikatos sutrikimų kenčiantys nuteistieji stipriau išgyvena sunkumus, kuriuos sukelia nepriimtinos kalinimo sąlygos ir į šią aplinkybę svarbu atsižvelgti sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą (žr., pvz., EŽTT 2001 m. liepos 10 d. sprendimą byloje Price prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 33394/96), 2004 m. vasario 10 d. sprendimą byloje Naumenko prieš Ukrainą (pareiškimo Nr. 42023/98).

38. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, taip pat į EŽTT praktiką, konstatuoja, jog nustatyti pažeidimai dėl teisės gauti pareiškėjui priklausantį dietinį maitinimąsi neužtikrinimo ir netinkamų sąlygų laikino sulaikymo kamerose, atsižvelgiant, be kita ko, į tai, kad pareiškėjas tuo metu sirgo, sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį. Taigi tik teisės pažeidimo pripažinimo nagrinėjamu atveju nepakanka pažeistai pareiškėjo teisei apginti.

39. Nors pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde prašė, kad jam būtų priteistas 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, taip pat į kitų bylų, kuriose ginamos panašios vertybės, formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlygintino dydžio, vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais, sprendžia, kad pareiškėjui priteistinas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

40. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes, su jomis susijusį teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, atsižvelgė į byloje surinktus duomenis, tačiau neįvertino visų šios žalos dydžio nustatymui reikšmingų aplinkybių, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo O. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 10 d. sprendimą pakeisti.

Priteisti pareiškėjui O. B. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 10 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė