64602e6d-6d05-44c8-873d-e28fe28c5ca5 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr. I-225-643/2014   Proceso Nr. 3-61-3-02040-2013-5Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1, 74. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 6 d.Vilnius           Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintaro Dzedulionio, RÅ«tos Miliuvienės ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos L.

B. skundÄ atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neiÅ¡mokėtos valstybinės pareigÅ«nų pensijos dalies priteisimo ir sprendimo panaikinimo.             Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :  pareiÅ¡kėja L. B. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ su skundu (b. l. 1–4), praÅ¡ydama:

1) panaikinti 2013 m. gegužės 27 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM arba atsakovė) sprendimÄ Nr. 1D-5309(11) (toliau – ir Sprendimas);

2) priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, neiÅ¡mokėtÄ 11072,41 Lt valstybinės pareigÅ«nų pensijos dalį, susidariusiÄ už laikotarpį nuo 2011-08-02 iki 2012-08-31 pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnį. PareiÅ¡kėja nurodo, kad jai 2011-09-14 VRM sprendimu buvo paskirta 1632,87 Lt valstybinė pareigÅ«nų ir karių pensija (toliau – ir pensija). Nuo 2011-08-02 pensija jai buvo sumažinta vadovaujantis 2009 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo Nr. XI-537 (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsniu.

Kadangi laikotarpiu nuo 2011-08-02 iki 2012-08-31 ji dirbo, turėjo draudžiamų pajamų, todėl jos pensija buvo dar kartÄ perskaičiuota ir sumažinta pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnį. Nuo 2012-09-01 pripažinus Laikinojo įstatymo 5 straipsnį netekusiu galios, jai pensija mokama sumažinta tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. PareiÅ¡kėja nesutinka su jai pritaikytomis Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatomis ir mano, jog ji buvo diskriminuojama dėl to, kad buvo dirbanti ir gavo mažesnę pensijÄ , lyginant su nedirbančiais.

Nurodo, jog laikotarpiu nuo 2011-08-02 iki 2012-08-31 dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo jai nebuvo iÅ¡mokėta 11072,41 Lt pensijos dalis. Pažymėjo, kad toks teisinis reguliavimas pažeidžia pagrindinius teisingumo, teisėtų lÅ«kesčių ir apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos iÅ¡mokas, nepagrįstai ribojama asmens konstitucinė teisė į nuosavybę. Savo pozicijÄ grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2003-07-04, 2004-12-13, 2007-10-22, 2012-02-06 ir kt. nutarimais.

PaaiÅ¡kino, kad Lietuvos Respublikos Seimui priėmus LaikinÄ jį įstatymÄ , o VRM taikius Å¡io įstatymo nuostatas, pareiÅ¡kėja negavo dalies teisėtai įgytos pareigÅ«nų valstybinės pensijos, t.y. pajamų, kurias bÅ«tų gavusi, jei neteisėtas valstybės teisinis reguliavimas nebÅ«tų buvęs nustatytas. Taip pat nurodė, kad dėl sumažintos savo pensijos, 2013-05-20 raÅ¡tu ji kreipėsi į VRM, tačiau su gautu atsakymu, t.y. 2013-05-27 VRM sprendimu nesutinka. PareiÅ¡kėjos nuomone, ji nepraleido Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. nustatyto 3 metų termino tokiems reikalavimams reikÅ¡ti, o VRM sprendimas atsisakyti jos praÅ¡ymÄ nagrinėti yra nepagrįstas.

  Atsakovės Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, ir Vidaus reikalų ministerija atsiliepime (b. l. 18–20) į skundÄ nurodo, kad su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ ar bylÄ nutraukti. Teismui nusprendus patenkinti pareiÅ¡kėjos skundÄ iÅ¡ dalies ar pilnai, praÅ¡o atidėti pensijų perskaičiavimo kompensavimÄ iki 2014 m. vasario 1 d., nes Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansininkių rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintuose valstybės biudžeto asignavimuose nėra numatyta lėšų skirti pareigÅ«nų valstybinių pensijų atstatymui.

Asignavimų poreikis Å¡iam tikslui bus įtrauktas, rengiant ir teikiant svarstyti Lietuvos Respublikos Seimui 2014 m. valstybės biudžeto projektÄ . Nurodo, kad pareiÅ¡kėja praleido VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nustatytÄ 6 mėnesių terminÄ ginčyti ikiteismine tvarka pensijos perskaičiavimÄ , nes nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiÅ¡kėjimo dienos iki skundo Vidaus reikalų ministerijai padavimo dienos praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai. Atsakovės nuomone, pažeidimo paaiÅ¡kėjimo diena laikytina Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo diena, 2012-09-21, o pareiÅ¡kėjos skundas VRM gautas 2013-05-20, t. y. praėjus daugiau nei 6 mėnesiams nuo paaiÅ¡kėjimo apie nepriemokos neteisėtumÄ , todėl mano, jog pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas paliktas nenagrinėtu pagrįstai.Pažymėjo, kad to paties pobÅ«džio bylos turi bÅ«ti sprendžiamos analogiÅ¡kai, o Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013-05-23 sprendimu Nr. I-2844-208/2013 pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė, nes jis praleido Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 2 d. nustatytÄ 3 metų terminÄ kreiptis į teismÄ .

Kita byla Nr. I-2366-815/2013 buvo iÅ¡vis nutraukta. Todėl, VRM nuomone, pareiÅ¡kėjos skundas turėtų bÅ«ti atmestas arba byla nutraukta. Pažymėjo, kad VRM apskaičiuodama valstybinės pensijos dydžius, vadovavosi tuo metu galiojančiais teisės aktais, todėl ministerijos veiksmai yra teisėti ir pagrįsti. PareiÅ¡kėja, atsakovių atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, nors apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ jie buvo informuoti tinkamai (b. l. 25–26). Byloje yra pareiÅ¡kėjos ir VRM praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ jiems nedalyvaujant (b. l. 4, 19).

Administracinė byla iÅ¡nagrinėta jiems nedalyvaujant (ABTÄ® 78 str. 3 d.). Skundas tenkintinas. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad:2011 m. rugsėjo 14 d. VRM sprendimu Nr. 11SP-3748 pareiÅ¡kėjai L. B. už tarnybÄ nuo 2011 m. rugpjūčio 2 d. iki neterminuotai buvo paskirta 1632,87 Lt valstybinė pareigÅ«nų ir karių pensija (b. l. 5). 2013 m. gegužės 20 d. pareiÅ¡kėja kreipėsi į VRM su praÅ¡ymu paskaičiuoti ir iÅ¡mokėti jai neteisėtai neiÅ¡mokėtÄ valstybinės pensijos dalį (b. l. 16–17).2013 m. gegužės 27 d.

VRM sprendimu Nr. 1D-5309(11) atsisakė nagrinėti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , nurodydama, jog pareiÅ¡kėja praleido VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nustatytÄ 6 mėnesių terminÄ ginčyti ikiteismine tvarka pensijos perskaičiavimÄ , nes nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiÅ¡kėjimo dienos, t.y. nuo Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimo dienos – 2012 m. rugsėjo 21 d. iki skundo Vidaus reikalų ministerijai padavimo dienos praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai (b. l. 14).IÅ¡ 2013 m. gegužės 24 d.

Sveikatos priežiūros tarnybos pažymos Nr. 11PP(P)-3531 matyti, kad pareiškėjai paskirtos pensijos dydis buvo 1632,87 Lt, tačiau nuo 2011-08-02 pritaikius Laikinojo įstatymo 4 ir 5 straipsnio nuostatas laikotarpiu nuo 2011-08-02 iki 2012-08-31 pareiškėjai pensija buvo perskaičiuota ir mokama sumažinta, t.y. po 924,01 Lt per mėnesį (b. l. 15).Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjai paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos perskaičiavimo, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagrįstumo ir teisėtumo.

Byloje keliamas ginčas ir dėl minėto 2013 m. gegužės 27 d. VRM sprendimo Nr. 1D-5309(11) teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje ginčo nėra dėl Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatų taikymo pareiÅ¡kėjai. Ginčui taikytinos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų skyrimÄ ir mokėjimÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatos.Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigÅ«nams ir kariams bei jų Å¡eimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, KraÅ¡to apsaugos ministerija, Generalinė prokuratÅ«ra, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Kalėjimų departamentas pagal tai, kurioje iÅ¡ Å¡ių institucijų pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai.

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjai pensijÄ moka VRM.2009 m. gruodžio 9 d. buvo priimtas Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas Nr. XI-537 (toliau – ir Laikinasis įstatymas), kuris, iÅ¡skyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010 m. sausio 1 d. Laikinasis įstatymas, kaip konstatuota jo preambulėje, buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtÄ valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimÄ , jame buvo nustatyta socialinių iÅ¡mokų (tarp jų ir pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų) perskaičiavimo tvarka, suponuojant inter alia paskirtų socialinių iÅ¡mokų laikinÄ sumažinimÄ .

Pagal minėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ Å¡is įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal <...> Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymÄ , <...>. Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis ir kurie po iÅ¡mokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymÄ , ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ (toliau Å¡iame įstatyme Å¡ios pajamos ir paÅ¡alpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), iÅ¡skyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į tÄ mėnesį, už kurį mokama iÅ¡moka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu iÅ¡moka mokama už praėjusį mėnesį.

Tuo atveju, kai iÅ¡moka mokama už einamÄ jį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamÄ sias pajamas. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas reguliavimas buvo nustatytas ir vėlesnėse Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01. Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų iÅ¡mokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios iÅ¡mokos.Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos, perskaičiuojant valstybines pensijas, buvo taikomos iki 2012 m. rugsėjo 1 d.Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime, kuris „Valstybės žiniose“ buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d., pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai;

Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ bei verslÄ â€œ; Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis tiek, kiek ji apima Å¡io įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nustatytas valstybines pensijas, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1, 2 dalyse (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. vasario 11 d. ir 2010 m. spalio 26 d. redakcijos) nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kad asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintÄ valstybinę pensijÄ , ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokiÄ valstybinę pensijÄ , kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams.

Ä®statymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrÄ darbÄ ar užsiimantiems tam tikru verslu valstybinių pensijų gavėjams valstybines pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams bÅ«tent dėl to, kad jie dirba tam tikrÄ darbÄ ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ jų teisę laisvai pasirinkti darbÄ arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus Å¡iÄ jų teisę jiems paskirta valstybinė pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrÄ darbÄ ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams.Apibendrinus iÅ¡dėstytus argumentus, darytina iÅ¡vada, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas iÅ¡ esmės pripažino, kad pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų ribojimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai galimas tik pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį.

Kitoks pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi ir Laikinojo įstatymo 5 straipsniu, pažeidžia pensijos gavėjų konstitucines teises. Dėl termino kreiptis į teismÄ su skundu Teisėje egzistuoja teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas, kuris reiÅ¡kia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesÄ , turi teisę kreiptis į teismÄ , tačiau teisė kreiptis į teismÄ turi bÅ«ti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Vienas iÅ¡ jų - procesinių terminų laikymasis. Procesiniai terminai žymi ribÄ tiek individams, tiek valstybės institucijoms, nuo kada teisminė kontrolė tampa nebegalima. Reikia pažymėti, kad teisės nuostatų, reguliuojančių procesinius terminus, taikymas teisės į veiksmingÄ teisminę apsaugÄ nepažeidžia. PrieÅ¡ingai, procesinių terminų laikymasis užtikrina lygiateisiÅ¡kumo bei teisinio saugumo reikalavimus, vykdant teisingumÄ .Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pažymėjo, kad Konstitucijos 30 str. 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismÄ yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti Å¡iÄ teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iÅ¡ kurių yra kreipimasis į teismÄ Ä¯statymo numatytu terminu (LVAT 2010-10-22 nutartis adm. b.

Nr. AS525-575/2010). Bylose dėl valstybinės pareigÅ«nų ir karių pensijos nepriemokos priteisimo ABTÄ® 33 str. 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio kreipimosi į teismÄ terminas netaikytinas. Ginčo teisinius santykius reguliuojantys Valstybinių pensijų įstatymas bei PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymas nereglamentuoja pareigÅ«nų ir karių teisės gauti valstybinės pensijos nepriemokÄ , jos įgyvendinimo tvarkos bei ribojimų klausimų, todėl, atsižvelgus į pažeistos teisės pobÅ«dį, pagal analogijÄ taikytinos panaÅ¡ius teisinius santykius reguliuojančios teisės normos, skirtos valstybinių socialinio draudimo pensijų nepriemokų klausimams spręsti (ABTÄ® 4 str. 6 dalis).

Pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų normas, pareiÅ¡kėjas dėl pažeistų teisių visų pirma privalėjo kreiptis į kompetentingÄ subjektÄ , kuriam pavesta iÅ¡mokėti valstybinę pensijÄ , o Å¡iam subjektui reikalavimo nepatenkinus, galėjo skųsti nepalankų sprendimÄ teismui. Å ioje nutartyje LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimÄ savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminÄ nuo sužinojimo apie priimtÄ sprendimÄ dienos, numatytÄ Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje.

Nuo 2013-01-01 3 metų terminas yra sutrumpintas iki 6 mėnesių ir įtvirtintas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad Å¡ioje administracinėje byloje buvo sprendžiamas analogiÅ¡ko skundo kaip nagrinėjamoje byloje pagrįstumo klausimas. Taigi, LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 nusprendė reikalavimams dėl neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos pagal analogijÄ taikyti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje įtvirtintÄ 3 metų terminÄ .

Å is terminas pagal analogijÄ pritaikytas iÅ¡vadai dėl kreipimosi į teismÄ priimtinumo pagrįsti. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nėra objektyvių priežasčių nukrypti nuo suformuotos iÅ¡vados, jog suinteresuoti asmenys dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismÄ privalo kreiptis per 3 metų procesinį terminÄ . AnalogiÅ¡kos pozicijos LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija laikėsi ir vėliau iÅ¡nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013.

Å ioje 2013-11-07 nutartyje teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad kreipimuisi į administracinį teismÄ su skundu dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos pagal analogijÄ taikytinas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) įtvirtintas 3 metų procesinis terminas, o pirmosios sumažintos valstybinės pensijos iÅ¡mokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali bÅ«ti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia.

Teismas taip pat iÅ¡aiÅ¡kino, kad skundui dėl valstybinės pensijos dalies priteisimo nėra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, tačiau į teismÄ asmuo gali kreiptis tik po to, kai tarp Å¡alių yra kilęs ginčas, t. y. tik po to, kai kompetentingas subjektas, iÅ¡mokantis valstybinę pensijÄ , atsisako iÅ¡mokėti pensijos nepriemokÄ .Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pareiÅ¡kėjai L. B. paskirta pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas buvo perskaičiuojama nuo 2011-08-02.

Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos pateikta pažyma patvirtina, kad pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija už 2011 metų rugpjūčio mėnesį buvo iÅ¡mokėta 2011 metų rugsėjo mėnesį. SkundÄ teismui pareiÅ¡kėja pateikė 2013-06-14 (b. l. 1), t. y. praėjus mažiau nei trims metams nuo pirmos pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotos pensijos iÅ¡mokėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pareiÅ¡kėja su skundu į teismÄ kreipėsi laiku, t.y. nepraleido Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje įtvirtinto 3 metų termino.

Dėl VRM sprendimo panaikinimo PareiÅ¡kėja skunde praÅ¡o panaikinti VRM 2013-05-27 sprendimÄ Nr. 1D-5309(11). Kaip minėta, VRM pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ atsisakė nagrinėti vadovaudamasi VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d., kurioje įtvirtinta, jog skundas nenagrinėjamas, jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiÅ¡kėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai (b. l. 14). PaaiÅ¡kėjimÄ apie nepriemokos neteisėtumÄ atsakovė siejo su Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo diena – 2012-09-21.

Teismo vertinimu, atsakovė nepagrįstai vadovavosi VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, skirta administracinei procedÅ«rai reglamentuoti. Administracinė procedÅ«ra – vieÅ¡ojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundÄ ar praneÅ¡imÄ apie vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytÄ asmens, nurodyto skunde ar praneÅ¡ime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimÄ ir priimant dėl to administracinės procedÅ«ros sprendimÄ (VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja nekvestionuoja VRM, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjekto, veiksmų teisėtumo, t. y. savo teisių pažeidimo nesieja su Å¡io subjekto veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti (ABTÄ® 2 straipsnio 1 dalis). Å iuo atveju pareiÅ¡kėjos teisių pažeidimas iÅ¡ esmės kyla dėl to, jog Lietuvos valstybė (Lietuvos Respublikos Seimas) netinkamai reglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo teisinius santykius. PareiÅ¡kėja neginčijo atsakovės, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjekto, veiksmų, todėl administracinę procedÅ«rÄ reglamentuojančios teisės normos jo atžvilgiu negalėjo bÅ«ti taikomos.

Konstatavus, kad suinteresuotas asmuo dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismÄ gali kreiptis per 3 metų procesinį terminÄ , taikomÄ pagal analogijÄ remiantis Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str., atsakovės sprendimas nenagrinėti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo pripažintinas neteisėtu ir nepagrįstu, todėl naikintinas (ABTÄ® 88 str. 1 d.). Dėl reikalavimų priteisti valstybinės pensijos nepriemokÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pažymėjo, kad teisės į pensijÄ turtiniai aspektai ginami pagal nuosavybės neliečiamumo principÄ , skelbiamÄ Konstitucijos 23 straipsnyje.

Konstitucinis Teismas ne kartÄ savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad asmenys, kuriems Konstitucijoje ar įstatyme nustatyta pensija buvo paskirta ir mokama, pagal Konstitucijos 23 straipsnį turi teisę reikalauti, kad jiems tokio dydžio iÅ¡mokos, kokios buvo paskirtos ir mokamos, bÅ«tų mokamos ir toliau (inter alia Konstitucinio Teismo 2003 m. liepos 4 d. nutarimas, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2012 m. vasario 6 d. nutarimas). Teisė į nuosavybę – prigimtinė žmogaus teisė. Ji grindžiama bendromis teisinių valstybių konstitucinėmis tradicijomis bei tarptautiniais įsipareigojimais, susijusiais su žmogaus teisėmis.

Nuosavybės teisių apsauga garantuojama Europos žmogaus teisių konvencijos Pirmojo Protokolo 1 straipsnio, 2000 m. gruodžio 7 d. Nicoje paskelbtos Europos SÄ jungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnio, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 17 straipsnio nuostatų. Tačiau teisė į nuosavybę nėra absoliuti. Vertinant teisę į pensijÄ nuosavybės teisių apsaugos kontekste, bÅ«tina užtikrinti visuomenės ir asmens interesų pusiausvyrÄ , todėl tam tikrais atvejais Å¡i teisė gali bÅ«ti ribojama laikantis teisinės valstybės, lygiateisiÅ¡kumo, proporcingumo principų ir kitų konstitucinių imperatyvų (mutatis mutandis žr.

Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimÄ , 2012 m. vasario 6 d. nutarimÄ ). Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos 2013-05-24 pažyma Nr. 11PP(P)-3534 (b. l.

15) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjai L. B. paskirta pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija nuo 2011-08-02 buvo perskaičiuota ir mokama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatomis, kurių konstitucingumas buvo patvirtintas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu. Kadangi pareiÅ¡kėja buvo dirbantis asmuo ir turėjo draudžiamųjų pajamų, jos pensija buvo dar kartÄ perskaičiuota ir sumažinta, pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, kurios Konstitucinio Teismo buvo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai.

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjos užtarnautos valstybinės pensijos sumažinimas remiantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu reiÅ¡kia teisinį netikrumÄ , pareiÅ¡kėjos teisėtų lÅ«kesčių paneigimÄ Ä¯dėjus atitinkamas pastangas turėti didesnes pajamas, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinto nuosavybės neliečiamumo principo, konstitucinio lygiateisiÅ¡kumo, proporcingumo principų pažeidimÄ , todėl toks pensijos sumažinimas nėra pateisinamas.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjai L.

B. laikotarpiu imtinai nuo 2011-08-02 iki 2012-08-31 buvo nepagrįstai neiÅ¡mokėta valstybinės pensijos dalis, pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismo paskaičiavimu tai sudaro 11072,41 Lt (skirtumas tarp pensijos, perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo 4 str., ir pensijos, perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo 5 str., b. l. 15). PareiÅ¡kėjos pensijos sumažinimas, pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatas, laikytinas atliktu teisėtai ir pagrįstai.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama administracinę bylÄ dėl teisėjams neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, nurodė, kad pensijos dalis po Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo buvo neiÅ¡mokėta ne dėl teisėjams valstybinę pensijÄ mokančios institucijos – Nacionalinės teismų administracijos – kaltės, nes ji teisėtai taikė galiojusias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai, todėl neiÅ¡mokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės. Teismas taip pat konstatavo, kad ginčas yra kilęs dėl pensijos dalies priteisimo, todėl jam spręsti turėjo bÅ«ti pritaikytos valstybinių pensijų teisinius santykius, o ne civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos (žr. 2012-07-23 nutartį adm. byla Nr. A552-2747/2012).

Toks teismo aiÅ¡kinimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjai pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalis buvo neiÅ¡mokėta ne dėl VRM kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimas nustatė tokį teisinį reguliavimÄ , kuris vėliau buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, todėl neiÅ¡mokėtos pensijos dalis pareiÅ¡kėjai priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės. Vyriausybė 2010-07-07 nutarimu Nr. 992 nustatė, kad valstybei (Vyriausybei) bylose dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų, neiÅ¡mokėtų pagal Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinÄ jį įstatymÄ , priteisimo atstovauja institucijos, kurios skiria ir moka pareigÅ«nų ir karių valstybines pensijas.

Atsižvelgiant į tai, remiantis 2013-05-24 pažyma Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos pažyma Nr. 11PP(P)-3534 ir Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, pareiÅ¡kėjai L. B. laikotarpiu imtinai nuo 2011-08-02 iki 2012-08-31 pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnį, priteistina 11072,41 Lt pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemoka iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad priimto įpareigojimo vykdymas gali pareikalauti papildomų valstybės biudžeto lėšų panaudojimo, todėl įvertinęs valstybės biudžeto vykdymo procedÅ«ras, asignavimų valdytojų teises bei valstybės biudžeto iÅ¡laidų sampratÄ , sprendžia, kad teismo priimtas įpareigojimas – pareiÅ¡kėjos naudai priteisti 11072,41 Lt pensijos nepriemokÄ iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, gali bÅ«ti įgyvendintas per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, remiantis anksčiau sprendime iÅ¡dėstytais motyvais bei vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, pareiÅ¡kėjos skundas tenkintinas (ABTÄ® 88 str. 2 p.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniais, n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjos L. B. skundÄ tenkinti.Priteisti pareiÅ¡kėjai L. B. iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, 11072,41 Lt (vienuolika tÅ«kstančių septyniasdeÅ¡imt du litus keturiasdeÅ¡imt vienÄ centÄ ) neiÅ¡mokėtÄ pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį laikotarpiu imtinai nuo 2011-08-02 iki 2012-08-31 pritaikius Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas. Ä®pareigoti atsakovę Lietuvos valstybę, atstovaujamÄ Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, susidariusiÄ 11072,41 Lt pensijos nepriemokÄ iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjai per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2013 m. gegužės 27 d. sprendimÄ Nr. 1D-5309(11).   Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                                                       Gintaras Dzedulionis             RÅ«ta Miliuvienė                                                                                                                          Margarita Stambrauskaitė            Â