645aa4dc-964c-422f-8c8e-fd5eb7ee40dc · Lietuvos apeliacinis teismas

Byla Nr                                   Byla Nr. 1S-343/2014                                                                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija (S)                                   2.1.16.1.2.2                                                                          LIETUVOS Apeliacinis teismasN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugsėjo 22 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Ražinskaitė,sekretoriaujant Laurai Gruodienei, dalyvaujant prokurorui Rolandui Jurkevičiui,             gynėjai advokatei Tatjanai Benetei,kaltinamajam R.

P.,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo kaltinamojo R. P. skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. P. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminÄ nustatant nuo 2014 m. rugpjūčio 27 d.Teisėja, susipažinusi su bylos medžiaga ir iÅ¡nagrinėjusi skundÄ , n u s t a t ė : R. P. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad 2012 m. rugpjūčio 16 d. apie 17.17 val.

Vilniuje, prie Vitebsko g. ir Drujos g. sankryžos, šalia Vitebsko g. (duomenys neskelbtini) namo, nusikalstamos veikos imitacijos modelio dalyviui Nr. 79 už 50 Lt pardavė 0,647 g psichotropinės medžiagos amfetamino.Be to, R. P. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas organizuota grupe, neteisėtai pagamino labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos amfetamino, o būtent: 2012 m. rugsėjo 26 d. neteisėtai bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kartu su D. D. vykdydamas T. S. nurodymus, į T.

S. butÄ Vilniuje, (duomenys neskelbtini), atnešė chemines medžiagas, reikalingas psichotropinei medžiagai amfetaminui pagaminti, ir kitas darbo priemones, reikalingas gamybos procesui, o D. D. pagamino labai didelį kiekį – 1 698,97 g psichotropinės medžiagos amfetamino, kurios dalį – 1 521,451 g po pagaminimo paliko minėtame T. S. bute, jis – R. P. po gamybos proceso dalį – 166,869 g psichotropinės medžiagos amfetamino kartu su indais bei kitomis darbo priemonėmis nunešė ir padėjo T.

S. priklausančiame garaže Nr. 1 Vilniuje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, o paskutinę dalį – 10,65 g psichotropinės medžiagos amfetamino D. D. nugabeno ir laikė savo bute Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Po to minėtus kiekius psichotropinės medžiagos amfetamino, 2012 m. rugsėjo 27 d. 12.50 val. atlikus kratas Vilniuje, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bei tÄ pačiÄ dienÄ 17 val. atlikus kratÄ garaže Nr. 1 Vilniuje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, policijos pareigÅ«nai rado ir paėmė.

Tokiu būdu R. P. pagamino labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos amfetamino.Kaltinamasis R. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, 2012 m. rugsėjo 27 d. laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas to paties teismo, Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas R.

P. pratęstas trims mėnesiams, teismui nustačius BPK                       122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo pagrindus bei konstatavus, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti.                                       Kaltinamasis R. P. skunde nurodė, jog jis vykdė ne T. S., bet D. D., kuriam ir priklausė visas rastas didelis psichotropinės medžiagos kiekis, nurodymus.

Byloje nėra įrodymų, kad R. P. platino psichotropinę medžiagÄ . Jis suimtas jau daugiau nei dvideÅ¡imt tris mėnesius be pagrindo, o kitas kaltinamasis, pagaminęs labai didelį psichotropinės medžiagos kiekį ir siekęs jÄ iÅ¡platinti, iÅ¡ suėmimo paleistas. R. P. skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 21 d. nutartį, kuria jam pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, ir pakeisti kardomÄ jÄ priemonę į Å¡velnesnę. Teismo posėdyje kaltinamasis R.

P. bei jo gynėja prašė skundÄ tenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo skundÄ atmesti. Kaltinamojo R. P. skundas atmetamas.Skiriant R. P. suėmimÄ ir vėliau jį pratęsiant, nepažeisti BPK 122 straipsnyje nurodyti kardomajai priemonei – suėmimui skirti (terminui pratęsti) bÅ«tini pagrindai bei sÄ lygos.Nagrinėdamas skundÄ aukÅ¡tesnysis teismas tikrina kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , o dėl suimtojo kaltės nesprendžia, įrodymų nevertina. Tai bus padaryta, iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės pirmosios instancijos teisme, iÅ¡tyrus byloje esančius įrodymus.

Dėl to nepasisakoma dėl skundo argumentų, kad kaltinimas pagrįstas vien žodiniais liudytojų parodymais, kurių nepatvirtina filmuota medžiaga ar kiti objektyvÅ«s duomenys. Suėmimas gali bÅ«ti skiriamas (jo terminas pratęsiamas), tik esant BPK 122 straipsnio 7 bei 8 dalyse numatytoms sÄ lygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Nagrinėjamoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra sÄ lygos R. P. pratęsti suėmimÄ , nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnes nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmes. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, bÅ«tina sÄ lyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamÄ veikÄ , pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

IÅ¡ pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos galima pagrįstai manyti, kad R. P. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti iÅ¡ dalies paties kaltinamojo parodymuose, kito kaltinamojo D. D. parodymuose, liudytojo A. A. ir liudytojo, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas, parodymuose, kratų, operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose, specialistų iÅ¡vadose bei kitoje bylos medžiagoje.Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomÄ jÄ priemonę bei jÄ pratęsiant nebÅ«tina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

Suėmimas R. P. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, jog bÅ«damas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.BPK 122 straipsnio 2 dalies nuostatos nustato, į kÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama, skiriant ar pratęsiant suėmimÄ pirmuoju pagrindu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sÄ vokai.R.

P. kaltinamas padaręs dvi tyčines nusikalstamas veikas, iÅ¡ kurių viena priskiriama prie sunkių nusikaltimų (BK 260 straipsnio 1 dalis), o kita – prie labai sunkių nusikaltimų (BK 260 straipsnio 3 dalis) kategorijos. Už jas įstatymo sankcijos numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes. Kaltinimo sunkumas ir gresiančios bausmės dydis leidžia skirti (pratęsti) suėmimÄ aptariamu pagrindu. Kita vertus, iÅ¡ skundžiamos nutarties matyti, kad apygardos teismas, paminėtu pagrindu pratęsdamas R.

P. suėmimo terminÄ , vertino ne tik kaltinimo sunkumÄ ar gresiančios bausmės griežtumÄ . Teismas pagrįstai konstatavo, jog Å¡iuo atveju ne mažiau reikÅ¡mingos kitos aplinkybės, kad kaltinamasis iki sulaikymo nedirbo, taigi neturėjo legalaus pragyvenimo Å¡altinio, yra nevedęs, todėl nėra saistomas tvirtų socialinių ryÅ¡ių. Ä®vertinus R. P. inkriminuojamų nusikaltimų pobÅ«dį, jog nusikaltimai, kuriuos padaręs jis kaltinamas, galimai padaryti veikiant organizuota grupe, jie susiję su labai didelio kiekio psichotropinės medžiagos pagaminimu ir disponavimu psichotropine medžiaga turint tikslÄ jÄ platinti, visa tai leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo pelnytis iÅ¡ iÅ¡ anksto suplanuotų nusikalstamų veikų.

AukÅ¡tesniojo teismo nuomone, nurodytos aplinkybės, inkriminuojamų nusikaltimų sunkumas bei gresiančios griežtos bausmės tikimybė leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bÅ«damas laisvėje ir siekdamas iÅ¡vengti gresiančios bausmės kaltinamasis R. P. gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Esant šį pagrindÄ nepaneigia kaltinamojo nurodytos aplinkybės apie turimÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , ryÅ¡ius su tėvais.Apygardos teismas taip pat pagrįstai konstatavo esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytÄ pagrindÄ , jog bÅ«damas laisvėje kaltinamasis gali daryti Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali bÅ«ti skiriamas (pratęsiamas jo terminas), jeigu asmuo kaltinamas padaręs bent vienÄ BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytÄ nusikaltimÄ .

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrįstÄ manymÄ , jog asmuo gali padaryti bent vienÄ BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytÄ nusikaltimÄ , gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumÄ , jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iÅ¡ nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys. Nagrinėjamu atveju pagrįstÄ teismo manymÄ , kad R. P. gali daryti naujus nusikaltimus, pagrindžia ne tik tai, jog nusikalstamos veikos, kurias padaręs jis kaltinamas, numatytos                      BPK 122 straipsnio 4 dalyje, bet ir tai, kad jis du kartus teistas už neteisėtÄ disponavimÄ psichotropinėmis medžiagomis, baustas administracine tvarka.

Tai rodo, jog kaltinamasis yra linkęs pažeidinėti įstatymų reikalavimus. Iki sulaikymo R. P. niekur nedirbo ir neturėjo legalių pajamų, nors ir buvo registruotas Darbo biržoje. Nusikaltimų, kuriuos padaręs suimtasis kaltinamas, pobÅ«dis leidžia manyti, kad jis galimai gaudavo lėšų pragyvenimui iÅ¡ nusikalstamos veiklos. IÅ¡dėstytų aplinkybių visuma aukÅ¡tesniajam teismui leidžia konstatuoti, jog apygardos teismas pagrįstai nustatė esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytÄ suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindÄ .

Per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neiÅ¡nyko pagrindai, dėl kurių R. P. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė.Baudžiamoji byla, kurioje R. P. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, 2014 m.                kovo 17 d. perduota Vilniaus apygardos teismui, todėl teismo nesaisto BPK 127 straipsnyje numatyti kardomosios priemonės – suėmimo taikymo terminai. Baudžiamojo proceso įstatymas bendrÄ suėmimo taikymo trukmę riboja tik ikiteisminio tyrimo metu. Suėmimas kaip kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo kaltinamojo R.

P. teises, tačiau Å¡iuo atveju jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo. Kuo sunkesnės ir sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali bÅ«ti pateisintas. Be to, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, besitęsiantis suėmimas gali bÅ«ti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, jog to iÅ¡ tikrųjų reikalauja vieÅ¡asis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetÄ prieÅ¡ asmens laisvės gerbimo taisyklę.

Aptariamu atveju vieÅ¡asis interesas yra netrukdomai iÅ¡tirti bei teisiÅ¡kai įvertinti visuomenei labai pavojingas nusikalstamas veikas, susijusias su organizuotos grupės veikla, neteisėtai gaminant labai didelį psichotropinės medžiagos kiekį, ir neteisėtu disponavimu psichotropine medžiaga, turint tikslÄ jÄ platinti. AukÅ¡tesnysis teismas pripažįsta, kad R. P. suimtas ilgÄ laikÄ , tačiau skundžiamoje bei Å¡ioje nutartyse iÅ¡dėstyti motyvai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ilgas suėmimo terminas pateisinamas ir atitinka BPK nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, EŽTT bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos suformuluotus kriterijus, į kuriuos bÅ«tina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo.Tai, kad daugumai kitų kaltinamųjų (taip pat ir D.

D., kuriam, kaip ir suimtajam R. P., inkriminuojamas labai sunkus nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje) paskirtos Å¡velnesnės kardomosios priemonės, rodo, jog kardomųjų priemonių skyrimas individualizuotas. Kiekvienu atveju teismas, skirdamas konkrečiam asmeniui kardomÄ jÄ priemonę ar pratęsdamas jos terminÄ , vertina bÅ«tent su tuo asmeniu susijusias aplinkybes ir remdamasis jomis nustato, ar yra pagrindai bei sÄ lygos kardomajai priemonei skirti arba jos terminui pratęsti. Å iuo atveju kaltinamojo skunde nurodytas kitas kaltinamasis D.

D. savo asmenybe skiriasi nuo suimtojo R. P., nes yra neteistas, be to, nesiekia iÅ¡vengti atsakomybės ir duoda parodymus apie savo galimai padarytas nusikalstamas veikas. Kitiems kaltinamiesiems, kuriems taikomos Å¡velnesnės kardomosios priemonės, inkriminuojamos veikos savo pavojingumu iÅ¡ esmės skiriasi, todėl skunde jie be pagrindo nurodomi kaip pavyzdžiai, dėl ko kardomoji priemonė turėtų bÅ«ti Å¡velninama ir R. P.. AukÅ¡tesniajam teismui pripažinus, kad suėmimo terminas kaltinamajam pratęstas pagrįstai, Å¡ioje nutartyje nedėstomi argumentai dėl netikslingumo griežčiausiÄ kardomÄ jÄ priemonę keisti į Å¡velnesnes.IÅ¡dėstyti motyvai aukÅ¡tesniajam teismui leidžia teigti, jog skundžiama nutartis yra teisėta bei pagrįsta, jos naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Bendrosios kardomųjų priemonių skyrimo nuostatos (BPK 121 straipsnis) nepažeistos.Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu, n u t a r i a : kaltinamojo R. P. skundÄ atmesti.Nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teisėja                                                                                                                                          Violeta Ražinskaitė