Legislator Case Law & Legislation
645503df-b3d7-4476-bf09-88cfa3a54366 AI generated

645503df-b3d7-4476-bf09-88cfa3a54366 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 645503df-b3d7-4476-bf09-88cfa3a54366
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėjas Audrius Saulėnas                                     Civilinė byla Nr. 2A-1112-622/2011Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė                                      Procesinio sprendimo kategorijos:                                                              11.9.5.; 11.9.6.; 16.2.4.; 121.21. (S)                                                     KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2011 m. liepos 13 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kuriÄ sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjai Rimvida Zubernienė, Alvydas Žerlauskas, sekretoriaujant Monikai PociÅ«tei, dalyvaujant ieÅ¡kovei B.

Legislator headnote

AI generated

645503df-b3d7-4476-bf09-88cfa3a54366 · Klaipėdos apygardos teismas: Jame turi bÅ«ti nurodyta konkreti darbo sutarties nutraukimo priežastis ir aplinkybės, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas (DK 130 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Ä®spėjime nurodytos darbo sutarties nutraukimo priežasties konkretumas vertinamas darbuotojo požiÅ«riu, nes bÅ«tent darbuotojas turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties darbdavys ketina nutraukti darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2005).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas Audrius Saulėnas                                     Civilinė byla Nr. 2A-1112-622/2011Teisėja Genovaitė Vaizgėlienė                                      Procesinio sprendimo kategorijos:                                                              11.9.5.; 11.9.6.; 16.2.4.; 121.21. (S)                                                     KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2011 m. liepos 13 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kuriÄ sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjai Rimvida Zubernienė, Alvydas Žerlauskas, sekretoriaujant Monikai PociÅ«tei, dalyvaujant ieÅ¡kovei B.

K., atsakovo atstovei advokatei Galinai Morozovai, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės B. K. ieÅ¡kinį atsakovui Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu ir grÄ Å¾inimo į ankstesnes pareigas.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : ieÅ¡kovė kreipėsi ieÅ¡kiniu į Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ ir prašė panaikinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovės 2010 m. balandžio 19 d.

įsakymÄ Nr. P1-64 dėl darbo sutarties nutraukimo; panaikinti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovės 2009 m. spalio 26 d. įsakymÄ Nr. T1-127 dėl Vidaus audito tarnybos panaikinimo; sugrÄ Å¾inti į ankstesnes audito skyriaus vedėjos (ar Vidaus audito tarnybos vadovės) pareigas. Nurodė, kad 2010 m. balandžio 19 d. buvo nutraukta darbo sutartis pagal DK 129 straipsnio 2 dalį. IeÅ¡kovė apie darbo sutarties nutraukimÄ Ä¯spėjimÄ gavo 2009 m. lapkričio 3 d. Po pateiktos informacijos apie darbo vietos panaikinimÄ ieÅ¡kovei buvo pasiÅ«lytos dvi darbo vietos – 0,5 etato administratorės pareigos 3 mėnesiams iki grįš po motinystės atostogų pagrindinė darbuotoja ir gaisrininko pareigos, laikino nedarbingumo metu. 2010 m. kovo 2 d. ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovÄ , praÅ¡ydama pateikti visus esančius laisvus etatus, kurie atitiktų jos turimÄ kvalifikacijÄ .

Atsakymo negavo. Vidaus audito skyriaus vedėjos etatÄ atsakovas panaikino vykdydamas steigėjo nurodymus (t. 1, b. l. 2-4).Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Pripažino 2010-04-19 darbo sutarties nutraukimÄ tarp ieÅ¡kovės B. K. ir atsakovo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro DK 129 straipsnio 2 dalies pagrindu neteisėtu; pripažino, kad darbo sutartis tarp ieÅ¡kovės B. K. ir atsakovo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro nutraukta teismo sprendimu nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos DK 297 straipsnio 4 dalies pagrindu, priteisė ieÅ¡kovei B.

K. iÅ¡ atsakovo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro 16 744,20 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir 76,11 Lt vidutinį vienos darbo dienos darbo užmokestį už kiekvienÄ darbo dienÄ nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ , 802 Lt žyminį mokestį. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.Remdamasis bylos medžiaga teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovei buvo pasiÅ«lyta užimti kitas pareigas (t. 1, b. l. 37, 38, 147), tačiau ieÅ¡kovė nesutiko motyvuodama tuo, kad įstaigoje nuo 2010 m. sausio 15 d. buvo laisvas projekto vadybininko etatas.

Å ių pareigų ieÅ¡kovei atsakovas nepasiÅ«lė, motyvuojant, kad ieÅ¡kovė neatitinka kvalifikacinių reikalavimų ir priėmė kitÄ darbuotojÄ . Be to, ieÅ¡kovei nebuvo suteikta informacija apie laisvus etatus įstaigoje. IeÅ¡kovei buvo įteiktas įspėjimas, pažeidžiant DK 130 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ . Darbdavys nepasiÅ«lė atleidžiamai ieÅ¡kovei pareigų, atitinkančių jos kvalifikacijÄ , nors tokios pareigos nuo 2010 m. sausio 15 d. buvo laisvos, iÅ¡leidus darbuotojÄ nėštumo ir gimdymo atostogų (t. 1; b. l. 87).

Panaikinus ieÅ¡kovės pareigybę buvo reali galimybė suteikti jai kitas pareigas. Palikimas ieÅ¡kovės darbe, atsižvelgus į darbdavio veiklos specifikÄ ir aplinkybes, nebÅ«tų iÅ¡ esmės pažeidęs darbdavio interesų. IÅ¡nagrinėjus ieÅ¡kovės reikalavimus dėl atleidimo iÅ¡ darbo, atleidimas iÅ¡ darbo pripažintas neteisėtu. Dėl kilusio darbo ginčo realiai egzistuoja aplinkybės, kurios itin suvaržo ir apskritai eliminuoja galimybę neteisėtai atleistai ieÅ¡kovei grįžti į darbÄ pas atsakovÄ ir produktyviai bei saugiai dirbti: vidaus audito tarnybos panaikinimas bei naujo darbuotojo priėmimas į ieÅ¡kovei nepasiÅ«lytÄ darbo vietÄ .

Pripažino, kad darbo sutartis tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo nutraukta DK 297 straipsnio 4 dalies pagrindu. Dėl atsakovo piktybiÅ¡ko ir tęstinio pobÅ«džio neveikimo, ieÅ¡kovė patyrė nepatogumų ir neigiamų iÅ¡gyvenimų, todėl priteisė ieÅ¡kovei neturtinę žalÄ (t. 1, b. l. 153-158).Atsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 28 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad ieÅ¡kovė neatitiko projektų vadybininkui keliamų reikalavimų, nes Å¡ioms pareigos atlikti reikia vadybinio darbo patirties.

Be to, Å¡ios pareigos buvo terminuotam laikui. IeÅ¡kovė visÄ savo darbo laikÄ dirbo tik pagal ekonominį iÅ¡silavinimÄ , vadybinių ar kÅ«rybinių darbų atlikimo patirties neturi. Tvirtina, kad ieÅ¡kovė neatitinka projektų vadybininko pareigybės apraÅ¡ymo 6 punkte numatytas sÄ lygas. Nesutinka su ieÅ¡kovei priteista neturtine žala (t. 2, b. l. 2-5).Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje nustatyta, kad tarp Å¡alių kilo ginčas dėl ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo. Darbo sutarties nutraukimo pagal DK 129 straipsnį atveju Darbo kodekse ir kituose įstatymuose nustatytos atitinkamos garantijos atskirų kategorijų darbuotojams.

Faktas, kad darbuotojas negali bÅ«ti perkeltas jo sutikimu į kitÄ darbÄ , yra vienas iÅ¡ juridinių faktų, sudarančių darbo sutarties nutraukimo pagal DK 129 straipsnį pagrindÄ . Taigi darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį, turi pareigÄ ieÅ¡koti galimybių perkelti atleidžiamÄ iÅ¡ darbo darbuotojÄ Ä¯ kitÄ darbÄ ir, esant darbuotojo sutikimui, jį perkelti į kitÄ darbÄ . Ä®statyme nereikalaujama, kad atleidžiamÄ iÅ¡ darbo darbuotojÄ darbdavys perkeltų į lygiavertį buvusiajam darbÄ .

Kitas darbas (laisva darbo vieta ir pareigos) visų pirma turi bÅ«ti siÅ«lomos atsižvelgiant į atleidžiamo darbuotojo profesijÄ , specialybę, kvalifikacijÄ , reikiamais atvejais – į sveikatos bÅ«klę, o jeigu laisvų tokio darbo vietų nėra arba darbuotojas nesutinka bÅ«ti į jas perkeltas, – turi bÅ«ti siÅ«lomas bet koks kitas darbas, kurį darbuotojas, atsižvelgiant į jo sugebėjimus ir sveikatos bÅ«klę, galėtų dirbti. Å iÄ pareigÄ darbdavys privalo vykdyti per visÄ numatomo atleisti darbuotojo įspėjimo laikotarpį, įskaitant darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ .Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konstatuota, kad darbo sutarčiai Å¡iuo pagrindu nutraukti bÅ«tina Å¡ių juridinių faktų visuma: tinkamai įgyvendinta darbdavio iniciatyva (darbuotojo įspėjimas); svarbi darbo sutarties nutraukimo priežastis; faktas, kad darbuotojas negali bÅ«ti perkeltas jo sutikimu į kitÄ darbÄ .

Darbuotojui užginčijus teismine tvarka darbo sutarties nutraukimÄ pagal DK 129 straipsnį, darbdavys privalo įrodyti Å¡ių faktų buvimÄ (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2004; 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-665/2005).Ä®spėjime apie atleidimÄ iÅ¡ darbo darbdavio iniciatyva dėl svarbių priežasčių Å¡ios priežastys turi bÅ«ti nurodytos taip, kad įspėjimas atitiktų savo paskirtį.

Jame turi būti nurodyta konkreti darbo sutarties nutraukimo priežastis ir aplinkybės, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas (DK 130 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Įspėjime nurodytos darbo sutarties nutraukimo priežasties konkretumas vertinamas darbuotojo požiūriu, nes būtent darbuotojas turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties darbdavys ketina nutraukti darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2005).

Kartu kasacinio teismo pažymėta, kad neiÅ¡samus įspėjimo turinys savaime nėra prielaida pripažinti darbuotojo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje E. J. v. Vilniaus Antano Vivulskio pagrindinė mokykla, bylos Nr. 3K-3-238/2005; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje V. V. v. AB „Jonavos grÅ«dai“, bylos Nr. 3K-3-186/2008). Konkrečiu nagrinėjamu atveju atsakovas 2010-11-04 įspėjo ieÅ¡kovę dėl darbo sutarties nutraukimo (t. 1, b. l. 7, 32).

Tačiau pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, kad toks įspėjimas neatitinka DK 130 straipsnio 2 dalies 1 punkto keliamų reikalavimų, nes atleidimo pagrindas buvo nurodytas tik pateikiant Darbo kodekso straipsnių abstrakčias formuluotes ir dokumento, kuriuo vadovaujantis panaikinta vidaus audito tarnyba data, numeris ir pavadinimas. Tokia išvada vertintina kaip pagrįsta, nes įspėjime neaiškios atleidimo iš darbo priežastys ir aplinkybės, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas, o nurodomi tik teisės aktai.

Pažymėtina, kad atsakovo sudaryta darbo ginčo komisija 2010-02-17 nusprendė supažindinti ieÅ¡kovę su Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos 2009 m. rugsėjo 28 d. raÅ¡tu Nr. S2-2348 bei kultÅ«ros ministro 2009-09-16 įsakymu Nr. Ä®V-489 „Dėl pavedimo vykdyti centralizuotos vidaus audito tarnybos funkcijas“, o darbo ginčo komisijos protokolas ieÅ¡kovei iÅ¡siųstas iÅ¡kovei 2010-02-20 (t. 1, b. l. 41-42). Duomenų apie supažindinimÄ su minėtu dokumentais byloje nėra. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir tÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovės darbo sutartis su atsakovu nutraukta 2010-04-19, tai yra nesuėjus net minimaliam DK 130 straipsnio 1 dalyje numatytam įspėjimo terminui, skaičiuojant nuo minimų dokumentų supažindinimo dienos.Darbdavio pareiga siÅ«lyti kitÄ darbÄ atsiranda nuo įspėjimo momento, todėl jau įspėjimo metu darbuotojas turi bÅ«ti informuojamas, kokių yra laisvų darbo vietų ir jos siÅ«lomos darbuotojui.

Å i pareiga turi bÅ«ti vykdoma iki pat darbuotojo atleidimo momento. Per šį laikÄ numatomam atleisti iÅ¡ darbo darbuotojui turi bÅ«ti siÅ«lomos laisvos darbo vietos. Teismai, nagrinėdami bylas dėl grÄ Å¾inimo į darbÄ darbuotojų, atleistų pagal DK 129 straipsnį, turi pareikalauti iÅ¡ darbdavio įrodymų, patvirtinančių, kad darbuotojas atsisakė bÅ«ti perkeltas į kitÄ darbÄ arba darbdavys neturėjo galimybės perkelti jį į kitÄ darbÄ toje darbovietėje. Turėdamas tokiÄ galimybę darbdavys turi pasiÅ«lyti darbuotojui kitÄ darbÄ , atsižvelgdamas į jo profesijÄ , kvalifikacijÄ , kitas dalykines savybes.

Jeigu tokio darbo nėra, darbdavys turėtų siÅ«lyti kuriÄ nors iÅ¡ esamų laisvų darbo vietų, kurioje darbuotojas galėtų dirbti pagal savo sugebėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-514/2007). Byloje yra duomenys, kad ieÅ¡kovei buvo pasiÅ«lytos kitos pareigos (b. l. 37, 38, 147), tačiau ieÅ¡kovė su jomis nesutiko. Bylos duomenimis nuo 2010-01-15 buvo laisvos projekto vadybininko pareigos (terminuotam laikotarpiui) (b. l. 58, 87, 90), tačiau Å¡ios pareigos ieÅ¡kovei nebuvo pasiÅ«lytos.

IÅ¡ Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro Marketingo skyriaus kultÅ«rinių projektų vadybininko pareigybės apraÅ¡ymo 3 punkto matyti, kad projektų vadybininku priimamas darbuotojas, turintis aukÅ¡tÄ jį vadybinį ar muzikologinį iÅ¡silavinimÄ , turintis darbo patirties, gerai iÅ¡manantis darbo muzikiniame teatre gamybinį – kÅ«rybinį procesÄ , gerai mokantis lietuvių kalbÄ ir kt. Ä® Å¡ias pareigas buvo priimta darbuotoja, neturinti pareigybės apraÅ¡yme nurodyto iÅ¡silavinimo. Reikalaujamo iÅ¡silavinimo neturi ir ieÅ¡kovė.

Teismas, nagrinėdamas bylÄ , kurioje darbuotojas ginčija neterminuotos darbo sutarties nutraukimÄ darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (DK 129 straipsnis), turi patikrinti ir įvertinti, ar darbdavys nepažeidė DK 129 straipsnio 1 dalies nuostatos, jog atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo leidžiama, jeigu negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitÄ darbÄ . PripažinimÄ , kad darbdavys pažeidė DK 129 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , lemia ne faktas, kad darbdavys nepasiÅ«lė atleidžiamam iÅ¡ darbo darbuotojui kito darbo, o faktas, kad darbdavys neperkėlė Å¡io darbuotojo į kitÄ atitinkamÄ darbÄ , nors tokia galimybė buvo.

Spręsdamas, ar darbdavys, nepasiÅ«lydamas darbuotojui kito atitinkamo darbo ir neperkeldamas į jį darbuotojo, pažeidė įstatymo reikalavimus, teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-238/2005). Konkrečiu nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas, nepasiÅ«lydamas projektų vadybininko pareigų, turėjo galimybę ieÅ¡kovę perkelti į Å¡ias pareigas.

Dėl aukščiau paminėtų priežasčių nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, kad darbo sutarties nutraukimas 2010-04-19 pripažintinas neteisėtu.Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė atitinkamo dydžio vidutinį darbo užmokestį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Tačiau tokia įstatyminė formuluotė - iki teismo sprendimo įvykdymo dienos - yra numatyta DK 297 straipsnio 3 dalyje.

Jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾inamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panaÅ¡ių priežasčių arba dėl to, kad jam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, tai priima sprendimÄ pripažinti darbo sutarties nutraukimÄ neteisėtu ir priteisia jam Å¡io Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (DK 297 straipsnio 4 dalis).

Kadangi pirmosios instancijos teismas ginčo santykiams taikė DK 297 straipsnio 4 dalį, todėl neteisingai nurodė, kad priteistinos sumos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Tokiu bÅ«du Å¡i skundžiamo sprendimo dalis keistina, nurodant, kad priteistinas vidutinis darbo užmokestis iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl neturtinės žalos Darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų (DK 35 straipsnio 1 dalis).

Jeigu darbdavys savo teises įgyvendina nesilaikydamas Å¡ių nuostatų arba be teisėto pagrindo atlieka veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala – fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kt. – tai gali bÅ«ti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytÄ neturtinę žalÄ atsiradimo pagrindas (DK 1 straipsnio 1 dalis, 248 straipsnio 4 punktas, 250 straipsnis, CK 1.1 straipsnio 3 dalis, 6.250 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-164/2005; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009; kt.).

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, t. y. tik už įstatyme nustatytų teisių ir saugomų vertybių pažeidimus. DK 250 straipsnio formuluotė leidžia išskirti gana daug atvejų, kai tiek darbdaviui, tiek darbuotojui gali būti atlyginama neturtinė žala. Darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais. Asmens darbo veikla yra itin jautri menkiausiems pažeidimams ir neabejotinai gali sukelti bet kuriam darbuotojui neturtinės žalos, ypač jei darbdavio neteisėti veiksmai susiję su didžiule nepagarba darbuotojams.

Vienas iÅ¡ neturtinės žalos atlyginimo teisinio reglamentavimo ypatumų yra padarytos žalos dydžio nustatymo kriterijų taikymas. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti pinigais. Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos dydis kiekvienu konkrečiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Jie turi bÅ«ti įvertinami kompleksiÅ¡kai.

Taigi neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal nustatytas bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į suformuotÄ teismų praktikÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ yra savarankiÅ¡kas pažeistų darbo sutarties Å¡alių teisių gynimo bÅ«das (DK 250 straipsnis), taikomas tada, jeigu nustatomos bÅ«tinosios atsakomybės neturtinės žalos atlyginimo forma sÄ lygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2009; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2009; 2010 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2010).

Kartu pažymėtina tai, kad neturtinė žala atleidimo iÅ¡ darbo atveju darbuotojui gali atsirasti ne tik dėl darbo sutarties nutraukimo, kuris savaime gali bÅ«ti teisėtas, bet, pavyzdžiui, dėl darbdavio nekorektiÅ¡kų, žeminančių konkretų darbuotojÄ veiksmų atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«ros metu, jeigu dėl tokio neteisėto darbdavio elgesio darbuotojas patyrė didesnių, nei įprastai patiriami atleidžiant iÅ¡ darbo, emocinių iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, kitokių neigiamų neturtinių padarinių, kurie galėtų bÅ«ti teismo įvertinti kaip sudarantys pagrindÄ darbdavio turtinei atsakomybei neturtinės žalos atlyginimo forma kilti ir tuo atveju, jeigu atleidimas iÅ¡ darbo, kaip toks, yra teisėtas.

Pareiga įrodyti nurodytas sÄ lygas tenka darbo santykių Å¡aliai, reikalaujančiai neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai asmens teisės pažeidžiamos taip, kad patiriami rÅ«pesčiai, nepatogumai, kitokie neigiami iÅ¡gyvenimai peržengia įprastai tam tikrose situacijose patiriamų neigiamų iÅ¡gyvenimų ribas, ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens ir garbės pažeidimo, kiti panašūs padariniai.

Dėl to, spręsdamas neturtinės žalos, esant darbo teisiniams santykiams, atlyginimo klausimÄ , teismas turi apsvarstyti, ar asmens teisės buvo pažeistos tokiomis aplinkybėmis ir taip, kad proporcingumo aspektu bÅ«tina taikyti atsakovui turtinę atsakomybę neturtinės žalos atlyginimo forma. Atleidimas iÅ¡ darbo darbdavio iniciatyva paprastai darbuotojui gali sukelti neigiamų iÅ¡gyvenimų. Tačiau kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu faktas savaime nereiÅ¡kia, jog darbuotojui padaryta neturtinės žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2009; 2010 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/2010).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo atveju neturtinė žala atlyginama, jeigu atleidimo pagrindas ir darbuotojo atleidimo aplinkybės yra tokios, kurios pateisintų neturtinės žalos priteisimÄ , nes kitomis priemonėmis (turtinės žalos atlyginimu, pripažinimu atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu ar grÄ Å¾inimu į darbÄ ) darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. liepos 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2008; 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2008).

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė nereiÅ¡kė reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Byloje nustatyta, kad darbo sutarčiai su ieÅ¡kove nutraukti darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės (DK 129 straipsnis), buvo visi teisiniai pagrindai, tačiau buvo pažeistos atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«ros. IeÅ¡kovė visgi buvo įspėta (nors netinkamai) apie darbo sutarties nutraukimÄ , jai buvo siÅ«lomos kitos darbo vietos darbovietėje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovei nepasiÅ«lytos projektų vadybininko pareigos darbovietėje buvo laikinos, tai yra sudarant terminuotÄ darbo sutartį.

Ä®spėjus apie darbo sutarties nutraukimÄ ieÅ¡kovė turėjo pakankamai laiko naujoms darbo paieÅ¡koms. Nutraukus darbo santykius, atsakovas su ieÅ¡kove tinkamai atsiskaitė. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo priteisti neturtinę žalÄ ieÅ¡kovei nėra. Atitinkamai pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Sprendimo dalis dėl neturtinės žalos priteisimo naikintina. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas, paduodamas apeliacinį skundÄ , turėjo 802 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl 10 000 Lt neturtinės žalos priteisimo naikintina, atitinkamai Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos proporcingai paskirstytinos ginčo Å¡alims, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinos 300 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ .Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 28 d. sprendimÄ pakeisti.Nurodyti, kad ieÅ¡kovei B.

K. sprendime įvardintos sumos priteistinos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 28 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos priteisimo panaikinti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės B. K. atsakovui Klaipėdos valstybinio muzikinio teatrui 300 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ . KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                    Audrius Saulėnas Teisėjai                                                    Rimvida Zubernienė                                                     Alvydas Žerlauskas