6455dd57-0a24-4ee2-bc8a-c7a53d3a6784 · Klaipėdos apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-250-255/2020 Proceso Nr. 1-01-1-07801-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; 1.2.25.4.2.1.; 2.4.6.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 17 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Reginos Bertašienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Kristinos Kakurinės ir Aurelijos Sadauskaitės, sekretoriaujant Jurgitai Dilienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Sarpalienei, gynėjui advokatui Piotrui Orlovui, asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, L.

T., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Tauragės apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio, kuriuo L. T. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį ir perduotas laiduotojo V. T. atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams su 1500 Eur (vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų eurų) užstatu, o baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, nuosprendžiu iÅ¡ L. T. konfiskuota automobilio (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 7000 (septyni tÅ«kstančiai) Eur. Be to, nuosprendžiu L. T. paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiÄ ja teise – vairuoti transporto priemones – 1 (vieneriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Teisėjų kolegija nustatė: I. Bylos esmė 1. L. T. buvo kaltinamas tuo, kad 2020 m. vasario 22 d., apie 15.40 val., Vytauto g., Tauragės m., vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 1,94 promilių girtumas.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 2. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Tauragės apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiasis prokuroras praÅ¡o panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 11 d. nuosprendį ir L. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje, bei ir paskirti jam 60 MGL (3000 eurų) baudÄ , kuri nedidelė ir žymiai mažesnė nei bausmės vidurkis. Vyriausiasis prokuroras taip pat praÅ¡o, vadovaujantis 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 40 MGL (2000 Eur) baudÄ .

Taip pat apeliaciniu skundu praÅ¡oma, vadovaujantis BK 68 straipsniu ir 72 straipsnio 5 dalimi, uždrausti L. T. 2 (dvejus) metus vairuoti kelių transporto priemones, terminÄ skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo, t. y. nuo 2020 m. vasario 25 d. Taip pat vyriausiojo prokuroro apeliaciniu skundu praÅ¡oma konfiskuoti iÅ¡ L. T. didesnę, t. y. 10750 Eur, sumÄ , atitinkančiÄ automobilio (duomenys neskelbtini), vertę, bei panaikinti kardomosios priemonės – raÅ¡ytinio pasižadėjimo neiÅ¡vykti ir specialiosios teisės – sustabdymÄ , uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones, o kitÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . 2.1.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismo nuosprendis naikintinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, teismo padarytų iÅ¡vadų neatitikties bylos aplinkybėms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 328 straipsnio 1 punktas, 3 punktas). Teismas, analizuodamas BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytÄ pagrindÄ , konstatavo, kad kaltinamasis padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ , teisiamas pirmÄ kartÄ , nes teistumas už ankstesnį nusikaltimÄ yra iÅ¡nykęs, kaltę visiÅ¡kai pripažino, nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, nors anksčiau ir buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tačiau Å¡ie pažeidimai nebuvo Å¡iurkÅ¡tÅ«s, todėl tai neduoda pagrindo manyti, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir darys naujus nusikaltimus.

Prokuroro manymu, teismas nepagrįstai sumenkino kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų ir administracinių pažeidimų reikÅ¡mę ir dėl to padarė nepagrįstas iÅ¡vadas dėl to, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų. 2.2. Apeliaciniame skunde teigiama, kad, pagal kasacinės instancijos teismo praktikÄ , sprendimui, ar kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (iÅ¡nykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobÅ«dis.

IÅ¡ IKNR iÅ¡raÅ¡o matyti, kad L. T. 2009-06-11 teismo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo, jam paskirtos auklėjimo priemonės: įspėjimas ir atidavimas tėvui ugdyti ir prižiÅ«rėti 1 metų laikotarpiui. 2012-01-30 ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, buvo nutrauktas BPK 212 straipsnio 1 dalies 5 punkto, BK 38 straipsnio pagrindais ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ ; 2012-08-28 VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo L.

T. buvo nuteistas 2 metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymÄ atidedant 3 metams už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 189 straipsnio 1 dalyje, 2015-06-03 Tauragės rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta probuojamajam papildoma pareiga – dalyvauti elgesio pataisos programoje per 3 mėnesius. Taip pat buvo teistas užsienio valstybėse: 2011 m. Vokietijoje 6 mėnesių areÅ¡to bausme; 2011 m. Danijoje pinigine bauda už vairavimÄ neturint vairuotojo pažymėjimo arba kai atimta teisė vairuoti bei areÅ¡to bausme už melagingÄ liudijimÄ , neteisėtÄ atvykimÄ Ä¯ Å¡alį ir gyvenimÄ joje.

L. T. taip pat ne kartÄ baustas ir administracine tvarka: 2017 m. už automobilio eksploatavimÄ su padangomis, kurios neatitinka reikalavimų; už važiavimÄ be saugos diržo; už vairavimÄ automobilio, kuriam neatlikta techninė apžiÅ«ra; už automobilio pastatymÄ neleistinoje vietoje; už automobilio vairavimÄ naudojantis mobiliojo ryÅ¡io telefonu. 2019 m. baustas administracine tvarka už įvažiavimÄ Ä¯ keliÄ degant draudžiamam (raudonam) Å¡viesoforo signalui. 2020 m. už automobilio vairavimÄ , kuris buvo neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, neįregistruotas; 2020 m. vasario 4 d. už nepateikimÄ tikrinančiam pareigÅ«nui reikalingų dokumentų (vairuotojo pažymėjimo, civilinės atsakomybės draudimo, techninės apžiÅ«ros lapo).

Iš administracinių nusižengimų pažymos matyti, kad L. T. turi galiojančių administracinių nuobaudų ir visas jas yra padaręs naudodamasis transporto priemone, todėl teismas neteisingai įvertino, kad L. T. nedarys nusikalstamų veikų ir laikysis įstatymų. Vien formalus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės neleistų įgyvendinti prevencinių bausmės tikslų ir prieštarautų teisingumo principui. 2.3. Vyriausiojo prokuroro apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į L.

T. elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Nurodoma, jog iš 2020-02-22 iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad L. T. nesutiko su tikrinimo rezultatais (pirmas tikrinimas 16 val. 03 min. – 2,11 promilių), antras tikrinimas 16 val. 21 min. – 1,94 promilės). 2020-02-25 įtariamojo apklausos protokole L. T. nurodė, kad atsisako duoti parodymus, o juos duoti sutinka tik dalyvaujant advokatui. Tokios aplinkybės rodo, kad jo kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis yra formalus, siekiant lengvesnių baudžiamosios atsakomybės pasekmių.

Apelianto manymu, anksčiau padaryti teisės pažeidimai neigiamai apibÅ«dina L. T. asmenybę, rodo, kad jis nėra linkęs laikytis įstatymų, iÅ¡ anksčiau jam paskirtų sankcijų iÅ¡vadų nepadarė, nuobaudos jam buvo neefektyvios. Be to, teismas perdavė L. T. laiduotojui tėvui V. T.. Tačiau 2009 metais L. T. jau buvo atiduotas tėvo priežiÅ«rai ir atsakomybei, tačiau po to padarė nemaža nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų, todėl mažai tikėtina, kad tėvas galės padaryti kokiÄ nors teigiamÄ Ä¯takÄ suaugusiam sÅ«nui, kuris linkęs į teisės pažeidimus.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad L. T. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ rodo tai, kad transporto priemonę bÅ«damas neblaivus L. T. vairavo dienos metu (15 val. 40 min.) miesto centre (duomenys neskelbtini), kur paprastai bÅ«na intensyvus eismas. Jis elgėsi labai neatsakingai ir tokiais savo veiksmais neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl Å¡io nusikaltimo pavojingumas visuomenei akivaizdus. 2.4. Vyriausiojo prokuroro apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas skundžiamu nuosprendžiu L.

T. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudė naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 metus ir 6 mėnesius. Teismas nuosprendyje neteisingai nurodė, kad BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Tačiau iš tikrųjų BK 68 straipsnio 2 dalis (Lietuvos Respublikos 2019 m. sausio 11 d. įstatymo Nr. XIII-1929, įsigal. 2019 m. balandžio 1 d. (TAR 2019, Nr. 2019-00859) redakcija) numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Todėl teismas uždrausdamas naudotis specialia teise paskyrė aiÅ¡kiai per trumpÄ laikotarpį. L. T. turi bÅ«ti paskirtas 2 metų uždraudimas naudotis specialia teise, artimas specialios teisės atėmimo vidurkiui. 2.4. Taip pat apeliaciniame skunde pateikiami argumentai dėl netinkamo konfiskuojamo turto vertės nustatymo. Teismas konfiskuodamas automobilio vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 7 000 eurų – netinkamai įvertino byloje esančius duomenis. Pagal EMPREKIS duomenis automobilio kaina su PVM yra 10 570 Eur, L.

T. apklausoje nurodė, kad automobilį iki įvykio jis pardavė už 7 000 eurų, liudytojas L. A. nurodė apklausoje, kad automobilį jis nupirko iÅ¡ L. T. už 7 300 eurų, specialistas yra nurodęs 4 500 vidutinę rinkos kainÄ . Teismas priteisė 7 000 eurų, nes tÄ kainÄ nustatė pats kaltinamasis jį parduodamas. Pasak prokuroro, asmenys pirkdami bei parduodami automobilius nustato įvairias kainas, kurios nebÅ«tinai atitinka rinkos kainas ir pirkimo–pardavimo sutartyse ne visada yra įraÅ¡oma tikroji parduodamo automobilio kaina.

Be to, pirkėjo L. A. ir pardavėjo L. T. parodymai dėl parduodamo automobilio kainos skiriasi, todėl remtis tokiais duomenimis įvertinant automobilio kainÄ bÅ«tų nepagrįsta. BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad iÅ¡ kaltininko iÅ¡ieÅ¡koma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto iÅ¡vada atliktu konkrečios priemonės įvertinimu. Byloje nesant tokių duomenų, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymÄ apie tokios rÅ«Å¡ies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

L. T. gynyba pateikė specialisto vertinimÄ su 4 500 vidutinės rinkos kainos nustatymu. Å i vertė daugiau nei perpus mažesnė už EMPREKIS nurodytÄ automobilio vertę – 10 570 Eur su PVM. IÅ¡ transporto priemonės apraÅ¡o ir automobilio nuotraukų matyti, kad automobilis yra apgadintas labai nežymiai, todėl yra pagrindas manyti, kad tiek specialisto iÅ¡vadoje, tiek teismo skundžiamu nuosprendžiu priteista automobilio vertė nėra objektyvi, todėl reikia vadovautis EMPREKIS pažymoje nurodyta automobilio rinkos verte ir jÄ priteisti iÅ¡ L.

T.. 2.5. Teismas nenurodė, nuo kada reikia skaičiuoti specialiosios teisės atėmimÄ . Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiÄ ja teise vairuoti transporto priemones – terminas turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018). Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų, 2020 m. vasario 25 d. nutarimu įtariamajam L.

T. skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, kuriÄ paskyrus jam iÅ¡ karto buvo realiai suvaržyta galimybė naudotis specialiÄ ja teise vairuoti kelių transporto priemones. Uždraudimo naudotis specialiÄ ja teise vairuoti transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo Å¡ios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2020 m. vasario 25 d.

3. Atsiliepimu į Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Tauragės apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundÄ atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės L. T. gynėjas advokatas P. Orlovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais ir praÅ¡o Å¡io apeliacinio skundo netenkinti. Taip pat praÅ¡o konfiskuoto automobilio vertę sumažinti iki 4500,00 Eur sumos ir mokėjimo terminÄ iÅ¡dėstyti 24 mėnesių laikotarpiui. Be to, teigia, kad bÅ«tina pakeisti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialiÄ ja teise – nustatant, kad uždraudimo naudotis specialiÄ ja teise terminas skaičiuotinas nuo 2020 m. vasario 25 d.

4. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo gynėjas prašė apeliacinio skundo netenkinti, be to, palaikė savo atsiliepime į apeliacinį skundÄ suformuluotÄ atskirÄ jį praÅ¡ymÄ dėl priteistos automobilio vertės sumažinimo ir termino naudotis specialiÄ ja teise patikslinimo. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 5. Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Tauragės apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

7. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Tauragės apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiasis prokuroras praÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos teismo priimtÄ nuosprendį ir, pripažinus L. T. kaltu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, paskirti jam 60 MGL (3000 eurų) baudÄ , kuriÄ , vadovaujantis 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę 40 MGL (2000 Eur) baudÄ bei, vadovaujantis BK 68 straipsniu ir 72 straipsnio 5 dalimi, uždrausti L. T. 2 (dvejus) metus vairuoti kelių transporto priemones, terminÄ skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo, t. y. nuo 2020 m. vasario 25 d., ir konfiskuoti iÅ¡ L. T. didesnę, t. y. 10750 Eur, sumÄ , atitinkančiÄ automobilio (duomenys neskelbtini), vertę, o kitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis L. T. yra pagrįstas, teisėtas, todėl paliktinas galioti.

8. Apeliaciniame skunde Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Tauragės apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiasis prokuroras tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė BK 40 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl nepagrįstai atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atmeta Å¡iuos vyriausiojo prokuroro apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus, kadangi pirmosios instancijos teismas nepadarė jokių teisės taikymo klaidų. Pažymėtina, jog pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį asmuo teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , jeigu:

1) jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

9. Pagal formuojamÄ Lietuvos teismų praktikÄ , viena iÅ¡ laidavimo instituto taikymo sÄ lygų yra asmens nebaustumas praeityje, t. y. asmuo turi bÅ«ti laikomas pirmÄ kartÄ padariusiu nusikalstamÄ veikÄ . Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai vertino, jog L. T. yra laikomas pirmÄ kartÄ padariusiu nusikalstamÄ veikÄ , kadangi jo ankstesnis teistumas jau yra iÅ¡nykęs. IÅ¡ įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų apie fizinį asmenį matyti, kad L.

T. 2009-06-11 teismo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo, jam paskirtos auklėjimo priemonės: įspėjimas ir atidavimas tėvui ugdyti ir prižiÅ«rėti 1 metų laikotarpiui. 2012-01-30 ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, buvo nutrauktas BPK 212 straipsnio 1 dalies 5 punkto, BK 38 straipsnio pagrindais ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ ; 2012-08-28 VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo L.

T. buvo nuteistas 2 metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymÄ atidedant 3 metams už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 189 straipsnio 1 dalyje, bausmę atlikęs ir iÅ¡ Probuojamųjų asmenų registro iÅ¡registruotas 2015-09-18. Vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalimi, 6 dalimi L. T. teistumas yra iÅ¡nykęs, suėjus įstatyme nustatytiems terminams. Teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamÄ sias teisines pasekmes, todėl Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad kaltinamasis yra neteistas.

10. Vyriausiojo prokuroro apeliaciniame skunde teigiama, kad L. T. negalėjo bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir todėl, kad yra padaręs administracinių pažeidimų. Tokie duomenys byloje yra (b. l. 105–108), iÅ¡ Administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad L. T. yra padaręs administracinių nusižengimų, susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimu. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad jie neigiamai charakterizuoja asmenį. Tačiau pirmosios instancijos teismas įvertino padarytų pažeidimų pobÅ«dį ir padarė motyvuotÄ iÅ¡vadÄ , kad padaryti administraciniai nusižengimai savo pobÅ«džiu nėra itin Å¡iurkÅ¡tÅ«s ir neužkerta sÄ lygų laidavimo institutui taikyti.

Kasacinis teismas ne vienoje byloje yra konstatavęs, kad teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimÄ , įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti iÅ¡vadÄ , kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismų praktikoje sprendžiant klausimÄ , ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti iÅ¡vadÄ apie atsitiktinį padarytos veikos pobÅ«dį ar, prieÅ¡ingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus.

Taip pat vertintinos aplinkybės, apibÅ«dinančios kaltininko asmenybę, jo požiÅ«rį į padarytÄ veikÄ , elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai iÅ¡vadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (iÅ¡nykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobÅ«dis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019).

11. BylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas vertindamas galimybę L. T. taikyti atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , pažymėjo, jog jis padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ , yra teisiamas pirmÄ kartÄ , nes teistumas už ankstesnį nusikaltimÄ yra iÅ¡nykęs, kaltę visiÅ¡kai pripažino, nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. L. T. yra charakterizuojamas itin teigiamai, dirba, turi Å¡eimÄ , dėl nusikaltimo įvykdymo savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, gailisi prasikaltęs, ir, nors anksčiau buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau Å¡ie pažeidimai nebuvo Å¡iurkÅ¡tÅ«s, todėl nėra pagrindo abejonėms, jog jis ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujus nusikaltimus.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visų Å¡ių L. T. charakterizuojančių duomenų visuma ir nustatytos aplinkybės leidžia apeliacinės instancijos teismui, kaip ir pirmosios instancijos teismui, vertinti, kad yra visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytos sÄ lygos dėl laidavimo taikymo.

12. Apeliaciniame skunde teigiama, kad L. T. nuo veikos padarymo pradžios nepripažino kaltės, todėl jis negalėjo bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad kaltės pripažinimas yra bÅ«tina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lyga, tačiau nėra pagrindo sutikti su prokuroro manymu, kad L. T. nepripažįsta kaltės. Skunde teigiama, jog iÅ¡ 2020-02-22 neblaivumo nustatymo akto matyti, kad L. T. nesutiko su tikrinimo rezultatais (pirmas tikrinimas 16 val. 03 min.

– 2,11 promilių), antras tikrinimas 16 val. 21 min. – 1,94 promilės). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ 4 punkte nurodyta: „Policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigÅ«nai per tikrinimÄ nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iÅ¡kvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbÅ«t padaryta didelė turtinė žala, – 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimÄ .

Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimÄ nustatyta asmens iÅ¡kvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iÅ¡ nustatytų per pirmÄ jį ir pakartotinį tikrinimÄ â€œ. Tai reiÅ¡kia, kad patikrinimas buvo atliktas nepažeidžiant nustatytos tvarkos, kuri visiÅ¡kai nepriklauso nuo tikrinamo asmens sutikimo ar nesutikimo su tikrinimo rezultatais. Ta aplinkybė, kad 2020-02-25 apklausiamas kaip įtariamasis L. T. nurodė, kad parodymus duoti sutinka tik dalyvaujant advokatui, taip pat nereiÅ¡kia, jos jis nepripažįsta kaltės. Å iuo atveju įtariamasis pasinaudojo jam įstatymo suteikta teise (BPK 21 straipsnio 4 dalis).

Visų kitų apklausų metu jis kaltę pripažino, dėl padaryto nusikaltimo gailėjosi. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamajame akte buvo nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – visiÅ¡kai prisipažįsta ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (t.1, b. l. 123–126), toliÄ aplinkybę lengvinančia pripažinti prašė ir prokuroras teisiamajame posėdyje baigiamųjų kalbų metu (t. 2, b. l. 2–6).

13. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas uždrausdamas naudotis asmeniui specialiomis teisėmis nustato ir uždraudimo terminÄ nuo vienerių iki penkerių metų. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas L. T. paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę ir uždraudė naudotis specialiÄ ja teise vieneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams. Paskirdamas tokios trukmės poveikio priemonę teisės taikymo klaidos nepadarė, poveikio priemonės terminas didesnis už sankcijoje numatytÄ minimumÄ , todėl jį keisti nėra pagrindo.

14. Apeliaciniame skunde vyriausiasis prokuroras nesutinka su nustatyta konfiskuotina automobilio vertę atitinkančiÄ pinigų suma. Skunde teigia, kad teismas, konfiskuodamas automobilio vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 7 000 eurų, netinkamai įvertino byloje esančius duomenis. Pagal EMPREKIS duomenis, automobilio kaina su PVM yra 10 570 Eur, apklausiamas L. T. nurodė, kad automobilį iki įvykio jis pardavė už 7 000 eurų, liudytojas L. A. parodė, kad automobilį jis nupirko iÅ¡ L. T. už 7 300 eurų, specialistas yra nurodęs 4 500 vidutinę rinkos kainÄ .

Teismas priteisė 7 000 eurų, nes tÄ kainÄ nustatė pats kaltinamasis jį parduodamas. Prokuroro manymu, buvo bÅ«tina konfiskuoti automobilio vertę pagal EMPREKIS duomenis. Su tokiais skundo argumentais sutikti nėra pagrindo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Byloje nesant tokių duomenų, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymÄ apie tokios rÅ«Å¡ies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019).

Baudžiamajame įstatyme – BK 72 straipsnio 5 dalyje – nurodyta, kad iÅ¡ kaltininko iÅ¡ieÅ¡koma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. BK 72 straipsnio 5 dalies aspektu sprendžiant klausimÄ dėl konfiskuotino automobilio vertės nustatymo (BK 281 straipsnio 7 dalis) teismų praktikoje paprastai yra taikomas transporto priemonės rinkos vertės kriterijus, t. y. tokio automobilio vertė yra nurodoma pagal vidutinę tokios transporto priemonės rinkos kainÄ . Atitinkamai kasacinėse nutartyse konfiskuotinos transporto priemonės vertę iÅ¡reiÅ¡kia jos rinkos kaina, dėl to sÄ vokos „turto vertė“ ir „kaina“ nutartyse vartojamos kartu.

Tačiau bet kuriuo atveju, iÅ¡ieÅ¡kant konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ (esant BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytam pagrindui), turi bÅ«ti nustatoma įrankio, priemonės arba rezultato vertė pinigine iÅ¡raiÅ¡ka, kuri (konfiskuotino turto vertė) yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nurodytas įrodinėjimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Byloje nustatyta, kad automobilį už 8000 Eur buvo įsigijęs L. T., 2020-02-20 šį automobilį už 7300 Eur pardavė L. A. (t. 1, b. l. 61, 62). IÅ¡ VÅ¡Ä® „Emprekis“ dokumento matyti, kad Å¡is automobilis yra įkainotas su PVM 10 570 Eur (t. 1, b. l. 63). Kilnojamojo turto vertintojas automobilį įvertino 4 500 Eur ( t. 1, b. l. 172–201). Nei įstatymas, nei teismų praktika nesuteikia VÅ¡Ä® „Emprekis“ pažymai prioritetinės įrodomosios reikÅ¡mės, todėl prokuroras nepagrįstai praÅ¡o padidinti konfiskuojamÄ pinigų sumÄ iki 10 570 Eur.

Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo, iÅ¡tyrė ir įvertino visus į bylÄ pateiktus įrodymus, pagal juos nustatė vidutinę automobilio kainÄ , kurios keisti apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

15. L. T. ir jo gynėjo advokato P. Orlovo praÅ¡ymai dėl automobilio vertės sumažinimo ir baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, iÅ¡ieÅ¡kant konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , iÅ¡dėstymo dalimis, nesvarstomi. BPK 320 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. L. T. ir jo gynėjas apeliacinio skundo Å¡ioje byloje nėra padavę, todėl apeliacine tvarka baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjanti kolegija neturi teisės spręsti asmenų, kurie nėra apskundę nuosprendžio, pareikÅ¡tų praÅ¡ymų.

Nuosprendyje nepasisakyta, nuo kada skaičiuojamas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – terminas. L. T. ir jo gynėjui nurodžius, kad dėl to kyla neaiÅ¡kumas, apeliacinės instancijos teismas šį neaiÅ¡kumÄ paÅ¡alina ir nurodo, kad terminas skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo, t. y. nuo 2020 m. vasario 25 d.

16. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Tauragės apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra jokio pagrindo keisti ar naikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2020 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio, kuris yra teisėtas ir pagrįstas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Tauragės apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodyti, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiÄ ja teise – vairuoti transporto priemones - termino pradžia skaičiuojama 2020 m. vasario 25 d. Teisėjos Regina BertaÅ¡ienė Kristina Kakurinė Aurelija Sadauskaitė