2022-03-16 Nr. AB-6429-3-61-3-04326-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1599-525/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04326-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.3; 8.6.4; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2021 m. spalio 25 d. sprendimą „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“ Nr. 21S34401 (toliau – ir Departamento sprendimas); 2) panaikinti Departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. 6K-1463; 3) įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas teigė, kad su bendraminčiais sukūrė dainą ir vaizdo klipą, kritikuojantį valdžią bei palaikantį (duomenys neskelbtini) revoliuciją, dėl šios priežasties (duomenys neskelbtini) armija bando pareiškėją ir jo šeimą išžudyti, todėl pareiškėjas nusprendė išvykti iš kilmės šalies.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad nurodė realias aplinkybes ir pagrindė savo prašymą suteikti prieglobstį ir jis atitinka teisės aktų nuostatas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką grėsmė turi būti vertinama individualiai pagal „slankiojančią skalę“, o pagal Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) nustatytus reikalavimus, priimant sprendimą dėl prieglobsčio turi būti atsižvelgta į padidintos rizikos asmenų grupes. Asmenys persekiojami kilmės šalies policijos dėl savo įsitikinimų yra priskiriami padidintos rizikos grupėms, todėl šiuo atveju Departamentas privalėjo atsižvelgti, kad pareiškėjui dėl jo veiklos ir įsitikinimų gresia reali grėsmė gyvybei. Pareiškėjas savo kilmės šalyje patyrė ne tik realią grėsmę, bet ir persekiojimą.

4. Pareiškėjas nesutiko su Departamento sprendimo dalimi, kuria pareiškėjas išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, kuria draudžiama pareiškėjui atvykti, bei kuria įvestas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (toliau – SIS II reglamentas) 24 straipsnio 3 dalį. Pareiškėjas teigė, kad nuoširdžiai bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, visą laikotarpį buvo Lietuvoje, nenusižengė įstatymams ar galiojančiai sulaikymo teisei, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies. Vien tai, jog jis atvyko neleistinoje vietoje, nesudaro objektyvaus pagrindo įsitikinimui, kad savo noru į kilmės šalį neišvyktų.

5. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad prašymą dėl prieglobsčio pateikė tik sulaikytas, nes sulaikymo metu dalyvavę pareigūnai buvo pirmasis jo kontaktas Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas, siekdamas išsaugoti savo gyvybę ir bėgdamas nuo persekiojimo savo šalyje, neturėjo galimybės susipažinti su Lietuvos Respublikoje galiojančia tvarka. Pareiškėjo vertinimu priešingai, nei teigia Departamentas, pareiškėjas elgėsi atsakingai ir rūpestingai, nes prieglobsčio prašymą pateikė iš karto, kai sutiko pareigūnus ir gavo galimybę prašymą įteikti. Nurodo, kad nėra jokių objektyvių aplinkybių ar įrodymų, kurie rodytų, jog pareiškėjas gali pasislėpti.

6. Pareiškėjas akcentavo, kad jam nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas nėra proporcingas, nes pareiškėjas dėjo nuoširdžias pastangas padėti tyrimui, laikėsi nustatytų tvarkų, o jo išvykimas iš kilmės valstybės buvo įtakotas siekiant suprantamo tikslo – saugaus gyvenimo.

7. Pareiškėjas laikėsi pozicijos, kad dėl didelio darbo krūvio Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjo prieglobsčio prašymą, teisingai įvertinti jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios, naujausios ir susijusios informacijos apie kilmės valstybę, todėl Departamento sprendimas turi būti naikinamas kaip neišsamus ir nepagrįstas, turintis esminių prašymo tyrimo trūkumų.

8. Pareiškėjas teigė, kad prašė, jog būtų užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jo išklausymas, prašė Departamento sprendimo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas. Asmens teisė į tiesioginį ir teisingą procesą yra esminė ir fundamentali asmens teisė. Nepaisant to, kad skundo nagrinėjimo procedūra yra ikiteisminė, asmens teisė būti išklausytam negali būti paneigta. Būtinumas sudaryti prieglobsčio prašytojai teisę būti išklausytai yra fundamentali skaidraus ir teisingo proceso garantija. Kadangi skundai nagrinėjami labai trumpą laiką, minimizuotas apskundimų terminas, eliminuotas sprendimo peržiūrėjimas apeliacine tvarka, negali būti paneigta asmenų teisė teikti paaiškinimus tiesiogiai institucijai, kuriai kilo abejonių dėl prieglobsčio suteikimo.

9. Pareiškėjas teismo posėdyje pažymėjo, kad Departamentas neištyrė pareiškėjo Departamentui po 2021 m. spalio 5 d. apklausos teikto įrodymo – pareiškėjo sukurto vaizdo įrašo, dėl kurio, pareiškėjo teigimu, jis patyrė grėsmę.

10. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

11. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Komisijai nebuvo privalomas. Pareiškėjas savo skunde nenurodė ir Komisija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka pareiškėjo skundas Komisijai negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

12. Atsakovas pažymėjo, kad Departamentas, palyginęs pareiškėjo pasakojimą su turima informacija apie jo kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) vykusias demonstracijas (duomenys neskelbtini) padarė prielaidą, kad pareiškėjas dalyvavo demonstracijose prieš (duomenys neskelbtini) valdžią (duomenys neskelbtini), tačiau demonstracijose dalyvavo ne kaip aktyvus jos organizatorius, ne kaip aršus valdžios kritikas, o kaip eilinis protestuotojas.

13. Atsakovas teigė, kad, atliekant tyrimą, iš pareiškėjo buvo pagrįstai tikimasi detalaus ir aiškaus pasakojimo apie realią riziką būti persekiojamam dėl jo asmeninių savybių: rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, tačiau pareiškėjas savo pasakojimo kontekste vadovavosi abstrakčia, schemine istorija, todėl, įvertinęs nustatytas aplinkybes, pareiškėjo pasakojimą apie priežastis, privertusias jį išvykti iš (duomenys neskelbtini), Departamentas vertinto kritiškai ir nelaikė patikimu įrodymu.

14. Atsakovas pabrėžė, kad Departamentas tyrimo metu nenustatė, o ir pareiškėjas neįvardijo tokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog pareiškėjui dėl jo asmeninių savybių, (duomenys neskelbtini) būtų kilęs pavojus patirti realią rimtą žalą, todėl teigia, kad pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neatitinka pabėgėlio statuso suteikimo kriterijų. Be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė jam tariamai kylančios grėsmės, todėl tos pačios aplinkybės buvo įvertintos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Departamentas tyrimo metu nenustatė faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjas atitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijus, nustatytus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Atsižvelgiant į pareiškėjo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nepasiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, Departamento sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte

15. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas atitiko padidintos rizikos asmens profilį – jis yra (duomenys neskelbtini) ir protestavo prieš valdžią, tačiau jis nebuvo aktyvus demonstracijų prieš (duomenys neskelbtini) vyriausybę organizatorius, nekritikavo šios valdžios socialiniuose tinkluose, naujienų portaluose, nebuvo valstybės jėgos struktūrų sulaikytas ir kankintas, jis asmeniškai nesulaukė grasinimų dėl dalyvavimo demonstracijose ir nepatyrė valdžios ar kitų jėgos grupuočių persekiojimo. Kaip (duomenys neskelbtini) jam taip pat asmeniškai niekas negrasino, tą patvirtino ir pats pareiškėjas. Departamentas akcentavo, kad, nors pareiškėjas formaliai atitinka padidintos rizikos asmens profilį, tačiau jam individualiai negresia persekiojimo grėsmė, be to, prieglobsčio prašytojai, grįždami į (duomenys neskelbtini), gali pasinaudoti įvairių organizacijų pagalba.

16. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad nei tyrimo metu, nei teikiant skundą Komisijai, pareiškėjas jokių pagrindžiančių įrodymų, kurie paneigtų Departamento išvadas, nepateikė. Departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, surinko bei įvertino visą aktualią bei su pareiškėjo individualia situacija susijusią kilmės valstybės informaciją pasakojimo kontekste, ir konstatavo, kad pasakojimas nepasižymi informatyvumu, nuoseklumu, nėra paremtas objektyviais įrodymais, pasakojimui trūksta konkrečių detalių, tikslumo, o aplinkybės, kurias nurodė pareiškėjas, siekdamas pagrįsti tarptautinės apsaugos poreikį, neįrodė, kad kilmės valstybėje dėl asmens individualių savybių kiltų reali grėsmė ar pareiškėjas būtų persekiojamas.

17. Atsakovas paaiškino, kad į Lietuvos Respubliką pareiškėjas atvyko neteisėtai (asmenų grupėje), pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų. Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Atsižvelgęs į tai, Departamentas sprendė, kad tikėtina, jog, atsisakius suteikti prieglobstį, vengdamas grąžinimo, pareiškėjas gali pasislėpti.

18. Atsakovas teigė, kad pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respubliką, kelia nelegalios migracijos grėsmę, nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

19. Pasisakydamas dėl pareiškėjo teismui pateikto vaizdo įrašo, Departamentas papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad, priimant Departamento sprendimą, šis įrašas nebuvo įvertintas, tačiau pats pareiškėjas apklausos metu neminėjo, kad paskelbtas vaizdo įrašas buvo vienintelė jo persekiojimo priežastis. Tariamą persekiojimą pareiškėjas siejo su dalyvavimu demonstracijose, o vaizdo įrašo paskelbimas buvo tik viena iš jo nepasitenkinimo išraiškų, todėl Departamentas pagrįstai vertino, ar pareiškėjas visiškai pagrįstai bijo patirti persekiojimą dėl jo dalyvavimo demonstracijose. Departamentas, įvertinęs pareiškėjo pateiktą vaizdo įrašą, teigė, kad jis nepatvirtina, jog būtent dėl šio vaizdo įrašo sukūrimo pareiškėjas gali būti persekiojamas ar jam kyla reali grėsmė jo kilmės valstybėje, kadangi šiame vaizdo įraše pareiškėjas nėra identifikuojamas, t. y. nėra nei vardo, nei pavardės, ar pateikta kita svarbi informacija identifikuojant asmenį (šias aplinkybes patvirtino ir pats pareiškėjas apklausos metu, nurodydamas, kad, kai dalina vaizdo įrašus per „Youtube“, niekada nepalieka kontaktų). Be to, iš pateikto vaizdo klipo ne tik negalima nustatyti, kad pareiškėjas dalyvavo protestuose (vaizdo klipe pateikiami iškarpyti įrašai iš protestų, tačiau negalima nustatyti, nei kada klipe pavaizduoti protestai vyko, nei kur, nei tuo labiau, nematyti, kad vaizdo įrašuose būtų pavaizduotas pareiškėjas, dalyvaujantis demonstracijose), bet šis vaizdo klipas taip pat nepatvirtina pareiškėjo teiginių, kad jis buvo susidūręs su grupuotės (duomenys neskelbtini) grasinimais ir persekiojimu.

20. Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose akcentavo, kad, nepriklausomai nuo to, jog Departamento sprendime nėra pateiktas pareiškėjo vaizdo klipo įvertinimas, ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą sprendimą, kadangi vien vaizdo klipo sukūrimas ir paskelbimas „Youtube“ platformoje nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad pareiškėjas visiškai pagrįstai bijo patirti persekiojimą dėl savo individualių savybių – turi būti identifikuoti persekiojimo vykdytojai, jų tikslai, motyvai ir turimos galimybės persekioti pareiškėją. Pažymi, kad pareiškėjo pasakojimas apie tariamai patirtus grasinimus buvo prieštaringas, paremtas ne asmenine, o draugų, tėvo pateikta informacija (realiai pareiškėjas su (duomenys neskelbtini) grupuote susidūręs nebuvo), be to, jokių šį tariamą persekiojimą patvirtinančių įrodymų pareiškėjas nei Departamentui, nei teismui nepateikė. Pareiškėjas nurodė, kad jį persekioja (duomenys neskelbtini) grupuotė, tačiau, remiantis kilmės valstybės informacija, nenustatyta, kad ši grupuotė šiuo metu persekiotų asmenys, kurie 2019 m. rudenį ir 2020 m. sausio mėnesį dalyvavo demonstracijose (duomenys neskelbtini). Priešingai, tyrimo metu nustatyta, kad „(duomenys neskelbtini) grupuotė yra (duomenys neskelbtini) sekėjų (studentų) grupė, kurie nėra ginkluoti ir kurie siekia apsaugoti žmones nuo smurto ir chaoso.

II. 21. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 10 d. sprendimu pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą tenkino iš dalies – pakeitė Departamento sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir išdėstė jį taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

22. Teismas nustatė, kad 2021 m. rugsėjo 6 d. pareiškėjas pateikė prašymą suteikti prieglobstį, kuriame nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

23. Teismas nustatė, kad 2021 m. spalio 5 d. vykusios antrinės apklausos metu pareiškėjas nurodė šias faktines aplinkybes:

23.1. (duomenys neskelbtini).

23.2. (duomenys neskelbtini).

23.3. (duomenys neskelbtini).

23.4. (duomenys neskelbtini).

23.5. (duomenys neskelbtini).

23.6. (duomenys neskelbtini).

23.7. (duomenys neskelbtini).

23.8. (duomenys neskelbtini).

23.9. (duomenys neskelbtini).

23.10. (duomenys neskelbtini).

24. Teismas pažymėjo, kad Departamento sprendimu, įvertinus faktines aplinkybes, nuspręsta nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

25. Teismas išsamiai aptarė 1951 m. liepos 28 d. Jungtinių tautų konvencijos „Dėl pabėgėlio statuso“ (toliau – ir Konvencija) nuostatas, Įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo pagrindus ir tvarką, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką tuo klausimu.

26. Įvertinęs Departamento surinktą kilmės valstybės informaciją, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo pasakojimas nebuvo nuoseklus ir pakankamai detalus, be to prieštaravo Departamento surinktai kilmės valstybės informacijai. Teismas taip pat sutiko su Departamento išvada, kad pareiškėjo atveju nenustatytas nei tariamas persekiotojas, nei tikėtini motyvai ir tikslai persekioti prieglobsčio prašytoją, o tai atitinkamai, nepagrindžia rizikos patirti persekiojimą tikimybės.

27. Vertindamas pareiškėjo pateiktą įrodymą, kurio nevertino Departamentas (dėl to ginčo nėra), teismas pažymėjo, kad pareiškėjas savo tariamo persekiojimo nesiejo tik su šiuo įrodymu, todėl 2021 m. spalio 5 d. apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad persekiojimas kilmės valstybėje prasidėjo po to, kai pareiškėjas dalyvavo demonstracijose, todėl Departamentas pagrįstai vertino ar pareiškėjo baimė patirti persekiojimą dėl dalyvavimo demonstracijose yra pagrįsta.

28. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktą įrodymą, nenustatė, kad dėl jo pareiškėjas galėtų patirti persekiojimą. Pareiškėjas tiek 2021 m. spalio 5 d. apklausos metu, tiek teismo posėdžio metu, patvirtino, kad vaizdo įraše nėra jokios informacijos, iš kurios būtų galima identifikuoti pareiškėją (nėra vardo, pavardės ar kitos informacijos). Be to, vaizdo įrašas nepatvirtina pareiškėjo pasakojimo apie gresiantį pavojų (kad jam grasino grupuotė (duomenys neskelbtini)), iš vaizdo įrašo turinio neįmanoma nustatyti ar pats pareiškėjas asmeniškai dalyvavo demonstracijose. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad vaizdo klipo sukūrimas ir paskelbimas „Youtube“ platformoje nėra pakankamas pagrindas išvadai, jog pareiškėjas visiškai pagrįstai bijo patirti persekiojimą dėl savo individualių savybių.

29. Teismas padarė išvadą, kad Departamentas, įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių visumą, prieglobsčio prašytojo pasakojimą, taip pat atsižvelgęs į surinktą kilmės valstybės informaciją, pagrįstai nenustatė individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojui suteikimo poreikį. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas savo pareiškimą dėl jam kylančios individualios grėsmės kilmės valstybėje grindė tik subjektyvia nuomone, nei teismui, nei Departamentui objektyvių įrodymų dėl pagrįstos baimės patirti persekiojimą ar didelę žalą pareiškėjas nepateikė. Įvertinęs nustatytų faktinių aplinkybių visumą, pareiškėjo argumentus, atsižvelgęs į surinktą informaciją, teismas konstatavo, kad nėra nustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojui suteikimo poreikį. Pareiškėjo deklaruojamą baimę grįžti į kilmės valstybę teismas vertino kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikė visiškai pagrįsta ir konstatavo, kad „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, t. y. Departamento sprendimu pareiškėjui pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas.

30. Teismas, išsamiai įvertinęs Departamento surinktą kilmės valstybės informaciją, konstatavo, kad pagrįstai nenustatyta tikimybė, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose, taip pat pagrįstai nenustatytos aplinkybės, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių prieglobsčio prašytojams gresia pavojus dėl beatodairiško smurto, todėl pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytų kriterijų dėl papildomos apsaugos suteikimo.

31. Pasisakydamas dėl Departamento sprendimo dalies, kuria pareiškėjas išsiųstas į (duomenys neskelbtini), teismas apžvelgė 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva) nuostatas (6 str. 1 d., 7 str. 1 d., 4 d.). Departamento sprendime Direktyvos 7 straipsnio 4 dalies taikymo būtinybė nustatyta įvertinus tai, kad pareiškėjo prašymas dėl prieglobsčio suteikimo pagrįstai buvo atmestas, taip pat įvertinus pareiškėjo atvykimo aplinkybes, deklaruojamą atvykimo tikslą, kitas asmenį apibūdinančias aplinkybes (į Lietuvą atvyko neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos sieną, prieglobsčio prašymą pateikė sulaikytas pareigūnų). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas nepateikė prašymo leisti jam savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

32. Teismas nesutiko su Departamento išvada, jog pareiškėjui pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė jo padarytam pažeidimui. Vadovaudamasis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 3K-128 redakcija) nuostatomis (5 p.) ir Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi, teismas nurodė, kad Departamento sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keistina ir nustatytina, jog pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

33. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, kad skundo nagrinėjimas Komisijoje turėjo vykti žodinio proceso tvarka, vadovavosi Tvarkos aprašo 222 punktu ir nurodė, kad pareiškėjo prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Komisijai nebuvo privalomas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas savo skunde nenurodė, o Komisija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, jog rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

III. 34. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –skundą tenkinti visiškai.

35. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

36. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Jis negali pasilikti kilmės šalyje, nes kyla grėsmė jo visokeriopam saugumui, įskaitant laisvę, gyvybę ir sveikatą, dėl jo dalyvavimo protestuose prieš valdžią pareiškėjas yra persekiojamas (duomenys neskelbtini) karinių grupuočių.

37. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) įkūrė (duomenys neskelbtini), kuri laikoma viena pavojingiausių karinių grupuočių (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) įkūrė ir kitą ginkluotą grupuotę (duomenys neskelbtini), kuri buvo išformuota ir prijungta prie (duomenys neskelbtini) karinių dalinių, kuriems išlaiko didelę įtaką. (duomenys neskelbtini) įkūrė dar vieną grupuotę (duomenys neskelbtini), kuriai nurodė malšinti demonstracijas ir protestus. Šios grupuotės nariai malšino demonstracijas ir žudė žmones.

38. Protestus taip pat jėga malšino (duomenys neskelbtini) saugumo pajėgos ir kitos pajėgos, tokios kaip (duomenys neskelbtini) remiamos milicijos ir (duomenys neskelbtini) daliniai, naudoję perteklinę jėgą. Pagal kilmės šalies informaciją (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) yra (duomenys neskelbtini) remiama (duomenys neskelbtini), daugiausia veikianti (duomenys neskelbtini), taip pat (duomenys neskelbtini). Grupė yra susijusi su daugybe sektinio smurto veiksmų ir galimų karo nusikaltimų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) yra įtariama vykdanti karo nusikaltimus, grobimus, kankinimus ir žudymus. (duomenys neskelbtini) Valstybės departamentas (duomenys neskelbtini) yra pripažinęs teroristine organizacija.

39. (duomenys neskelbtini) vykstančio vidinio karinio konflikto, ginkluotų užpuolimų, žmonių grobimų ir kitų nusikaltimų kontekste, kurių nekontroliuoja valdžios struktūros arba net prie jų prisideda, visiškai tikėtina, kad pareiškėjui už dalyvavimą demonstracijose kyla reali persekiojimo grėsmė, dėl kurios pareiškėjas gali prarasti laisvę, gyvybę ir sveikatą. Šiuo atveju pareiškėjas jau patyrė realų smurtą, nes buvo uždarytas į kalėjimą ir kankinamas elektrošoku.

40. Anot pareiškėjo, jis yra priskirtinas padidintos rizikos grupei, kaip opozicijos dalyvis ir aktyvus protestuotojas, nes aktyviai, daug kartų, nepaisydamas grasinimų, dalyvavo protestuose, kvietė protestuotojus ir jiems padėjo. Kadangi pareiškėjui kilmės valstybėje gresia žiaurus elgesys, nužudymas, jam turėjo būti suteikta papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio pagrindu, jis atitinka minėtas įstatymo nuostatas.

41. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad EPPB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Gairės) yra rekomendacinio pobūdžio ir šalims neprivaloma. Be to, apibendrintoji informacija yra iki 2020 m. spalio mėn., taigi, vienerių metų senumo. Atsižvelgiant į tai, anot pareiškėjo, atsakovas ne tik turėjo rinkti naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją, bet ir individualiai vertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir susiklosčiusią situaciją. To nepadarius nėra pagrindo atsakovo išvadai, kad pareiškėjui kilmės valstybėje nekyla pavojus dėl beatodairiško smurto.

42. Pareiškėjo vertinimu, atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

43. Anot pareiškėjo, panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

44. Atsakovas Departamentas, atsiliepime į apeliacinį skundą pakartodamas argumentus, nurodytus atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui, prašo apeliacinį skundą atmesti.

45. Departamentas nurodo, kad tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti Departamento sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 46. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl Departamento 2021 m. spalio 25 d. sprendimo Nr. Nr. 21S34401, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjui (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) piliečiui) prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo dienos ir į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvesti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus, pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjas skunde taip pat prašė panaikinti Departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. 6K-1463 ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

47. Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

48. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

49. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo ir patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

50. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pritarė atsakovo pozicijai, kad pareiškėjas neatitinka kriterijų, nurodytų Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, kuriems esant suteikiamas pabėgėlio statusas, taip pat pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Departamento sprendime pagrįstai nurodyta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, tačiau pareiškėjui nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas, ir dėl to pakeitė Departamento sprendimą, t. y. nustatė, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvestinas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

51. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas būtų patenkintas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, tyrimą atliko neišsamiai, nevertino pareiškėjo asmeninių savybių, nepagrįstai pareiškėjo pasakojimo nepripažino tinkamu įrodymu, taip pat nepagrįstai kvestionavo grasinančio laiško autentiškumą.

52. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).

53. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

54. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas dėl pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančio prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

55. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

56. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

57. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi pagrįstos tikimybės principu, t. y. nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą bei koks yra šios žalos pobūdis. Šiam tikslui būtina identifikuoti persekiojimo vykdytojus, kaip jie apibrėžti Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, kurie turi tikėtiną motyvą ir tikslą persekioti prieglobsčio prašytoją, taip pat įvertinti jiems prieinamas priemones, kurias jie gali pasitelkti vykdydami persekiojimą, bei šių priemonių tikėtiną poveikį prieglobsčio prašytojui. Nustačius, kad prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą, vertinama, ar ši žala pagal savo pobūdį ir poveikį prieglobsčio prašytojui gali būti laikoma persekiojimu.

58. Pagal Tvarkos parašo 99 punktą, prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. Prieglobsčio prašytojo daromų prielaidų apie numanomas tam tikrų įvykių ar epizodų priežastis, aplinkybes ar pasekmes, taip pat apie priežastinius ar įrodomuosius ryšius tarp tam tikrų įvykių ar epizodų pagrįstumas vertinamas visų kitų tyrimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų faktų kontekste. Jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir suderinamas su kitais surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo nurodytų faktinių aplinkybių tikrumo netrukdo laikyti jo pasakojimą patikimu įrodymu.

59. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prieglobsčio prašymą motyvavo tuo, kad su bendraminčiais sukūrė dainą ir vaizdo klipą, kritikuojantį valdžią bei palaikantį revoliuciją, todėl (duomenys neskelbtini) armija bando nužudyti jį ir jo šeimą. Apklausos metu pareiškėjas nurodė iš esmės analogiškus motyvus, papildomai paaiškino, kad jam grasina grupuotė (duomenys neskelbtini), be to, teigė, kad jis yra (duomenys neskelbtini), todėl jam sunkiau gyventi (duomenys neskelbtini).

60. Iš Gairių matyti, kad žinomi aktyvistai, organizatoriai ir protestuose pagrindinį vaidmenį atliekantys žmonės, kritikuojantys Liaudies mobilizacijos pajėgoms (PMF) priklausančias institucijas ar pajėgas, taip pat žurnalistai patyrė grasinamus, gąsdinamus, jie buvo grobiami, suimami, su jais buvo netinkamai elgiamasi, buvo ir nužudymų.

61. Iš Departamento sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, vertino iš įvairių šaltinių gautą informaciją ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjo išsakytos baimės būti nužudytam pagrįstumą. Atsakovas, vertindamas pareiškėjo pasakojimą, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas nepateikė nuotraukų, vaizdo medžiagos ar kitų rašytinių įrodymų apie jo dalyvavimą demonstracijose (duomenys neskelbtini), pareiškėjo pasakojimas nėra detalus ir išsamus. Departamentas atkreipė dėmesį į tai, kad galima daryti prielaidą, jog prieglobsčio prašytojas (pareiškėjas) dalyvavo demonstracijose prieš (duomenys neskelbtini) valdžią (duomenys neskelbtini), tačiau jose dalyvavo ne kaip aktyvus jos organizatorius, ne kaip aršus valdžios kritikas, o kaip eilinis protestuotojas. Departamento sprendime, vertinant pareiškėjo argumentus apie tai, kad jam grasina grupuotės (duomenys neskelbtini) atstovai, pažymėta, jog pareiškėjo pasakojimas neatitinka tikrovės, pats pareiškėjas nekalbėjo su grasintojais, tiesiogiai su jais nesusitiko ir niekas jam asmeniškai negrasino. Departamentas padarė išvadą, kad pareiškėjas atitinka padidintos rizikos asmens profilį – (duomenys neskelbtini) ir protestuotojo prieš valdžią, tačiau jis nebuvo aktyvus demonstracijų prieš (duomenys neskelbtini) vyriausybę organizatorius, nekritikavo šios valdžios socialiniuose tinkluose, naujienų portaluose, nebuvo valstybės jėgos struktūrų sulaikytas ir kankintas, pareiškėjas asmeniškai nesulaukė grasinimų dėl dalyvavimo demonstracijose ir nepatyrė valdžios ar kitų jėgos grupuočių persekiojimo, kaip (duomenys neskelbtini) pareiškėjui taip pat asmeniškai niekas negrasino. Teisėjų kolegija sutinka su Departamento išvada, kad, nors prašytojas atitinka padidintos rizikos asmens profilį, tačiau jam individualiai negresia persekiojimo grėsmė.

62. Įvertinus pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, atsakovo nustatytas aplinkybes apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, konstatuotina, kad tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnyje numatytų prieglobsčio suteikimo sąlygų.

63. Pareiškėjas prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Remiantis Departamento surinkta informacija apie pareiškėjo asmenybę ir situaciją kilmės valstybėje, spręstina, kad Gairių rengimo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekė tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Todėl pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

64. Nagrinėjamu atveju, įvertinus Departamento sprendimą, nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo, t. y. neatsižvelgė į Tvarkos aprašo nuostatas (97.1–97.5 p., 99.1 p., 99.1.1–99.1.10 p.).

65. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad, panaikinus Departamento sprendimo dalis, kuriomis pareiškėjui atsisakyta suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą, turi būti panaikintos ir išvestinės Departamento sprendimo dalys, kuriomis pareiškėjas išsiųstas į (duomenys neskelbtini) ir jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas, todėl atitinkamai pakeitė Departamento sprendimo dalį ir nustatė, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėjas nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių šias pirmosios instancijos teismo išvadas, tokių aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija, todėl ši sprendimo dalis paliekama nepakeista.

66. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.).

67. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo paaiškinimus, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad Departamento sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

68. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Virginija Volskienė