645ef791-eaff-4a14-9959-3a7c34d1df8d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. eI-4197-171/2016Proceso Nr. 3-61-3-04631-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.15.2.3.1; 15.2.3.2; 3.6; 3.21(S)              VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 9 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, dalyvaujant pareiškėjui M. K., pareiškėjai V. L., pareiškėjų atstovui advokatui Justui Viliui, atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, atstovėms J.

K. ir N. S., trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Freshtravel“ atstovui advokatui Viliui Malinauskui, trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos atstovei A. A., trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio turizmo departamento atstovei R. L., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų I. T.-B., A. B., D. T.-B., M. K., H. M., A. M. (A. M.), L. J., A. J., V. L. ir K. L. patikslintÄ skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos Å«kio ministerija (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos Å«kio ministerija, Valstybinis turizmo departamentas prie Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Freshtravel“, Ergo Insurance SE Lietuvos filialas, Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija), dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjai kreipėsi į teismÄ su patikslintu skundu, kuriame praÅ¡o:

1) iÅ¡ atsakovės solidariai priteisti 1 045,48 Eur turtinę žalÄ pareiÅ¡kėjams A. B., I. T.-B. ir D. T.-B.;

2) iÅ¡ atsakovės priteisti 890,33 Eur turtinę žalÄ pareiÅ¡kėjui M. K.;

3) iÅ¡ atsakovės solidariai priteisti 704,13 Eur turtinę žalÄ pareiÅ¡kėjams H. M. ir A. M. (A. M.);

4) iÅ¡ atsakovės solidariai priteisti                1 215,06 Eur turtinę žalÄ pareiÅ¡kėjams L. J. ir A. J.;

5) iÅ¡ atsakovės solidariai priteisti 1 215,06 Eur turtinę žalÄ pareiÅ¡kėjams V. L. ir K. L.;

6) priteisti pareiškėjams A. B., I. T.-B., D. T.-B., M. K., H. M., A. M. (A. M.), L. J., A. J., V. L. ir K. L. po 500 Eur kiekvienam neturtinei žalai atlyginti;

7) priteisti iÅ¡ atsakovės penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;

8) priteisti Å¡ias bylinėjimosi iÅ¡laidas: A. B., I. T.-B. ir D. T.-B. solidariai priteisti 156,82 Eur sumÄ ; M. K. priteisti 133,55 Eur sumÄ ; H. M. ir A. M. (A. M.) solidariai priteisti 111,13 Eur sumÄ ; L. J. ir A. J. solidariai priteisti 182,26 Eur sumÄ ; V. L. ir K. L. solidariai priteisti 182,26 Eur sumÄ .PareiÅ¡kėjai paaiÅ¡kino, kad uždaroji akcinė bendrovė „Freshtravel“ yra kelionių organizatorė, organizavusi turistams poilsines keliones iki 2014 m. lapkričio 14 d., kai paskelbė apie savo nemokumÄ ir veiklos sustabdymÄ .

Ä® UAB „Freshtravel“ organizuotas turistines keliones buvo iÅ¡vykę nemažai turistų, o kiti turistai, pirkę UAB „Freshtravel“ paslaugas, į keliones taip ir neiÅ¡skrido. Už neįvykusias keliones turistams pinigai nebuvo grÄ Å¾inti. Dalį pinigų kai kuriems turistams yra kompensavusi UAB „Freshtravel“ draudimo bendrovė. Turistai, kurie buvo sudarę su kelionių organizatore UAB „Freshtravel“ turizmo paslaugų teikimo sutartis, tačiau jiems nuo              2014 m. lapkričio 14 d. nebuvo suteiktos sutartyse numatytos turizmo paslaugos (kelionė visiÅ¡kai neįvyko), arba turistai, kurie negavo dalies turizmo paslaugų (kelionė nutraukta anksčiau laiko ir / arba turistai patyrė papildomų iÅ¡laidų kelionėje) praÅ¡ymus grÄ Å¾inti pinigus pateikė per kelionių agentÅ«ras arba tiesiai Turizmo departamentui. 2015 m. vasario 3 d.

Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-478-653/2015 UAB „Freshtravel“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Bankroto administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė „Valdsita“. UAB „Freshtravel“ paslaugų vartotojai, kuriems Å¡i įmonė nesuteikė turizmo paslaugų, bei vartotojai, kuriems nebuvo suteikta dalis turizmo paslaugų, Valstybiniam turizmo departamentui prie Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijos (toliau – ir Turizmo departamentas) pateikė praÅ¡ymus grÄ Å¾inti pinigus.2015 m. birželio 27 d.

Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija, atstovaudama nukentėjusių vartotojų interesams, kreipėsi į Turizmo departamentÄ , kad Å¡is pateiktų informacijÄ apie fizinius asmenis, kurie nukentėjo dėl UAB „Freshtravel“ nemokumo, bei informacijÄ apie jų patirtus nuostolius. 2015 m. liepos 29 d. iÅ¡ Turizmo departamento buvo gautas atsakymas į praÅ¡ymÄ , kuriame nurodyta, kad Turizmo departamentas yra gavęs 813 praÅ¡ymų dėl UAB „Freshtravel“ nemokumo atlyginti turistų patirtus nuostolius dėl neįvykusių kelionių ar iÅ¡ dalies suteiktų paslaugų pagal 781 turizmo paslaugų teikimo sutartį.

Turizmo departamentui įvertinus gautus nukentėjusių turistų praÅ¡ymus, paaiÅ¡kėjo, kad bendra jų patirtų nuostolių suma sudaro 734 090,21 Eur. Nemokios UAB „Freshtravel“ veikla buvo apdrausta 202 734 Eur sumai.2015 m. birželio 25 d. Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija, atstovaudama pareiÅ¡kėjams, kreipėsi su pretenzija į Lietuvos Respublikos Vyriausybę dėl piniginių lėšų pareiÅ¡kėjams grÄ Å¾inimo ir neturtinės žalos atlyginimo bei informavo, jog, Lietuvos Respublikai atsisakius atlyginti pareiÅ¡kėjų patirtÄ Å¾alÄ , bus kreipiamasi į teismÄ su grupės ieÅ¡kiniu, tačiau valstybės institucijos atsisakė patenkinti pretenzijÄ . 2015 m. birželio 26 d. iÅ¡ Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos buvo gautas atsakymas, kad 2015 m. birželio 22 d. pretenzija persiųsta Lietuvos Respublikos Å«kio ministerijai (toliau – Ūkio ministerija), o 2015 m. liepos 2 d. iÅ¡ Ūkio ministerijos buvo gautas atsakymas, jog ji kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę dėl pasitarimo suÅ¡aukimo ir į pretenzijÄ bus atsakyta po minėto pasitarimo.

Taigi tiek iki ieÅ¡kinio padavimo dienos, tiek iki Å¡io patikslinto skundo pateikimo dienos Lietuvos valstybė pareiÅ¡kėjams žalos neatlygino.PareiÅ¡kėjai paaiÅ¡kina, kad A. B., I. T.-B. ir D. T.-B. iÅ¡ internetinio portalo Beta.lt įsigijo 7 dienų poilsinę kelionę į FuerteventurÄ . 2014 m. rugpjūčio 25 d. su kelionių organizatore UAB „Freshtravel“ sudarė turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr. PT002372, už poilsinę kelionę sumokėjo 3 798 Lt. Poilsinė kelionė turėjo bÅ«ti suorganizuota 2014 m. lapkričio 29 d.

– 2015 m. gruodžio 5 d., tačiau minėta asmenų Å¡eima į kelionę neiÅ¡vyko, nes kelionių organizatorė UAB „Freshtravel“ paskelbė apie savo nemokumÄ ir veiklos sustabdymÄ . 2015 m. rugsėjo 8 d. ERGO Insurance SE Lietuvos filialas A. B., I. T.-B. ir D. T.-B. iÅ¡mokėjo 54,52 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . Likusi negrÄ Å¾inta suma 3 asmenų Å¡eimai už neįvykusiÄ kelionę yra 1 045,48 Eur (3 609,83 Lt). M. K. 2014 m. lapkričio 5 d. su kelionių organizatore UAB „Freshtravel“ sudarė turizmo paslaugų sutartį Nr. PT004229 dėl 6 dienų kelionės į MadeirÄ 2014 m. lapkričio 22–28 d.

Už kelionę buvo sumokėta 3 598 Lt suma pagal iÅ¡ankstinę kelionių agentÅ«ros UAB „Kelionių agentas“ iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 140038. Kelionė M. K. nebuvo suorganizuota, nes kelionių organizatorė UAB „Freshtravel“ paskelbė apie nemokumÄ ir veiklos sustabdymÄ .    2015 m. gegužės 22 d. M. K. Turizmo departamentui pateikė praÅ¡ymÄ inicijuoti            UAB „Freshtravel“ sumokėtų pinigų kompensavimo procedÅ«rÄ . 2015 m. liepos 27 d. iÅ¡ Turizmo departamento buvo gautas atsakymas dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo, o 2015 m. rugsėjo 9 d. draudimo įmonė ERGO Insurance SE Lietuvos filialas M.

K. iÅ¡mokėjo 47,52 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . Taigi Å¡io pareiÅ¡kimo pateikimo dienÄ M. K. yra negrÄ Å¾inta              890,33 Eur (3 074,13 Lt) suma.H. M. ir A. M. iÅ¡ internetinio portalo Beta.lt įsigijo 7 dienų (2015 m. vasario 28–kovo 6 d.) poilsinę kelionę į HurgadÄ . 2014 m. lapkričio 10 d. su kelionių organizatore UAB „Freshtravel“ buvo pasiraÅ¡yta turizmo paslaugų teikimo sutartis Nr. PT004359, už kelionę sumokėta 2 558 Lt. Turizmo paslaugų teikimo sutartyje nurodytu laiku kelionė suorganizuota nebuvo, nes kelionių organizatorė UAB „Freshtravel“ paskelbė apie savo nemokumÄ ir veiklos sustabdymÄ . 2014 m. lapkričio 24 d.

H. M. ir A. M. kreipėsi į uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „Cherry Media“ LT ir Turizmo departamentÄ dėl kompensavimo procedÅ«ros už neįvykusiÄ kelionę inicijavimo. 2015 m. liepos 27 d. iÅ¡ Turizmo departamento buvo gautas raÅ¡tas Nr. SD-856, kuriame nurodyta, kad bus grÄ Å¾inta 36,72 Eur suma kaip kompensacija už patirtÄ Å¾alÄ , tačiau iki pareiÅ¡kimo pateikimo dienos draudimo iÅ¡mokos H. M. ir A. M. nėra gavę. Taigi H. M. ir A. M. už neįvykusiÄ kelionę yra negrÄ Å¾inta 740,85 Eur (2 558 Lt) suma.

L. J., A. J., V. L. ir K. L. iÅ¡ kelionių organizatorės UAB „Freshtravel“ įsigijo kelionę 2014 m. lapkričio 29–gruodžio 5 d. į FuerteventurÄ . Už kelionę minėti asmenys UAB „Freshtravel“ sumokėjo 2 621,05 Eur. Kelionė minėtai asmenų grupei nebuvo suorganizuota, nes kelionių organizatorė UAB „Freshtravel“ paskelbė apie savo nemokumÄ ir veiklos sustabdymÄ . 2014 m. lapkričio 18–19 d. minėti asmenys kreipėsi į Turizmo departamentÄ praÅ¡ydami inicijuoti UAB „Freshtravel“ sumokėtų pinigų kompensavimo procedÅ«rÄ .

L. J. ir A. J. buvo grÄ Å¾intas 10,38 Eur komisinis mokestis bei iÅ¡mokėta 63,37 Eur draudimo iÅ¡moka. V. L. ir K. L. buvo grÄ Å¾intas 53,82 Eur komisinis mokestis bei iÅ¡mokėta 63,37 Eur draudimo iÅ¡moka. Taigi likusi L. J. ir A. J. negrÄ Å¾inta suma už neįvykusiÄ kelionę yra 1 215,06 Eur                    (4 195,36 Lt), o V. L. ir K. L. yra negrÄ Å¾inta 1 215,06 Eur (4 195,36 Lt) suma už neįvykusiÄ kelionę.PareiÅ¡kėjai nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog dauguma jų į keliones turėjo vykti ne po vienÄ , o tam tikromis grupėmis ar Å¡eimomis, ir už keliones mokėjo vienas ar keli asmenys, tačiau žalÄ patyrė visi turėję keliauti asmenys, praÅ¡o teismo priteisti turtinę žalÄ konkrečioms pareiÅ¡kėjų grupėms (Å¡eimoms) solidariai, nekonkretinant, kokiÄ turtinę žalÄ kiekvienas pareiÅ¡kėjas yra patyręs atskirai, nes tai netikslinga.PareiÅ¡kėjai skundo reikalavimus atlyginti turtinę žalÄ grindžia 1990 m. birželio 13 d.

Europos Bendrijų Tarybos direktyvos „Dėl kelionių, atostogų ir organizuotų iÅ¡vykų paketų (90/314/EEB)“ (toliau – ir Direktyva) 7 straipsniu, kuriame įtvirtinta nuostata, kad kelionių organizatorius ir (arba) kelionių pardavimo agentas, kuris yra sutarties Å¡alis, turi pateikti pakankamas garantijas, kad įmokėti pinigai bus grÄ Å¾inti arba vartotojas nemokumo atveju bus repatrijuotas, bei 8 straipsniu, kuriame nurodyta, jog valstybės narės gali priimti arba pateikti griežtesnes vartotojų teisių gynimo nuostatas Å¡ios direktyvos taikymo srityje.

Nurodė, kad Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl kelionės paslaugų paketų ir rinkinių, kuria keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 bei Direktyva 2011/83/ES ir panaikinama Tarybos direktyva 90/314/EEB, 34 punkte nurodyta, jog valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kelionės paslaugų paketÄ ar rinkinį įsigyjantys keliautojai bÅ«tų visapusiÅ¡kai apsaugoti organizatoriaus, agento, padėjusio sudaryti kelionės paslaugų rinkinį, ar bet kurio paslaugų teikėjo nemokumo atveju.

Valstybės narės, kuriose yra įsisteigę organizatoriai ir agentai, padedantys įsigyti kelionės paslaugų rinkinius, turėtų užtikrinti, kad tokius kelionės paslaugų derinius siÅ«lantys pardavėjai pateiktų keliautojų sumokėtų sumų grÄ Å¾inimo ir tų asmenų repatrijavimo nemokumo atveju garantÄ . Valstybėms narėms paliekama galimybė savo nuožiÅ«ra nustatyti apsaugos nemokumo atveju bÅ«dus, tačiau jos turėtų užtikrinti, kad nacionalinės apsaugos nemokumo atveju sistemos bÅ«tų veiksmingos ir garantuotų skubiÄ keliautojų repatriacijÄ bei sumokėtų sumų sugrÄ Å¾inimÄ nemokumo atveju.

Reikalaujama apsauga nemokumo atveju turėtų bÅ«ti derinama su faktine finansine organizatoriaus, agento ar paslaugų teikėjo veiklos rizika, įskaitant jų parduodamų kelionės paslaugų derinio tipÄ , numatomus sezoninius svyravimus bei iÅ¡ankstinio mokėjimo dydį ir bÅ«dus. Vadovaujantis 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje, tada, kai apsauga nemokumo atveju užtikrinama garantiniu raÅ¡tu ar draudimo liudijimu, ji negali bÅ«ti apribojama atitinkamoje valstybėje narėje įsisteigusių finansinės veiklos vykdytojų patvirtinimu.Europos SÄ jungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis (Lietuvos Respublikos konstitucinio akto „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos SÄ jungoje“ 2 d.).

Europos SÄ jungos direktyvos yra privalomos kiekvienai valstybei narei, kuriai jos skirtos, dėl rezultato, kurį reikia pasiekti, tačiau nacionalinės valdžios institucijos pasirenka direktyvų įgyvendinimo formÄ ir bÅ«dus (Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo 288 str. 3 d.). Å iuo atveju Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme (toliau – Turizmo įstatymas) yra nurodyta, kad Direktyva 90/314 yra įgyvendinamasis Europos SÄ jungos aktas, tačiau, pareiÅ¡kėjų manymu, Lietuvos valstybė nėra tinkamai jos įgyvendinusi.

Turizmo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kelionių agentÅ«ros, kelionių agentai privalo turėti galiojantį draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimÄ arba finansų įstaigos laidavimÄ ar garantijÄ , kurie jų nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti turisto grÄ Å¾inimÄ Ä¯ pradinę jo iÅ¡vykimo vietÄ ir už organizuotÄ turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų sumos, atitinkančios nesuteiktų paslaugų kainÄ , grÄ Å¾inimÄ turistui, jei prasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiÅ¡kėja, kad kelionės organizatorius negalės toliau vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties, nes kelionių agentÅ«ra ar kelionių agentas nesumokėjo visų ar dalies pinigų už organizuotÄ turistinę kelionę kelionių organizatoriui; už organizuotÄ turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų sumos, atitinkančios nesuteiktų paslaugų kainÄ , grÄ Å¾inimÄ turistui, jei dar neprasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiÅ¡kėja, kad kelionės organizatorius negalės įvykdyti prievolių turistui, nes kelionių agentÅ«ra ar kelionių agentas nesumokėjo pinigų už organizuotÄ turistinę kelionę kelionių organizatoriui.

To paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog kelionių agentūrų ir kelionių agentų prievolių, atsirandančių šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais, įvykdymo užtikrinimo suma yra ne mažesnė kaip 5 procentai kelionių agentūros ar kelionių agento praėjusių kalendorinių metų metinių įplaukų. Kai pasirašomų draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimo sutarties arba finansų įstaigos laidavimo ar garantijos sutarties galiojimo laikotarpis yra nuo trijų mėnesių iki vienų metų, prievolių įvykdymo užtikrinimo suma apskaičiuojama pagal kelionių agentūros ar kelionių agento praėjusių kalendorinių metų atitinkamo laikotarpio įplaukas.

Laidavimo draudimo dėl kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo tvarkos apraÅ¡o (toliau – ir ApraÅ¡as), patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 756 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 7 d. nutarimo Nr. 1421 redakcija), XI skyriaus 29 punkte nurodyta, kad, įvykus draudžiamajam įvykiui, atsakingas laidavimo draudimo draudikas, nevirÅ¡ydamas draudimo sumos, atlygina turisto grÄ Å¾inimo į pradinę jo iÅ¡vykimo vietÄ iÅ¡laidas ir už organizuotÄ turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų sumos, atitinkančios nesuteiktų paslaugų kainÄ , grÄ Å¾inimo turistui iÅ¡laidas, jei prasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiÅ¡kėja, kad kelionių organizatorius negalės toliau vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties; visas dokumentais pagrįstas turisto apgyvendinimo, maitinimo iÅ¡laidas ir (ar) savarankiÅ¡ko sugrįžimo į pradinę turisto iÅ¡vykimo vietÄ , nurodytÄ turizmo paslaugų teikimo sutartyje, iÅ¡laidas, taip pat negautų pagal turizmo paslaugų teikimo sutartį apmokėtų paslaugų vertę; už organizuotÄ turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų grÄ Å¾inimÄ turistui, jei dar neprasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiÅ¡kėja, kad kelionių organizatorius negalės pradėti vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties;

įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos teismo sprendimu turistui priteistus turtinius nuostolius, susidariusius dėl to, kad kelionių organizatorius neįvykdė ar negalėjo įvykdyti savo prievolių. To paties skyriaus 34 punkte nurodyta, kad jeigu kelionių organizatoriaus turimos laidavimo draudimo sumos ar jos likučio (kai kelionių organizatoriui yra iÅ¡kelta bankroto byla arba jis likviduojamas) nepakanka ApraÅ¡o 29.1 punkte nurodytu atveju turisto grÄ Å¾inimo į pradinę jo iÅ¡vykimo vietÄ iÅ¡laidoms apmokėti, trÅ«kstamas turisto organizuoto grÄ Å¾inimo į pradinę jo iÅ¡vykimo vietÄ iÅ¡laidas Turizmo departamentui ar jo įgaliotam asmeniui po grÄ Å¾inimo į pradinę jo iÅ¡vykimo vietÄ apmoka pats turistas.PareiÅ¡kėjai teigia, kad anksčiau aptartas nacionalinės teisės aktų reglamentavimas, susijęs su turizmo paslaugų teikimu, neužtikrina, kad vartotojams bÅ«tų tinkamai ir laiku atlyginta jų patirta žala turizmo paslaugų tiekėjo nemokumo atveju.

Turizmo įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta prievolių įvykdymo užtikrinimo             priemonė – įvykdymo užtikrinimo suma ne mažesnė kaip 5 procentai kelionių agentÅ«ros ar kelionių agento praėjusių kalendorinių metų metinių įplaukų – neatitinka realybės, kad bÅ«tų pakankamai lėšų atlyginti žalÄ , kuriÄ gali patirti vartotojai. Remdamiesi Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) jurisprudencija dėl Direktyvos 90/314 7 straipsnio nuostatų įgyvendinimo, pareiÅ¡kėjai nurodė, kad Direktyvos 7 straipsnyje nustatyti įpareigojimai laikomi tinkamai perkeltais nacionalinės teisės aktais tik tada, jeigu, nesvarbu, kokiu bÅ«du, jais pasiekiamas rezultatas – vartotojui realiai užtikrinamas visų jo sumokėtų pinigų grÄ Å¾inimas ir jo repatrijavimas kelionių organizatoriaus nemokumo atveju (žr.

Teisingumo Teismo 1999-06-15 sprendimo Rechberger ir kt. byloje                    Nr. C-140/97 64 punktÄ ). Pagal Direktyvos 90/314 7 straipsnį kelionės organizatorius turi pateikti pakankamas garantijas, kad nemokumo ar bankroto atveju įmokėti pinigai bus grÄ Å¾inti arba vartotojas bus repatrijuotas, nes Å¡ių garantijų tikslas yra apsaugoti vartotojÄ nuo dėl kelionės organizatoriaus nemokumo ar bankroto kylančių ekonominių pavojų (žr. 1996 m. spalio 8 d. sprendimo Dillenkofer ir kt., C-178/94, C-179/94 ir C-l88/94-C-190/94, Rink. p. 1-4845, 34 ir 35 punktus).

Teisingumo Teismas taip pat yra nurodęs, kad Direktyvos 90/314 7 straipsniu draudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriais nepasiekiamas rezultatas vartotojui realiai užtikrinti visų jo sumokėtų pinigų grÄ Å¾inimÄ ir jo repatrijavimÄ kelionių organizatoriaus nemokumo atveju. Kadangi valstybė narė neturi jokios diskrecijos numatyti, kokiÄ rizikÄ privalo dengti garantija, kuriÄ vartotojams turi suteikti kelionių organizatorius arba kelionių pardavimo agentas, kriterijai, kurių paskirtis ar poveikis – apriboti Å¡ios garantijos apimtį, bÅ«tų akivaizdžiai nesuderinami su minėtoje direktyvoje nustatytomis pareigomis, todėl sudarytų pakankamai rimtÄ SÄ jungos teisės pažeidimÄ , dėl kurio, jei bÅ«tų nustatytas tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, galėtų kilti atitinkamos valstybės narės atsakomybė.Atkreipė dėmesį, kad Direktyvos 90/314 7 straipsnio tekste nėra nustatyta jokios konkrečios sÄ lygos, kuri bÅ«tų susijusi su kelionės organizatoriaus nemokumo priežastimi.

Å iuo klausimu             1999 m. birželio 15 d. sprendimo Rechberger ir kt. (C-140/97, Rink. p. I-3499) 74 punkte Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad Direktyvos 7 straipsnyje nustatytas įpareigojimas pasiekti tam tikrÄ rezultatÄ , t. y. užtikrinti kelionių paketo pirkėjų teisę į garantuotÄ Ä¯mokėtų lėšų kompensavimÄ ir repatriacijÄ kelionės organizatoriaus nemokumo ar bankroto atveju, taip pat kad Å¡ia garantija siekiama apsaugoti vartotojÄ nuo nemokumo, nesvarbu dėl kokių priežasčių, padarinių.

Aplinkybės, kaip antai neatsargus kelionių organizatoriaus elgesys arba ypatingų ar nenumatytų aplinkybių atsiradimas, negali bÅ«ti kliÅ«tis kompensuoti įmokėtas lėšas ir repatrijuoti vartotojÄ pagal Direktyvos 90/314 7 straipsnį (žr. minėto sprendimo Rechberger ir kt. 75 ir 76 punktus). Be to, tokį Direktyvos 90/314 7 straipsnio aiÅ¡kinimÄ patvirtina jos siekiamas tikslas – užtikrinti aukÅ¡tÄ vartotojų apsaugos lygį (žr. minėto sprendimo Dillenkofer ir kt. 39 punktÄ ). Netinkamu direktyvos nuostatų perkėlimu laikoma ne tik normos neatitiktis, bet ir direktyvos tikslams prieÅ¡taraujanti nacionalinių nuostatų (kuriose inkorporuotos direktyvų normos) taikymo praktika arba tokias teisės nuostatas aiÅ¡kinanti nacionalinė jurisprudencija.

Jei netinkamai ar ne laiku perkelta direktyvos nuostata yra pakankamai aiÅ¡ki, tiksli ir besÄ lygiÅ¡ka, privatÅ«s asmenys (draudėjai, apdraustieji, nukentėję tretieji asmenys ir kt.) galėtų jomis tiesiogiai remtis teismuose (atsižvelgiant į reikalavimÄ ) (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga, Teismų praktika, Nr. 34). Dėl teisės reikalauti žalos atlyginimo ir valstybės civilinės atsakomybės paaiÅ¡kino, kad Europos SÄ jungos teisėje yra pripažįstama, jog asmuo dėl ES teisės pažeidimo patyręs žalÄ turi teisę reikalauti kompensacijos – Å¡ios svarbios teisės prielaida yra valstybės atsakomybė privačiam asmeniui dėl žalos atlyginimo.

Valstybių atsakomybė už žalÄ nėra tiesiogiai reglamentuojama Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo nuostatomis, tačiau remiantis Teisingumo Teismo jurisprudencija yra nustatytos Å¡ios valstybės narės atsakomybės sÄ lygos: pažeista teisės norma turi bÅ«ti siekiama suteikti asmenims teisių; teisės normos pažeidimas turi bÅ«ti pakankamai akivaizdus; tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp nustatytos valstybei pareigos pažeidimo ir nukentėjusių asmenų patirtos žalos.Dėl Lietuvos valstybės atsakomybės sÄ lygų egzistavimo paaiÅ¡kino, kad Direktyvos 7 straipsniu asmenims yra suteikta teisė kelionių organizatoriaus nemokumo ar bankroto atveju bÅ«ti repatrijuotiems ir teisė atgauti visus sumokėtus pinigus už kelionę.

Atsakovė, perkeldama Direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę, netinkamai įgyvendino minėtas Direktyvos nuostatas ir neužtikrino joje nurodytų tikslų, o bÅ«tent neužtikrino tinkamo nacionalinės teisės aktų reglamentavimo, susijusio su turizmo paslaugų teikimu, kad vartotojams bÅ«tų tinkamai ir laiku atlyginta jų patirta žala turizmo paslaugų tiekėjo nemokumo atveju. Pažymėjo, kad Å¡iuo atveju Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjas turėjo siaurÄ diskrecijos teisę dėl Direktyvos nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę, tačiau neužtikrino tinkamo teisinio reguliavimo, todėl, pareiÅ¡kėjų nuomone, tai yra akivaizdus ir rimtas ES teisės pažeidimas, dėl kurio atsakovei kyla atsakomybė.

Taip pat, pasak pareiÅ¡kėjų, egzistuoja ir priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovės padaryto pažeidimo – Direktyvos 7 straipsnio pažeidimo, t. y. netinkamo Direktyvos įgyvendinimo, ir atsiradusios žalos – nuostolių, kuriuos dėl UAB „Freshtravel“ nemokumo jie patyrė. Jei atsakovė bÅ«tų tinkamai įgyvendinusi DirektyvÄ , t. y. nacionalinės teisės nuostatomis bÅ«tų užtikrinusi, kad organizatoriaus nemokumo ar bankroto atveju vartotojai bus repatrijuoti ir jiems realiai bus grÄ Å¾inti visi sumokėti pinigai, nebÅ«tų žalÄ patyrusių asmenų.PareiÅ¡kėjai teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ grindžia Teisingumo Teismo 2002 m. kovo           12 d. sprendime byloje Nr. C-l 68/00 pateiktu aiÅ¡kinimu, kad „Direktyvos 90/314/EEB 5 straipsnis turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas kaip suteikiantis vartotojams teisę į neturtinės žalos, kilusios dėl paslaugų, sudarančių kelionės paketÄ , nevykdymo ar netinkamo vykdymo“.

Nurodė, kad dėl netinkamo atsakovės teisinio reguliavimo, susijusio su turizmo paslaugų teikimu, jie nukentėjo, o bÅ«tent neiÅ¡vyko į suplanuotÄ kelionę ir atsidÅ«rė tokioje situacijoje, kai iÅ¡ viso nežinojo, ar jiems bus grÄ Å¾inti sumokėti pinigai už kelionę. Dėl Å¡io nežinojimo patyrė stresÄ , neigiamas emocijas. Keliones jie ilgai planavo, taupė, pasiėmė darbe atostogų, sumokėjo nemažai pinigų, tačiau liko apgauti ir dar dėl to patyrė žalÄ . PareiÅ¡kėjai dėl neįvykusios kelionės labai iÅ¡gyveno, jautėsi nusivylę, prarado pasitikėjimÄ kelionių organizatoriais ir valstybės institucijomis.

Be to, pažymėjo, kad nuo UAB „Go Planet Travel“ nemokumo paskelbimo yra praėję daugiau kaip 9 mėnesiai. VisÄ tÄ laikÄ jie laukė ir laukia iki Å¡iol, kol jiems kas nors iÅ¡ valstybės institucijų grÄ Å¾ins visus sumokėtus pinigus už kelionę. Toks asmenų laukimas ir palikimas visiÅ¡koje nežinomybėje neabejotinai sukelia rimtus iÅ¡gyvenimus, taigi jiems turi bÅ«ti atlyginta ir moralinė žala, kuriÄ Ä¯vertino 500 eurų suma kiekvienam pareiÅ¡kėjui neindividualizuojant, nes iÅ¡ esmės jie visi identiÅ¡komis aplinkybėmis patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurie atsirado dėl netinkamo atsakovės teisinio reguliavimo turizmo srityje, o bÅ«tent įgyvendinant DirektyvÄ .

ReikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjai taip pat grindžia Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.754 straipsnio 5 dalimi bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl Å¡ios normos aiÅ¡kinimo ir taikymo.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjai ir jų atstovas prašė patikslintÄ skundÄ patenkinti remdamiesi jame iÅ¡dėstytais motyvais. Sutiko su atsakovės atstovės Ūkio ministerijos atstovių pateikta informacija, kad H. M. yra iÅ¡mokėta 36,72 Eur draudimo iÅ¡moka, ir atitinkamai patikslino savo reikalavimÄ .Atsakovė Lietuvos valstybė, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kuriai atstovauja Ūkio ministerija, atsiliepime į skundÄ su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjai skundÄ grindžia tuo, kad į Turizmo įstatymÄ neva buvo netinkamai perkelta Direktyvos 7 straipsnio nuostata, jog kelionių organizatorius ir (arba) kelionių pardavimo agentas, kuris yra sutarties Å¡alis, turi pateikti pakankamas garantijas, kad įmokėti pinigai bus grÄ Å¾inti arba vartotojas nemokumo atveju bus repatrijuotas. Skunde pareiÅ¡kėjai teigia, kad Turizmo įstatymo (iki 2014 m. lapkričio 1 d. galiojusi redakcija) 8 straipsnyje nustatytas kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo reglamentavimas nesuteikė jiems garantijų, kad kelionių organizatoriaus nemokumo atveju bus grÄ Å¾inti už keliones sumokėti pinigai arba pareiÅ¡kėjai bus repatrijuoti.

Taigi dėl Turizmo įstatymo 8 straipsnyje nustatyto reglamentavimo pareiÅ¡kėjai kvestionuoja tiek patį Turizmo įstatymÄ , tiek įstatymų leidėjo veiksmus, priimant Turizmo įstatymÄ , politinio ir ekonominio tikslingumo dėl kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«do ir dydžio požiÅ«riu ir praÅ¡o teismo šį tikslingumÄ Ä¯vertinti, nors tai daryti teismui draudžia Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas imperatyvus reglamentavimas.Atsakovės atstovės nuomone, pareiÅ¡kėjai visiÅ¡kai nepagrįstai reikalauja priteisti iÅ¡ atsakovės turtinės žalos atlyginimÄ ir 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta ir neegzistuoja deliktinės atsakomybės sÄ lyga, jog valstybė yra atlikusi neteisėtus veiksmus – yra neperkėlusi ar netinkamai perkėlusi į nacionalinę teisę Direktyvos nuostatas. Be to, teismas Å¡ioje administracinėje byloje atsisakė priimti nagrinėti pareiÅ¡kėjų skundo reikalavimÄ pripažinti, kad Lietuvos Respublika į nacionalinę teisę netinkamai perkėlė Direktyvos 7 straipsnio nuostatas ir neužtikrino, kad kelionių organizatorius ir (arba) kelionių pardavimo agentas, kuris yra sutarties Å¡alis, pateiktų pakankamas garantijas, kad įmokėti pinigai bus grÄ Å¾inti arba vartotojas nemokumo atveju bus repatrijuotas, dėl to pareiÅ¡kėjai patyrė turtinę bei neturtinę žalÄ , kaip negalinčio bÅ«ti administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.

Kadangi pareiÅ¡kėjai praÅ¡omÄ priteisti žalÄ kildina bÅ«tent iÅ¡ Å¡io reikalavimo, todėl, teismui neturint įgaliojimų jo nagrinėti, nėra galimybių nustatyti privalomų civilinės atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų (t. y. kad Lietuvos Respublika netinkamai perkėlė į nacionalinę teisę Direktyvos nuostatas) ir priežastinio ryÅ¡io tarp žalos ir neteisėtų veiksmų.Pabrėžė, kad 2011 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. XI-1496 buvo sugriežtinta kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo apskaičiavimo tvarka, padidinti prievolių įvykdymo užtikrinimo sumų procentiniai apskaičiavimo dydžiai, nustatyti kiti saugikliai bei reikalavimai dėl tinkamo kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo.

Rengiant Turizmo įstatymo pakeitimo įstatymo projektÄ ir jį priimant, buvo siekiama įgyvendinti DirektyvÄ , užtikrinant, kad kelionių organizatoriaus nemokumo atveju vartotojams bus užtikrinamas visų sumokėtų pinigų grÄ Å¾inimas ir jų repatrijavimas. Taigi, priimant Turizmo įstatymo pakeitimo įstatymÄ buvo vykdoma pareiga perkelti Direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę ir buvo pagrįstai manoma, jog įstatyme nustatomas teisinis reguliavimas bus pakankamas užtikrinti turistų teises kelionių organizatorių nemokumo atvejais.

Nauja redakcija iÅ¡dėstytame Turizmo įstatyme nustatyta, kad jis įgyvendina DirektyvÄ .Pažymėjo, kad nei viena iÅ¡ Turizmo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimÄ , nei su kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimu susiję Turizmo įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai nėra pripažinti prieÅ¡taraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir / arba įstatymams, todėl Å¡ie teisės aktai yra galiojantys ir teisėti.

Taip pat Ūkio ministerija nėra gavusi jokių kompetentingų Europos SÄ jungos institucijų ar Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo sprendimų, kurie konstatuotų faktÄ , kad Lietuvos Respublika netinkamai į nacionalinę teisę (Å¡iuo konkrečiu atveju į Turizmo įstatymÄ ) perkėlė DirektyvÄ , todėl, atsakovės atstovės manymu, nėra jokio pagrindo teigti, kad Direktyva į nacionalinę teisę – Turizmo įstatymÄ â€“ perkelta netinkamai. IÅ¡ to iÅ¡plaukia, kad nagrinėjant pareiÅ¡kėjų reikalavimus atlyginti turtinę žalÄ neegzistuoja viena iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų – valdžios institucijų (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atlikti neteisėti veiksmai, todėl pagal CK 6.271 straipsnį valstybei nekyla prievolė atlyginti žalÄ .

Taigi pareiÅ¡kėjų reikalavimai atlyginti turtinę žalÄ turi bÅ«ti atmesti. Atmetus pagrindinius pareiÅ¡kėjų reikalavimus atlyginti turtinę žalÄ , turi bÅ«ti atmestas ir papildomas reikalavimas priteisti 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas.Atsakovės atstovė nesutinka ir su pareiÅ¡kėjų reikalavimu atlyginti neturtinę žalÄ . Sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, pirmiausia turi bÅ«ti nustatytas teisinis pagrindas (įstatymas), nustatantis neturtinės žalos atlyginimo konkrečiu atveju galimybę.

Jokie teisės aktai nenustato, kad neturtinė žala atlyginama kelionės neįvykimo atveju. Ūkio ministerijos įsitikinimu, pareiÅ¡kėjai netinkamai aiÅ¡kina CK 6.754 straipsnio 5 dalies esmę bei prasmę. Nurodė, kad, lingvistiÅ¡kai aiÅ¡kinant CK 6.754 straipsnio 5 dalyje įtvirtintÄ teisės normÄ , matyti, jog įstatymų leidėjas neturtinės žalos atlyginimÄ sieja su įvykusios kelionės metu neiÅ¡sipildžiusiais turisto pagrįstais ir protingais lÅ«kesčiais, dėl kurių jis lieka kelione nepatenkintas.

O pareiga atlyginti neturtinę žalÄ siejama su jau prasidėjusia kelione, t. y. su jau prasidėjusiu konkrečių turizmo paslaugų teikimo sutartyje nurodytų paslaugų teikimu, ir turisto pagrįstų lÅ«kesčių dėl teikiamų paslaugų neiÅ¡sipildymu, kai, suteikus paslaugas, turistas lieka nepatenkintas kelione. Tačiau aptariama teisės norma nenustato galimybės atlyginti neturtinę žalÄ dėl apskritai neįvykusios kelionės. Kadangi pareiÅ¡kėjų kelionės net neprasidėjo, todėl neegzistuoja CK 6.754 straipsnio 5 dalyje nustatytas pagrindas jiems atlyginti neturtinę žalÄ .

Kadangi neturtinė žala atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais, o aptariamu atveju jos atlyginimo įstatymas nenustato, todėl nėra pagrindo jÄ atlyginti.Be to, Ūkio ministerijos nuomone, pareiÅ¡kėjai nepateikė nei jokių įrodymų, kad patyrė stresÄ , neigiamas emocijas, nepatogumus ir iÅ¡gyvenimus, nei įrodymų, pagrindžiančių praÅ¡omos atlyginti neturtinės žalos dydį. PareiÅ¡kėjų skundo teiginiai apie tariamai patirtÄ neturtinę žalÄ grindžiami tik deklaratyvaus pobÅ«džio įrodymais nepagrįstais teiginiais, taip pat bendro pobÅ«džio nusiskundimais ir abstrakčiais argumentais.

Pažymėjo ir tai, kad dalis pareiÅ¡kėjų yra mažamečiai vaikai, todėl abejotina, ar jie galėjo patirti ir suvokti neigiamÄ neįvykusių kelionių poveikį. Net jeigu neigiamÄ poveikį patyrė ir suvokė, abejotina, ar dėl to patyrė tokio pat intensyvumo ir masto neigiamus iÅ¡gyvenimus kaip suaugusieji nukentėję turistai ir dėl to galėtų reikalauti vienodo dydžio neturtinės žalos atlyginimo kaip suaugusieji nukentėję turistai. Nesant įrodyto neturtinės žalos fakto, atsakovės atstovės teigimu, nėra pagrindo atlyginti neturtinę žalÄ .Ūkio ministerijos įsitikinimu, pareiÅ¡kėjai, siekdami gauti patirtos žalos atlyginimÄ , pirmiausia turi reikÅ¡ti kreditorinius reikalavimus bankroto byloje arba civilinius ieÅ¡kinius baudžiamojo proceso metu, o ne reikalauti pinigų iÅ¡ valstybės, kadangi praÅ¡oma atlyginti žala atsirado dėl privataus juridinio asmens – UAB „Freshtravel“ – veiksmų.Atsakovės atstovės Ūkio ministerijos atstovės teismo posėdyje su pareiÅ¡kėjų skundu nesutiko remdamosi atsiliepime į patikslintÄ skundÄ iÅ¡dėstytais argumentais.

Teismo posėdyje pateikė ERGO Insurance SE Lietuvos filialo raÅ¡tÄ , kad H. M. iÅ¡mokėta 36,72 Eur draudimo iÅ¡moka.Trečiasis suinteresuotas asmuo Turizmo departamentas atsiliepimo į patikslintÄ skundÄ nepateikė. Trečiojo suinteresuoto asmens Turizmo departamento atstovė teismo posėdyje palaikė atsakovės pozicijÄ ir prašė skundo netenkinti. Pabrėžė, kad Turizmo departamentas tinkamai vykdė kelionių organizatoriaus veiklos kontrolę ir jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Turizmo departamentas savo veikloje vadovaujasi galiojančiais teisės aktais.Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Freshtravel“ atsiliepimo į skundÄ nepateikė.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Freshtravel“ atstovas palaikė patikslintÄ pareiÅ¡kėjų skundÄ .Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija atsiliepimo į patikslintÄ skundÄ nepateikė. Teismo posėdyje Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos atstovė palaikė patikslintÄ pareiÅ¡kėjų skundÄ . Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Remiantis byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad A. B., I. T.-B. ir D. T.-B. iÅ¡ internetinio portalo Beta.lt įsigijo 7 dienų poilsinę kelionę į FuerteventurÄ . 2014 m. rugpjūčio 25 d. pareiÅ¡kėjai su kelionių organizatore                      UAB „Freshtravel“ sudarė turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr. PT002372 ir už poilsinę kelionę sumokėjo 3 798 Lt.

Poilsinė kelionė turėjo bÅ«ti suorganizuota 2015 m. lapkričio 29 d. – 2015 m. gruodžio 5 d., tačiau minėta asmenų Å¡eimÄ Ä¯ kelionę neiÅ¡vyko, nes kelionių organizatorė                      UAB „Freshtravel“ paskelbė apie savo nemokumÄ ir veiklos sustabdymÄ . 2015 m. rugsėjo 8 d. ERGO Insurance SE Lietuvos filialas A. B., I. T.-B. ir D. T.-B. iÅ¡mokėjo 54,52 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . Likusi negrÄ Å¾inta suma 3 asmenų Å¡eimai už neįvykusiÄ kelionę yra 1 045,48 Eur.

M. K. 2014 m. lapkričio 5 d. su kelionių organizatore UAB „Freshtravel“ sudarė turizmo paslaugų sutartį Nr. PT004229 dėl 6 dienų kelionės į MadeirÄ 2014 m. lapkričio 22–28 d. Už kelionę sumokėjo 3 598 Lt pagal iÅ¡ankstinę kelionių agentÅ«ros UAB „Kelionių agentas“ iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 140038. Kelionė M. K. nebuvo suorganizuota, nes kelionių organizatorė UAB „Freshtravel“ paskelbė apie nemokumÄ ir veiklos sustabdymÄ . 2015 m. gegužės 22 d.

M. K. pateikė Turizmo departamentui praÅ¡ymÄ inicijuoti kompensavimo procedÅ«rÄ dėl UAB „Freshtravel“ sumokėtų pinigų. 2015 m. liepos 27 d. iÅ¡ Turizmo departamento gavo atsakymÄ dėl draudimo iÅ¡mokos mokėjimo, o 2015 m. rugsėjo 9 d. draudimo įmonė ERGO Insurance SE Lietuvos filialas M. K. iÅ¡mokėjo 47,52 Eur draudimo iÅ¡mokÄ . M. K. yra negrÄ Å¾inta 890,33 Eur suma. H. M. ir A. M. iÅ¡ internetinio portalo Beta.lt įsigijo 7 dienų nuo 2015 m. vasario 28–kovo 6 d. poilsinę kelionę į HurgadÄ . 2014 m. lapkričio 10 d. su kelionių organizatore UAB „Freshtravel“ pasirašė turizmo paslaugų teikimo sutartį Nr. PT004359 ir už kelionę sumokėjo 2 558 Lt.

Turizmo paslaugų teikimo sutartyje nurodytu laiku kelionė suorganizuota nebuvo, nes kelionių organizatorė UAB „Freshtravel“ paskelbė apie savo nemokumÄ ir veiklos sustabdymÄ . 2014 m. lapkričio 24 d. H. M. ir A. M. kreipėsi į uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „Cherry Media“ LT ir Turizmo departamentÄ dėl kompensavimo procedÅ«ros už neįvykusiÄ kelionę inicijavimo. 2015 m. liepos 27 d. iÅ¡ Turizmo departamento gavo raÅ¡tÄ Nr. SD-856, jog minėtiems asmenims bus grÄ Å¾inta 36,72 Eur suma kaip kompensacija už patirtÄ Å¾alÄ , 2015 m. lapkričio 17 d.

Å¡i suma buvo grÄ Å¾inta. Taigi H. M. ir A. M. už neįvykusiÄ kelionę yra negrÄ Å¾inta 704,13 Eur suma. L. J., A. J., V. L. ir K. L. iÅ¡ kelionių organizatorės UAB „Freshtravel“ įsigijo kelionę 2014 m. lapkričio 29 d.–gruodžio 5 d. į FuerteventurÄ . Už kelionę minėti asmenys UAB „Freshtravel“ sumokėjo 2 621,05 Eur sumÄ . Kelionė Å¡iai asmenų grupei nebuvo suorganizuota, nes kelionių organizatorė UAB „Freshtravel“ paskelbė apie savo nemokumÄ ir veiklos sustabdymÄ . 2014 m. lapkričio 18–19 d. anksčiau minėti asmenys kreipėsi į Turizmo departamentÄ praÅ¡ydami inicijuoti UAB „Freshtravel“ sumokėtų pinigų kompensavimo procedÅ«rÄ .

L. J. ir A. J. buvo grÄ Å¾intas 10,38 Eur komisinis mokestis bei iÅ¡mokėta 63,37 Eur draudimo iÅ¡moka. V. L. ir K. L. buvo grÄ Å¾intas 53,82 Eur komisinis mokestis bei iÅ¡mokėta 63,37 Eur draudimo iÅ¡moka. Likusi L. J. ir A. J., taip pat ir V. L. bei K. L. negrÄ Å¾inta suma už neįvykusiÄ kelionę yra po 1 215,06 Eur.Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartimi UAB „Freshtravel“ civilinėje byloje Nr. B2-478-653/2015 iÅ¡kelta bankroto byla.Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje turtinė žala apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio kodekso 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę.

Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiÅ¡kia, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Neteisėtu aktu CK 6.271 straipsnio 3 dalies prasme laikomas ir neteisėtas veiksmas, ir neveikimas, kurie tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ar interesams. Reikalavimas atlyginti žalÄ (tiek turtinę, tiek neturtinę) privalo bÅ«ti tenkinamas tik nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ (vilkinimÄ atlikti veiksmus), žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Ginčui aktualius klausimus reglamentuoja Europos SÄ jungos teisės aktai ir juos įgyvendinančios nacionalinės teisės normos.Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo 288 straipsnyje nustatyta, kad, vykdydamos SÄ jungos kompetencijÄ , institucijos priima reglamentus, direktyvas, sprendimus, rekomendacijas ir nuomones. Europos Bendrijų steigimo sutarties 249 straipsnyje įtvirtinta, kad direktyva yra privaloma kiekvienai valstybei narei, kuriai ji skirta, rezultato, kurį reikia pasiekti, atžvilgiu, bet nacionalinės valdžios institucijos pasirenka jos įgyvendinimo formÄ ir bÅ«dus.

Kaip pažymima nuoseklioje Teisingumo Teismo praktikoje, aiÅ¡kinančioje direktyvų nuostatas, valstybėms narėms direktyvoje yra numatyta pareiga imtis visų bÅ«tinų atitinkamos direktyvos veiksmingumÄ užtikrinančių priemonių, atsižvelgiant į jos siekiamÄ tikslÄ (Å¡iuo aspektu žr., pvz., Teisingumo Teismo 1984 m. balandžio 10 d. sprendimo byloje von Colson ir Kamann, 14/83, 15 p., 2008 m. balandžio 15 d. sprendimo byloje Impact, C-268/06, 40 p.). Valstybėms narėms kylanti pareiga pagal direktyvÄ pasiekti joje numatytÄ rezultatÄ ir pagal Europos SÄ jungos sutarties 4 straipsnio 3 dalį pareiga imtis visų bendrų ar specialių priemonių užtikrinti Å¡ios pareigos įvykdymÄ privaloma visoms valstybių narių valdžios institucijoms, įskaitant ir teismus, jiems vykdant savo kompetencijÄ (žr. minėto sprendimo byloje Impact 41 p.).

BÅ«tent nacionaliniai teismai turi užtikrinti asmenų teisinę apsaugÄ , jiems suteiktÄ pagal SÄ jungos teisės nuostatas, ir visiÅ¡kÄ Å¡ių nuostatų veiksmingumÄ (žr. minėto sprendimo byloje Impact 42 p.). Taikydami nacionalinę teisę, nacionaliniai teismai turi jÄ aiÅ¡kinti kuo daugiau atsižvelgdami į direktyvos tekstÄ ir į jos tikslÄ , kad bÅ«tų pasiektas joje numatytas rezultatas ir taip bÅ«tų laikomasi Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo 288 straipsnio trečios pastraipos (Å¡iuo aspektu žr. jau minėto sprendimo von Colson ir Kamann 26 p.;

Teisingumo Teismo 1990 m. lapkričio 13 d. sprendimo byloje Marleasing, C-106/89, 8 p., 2004 m. spalio 5 d. sprendimo sujungtose bylose Pfeiffer ir kt., C-397/01, C-398/01, C-399/01, C-400/01, C-401/01, C-402/01 ir C-403/01, 113 p.). Reikalavimas aiÅ¡kinti nacionalinę teisę SÄ jungos teisę atitinkančia prasme iÅ¡plaukia iÅ¡ pačios Sutarties sistemos, kadangi toks aiÅ¡kinimas leidžia bylÄ nagrinėjančiam nacionaliniam teismui pagal savo kompetencijÄ užtikrinti visiÅ¡kÄ SÄ jungos teisės veiksmingumÄ (Å¡iuo klausimu žr. jau minėto sprendimo sujungtose bylose Pfeiffer ir kt. 114 p.).

Be to, iÅ¡ nusistovėjusios Teisingumo Teismo praktikos aiÅ¡ku, kad visais atvejais, kai direktyvos nuostatos savo turiniu yra besÄ lygiÅ¡kos ir pakankamai tikslios, asmenys gali jomis remtis nacionaliniuose teismuose prieÅ¡ valstybę, jei per nurodytÄ laikotarpį jos neperkėlė direktyvos į nacionalinę teisę ar jÄ perkėlė neteisingai (žr. Teisingumo Teismo 1991 m. lapkričio 19 d. sprendimo sujungtose bylose Francovich ir kt., C-6/90 ir C-9/90, 11 p., 2002 m. liepos 11 d. sprendimo Marks & Spencer, C-62/00, 25 p., jau minėto sprendimo sujungtose bylose Pfeiffer ir kt. 103 p.).

Jeigu nacionalinės teisės negalima aiÅ¡kinti ir taikyti pagal SÄ jungos teisės reikalavimus, nacionaliniai teismai ir administraciniai valdžios organai privalo taikyti visÄ SÄ jungos teisę ir ginti pagal jÄ suteikiamas asmenų teises ir prireikus netaikyti bet kurios jai prieÅ¡taraujančios nacionalinės teisės nuostatos (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo byloje Fuß, C-429/09, 40 p.). Taigi svarbus vaidmuo aiÅ¡kinant Europos SÄ jungos direktyvų nuostatas, įskaitant reglamentuojančias vartotojų apsaugÄ , tenka Teisingumo Teismui.

Å ios Europos SÄ jungos teisminės institucijos iÅ¡aiÅ¡kinimais privalo vadovautis nacionaliniai teismai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 3 d.), aiÅ¡kindami bei taikydami direktyvas įgyvendinančias nacionalinės teisės aktų nuostatas, jų paisyti turi ir kitos valstybės valdžios institucijos, dalyvaujančios atitinkamuose teisiniuose santykiuose. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl Lietuvos valstybės galimai netinkamo Europos Bendrijų Tarybos 1990 m. birželio 13 d. direktyvos „Dėl kelionių, atostogų ir organizuotų iÅ¡vykų paketų (90/314/EEB)“ nuostatų, susijusių su turisto nuostolių, patirtų dėl kelionių organizatoriaus nemokumo, kompensavimo sÄ lygų, perkėlimo į nacionalinės teisės aktus, atlyginimo.Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiÅ¡kėjai su kelionės organizatore UAB „Freshtravel“ sudarė turizmo paslaugų sutartis.

Kelionių organizatorė tapo nemoki ir dėl to kelionių nesuorganizavo. PareiÅ¡kėjams buvo grÄ Å¾inta ne visa už įsigytus kelionių paketus sumokėta suma, todėl jie patyrė nuostolių.Direktyvos 7 straipsnyje buvo įtvirtinta nuostata, kad kelionių organizatorius ir (arba) kelionių pardavimo agentas, kuris yra sutarties Å¡alis, turi pateikti pakankamas garantijas, kad įmokėti pinigai bus grÄ Å¾inti arba vartotojas nemokumo atveju bus repatrijuotas. Direktyvos 8 straipsnyje nurodyta, jog valstybės narės gali priimti arba pateikti griežtesnes vartotojų teisių gynimo nuostatas Å¡ios direktyvos taikymo srityje.Teisingumo Teismas, aiÅ¡kindamas direktyvos nuostatas, nurodė, kad „pagal Direktyvos 7 straipsnį kelionių organizatorius turi pateikti pakankamas garantijas, kad nemokumo ar bankroto atveju sumokėti pinigai bus grÄ Å¾inti arba vartotojas bus repatrijuotas, nes Å¡ių garantijų paskirtis – apsaugoti vartotojÄ nuo finansinės rizikos, susijusios su kelionių organizatoriaus nemokumu arba bankrotu“ (žr. 1996 m. spalio 8 d. sprendimo Dillenkofer ir kt. (toliau – Dillenkofer byla), C-1 78/94, C-179/94 ir C-188/94-C-190/94, Rink. p. 1-4845, 34 ir 35 punktus).

Å ia nuostata iÅ¡ esmės siekiama garantuoti, kad Å¡io organizatoriaus nemokumo ar bankroto atveju bÅ«tų užtikrintas vartotojo repatrijavimas ir jo sumokėtų pinigų grÄ Å¾inimas (Å¡iuo klausimu žr. minėto sprendimo Dillenkofer byloje 35 ir 36 punktus). Be to, Teisingumo Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad minėtame „Direktyvos 7 straipsnyje nustatyti įpareigojimai laikomi tinkamai perkelti nacionalinės teisės aktais tik tada, jeigu, nesvarbu, kokiu bÅ«du, jais pasiekiamas rezultatas – vartotojui realiai užtikrinamas visų jo sumokėtų pinigų grÄ Å¾inimas ir jo repatrijavimas kelionių organizatoriaus nemokumo atveju“ (žr. minėto sprendimo Rechberger ir kt. 64 punktÄ ).Direktyvos tikslÄ iÅ¡ esmės patvirtina ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl kelionės paslaugų paketų ir rinkinių, kuria keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 bei Direktyva 2011/83/ES ir panaikinama Tarybos direktyva 90/314/EEB, 34 punkto nuostatos, jog valstybės narės turėtų užtikrinti, kad kelionės paslaugų paketÄ ar rinkinį įsigyjantys keliautojai bÅ«tų visapusiÅ¡kai apsaugoti organizatoriaus, agento, padėjusio sudaryti kelionės paslaugų rinkinį, ar bet kurio paslaugų teikėjo nemokumo atveju.

Valstybės narės, kuriose yra įsisteigę organizatoriai ir agentai, padedantys įsigyti kelionės paslaugų rinkinius, turėtų užtikrinti, kad tokius kelionės paslaugų derinius siÅ«lantys pardavėjai pateiktų keliautojų sumokėtų sumų grÄ Å¾inimo ir tų asmenų repatrijavimo nemokumo atveju garantÄ . Valstybėms narėms paliekama galimybė savo nuožiÅ«ra nustatyti apsaugos nemokumo atveju bÅ«dus, tačiau jos turėtų užtikrinti, kad nacionalinės apsaugos nemokumo atveju sistemos bÅ«tų veiksmingos ir garantuotų skubiÄ keliautojų repatriacijÄ bei sumokėtų sumų sugrÄ Å¾inimÄ nemokumo atveju.

Reikalaujama apsauga nemokumo atveju turėtų bÅ«ti derinama su faktine finansine organizatoriaus, agento ar paslaugų teikėjo veiklos rizika, įskaitant jų parduodamų kelionės paslaugų derinio tipÄ , numatomus sezoninius svyravimus bei iÅ¡ankstinio mokėjimo dydį ir bÅ«dus. Vadovaujantis 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje, tada, kai apsauga nemokumo atveju užtikrinama garantiniu raÅ¡tu ar draudimo liudijimu, ji negali bÅ«ti apribojama atitinkamoje valstybėje narėje įsisteigusių finansinės veiklos vykdytojų patvirtinimu.Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme yra nurodyta, kad Direktyva yra įgyvendinamasis Europos SÄ jungos aktas.

Turizmo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kelionių organizatoriai, siÅ«lantys parduoti organizuotas turistines keliones, privalo turėti galiojantį draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimÄ arba finansų įstaigos laidavimÄ ar garantijÄ , kurie kelionės organizatoriaus nemokumo ar bankroto atveju turi užtikrinti:

1) turisto grÄ Å¾inimÄ Ä¯ pradinę jo iÅ¡vykimo vietÄ ir už organizuotÄ turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų sumos, atitinkančios nesuteiktų paslaugų kainÄ , grÄ Å¾inimÄ turistui, jei prasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiÅ¡kėja, kad kelionių organizatorius negalės toliau vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties;           2) už organizuotÄ turistinę kelionę turisto sumokėtų pinigų grÄ Å¾inimÄ turistui, jei dar neprasidėjus organizuotai turistinei kelionei paaiÅ¡kėja, kad kelionių organizatorius negalės pradėti vykdyti turizmo paslaugų teikimo sutarties.

To paties įstatymo straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje nuolat veikiančio kelionių organizatoriaus Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytų prievolių įvykdymas užtikrinamas galiojančiu draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimu arba finansų įstaigos laidavimu ar garantija. Kelionių organizatorius Valstybiniam turizmo departamentui privalo pateikti atitinkamai draudimo įmonės ar finansų įstaigos pasiraÅ¡ytÄ prievolių įvykdymo laidavimo draudimo sutartį arba finansų įstaigos laidavimo sutartį ar garantijÄ , pagal kurias draudimo įmonė arba finansų įstaiga įsipareigoja sumokėti Valstybiniam turizmo departamentui jo reikalaujamÄ pagrįstÄ sumÄ turistų nuostoliams kompensuoti, nevirÅ¡ijančiÄ atitinkamai laidavimo draudimo sutartyje, laidavime ar garantijoje nurodytos sumos, jeigu kelionių organizatorius nevykdys Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytų prievolių.

To paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog kelionių agentūrų ir kelionių agentų prievolių, atsirandančių šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais, įvykdymo užtikrinimo suma yra ne mažesnė kaip 5 procentai kelionių agentūros ar kelionių agento praėjusių kalendorinių metų metinių įplaukų. Kai pasirašomų draudimo įmonės prievolių įvykdymo laidavimo draudimo sutarties arba finansų įstaigos laidavimo ar garantijos sutarties galiojimo laikotarpis yra nuo trijų mėnesių iki vienų metų, prievolių įvykdymo užtikrinimo suma apskaičiuojama pagal kelionių agentūros ar kelionių agento praėjusių kalendorinių metų atitinkamo laikotarpio įplaukas.Turizmo įstatymo 8 straipsnis buvo pakeistas Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo               Nr. VIII-667 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 16, 18 straipsnių, septintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo, Įstatymo papildymo 4-1 straipsniu ir 20 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymu.

Pagal pakeitimus 8 straipsnio 3 dalis nustato, kad kelionių organizatoriaus prievolių, atsirandančių šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais, įvykdymo užtikrinimo suma yra:

1) ne mažiau kaip 50 tūkstančių litų, kai verčiamasi tik vietiniu turizmu;

2) ne mažesnė kaip 7 procentai nuo metinių (skaičiuojant pagal paeiliui einančius paskutinius praėjusius ir pasibaigusius keturis ketvirčius, buvusius prieÅ¡ ketvirtį, kai įsigalioja naujas kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimÄ patvirtinantis dokumentas) įplaukų už organizuotų turistinių kelionių pardavimÄ pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas iÅ¡vykstamojo turizmo paslaugų teikimo sutartis, bet ne mažiau kaip 150 tÅ«kstančių litų, kai verčiamasi iÅ¡vykstamuoju turizmu, neorganizuojant kelionių užsakomaisiais skrydžiais;

3) ne mažesnė kaip 7 procentai nuo metinių (skaičiuojant pagal paeiliui einančius paskutinius praėjusius ir pasibaigusius keturis ketvirčius, buvusius prieÅ¡ ketvirtį, kai įsigalioja naujas kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimÄ patvirtinantis dokumentas) įplaukų už organizuotų turistinių kelionių pardavimÄ pagal visas kelionių organizatoriaus sudarytas iÅ¡vykstamojo turizmo paslaugų teikimo sutartis, bet ne mažiau kaip 350 tÅ«kstančių litų, kai verčiamasi iÅ¡vykstamuoju turizmu, organizuojant keliones užsakomaisiais skrydžiais;

4) kai kelionių organizatorius vykdo vietinio ir iÅ¡vykstamojo turizmo veiklÄ , prievolių įvykdymo užtikrinimo suma skaičiuojama vadovaujantis Å¡io straipsnio 3 dalies 2 arba 3 punktu. Taigi palyginus 8 straipsnio 7 dalį su vėlesniais pakeitimais matyti, kad Å¡iai bylai esminio skirtumo tarp jų nėra.Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kad kelionių organizatorė tapo nemoki, jos organizuotos kelionės neįvyko, o pareiÅ¡kėjai gavo tik dalį už keliones sumokėtų pinigų, kadangi Turizmo įstatymo 8 straipsnio nustatytos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės buvo nepakankamos.

Å ios faktinės aplinkybės rodo, kad nacionaliniais teisės aktais nustatytas teisinis reguliavimas aptariamuoju atveju neužtikrino Direktyvos 7 straipsnyje įtvirtinto visiÅ¡ko turisto patirtų nuostolių atlyginimo, kelionių organizatoriui tapus nemokiam, t. y. neužtikrino turisto (Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjų) teisių apsaugos. Taigi, valstybė narė Å¡iuo atveju neįvykdė Direktyvoje nustatytos pareigos, o tai leidžia teigti, kad buvo padarytas pakankamai rimtas Europos SÄ jungos teisės pažeidimas, už kurį valstybei kyla atsakomybė.

Teisingumo Teismas valstybės atsakomybės už žalÄ pažeidus Europos SÄ jungos teisę praktikÄ suformavo 1991 m. lapkričio 19 d. sprendime sujungtose bylose C-6/90 ir C-9/90 tarp Andrea Francovich ir Italijos Respublikos ir tarp Danila Bonifaci ir kt. ir Italijos Respublikos. Å ioje byloje Teisingumo Teismas nurodė, kad atsakomybė už privatiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ dėl Bendrijos teisės pažeidimų, priskiriamų valstybei, yra neatskiriama Sutarties sistemos dalis. Valstybių narių pareiga atlyginti žalÄ taip pat grindžiama Europos Bendrijos sutarties 5 straipsniu (Europos SÄ jungos sutarties 4 straipsnio), pagal kurį valstybės narės imasi visų atitinkamų bendrų ar specialiųjų priemonių, kad užtikrintų savo pareigų pagal Bendrijos teisę vykdymÄ .

Viena iÅ¡ tokių pareigų yra panaikinti neteisėtas Bendrijos teisės pažeidimo pasekmes. Å i praktika toliau buvo iÅ¡plėtota 1996 m. kovo 5 d. Teisingumo Teismo sprendime sujungtose bylose C-46/93 ir C-48/93 tarp Brasserie du p?cheur SA ir Vokietijos Federacinės Respublikos bei tarp The Queen ir Secretary of State for Transport, ex parte: Factortame Ltd ir kt. Brasserie byloje buvo praÅ¡oma Teisingumo Teismo konkrečiai nurodyti sÄ lygas, kuriomis Bendrijos teisė garantuoja teisę į valstybei narei priskirtinu Bendrijos teisės pažeidimu asmenims padarytos žalos atlyginimÄ .

Teisingumo Teismas konstatavo, kad Bendrijos teisė suteikia teisę gauti žalos atlyginimÄ , jei tenkinamos trys sÄ lygos: pažeista teisės norma buvo siekiama suteikti asmenims teisių; pažeidimas yra pakankamai akivaizdus; yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys tarp nustatytos valstybei pareigos pažeidimo ir nukentėjusių asmenų patirtos žalos.Atsakovės atstovės Ūkio ministerijos pozicija, kad visų dėl neįvykusių kelionių patirtų nuostolių atlyginimo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas pareiÅ¡kėjams reiÅ¡kiant reikalavimus bankroto byloje, yra nepagrįsta.

BÅ«tent valstybei narei kyla pareiga nustatyti priemones, kurios užtikrintų Direktyvos tikslų įgyvendinimÄ (žr. anksčiau nurodytus Teisingumo Teismo sprendimus Andrea Francovich ir Brasserie bylose). Å iuo atveju akivaizdu, kad tokiÄ pareigÄ valstybė vykdė netinkamai, kadangi nustatytas nacionalinis reguliavimas neužtikrino visiÅ¡ko patirtų nuostolių atlyginimo. Taip pat Å¡iuo atveju nėra svarbÅ«s kelionės organizatoriaus veiksmai, dėl kurių jis tapo nemokus. Å iuo klausimu 1999 m. birželio 15 d. sprendimo Rechberger ir kt. (C-140/97, Rink. p. I-3499) 74 punkte Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad Direktyvos 7 straipsnyje nustatytas įpareigojimas pasiekti tam tikrÄ rezultatÄ , t. y. užtikrinti kelionių paketo pirkėjų teisę į garantuotÄ Ä¯mokėtų lėšų kompensavimÄ ir repatriacijÄ kelionės organizatoriaus nemokumo ar bankroto atveju, taip pat kad Å¡ia garantija siekiama apsaugoti vartotojÄ nuo nemokumo, nesvarbu dėl kokių priežasčių, padarinių.

Remdamasis Å¡iais samprotavimais Teisingumo Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad tokios aplinkybės kaip neatsargus kelionių organizatoriaus elgesys arba ypatingų ar nenumatytų aplinkybių atsiradimas negali bÅ«ti kliÅ«tis kompensuoti įmokėtas lėšas ir repatrijuoti vartotojÄ pagal Direktyvos 90/314 7 straipsnį (žr. minėto sprendimo Rechberger ir kt. 75 ir 76 punktus). Be to, tokį Direktyvos 90/314 7 straipsnio aiÅ¡kinimÄ patvirtina jos siekiamas tikslas – užtikrinti aukÅ¡tÄ vartotojų apsaugos lygį (žr. minėto sprendimo Dillenkofer ir kt. 39 punktÄ ).

Teisingumo Teismas nurodė, kad Direktyvos 90/314 7 straipsnis turi bÅ«ti aiÅ¡kinamas taip, kad į jo taikymo sritį patenka atvejis, kai kelionės organizatorius tapo nemokus dėl savo apgaulingų veiksmų.Atsižvelgęs į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad nacionaliniais teisės aktais akivaizdžiai nebuvo užtikrinta Direktyvos garantuojama turisto teisių į visiÅ¡kÄ pinigų, sumokėtų už kelionę, grÄ Å¾inimÄ kelionės organizatoriaus nemokumo atveju, dėl to pareiÅ¡kėjai patyrė nuostolių, kuriuos valstybė turi atlyginti.Remiantis bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nors už keliones pinigus mokėjo vienas asmuo, tačiau realiai kelionės buvo perkamos dviem ar daugiau asmenų, kurie kelionės sutartyse buvo įvardyti kaip sutarties Å¡alys (turistai) arba vykstantys asmenys.

PareiÅ¡kėjų pateiktos kelionių sutartys, apmokėjimÄ patvirtinantys dokumentai patvirtina pareiÅ¡kėjų kelionės įsigijimo iÅ¡laidas. Taip pat nustatyta, kad, Turizmo departamento nurodymu, dalį pareiÅ¡kėjų dėl neįvykusių kelionių patirtų nuostolių kompensavo kelionių agentÅ«ros ir draudimo bendrovės. Ä®vertinus sumų, sumokėtų už keliones, ir iÅ¡mokėtų kompensacijų dydžius, akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjams nebuvo grÄ Å¾inta didžioji dalis patirtų iÅ¡laidų dėl kelionės paketo įsigijimo.

Liko negrÄ Å¾inta 1 045,48 Eur A. B., I. T.-B. ir D. T.-B.; 890,33 Eur M. K.; 704,13 Eur H. M. ir A. M. (A. M.);                             1 215,06 Eur L. J. ir A. J.; 1 215,06 Eur V. L. ir K. L.. Ginčo dėl Å¡ių sumų dydžio nėra. Teismui konstatavus faktÄ , kad Lietuvos valstybėje nustatytas teisinis reguliavimas aptariamu atveju neužtikrino Direktyvos tikslų, susijusių su turistų teisių apsauga kelionės organizatoriaus nemokumo atveju, yra pagrindas Å¡ias sumas kaip turtinės žalos atlyginimÄ priteisti pareiÅ¡kėjams.

Pareiškėjai skunde prašo jiems neišmokėtas sumas priteisti solidariai. Pažymėtina, kad pagal CK kreditoriaus solidarumas nėra preziumuojamas, o pagrindo jį taikyti pareiškėjai nenurodė. Taigi nei įstatymu, nei sutartimi šis prašymas nepagrįstas. Pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad patirtos žalos dalys yra nevienodos, todėl preziumuotina, kad jos lygios.Dėl neturtinės žalos atlyginimoPagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.PareiÅ¡kėjai neturtinės žalos atsiradimÄ kildina iÅ¡ neįvykusios kelionės ir reikalavimÄ grindžia CK 6.754 straipsnio 5 dalies, kurioje teigiama, kad jeigu dėl netinkamo sutarties vykdymo, už kurį atsako kelionės organizatorius, turisto pagrįsti ir protingi lÅ«kesčiai neiÅ¡sipildo ir dėl to jis lieka nepatenkintas kelione, jis turi teisę reikalauti atlyginti ir neturtinę žalÄ , nuostatomis.

PareiÅ¡kėjai skunde nurodė, kad į suplanuotÄ kelionę neiÅ¡vyko ir atsidÅ«rė tokioje situacijoje, kai nežinojo, ar jiems bus grÄ Å¾inti sumokėti pinigai už kelionę, todėl patyrė stresÄ , neigiamas emocijas. Keliones ilgai planavo, taupė, jiems buvo suteikta atostogų, sumokėjo nemažai pinigų, tačiau liko apgauti ir dar dėl to patyrė žalÄ . PareiÅ¡kėjai dėl neįvykusios kelionės labai iÅ¡gyveno, jautėsi nuvilti, prarado pasitikėjimÄ kelionių organizatoriais ir valstybės institucijomis.Teismas sutinka su Ūkio ministerijos pozicija, kad CK 6.754 straipsnio 5 dalis taikytina įvykusios kelionės atveju.

Nagrinėjamu atveju kelionė apskritai neįvyko. Be to, kaip matyti, pareiÅ¡kėjų neigiami iÅ¡gyvenimai iÅ¡ esmės yra susiję su kelionių organizatoriaus įsipareigojimų, numatytų kelionių sutartyse, neįvykdymu, o ne su valstybės institucijų galimai neteisėtais veiksmais. Taigi, nesant nustatytų neteisėtų valstybės institucijų (jos pareigÅ«nų) veiksmų, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjų skundo reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ .Dėl palÅ«kanų priteisimoPareiÅ¡kėjai praÅ¡o priteisti penkis procentus metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijÄ , tokio pobÅ«džio bylose, t. y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palÅ«kanos (pvz., 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012), todėl, vadovaujantis CK 6.2. straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiÅ¡kėjams iÅ¡ atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos.

Bylos iÅ¡kėlimo teisme diena yra skundo priėmimo teisme diena (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Nagrinėjamu atveju skundas priimtas 2015 m. spalio 14 d., todėl nuo Å¡ios dienos priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ .Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidųLietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Pagal ABTÄ® 44 straipsnio 1 ir 6 dalis proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ , taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jai atstovavimo iÅ¡laidas. Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, priteisiamos ne didesnės, negu yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio.

Tokios Å¡iuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-7 redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.; toliau – Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).Å iuo teismo sprendimu yra tenkinama ½ pareiÅ¡kėjų skundo reikalavimų (tenkinamas reikalavimas dėl turtinės žalos, tačiau atmetamas reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ ), todėl jie įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ pagal ABTÄ® 44 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai yra priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Bylos raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad A. B., I. T.-B., D. T.-B. ir M. K. su advokatu Justu Viliumi atstovavimo sutartis sudarė 2015 m. rugsėjo 9 d., o H. M., A. M., L. J., A. J., V. L. ir K. L. – 2015 m. rugsėjo 11 d.PareiÅ¡kėjai A. B., I. T.-Baltakienė, D. T.-B. pagal     2015 m. rugsėjo 10 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. JV001674 už atstovavimÄ advokatui J. Viliui sumokėjo 156,82 Eur. PareiÅ¡kėjas M. K. pagal 2015 m. rugsėjo 10 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Nr. JV001673 už atstovavimÄ advokatui J.

Viliui sumokėjo 133,55 Eur. PareiÅ¡kėjai H. M. ir A. M. pagal 2015 m. rugsėjo 11 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. JV001675 už atstovavimÄ advokatui J. Viliui sumokėjo 111,13 Eur. PareiÅ¡kėjai L. J. ir A. J. pagal 2015 m. rugsėjo 11 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. JV001691 už atstovavimÄ advokatui J. Viliui sumokėjo 182,26 Eur. PareiÅ¡kėjai V. L. ir K. L. pagal 2015 m. rugsėjo 11 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. JV001690 už atstovavimÄ advokatui J. Viliui sumokėjo 182,26 Eur.Rekomendacijų 8.1 punkte nustatyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį, atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ar prieÅ¡ieÅ¡kinį dydis yra 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

Pateiktose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodyta, kad teisinės paslaugos suteiktos 2015 m. rugsėjo mėnesį, todėl atsižvelgiant į 2015 m. I ketv. Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) dydį (699,8 Eur) maksimali rekomenduotina priteisti už skundo parengimÄ teismui suma yra 1 749,5 Eur. Bylos duomenys rodo, kad pareiÅ¡kėjai už skundo parengimÄ teismui bendrai sumokėjo 766,02 Eur.

Å i suma nevirÅ¡ija rekomenduotino priteisti užmokesčio už skundo parengimo paslaugÄ dydžio. Kadangi Å¡iuo teismo sprendimu yra tenkinama ½ pareiÅ¡kėjų skundo reikalavimų, proporcingai tenkinamų reikalavimų skaičiui mažintina pareiÅ¡kėjų patirtų už skundo parengimÄ teismui iÅ¡laidų dalis. Taigi pareiÅ¡kėjams A. B., I. T.-Baltakienei ir D. T.-B. priteistina 78,41 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, t. y. po 26,14 Eur. M. K. priteistina 66,78 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. H. M. ir A.

M. priteistina 55,57 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 27,79 Eur. L. J. ir A. J. priteistina 91,13 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 45,57 Eur. V. L. ir K. L. priteistina 91,13 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po                 45,57 Eur. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 3 dalimi, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: Pareiškėjų I. T.-B., A. B., D.

T.-B., M. K., H. M., A. M. (A. M.), L. J., A. J., V. L. ir K. L. patikslintÄ skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti A. B. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos Å«kio ministerija, 348,49 Eur (tris Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus ir keturiasdeÅ¡imt devynis centus) turtinei žalai atlyginti ir penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. nuo                2015 m. spalio 14 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Priteisti I.

T.-B. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos Å«kio ministerija, 348,49 Eur (tris Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus ir keturiasdeÅ¡imt devynis centus) turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo 2015 m. spalio 14 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Priteisti D. T.-B., atstovaujamam atstovų pagal įstatymÄ I. T.-B. ir A. B., iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos Å«kio ministerija, 348,49 Eur (tris Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus ir keturiasdeÅ¡imt devynis centus) turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme, t. y. nuo              2015 m. spalio 14 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Priteisti M.

K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, 890,33 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt eurų ir trisdešimt tris centus) turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2015 m. spalio 14 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Priteisti H. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, 352,07 Eur (tris šimtus penkiasdešimt du eurus ir septynis centus) turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2015 m. spalio 14 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Priteisti A.

M. (A. M.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos ūkio ministerija,              352,07 Eur (tris šimtus penkiasdešimt du eurus ir septynis centus) turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2015 m. spalio 14 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Priteisti L. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, 607,53 Eur (šešis šimtus septynis eurus ir penkiasdešimt tris euro centus) turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2015 m. spalio 14 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Priteisti A.

J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, 607,53 Eur (šešis šimtus septynis eurus ir penkiasdešimt tris centus) turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2015 m. spalio 14 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Priteisti V. L. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, 607,53 Eur (šešis šimtus septynis eurus ir penkiasdešimt tris centus) turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2015 m. spalio 14 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Priteisti K.

L. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, 607,53 Eur (šešis šimtus septynis eurus ir penkiasdešimt tris centus) turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2015 m. spalio 14 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Priteisti A. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, 26,14 Eur (dvidešimt šešis eurus ir keturiolika centų) bylinėjimosi išlaidų.Priteisti I.

T.-B. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos Å«kio ministerija, 26,14 Eur (dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus ir keturiolika centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti D. T.-B., atstovaujamam atstovų pagal įstatymÄ I. T.-B. ir A. B., iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos Å«kio ministerija, 26,14 Eur (dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus ir keturiolika centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Priteisti M.

K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, 66,78 Eur (šešiasdešimt šešis eurus ir septyniasdešimt aštuonis centus) bylinėjimosi išlaidų.Priteisti H. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, 27,79 Eur (dvidešimt septynis eurus ir septyniasdešimt devynis centus) bylinėjimosi išlaidų.Priteisti A. M. (A. M.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos ūkio ministerija,              27,79 Eur (dvidešimt septynis eurus ir septyniasdešimt devynis centus) bylinėjimosi išlaidų.Priteisti L.

J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, 45,57 Eur (keturiasdešimt penkis eurus ir penkiasdešimt septynis centus) bylinėjimosi išlaidų.Priteisti A. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, 45,57 Eur (keturiasdešimt penkis eurus ir penkiasdešimt septynis centus) bylinėjimosi išlaidų.Priteisti V. L. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, 45,57 Eur (keturiasdešimt penkis eurus ir penkiasdešimt septynis centus) bylinėjimosi išlaidų.Priteisti K.

L. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos Å«kio ministerija, 45,57 Eur (keturiasdeÅ¡imt penkis eurus ir penkiasdeÅ¡imt septynis centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.LikusiÄ pareiÅ¡kėjų I. T.-B., A. B., D. T.-B., M. K., H. M., A. M. (A. M.), L. J., A. J., V. L. ir K. L. patikslinto skundo ir praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų dalį atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                 Irena Paulauskienė