645e9f09-d2ca-46b5-ad85-0a792e2c48be · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-544-406/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02218-2016-6Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.; 55.1. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 27 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas,sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. T. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas M. T. skundu, kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 3800 Eur neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas skunde (b.l. 5-6) nurodė, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninėje 2015 metais buvo gydomas keletÄ kartų netinkamomis, antisanitarinėmis sÄ lygomis, pažeidžiant teisės aktais reglamentuotÄ gyvenamojo ploto normÄ . Pažymėjo, jog kameros buvo perpildytos ir jose gyveno nuo 4 iki 6 žmonių.

Patalpose buvo Å¡alta, drėgna, todėl iÅ¡skalbti rÅ«bai nedžiÅ«davo, taip pat nebuvo karÅ¡to vandens. Teigė, jog duÅ¡u buvo galima pasinaudoti tik vienÄ kartÄ per savaitę. Taip pat pažymėjo, kad kamerose buvo tarakonų, rÅ«kantieji asmenys buvo laikomi kartu su nerÅ«kančiais asmenimis, nebuvo radijo taÅ¡ko bei įrengtų elektros lizdų. Nurodytos aplinkybės lėmė nepatogumus, neigiamus iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , galimybių sumenkinimÄ , pažeminimÄ ir kt. Prašė skundÄ tekinti ir priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ .Atsakovo Lietuvos valstybės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko.

Atsiliepime į skundÄ (b.l. 10-12) nurodė, kad ginčo laikotarpiu, t.y. nuo 2015 m. balandžio 16 d. iki 2015 m. spalio 15 d. atskirais laiko tarpais pareiÅ¡kėjas gyveno Psichiatrijos skyriaus palatose Nr. 6, Nr. 7 ir Nr.

8. Pažymėjo, kad statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma asmenų, įstaigoje nevedama, kadangi galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja. Teigė, jog radijo taÅ¡kas yra įrengiamas kamerų tipo palatose bei patalpose, kuriose bausmę atlieka drausmės grupei priskirti nuteistieji. Gydymo įstaigoje yra iÅ¡kabinti ženklai įspėjantys apie draudimÄ rÅ«kyti. Akcentavo, jog natÅ«rali Å¡viesa kameroje užtikrinama per kameroje esantį langÄ , tačiau esant poreikiui įjungiama dieninė Å¡viesa.

Laisvės atėmimo vietų ligoninė turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro iÅ¡duotÄ LeidimÄ -Higienos pasÄ , kuris įrodo, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninės patalpos atitinka Lietuvos higienos normų reikalavimus. PareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ nėra pagrįstas jokiais įrodomÄ jÄ galiÄ turinčiais įrodymais, jo teiginiai yra bendrojo pobÅ«džio, nepagrįstas priežastinis ryÅ¡ys. Prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Skundas nepagrįstas ir atmestinas.PareiÅ¡kėjas teismui pateikė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais laikant jį Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau ir – LAVL) netinkamomis, antisanitarinėmis, orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis.Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, ar LAVL arba jos pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindžia aplinkybėmis, kad LAVL jam nebuvo užtikrintas teisės aktais reglamentuotas minimalus gyvenamasis plotas.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.4 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL negali bÅ«ti mažesnis kaip 5,1 kv. m. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant palatos plotÄ , taigi darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį palatos plotÄ , visas jos plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus.

Kadangi objektyvių duomenų apie LAVL konkrečiu pareiÅ¡kėjo buvimo tam tikroje palatoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios palatos, kurioje gyveno pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalinant iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus.IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas LAVL ginčo laikotarpiu buvo laikomas atskirais laiko tarpais 2015 m. balandžio 16 d. iki 2015 m. spalio 15 d. (b. l. 10).

Nuo 2015 m. balandžio 16 d. iki 2015 m. balandžio 23 d. pareiškėjas buvo laikomas Psichiatrijos skyriaus palatoje Nr.

8. Palatos Nr. 8 plotas buvo 15,51 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos (3 vieno aukšto lovos), todėl pareiškėjui palatoje teko 5,17 kv. m (15,51/3) ploto (b.l. 17). Nuo 2015 m. gegužės 7 d. iki 2015 m. gegužės 14 d. pareiškėjas buvo laikomas Psichiatrijos skyriaus palatoje Nr.

6. Palatos Nr. 6 plotas 15,51 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos (3 vieno aukšto lovos), todėl pareiškėjui palatoje teko 5,17 kv. m (15,51/3) ploto (b.l. 17). Nuo 2015 m. rugsėjo 24 d. iki 2015 m. spalio 1 d. ir nuo 2015 m. spalio 8 d. iki 2015 m. spalio 15 d. pareiškėjas bausmę atliko Psichiatrijos skyriaus palatoje Nr. 7, kurios plotas buvo 15,51 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos (3 vieno aukšto lovos), todėl pareiškėjui palatoje teko 5,17 kv. m (15,51/3) ploto (b.l. 17). Teismas konstatuoja, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui minimalaus gyvenamojo ploto norma buvo užtikrinta, todėl skundo argumentas dėl palatų perpildymo atmestinas.Pareiškėjas taip pat teigė, kad palatose buvo drėgna, šalta.Laisvės atėmimo vietų patalpų įrengimo reikalavimai yra nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.

įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau tekste – Higienos norma HN 76:2010) galiojusioje iki 2015 m. lapkričio 1 d. bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau tekste – Higienos norma HN 134:2015) galiojančioje nuo 2015 m. lapkričio 1 d.

Pagal Higienos normos HN 76:2010 24 punktÄ ir Higienos normos HN 134:2015 17 punktÄ gyvenamosios patalpos, jei neveikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, turi bÅ«ti vėdinamos per langus. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26 punktÄ ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punktÄ gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis Å¡iltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, Å¡altuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s. Byloje esančiu Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. kovo 25 d. patikrinimo aktu Nr. 13(15.3.)-PA-630 konstatuota, kad LAVL 8-oje Psichiatrijos skyriaus kameroje - palatoje vėdinimas užtikrinamas natÅ«raliai per langus, iÅ¡matuotas oro judėjimo greitis siekė 0,06 m/s (b.l. 22-23).

Taigi Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo akte Nr. 13(15.3.)-PA-630 pareiÅ¡kėjo nurodytų pažeidimų dėl temperatÅ«ros neatitikties, drėgmės nebuvo nustatyta. Teismas neturi pagrindo abejoti tokio patikrinimo objektyvumu. PareiÅ¡kėjas jokių kitų duomenų, paneigiančių LAVL pateiktus duomenis, teismui nepateikė. PareiÅ¡kėjas nepateikė skundų, kad dėl netinkamų laikymo sÄ lygų jis kreipėsi į administracijÄ . Neginčijo atsakovo pateiktų duomenų. Atsižvelgus į tai, Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.Pagal Higienos normos HN 76:2010 27 punktÄ , Sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje Å¡varykloje, duÅ¡inėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje turi bÅ«ti įrengta Å¡alto ir karÅ¡to vandens tiekimo sistema.

Pagal Higienos normos HN 134:2015 18 punktÄ , karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Taigi, teisės aktai nenustato reikalavimo, kad kameroje bÅ«tų tiekiamas karÅ¡tas vanduo. Kamerose yra įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Å ioje teisės normoje reikalavimo tiekti karÅ¡tÄ vandenį į gyvenamÄ sias patalpas nėra numatyta, todėl atsakovo atstovo neteisėti veiksmai, Å¡iame kontekste nenustatyti.Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 258 punktas numato, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u. Higienos normos HN 76:2010 68 punktas, Higienos normos HN 134:2015 44 punktas taip pat įtvirtina, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e. Taigi, kaip matyti iÅ¡ nurodyto teisinio reguliavimo, yra įtvirtinamas mažiausias skaičius kartų, kai asmeniui turi bÅ«ti suteikiama galimybė nusiprausti duÅ¡e. IÅ¡ LAVL Å¡ilto vandens tiekimo grafiko (b.l.

24) matyti, kad Psichiatrijos skyriui duÅ¡o laikas yra pirmadieniais nuo 8 iki 16 val. Taigi iÅ¡ galiojančio teisinio reglamentavimo matyti, jog pareiÅ¡kėjas galėjo duÅ¡u naudotis savarankiÅ¡kai pirmadieniais nuo 8 iki 16 val. Prausimosi laikas, tenkantis vienam nuteistajam nėra nustatytas. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl galimybės tik kartÄ per savaitę nusiprausti duÅ¡e atmestini kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjas akcentuoja, jog LAVL rÅ«kantieji laikomi kartu su nerÅ«kančiais asmenimis.

Pažymėtina, jog teisės aktai nenumato nuteistuosius skirstyti į rÅ«kančius ir nerÅ«kančius. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnyje numatytas Tabako gaminių vartojimo ribojimas. Å io straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikoje rÅ«kyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama visose sveikatos priežiÅ«ros įstaigose ir Å¡ių įstaigų teritorijose. Taigi pataisos įstaigos administracija turi pareigÄ užtikrinti, kad asmenys jose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis, taip pat, kad asmenys nebÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad LAVL informacija apie draudimÄ rÅ«kyti yra iÅ¡kabinta (b.l. 11), todėl vertintina, kad įstaiga tinkamai įgyvendina šį draudimÄ . Atsižvelgiant į tai, jog pagal teisinį reglamentavimÄ LAVL nuteistiesiems rÅ«kyti yra draudžiama ir negali bÅ«ti rÅ«koma, todėl pareiÅ¡kėjas, matydamas, kad nuteistieji pažeidinėja nustatytas kalinimo normas, turėjo kreiptis į LAVL administracijÄ dėl rÅ«kymo, tačiau pareiÅ¡kėjas nėra kreipęsis į įstaigos administracijÄ dėl to, kad kiti nuteistieji rÅ«kytų LAVL ar dėl to, kad jiems bÅ«tų paskirtos nuobaudos už režimo nesilaikymÄ .

Taigi byloje nenustatyta, kad atsakovas bÅ«tų nesilaikęs teisės aktų reikalavimų, todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo teiginiai, atmestini kaip neįrodyti.PareiÅ¡kėjo nusiskundimai dėl radijo taÅ¡kų, elektros lizdų neįrengimo yra abstraktaus pobÅ«džio ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Kaip nurodė atsakovo atstovas, LAVL radijo taÅ¡kai yra įrengiami kamerų tipo palatose bei patalpose, kuriose bausmę atlieka drausmės grupei priskirti nuteistieji. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas nekonkretizavo, kokiose kamerose-palatose nebuvo radijo taÅ¡ko, elektros lizdų taip pat nėra duomenų, kad dėl naudojimosi radijo taÅ¡ku ar elektros lizdų neįrengimo jis bÅ«tų kreipęsis į LAVL administracijÄ .PareiÅ¡kėjas žalos atsiradimÄ kildina ir iÅ¡ to, kad LAVL palatose buvo tarakonų.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad LAVL dėl dezinsekcijos, deratizacijos 2014 m. sausio 2 d. sudarė sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 25-28).

Šia sutartimi kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo atlikti tyrimus, nustatyti kenkėjų rūšį, patekimo kelius bei imtis kontrolės priemonių, atlikti vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus. Atsakovo atstovo pateikti įrodymai patvirtina, kad LAVL buvo skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų naikinimui, t.y. nuolat atliekami deratizacijos ir dezinfekcijos darbai, o tai patvirtina atliktų darbų aktai (b. l. 29, 30), todėl pareiškėjo teisių pažeidimas šiuo atžvilgiu nenustatytas.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl blogų buities ir sanitarinių sÄ lygų LAVL bei dėl to kilusios žalos yra grindžiami deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvÅ«s ir neginčijami įrodymai. IÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose sÄ lygų analizę, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad LAVL ginčui aktualiu laikotarpiu nepažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinių teisių bÅ«ti laikomam tinkamomis kalinimo sÄ lygomis.

Teismas neturi pagrindo abejoti į bylÄ atsakovo pateiktais įrodymais dėl kalinimo sÄ lygų atitikties nustatytiems reikalavimams. Byloje jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjo fizinės ar psichinės sveikatos bÅ«klės pablogėjimÄ bÅ«tent dėl jo kalinimo sÄ lygų LAVL vertinamuoju laikotarpiu nėra pateikta, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

PareiÅ¡kėjas iÅ¡ LAVL visais atvejais iÅ¡vyko pagerėjus jo sveikatai, todėl darytina iÅ¡vada, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamo pareiÅ¡kėjo laikymo LAVL sÄ lygotÄ pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klės pablogėjimÄ . Ä®vertinęs, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, jog LAVL, nagrinėjamu atveju, neatliko jokių teisei prieÅ¡ingų veikų, pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimų, byloje nenustatyta kankinamo, nežmoniÅ¡ko ar žeminančio pareiÅ¡kėjo orumÄ elgesio.

Nenustačius vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų (neveikimo), žalos atlyginimas negalimas, todėl pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, yra atmestinas kaip nepagrįstas.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : SkundÄ atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                Gintaras Čekanauskas