2017-02-23 Nr. AB-4367-3-62-3-02154-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1031-520/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02154-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. G. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK, Komisariatas, atsakovas) 2015 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. 20-S-182319 „Dėl skundo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo priimti sprendimą dėl pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 17 d. skundo.

Pareiškėjas paaiškino, kad jis 2015 m. liepos 16 d. kreipėsi į policiją su pareiškimu dėl jam priklausančios tvoros apgadinimo ir 2015 m. liepos 30 d. gavo 2015 m. liepos 24 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 20-24-A1-00648, kuriame nurodyta, jog pareiškėjo nurodytas įvykis atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 187 straipsnio 1 dalyje, tačiau dėl tokių veikų ikiteisminis tyrimas neatliekamas, o yra teisė kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Pareiškėjas dar kartą kreipėsi į atsakovą su 2015 m. rugpjūčio 7 d. prašymu, kuriame nurodė, jog jis sutinka su nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau dėl kitų nei nutarime nurodytų priežasčių, nes mano, kad šiuo atveju nėra padaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju tikriausiai yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, o ne nusikalstama veika, todėl pareiškėjas prašė ištirti padarytą pažeidimą, kurio metu buvo apgadinta pareiškėjui priklausanti tvora, ir nustatyti bei nubausti kaltus asmenis. Pareiškėjas nurodė, kad tik tuomet, jei tyrimo metu būtų nustatyta, jog jo tvorą apgadino kaimynas tyčia, pareiškėjas privataus kaltinimo ar civiline tvarka kreiptųsi į teismą.

Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad 2015 m. rugpjūčio 19 d. buvo gautas Kauno AVPK Kauno miesto Santakos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Šilainių policijos nuovados (toliau – ir Policijos nuovada) 2015 m. rugpjūčio 13 d. raštas Nr. 20-S-145367, kuriame nurodyta, jog pareiškėjo prašymas nebus nagrinėjamas. Pareiškėjas nurodė, kad jis, nesutikdamas su Policijos nuovados 2015 m. rugpjūčio 13 d. raštu Nr. 20-S-145367 ir įstatyme nustatytų pareigų neatlikimu, kreipėsi su skundu į Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas), kuris persiuntė skundą nagrinėti Kauno AVPK. Atsakovas, atlikęs patikrinimą pagal pareiškėjo skundą, priėmė Sprendimą, kad 2015 m. rugpjūčio 7 d. gautas pareiškėjo pakartotinis prašymas pagrįstai nebuvo pakartotinai nagrinėjamas. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad atsakovas nepagrįstai Sprendime nurodė, jog 2015 m. rugpjūčio 7 d. pakartotiniame prašyme nebuvo nurodyta naujų aplinkybių, sudarančių prašymo ar skundo pagrindą, nenurodyta ir nebuvo įtikinamų argumentų, kad sprendimas dėl ankstesnio prašymo ar skundo išnagrinėjimo yra neteisingas.

Pareiškėjo teigimu, jo 2015 m. rugpjūčio 7 d. prašyme buvo nurodytos šios naujos aplinkybės: padarytas pažeidimas (tvoros apgadinimas) negalėtų būti vertinamas kaip nusikalstama veika; policija turi tirti ne tik nusikaltimus, bet ir kitus pažeidimus, įskaitant administracinius teisės pažeidimus. Pareiškėjas pažymėjo, kad jo prašyme nurodyti argumentai apie tyčios nebuvimą patvirtina, jog dėl pareiškėjo pirminio prašymo priimtas nutarimas yra neteisingas ne dėl to, kad atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, bet dėl to, kokiais pagrindais atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Be to, atsakovas visiškai nepagrįstai akcentavo tik policijos pareigas ikiteisminiame tyrime.

Atsakovas Komisariatas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

Atsakovas nurodė, kad policijos kompetencijai nepriskirta vertinti priimtų nutarimų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą teisėtumo ir pagrįstumo, nes tai gali vertinti tik prokuroras arba ikiteisminio tyrimo teisėjas. Jei pareiškėjas nesutinka su ikiteisminio tyrimo subjektų priimtais nutarimais, jų atliktais procesiniais veiksmais, juos turi teisę skųsti nustatyta tvarka. Atsakovo teigimu, 2015 m. rugpjūčio 7 d. gautas pareiškėjo prašymas pakartotinai nebuvo nagrinėtas. Atsakovas paaiškino, kad 2015 m. spalio 6 d. buvo persiųstas iš Policijos departamento pareiškėjo skundas, kuriuo jis prašė panaikinti 2015 m. rugpjūčio 13 d. raštą Nr. 20-S-145367 ir įpareigoti pareigūnus ištirti jam priklausančios tvoros apgadinimo aplinkybes. Atsakovas pažymėjo, kad papildomai patikslinus aplinkybes nustatyta, jog pareiškėjo prašymas pakartotinai nenagrinėtas pagrįstai, nes jame nebuvo nurodyta naujų aplinkybių, sudarančių prašymo ar skundo pagrindą, nenurodyta ir nebuvo įtikinamų argumentų, kad sprendimas dėl ankstesnio prašymo išnagrinėjimo yra neteisingas. Nebuvo duomenų, kad priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatyta tvarka būtą apskųstas ar panaikintas, be to, pats pareiškėjas skunde nurodė, kad su priimtu nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą sutinka.

Atsakovas atkreipė dėmesį, kad prašyme ir skunde nurodyti teiginiai, jog įvykį dėl tvoros apgadinimo reikia tirti ne BK, o Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyta tvarka, nėra nauja aplinkybė. Tiek prašyme, tiek skunde pareiškėjas nenurodė jokių naujų duomenų ar aplinkybių apie patį tvoros apgadinimo įvykį, nepateikė jokių naujų įrodymų, kuriuos papildomai reikėtų nagrinėti. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui 2015 m. spalio 12 d. išsiųstas raštas Nr. 20-S-182319 yra informacinio pobūdžio pranešimas ir pareiškėjui jis nesukėlė jokių teisinių pasekmių.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 17 d. sprendimu pareiškėjo A. G. skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad Sprendimas buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 17 d. skundą Policijos departamentui, kuris persiuntė skundą nagrinėti Kauno AVPK, nes pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 17 d. skunde prašė panaikinti Policijos nuovados 2015 m. rugpjūčio 13 d. raštą Nr. 20-S-145367 ir įpareigoti minėtą instituciją ištirti jam priklausančios tvoros sugadinimo aplinkybes, t. y. pareiškėjas į atsakovą kreipėsi su 2015 m. rugsėjo 17 d. skundu, nurodydamas, kaip policijos pareigūnai pažeidžia jo teises, bei prašydamas šias teises ir teisėtus pareiškėjo interesus apginti. Teismas, įvertinęs pareiškėjo kreipimųsi į policiją ir į Departamentą dėl tvoros apgadinimo bei dėl šio įvykio tyrimo ir jam pateiktų atsakymų turinį, pažymėjo, kad šioje byloje būtina nustatyti, ar po 2015 m. liepos 24 d. priimto nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pareiškėjo 2015 m. rugpjūčio 7 d. pakartotiniame prašyme ir 2015 m. rugsėjo 17 d. skunde buvo nurodyta naujų aplinkybių, sudarančių prašymo ar skundo pagrindą. Teismo vertinimu, nors pareiškėjas ir deklaruoja tai, kad jis su nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą sutinka, tačiau jo argumentai dėl tyčios nenustatymo, dėl to, jog buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, o ne nusikalstama veika, pažeidimas dėl tvoros apgadinimo nėra atskleistas ir ištirtas, reiškia, kad pareiškėjas revizuoja 2015 m. liepos 24 d. priimtą nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Pareiškėjas 2015 m. liepos 24 d. priimto nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą neapskundė, todėl jo argumentai dėl tyčios nenustatymo, dėl to, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, o ne nusikalstama veika, pažeidimas dėl tvoros apgadinimo nėra atskleistas ir ištirtas, buvo nagrinėjami ikiteisminio tyrimo metu ir nelaikytini naujomis aplinkybėmis.

Teismas konstatavo, kad teismas reikalavimą įpareigoti atlikti tam tikrus veiksmus gali tenkinti tik tokiu atveju, kai atsakovas jų yra neatlikęs. Be to, asmeniui nesutinkant su viešojo administravimo subjekto pateiktu atsakymu, jis turi teisę reikšti reikalavimą dėl tokio administracinio akto panaikinimo, nurodydamas konkrečius argumentus, kodėl viešojo administravimo subjekto pateiktas atsakymas yra neteisėtas bei nepagrįstas. Teismas pažymėjo, kad kreipdamasis į teismą, pareiškėjas pats sprendžia dėl skundo dalyko ir pagrindo, tokiu būdu apibrėždamas būsimos administracinės bylos ribas. Teismas nepripažino pagrįstu pareiškėjo skundo teiginio, jog atsakovas nevykdė policijai priskirtų uždavinių ir pareigų atskleisti ir tirti ne tik nusikaltimus, bet ir administracinius teisės pažeidimus, nes nustatė, kad atsakovas pareiškėjo tvoros apgadinimą tyrė kaip nusikaltimą įvertinęs žalos padarymo dydį (tvoros remonto ir atstatymo kaina – 883 Eur). Teismas sprendė, kad jis negali vertinti, ar toks atsakovo sprendimas buvo teisingas, nes pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, t. y. ikiteisminio tyrimo pareigūno procesinio sprendimo pagrįstumas gali būti vertinamas tik pagal baudžiamąjį procesą reglamentuojančius teisės aktus.

Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas savo 2015 m. liepos 16 d. skunde Policijos nuovadai įvardijo tvorą sugadinusį asmenį, paprašė, jog šis asmuo sutvarkytų apgadintą tvorą, nurodė, kad tvorą kaimynas apgadino vykdydamas žemės kasimo darbus, darė išvadą, jog pareiškėjas skunde nepagrįstai teigė, kad šiuo atveju konkretus pažeidimas (pareiškėjui priklausančios tvoros apgadinimas) nėra atskleistas ir ištirtas, nes nėra nustatyta nei kas (pažeidimą padaręs asmuo), nei kaip (su kokia transporto priemone ar kitokiu būdu), nei kada, nei kodėl (subjektyvioji pažeidimo pusė) padarė pažeidimą. Teismo vertinimu, iš 2015 m. liepos 24 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad atsakovas pareiškėjo nurodytą asmenį taip pat laikė galbūt atsakingu už apgadintą tvorą. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad atsakovas, vadovaudamasis Kauno AVPK viršininko 2008 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 20-V-142 patvirtintų Asmenų prašymų bei skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate taisyklių 42 punktu, pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 17 d. skundą.

III. Pareiškėjas A. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai išaiškino bei pritaikė šiam ginčui aktualias materialiosios teisės normas, taip pat pažeidė proceso teisės normas ir dėl šių pažeidimų netinkamai buvo išspręsta byla. Tikėtina, kad tvora buvo apgadinta eismo įvykio metu, tačiau policijos pareigūnai atsisakė tirti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, t. y. policijos pareigūnai galbūt neištyrė eismo įvykio, kurio metu buvo apgadinta pareiškėjo tvora. Pareigūnai, šiuo atveju nusprendę atsisakyti atlikti bet kokius naujus tyrimo veiksmus, nepriėmė nutarimo atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo tyrimą, kurį pareiškėjas galėtų skųsti bendrosios kompetencijos teismui, todėl pareiškėjas apskundė policijos pareigūnų veiksmus aukštesniems pareigūnams. Pirmosios instancijos teismas formuoja praktiką, jog policijos pareigūnams bet kurio eismo įvykio (ar bet kurio kito administracinio teisės pažeidimo) metu norint neatlikti tyrimo tereikia priimti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tuo pagrindu, kad nukentėjusieji gali kreiptis privataus kaltinimo tvarka. Tačiau tokia teismo formuojama praktika yra ydinga ir, be kita ko, prieštarauja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymui, nustatančiam policijos pareigūnų pareigas.

2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, nes spręsdamas, jog pakartotiniame prašyme nebuvo nurodyta naujų aplinkybių, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas pakartotiniame 2015 m. rugpjūčio 7 d. prašyme nenurodė naujų aplinkybių, sudarančių prašymo ar skundo pagrindą. Pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 7 d. prašyme nurodė šias naujas aplinkybes, kurios pradiniame prašyme nebuvo nurodytos: a) šiuo atveju tikriausiai yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, o ne nusikalstama veika (to, ar (ne)buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, pareigūnai netyrė nei gavę pareiškėjo pradinį, nei pakartotinį prašymą dėl tvoros apgadinimo); b) tvoros apgadinimo pobūdis leidžia teigti, jog jis buvo padarytas transporto priemone (pareigūnai nei pradinio, nei pakartotinio prašymo nagrinėjimo metu neištyrė, ar nebuvo padarytas eismo įvykis (kelių eismo taisyklių pažeidimas); c) tvora galėjo būti apgadinta ne seniau kaip 2015 m. birželio mėnesio pabaigoje ir būtent šiuo laikotarpiu kaimyno sklype prie pareiškėjo tvoros buvo vykdomi žemės kasimo darbai (pareigūnai pradinio prašymo nagrinėjimo metu netyrė, kada iš tikrųjų buvo padarytas pažeidimas ir kurio iš asmenų (pareiškėjo ar kaimyno) nurodytos aplinkybės apie žemės aksimo darbų laiką atitinka tikrovę).

3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog policijos pareigūnai atliko policijai pavestus uždavinius ir pareigas. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, jog tvoros apgadinimas buvo tiriamas kaip nusikaltimas dėl padarytos žalos dydžio, tačiau faktiškai buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminio tyrimo veiksmus, todėl pareiškėjo tvoros apgadinimo faktas nebuvo ištirtas nei kaip nusikaltimas, nei kaip administracinis teisės pažeidimas (eismo įvykis). Akivaizdu, kad policijos pareigūnai neištyrė pareiškėjui priklausančios tvoros, kuri labiausiai tikėtina, kad buvo apgadinta eismo įvykio metu, o tai reiškia, jog nebuvo įvykdyti policijai priskirti uždaviniai ir pareigos tirti ne tik nusikaltimus, bet ir kitus pažeidimus (Policijos veiklos įstatymo 5 str. 1 d. 5 p. ir 14 str. 3 d. 2 p.)

Atsakovas Komisariatas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovas pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir nurodo, kad jis palaiko skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ši administracinė byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis ABTĮ (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Bylos dalykas – atsakovo Kauno AVPK 2015 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. 20-S-182319 „Dėl skundo“, kuriuo nustatyta, kad Kauno AVPK Kauno miesto Santakos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Šilainių policijos nuovada pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo A. G. 2015 m. rugpjūčio 7 d. gautą prašymą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Atsakovas Sprendimą grindė tuo, kad pareiškėjo prašymas buvo pakartotinis, nes Policijos nuovadoje 2015 m. liepos 24 d. jau buvo išnagrinėtas 2015 m. liepos 16 d. gautas pareiškėjo pareiškimas dėl pareiškėjui priklausančios tvoros sugadinimo ir dėl šio pareiškimo priimtas sprendimas, t. y. priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Sprendime taip pat nurodyta, kad 2015 m. rugpjūčio 7 d. gautame prašyme nebuvo nurodyta naujų aplinkybių, sudarančių prašymo ar skundo pagrindą, nenurodyta ir nebuvo įtikinamų argumentų, kad sprendimas dėl ankstesnio prašymo ar skundo išnagrinėjimo yra neteisingas, nepateikti duomenys, jog priimtas nutarimas atsakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 168 straipsnio nustatyta tvarka būtų apskųstas ar panaikintas.

Pareiškėjas, prašydamas panaikinti Sprendimą, teigė, jog atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai jo (pareiškėjo) prašymą vertino kaip pakartotinį ir neišnagrinėjo iš esmės. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, byloje pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovas, vadovaudamasis Kauno AVPK viršininko 2008 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 20-V-142 patvirtintų Asmenų prašymų bei skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate taisyklių 42 punktu, pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 17 d. skundą, nustatęs, jog atsakovas atliko veiksmus dėl pareiškėjui priklausančios tvoros sugadinimo aplinkybių, ir netenkino skundo. Pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, teigdamas, jog jo skundas turėjo būti tenkintas, nes jis 2015 m. rugpjūčio 7 d. prašyme buvo nurodęs naujas aplinkybes (padarytas administracinės teisės pažeidimas, o ne nusikalstama veika); tvoros sužalojimas atsirado dėl to, kad į pareiškėjo tvorą iš kaimyno pusės įvažiavo transporto priemonė (kelių eismo taisyklių pažeidimas); kaimyno sklype ir prie pareiškėjo tvoros buvo vykdomi žemės kasimo darbai, kurie nėra užbaigti (pradinio prašymo nagrinėjimo metu pareigūnai netyrė, kada padarytas pažeidimas). Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuodamas Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkto bei 14 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas, teigia, kad jis prašė ištirti atitinkamą pažeidimą, kurio metu buvo apgadinta jam priklausanti tvora, nustatyti ir nubausti kaltus asmenis, tačiau tai nebuvo atlikta.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą, pirmiausia pažymi, kad Policijos veiklos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. sausio 1 d.) 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, jog vienas iš pagrindinių veiklos uždavinių yra nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas, o 14 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad teritorinės policijos įstaigos pagal savo kompetenciją įgyvendina nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją, atskleidimą ir atlieka jų tyrimą. Kauno AVPK viršininko 2008 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 20-V-142 patvirtintų Asmenų prašymų bei skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate taisyklių 42 punkte nurodyta, kad kartotiniai prašymai ir skundai nenagrinėjami, jeigu juose nenurodyta naujų aplinkybių, sudarančių prašymo ar skundo pagrindą ir nėra įtikinamų argumentų, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato sprendimas dėl ankstesnio prašymo ar skundo išnagrinėjimo yra neteisingas, arba tuo klausimu yra priimtas teismo sprendimas, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų padarymo iki skundo padavimo yra praėję daugiau kaip vieneri metai.

Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 11 punktas nustato, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Administraciniai teismai nenagrinėja policijos įstaigų veiksmų ar neveikimo ikiteisminio tyrimo srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2361/2012). Pažymėtina, kad visas baudžiamasis persekiojimas, įskaitant ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar atsisakymo pradėti tvarką, reglamentuojamas išimtinai BPK normomis. Pagal BPK 168 straipsnio 4 dalį ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui. Jeigu prokuroras nepanaikina nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jo sprendimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtas sprendimas skundžiamas šio BPK X dalyje nustatyta tvarka. Sprendžiant ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar nepradėjimo klausimus policija veikia kaip teisėtumą užtikrinanti institucija, o ne kaip viešojo administravimo subjektas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-634-662/2016).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2015 m. liepos 15 d. Policijos nuovadoje buvo įregistruotas pareiškėjo pranešimas, kad kaimynas, pas kurį vyksta namo statybos darbai, išvertė pareiškėjo tvoros pamatą, pareiškėjas laukia pareigūnų, nes norėtų užfiksuoti įvykį. Įvykis yra įregistruotas kaip turto sunaikinimas ar sugadinimas. Patikrinimą buvo pavesta atlikti Policijos nuovados tyrėjai M. M., kuri 2015 m. liepos 24 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad 2015 m. liepos 16 d. buvo gautas pareiškėjo pareiškimas (registracijos Nr. 20-AP-22125), kuriame nurodyta, jog pareiškėjo kaimynas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, vykdė žemės kasimo darbus ir apgadino pareiškėjui priklausiančią tvorą. Šiame nutarime taip pat nurodyta, kad buvo tikslinamos įvykio aplinkybės ir nustatyta, kad segmentinės tvoros metalinis – atraminis kuoliukas yra atsikabinęs nuo mūrinės tvoros, tvoros pamatas pasviręs į kaimyno, gyvenančio (duomenys neskelbtini), pusę, segmentinė tvora neaplankstyta; kaimynas kasimo darbus vykdė maždaug prieš metus ir neigė, jog apgadino tvorą; pareiškėjas pateikė įrodymus, kad tvoros remonto ir atstatymo kaina – 883 Eur. Įvertinus surinktą informaciją, nutarime nustatyta, kad veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, tačiau dėl tokių veikų ikiteisminis tyrimas neatliekamas. Vadovaujantis BPK 407 straipsniu pareiškėjui išaiškinta teisė kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Taigi pareiškėjo pareiškimas dėl teisės pažeidimo ir jam padarytos žalos buvo išnagrinėtas bei priimtas procesinis sprendimas – atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu procesiniu sprendimu, turėjo jį apskųsti BPK nustatyta tvarka, tačiau byloje nustatyta, kad pareiškėjas šio nutarimo neskundė, tačiau pakartotinai kreipėsi į atsakovą, kad būtų ištirtas teisės pažeidimas, kurio metu buvo apgadinta jam priklausanti tvora, nustatyti ir nubausti kalti asmenys.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo antrojo prašymo turinį bei šioje byloje nurodomas aplinkybes, dėl kurių, pareiškėjo teigimu, atsakovas iš esmės turėjo nagrinėti jo antrąjį prašymą, nustatė, kad pareiškėjas, pateikdamas antrąjį prašymą, iš esmės išreiškė savo nesutikimą su 2015 m. liepos 24 d nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatytomis faktinėmis ir teisinėmis įvykio aplinkybėmis, teisės pažeidimo kvalifikavimu. Akivaizdu, kad pareiškėjas nesutinka, su tuo, jog buvo nustatyta, kad veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, jog atliekant patikrinimą ir priimant nutarimą nebuvo išsiaiškintos teisiškai reikšmingos aplinkybės: kas konkrečiai padarė pažeidimą, kada padarytas pažeidimas bei kokiu būdu padarytas pažeidimas.

Pareiškėjo 2015 m. rugpjūčio 7 d. prašyme nurodyti argumentai, susiję su pažeidimo kvalifikacija, kad tvora galėjo būti apgadinta ne seniau kaip nuo 2015 m. birželio mėnesio pabaigos, o tvoros apgadinimas buvo padarytas transporto priemone, negali būti vertinami kaip naujos įvykio aplinkybės, kurios turėjo tiriamos ir vertinamos. Pažymėtina, kad ir šioje byloje pareiškėjas, teigdamas, jog jo 2015 m. rugpjūčio 7 d. prašymas turėjo būti nagrinėjamas, savo poziciją iš esmės grindžia aplinkybėmis, susijusiomis su tuo, kad pareigūnai neištyrė arba netinkamai ištyrė pirminį jo (pareiškėjo) pareiškimą. Tačiau tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas nėra kompetentingas nagrinėti atsakovo veiksmų ar neveikimo ikiteisminio tyrimo srityje. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl teisės pažeidimo kvalifikavimo (pareiškėjas nurodo, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas) taip pat nepripažintinos naujomis aplinkybėmis, kurias privalėjo tirti atsakovas. Pažymėtina, kad 2015 m. liepos 24 d. galiojusi BPK 168 straipsnio 5 dalis nustato, kad atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais ir esant duomenų apie administracinį teisės pažeidimą ar kituose teisės aktuose numatytą nusižengimą, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą perduoda šį skundą, pareiškimą ar pranešimą ir patikslinimą išspręsti Administracinių teisės pažeidimų kodekse ar kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. Šiuo atveju būtent ir nebuvo nustatyti duomenys apie administracinį teisės pažeidimą, kaip minėta, buvo nustatyta, kad veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, o administraciniai teismai nėra kompetentingi vertinti nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nustatytų faktų ir jų teisinio kvalifikavimo.

Nagrinėjamu atveju atsakovas pagrįstai nurodė, kad tiek prašyme, tiek skunde pareiškėjas nenurodė jokių naujų duomenų ar aplinkybių apie patį tvoros apgadinimo įvykį, nepateikė jokių naujų įrodymų, kuriuos papildomai reikėtų nagrinėti.

Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytus argumentus, sutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jų nekartodama, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, teisingai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias tarp šalių kilusį ginčą, ir padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovo Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvados pagrįstumo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė