2025-06-11 Nr. AB-10129-3-63-3-00331-2024-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-168-525/2025

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00331-2024-0

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Beatos Martišienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Uolanta“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Uolanta“ dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos ir delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir VASA, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Uolanta“ (toliau – ir UAB „Uolanta“, atsakovas) 135,88 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir 7,28 Eur delspinigių.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-817 patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais (toliau – ir Nuostatai), atlieka komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje bei vykdo rinkliavos apskaičiavimą, apskaitą, surinkimo kontrolę ir nepriemokų išieškojimą.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) valdė nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nekilnojamojo turto objektas), todėl atsakovui tenka prievolė mokėti rinkliavą, apskaičiuotą atsižvelgiant į valdomo nekilnojamojo turto plotą ir kitus Nuostatuose apibrėžtus nekilnojamojo turto parametrus. Ginčo laikotarpiu bendra mokėtina rinkliavos suma sudaro 135,88 Eur. Atsakovui pradelsus sumokėti rinkliavos mokestį, jam kyla pareiga sumokėti ir delspinigius, kurie šio prašymo surašymo dieną sudaro 7,28 Eur.

II. 4. Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 9 d. sprendimu tenkino pareiškėjo VASA prašymą – priteisė pareiškėjui iš atsakovo 135,88 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir 7,28 Eur delspinigių.

5. Teismas byloje nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas, todėl atsakovui tenka pareigą mokėti vietinę rinkliavą.

6. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas nebuvo vietinės rinkliavos mokėtojas ar tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku. Iš pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas informavo atsakovą apie susidariusią skolą ir apie jo (atsakovo) pareigą sumokėti vietinę rinkliavą Nuostatų nustatyta tvarka bei terminais. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų padengęs vietinės rinkliavos įsiskolinimą.

7. Teismas sprendė, kad pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovo vietinės rinkliavos įsiskolinimą yra pagrįstas, todėl priteisė pareiškėjui iš atsakovo 135,88 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą už ginčo laikotarpį ir 7,28 Eur delspinigių.

III. 8. Atsakovas UAB „Uolanta“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo prašymą atmesti.

9. Atsakovas nurodo, kad jis nesukūrė jokių atliekų nekilnojamojo turto objekte, valstybės įmonės Registrų centro Sutarčių registre nėra registruota jokių sutarčių, pagrindžiančių šio nekilnojamojo turto objekto naudojimą, tarp pareiškėjo ir atsakovo nebuvo pasirašyta jokia rašytinė sutartis ir nebuvo sudarytas rašytinis susitarimas dėl atliekų tvarkymo, todėl atsakovas ginčo laikotarpiu turi būti atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo už atliekų surinkimą ir tvarkymą.

10. Atsakovas pažymi, kad vien nekilnojamojo turto nuosavybės turėjimas nėra pagrindas taikyti rinkliavą, kuomet nėra teikiama jokia paslauga. Atsakovui priklausančios patalpos nebuvo naudojamos, todėl rinkliava už nekilnojamojo turto objektą paskaičiuota ir priteista nepagrįstai.

11. Atsakovo teigimu, pareiškėjas, siųsdamas mokėjimo pranešimus, pažeidė Nuostatų 66 punktą, nes pranešimai atsakovui nebuvo įteikti, o pareiškėjas nesiėmė kitų būdų, siekdamas juos įteikti. Atsakovo vertinimu, teismas nepakankamai išsamiai įvertino byloje esančias aplinkybes dėl rinkliavos mokėtojo informavimo pareigos nesilaikymo ir nepagrįstai priteisė iš atsakovo vietinės rinkliavos įsiskolinimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas, nustatęs, kad atsakovas turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą, tačiau ginčo laikotarpiu jos nemokėjo, tenkino pareiškėjo VASA pašymą ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 135,88 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir 7,28 Eur delspinigių, pagrįstumas ir teisėtumas.

13. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo aprašomojoje ir motyvuojamojoje dalyse nurodė klaidingus nekilnojamojo turto objekto duomenis, t. y. vietoj objekto, esančio (duomenys neskelbtini), nurodė nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat pirmosios instancijos teismo sprendimo aprašomoje ir motyvuojamoje dalyse yra rašymo apsirikimų dėl bendros vietinės rinkliavos skolos ir apskaičiuotų delspinigių bei laikotarpio, kuriuo atsakovas valdė nekilnojamojoje turto objektą.

14. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuota pareiga mokėti vietinę rinkliavą, nes, atsakovo teigimu, jis nesukūrė jokių atliekų, byloje nėra duomenų, kad nekilnojamojo turto objekte atsakovas vykdytų veiklą, su atsakovu pareiškėjas nebuvo sudaręs sutarties dėl atliekų vežimo, atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie mokėjimo pranešimus.

15. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 straipsnio 1 dalis).

16. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kuriais jis neigia pareigą mokėti vietinę rinkliavą, pažymi, kad vietinės rinkliavos yra numatytos aukščiausios teisinės nacionalinės galios teisės akte – Konstitucijoje, kurios 121 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja specialusis įstatymas – Rinkliavų įstatymas. Šiuo įstatymu yra numatytos valstybės ir vietinės rinkliavos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2065-520/2020). Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Kadangi Rinkliavų įstatymas šios nuostatos niekaip nedetalizuoja, ji vertintina sistemiškai kartu su kitais teisės aktais, inter alia (be kita ko) Atliekų tvarkymo įstatymu, pagal kurio 2 straipsnio 17 dalį atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų. Pagal to paties įstatymo 301 straipsnio 1 dalį, organizuojant komunalinių atliekų tvarkymą, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo arba kiti toje dalyje išvardinti asmenys, įvardijami kaip įgalioti asmenys, o pagal 2 dalį – „nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato aplinkos ministras, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą“.

17. Įgyvendindama Rinkliavų įstatymo nuostatomis suteiktą diskreciją, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatus. Pagal Nuostatų (akto redakcijos, galiojusios nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.) 6.5 punktą, rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą; rinkliavos mokėtojas – rinkliava apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto (toliau – ir NTO) savininkas arba kitas atliekų turėtojas, kuriam yra nustatyta prievolė mokėti rinkliavą (6.6 p.).

18. Rinkliavos nuostatų 8 punkte įtvirtinta, kokie asmenys yra laikomi rinkliavos mokėtojais. Rinkliavos mokėtoju, be kita ko, laikomas NTO savininkas (8.1 p.); NTO savininko atstovas pagal įstatymą (8.2 p.); NTO savininko įgaliotas asmuo – rinkliava apmokestinamų patalpų nuomininkai, kiti asmenys, valdantys NTO panaudos ar kitais pagrindais, kai atitinkama daiktinė teisė įregistruota Nekilnojamojo turto registre – pagal nuomininkų, kitų asmenų, valdančių NTO panaudos ir kitais pagrindais, pateiktus prašymus (8.3 p.).

19. Vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimais principo „teršėjas moka“ aspektu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą pažymi, jog savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010; 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011; 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012; kt.). Paprastai atitinkamo nekilnojamojo turto naudojimas (pvz., gyventi, ūkinei veiklai vykdyti ar kitais tikslais) suponuoja komunalinių atliekų susidarymą (atsiradimą, pagaminimą), kurios turi būti tvarkomos Atliekų tvarkymo įstatymo ir jį įgyvendinančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, inter alia (be kita ko) savivaldybių organizuotose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, o tokiu nekilnojamuoju turtu disponuojantys, jį valdantys ar (ir) naudojantys asmenys paprastai atitinka „atliekų turėtojo“ sąvoką Atliekų tvarkymo įstatymo prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1705-492/2021; kt.).

20. Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vietinė rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Vietinė rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, todėl vietinė rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012; 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2023 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-259-629/2023; kt.). Akcentuotina, kad šioje byloje ginčas kilęs dėl atsakovo pareigos mokėti vietinę rinkliavą, o ne dėl komunalinės paslaugos galbūt nepagrįsto neteikimo ar netinkamai teikiamos komunalinės paslaugos, todėl atsakovo argumentai dėl tarp pareiškėjo ir atsakovo nesudarytos sutarties, dėl nesuteiktų paslaugų nėra teisiškai reikšmingi, nes asmens pripažinimas ginčo rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su atliekų tvarkytojų pareigų tinkamu vykdymu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2510-520/2016).

21. Pagal bendrą taisyklę, atliekų turėtojų pareiga mokėti vietinę rinkliavą yra siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog faktinė aplinkybė, kad atitinkamas asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1390-438/2020).

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovas ginčo laikotarpiu valdė nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą. Taigi atsakovas ginčo laikotarpiu atitiko vieną iš vietinės rinkliavos mokėtojų požymių – nuosavybės teise valdė nekilnojamojo turto objektą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, o vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju Nuostatų prasme ir turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą.

23. Teisėjų kolegija dėl atsakovo teiginių, kad jis Nuostatų 66 punkte nustatyta tvarka nebuvo tinkamai informuotas apie vietinės rinkliavos mokėjimą, pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad rinkliavos mokėtojo netinkamas informavimas apie pareigą mokėti vietinę rinkliavą negali būti pagrindas netenkinti prašymo dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo priteisimo (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eTA-615-815/2023).

24. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020 ir kt.). Antra vertus, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pavyzdžiui, valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018; 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2491-442/2018; kt.). Įrodinėjimo našta, kad atliekos nebuvo sukauptos (susidariusios), tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016; 2020 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020). Tik atsakovui įrodžius, kad atliekos nebuvo sukauptos (nesusidarė), atsiranda pagrindas vertinti, ar nėra vietinės rinkliavos nuostatuose rinkliavos mokėtoju įvardinto asmens pareigos mokėti atitinkamą vietinę rinkliavą ar jos dalį.

25. Byloje nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų, kad atliekos atsakovui nuosavybės teise valdomame objekte nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. nesusidarė, ar kad atsakovas Nuostatų 72 punkte nustatyta tvarka būtų atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo.

26. Įvertinusi tai, kad pareiškėjas siųstuose atsakovui mokėjimo pranešimuose pateikė išsamius rinkliavos skaičiavimus, o atsakovas nagrinėjamoje byloje rinkliavos apskaičiavimo teisingumo neginčija, kad rinkliava atsakovui buvo apskaičiuota, remiantis Nuostatuose patvirtintais rinkliavos dydžiais ir Nekilnojamojo turto registro centro duomenimis apie atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, taip pat tai, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovui būtų suteikta lengvata ir jis neprivalo mokėti vietinės rinkliavos, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu, jog atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoju, turinčiu pareigą mokėti vietinę rinkliavą, todėl pareiškėjo prašymas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo buvo pagrįstai tenkintas.

27. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Uolanta“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Beata Martišienė