645503df-b3d7-4476-bf09-88cfa3a54366 · KlaipÄdos apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedPraneÅ¡Äjas Audrius SaulÄnas                                     CivilinÄ byla Nr. 2A-1112-622/2011TeisÄja GenovaitÄ VaizgÄlienÄ                                      Procesinio sprendimo kategorijos:                                                              11.9.5.; 11.9.6.; 16.2.4.; 121.21. (S)                                                     KLAIPÄDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2011 m. liepos 13 d.KlaipÄda KlaipÄdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kuriÄ sudaro kolegijos pirmininkas Audrius SaulÄnas, kolegijos teisÄjai Rimvida ZubernienÄ, Alvydas Žerlauskas, sekretoriaujant Monikai PociÅ«tei, dalyvaujant ieÅ¡kovei B.
Legislator headnote
AI generated645503df-b3d7-4476-bf09-88cfa3a54366 · KlaipÄdos apygardos teismas: Jame turi bÅ«ti nurodyta konkreti darbo sutarties nutraukimo priežastis ir aplinkybÄs, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas (DK 130 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Ä®spÄjime nurodytos darbo sutarties nutraukimo priežasties konkretumas vertinamas darbuotojo požiÅ«riu, nes bÅ«tent darbuotojas turi teisÄ Å¾inoti ir suprasti, dÄl kokios priežasties darbdavys ketina nutraukti darbo sutartį (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-238/2005).
Full text
PraneÅ¡Äjas Audrius SaulÄnas                                     CivilinÄ byla Nr. 2A-1112-622/2011TeisÄja GenovaitÄ VaizgÄlienÄ                                      Procesinio sprendimo kategorijos:                                                              11.9.5.; 11.9.6.; 16.2.4.; 121.21. (S)                                                     KLAIPÄDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2011 m. liepos 13 d.KlaipÄda KlaipÄdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kuriÄ sudaro kolegijos pirmininkas Audrius SaulÄnas, kolegijos teisÄjai Rimvida ZubernienÄ, Alvydas Žerlauskas, sekretoriaujant Monikai PociÅ«tei, dalyvaujant ieÅ¡kovei B.
K., atsakovo atstovei advokatei Galinai Morozovai, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo atsakovo KlaipÄdos valstybinio muzikinio teatro apeliacinį skundÄ dÄl KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismo 2011 m. vasario 28 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovÄs B. K. ieÅ¡kinį atsakovui KlaipÄdos valstybiniam muzikiniam teatrui dÄl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisÄtu ir grÄ Å¾inimo į ankstesnes pareigas.TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : ieÅ¡kovÄ kreipÄsi ieÅ¡kiniu į KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismÄ ir praÅ¡Ä panaikinti KlaipÄdos valstybinio muzikinio teatro vadovÄs 2010 m. balandžio 19 d.
įsakymÄ Nr. P1-64 dÄl darbo sutarties nutraukimo; panaikinti KlaipÄdos valstybinio muzikinio teatro vadovÄs 2009 m. spalio 26 d. įsakymÄ Nr. T1-127 dÄl Vidaus audito tarnybos panaikinimo; sugrÄ Å¾inti į ankstesnes audito skyriaus vedÄjos (ar Vidaus audito tarnybos vadovÄs) pareigas. NurodÄ, kad 2010 m. balandžio 19 d. buvo nutraukta darbo sutartis pagal DK 129 straipsnio 2 dalį. IeÅ¡kovÄ apie darbo sutarties nutraukimÄ Ä¯spÄjimÄ gavo 2009 m. lapkriÄio 3 d. Po pateiktos informacijos apie darbo vietos panaikinimÄ ieÅ¡kovei buvo pasiÅ«lytos dvi darbo vietos â 0,5 etato administratorÄs pareigos 3 mÄnesiams iki grįš po motinystÄs atostogų pagrindinÄ darbuotoja ir gaisrininko pareigos, laikino nedarbingumo metu. 2010 m. kovo 2 d. ieÅ¡kovÄ kreipÄsi į atsakovÄ , praÅ¡ydama pateikti visus esanÄius laisvus etatus, kurie atitiktų jos turimÄ kvalifikacijÄ .
Atsakymo negavo. Vidaus audito skyriaus vedÄjos etatÄ atsakovas panaikino vykdydamas steigÄjo nurodymus (t. 1, b. l. 2-4).KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismas 2011 m. vasario 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Pripažino 2010-04-19 darbo sutarties nutraukimÄ tarp ieÅ¡kovÄs B. K. ir atsakovo KlaipÄdos valstybinio muzikinio teatro DK 129 straipsnio 2 dalies pagrindu neteisÄtu; pripažino, kad darbo sutartis tarp ieÅ¡kovÄs B. K. ir atsakovo KlaipÄdos valstybinio muzikinio teatro nutraukta teismo sprendimu nuo sprendimo įsiteisÄjimo dienos DK 297 straipsnio 4 dalies pagrindu, priteisÄ ieÅ¡kovei B.
K. iÅ¡ atsakovo KlaipÄdos valstybinio muzikinio teatro 16 744,20 Lt vidutinį darbo užmokestį už priverstinÄs pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo priÄmimo dienos ir 76,11 Lt vidutinį vienos darbo dienos darbo užmokestį už kiekvienÄ darbo dienÄ nuo teismo sprendimo priÄmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 10 000 Lt neturtinÄs žalos atlyginimÄ , 802 Lt žyminį mokestį. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetÄ.Remdamasis bylos medžiaga teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovei buvo pasiÅ«lyta užimti kitas pareigas (t. 1, b. l. 37, 38, 147), taÄiau ieÅ¡kovÄ nesutiko motyvuodama tuo, kad įstaigoje nuo 2010 m. sausio 15 d. buvo laisvas projekto vadybininko etatas.
Å ių pareigų ieÅ¡kovei atsakovas nepasiÅ«lÄ, motyvuojant, kad ieÅ¡kovÄ neatitinka kvalifikacinių reikalavimų ir priÄmÄ kitÄ darbuotojÄ . Be to, ieÅ¡kovei nebuvo suteikta informacija apie laisvus etatus įstaigoje. IeÅ¡kovei buvo įteiktas įspÄjimas, pažeidžiant DK 130 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ . Darbdavys nepasiÅ«lÄ atleidžiamai ieÅ¡kovei pareigų, atitinkanÄių jos kvalifikacijÄ , nors tokios pareigos nuo 2010 m. sausio 15 d. buvo laisvos, iÅ¡leidus darbuotojÄ nÄÅ¡tumo ir gimdymo atostogų (t. 1; b. l. 87).
Panaikinus ieÅ¡kovÄs pareigybÄ buvo reali galimybÄ suteikti jai kitas pareigas. Palikimas ieÅ¡kovÄs darbe, atsižvelgus į darbdavio veiklos specifikÄ ir aplinkybes, nebÅ«tų iÅ¡ esmÄs pažeidÄs darbdavio interesų. IÅ¡nagrinÄjus ieÅ¡kovÄs reikalavimus dÄl atleidimo iÅ¡ darbo, atleidimas iÅ¡ darbo pripažintas neteisÄtu. DÄl kilusio darbo ginÄo realiai egzistuoja aplinkybÄs, kurios itin suvaržo ir apskritai eliminuoja galimybÄ neteisÄtai atleistai ieÅ¡kovei grįžti į darbÄ pas atsakovÄ ir produktyviai bei saugiai dirbti: vidaus audito tarnybos panaikinimas bei naujo darbuotojo priÄmimas į ieÅ¡kovei nepasiÅ«lytÄ darbo vietÄ .
Pripažino, kad darbo sutartis tarp ieÅ¡kovÄs ir atsakovo nutraukta DK 297 straipsnio 4 dalies pagrindu. DÄl atsakovo piktybiÅ¡ko ir tÄstinio pobÅ«džio neveikimo, ieÅ¡kovÄ patyrÄ nepatogumų ir neigiamų iÅ¡gyvenimų, todÄl priteisÄ ieÅ¡kovei neturtinÄ Å¾alÄ (t. 1, b. l. 153-158).Atsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismo 2010 m. vasario 28 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovÄs bylinÄjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad ieÅ¡kovÄ neatitiko projektų vadybininkui keliamų reikalavimų, nes Å¡ioms pareigos atlikti reikia vadybinio darbo patirties.
Be to, Å¡ios pareigos buvo terminuotam laikui. IeÅ¡kovÄ visÄ savo darbo laikÄ dirbo tik pagal ekonominį iÅ¡silavinimÄ , vadybinių ar kÅ«rybinių darbų atlikimo patirties neturi. Tvirtina, kad ieÅ¡kovÄ neatitinka projektų vadybininko pareigybÄs apraÅ¡ymo 6 punkte numatytas sÄ lygas. Nesutinka su ieÅ¡kovei priteista neturtine žala (t. 2, b. l. 2-5).Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje nustatyta, kad tarp Å¡alių kilo ginÄas dÄl ieÅ¡kovÄs atleidimo iÅ¡ darbo teisÄtumo. Darbo sutarties nutraukimo pagal DK 129 straipsnį atveju Darbo kodekse ir kituose įstatymuose nustatytos atitinkamos garantijos atskirų kategorijų darbuotojams.
Faktas, kad darbuotojas negali bÅ«ti perkeltas jo sutikimu į kitÄ darbÄ , yra vienas iÅ¡ juridinių faktų, sudaranÄių darbo sutarties nutraukimo pagal DK 129 straipsnį pagrindÄ . Taigi darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį, turi pareigÄ ieÅ¡koti galimybių perkelti atleidžiamÄ iÅ¡ darbo darbuotojÄ Ä¯ kitÄ darbÄ ir, esant darbuotojo sutikimui, jį perkelti į kitÄ darbÄ . Ä®statyme nereikalaujama, kad atleidžiamÄ iÅ¡ darbo darbuotojÄ darbdavys perkeltų į lygiavertį buvusiajam darbÄ .
Kitas darbas (laisva darbo vieta ir pareigos) visų pirma turi bÅ«ti siÅ«lomos atsižvelgiant į atleidžiamo darbuotojo profesijÄ , specialybÄ, kvalifikacijÄ , reikiamais atvejais â į sveikatos bÅ«klÄ, o jeigu laisvų tokio darbo vietų nÄra arba darbuotojas nesutinka bÅ«ti į jas perkeltas, â turi bÅ«ti siÅ«lomas bet koks kitas darbas, kurį darbuotojas, atsižvelgiant į jo sugebÄjimus ir sveikatos bÅ«klÄ, galÄtų dirbti. Å iÄ pareigÄ darbdavys privalo vykdyti per visÄ numatomo atleisti darbuotojo įspÄjimo laikotarpį, įskaitant darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ .Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo konstatuota, kad darbo sutarÄiai Å¡iuo pagrindu nutraukti bÅ«tina Å¡ių juridinių faktų visuma: tinkamai įgyvendinta darbdavio iniciatyva (darbuotojo įspÄjimas); svarbi darbo sutarties nutraukimo priežastis; faktas, kad darbuotojas negali bÅ«ti perkeltas jo sutikimu į kitÄ darbÄ .
Darbuotojui užginÄijus teismine tvarka darbo sutarties nutraukimÄ pagal DK 129 straipsnį, darbdavys privalo įrodyti Å¡ių faktų buvimÄ (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2004 m. kovo 24 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-227/2004; 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-665/2005).Ä®spÄjime apie atleidimÄ iÅ¡ darbo darbdavio iniciatyva dÄl svarbių priežasÄių Å¡ios priežastys turi bÅ«ti nurodytos taip, kad įspÄjimas atitiktų savo paskirtį.
Jame turi bÅ«ti nurodyta konkreti darbo sutarties nutraukimo priežastis ir aplinkybÄs, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas (DK 130 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Ä®spÄjime nurodytos darbo sutarties nutraukimo priežasties konkretumas vertinamas darbuotojo požiÅ«riu, nes bÅ«tent darbuotojas turi teisÄ Å¾inoti ir suprasti, dÄl kokios priežasties darbdavys ketina nutraukti darbo sutartį (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-238/2005).
Kartu kasacinio teismo pažymÄta, kad neiÅ¡samus įspÄjimo turinys savaime nÄra prielaida pripažinti darbuotojo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisÄtu (pvz., Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 11 d. nutartis civilinÄje byloje E. J. v. Vilniaus Antano Vivulskio pagrindinÄ mokykla, bylos Nr. 3K-3-238/2005; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinÄje byloje V. V. v. AB âJonavos grÅ«daiâ, bylos Nr. 3K-3-186/2008). KonkreÄiu nagrinÄjamu atveju atsakovas 2010-11-04 įspÄjo ieÅ¡kovÄ dÄl darbo sutarties nutraukimo (t. 1, b. l. 7, 32).
TaÄiau pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodÄ, kad toks įspÄjimas neatitinka DK 130 straipsnio 2 dalies 1 punkto keliamų reikalavimų, nes atleidimo pagrindas buvo nurodytas tik pateikiant Darbo kodekso straipsnių abstrakÄias formuluotes ir dokumento, kuriuo vadovaujantis panaikinta vidaus audito tarnyba data, numeris ir pavadinimas. Tokia iÅ¡vada vertintina kaip pagrįsta, nes įspÄjime neaiÅ¡kios atleidimo iÅ¡ darbo priežastys ir aplinkybÄs, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas, o nurodomi tik teisÄs aktai.
PažymÄtina, kad atsakovo sudaryta darbo ginÄo komisija 2010-02-17 nusprendÄ supažindinti ieÅ¡kovÄ su Lietuvos Respublikos kultÅ«ros ministerijos 2009 m. rugsÄjo 28 d. raÅ¡tu Nr. S2-2348 bei kultÅ«ros ministro 2009-09-16 įsakymu Nr. Ä®V-489 âDÄl pavedimo vykdyti centralizuotos vidaus audito tarnybos funkcijasâ, o darbo ginÄo komisijos protokolas ieÅ¡kovei iÅ¡siųstas iÅ¡kovei 2010-02-20 (t. 1, b. l. 41-42). Duomenų apie supažindinimÄ su minÄtu dokumentais byloje nÄra. TeisÄjų kolegija taip pat atkreipia dÄmesį ir tÄ aplinkybÄ, kad ieÅ¡kovÄs darbo sutartis su atsakovu nutraukta 2010-04-19, tai yra nesuÄjus net minimaliam DK 130 straipsnio 1 dalyje numatytam įspÄjimo terminui, skaiÄiuojant nuo minimų dokumentų supažindinimo dienos.Darbdavio pareiga siÅ«lyti kitÄ darbÄ atsiranda nuo įspÄjimo momento, todÄl jau įspÄjimo metu darbuotojas turi bÅ«ti informuojamas, kokių yra laisvų darbo vietų ir jos siÅ«lomos darbuotojui.
Å i pareiga turi bÅ«ti vykdoma iki pat darbuotojo atleidimo momento. Per šį laikÄ numatomam atleisti iÅ¡ darbo darbuotojui turi bÅ«ti siÅ«lomos laisvos darbo vietos. Teismai, nagrinÄdami bylas dÄl grÄ Å¾inimo į darbÄ darbuotojų, atleistų pagal DK 129 straipsnį, turi pareikalauti iÅ¡ darbdavio įrodymų, patvirtinanÄių, kad darbuotojas atsisakÄ bÅ«ti perkeltas į kitÄ darbÄ arba darbdavys neturÄjo galimybÄs perkelti jį į kitÄ darbÄ toje darbovietÄje. TurÄdamas tokiÄ galimybÄ darbdavys turi pasiÅ«lyti darbuotojui kitÄ darbÄ , atsižvelgdamas į jo profesijÄ , kvalifikacijÄ , kitas dalykines savybes.
Jeigu tokio darbo nÄra, darbdavys turÄtų siÅ«lyti kuriÄ nors iÅ¡ esamų laisvų darbo vietų, kurioje darbuotojas galÄtų dirbti pagal savo sugebÄjimus (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2007 m. lapkriÄio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-514/2007). Byloje yra duomenys, kad ieÅ¡kovei buvo pasiÅ«lytos kitos pareigos (b. l. 37, 38, 147), taÄiau ieÅ¡kovÄ su jomis nesutiko. Bylos duomenimis nuo 2010-01-15 buvo laisvos projekto vadybininko pareigos (terminuotam laikotarpiui) (b. l. 58, 87, 90), taÄiau Å¡ios pareigos ieÅ¡kovei nebuvo pasiÅ«lytos.
IÅ¡ KlaipÄdos valstybinio muzikinio teatro Marketingo skyriaus kultÅ«rinių projektų vadybininko pareigybÄs apraÅ¡ymo 3 punkto matyti, kad projektų vadybininku priimamas darbuotojas, turintis aukÅ¡tÄ jį vadybinį ar muzikologinį iÅ¡silavinimÄ , turintis darbo patirties, gerai iÅ¡manantis darbo muzikiniame teatre gamybinį â kÅ«rybinį procesÄ , gerai mokantis lietuvių kalbÄ ir kt. Ä® Å¡ias pareigas buvo priimta darbuotoja, neturinti pareigybÄs apraÅ¡yme nurodyto iÅ¡silavinimo. Reikalaujamo iÅ¡silavinimo neturi ir ieÅ¡kovÄ.
Teismas, nagrinÄdamas bylÄ , kurioje darbuotojas ginÄija neterminuotos darbo sutarties nutraukimÄ darbdavio iniciatyva, kai nÄra darbuotojo kaltÄs (DK 129 straipsnis), turi patikrinti ir įvertinti, ar darbdavys nepažeidÄ DK 129 straipsnio 1 dalies nuostatos, jog atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo leidžiama, jeigu negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitÄ darbÄ . PripažinimÄ , kad darbdavys pažeidÄ DK 129 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , lemia ne faktas, kad darbdavys nepasiÅ«lÄ atleidžiamam iÅ¡ darbo darbuotojui kito darbo, o faktas, kad darbdavys neperkÄlÄ Å¡io darbuotojo į kitÄ atitinkamÄ darbÄ , nors tokia galimybÄ buvo.
SprÄsdamas, ar darbdavys, nepasiÅ«lydamas darbuotojui kito atitinkamo darbo ir neperkeldamas į jį darbuotojo, pažeidÄ Ä¯statymo reikalavimus, teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2005 m. balandžio 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-238/2005). KonkreÄiu nagrinÄjamu atveju teisÄjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas, nepasiÅ«lydamas projektų vadybininko pareigų, turÄjo galimybÄ ieÅ¡kovÄ perkelti į Å¡ias pareigas.
DÄl aukÅ¡Äiau paminÄtų priežasÄių nÄra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad darbo sutarties nutraukimas 2010-04-19 pripažintinas neteisÄtu.TeisÄjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisÄ atitinkamo dydžio vidutinį darbo užmokestį nuo teismo sprendimo priÄmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. TaÄiau tokia įstatyminÄ formuluotÄ - iki teismo sprendimo įvykdymo dienos - yra numatyta DK 297 straipsnio 3 dalyje.
Jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾inamas dÄl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panaÅ¡ių priežasÄių arba dÄl to, kad jam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, tai priima sprendimÄ pripažinti darbo sutarties nutraukimÄ neteisÄtu ir priteisia jam Å¡io Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio iÅ¡eitinÄ iÅ¡mokÄ ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinÄs pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (DK 297 straipsnio 4 dalis).
Kadangi pirmosios instancijos teismas ginÄo santykiams taikÄ DK 297 straipsnio 4 dalį, todÄl neteisingai nurodÄ, kad priteistinos sumos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Tokiu bÅ«du Å¡i skundžiamo sprendimo dalis keistina, nurodant, kad priteistinas vidutinis darbo užmokestis iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). DÄl neturtinÄs žalos Darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų (DK 35 straipsnio 1 dalis).
Jeigu darbdavys savo teises įgyvendina nesilaikydamas Å¡ių nuostatų arba be teisÄto pagrindo atlieka veiksmus ir dÄl to darbuotojui padaroma neturtinÄ Å¾ala â fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas ir kt. â tai gali bÅ«ti darbdavio prievolÄs atlyginti darbuotojui padarytÄ neturtinÄ Å¾alÄ atsiradimo pagrindas (DK 1 straipsnio 1 dalis, 248 straipsnio 4 punktas, 250 straipsnis, CK 1.1 straipsnio 3 dalis, 6.250 straipsnis, Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2005 m. kovo 9 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-164/2005; 2009 m. lapkriÄio 2 d. nutartis, priimta civilinÄje byloje Nr. 3K-3-464/2009; kt.).
Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinÄ Å¾ala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, t. y. tik už įstatyme nustatytų teisių ir saugomų vertybių pažeidimus. DK 250 straipsnio formuluotÄ leidžia iÅ¡skirti gana daug atvejų, kai tiek darbdaviui, tiek darbuotojui gali bÅ«ti atlyginama neturtinÄ Å¾ala. Darbo santykiuose neturtinÄ Å¾ala darbuotojui gali bÅ«ti padaryta įvairiais darbdavio neteisÄtais veiksmais. Asmens darbo veikla yra itin jautri menkiausiems pažeidimams ir neabejotinai gali sukelti bet kuriam darbuotojui neturtinÄs žalos, ypaÄ jei darbdavio neteisÄti veiksmai susijÄ su didžiule nepagarba darbuotojams.
Vienas iÅ¡ neturtinÄs žalos atlyginimo teisinio reglamentavimo ypatumų yra padarytos žalos dydžio nustatymo kriterijų taikymas. NeturtinÄ Å¾ala yra dvasinÄ skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti pinigais. NeturtinÄs žalos dydžio įrodinÄjimo specifika yra ta, kad piniginÄs kompensacijos dydis kiekvienu konkreÄiu atveju yra nustatomas teismo pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Jie turi bÅ«ti įvertinami kompleksiÅ¡kai.
Taigi neturtinÄs žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal nustatytas bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į suformuotÄ teismų praktikÄ . Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad reikalavimas atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ yra savarankiÅ¡kas pažeistų darbo sutarties Å¡alių teisių gynimo bÅ«das (DK 250 straipsnis), taikomas tada, jeigu nustatomos bÅ«tinosios atsakomybÄs neturtinÄs žalos atlyginimo forma sÄ lygos (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-37/2009; 2009 m. lapkriÄio 2 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-464/2009; 2010 m. liepos 8 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-311/2010).
Kartu pažymÄtina tai, kad neturtinÄ Å¾ala atleidimo iÅ¡ darbo atveju darbuotojui gali atsirasti ne tik dÄl darbo sutarties nutraukimo, kuris savaime gali bÅ«ti teisÄtas, bet, pavyzdžiui, dÄl darbdavio nekorektiÅ¡kų, žeminanÄių konkretų darbuotojÄ veiksmų atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«ros metu, jeigu dÄl tokio neteisÄto darbdavio elgesio darbuotojas patyrÄ didesnių, nei įprastai patiriami atleidžiant iÅ¡ darbo, emocinių iÅ¡gyvenimų, nepatogumų, kitokių neigiamų neturtinių padarinių, kurie galÄtų bÅ«ti teismo įvertinti kaip sudarantys pagrindÄ darbdavio turtinei atsakomybei neturtinÄs žalos atlyginimo forma kilti ir tuo atveju, jeigu atleidimas iÅ¡ darbo, kaip toks, yra teisÄtas.
Pareiga įrodyti nurodytas sÄ lygas tenka darbo santykių Å¡aliai, reikalaujanÄiai neturtinÄs žalos atlyginimo. TeisÄjų kolegija pažymi, kad neturtinÄ Å¾ala nÄra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai asmens teisÄs pažeidžiamos taip, kad patiriami rÅ«pesÄiai, nepatogumai, kitokie neigiami iÅ¡gyvenimai peržengia įprastai tam tikrose situacijose patiriamų neigiamų iÅ¡gyvenimų ribas, ir konstatuojamas dvasinių sukrÄtimų, emocinÄs depresijos, asmens ir garbÄs pažeidimo, kiti panašūs padariniai.
DÄl to, sprÄsdamas neturtinÄs žalos, esant darbo teisiniams santykiams, atlyginimo klausimÄ , teismas turi apsvarstyti, ar asmens teisÄs buvo pažeistos tokiomis aplinkybÄmis ir taip, kad proporcingumo aspektu bÅ«tina taikyti atsakovui turtinÄ atsakomybÄ neturtinÄs žalos atlyginimo forma. Atleidimas iÅ¡ darbo darbdavio iniciatyva paprastai darbuotojui gali sukelti neigiamų iÅ¡gyvenimų. TaÄiau kasacinio teismo yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisÄtu faktas savaime nereiÅ¡kia, jog darbuotojui padaryta neturtinÄs žalos (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009 m. kovo 31 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-79/2009; 2010 m. liepos 8 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-311/2010).
Pagal Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ neteisÄto atleidimo iÅ¡ darbo atveju neturtinÄ Å¾ala atlyginama, jeigu atleidimo pagrindas ir darbuotojo atleidimo aplinkybÄs yra tokios, kurios pateisintų neturtinÄs žalos priteisimÄ , nes kitomis priemonÄmis (turtinÄs žalos atlyginimu, pripažinimu atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisÄtu ar grÄ Å¾inimu į darbÄ ) darbuotojui padaryta skriauda nÄra teisingai atlyginama (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2008 m. liepos 29 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-400/2008; 2008 m. rugpjÅ«Äio 18 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-373/2008).
NagrinÄjamoje byloje ieÅ¡kovÄ nereiÅ¡kÄ reikalavimo dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo. Byloje nustatyta, kad darbo sutarÄiai su ieÅ¡kove nutraukti darbdavio iniciatyva, kai nÄra darbuotojo kaltÄs (DK 129 straipsnis), buvo visi teisiniai pagrindai, taÄiau buvo pažeistos atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«ros. IeÅ¡kovÄ visgi buvo įspÄta (nors netinkamai) apie darbo sutarties nutraukimÄ , jai buvo siÅ«lomos kitos darbo vietos darbovietÄje. TeisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį ir į tÄ aplinkybÄ, kad ieÅ¡kovei nepasiÅ«lytos projektų vadybininko pareigos darbovietÄje buvo laikinos, tai yra sudarant terminuotÄ darbo sutartį.
Ä®spÄjus apie darbo sutarties nutraukimÄ ieÅ¡kovÄ turÄjo pakankamai laiko naujoms darbo paieÅ¡koms. Nutraukus darbo santykius, atsakovas su ieÅ¡kove tinkamai atsiskaitÄ. Esant tokioms nustatytoms aplinkybÄms teisÄjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo priteisti neturtinÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovei nÄra. Atitinkamai pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Sprendimo dalis dÄl neturtinÄs žalos priteisimo naikintina. DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinÄjimosi iÅ¡laidų mokÄjimo į valstybÄs biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Atsakovas, paduodamas apeliacinį skundÄ , turÄjo 802 Lt bylinÄjimosi iÅ¡laidų. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dÄl 10 000 Lt neturtinÄs žalos priteisimo naikintina, atitinkamai Å¡ios bylinÄjimosi iÅ¡laidos proporcingai paskirstytinos ginÄo Å¡alims, todÄl iÅ¡ ieÅ¡kovÄs priteistinos 300 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ .Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisÄjų kolegija n u t a r i a : KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismas 2011 m. vasario 28 d. sprendimÄ pakeisti.Nurodyti, kad ieÅ¡kovei B.
K. sprendime įvardintos sumos priteistinos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.KlaipÄdos miesto apylinkÄs teismas 2011 m. vasario 28 d. sprendimo dalį dÄl neturtinÄs žalos priteisimo panaikinti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovÄs B. K. atsakovui KlaipÄdos valstybinio muzikinio teatrui 300 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ . KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                    Audrius SaulÄnas TeisÄjai                                                    Rimvida ZubernienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Alvydas Žerlauskas