64538deb-53ea-4d12-b406-44bc232beff7 · Å iaulių apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-411-914/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02893-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.3.2.; 1.1.7.2.2.; 1.2.27.1. Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugsėjo 28 d.Å iauliai Å iaulių apylinkės teismo teisėjas Marius Steponaitis,sekretoriaujant Agnesai Obrikienei, Jurgitai JuÅ¡kuvienei,dalyvaujant prokurorei Jolantai SteponavičiÅ«tei,kaltinamajai L. J., gynėjai advokatei Daivai BalčiÅ«nienei, nukentėjusiajam A. A.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje L.

J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, naÅ¡lė, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, pensininkė, IÄ® „D.“ savininkė, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal BK 286 straipsnį.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : L. J., panaudodama fizinį smurtÄ , pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui, o bÅ«tent: 2017-01-19 apie 13 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), trečio aukÅ¡to bendro naudojimo laiptinėje, ties butu Nr. (duomenys neskelbtini), policijos pareigÅ«nams aiÅ¡kinantis aplinkybes pagal gautÄ iÅ¡kvietimÄ dėl galimo triukÅ¡mo bute, tyčia keliu vienÄ kartÄ sudavė Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Å iaulių miesto ir rajono policijos komisariato VieÅ¡osios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados tyrėjui A.

A. į tarpkojį.Kaltinamoji L. J. kalta neprisipažino, parodė, kad įvykio dienÄ buvo darbe, jai paskambino kaimynas V. Å .. V. Å . sakė nedaryti remonto ir grasino, kad iÅ¡kvies policijÄ . Ji grįžo į namus. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), trečiame aukÅ¡te. Po 10 minučių iÅ¡girdo beldimÄ Ä¯ duris. Pradarė duris, pamatė policijos pareigÅ«nus. Priekyje stovėjo S. P., iÅ¡ Å¡ono – nukentėjusysis. Jie buvo su uniformomis, neprisistatė. Ji prašė jų prisistatyti, ji suprato, kad jie yra V.

Å . draugai, jo samdyti. PareigÅ«nai iÅ¡ karto reikalavo įleisti į vidų. Ji klausė jų, kokiu pagrindu jie nori eiti į vidų. S. P. užstatė koja duris, kad ji neuždarytų. Ji žino, kad niekas negali brautis į jos namus, jos bute tuo metu nebuvo jokio triukÅ¡mo. PareigÅ«nai jos paprašė dokumentų. Ji atsakė, kad pati nuvažiuos paraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ Ä¯ policijÄ . Policijos pareigÅ«nai buvo V. Å . draugai, nes atvyko po 10 minučių (nuo jos grįžimo į namus). Stovėdama tarpduryje ji paskambino BendrÄ jį pagalbos centrÄ , prašė, kad atvažiuotų pagalba, nes žmonės su policininkų uniforma braunasi į jos butÄ .

BPC jai pasakė, kad policija jau atvažiavusi. Ji negali pasakyti, ar patikėjo, kad policininkai atvažiavo. Buvo pasiruoÅ¡usi viskÄ atlikti (t. y. vykdyti pareigÅ«nų reikalavimus). PareigÅ«nai nieko nesakė, uždėjo antrankius, ji klykė, bijojo. Kai pareigÅ«nai laužė rankas, ji automatiÅ¡kai prieÅ¡inosi. Jai policininkai buvo banditai, kurie nori jÄ primuÅ¡ti, kurie veržėsi (į jos butÄ ). Jai niekas nenurodė, kodėl dės antrankius. PareigÅ«nai norėjo uždėti jai antrankius todėl, kad jie norėjo įsibrauti į jos butÄ .

PareigÅ«nai elgėsi kaip banditai. Jie dėjo jai antrankius, nes jie su V. Å . buvo sutarę, kÄ jie darys, kaip jÄ pažeminti. S. P. spyrė jai į kojÄ , užlaužė rankÄ , iÅ¡stÅ«mė jÄ iÅ¡ buto. Ji nespyrė A. A.. S. P. jÄ mušė, A. A. laužė kitÄ rankÄ . Ji Å¡aukėsi kaimynų pagalbos. S. P. smogė jai į krÅ«tinę, ji krito, vožėsi su galva, neteko sÄ monės. Buvo netekusi sÄ monės apie 5 minutes. Kažkas grÅ«do jai pagalves, ji galvojo, kad jos paltÄ . Ji nematė, ar A.

A. buvo įėjęs į jos butÄ . Jai atrodo, kad S. P. įėjo į jos butÄ . V. Å . tada nematė, bet jam reikėjo jÄ pažeminti. Matė, kad kaimynė D. S. pakilo laiptais, pasižiÅ«rėjo ir nulipo žemyn.Nukentėjusysis A. A. parodė, kad įvykio dienÄ patruliavo su S. P. ir gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini) trečiame aukÅ¡te dienos metu vyksta remontas. Buvo problema dėl triukÅ¡mo. Nuvyko į įvykio vietÄ , nuėjo pas moterį, kuri iÅ¡kvietė policijÄ . Tada pareigÅ«nai nuėjo pas kaltinamÄ jÄ .

Kaltinamoji atidarė duris ir iÅ¡kart pradėjo Å¡aukti, kad pareigÅ«nus pasiuntė namo pirmininkas jÄ sužlugdyti. L. J. visÄ laikÄ Å¡aukė, kažkas jÄ iÅ¡vedė iÅ¡ kantrybės. Moteris buvo įsitikinusi, kad namo pirmininkas atsiuntė pareigÅ«nus per pažintis. Ji paskambino į BendrÄ jį pagalbos centrÄ pasitikslinti, „kas per“ policininkai atvažiavo. Jie prisistatė, aiÅ¡kino, dėl ko atvyko, paprašė pateikti dokumentus dėl remonto, prašė jos neÅ¡Å«kauti. Ji nereagavo į pareigÅ«nų pastabas.

S. P. iÅ¡sitraukė antrankius, nes kaltinamoji nevykdė pareigÅ«nų reikalavimų: Å¡aukė, nepateikė dokumentų. Fizinių veiksmų tuo metu nebuvo, jie dėjo antrankius tam, kad kaltinamoji apsiramintų. Jis nepamena, ar S. P. pasakė, kad uždės antrankius. S. P. bededant antrankius, L. J. ėmė muistytis, neleido dėti antrankių, sukinėjosi po visÄ laiptinės aikÅ¡telę. Jis norėjo padėti S. P., paėmė kaltinamajai už rankos, žasto. Tada kaltinamoji keliu sudavė jam (A.

A.) į tarpukojį. Nepaisant to, jie po kelių sekundžių vis vien uždėjo jai antrankius, kad moteris ko sau nepasidarytų. Tada jis suklupo, pritÅ«pė iÅ¡ skausmo. KonfliktÄ girdėjo darbininkas, gal ir matė patį smÅ«gį. Kai jis (nukentėjusysis) suklupo, kaltinamoji buvo S. P. glėbyje. Nežino, ar S. P. kaltinamÄ jÄ paleido, ar ji iÅ¡slydo, bet ji susmuko, suklupo ant grindinio laiptinėje. S. P. iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Jis (A. A.) mano, kad kaltinamoji suvaidino ir nugriuvo.

S. P. paprašė darbininko atneÅ¡ti pagalves, kad kaltinamajai bÅ«tų patogiau. Ji buvo pasodinta, atremta į pagalvę. Kol važiavo GMP, jis (A. A.) paprašė vandens. Kaltinamoji atsisakė duoti vandens, todėl S. P. paprašė kaimyno. Tada atėjo namo pirmininkas, atvyko medikai. Kaltinamoji visÄ laikÄ Å¡aukė, buvo tik keli tarpai, kai ji neÅ¡aukė, t. y. kai atvyko medikai ir kai ji skambino į BPC. S. P. prašė dokumentų, darbo leidimų iÅ¡ darbininko.IÅ¡ akistatos protokolo matyti, kad suvesti į akistatÄ , L.

J. ir nukentėjusysis A. A. pasiliko prie duotų parodymų. L. J. parodė, jog ji stovėdama tarpduryje bendravo su kitu atvykusiu vyriÅ¡kiu, o ne su Å¡iuo, kuris dalyvauja akistatoje (1 t., b. l. 172-176).Liudytojas S. P. parodė, kad įvykio dienÄ iÅ¡ Å iaulių apskrities VPK budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , jog vyksta triukÅ¡mas dėl bute daroma remonto. Su A. A. nuvyko į įvykio vietÄ ir užėjo pas moterį, kuri kvietė policijÄ . Pranešėja paaiÅ¡kino, kad kvietė pareigÅ«nus todėl, kad bute virÅ¡ jos buto triukÅ¡maujama.

Tada jie nuėjo į nurodytÄ butÄ . Tuo metu triukÅ¡mo nebuvo. Duris atidarė kaltinamoji, už jos buvo vyriÅ¡kis. IÅ¡ pradžių manė, kad vyriÅ¡kis yra giminaitis, vėliau iÅ¡siaiÅ¡kino, kad jis yra darbininkas. Kaltinamoji pasakė: „o, mentai“ ir norėjo uždaryti duris, jis (S. P.) neleido uždaryti durų. Kaltinamoji isteriÅ¡kai užsipuolė pareigÅ«nus, keikė necenzÅ«riniais žodžiais, rėkė. Ä®vyko konfliktas iÅ¡ nieko. PareigÅ«nai paprašė kaltinamosios ir vyriÅ¡kio dokumentų: patentų, asmens dokumentų.

Jam atrodo, kad dokumentų nepateikė nei kaltinamoji, nei vyras. Vyras visÄ laikÄ buvo Å¡alia kaltinamosios, už jos nugaros, niekur nevaikščiojo. PareigÅ«nai daug kartų prašė kaltinamosios apsiraminti, taip pat prašė jos bute buvusio vyro apraminti kaltinamÄ jÄ . Kaltinamoji vyrui įsakinėjo, liepė neduoti dokumentų. Konflikto pradžiÄ galėjo matyti pranešėja. Jis (S. P.) neprisimena kaltinamosios spyrio A. A.. Negali pasakyti, ar matė tÄ momentÄ . Nežino, su kuo kaltinamoji sudavė, kokiu atstumu.

Prisimena, jog kolega suklupo ir pasakė, kad jam spyrė į tarpukojį. Tai įvyko tuo metu, kai jie bendravo su kaltinamÄ ja tarpduryje. Durys buvo pradarytos, jis (S. P.) buvo uždėjęs kojÄ , kad kaltinamoji neuždarytų durų. Jis stovėjo deÅ¡inėje, A. A. stovėjo jam iÅ¡ kairės, kaltinamoji buvo prieÅ¡ais A. A.. A. A. pasakė, kad jam įspyrė į tarpukojį ir labai skauda, paprašė vandens. Jis (S. P.) iÅ¡ A. A. akių matė, kad jam skauda. A. A. susmuko, tÅ«pėsi, suklupo prie laiptinės turėklo, prašė vandens.

Jis (S. P.) paprašė kaimyno vandens, nes kaltinamoji pasakė, kad vandens neduos. IÅ¡kvietė medikus A. A. ir papildomÄ pareigÅ«nų ekipaÅ¾Ä . PareigÅ«nai norėjo jÄ sulaikyti ir pristatyti į komisariatÄ , nes ji kėlė triukÅ¡mÄ koridoriuje, grasino pareigÅ«nus atleisti iÅ¡ darbo, įspyrė A. A.. L. J. elgėsi neadekvačiai, galėjo susižaloti save ir kitus, sužalojo pareigÅ«nÄ , todėl jie uždėjo jai antrankius. Kai jie pasakė kaltinamajai, kad reikės važiuoti į komisariatÄ , ji pradėjo klykti.

Jie dėjo jai antrankius, ji priešinosi, neleido uždėti antrankių, klupo ant žemės, apsimetė, kad jai blogai. A. A. jos nelaikė, todėl jis (S. P.) kaltinamosios neišlaikė, ji krito, atsirėmė į kaimynų duris, trenkėsi į grindinį. Tada jis (S. P.) radijo ryšiu pranešė, kad reikės medikų ir kaltinamajai. Neatsimena, kaip uždėjo kaltinamajai antrankius, ar A. A. padėjo juos uždėti. Jie antrankius kaltinamajai uždėjo po to, kai ji sužalojo A. A.. Mano, kad medikai jau buvo atvažiavę, kai uždėjo antrankius.

Atvyko kitas pareigÅ«nų ekipažas ir priėmė pareiÅ¡kimÄ iÅ¡ pranešėjos. Jie (S. P. ir A. A.) prieÅ¡ įvykį neėmė pareiÅ¡kimo, jie į įvykio vietÄ važiavo suteikti socialinę pagalbÄ , sutaikyti kaimynus, nenorėjo nieko suimti. Kai vyksta buitinis triukÅ¡mas, policininkai nueina pas tuos, kurie triukÅ¡mauja, pasiÅ¡neka ir tuo viskas pasibaigia. Tas, kas vykdo remontus, nueina pas kaimynus, atsipraÅ¡o. Jie galvojo, kad taip bus ir šį kartÄ , bet įvyko prieÅ¡ingai, įvyko konfliktas.Liudytoja D.

S. parodė, kad yra L. J. kaimynė, gyvena vienu aukÅ¡tu žemiau. Kaltinamosios bute nuo 2016 m. gruodžio iki įvykio dienos vyko remontas, labai trankė sienas, net tinkas krito iÅ¡ lempučių. Ji įvykio dienÄ iÅ¡kvietė pareigÅ«nus, nuvedė juos parodyti, kur triukÅ¡maujama. Ji matė, kaip kaltinamoji bendravo su pareigÅ«nais. L. J. atidarė duris ir pradėjo Å¡aukti, sakė pareigÅ«nams: „kas jÅ«s čia tokie esat“. L. J. stovėjo tarpduryje. PareigÅ«nai pasakė, kad gavo iÅ¡kvietimÄ .

Ji neatsimena, ar pareigÅ«nai prisistatė. PareigÅ«nai buvo mandagÅ«s. Jie prašė L. J. dokumentų, sakė, kad už pasiprieÅ¡inimÄ gresia baudžiamoji atsakomybė. PareigÅ«nai paprašė jos (L. S.) grįžti į butÄ , todėl ne viskÄ matė. Ji laiptinėje stovėjo neilgai, gal 5 minutes. Ji matė, kad kaltinamoji nemandagiai sutiko pareigÅ«nus, agresyviai elgėsi, daugiau nieko nematė. Nematė, kaip kaltinamajai buvo uždėti antrankiai. Nematė, ar atvažiavo greitoji medicinos pagalba.

Ji grįžo į savo butÄ ir nieko daugiau negirdėjo, buvo Å¡oke.Liudytojas I. K. parodė, kad L. J. prieÅ¡ įvykį paprašė jo padėti kambaryje padaryti smulkų remontÄ . Jis grandė sienas, todėl buvo Å¡iek tiek triukÅ¡mo. Dėl triukÅ¡mo dienÄ prieÅ¡ įvykį buvo atėjęs žmogus, prašė perduoti savininkei, kad iÅ¡kvies policijÄ . Jis apie tai pasakė kaltinamajai, ji atsakė, kad kaimynams dėl remonto pranešė. Žmogus dar kartÄ atėjo įvykio dienÄ , prieÅ¡ įvykį.

Po to kaimynai iÅ¡kvietė policijÄ dėl triukÅ¡mo. Per pietus atvyko du pareigÅ«nai. Bute buvo jis ir L. J.. Kaltinamoji atidarė duris. Jis stovėjo netoli. PareigÅ«nai pasakė, kad kaimynai skundžiasi dėl triukÅ¡mo, klausė, kas čia vyksta. Paprašė kaltinamosios ir jo pateikti dokumentus. Jis nuėjo į kitÄ kambarį atneÅ¡ti savo dokumentų. Nematė, ar L. J. pateikė dokumentus. L. J. su policininkais aiÅ¡kinosi, kas yra Å¡eimininkas. Jis nelabai domėjosi. Jie aiÅ¡kinosi laiptinėje, už durų, ne viduje.

Visas konfliktas įvyko, kol jis atnešė savo dokumentus. Jis negirdėjo, kad L. J. keikėsi, priekaiÅ¡tavo. Jis iÅ¡girdo kažkokį triukÅ¡mÄ , grįžęs pamatė L. J. ant žemės, jai buvo uždėti antrankiai. TriukÅ¡mas kilo dėl antrankių uždėjimo, triukÅ¡mavo ir ji, ir pareigÅ«nai. Kaltinamoji gulėjo ant Å¡ono laiptinėje, kojos buvo į laiptus, o galva – į buto pusę. PareigÅ«nai stovėjo prie laiptinės turėklų. Žemesnis pareigÅ«nas kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ .

AukÅ¡tesnis pareigÅ«nas buvo susiėmęs už pilvo. GMP atvažiavo po 10 minučių. Nežino, kodėl pareigÅ«nai kvietė GMP. Jis žemesniam pareigÅ«nui pateikė savo asmens dokumentÄ , pareigÅ«nas užsirašė duomenis. Jis paklausė, kas nutiko, bet pareigÅ«nai nieko neatsakė. L. J. gulėdama nekalbėjo, tik paprašė atneÅ¡ti striukę. Neatsimena, ar kaltinamoji gulėdama Å¡nekėjo, ar ji Å¡aukėsi kaimynų pagalbos. Jis iÅ¡ kambario atnešė pagalvę. Tai padaryti sugalvojo pats, nes kaltinamoji gulėjo surakinta.

Jis pakiÅ¡o pagalvę kaltinamajai po galva. Kai dėjo pagalvę po L. J. galva, jis matė, kad ant jos lÅ«pos ar nosies buvo raudona, bet nežino, ar nuo lÅ«pdažio, ar nuo sužalojimo. Žemesnis pareigÅ«nas įėjo į butÄ , pasižiÅ«rėjo ir išėjo. Jis nematė, ar pareigÅ«nas fotografavo. Kai atvyko gydytojai, visi buvo atsistoję. L. J. stovėjo ir paprašė striukės. Jis nematė, kas L. J. padėjo atsistoti. Abu pareigÅ«nai ir kaltinamoji išėjo su medikais. Po kelių minučių jis išėjo parÅ«kyti ir pamatė, kaip medikų ir policijos automobilių durys užsidarė ir jie iÅ¡važiavo iÅ¡ kiemo.

Jis užrakino buto duris, po poros dienų atidavė kaltinamajai raktus. Liudytojas S. Č. parodė, kad L. J. yra jo kaimynė. Jis sunkiai girdi, jo buto durys Å¡arvuotos, įvykio dienÄ konflikto negirdėjo. Ä® jo buto duris paskambino pareigÅ«nas ir paprašė vandens kitam pareigÅ«nui. Prie durų stovėjo antrankiais surakinta L. J. ir du pareigÅ«nai. Dar ten buvo statybininkas. Vandens reikėjo aukÅ¡tesniam, stambesniam pareigÅ«nui. Nežino, kodėl L. J. uždėjo antrankius, kodėl pareigÅ«nui reikėjo vandens.

Jis padavė vandens, palaukė, kol pareigÅ«nas atiduos stiklinę. PareigÅ«nas greitai atsigėrė. Kaimynė nieko nesakė, nekalbėjo. Jis nepamena, ar ji prašė pagalbos.Liudytojas V. Å . parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), toje pačioje laiptinėje kaip kaltinamoji. Jis administruoja šį pastatÄ . Ä®vykio dienÄ jis grįžo iÅ¡ miesto, įėjo į laiptinę ir iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ . Girdėjo Å¡urmulį, negali iÅ¡skirti kalbos. Užlipo iki trečio aukÅ¡to ir pamatė policijos pareigÅ«nus, L.

J. ir jos bute statybos darbus atlikusį vyriškį. Daugiau nieko nebuvo. Vienas pareigūnas buvo suklupęs. Kaltinamoji buvo tarpduryje, už jos buvo vyriškis. Kaltinamoji šūkčiojo, kažko reikalavo, elgėsi chaotiškai. Kaltinamoji buvo su antrankiais. Jis toje vietoje buvo gal 5-10 minučių. Jis paklausė sukniubusio policininko, kas nutiko. Nežino, kuris pareigūnas atsakė, kad kaltinamoji sudavė pareigūnui. Jam (V. Š.) pasirodė, kad suklupusio pareigūno veido spalva buvo raudona, pamėlusi, nenatūrali, kad jam reikalinga pagalba, negali atsistoti.

PareigÅ«nas pasakė, kad pats negalės paeiti, jo kolega per racijÄ iÅ¡kvietė greitÄ jÄ . Tada kaltinamoji paaiÅ¡kino, kad ir jai reikia medikų. Kaltinamosios buvo paklausta, dėl ko jai reikia pagalbos. Ji pasakė, kad ji turi temperatÅ«ros, po to pasakė, kad jai su Å¡irdim blogai, tada ji ėmė smukti. Jis nepastebėjo, kaip sukniubęs pareigÅ«nas išėjo. Nematė išėjusio S. Č. ar kitų kaimynų. Kai L. J. iÅ¡girdo, kad atvažiuos papildoma pagalba, ji apsiramino ir leidosi žemyn.

Jis ten buvo tol, kol jie nusileido iki greitosios pagalbos automobilio. Jis neatsimena, kas ir kam teikė medicinos pagalbÄ . Nepažinojo minėtų pareigÅ«nų. DeÅ¡inėje stovėjęs pareigÅ«nas buvo matytas. Suklupusį pareigÅ«nÄ matė pirmÄ kartÄ . Jis yra dirbęs pareigÅ«nu Å iaulių apskrities VPK, Å iaulių miesto pirmajame PK, Å iaulių rajono PK.Liudytojas S. P. parodė, kad nelabai atsimena įvykį, ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Ä®vykio dienÄ dirbo su D. Å . ir iÅ¡ Å iaulių apskrities VPK budėtojo gavo praneÅ¡imÄ , kad kolegoms reikia pagalbos.

Per racijÄ girdėjo, kad kolegai įspyrė, daugiau jam nieko nesakė. Jis įvykio vietoje nukentėjusiojo nematė. Kitas pareigÅ«nas įvykio vietoje pasakė paimti pareiÅ¡kimÄ dėl triukÅ¡mo iÅ¡ pagalbÄ kvietusios moters. Jis paėmė pareiÅ¡kimÄ .Liudytojas P. M. parodė, kad L. J. yra jo kaimynė. IÅ¡girdo triukÅ¡mÄ (L. J. bute) ir apie 15-16 val. su namo bendrijos pirmininku V. Å . nuėjo pasižiÅ«rėti. Užėjo į L. J. butÄ . Bute du vyrai gręžė sienas. Vyrai sakė, kad daro tai, kÄ jiems liepė.

Pirmininkas paprašė leidimo darbams. Tada pirmininkas sustabdė darbus ir jis (P. M.) su pirmininku išėjo. TÄ dienÄ policijos pareigÅ«nai nebuvo atvykę. KitÄ dienÄ jo nebuvo namuose. Nežino, kada policijos pareigÅ«nai buvo atvykę.IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. G 83/2017(4) matyti, kad A. A. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas: kapÅ¡elio ir abiejų sėklidžių sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs lokaliu skausmingumu. Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku.

Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu paveikus kapÅ¡elio ir sėklidžių sritį. Tikėtina, kad sužalojimas padarytas tiesioginiu trauminiu poveikiu (1 t., b. l. 39-40).Valstybinės teismo medicinos tarnybos Å iaulių skyriaus ekspertas H. D. parodė, kad jis parengė medicininę iÅ¡vadÄ dėl A. A. patirtų sužalojimų. Tiriamasis kreipėsi į skyrių 2017-01-20 11 val. ir buvo apžiÅ«rėtas tÄ dienÄ . Buvo nustatytas sužalojimas, kuris pasireiÅ¡kė skausmingumu.

Buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Apžiūrint išorinių sužalojimų nenustatyta. Dėl to buvo paprašyta, kad tyrėjas pateiktų medicininius dokumentus. Išvada buvo surašyta remiantis apžiūros duomenimis ir medicininiais dokumentais. Tyrėjas pateikė Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo skyriaus kortelę, kurioje buvo nurodyta, kad A. A. užfiksuotas lokalus abiejų sėklidžių skausmingumas, jis vaikšto sunkiai, susirietęs, diagnozė buvo abiejų kapšelių, sėklidžių sumušimas.

Be to, A. A. tÄ pačiÄ dienÄ buvo apžiÅ«rėtas urologo, kuris iÅ¡orinių sužalojimų nenustatė, tik nustatė, kad labai skausmingos sėklidės, diagnozė buvo abiejų kapÅ¡elių, sėklidžių sumuÅ¡imas. Tiriamasis 2017-01-23 kreipėsi pas Å¡eimos gydytojÄ , jam buvo iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas. Nedarbingumo pažymėjimas buvo pratęstas 2017-01-26 ir 2017-02-02. Diagnozė buvo ta pati. RaÅ¡ydamas iÅ¡vadÄ , jis (H. D.) atsižvelgė į gautus dokumentus. Negalėjo atmesti gydytojo urologo diagnozės, jis yra tos srities specialistas.

Nedarbingumo pažymėjimas buvo tęsiamas 12-14 dienų, pagal gydymosi trukmę tai bÅ«tų nesunkus sveikatos sutrikdymas. IÅ¡vada buvo raÅ¡oma neatsižvelgiant į gydymosi trukmę. IÅ¡vadai neturėjo įtakos tai, kad tiriamasis kreipėsi į Klaipėdos gydymo įstaigÄ stacionariam gydymuisi. Nebuvo pateikta ligos istorija iÅ¡ Klaipėdos gydymo įstaigos. Å eimos gydytojo medicininiuose dokumentuose buvo įraÅ¡as, kad A. A. blogai miega. Jis (H. D.) tokių nusiskundimų nesiejo su įvykiu. Objektyviai matomų sužalojimų nebuvo užfiksuota.

Hematomų nebuvo. Hematomų nenustatyta nei įvykio dienÄ , nei sekančiÄ dienÄ (apžiÅ«rint H. D.). Å eimos gydytojas A. A. apžiÅ«rėjo 2017-01-23 ir taip pat nepadarė įraÅ¡o apie hematomÄ . Nuo sumuÅ¡imo stiprumo priklauso, ar hematoma atsiranda. Å iuo atveju sužaloti iÅ¡oriniai lytiniai organai, tÄ vietÄ dėl sumuÅ¡imo gali skaudėti be iÅ¡oriÅ¡kai iÅ¡reikÅ¡tų sužalojimų. IÅ¡vados nekeičia tai, kad hematomos nėra. Objektyvus tyrimas buvo apžiÅ«ros metu, apčiuopiant.

Priėmimo skyriuje gydytojas urologas, tos srities specialistas, paraÅ¡o, kuo žmogus skundžiasi, po to apčiuopdamas įvertina skausmÄ pagal žmogaus reakcijÄ . Tai yra objektyvus patikrinimas, kitaip negalima patikrinti. Jeigu yra skausmingumas, ne tik klausiama, bet ir vertinama atitinkama reakcija. IÅ¡vadai didžiausiÄ reikÅ¡mę turėjo urologo apžiÅ«ra ir apžiÅ«ros apraÅ¡as. Taip pat iÅ¡ kitų apžiÅ«rų matosi, kad yra nuoseklumas, t. y. skausmingumas mažėja. A. A. apžiÅ«rėjo ne vienas gydytojas, visi konstatavo skausmingumÄ .

Nebuvo prieÅ¡taringų duomenų. Jis (H. D.) neturi pagrindo manyti, kad tai – simuliacija. Jis kritiÅ¡kai vertino tik tai, kad gydymas buvo pratęstas virÅ¡ deÅ¡imt dienų. Tolerancija skausmui kiekvienam yra individuali. Stresinėje situacijoje skausmas gali pasireikÅ¡ti ir vėliau. A. A. galėjo bÅ«ti susirietęs dėl to, kad taip patogiau iÅ¡kęsti skausmÄ . Kiekvienas renkasi padėtį, kad mažiau skaudėtų.IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. G 86/2017(04) matyti, kad L. J. padaryti Å¡ie sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairiame žaste, kairiame dilbyje, abiejuose rieÅ¡uose, abiejose Å¡launyse.

Sužalojimai padaryti bukais kietais daiktais. Poodinės kraujosruvos kairiame žaste, abiejuose rieÅ¡uose ir deÅ¡inės Å¡launies apatinio trečdalio vidiniame pavirÅ¡iuje padarytos dviejų parų laikotarpyje iki apžiÅ«ros. Kitos poodinės kraujosruvos padarytos prieÅ¡ 6-12 parų iki apžiÅ«ros. L. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 33-35).Policijos pareigÅ«nų A. A. ir S. P. tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodyta, kad    2017-01-19 12.45 val. gavę praneÅ¡imÄ dėl su remonto darbais susijusio triukÅ¡mo, jie nuvyko adresu (duomenys neskelbtini).

Jie pakalbėjo su bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenančia pranešėja D. S., po to nuėjo į butÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Buto duris atidariusi moteris iÅ¡ karto ėmė Å¡aukti, pokalbio metu stengėsi uždaryti buto duris, atsisakė pateikti asmens dokumentus ir pasakyti savo anketinius duomenis, nepateikė su remonto darbais susijusių dokumentų, įžeidinėjo pareigÅ«nus. S. P. moteriai pasakė, kad ji turės vykti į PK apklausai ir asmenybės nustatymui. Tai iÅ¡girdusi, moteris ėmė dar labiau Å¡aukti, stumti S. P. nuo durų ir įspyrė A.

A. į tarpukojį. Po to jai buvo uždėti antrankiai. Dedant antrankius, moteris muistėsi ir spardėsi. Moteris su antrankiais buvo pasodinta laiptinėje ant grindų. Ji Å¡aukė, jog jÄ policijos pareigÅ«nai sumušė, sakė, kad jai pakilo kraujo spaudimas. Jai iÅ¡ nosies ėmė bėgti kraujas. S. P. paprašė budėtojo kitų pareigÅ«nų pagalbos ir iÅ¡kviesti medikus. Medikai moterį ir A. A. pristatė į ligoninę (1 t., b. l. 23-24, 25-26).IÅ¡ greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, kad 2017-01-19 13.15 val. buvo gautas praneÅ¡imas, jog reikalinga greitoji medicinos pagalba (duomenys neskelbtini), nes L.

J. bėga kraujas iÅ¡ nosies. GMP 13.24 val. atvyko į įvykio vietÄ , 13.34 val. iÅ¡vežė L. J. į ligoninę su antrankiais ir policijos apsauga (2 t., b. l. 23-24).IÅ¡ asmens blaivumo testo (alkotesterio) rodmenų matyti, kad 2017-01-19 18.47 val. L. J. nustatytas 0,00 promilių blaivumas (1 t., b. l. 140).IÅ¡ 2017-01-20 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėta įvykio vieta – trečios laiptinės trečio aukÅ¡to laiptų aikÅ¡telė prie buto Nr. (duomenys neskelbtini) durų adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 10-14).IÅ¡ kitų objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėtas iÅ¡ BPC Klaipėdos skyriaus gautas CD su D.

S. 2017-01-19 12.11 val. skambučio garso įraÅ¡u. D. S. sako, jog (duomenys neskelbtini), trečiame aukÅ¡te vyksta remonto darbai, girdisi triukÅ¡mas, kalimas, dėl to pareiÅ¡kėja negali bÅ«ti namuose, vos nelinguoja jų buto sienos. Pranešėja praÅ¡o policijos pagalbos, nori raÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ (1 t., b. l. 30-31).IÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės iÅ¡raÅ¡o matyti, kad pagal D. S. praneÅ¡imÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â 2017-01-19 12.50 val. į įvykio vietÄ iÅ¡siųstas ekipažas „S1149 (Lyra10)“, o 13.28 val.

– ekipažas „Alksna 15“ (1 t., b. l. 16-20).D. S. pareiÅ¡kime nurodyta, kad 2017-01-19 apie 9 val. kaimynė iÅ¡ buto Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjo remonto darbus. Sklido labai didelis triukÅ¡mas. Å is triukÅ¡mas tęsiasi jau antrÄ dienÄ ir trukdo jai ilsėtis. Niekas jos neinformavo apie remonto darbus (1 t., b. l. 22).IÅ¡ privalomojo nurodymo paÅ¡alinti pažeidimus matyti, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2017-01-31 patikrino butÄ adresu (duomenys neskelbtini).

Nustatyta, kad buto savininkė L. J. Å«kio bÅ«du be statinio kapitalinio remonto projekto vykdo ypatingos kategorijos statinio kapitalinį remontÄ . Teisės aktų nustatyta tvarka nepasamdytas rangovas, nepaskirtas statybos vadovas, nepaskirtas statinio statybos techninis prižiÅ«rėtojas. Nurodoma nutraukti Å«kio bÅ«du vykdomus kapitalinio remonto darbus, nustatyta tvarka parengti kapitalinio remonto projektÄ , pasamdyti rangovÄ , turintį teisę vykdyti statybos darbus ypatingame statinyje, pasamdyti statinio statybos techninį prižiÅ«rėtojÄ .

Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas numatytas iki 2017-05-08 (2 t., b. l. 107-109).Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos            2017-02-23 administracinio nusižengimo protokole su administraciniu nurodymu L. J. siÅ«loma sumokėti 280 Eur baudÄ už ANK 363 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo padarymÄ , o bÅ«tent už tai, kad ji 2017-01-16 10.00 val. (duomenys neskelbtini), Å«kio bÅ«du be statinio kapitalinio remonto projekto vykdė ypatingos kategorijos statinio kapitalinį remontÄ , teisės aktų nustatyta tvarka nepasamdytas rangovas, nepaskirtas statybos vadovas, nepaskirtas statinio statybos techninis prižiÅ«rėtojas (2 t., b. l. 110-111).

IÅ¡ administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad administraciniu nurodymu skirta 280 € bauda sumokėta (3 t., b. l. 106-108).Å iaulių apskrities VPK Å iaulių miesto ir rajono PK 2017-03-16 nutarimu L. J. paskirta 190 Eur bauda už ANK 48 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusižengimo padarymÄ , o bÅ«tent už tai, kad ji 2017-01-19 9.00 val. (duomenys neskelbtini), darydama remontÄ , pažeidė TriukÅ¡mo prevencijos Å iaulių miesto vieÅ¡ose vietose taisykles, patvirtintas Å iaulių miesto savivaldybės tarybos 2014-01-30 sprendimu Nr. T-20 (2 t., b. l. 100-101).

IÅ¡ administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad Å iaulių apylinkės teismo 2017-05-19 nutartimi pakeistas 2017-03-16 nutarimas ir L. J. skirta 80 Eur bauda. Å iaulių apygardos teismo 2017-05-30 nutartimi atmestas L. J. apeliacinis skundas (3 t., b. l. 106-108).Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtÄ pasiprieÅ¡ino valstybės tarnautojui ar kitam vieÅ¡ojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. BK 286 straipsnio dispozicija aiÅ¡kiai įvardija Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo bÅ«dÄ : fizinio smurto panaudojimas arba grasinimas tuoj pat jį panaudoti.

BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smÅ«gių sudavimas, laikymas, uždarymas ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ (kasacinės nutartys Nr. 2K-505/2010, 2K-664/2010, 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014, 2K-244-942/2016). PasiprieÅ¡inimas taip pat gali pasireikÅ¡ti valstybės tarnautojo ar vieÅ¡ojo administravimo subjekto muÅ¡imu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, dÅ«rimu peiliu, Å¡aunamojo ginklo panaudojimu prieÅ¡ jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys Nr. 2K-324/2013, 2K-229/2014).Nors kaltinamoji L.

J. savo kaltės nepripažino, teigė, kad pareigÅ«nui A. A. nesiprieÅ¡ino, nepanaudojo prieÅ¡ pareigÅ«nÄ fizinio smurto, tačiau kaltinamosios parodymai prieÅ¡tarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams ir yra vertintini kritiÅ¡kai kaip jos pasirinktas gynybos bÅ«das. Nukentėjusysis A. A. iÅ¡samiai nurodė konflikto aplinkybes, parodė, kad nuvykus į įvykio vietÄ , L. J. nuo pat pradžių nebuvo linkusi bendradarbiauti, elgėsi neadekvačiai buvusiai situacijai – Å¡aukė, atsisakė pateikti dokumentus, vėliau keliu vienÄ kartÄ trenkė jam į tarpukojį, tada buvo uždėti antrankiai.

A. A. parodymus patvirtina liudytojo S. P. parodymai, taip pat byloje pateikta specialisto iÅ¡vada, kurioje užfiksuota, jog A. A. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas – kapÅ¡elio ir abiejų sėklidžių sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs lokaliu skausmingumu, galėjo bÅ«ti padarytas užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku (1 t., b. l. 39-40). Specialisto iÅ¡vadÄ rengęs ekspertas H. D. teisme patvirtino, kad nėra jokio pagrindo abejoti, jog nukentėjusysis patyrė sužalojimÄ . Nukentėjusiojo bei liudytojų parodymai, įskaitant ir specialisto iÅ¡vadoje konstatuotus sužalojimus, yra nuoseklÅ«s, nėra esminių prieÅ¡taravimų, netikėti jais nėra pagrindo.

Liudytoja D. S. patvirtino, kad kaltinamoji vos pradariusi duris buvo nusiteikusi agresyviai, Å¡aukė ant pareigÅ«nų, nors pareigÅ«nai bendravo mandagiai, prašė pateikti dokumentus. Liudytojas S. Č. patvirtino, kad policijos pareigÅ«nai prašė iÅ¡ jo vandens, kurio reikėjo aukÅ¡tesniam policijos pareigÅ«nui. V. Å . nurodytos aplinkybės taip pat neprieÅ¡tarauja kitų liudytojų parodymams. Jis patvirtino, kad nesutarimo priežastis buvo pas kaltinamÄ jÄ vykęs buto remonto metu keliamas triukÅ¡mas, kad į įvykio vietÄ buvo atvykę policijos pareigÅ«nai, matė, kad vienam iÅ¡ pareigÅ«nų reikalinga pagalba.

Kad policijos pareigÅ«nai atvyko pas kaltinamÄ jÄ , tÄ patvirtino ir pas jÄ dirbęs I. K.. Jis parodė, kad policijos pareigÅ«nai atvyko dėl triukÅ¡mo, dėl triukÅ¡mo jam jau buvo kaimynai skundęsi tÄ pačiÄ dienÄ , todėl jis apie tai informavo kaltinamÄ jÄ ; pastarajai grįžus į butÄ , po 10-15 min. į buto duris pasibeldė policijos pareigÅ«nai; kaltinamoji atidarė duris; pareigÅ«nai pasakė, kad kaimynai skundžiasi dėl triukÅ¡mo, klausė, kas čia vyksta; paprašė kaltinamosios ir jo pateikti dokumentus.

Tokie liudytojo parodymai patvirtina, kad policijos pareigÅ«nai, atvykę pas kaltinamÄ jÄ , nurodė jai priežastį dėl ko jie atvyko – triukÅ¡mÄ , kartu tai paneigia gynybos versijÄ , kad jie galėjo elgtis netinkamai. Abejoti, kad policijos pareigÅ«nai veikė neteisėtai, taip pat nėra jokio pagrindo. Kad kaltinamoji suprato, jog atvyko policijos pareigÅ«nai, o ne apsimetėliai, patvirtina ir jos pačios parodymai, kad ji skambino į BPC, kur jai buvo paaiÅ¡kinta, kad policija yra atvykusi. Be to, policijos pareigÅ«nai buvo su tarnybinėmis uniformomis.

Todėl atmestina kaltinamosios versija, kad tai buvo V. Å . samdyti asmenys. Be to, iÅ¡ BPC Klaipėdos skyriaus gautas garso įraÅ¡as, D. S. pareiÅ¡kimas, liudytojų parodymai patvirtina, kad įvykio dienÄ pareigÅ«nus kvietė D. S. dėl kaltinamosios bute buvusio remonto ir su tuo susijusio triukÅ¡mo. Todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad policijos pareigÅ«nai A. A. ir S. P. į įvykio vietÄ atvyko ne dėl tarnybinių, o dėl kokių nors kitų priežasčių. Paminėtina ir tai, kad V. Å . tiek kaip namo bendrijos narys, tiek kaip paprastas asmuo turi teisę kreiptis į policijos pareigÅ«nus pagalbos, siekiant apginti savo ar kitų asmenų teisėtus interesus.

Atitinkamai aplinkybė, kas kreipėsi pagalbos į policijÄ , Å¡iuo nagrinėjamu atveju neturi jokios reikmės veikos kvalifikavimui. Nė vienas liudytojas nepatvirtino L. J. nurodytų aplinkybių, kad pareigÅ«nai spyrė jai į kojÄ , trenkė į krÅ«tinę, pargriovė jÄ ant žemės, dėl to ji sutrenkė galvÄ ir neteko sÄ monės. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados matyti, kad L. J. įvykio metu galėjo bÅ«ti padaryti Å¡ie sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairiame žaste, abiejuose rieÅ¡uose ir deÅ¡inės Å¡launies apatinio trečdalio vidiniame pavirÅ¡iuje (2 t., b. l. 33-35).

Tokie sužalojimai paaiÅ¡kinami jos pačios veiksmais. Minėtoje specialisto iÅ¡vadoje taip pat sakoma, kad neurologas konsultacijos metu nustatė, jog duomenų apie L. J. smegenų traumÄ nėra, galvoje guzų nėra. Taigi nei liudytojų parodymai, nei medicininiai dokumentai nepatvirtina L. J. teiginio, kad dėl galvos traumos ji neteko sÄ monės. IÅ¡ 2017-02-03 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ matyti, jog atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2 t., b. l. 121-126; tyrimo medžiaga Nr. M-1-01-06575-17).

Veikos kvalifikavimui neturi reikÅ¡mės ir nukentėjusiajam padarytas sveikatos sužalojimo mastas, nes tai nėra kvalifikuojantis požymis. Veikai kvalifikuoti pagal BK 286 straipsnį pakanka nustatyti kaltininko panaudotÄ fizinį smurtÄ - kaip Å¡iuo atveju smÅ«gį į tarpukojį, todėl aplinkybė apie nustatytÄ sveikatos sutrikdymo mastÄ Å¡alintina iÅ¡ kaltinimo. Kadangi L. J., panaudodama fizinį smurtÄ , t. y. suduodama smÅ«gį į tarpukojį nukentėjusiajam, pasiprieÅ¡ino policijos pareigÅ«nui, todėl jos padaryta veika kvalifikuotina pagal BK 286 straipsnį.Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajai, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, pavojingumÄ visuomenei, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , bausmės tikslus. Padarytas tyčinis nusikaltimas, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamoji anksčiau neteista (2 t., b. l. 4-5), iki nusikaltimo padarymo nebuvo bausta administracine tvarka (3 t., b. l. 106-108), pensininkė, taip pat dirba IÄ® „D.“ (savininkė) (2 t., b. l. 9).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, taip pat į nusikaltimo padarymo aplinkybes, aktyvius kaltinamosios veiksmus, jų pobÅ«dį, atliktų veiksmų skaičių, skirtina su laisvės atėmimu nesusijusi sankcijoje numatyta bausmės rÅ«Å¡is – bauda, mažesnė nei jos vidurkis (BK 55 str.).Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2017-01-19 iki 2017-01-20 (1 t., b. l. 146, 148) – viena para (BK 65, 66 str.).Paskirta kardomoji priemonė, pradėjus bausmės vykdymÄ , panaikintina (2 t., b. l. 1-2).Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Å iaulių teritorinės ligonių kasos, pareiÅ¡kė 35,71 Eur civilinį ieÅ¡kinį turtinei žalai dėl nukentėjusiojo A.

A. gydymo atlyginti (1 t., b. l. 61-63). Kaltinamosios veiksmai prieÅ¡ nukentėjusįjį padaryti tyčiniais kaltinamosios veiksmais, žalos padarymo faktas yra įrodytas, ieÅ¡kinys pagrįstas byloje esančiais įrodymais, todėl tenkintinas. Nukentėjusysis A. A. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad jis kolegos ir aplinkinių žmonių akivaizdoje patyrė nepatogumus, pažeminimÄ , dvasinį iÅ¡gyvenimÄ , fizinį skausmÄ . Buvo apribota nukentėjusiojo galimybė laisvai judėti, atlikti bet kokias funkcijas, jis turėjo gydytis (1 t., b. l. 54).

Teismo posėdyje nukentėjusysis parodė, kad dėl sužalojimo savaitę labai skaudėjo, iš viso buvo nedarbingas net 3 savaites. Jis negalėjo dalyvauti mėgstamose laisvalaikio veiklose. Buvo nemalonu dėl kaimynų ir kolegų apkalbų, jie stebėjosi, kaip jis negalėjo apsiginti. Jis turėjo rodyti lytinius organus specialistams, liko moralinė nuoskauda, pasekmių neliko. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Spręsdamas neturtinės žalos nukentėjusiajam atlyginimo klausimÄ , teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio nuostatomis, kurios nustato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, todėl spręsdamas šį klausimÄ , teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais.Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, leidžiančius konkrečioje situacijoje užtikrinti prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus.

Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimÄ , bei argumentuotai pagrįsti Å¡ių kriterijų taikymÄ nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumÄ . Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala bÅ«tų atlyginta visiÅ¡kai, tačiau bÅ«tina atsižvelgti ir į žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt.

Protingumo principas reiÅ¡kia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje bÅ«tina vertinti pagal apdairaus, rÅ«pestingo, atidaus, racionalaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje etalonÄ . Neturtinės žalas dydžio nustatymo kriterijai nevertinami atskirai piniginėmis sumomis, nesumuojami, o vertinama jų visuma, siekiant teisingo neturtinės žalos atlyginimo.Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu bÅ«du jos buvo pažeistos.

Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Dar vienas iÅ¡ kriterijų yra neturtinę žalÄ padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiÅ¡kia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimÄ prieÅ¡ asmenį, neturtinę žalÄ padariusio asmens tokiu bÅ«du pasireiÅ¡kusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iÅ¡ labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo iÅ¡reikÅ¡ta tyčiniais smurtiniais veiksmais, tai Å¡ie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, padarytos žalos dydį, žalos padarymo aplinkybes, kaltės formÄ , kaltinamosios asmenybę, į tai, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jis neabejotinai kentė skausmÄ , lankėsi gydymo įstaigose ir gydėsi namuose, patyrė emocinius iÅ¡gyvenimus, atsižvelgdamas į suformuluotÄ teismų praktikÄ , konstatuoja, kad A. A. ieÅ¡kinys dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas, tačiau atsižvelgiant į suduotų smÅ«gių skaičių, fiksuotas kilusias pasekmes, specialisto iÅ¡vadoje fiksuotÄ sveikatos sutrikdymo mastÄ bei jo skaičiavimo taisykles, mažintinas iki 400 eurų.Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į L.

J. priklausančiÄ negyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ garažo boksÄ adresu (duomenys neskelbtini), unikalus pastato Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtas Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros 2017-03-16 nutarimu (2 t., b. l. 54), paliktinas galioti iki visiÅ¡ko ieÅ¡kinių atlyginimo Å¡ioje byloje.Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 3 vnt. CD su nuotraukomis, vaizdo, garso įraÅ¡ais, prisegti prie bylos virÅ¡elio, paliktini saugoti byloje. Teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a:

L. J. pripažinti kalta pagal BK 286 straipsnį ir nuteisti 10 MGL dydžio (376,6 eurų) bauda.Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikino sulaikymo laikÄ nuo 2017-01-19 iki 2017-01-20 – vienÄ parÄ .BaudÄ Ä¯pareigoti sumokėti per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.KardomÄ jÄ priemonę, pradėjus bausmės vykdymÄ , panaikinti.Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujamos Å iaulių teritorinės ligonių kasos, civilinį ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti iÅ¡ L.

J. 35,71 eurų Valstybinei ligonių kasai patirtoms Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto iÅ¡laidoms atlyginti.Nukentėjusiojo A. A. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti A. A. 400 eurų neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ L. J..LaikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ Ä¯ L. J. priklausančiÄ negyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ garažo boksÄ adresu (duomenys neskelbtini), unikalus pastato Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki visiÅ¡ko ieÅ¡kinių atlyginimo Å¡ioje byloje.3 vnt. CD su nuotraukomis, vaizdo, garso įraÅ¡ais palikti saugoti byloje.

Tyrimo medžiagÄ Nr. M-1-01-06575-17, nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti Å iaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Å iaulių apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                             Marius Steponaitis