2018-08-16 Nr. AB-14362-3-61-3-01254-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-4882-502/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01254-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 9.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Stasio Gagio ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Š. (D. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. Š. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. Š. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. balandžio 12 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–5), prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2018 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. (15/6-8)12PR-54 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, nes jis ir jo šeimos nariai patyrė ginkluotą užpuolimą ir (duomenys neskelbtini) teisėsaugos institucijų spaudimą duoti kyšius. Pareiškėjas paaiškino, kad iš (duomenys neskelbtini) išvyko, kad išvengtų policininkų reketo bei dėl baimės, kad jam bus iškelta baudžiamoji byla, kurioje jis bus kaltinamas dėl užpuolimo klube. Pareiškėjas nurodė, kad naktį iš 2016 m. lapkričio 26 d. į 2016 m. lapkričio 27 d. pareiškėją, jo žmoną ir pareiškėjo draugą klube užpuolė peiliais ginkluoti vyrai, pareiškėjui ir jo žmonai buvo padarytos durtinės žaizdos.

3. Pareiškėjo nuomone, Migracijos departamentas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam atliko paviršutiniškai, nesurinko informacijos apie klestinčią korupciją tarp policijos pareigūnų (duomenys neskelbtini) bei apskritai apie esančias galimybes kreiptis pagalbos į teisėsaugos institucijas, susidūrus su neteisėtais policijos pareigūnų veiksmais (kyšio reikalavimu). Pareiškėjas nurodė, kad turi pagrįstą baimę, jog (duomenys neskelbtini) jam gresia teisėsaugos institucijų persekiojimas ir pavojus laisvei bei sveikatai, o tai, pasak pareiškėjo, yra pakankamas pagrindas suteikti pareiškėjui jei ne pabėgėlio statusą, tai bent papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje.

4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 26–30).

5. Migracijos departamentas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo įvykdyta „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata, nes pareiškėjas nepagrindė savo baimės grįžti į kilmės valstybę (pareiškėjo nurodyti duomenys apie jam iš policininkų kylančią grėsmę buvo atmesti dėl patikimumo stokos). Migracijos departamentas paaiškino, kad priežastys, kodėl pareiškėjo pasakojimas buvo pripažintas labiau netikėtinu nei tikėtinu, išdėstytos Migracijos departamento 2018 m. kovo 22 d. išvadoje. Migracijos departamento nuomone, pareiškėjas su skundu nepateikė jokių šias išvadas galinčių paneigti argumentų. Visi pareiškėjo argumentai, Migracijos departamento nuomone, yra deklaratyvaus pobūdžio. Migracijos departamentas nurodė, kad, atmesdamas pareiškėjo pasakojimą dėl patikimumo stokos, Migracijos departamentas neturi pareigos paneigti šį pasakojimą objektyviais įrodymais bei įrodyti priešingai.

6. Migracijos departamentas paaiškino, kad nors grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Migracijos departamento nuomone, iš byloje esančios medžiagos matyti, kad nei pareiškėjo praeities įvykiai, nei kilmės valstybės informacija nepagrindė pareiškėjo baimės patirti persekiojimą pagrįstumo.

7. Pasak Migracijos departamento, pareiškėjas neatitiko ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nes nebuvo nustatyta, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Be to, (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta nei tarptautinis, nei vidaus ginkluotas konfliktas.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 43–56).

9. Teismas, detaliai aprašęs bylos faktines aplinkybes, pažymėjo, kad skundžiamas Sprendimas yra grindžiamas išvada, kurioje itin išsamiai, detaliai ir argumentuotai nustatyta, kad pareiškėjas nėra persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Teismas nurodė, kad tai nustatyta apklausus pareiškėją. Teismas papildomai pažymėjo, kad pareiškėjas negali būti priskiriamas išskirtinei socialinei verslo grupei, nes nustatyta, kad jis su lietuvių bendruomene nebuvo susijęs.

10. Teismas sutiko su Migracijos departamento išvada, kad pareiškėjui nepateikus jokių duomenų apie jam iškeltą baudžiamąją bylą, pareiškėjui nurodžius, kad jį (duomenys neskelbtini) valstybės pareigūnai persekioja psichologiškai, bet to nepagrindus jokiais įrodymais, negalima teigti, jog yra (jeigu apskritai yra) tokio pobūdžio persekiojimas, kuris būtų prielaida ir sąlyga suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą.

11. Dėl baimės grįžti į kilmės valstybę, nes pareiškėjui galimai bus iškelta baudžiamoji byla, teismas nurodė, kad pareiškėjo pateikti parodymai, kad jis dalyvavo muštynėse su kaukazietiškos išvaizdos vyrais, kuriose buvo nukentėjusiųjų, visose valstybėse reikalautų tyrimo nustatyti kaltuosius. Teismas nurodė, kad tai yra normali valstybių baudžiamųjų bylų tyrimo praktika. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo nusiskundimai ir baimės, jog jį galimai neteisėtai apkaltins, yra grindžiami tik subjektyviomis pareiškėjo abejonėmis.

III. 12. Pareiškėjas D. Š. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti (b. l. 63–66).

13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja argumentus, nurodytus skunde, teiktame pirmosios instancijos teismui. Papildomai pareiškėjas nurodo, kad, jo pasakojimas apie įvykius kilmės valstybėje buvo pakankamai nuoseklus bei išsamus. Pareiškėjas paaiškina, kad pateikė tokią informaciją, kokia jam buvo žinoma apie įvykį, jo tyrimą bei pareiškėjui fabrikuojamą bylą. Migracijos departamentas, pasak pareiškėjo, neužtikrino objektyvaus įrodymų vertinimo kriterijaus. Pareiškėjo nuomone, jo pasakojimą apie užpuolimą (pareiškėjui pateikus ligoninės pažymą) Migracijos departamentas turėjo vertinti pareiškėjo naudai ir laikyti faktu. Pareiškėjas pastebi, kad apie šį skundo motyvą ir pateiktų įrodymų vertinimą pirmosios instancijos teismo sprendime nebuvo pasisakyta. Pareiškėjo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad pareiškėjas atitinka tarptautinės apsaugos suteikimo kriterijus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas). Įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d.) 86 straipsnio 1 dalis, be kita ko, numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti.

16. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra nurodęs, kad persekiojimo baimė turi būti reali, atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

17. Pareiškėjas nenurodė dėl kokių priežasčių (dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialiniai grupei ar dėl politinių įsitikinimų) jis galėtų būti persekiojamas savo kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjas nenurodė, kad bijo naudotis savo kilmės valstybės gynyba. Tai, kad pareiškėjas nepasitiki savo kilmės valstybės teisine sistema, nereiškia, kad jis turi baimę būti persekiojamam dėl Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių ar tuo labiau, kad tokia baimė yra visiškai pagrįsta. Atitinkamai, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad Migracijos departamento Sprendimas nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso yra pagrįstas.

18. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

19. Pareiškėjas, kaip minėta, nurodė, kad bijo grįžti į kilmės valstybę, nes joje jis yra policijos pareigūnų verčiamas duoti kyšį už tai, kad pareiškėjui nebūtų iškelta baudžiamoji byla dėl muštynių įvykusių klube, kurių metu nukentėjo pats pareiškėjas ir jo žmona.

20. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., LVAT 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; LVAT 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

21. Pareiškėjas nurodo, kad Migracijos departamentas nepagrįstai neanalizavo ir nevertino situacijos (duomenys neskelbtini), susijusios su tuo, kad minėtoje valstybėje yra itin didelė korupcija. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog tai, kad šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (LVAT 2009 m. gruodžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009).

26. Pareiškėjas nurodo, kad bijo, jog jam kilmės valstybėje gali būti iškelta baudžiamoji byla. Ši aplinkybė gali būti reikšminga tik tuo aspektu, kiek ji atitiktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, t. y. turėtų būti nustatyta, kad pareiškėjas jo kilmės valstybėje dėl baudžiamojo persekiojimo bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas, grės mirties bausmės ar kitokios egzekucijos įvykdymas. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju šių sąlygų nustatyta nėra, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Migracijos departamento Sprendimas, kuriuo buvo atsisakyta pareiškėjui suteikti papildomą apsaugą, yra teisėtas ir pagrįstas.

27. Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas įvertino įrodymus, laikydamasis nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, teisingai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė prieglobsčio suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog Migracijos departamento Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. Š. (D. S.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Stasys Gagys

Dalia Višinskienė