Legislator Case Law & Legislation
644c401b-ee87-4afc-8aa2-c0c9b1b44a07 AI generated

644c401b-ee87-4afc-8aa2-c0c9b1b44a07 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 644c401b-ee87-4afc-8aa2-c0c9b1b44a07
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?BaudžNuorašas Baudžiamoji byla Nr. 1-960-1038/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46652-2018-7 Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.5; (S) 1.2.14.3.2.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.1.15.3.3.2 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 19 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Indrė Rimkevičienė, sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei, vertėjaujant Rūtai Strolytei, Katerinai Chvatovai, dalyvaujant prokurorei Agnei Stankevičiūtei, nukentėjusiajam R.

Legislator headnote

AI generated

644c401b-ee87-4afc-8aa2-c0c9b1b44a07 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: M.) agresyviai kalbėti, jis (J. M.) pasakė, kad jis (nukentėjusysis) turės jam jÄ pakeisti, dar labiau pravėrė duris, po ko nukentėjusysis pamatė jo draugus ir paklausė, kas jie tokie. Po kiek laiko nukentėjusysis jį pastÅ«mė, o E. paklausė „kas čia buvo?“, jis (J. M.) pasakė pastarajam, kad nežino ir išėjo iÅ¡ buto, daugiau nieko nematė. Atsakydamas į klausimus kaltinamasis J. M. parodė, kad įvykio datos negali pasakyti, tai vyko apie 23-23.30 val. Su kitais kaltinamaisiais jis mokėsi vienoje mokykloje, artimiau bendravo tik su E. (T.), jie gyveno viename rajone, buvo nuo vaikystės pažįstami, o su kitais tik sveikindavosi.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?BaudžNuorašas Baudžiamoji byla Nr. 1-960-1038/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46652-2018-7 Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.5; (S) 1.2.14.3.2.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.1.15.3.3.2 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 19 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Indrė Rimkevičienė, sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei, vertėjaujant Rūtai Strolytei, Katerinai Chvatovai, dalyvaujant prokurorei Agnei Stankevičiūtei, nukentėjusiajam R.

K., kaltinamiesiems A. Ž., S. K., J. M., E. T., gynėjams advokatams Snaiguolei Mažeikienei, Gediminui Milevičiui, Rimantui Prėskieniui, Jolantai Teresei Litvinskienei vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje: J. M. (J. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), profesinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, besimokantis (duomenys neskelbtini), dirbantis statybų versle (iÅ¡ žodžių), neteistas;

S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, vykdantis individualiÄ veiklÄ pavežimo paslaugų srityje, teistas: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta bausmė – 30 MGL dydžio bauda, kuri sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 20 MGL dydžio bauda; vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikino sulaikymo laikas, t. y. viena para, ir paskirta galutinė bausmė – 18 MGL dydžio bauda (676,88 Eur).

E. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) operatoriumi, neteistas; A. Ž. (A. Ž.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, besimokantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) staliumi, neteistas, kaltinami nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymu, Teismas n u s t a t ė :

J. M., S. K., E. T. ir A. Ž., veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , 2018 m. rugsėjo 26 d., apie 23.30 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, J. M. telefonspyne paskambinus į buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris, o nukentėjusiajam R. K. Å¡ias duris atidarius, be nukentėjusiojo sutikimo, savavaliÅ¡kai įėjo į vidų bei leido į butÄ staigiai įbėgti E. T., A. Ž., S. K., – taip įsibrovė į patalpÄ , po ko J. M. išėjo iÅ¡ nukentėjusiojo buto, o E. T., A.

Ž., S. K. nukentėjusiojo R. K. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtÄ , kuris pasireiÅ¡kė tuo, kad vienas iÅ¡ jų griebė nukentėjusiajam už kaklo ir pradėjo smaugti, po to E. T., A. Ž., S. K. sudavė nukentėjusiajam nenustatytÄ smÅ«gių skaičių, bet ne mažiau vieno, rankomis bei kojomis į įvairias kÅ«no vietas, nuo ko nukentėjusysis nugriuvo, po to A. Ž. laikė nukentėjusįjį prispaustÄ prie grindų neleisdamas jam atsistoti, taip jie padarė R. K. kairės pusės VII, VIII, IX Å¡onkaulių lūžius užpakalinėje pažasties linijoje su krÅ«tinplėvės ir tarpÅ¡onkaulinės arterijos pažeidimu, oro ir kraujo susikaupimu kairėje krÅ«tinplėvės ertmėje bei krÅ«tinės lÄ stos minkÅ¡tuosiuose audiniuose, vertinamÄ nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

A. Ž. laikant nukentėjusįjį prispaudus prie grindų, taip atimant galimybę prieÅ¡intis, E. T., S. K. apžiÅ«rėjo butÄ ir veikdami kartu iÅ¡ nukentėjusiojo R. K. piniginės pagrobė 50 Eur grynųjų pinigų, nuo kavos staliuko 10 Eur grynųjų pinigų bei juodos spalvos metalinę dėžutę, 30 Eur vertės, kurioje buvo 1000 Eur grynųjų pinigų, po ko A. Ž. papurÅ¡kė nukentėjusiajam į akis nenustatytos rūšies dujų – taip panaudojo specialiai žmogui žaloti pritaikytÄ daiktÄ , nuo ko nukentėjusysis prarado orientacijÄ , po ko A.

Ž., E. T., S. K. pasiÅ¡alino, taip J. M., S. K., E. T., A. Ž. bendrais veiksmais įsibrovę į patalpÄ ir panaudoję specialiai žmogui žaloti pritaikytÄ daiktÄ , pagrobė svetimÄ turtÄ ir padarė nukentėjusiajam R. K. 1090 Eur turtinę žalÄ , t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 2 dalyje. Kaltinamasis J. M. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo katę pripažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad sportuodavo link Liepkalnio gatvės, stadione, prabėgdavo pro R. K. namus, matė, kaip tamsaus gymio žmogus kažkÄ rÅ«kė, pagal kvapÄ â€“ žolę.

Priėjęs prie R. K. apsimetė mėgėju parÅ«kyti, klausė, kiek laiko jis (nukentėjusysis) rÅ«ko, kur perka, ar gali pats parduoti. R. K. pasakė, kad jos galima įsigyti per programėlę „Wickr“, Å¡i programa yra uždara. Jis klausė nukentėjusiojo, kodėl negalima susitarti per telefonÄ , nukentėjusysis jam atsakė, kad telefonu jokių duomenų neduos, nukentėjusysis davė jam savo paskyros „Jesuscupscakes“ duomenis programėlėje, kurioje jie kurį laikÄ bendravo.

Jis užeidavo pas nukentėjusįjį, praÅ¡ydavo žolės, pirko pas nukentėjusįjį vienÄ maiÅ¡elį žolės, kuriame buvo 1,6 g narkotinės medžiagos. Jis (J. M.) pirkdavo, bet niekada nerÅ«kydavo, tÄ Å¾olę iÅ¡mesdavo. Vėliau nukentėjusysis iÅ¡važiavo gyventi į kitÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), tačiau jie ir toliau bendravo, jis (J. M.) užeidavo pas nukentėjusįjį, kur galėdavo nusipirkti žolės. Bute matė, kad ant stalo guli apie 10 g žolės, svarstykles ir daug mažų maiÅ¡elių nuo žvejybinių kabliukų, po ko jis suprato, kad nukentėjusysis dideliais mastais prekiauja žole.

Jis galvojo praneÅ¡ti apie tai policijai ir tokiu bÅ«du pasigerinti karjerÄ . Nukentėjusysis davė jam vienÄ maiÅ¡elį, jam atrodė, kad duotame maiÅ¡elyje yra ne žolė, o arbata, todėl nusprendė pažiÅ«rėti, kÄ nukentėjusysis parduoda. Susitiko su E. (T.) ir kitais draugais, rÅ«kė duotÄ Å¾olę, suprato, kad ten ne žolė, o arbata ar Å¡iaip kas. Su draugais nutarė, kad reikia jÄ pakeisti į normaliÄ Å¾olę, sugalvojo planÄ . Nuvykę pas R. K. laiptais pakilo į antrÄ aukÅ¡tÄ , jis paskambino nukentėjusiajam.

Nukentėjusysis įleido jį į butÄ , kurio duris jis (J. M.) paliko praviras. Jis su nukentėjusiuoju užėjo į butÄ , pasiÅ«lė nukentėjusiajam iÅ¡gerti, tačiau pastarasis atsisakė, tada jis nukentėjusiojo paklausė, ar Å¡is turi užsigerti, tačiau pastarasis atsakė, kad neturi. Nukentėjusysis pasakė, kad jis duotų pinigus, tada paduos žolę, tačiau jis (J. M.) pasakė, kad su savimi pinigų neturi, nori, kad pakeistų tÄ Å¾olę, kuriÄ jis pirko prieÅ¡ tai. Nukentėjusysis pakeisti žolę atsisakė, pradėjo su juo (J.

M.) agresyviai kalbėti, jis (J. M.) pasakė, kad jis (nukentėjusysis) turės jam jÄ pakeisti, dar labiau pravėrė duris, po ko nukentėjusysis pamatė jo draugus ir paklausė, kas jie tokie. Po kiek laiko nukentėjusysis jį pastÅ«mė, o E. paklausė „kas čia buvo?“, jis (J. M.) pasakė pastarajam, kad nežino ir išėjo iÅ¡ buto, daugiau nieko nematė. Atsakydamas į klausimus kaltinamasis J. M. parodė, kad įvykio datos negali pasakyti, tai vyko apie 23-23.30 val. Su kitais kaltinamaisiais jis mokėsi vienoje mokykloje, artimiau bendravo tik su E. (T.), jie gyveno viename rajone, buvo nuo vaikystės pažįstami, o su kitais tik sveikindavosi.

Ä®vykio dienÄ jis buvo pas kitÄ draugÄ , paskui susiskambino su E., po ko iÅ¡ draugo buto nuėjo prie paÅ¡to, prie kurio automobiliu atvažiavęs E. pasiėmė jį. Manė, kad susitiks tik su E., su kitais kaltinamaisiais susitiko spontaniÅ¡kai, nes su jais susitinka nedažnai. Jis kitiems kaltinamiesiems sakė apie užsienietį, kuris prie stadiono pardavinėja visiems žolę, taip pat jis sakė galintis paraÅ¡yti nukentėjusiajam, kuris pasakys, kur atvykti ir jam (M. M.) parduos. Jie keturiese aptarinėjo tai, kaip nuvažiuos, užeis į butÄ , pasikeis žolę.

Bendrai kalbėjo, kaip užeiti pas R. K. pasikeisti žolę ir iÅ¡važiuos. Jis pas nukentėjusįjį ėjo su tikslu pasikeisti žolę. Iki įvykio su nukentėjusiuoju jis bendravo apie septynis kartus. Jis žolės nevartojo, nusipirktÄ Å¾olę iÅ¡mesdavo, iÅ¡barstydavo, nerÅ«kydavo. Jis norėjo pasižiÅ«rėti, kÄ nukentėjusysis parduoda, todėl bandė rÅ«kyti nusipirktÄ Å¾olę, kuri kvepėjo mėtine arbata. Visa pas nukentėjusįjį pirkta žolė kainavo jam apie 140 Eur.

TÄ kartÄ jis tik norėjo, kad nukentėjusysis pakeistų jam žolę, nes jam (J. M.) buvo nemalonu prieÅ¡ draugus. Jis nukentėjusiajam parašė per „Wickr“ programėlę, nukentėjusysis nurodė pas jį atvažiuoti 23 val., nes eis miegoti. Kiti kaltinamieji laukė kol jis pakeis žolę, jis iÅ¡ nukentėjusiojo buto išėjo po 5 s., tada užėjo draugai. Jis iÅ¡ karto pasiÅ¡alino iÅ¡ buto, nes toks buvo jų susitarimas, kad jis (J. M.) pakeis žolę ir iÅ¡eis iÅ¡ buto, jie kalbėjo, kad jei kils muÅ¡tynės, jis R.

K. nemuš, nes dirba kariuomenėje. Jis buvo antrame namo aukšte, draugai iš R. K. buto išėjo po 2-3 min., po ko jis (J. M.) klausė draugų, ar šie bute rado žolės, pastarieji atsakė, kad žolės nerado. Indijos pilietis angliškai pasakė, kad žolė yra po šaldytuvu, tačiau jo (J. M.) draugai nesuprato to, nes jie nesupranta anglų kalbos. Paskui jam (J. M.) vienas iš draugų davė 50 Eur, tai buvo viena kupiūra, kas konkrečiai padavė jam pinigus, nematė, nes pinigus jam padavė iš automobilio priekio.

Jis draugų į nukentėjusiojo butÄ neįleido, E. pamatė, kad nukentėjusysis jį (J. M.) pastÅ«mė, po ko draugai užėjo į butÄ . Jis girdėjo iÅ¡ buto garsus, kaip nukentėjusysis pradėjo rėkti iÅ¡ skausmo, tačiau neklausė, kas mušė nukentėjusįjį, žinojo, kad A. su savimi turi dujų balionėlį, tačiau jis (J. M.) nematė ar jį naudojo. Ä®vykio metu avėjo „Nike“ batus, dėvėjo mėlynus džinsus, juodÄ paltÄ , megztinio spalvos nepamena. Kiek pamena draugai buvo apsirengę tamsiai drabužiais.

BPK 276 straipsnio 4 dalies tvarka pagarsinus J. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 59), J. M. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė tokius parodymus, kurie buvo pagarsinti, todėl, kad duodant parodymus ikiteisminio tyrimo metu jautė operatyvininkų spaudimÄ , jam buvo sakoma „davai pasiraÅ¡yk“, nes kitaip jį parklupdys ant kelių, kad jis yra niekas, čia jie kapitonai. Tyrėja spaudimo nedarė, ji sakė jam sakyti tiesÄ . ProtokolÄ tik permetė akimis, po protokolu pasirašė dėl jaučiamo spaudimo, tačiau įrodymų dėl tokio pareigÅ«no poelgio neturi.

Pradžioje jis norėjo sustabdyti neleistinÄ R. K. veiklÄ , tačiau tarp draugų toks poelgis reiÅ¡kia „ožininko“ poelgį, nenorėjo į tai veltis, jam pagailo nukentėjusiojo. Pas nukentėjusįjį ėjo su tikslu pakeisti žolę, buvo susitarę daugiau nieko nedaryti, nes jis (J. M.) nenorėjo problemų. Pas nukentėjusįjį įsigyta žolę jis (J. M.) buvo rÅ«kęs vakare, ji jam priminė mėtinę arbatÄ . PrieÅ¡ tai buvo rÅ«kęs žolę, tačiau seniai. Žolę, kuria jis buvo įsigijęs dienÄ prieÅ¡ įvykį, rÅ«kė visi, t. y. jis (J.

M.), E., A., S., jie matė, kad tai buvo ne žolė, o arbata. ParÅ«kę jie apie 30 minučių galvojo žolės pakeitimo planÄ , konkrečias veikimo aplinkybes sugalvojo tÄ pačiÄ dienÄ . Kaltinamasis S. K. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad tÄ vakarÄ atsitiktinai susitiko su E., su kuriuo kartu buvo ir J. (M.), pas kurį prieÅ¡ porÄ dienų buvo prašę paimti jam žolės. J. pasakė, kad jam buvo parduota bloga žolė, taip pat jis (J.

M.) sakė, kad jie gali nuvažiuoti iÅ¡siaiÅ¡kinti. J. jiems sakė palaukti už durų, kol jis nueis pakeisti žolę. R. K. žolės pakeiti nenorėjo, todėl jis (S. K.) su draugais užėjo į butÄ ir dar kartÄ nukentėjusiojo paprašė pakeisti žolę, pastarasis turbÅ«t pagalvojo, jog jie yra iÅ¡ policijos ir pradėjo judėti į kambario pusę. Jis (S. K.) pastebėjo kaip E. (T.) paėmė nukentėjusįjį už rankos norėdamas jį sulaikyti. Jie visi klausė nukentėjusiojo, ar Å¡is gali pakeisti nekokybiÅ¡kÄ Å¾olę, tačiau pastarasis vis bandė iÅ¡sisukti, bet po kurio laiko nukentėjusysis sutiko pakeisti ir atnešė jiems žolę.

IÅ¡einant iÅ¡ buto, jis matė kaip kažkas papurÅ¡kė nukentėjusiajam į akis dujų balionėliu. Atsakydamas į klausimus kaltinamasis S. K. parodė, kad prieÅ¡ įvykį susitiko su A. (Ž.), su kuriuo važinėjosi po miestÄ , vėliau atvažiavo J. (M.), kurį buvo matęs mokykloje, bet nebendravo. PrieÅ¡ 2-3 dienas iki įvykio su J. bendravo, prašė pas jį (J. M.) parÅ«pinti žolės, nes jis (S. K.) kartais parÅ«ko žolės, o J. buvo sakęs, kad gali padėti gauti žolės. Ä®vykio dienÄ , kai susitiko su J., pastarasis sakė, kad jam pakiÅ¡o arbatÄ , o ne žolę.

Netoli „Vėtros“ stadiono jie visi rÅ«kė žolę, suprato, kad tai tikrai arbata. Su draugais nieko nesitarė, J. tik paklausė, ar jie gali pabÅ«ti, kol jis nueis ir pakeis žolę. Jis (J. M.) sakė jiems stovėti už durų, o jis pats užeis ir pakeis žolę, o jei R. K. nenorės jos pakeisti, jie užeis į nukentėjusiojo butÄ , tada nukentėjusysis pamatys, kad jų yra trys, iÅ¡sigÄ s ir pakeis žolę. Buto durys buvo pravijos, todėl jis girdėjo kaip nukentėjusysis sakė „no no no“, suprato, kad pastarasis nenori pakeisti žolės. Jie užėjo į butÄ ir pasakė nukentėjusiajam „change“, J. bute buvo apie 15-20 s., kol jis (S. K.) klausė nukentėjusiojo, ar Å¡is pakeis žolę.

Nukentėjusiajam tai nepatiko, jis liepė jiems iÅ¡eiti iÅ¡ buto, tada jie dar kartÄ paprašė pakeisti žolę. R. K. žolės pakeisti nenorėjo, todėl E. paėmė jį už rankos, kad jis nepabėgtų. Vėliau susitarė su nukentėjusiuoju, kad pastarasis pakeis žolę, ir jis (R. K.) davė du maiÅ¡elius žolės, kuriuos laikė savo kiÅ¡enėje. Jie stovėjo koridoriuje, į svetainę nebuvo nuėję, tačiau stovint koridoriuje galima iÅ¡ karto praeiti į svetainę, kuri tarsi sujungta su koridoriumi.

Iki įvykio bute jis nėra buvęs, kiek pamena, draugai po butÄ nevaikščiojo. E. (T.) buvo už rankos sulaikęs R. K., o A. (Ž.) nukentėjusįjį prilaikė, nes pastarasis buvo agresyvus. Kai R. K. buvo paimtas už rankos, ar kai bandė jį sustabdyti, nukentėjusysis buvo nukritęs ant grindų. R. K. buvo patemptas už rankos, jis ir pats nukrito, ir jam Å¡iek tiek padėjo. Nukentėjusysis buvo nukritęs ant grindų, nes jis pats prarado balansÄ ir dar buvo pargriautas. Nukentėjusįjį už rankos patraukė E., o prispaustÄ prie grindų laikė A.

Jis (S. K.) nukentėjusiojo nelietė. Daugiau jokių veiksmų jie neatliko. Mano, kad alkoholinį gėrimÄ â€ž999“ gėrė J., jis (S. K.) pats tÄ vakarÄ negėrė, žolės nerÅ«kė, minėto alkoholinio gėrimo butelio nematė, apie tai sužinojo iÅ¡ J. Jis iÅ¡ buto nieko neėmė, paėmė jam priklausančiÄ Å¾olę, nes už jÄ buvo sumokėjęs 20 Eur, kuriuos turėjo J., nes jis pora dienų prieÅ¡ įvykį buvo J. prašęs, kad pastarasis gautų jam žolės. J. pasakė, kad jam pakiÅ¡o arbatÄ , supratę, kad tai ne žolė, jie nuvažiavo pas nukentėjusįjį į butÄ , kad pastarasis pakeistų žolę.

Nieks pinigais nesidalino, jam pinigų neatidavė, nukentėjusysis jam atidavė du maiÅ¡elius žolės. Jis pirmas išėjo iÅ¡ buto, prie durų pastebėjo paspirtukÄ . Už jo ėjo E. ir A., nematė, kas nukentėjusiajam į akis papurÅ¡kė pipirinių dujų, tik girdėjo purÅ¡kimo garsÄ . Kaltinamasis E. T. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad su J. bendrauja daugiau nei deÅ¡imt metų, su A. susitinka pora kartų per savaitę, tarpusavio konfliktų nebuvo.

J. minėjo, kad R. K. parduoda žolę. PrieÅ¡ įvykį J. rodė žolę, klausė, ar gera, tačiau jis (E. T.) pasakė, kad narkotinių medžiagų nevartoja, todėl nežino. ValandÄ prieÅ¡ įvykį draugai rÅ«kė žolę prie „Vėtros“ stadiono, tačiau ten buvo ne žolė, todėl nutarė, kad nukentėjusįjį reikia pamokyti, kad Å¡is arba grÄ Å¾intų pinigus, arba pakeistų žolę. J. su R. K. susirašė per „Wickr“ programėlę. Jis (J. M.) pasakė jiems, kad jie užeis į butÄ pasikalbėti su R.

K. tada, jei pastarasis nesutiks pakeisti žolės. Taip pat J. pasakė, kad gal taip jie pamokys nukentėjusįjį. Jie nieko blogo nenorėjo, tik norėjo, jog nukentėjusysis pakeistų žolę. Jie susitarė, kad į nukentėjusiojo butÄ pirmas užeis J., nes jis su nukentėjusiuoju bendrauja. Atvažiavus, J. parašė R. K. per programėlė „Wickr“, J. pirmas užėjo į nukentėjusiojo butÄ , buto durys buvo paliktos praviros. J. pasiÅ«lė nukentėjusiajam iÅ¡gerti, tačiau pastarasis atsisakė, tada J. pasakė R.

K., kad jis pardavė jam nekokybiÅ¡kÄ Å¾olę ir prašė pakeisti. Jis (E. T.) nelabai supranta anglų kalbÄ , tačiau tokį pokalbį girdėjo. Kai nukentėjusysis pasakė, jog nenori pakeisti žolės, J. atidarė plačiau duris ir jie užėjo į butÄ . Juos pamatęs nukentėjusysis pradėjo elgtis agresyviai. S. paklausė nukentėjusiojo, ar jis pakeis žolę, ar ne, po ko nukentėjusysis pradėjo eiti link svetainės, tada jis (E. T.) griebė nukentėjusįjį už rankos, o A. (Ž.) pagriovė nukentėjusįjį ant grindų ir laikė jį prispaustÄ prie grindų.

Kai jie klausė, ar nukentėjusysis pakeis žolę, S. (K.) buvo bute, Å¡alia jų, o J. (M.) jau buvo išėjęs iÅ¡ buto. J. iÅ¡ buto išėjo, kai jis (E. T.) griebė nukentėjusįjį už rankos. Po 2-3 min. jie išėjo iÅ¡ buto. Po butÄ nevaikščiojo, nuo durų buvo nuėję gal apie 1-2 m. Jis matė ant stalo piniginę, kas yra jos viduje, nežiÅ«rėjo, taip pat matė 50 Eur, jokios dėžutės nematė. Kai R. K. pasakė, kad neatiduos žolės, A. (Ž.) prispaudė jį prie žemės, o S. (K.) paėmė pinigus.

Jis nematė, ar R. K. atidavė žolę. IÅ¡ buto nusprendė iÅ¡eiti tada, kai įsitikino, jog iÅ¡ nukentėjusiojo neįmanoma nieko iÅ¡traukti. Nukentėjusiajam į akis dujų papurÅ¡kė A.. Nei smÅ«gių, nei spyrių nebuvo. Spyrių jis nematė, pats jis nespyrė. Sužalojimai galėjo atsirasti įvykio metu, kai nukentėjusysis krito ant grindų, gal nukentėjusysis atsirėmė į paspirtukÄ . Jis matė kaip nukentėjusysis gulėjo ant grindų, Å¡alia jo buvo telefonas. Atsakydamas į klausimus kaltinamasis E. T. parodė, kad įvykis įvyko rugsėjo 26 d., apie 22-23 val., viskas vyko apie 5 min.

Jokio susitarimo tarp jų nebuvo, buvo tik susitarta, kad jie važiuos pas R. K., kad šis pakeistų žolę, tačiau nukentėjusysis nenorėjo pakeisti. Nukentėjusysis pradėjo kažkur eiti, tada jis (E. T.) liepė jam stovėti, sulaikė jį už rankos, taip sustabdydamas nukentėjusįjį. Visa tai vyko koridoriuje. Piniginę jis matė svetainėje ant stalo. Pinigai buvo paimti iš piniginės, kiek pamena, viena kupiūra, automobilyje S. (K.) siūlė duoti pinigus. Nesutinka dėl dėžutės dingimo, nes jos nematė, net nebūtų pagalvojęs, kad ten laikomi pinigai, tikslo vogti neturėjo.

Taip pat nematė, ar nukentėjusysis padavė du pakelius žolės, tik matė, kad ant stalo gulėjo jau viskas paruošta rūkymui. Tada nežinojo, kad kažkuris su savimi turėjo dujų balionėlį, negali tiksliai pasakyti kuriuo metu buvo panaudotas dujų balionėlis, kadangi viskas vyko labai greitai. Draugai nukentėjusiajam liepė parodyti kur yra žolė, R. K. bandė kažkur eiti, gal rodyti, bet jis jį sulaikė. R. K. buvo prispaustas prie grindų, tačiau vis vien bandė bėgti. Tyrėja sakė, kad viskas gulėjo po šaldytuvu.

Alkoholinį gėrimÄ â€ž999“ gėrė J.. BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsinus E. T. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., b. l. 104), jis parodė, kad tokius parodymus davė, tačiau parodymai suraÅ¡yti neteisingai, turbÅ«t tyrėja kažkÄ praleido, parodymai buvo duoti streso bÅ«senoje. Parodymuose neteisingai nurodyta, kad nukentėjusįjį prispaudęs laikė S., nes jį laikė A. Gali bÅ«ti, kad jis buvo paėmęs pinginę pasižiÅ«rėti, pasižiÅ«rėjo, pinigų joje nebuvo.

Norėdamas nukentėjusįjį sulaikyti, jis keletÄ smÅ«gių sudavė jam per rankas. Jis paėmė nukentėjusįjį už rankos, muÅ¡ti nemušė. Jis blogai vertina prekybÄ narkotikais, kadangi jis prieÅ¡ narkotikų vartojimÄ bei jų pirkimÄ . Blogai vertina ir savo poelgį, iÅ¡ buto jis pats nieko nenorėjo paimti, nieko ir neėmė. Kaltinamasis A. Ž. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad su kitais kaltinamaisiais yra geri draugai, mokėsi toje pačioje mokykloje, bendrauja apie deÅ¡imt metų, su J. (M.) mokykloje tik sveikindavosi.

Susitikdavo 2-3 kartus, su J. kiek mažiau. Pora dienų prieÅ¡ įvykį J. (M.) pasakojo, kad R. K. parduoda žolę. Taip pat J. sakė, kad žolę pirkdavo pas nukentėjusįjį. Pora dienų prieÅ¡ įvykį jie rÅ«kė žolę, kuriÄ J. davė R. K. Žolė buvo nekokybiÅ¡ka, kvepėjo mėtomis. ParÅ«kę nusprendė važiuoti pas nukentėjusįjį, kad Å¡is pakeistų žolę. Kas pasiÅ«lė važiuoti pas nukentėjusįjį, nepamena. Ä®vykio dienÄ su S. (K.) susitiko apie 19-20 val., vėliau susitiko su J. (M.), po ko nuvažiavo pas R.

K., vairavo E. (T.). Norėjo, kad nukentėjusysis pakeistų žolę, jokio kito plano nebuvo. Kai jie atėjo prie buto durų, J. paskambino R. K. į duris, pastarasis jas atidarė ir jie visi vienu metu užėjo. Kai įėjo į butÄ , iÅ¡ koridoriaus buvo matyti svetainė. Jie sakė nukentėjusiajam, kad pakeistų žolę, sakė ir S.. Jis pats anglų kalbos nesupranta. Kai jie pradėjo pyktis su nukentėjusiuoju, J. (M.) iÅ¡ buto išėjo, po ko jie bute buvo trise. Kai jie užėjo į butÄ , J. nukentėjusiajam sakė, kad Å¡is pakeistų žolę, pastarasis J. pastÅ«mė, kažkur po 30 s po to, kai užėjo į butÄ , J. iÅ¡ buto išėjo.

Tada E. (T.) suėmė nukentėjusįjį už rankos, o jis (A. Ž.) jį sulaikė, po ko nukentėjusysis nukrito į kampÄ , tačiau jis nukentėjusiojo nepargriovė. Jis (A. Ž.) pastÅ«mė nukentėjusįjį, po ko Å¡is nukrito ant grindų, taip pat jis (A. Ž.) laikė nukentėjusįjį prispaudęs prie grindų, kad Å¡is neatsistotų, nereikėtų prieÅ¡ jį panaudoti fizinio smurto. Jis nukentėjusiajam papurÅ¡kė dujų po to, kai pradėjo su juo pyktis. Dujų balionėlį jis visada neÅ¡iojasi striukėje savigynai, apie tai draugams nesigiria, todėl jie to galėjo ir nežinoti.

Atsakydamas į klausimus kaltinamasis A. Ž. parodė, kad žolės dar buvo likę apie pusę gramo, per kartÄ jos nesurÅ«kysi. Jis pats su savimi žolės neturėjo. Už žolę jie sumokėjo pinigus, todėl norėjo gauti kokybiÅ¡kÄ Å¾olę. Jis norėjo parÅ«kyti, todėl už žolę sumokėjo 20 Eur. Mano, kad nukentėjusysis susižalojo tada, kai krito ant paspirtuko. Jis pastÅ«mė nukentėjusįjį, po ko pastarasis nukrito. Pripažįsta, kad jis laikė nukentėjusįjį prispaustÄ prie žemės, tai buvo savigyna.

Jis matė ant stalo gulinčius 50 Eur, kuriuos jis paėmė. Automobilyje pinigus siÅ«lė J., tačiau pastarasis atsisakė. Jis po kambarius nevaikščiojo, S. paklausė pas nukentėjusįjį, kur yra žolė, E. pažiÅ«rėjo, kur žolė. Atidarius duris ir užėjus į butÄ , matoma svetainė, kad yra kitas kambarys, jis nematė. Buto nieks neapžiÅ«rinėjo, matė, kad guli telefonai, kompiuteriai. Vizualiai matė, kad ant stalo gulėjo paruoÅ¡tas rÅ«kymui tabakas, kuris buvo sumaiÅ¡ytas su žole.

Apie dėžutę su pinigais nieko nežino. Piniginės jis neapžiÅ«rinėjo, nes visÄ laikÄ laikė nukentėjusįjį, jis paėmė 50 Eur, nes buvo sumokėjęs nukentėjusiajam už žolę. Nukentėjusiojo nemušė. IÅ¡ buto išėjo po to, kai pargriovė nukentėjusįjį ir pradėjo pyktis. Vaizdo įraÅ¡e matoma kaip jie užėjo į butÄ ir kaip iÅ¡ jo išėjo. Jis pats sportuoja, vairuoja, todėl alkoholio nevartoja, žolės parÅ«ko, nematė alkoholinio gėrimo „999“ butelio.

Pipirinių dujų nukentėjusiajam papurÅ¡kė todėl, kad pastarasis pradėjo jį stumdyti, nepamena, ar tuo metu pinigus jau buvo paėmęs. Apie tai, kad nukentėjusysis prekiauja žole, jis sužinojo per programėlę „Wickr“. Dėl įvykio gailisi. Nukentėjusysis R. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tÄ vakarÄ kažkas paskambino į duris, kurias atidaręs jis pamatė J. M. Pastarasis užlipo laiptais, atidarė jo (nukentėjusiojo) buto duris. Kiek pamena, tÄ vakarÄ J.

M. su draugais gėrė alkoholinį gėrimÄ pavadinimu „999“. Užėjęs J. M. jo paklausė, ar jis turi „Coca-cola“, jis pasakė, kad nenori gerti. Po keleto sekundžių atėjo kiti asmenys ir pristÅ«mė jį prie sienos. A. Ž. pagriovė jį ant grindų, kitų asmenų veidų nelabai pamena, nes buvo ant grindų. A. Ž. ir S. K. jį mušė ir spardė. A. Ž. su savimi turėjo dujų balionėlį. S. K. vis klausė kur yra padėti pinigai, naudojo fizinį smurtÄ .

IÅ¡ pradžių jis skausmo nejuto, gulėjo ant žemės apie 15-20 min. Jie rado dėžutę su pinigais, tada jam buvo suduotas labai stiprus smÅ«gis į Å¡onkaulius, po ko pajuto stiprų skausmÄ Å¡onkauliuose. Kai jie išėjo, jis norėjo juos vytis, tačiau nesugebėjo, paskambino draugei, gyvenančiai virÅ¡ jo, kuri jam padėjo. Atsakydamas į klausimus nukentėjusysis R. K. parodė, kad pirmas į butÄ užėjo J. M., su kuriuo jis kalbėjosi apie 30 s. Pamena, kad kai į butÄ užėjo kiti vyrai, J.

M. iÅ¡ buto išėjo. Pirmas buvo A. Ž., kuris jį pristÅ«mė prie sienos koridoriuje, galbÅ«t su juo dar buvo S. K. Jie jam trenkė per veidÄ , vėliau nuvedė į svetainę ir parvertė ant žemės, A. Ž. laikė jį prispaudęs prie žemės, S. K. jį spardė, mušė, klausė kur yra padėti pinigai, nepamena, ar kitas jį mušė, ar tik klausė kur yra padėti pinigai. Jis pasakė jiems, kad pinigai yra padėti kambaryje, ir kad jie leistų jam nueiti jų paimti, tačiau jie liepė jam pasakyti kur yra padėti pinigai.

Jie vaikščiojo po butÄ ratais, ieÅ¡kojo pinigų ir purÅ¡kė dujas, jis girdėjo purÅ¡kimo garsÄ . Jie surado metalinę dėžutę. Ä® veidÄ jam buvo pripurkÅ¡ta dujų, tačiau jis iÅ¡ garso galėjo atskirti, kad tai dėžutės garsas. Po ko jie jam, gulinčiam ant grindų, sudavė į Å¡onkaulius ir pasiÅ¡alino. Pirminis instinktas buvo bėgti paskui juos, bet dėl stipraus skausmo jis suklupo, grįžo į butÄ , paskambino liudytojai, gyvenančiai virÅ¡ jo, kuri iÅ¡kvietė medikus, kurie jį iÅ¡vežė.

Pirmas dalykas, kurį padarė, nuėjo pasižiÅ«rėti dėžutės su pinigais, kurios jau nebuvo. Ant stalo buvo paliktų monetų, jas taip pat pasiėmė. Metalinę juodÄ papuoÅ¡alų dėžutę jis pirko prieÅ¡ 7-8 mėn. iÅ¡ „Aliexpress“, jos vertė apie 40 Eur (su siuntimu), jÄ laikė spintos stalčiuje, jos užraktÄ labai paprasta atrakinti, joje buvo apie 1 000 Eur, kiti pinigai buvo ant stalo. Jis turi asmens draudimÄ , tačiau ligoninėje jam buvo liepta susimokėti 30 Eur.

Jam buvo lūžę trys Å¡onkauliai, lūžis pradÅ«rė plaučius. Ligoninėje buvo gydomas savaitę, išėjęs iÅ¡ ligoninės vėl patyrė sveikatos problemų, t. y. į plaučius iÅ¡siliejo kraujas, todėl ligoninėje buvo gydomas dar dvi su puse savaitės. Kai pirmÄ kartÄ buvo ligoninėje, jam pasakė, kad tai nėra rimta, jog reikia poilsio, tačiau, kai jį iÅ¡leido namo, dalelės pasklido po plaučių ertmę, todėl jį reikėjo operuoti. Dabar jaučiasi gerai. J. M. pažįsta apie 4-5 mėn., nes gyvena Å¡alia, kartu rÅ«kydavo žolę, susitikdavo maždaug kas mėnesį, J.

M. pas jį bute, esančiame (duomenys neskelbtini), lankėsi vienÄ kartÄ , tÄ vakarÄ pas jį atėjo su alkoholinio gėrimo „999“ buteliu, kuris buvo beveik tuščias, prašė „Coca-Cola“, tačiau jis atsakė, kad neturi, tada įsiveržė kiti vyrai, kurių nepažįsta. J. M. žolės jis nepardavė, jos niekada nepardavinėjo, tik rÅ«kė kelis kartus. Nelabai žino kokių žolės rūšių bÅ«na, pats žolės nepirkdavo, žino, kad žolės galima nusipirkti per programėlę „Wickr“.

Su J. M. bendravo per aplikacijÄ , programėle nesinaudoja nuo tada, kai buvo paguldytas į ligoninę. Jam už narkotikų gabenimÄ yra iÅ¡kelta byla, tačiau jis nežinojo, jog tai narkotikai, pasirodo, kad tai buvo 804 kg narkotinių medžiagų. Jis nedirba, pinigų pragyvenimui jam į lietuviÅ¡kÄ arba indiÅ¡kÄ sÄ skaitÄ perveda tėvas. Jie įsiveržė į butÄ , A. Ž. jį stÅ«mė sugriebęs už kaklo, koridoriuje laikė prispaudęs už kaklo, tai vyko apie 16-20 s, po ko jį (nukentėjusįjį) nuvedė į svetainę ir pargriovė ant grindų, laikė prispaudęs jį prie žemės, tada buvo stiprus smÅ«gis į Å¡onkaulius, jis įtaria, kad tai A.

Ž. spyrė jam į Å¡onkaulius, tačiau tiksliai nematė. Jie sudavė į veidÄ , taip pat norėjo spirti į Å¡onkaulius, tačiau juos jis buvo uždengęs rankomis, todėl spardė į rankas. Jo rankos buvo suimtos ir jis buvo parverstas ant grindų, juto skausmÄ , tačiau labiausiai skaudėjo, kai sulaužė Å¡onkaulius. Jį mušė A. Ž. ir S. K., A. Ž. laikė jį prispaudęs prie grindų, taip pat jis papurÅ¡kė pipirinių dujų. Kai purÅ¡kė dujas, jis gulėjo svetainėje, kuri sujungta su virtuve, ant grindų.

Metalinė dėžutė buvo miegamojo spintoje, piniginė, kurioje buvo 50 Eur, buvo svetainėje ant stiklinio stalo, ant kurio buvo ir kitų kupiÅ«rų. PaaiÅ¡kino, kad įvykio metu turėjo paspirtukÄ , manė, kad tie asmenys atėję į jo namus jį pagrobs, bet jo neėmė, nugriuvęs ant paspirtuko nebuvo. PaaiÅ¡kino, kad metalinėje dėžutėje buvo 1 000 Eur, nes dienÄ prieÅ¡ tai buvo pasiėmęs grynųjų pinigų susimokėti už mokslus, po susimokėjimo liko tie pinigai dėžutėje, tikslios sumos negali pasakyti, nes iÅ¡ ten pasiimdavo maistui ir pan.

Dėžutė buvo skirta bižuterijai, apie 11-12 cm aukščio, A4 lapo formato dydžio. BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu pagarsinus nukentėjusiojo R. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 34, 1 t., b. l. 36), jis parodė, kad dėžutėje buvo 1000 Eur, o 200-300 Eur buvo piniginėje, kuri buvo kažkur bute. Liudytoja V. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusįjį pažįsta, kartu studijuoja, buvo kaimynai, užeidavo pas R. K. į svečius. Įvykis įvyko 2018 m. rugsėjo 26 d., apie 22 val.

Nukentėjusysis paskambino jai ir paprašė, kad ji ateitų, nes jis negali kvėpuoti. Kai ji atėjo, durys buvo atidarytos, butas buvo netvarkingas, buvo pripurkÅ¡ta daug pipirinių dujų, todėl ji atidarė langÄ . Jai atėjus nukentėjusysis gulėjo ant sofos, negalėjo kvėpuoti, pajudėti, buvo stipriai sužeistas. Ji iÅ¡kvietė policijÄ ir medikus. Pirma nukentėjusįjį apklausė policijos pareigÅ«nai, vėliau jie važiavo į Lazdynų ligoninę. Kiek pamena, nukentėjusysis buvo nuėjęs pažiÅ«rėti, ar yra pinigai, nes kiek ji girdėjo, pas jį pinigai buvo ant stalo ir miegamajame.

Nukentėjusysis sakė, kad pas jį atėjo žmonės, jis jiems atidarė duris, po ko jį mušė, paėmė tik pinigus, nors ant stalo buvo ir telefonas. Taip pat nukentėjusysis sakė, kad piniginėje buvo 50 Eur, ant stalo, 1 000 Eur dėžutėje, kuri buvo miegamajame, dar buvo pinigų. Nepamena, ar matė sumuÅ¡imus ant veido, kitus sumuÅ¡imus, kraujavimÄ ar mėlynes, gali pasakyti tik pagal tai, kaip nukentėjusysis atrodė, vėliau paaiÅ¡kėjo, kad yra problemų su plaučiais. Ji nežino, ar nukentėjusysis dažnai rÅ«ko žolę, ji jo rÅ«kančio nematė, apie žolę nieko nežino.

Taip pat ji nežino, kiek pinigų nukentėjusysis turėjo, tuo nesidomėjo. IÅ¡ BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės matyti, kad 2018 m. rugsėjo 27 d. 00.03 val. privatus fizinis asmuo – kaimynė, pranešė apie nusikaltimÄ prieÅ¡ asmenį: kÅ«no sužalojimas, įvykdytÄ adresu (duomenys neskelbtini); pranešėjos kaimynas paskambino ir pasakė, jog nurodytu adresu jį kÄ tik sumušė keli asmenys, kurie pasiÅ¡alino, galimas kitas adresas (duomenys neskelbtini); RVUL slaugytoja pranešė, kad GMP 00.56 val.

į ligoninę atvežė R. K., gimusį (duomenys neskelbtini), kurį 23.00 val. sumušė nepažįstami, ir kuriam diagnozuota kairės pusės IX šonkaulio lūžis, pneumotoroksas, paguldytas į krūtinės chirurgijos skyrių (1 t., b. l. 4). Iš 2018 m. rugsėjo 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūra atliekama (duomenys neskelbtini), apžiūros objektas – daugiabučio gyvenamojo namo trečiame aukšte esantis dviejų kambarių butas. Į daugiabučio gyvenamojo namo laiptinę galimas patekimas nuo gatvės pusės per rakinamas, su įrengta telefonspyne, duris.

PrieÅ¡ais įėjimo duris, ant pastato sienos deÅ¡inėje ir kairėje yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, kurių dvi nukreiptos į įėjimÄ -išėjimÄ , kita filmuoja gatvės dalį. Patekus į pastatÄ , jo viduje, prieÅ¡ais įėjimÄ Ä¯ laiptinę yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera, kuri nukreipta į įėjimÄ -išėjimÄ . IÅ¡ vidinio namo kiemo yra antras patekimas į daugiabutį gyvenamÄ jį namÄ per rakinamas, su įrengta telefonspyne, duris. Å is įėjimas nėra filmuojamas.

Prie apžiÅ«ros objekto – buto, patenkama laiptais ir liftu, kurie nėra filmuojami. Trečio aukÅ¡to pabaigoje yra geltonos spalvos dyrus, paženklintos Nr. (duomenys neskelbtini). IÅ¡orinė ir vidinė įėjimo durų dalys, spynos nėra pažeistos, be matomų sugadinimų. Už įėjimų durų yra matomas koridorius, kurio kairėje yra Å¡viesios spalvos sieninė spinta, kurioje sudėti drabužiai yra iÅ¡mėtyti, netvarkingai sudėti. Koridoriaus pabaigoje yra praėjimas į vonios patalpÄ .

DeÅ¡inėje yra praėjimas į gyvenamÄ sias patalpas, kairėje yra praėjimas į pagalbinę negyvenamÄ patalpÄ , kurios kairėje yra rudos spalvos spinta, kurios stalčiai dalinai atidaryti, daiktai apversti, netvarkingai sudėti. DeÅ¡inėje yra praėjimas į patalpas, kurių kairėje yra virtuvės dalis, kitoje patalpos pusėje yra gyvenamoji dalis. Stovi kampinė lova, stalas, kairėje prie lango yra stalas su kompiuteriu. Virtuvės deÅ¡inėje ant stalo, deÅ¡inėje pusėje stovi 0,7 l talpos stiklinis butelis su užraÅ¡u „999 devynerių“.

Butelis paimtas ir supakuotas į pakuotę Nr.

1. Nuo apžiÅ«ros patalpos deÅ¡inėje pusėje yra praėjimas į miegamojo patalpÄ , kurios kairėje nuo durų yra sieninė spinta, ant lentynų matomi įvairÅ«s daiktai – drabužiai, kurie yra iÅ¡versti. Miegamojo patalpos viduryje yra lova, kurios kairėje matoma spintelė, kurios stalčiai atidaryti, juose esantys daiktai iÅ¡versti. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros metu, kitų reikÅ¡mingų tyrimui, nusikalstamos veikos pėdsakų, objektų nėra nustatyta (1 t., b. l. 10). Pateikta įvykio vietos apžiÅ«ros eigÄ atspindinti foto lentelė (1 t., b. l. 11-13). IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto iÅ¡vados Nr. S 378/2018(01) matyti, kad:

1) ant butelio kamÅ¡telio (2 mėg.), atlikus autosominių STR lokusų tyrimÄ , gautas dominuojantis vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris tinkamas tolimesniam asmens identifikavimui, su nežymia DNR priemaiÅ¡a, kuri nėra tinkama tolimesniam asmens identifikavimui; atlikus Y chromosomos STR lokusų tyrimÄ , gautas vieno vyriÅ¡kos lyties asmens DNR profilis, kuris tinkamas tolimesniam asmens identifikavimui;

2) ant butelio (1 mėg.), atlikus autosominių ir Y chromosomos STR lokusų tyrimÄ , DNR profilių, tinkamų tolimesniam asmenų identifikavimui, negauta (1 t., b. l. 18-19). IÅ¡ 2019 m. sausio 10 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«ros objektas – Bendrojo pagalbos centro pateiktas 2018 m. rugsėjo 27 d. garso įraÅ¡as (2018 m. spalio 11 d. raÅ¡to Nr. 41D(V)-2085 priedas), atliekant apžiÅ«rÄ sudaroma stenograma (1 t., b. l. 27-28). IÅ¡ 2018 m. spalio 2 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«ros metu nustatyta, jog apžiÅ«ros objektas – vaizdo įraÅ¡ai iÅ¡ vaizdo stebėjimo kamerų, esančių (duomenys neskelbtini), pateikti (duomenys neskelbtini).

ApžiÅ«rėtas vaizdo įraÅ¡as pavadinimu Kameros_ch4_20180926233000_20180926235958.mp4“. Vaizdo įraÅ¡as atidarytas panaudojant programÄ â€žWindows Media Classic“, matoma, kad vaizdo įraÅ¡as prasideda 2018 m. rugsėjo 26 d. 23:30:00 val., baigiasi 23:59:58 val. Matoma, kad kameros veikimo zonoje yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinė bei jos prieigos. Matoma, kad vaizdo įraÅ¡as nespalvotas, tačiau girdisi garsas. Matoma, kad 23:45:20 val. prie laiptinės, esančios (duomenys neskelbtini), prieina du vyriÅ¡kos lyties asmenys, pirmas asmuo (toliau asmuo Nr.

1) apsirengęs tamsios spalvos paltu, šviesios spalvos kelnėmis, tamsios spalvos batais su šviesios spalvos padu ir šviesios spalvos juostomis, galimai „Nike“, asmuo Nr. 1 yra vidutinio kūno sudėjimo. Matoma, kad asmuo Nr. 1 yra kirptas trumpai, jo plaukai tamsios spalvos. Kartu einantis asmuo (toliau asmuo Nr.

2) yra apsirengęs (pagal kameros vaizdÄ ) Å¡viesios spalvos pÅ«stÄ striukę su gobtuvu, Å¡viesios spalvos žieminę kepurę, Å¡viesios spalvos treningo kelnes, Å¡viesios spalvos sportbačius su tamsios spalvos ženklais, taip pat galimai „Nike“, asmuo Nr. 2 rankas susikišęs į kelnių kiÅ¡enes, asmuo Nr. 2 yra stambesnio kÅ«no sudėjimo. Asmuo Nr. 1 prieina prie laiptinės durų, o tuo metu asmuo Nr. 2 atsiremia į Å¡alia esančiÄ sienÄ . Asmuo Nr. 1 prieina prie laiptinės durų, apsižiÅ«ri ir spaudžia mygtukus, tuo metu prie laiptinės, Å¡alia sienos prieina dar du vyriÅ¡kos lyties asmenys (toliau asmuo Nr. 3 ir asmuo Nr. 4).

Asmuo Nr. 3 apsirengęs Å¡viesios spalvos striukę, ant galvos užsitraukęs striukės gobtuvÄ , matoma, kad striukė yra pÅ«sta, taip pat matoma, kad veidÄ dengia barzda. Asmuo Nr. 3 taip pat yra užsidėjęs pilkos spalvos kelnes, rankas susikišęs į kelnių kiÅ¡enes, užsimovęs pilkos spalvos sportbačius. Asmuo Nr. 4 užsidėjęs Å¡viesios spalvos striukę, ant galvos užsitraukęs striukės gobtuvÄ , kuris atsisega nuo striukės, rankas susikišęs į striukės kiÅ¡enes, užsidėjęs pilkos spalvos kelnes, su kiÅ¡enėmis Å¡onuose, pilkos spalvos sportbačius su atÅ¡vaitais. 23:45:43 val. pasigirsta garsas, galimai angliÅ¡kai pasakoma „Hang on, please“, tada asmuo Nr. 1 atidaro laiptinės duris, pirmas įeina į laiptinę, po ko į laiptinę užeina asmuo Nr. 2, asmuo Nr. 3, asmuo Nr. 4. 23:52:14 val. matoma, kaip iÅ¡ laiptinės iÅ¡eina asmuo Nr. 2, Nr. 4, Nr. 3 bei greitai pasiÅ¡alina iÅ¡ kameros veikimo zonos. 23:52:32 val. matoma, kaip iÅ¡ laiptinės iÅ¡eina asmuo Nr. 1 ir nueina palei pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini).

Vaizdo įrašuose „Kameros_ch1_20180926233000_20180926235941.mp4“,„Kameros_ch2_2018092623300_20180926235949mp4“ tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota (1 t., b. l. 79). Pateikta vaizdo įraše matomų veiksmų eigos foto lentelė (1 t., b. l. 80-82). Iš 2018 m. spalio 9 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros metu nustatyta, jog apžiūros objektas – vaizdo įrašai iš vaizdo stebėjimo kamerų, esančių ant pastatų adresu (duomenys neskelbtini), gauti el. paštu iš kameras administruojančios įmonės (duomenys neskelbtini).

Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „IP Camera_1 (duomenys neskelbtini)“20180926230000_20180927001058_126754269.mp4“. Matoma, kad kamera yra nukreipta į (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašas prasideda 2018 m. rugsėjo 26 d. 23:00:00 val., baigiasi 2018 m. rugsėjo 27 d. 00:10 :58 val. Vaizdo įrašas spalvotas. 23:32:33 val. matoma, kaip nuo (duomenys neskelbtini), atvažiuoja tamsios spalvos automobilis, sedano kėbule, panašus į „Audi A6“ c4 kėbule arba „Audi A8“ D2 kėbule. 23:35:40 val. matoma, kaip (duomenys neskelbtini), nelygine puse eina 4 vyriškos lyties asmenys, kurie kerta gatvę ir nueina link (duomenys neskelbtini). 23:44:03 val. matoma, kad nuo (duomenys neskelbtini), esančio namo bėga trys vyriškos lyties asmenys, kurie pereina gatvę ir atsiduria (duomenys neskelbtini), nelyginėje pusėje, prabėga keliasdešimt metrų ir vėl perbėga gatvę ir pasišalina iš kameros veikimo zonos. 23:44:36 val. matoma, kaip kameros veikimo zonoje pasirodo vyriškos lyties asmuo, kuris apsirengęs tamsios spalvos paltu ir mėlynos spalvos džinsinėmis kelnėmis, rankas susikišęs į kelnių kišenes, 23:44:55 val. minėtas asmuo pradeda bėgti link (duomenys neskelbtini), ir pasišalina iš kameros veikimo zonos.

Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „ IP Camera_10 (duomenys neskelbtini)20180926233203_20180926233434_51170271.mp4“. Vaizdo kamera nukreipta į (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini). 23:33:09 val. matoma, kaip nuo (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), važiuoja tamsios spalvos automobilis, sedano kebulo, automobilio markės, modelio ir valstybinių numerių lentelių nesimato, automobilio ratai šviesios spalvos. Matoma, kad automobilis nuvažiuoja link (duomenys neskelbtini), ir nusuka į (duomenys neskelbtini).

Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „IP Camera_10 (duomenys neskelbtini)20180926233513_20180926233943_51177097.mp4“. Vaizdo kamera nukreipta į (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini). 23:35:25 val. matoma, kaip iš įsukimo į (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), išeina dviejų asmenų siluetai, po ko prie jų prisijungia dar du, ir asmenys kerta (duomenys neskelbtini), ir pereina į nelyginę minėtos gatvės pusę. 23:36:15 val., matoma, kaip kameros veikimo zonoje pasirodo keturių asmenų siluetai, kurie eina (duomenys neskelbtini), nelygine puse ir 23:37:25 val. kerta gatvę ir ateina prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini).

Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „IP Camera_10 (duomenys neskelbtini)20180926234256_20180926234536_51188323.mp4“. Vaizdo kamera nukreipta į (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini). 23:44:35 val. matoma, kaip kameros veikimo zonoje pasirodo trys vyriškos lyties asmenys, kurie greitai perbėga gatvę ir nubėga (duomenys neskelbtini) nelyginę pusę, bėga iki įvažiavimo į (duomenys neskelbtini). 23:45:09 val. matoma, kaip anksčiau minėti trys asmenys perbėga gatvę ir nubėga link (duomenys neskelbtini), įvažiavimo. 23:44:59 val. kameros veikimo zonoje pasirodo vyriškos lyties asmuo, kuris apsirengęs tamsios spalvos paltu, šviesios spalvos kelnėmis, tamsios spalvos batais, rankas susikišęs į kelnių kišenes.

Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „IP Camera_10 (duomenys neskelbtini)20180926234536_20180926234713_51192529.mp4“. Vaizdo kamera nukreipta į (duomenys neskelbtini), link (duomenys neskelbtini). 23:45:34 val. matoma kaip iš (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), išvažiuoja automobilis, kuris nuvažiuoja link (duomenys neskelbtini), ir nusuka į dešinę link „Olandų“ žiedo, taip pat matyti kad šalia įvažiavimo į (duomenys neskelbtini), eina asmuo, kuris eina link (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 84).

Pateikta vaizdo įrašų foto lentelė (1 t., b. l. 85-87). Iš 2018 m. spalio 10 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros metu nustatyta, jog apžiūros objektas – vaizdo įrašai iš vaizdo stebėjimo kamerų, esančių ant pastatų adresu (duomenys neskelbtini), gauti el. paštu iš kameras administruojančios įmonės (duomenys neskelbtini). Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu "(duomenys neskelbtini)_IP Camera16_(duomenys neskelbtini)_20180926233759_20180926233833_259152290.mp4".

Matoma, kad vaizdo stebėjimas vykdomas iš kameros esančios laiptinės viduje, adresu (duomenys neskelbtini). Kamera nukreipta į laiptinės įėjimo duris. Matoma, kad 2018 m. rugsėjo 26 d. 23:37:57 val. prie laiptinės durų iš išorinės pusės stovi asmuo, kuris 23:38:02 val. atidaro laiptinės duris ir įeina į laiptinę, matoma kad asmuo apsirengęs tamsios spalvos paltu iki juosmens, šviesios spalvos kelnėmis, tamsios spalvos batais su „Nike“ inicialais, bei šviesios spalvos padu, minėto asmens veidas ovalus, trumpai kirptas, tamsių plaukų (toliau asmuo Nr. 1), matome kad iš karto po asmens Nr. 1 į laiptinę užeina kitas vyriškos lyties asmuo (toliau asmuo Nr. 2), kuris ant galvos užsidėjęs šviesios spalvos kepurę, šviesios spalvos striukę su gobtuvu, kuri persiūta lygiagrečiomis linijomis, šviesios spalvos sportinėmis kelnėmis, šviesios spalvos sportbačiais su „Nike“ ženklu.

IÅ¡ karto po asmens Nr. 2 į laiptinę užeina dar vienas vyriÅ¡kos lyties asmuo (toliau asmuo Nr. 3), kuris ant galvos užsidėjęs striukės gobtuvÄ , Å¡viesios spalvos pÅ«stÄ striukę, persiÅ«ta lygiagrečiomis linijomis, Å¡viesios spalvos sportinėmis kelnėmis, tamsios spalvos batais su Å¡viesios spalvos padu, tamsios spalvos sportinėmis kelnėmis, matosi kad asmuo yra su barzda. IÅ¡ karto po asmens Nr. 3 pro laiptinės duris užeina vyriÅ¡kos lyties asmuo (toliau asmuo Nr. 4), kuris apsirengęs Å¡viesios spalvos striuke su gobtuvu, gobtuvÄ užsidėjęs ant galvos, matosi ant striukės priekio yra kiÅ¡enės su užtrauktukais, asmuo Nr. 4 taip pat užsidėjęs tamsios spalvos sportines kelnės ir tamsios spalvos sportbačius.

Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu "(duomenys neskelbtini)_IP Camera16_(duomenys neskelbtini)_20180926234429_20180926234439_259152290.mp4". Matoma, kad vaizdo stebėjimas vykdomas iš kameros, esančios laiptinės viduje, adresu (duomenys neskelbtini). Kamera nukreipta į laiptinės įėjimo duris. Matoma, kaip 2018 m. rugsėjo 26 d. 23:44:32 val. iš laiptinės išeina asmuo Nr. 3, 4 ir asmuo Nr.

2. Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu "(duomenys neskelbtini)_IP Camera16_(duomenys neskelbtini)_20180926234439_20180926234452_259658130.mp4". Matoma, kad vaizdo stebėjimas vykdomas iš kameros, esančios laiptinės viduje, adresu (duomenys neskelbtini). Kamera nukreipta į laiptinės įėjimo duris. Matoma, kaip 2018 m. rugsėjo 26 d. 23:44:48 val. iš laiptinės išeina asmuo Nr. 1, matome kad kameros vaizdas pasidaro spalvotas ir matome, kad asmens Nr. 1 kelnėms yra tamsiai mėlynos spalvos, paltas juodos spalvos, batai juodos spalvos su „Nike“ ženklu ant šono, plaukai juodos spalvos (1 t., b. l. 88).

Pateikta vaizdo įrašų foto lentelė (1 t., b. l. 89-90). IÅ¡ 2018 m. spalio 10 d. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o/siuntimo Nr. LA 2018-128565/1040-V-2018-136811 matyti, kad R. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), diagnozuotas trauminis hemotoraksas kairėje, gretutiniai susirgimai ir komplikacijos: tarpÅ¡onkaulinių kraujagyslių sužalojimas, dauginiai Å¡onkaulių lūžiai, kai lūžę du Å¡onkauliai, trauminė poodinė emfizema; 2018 m. spalio 3 d. 14.05 val. atlikta operacija: 38421-00 – endoskopinė plaučio dekortikacija; etapinė epikrizė: pacientas gydytas RITS 1 parÄ , po K. trauminio hemotorakso, VATS kreÅ¡ulių paÅ¡alinimo.

Pacientas gydytas dėl buityje patirtos traumos praėjusiÄ savaitę. Gydytas krÅ«tinės chirurgijos skyriuje dėl trauminio pneumotorakso, drenuota pleuros ertmė. Gydymas baigtas 2018 m. spalio 1 d, geros bÅ«klės iÅ¡raÅ¡ytas iÅ¡ ligoninės. SekančiÄ dienÄ bÅ«klė staiga pablogėjo, atsirado skausmas, bendras silpnumas, kreipėsi į RUVL SPS. Diagnozuotas hemototaksas, stacionarizuotas skubos tvarka, operuotas: VATS kreÅ¡ulių paÅ¡alinimas. SÄ moningas, kontaktiÅ¡kas, adekvatus, skundų neiÅ¡sako.

GKS 15 balų, judina visomis galÅ«nėmis, jutimai nesutrikę. Hemodinamika stabili: (duomenys neskelbtini) 65 mmHG, Å DS 65 k/min. Nuskausmintas nuolatine Sol. Morfini infuzija, analgezija pakankama. Kvėpuoja spontaniÅ¡kai, pakankamai. SpO2 97 proc. Plaučiuose vezikulinis alsavimas abipus, be karkalų. Per pleuros drenÄ â€“ negausiai serohemoraginio skysčio. Pilvas minkÅ¡tas, apčiuopiama prisipildžiusi Å¡lapimo pÅ«slė dėl Å¡lapimo sulaikymo. Ä®vestas Å PK. IÅ¡bėgo apie 1500 ml skaidraus Å¡lapimo.

Periferinė kraujotaka pakankama. Edemų nestebima (1 t., b. l. 39). Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 3990/2018(01) matyti, kad remiantis R. K., gimusio (duomenys neskelbtini), medicinos dokumentų duomenimis, pateikiama išvada:

1) R. K. nustatyti tokie sužalojimai: kairės pusės VII, VIII, IX Å¡onkaulių lūžiai užpakalinėje pažasties linijoje su krÅ«tinplėvės ir tarpÅ¡onkaulinės arterijos pažeidimu, oro ir kraujo susikaupimu kairėje krÅ«tinplėvės ertmėje bei krÅ«tinės lÄ stos minkÅ¡tuosiuose audiniuose. Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku.

2) sužalojimai padaryti mažiausiai vienu traukiniu poveikiu.

3) nustatyti sužalojimai vertinami visumoje ir vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mÄ stÄ .

4) medicinos dokumentuose nepateiktas išorinių sužalojimų aprašymas, pagal kurį galima būtų nurodyti žalojusio objekto savybes.

5) Nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti ir griÅ«vant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus arba pavirÅ¡ius. Nėra galimybės nurodyti, kokiu bÅ«tent bÅ«du buvo padaryti sužalojimai, t. y. pačiam R. K. griÅ«vant ar kitam asmeniui suduodant smÅ«gį R. K. į kairės pusės krÅ«tinės lÄ stÄ , kadangi medicinos dokumentuose nėra duomenų apie iÅ¡orinius kÅ«no sužalojimus (1 t., b. l. 66-69). IÅ¡ 2018 m. spalio 15 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo matyti, kad R.

K. parodytos sunumeruotos 6 asmenų nuotraukos, iÅ¡ kurių pasiÅ«lyta atpažinti asmenį, apie kurį jis davė parodymus. R. K. pareiÅ¡kė, kad iÅ¡ jam parodytų atpažinti nuotraukų jis atpažįsta asmenį, esantį nuotraukoje Nr. 5 (nuotrauka J. M.), bÅ«tent Å¡is vaikinas pirmas įėjo į butÄ ir pasiÅ«lė jam iÅ¡gerti. MinėtÄ vaikinÄ jis atpažįsta iÅ¡ bendrų veido bruožų bei apgamo, esančio ant veido. Tai tas pats vaikinas, apie kurį jis davė parodymus (1 t., b. l. 42-43).

Pateikta asmens parodymo atpažinti eigÄ atspindinti foto lentelė (1 t., b. l. 44). 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarimu R. K. pripažintas nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 45). 2018 m. spalio 18 d. nukentėjusysis R. K. pateikė civilinį ieÅ¡kinį, kuriame nurodo, kad jis patyrė 1 380 Eur turtinę žalÄ , taip pat neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 5 000 Eur, taip pat nurodo, kad ligoninėje turėjo sumokėti 30 Eur (1 t., b. l. 47, 48). 2019 m. sausio 18 d. nutarimu R. K. pripažintas civiliniu ieÅ¡kovu (1 t., b. l. 49).

Ä®rodymų vertinimas ir kaltinamųjų veiksmų kvalifikavimas Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpÄ arba panaudojęs neÅ¡aunamÄ jį ginklÄ , peilį ar kitÄ specialiai žmogui sužaloti pritaikytÄ daiktÄ , baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. Plėšimas yra tada, kai kaltininkas turtui pagrobti panaudoja fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, grasinimus ar kitaip atima galimybę nukentėjusiajam prieÅ¡intis. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimÄ turtÄ .

Fizinio smurto padariniai gali bÅ«ti fizinio skausmo sukėlimas, nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 180 straipsnio 2 dalį bÅ«tina įrodyti bent vienÄ iÅ¡ veikÄ kvalifikuojančių požymių, t. y. įsibrovimÄ Ä¯ patalpÄ arba ginklo, peilio ar kito specialiai žmogui sužaloti pritaikyto daikto panaudojimÄ . Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybę už bendrininkavimÄ darant konkrečios rūšies nusikalstamÄ veikÄ , turi bÅ«ti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų (dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamÄ veikÄ ir jų veikos bendrumas) ir subjektyviųjų požymių (tyčia ir susitarimas padaryti nusikalstamÄ veikÄ ) visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose.

Bendrininkavimo bÅ«tini subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas įvairiomis formomis: žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais. Veikti bendrai gali bÅ«ti susitariama iki baigtos nusikalstamos veikos stadijos, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas, negalima apsiriboti vien tik jų subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

Apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumÄ . Taigi, bendrininkavimui bÅ«tina nustatyti asmenų veikos bendrumÄ : susitarimÄ daryti nusikalstamÄ veikÄ kartu ir bendrÄ tyčiÄ , t. y. situacijÄ , kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamÄ veikÄ ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu, kuris irgi suvokia atliekamus nusikalstamus veiksmus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403-648/2016). Konstatuojant susitarimo buvimÄ , nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2010, 2K-10/2012).

Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamÄ sumanymÄ , atsako už tÄ pačiÄ nusikalstamÄ veikÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211/2008, 2K-197/2009, 2K-295/2012, 2K-254/2013). Nagrinėjamu atveju dalis kaltinamųjų parodymų teisme (toliau detaliai aptariant kuri dalis), nukentėjusiojo ir liudytojos paaiÅ¡kinimai, duoti teisme, vaizdo įrašų, jų apžiÅ«rų protokolų, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolo, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo, specialistų iÅ¡vadų, kratos protokolo duomenys, taip pat kiti aukščiau nurodyti raÅ¡ytiniai dokumentai pripažintini įrodymais ir vertintini tiek kiekvienas atskirai, tiek jų visuma.

Tuo tarpu kaltinamųjų, nukentėjusiojo ir liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra savarankiÅ¡kas įrodymų Å¡altinis, tačiau Å¡iais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2018, 2K-67-699/2018). Kaltinamieji teisiamajame posėdyje nurodė kaltę pripažįstantys iÅ¡ dalies, neigė fizinio smurto naudojimÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, taip pat tikslÄ dėl kurio ėjo pas nukentėjusįjį į namus, nurodydami, kad tikslas buvo pakeisti netinkamos kokybės iÅ¡ nukentėjusiojo įsigytÄ Å¾olę ar atsiimti savo sumokėtus pinigus už žolę, aplinkybes dėl to, kas buvo paimta iÅ¡ nukentėjusiojo namų, taip nepripažindami savo kaltės dėl jiems inkriminuoto kvalifikuoto plėšimo bendrininkų grupe.

Sprendžiant dėl to, kokie buvo kaltinamųjų tikslai einant pas nukentėjusįjį, taip pat, kokie veiksmai ir kieno buvo atlikti prieÅ¡ nukentėjusįjį, pažymėtina, jog kaltinamųjų pozicija dėl Å¡ių aplinkybių skyrėsi ir keitėsi tyrimo metu bei bylÄ nagrinėjant teisme. Vertinant kaltinamųjų paaiÅ¡kinimus, duotus teisme, akivaizdu, jog kaltinamieji net ir teisme dar kartÄ dėl skirtingų aplinkybių keitė savo versijas, kurios iÅ¡ dalies nesutampa su ikiteisminio tyrimo metu jų duotais parodymais, be to, kaltinamųjų tarpusavio paaiÅ¡kinimai dalyje taip pat nesutampa.

Dėl nurodytų aplinkybių, taip pat įvertinęs ir kitus bylos duomenis, pripažįstamus įrodymais, o bÅ«tent: liudytojos V. Ž. parodymus teisme, įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuotas aplinkybes, byloje esančius vaizdo įraÅ¡us ir jų apžiÅ«ros protokoluose užfiksuotas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamieji, teisme pateikdami naujas savo tikslų einant pas nukentėjusįjį versijas, taip pat skirtingai nurodydami aplinkybes dėl to, kas konkrečiai vyko nukentėjusiojo bute, kokius veiksmus kiekvienas iÅ¡ kaltinamųjų panaudojo prieÅ¡ nukentėjusįjį, siekia suÅ¡velninti savo padėtį, iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, gina tiek vienas kitÄ , tiek ir save, todėl kaltinamųjų paaiÅ¡kinimus teismas vertina kritiÅ¡kai ir tiki jais tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai.

Kaltinamasis J. M. teisme nurodė, jog kaltinime nurodytÄ dienÄ susitiko su E. (T.) ir kitais draugais, per 30 min. sugalvojo planÄ dėl nukentėjusiojo jam parduotos žolės pakeitimo. Jis nukentėjusiajam parašė per „Wickr“ programėlę, nukentėjusysis nurodė pas jį atvažiuoti 23 val. Apie 23-23.30 val. jie visi (kaltinamieji) nuvyko pas R. K., laiptais pakilo į antrÄ aukÅ¡tÄ , jis paskambino nukentėjusiajam; Å¡is įleido jį į butÄ , kurio duris jis (J. M.) paliko praviras, kiti kaltinamieji liko už durų.

Jis su nukentėjusiuoju užėjo į butÄ , pasiÅ«lė nukentėjusiajam iÅ¡gerti, paklausė, ar Å¡is turi užsigerti, Å¡is atsisakė. Jis nurodė norintis, kad pakeistų tÄ Å¾olę, kuriÄ jis pirko prieÅ¡ tai. Nukentėjusysis pakeisti žolę atsisakė, pradėjo su juo (J. M.) agresyviai kalbėti, jis (J. M.) pasakė, kad jis (nukentėjusysis) turės jam jÄ pakeisti, dar labiau pravėrė duris, po ko nukentėjusysis pamatė jo draugus ir paklausė, kas jie tokie. Po kiek laiko nukentėjusysis jį pastÅ«mė, o E. paklausė „kas čia buvo?“, jis (J.

M.) pasakė pastarajam, kad nežino ir išėjo iš buto, daugiau nieko nematė. Jis iš karto pasišalino iš buto, nes toks buvo jų susitarimas. Jie kalbėjo, kad jei kils muštynės, jis R. K. nemuš, nes dirba kariuomenėje. Jis buvo antrame namo aukšte; girdėjo iš buto garsus, kaip nukentėjusysis pradėjo rėkti iš skausmo, tačiau neklausė, kas mušė nukentėjusįjį. J. M. nurodė girdėjęs, kaip nukentėjusysis angliškai pasakė, kad žolė yra po šaldytuvu, tačiau jo (J.

M.) draugai nesuprato to, nes jie nesupranta anglų kalbos. Žinojo, kad A. (Ž.) su savimi turi dujų balionėlį, tačiau jis (J. M.) nematė, ar jį naudojo. Draugai iÅ¡ R. K. buto išėjo po 2-3 min., po ko jis (J. M.) klausė draugų, ar Å¡ie bute rado žolės, pastarieji atsakė, kad žolės nerado. Paskui jam (J. M.) vienas iÅ¡ draugų davė 50 Eur, tai buvo viena kupiÅ«ra, kas konkrečiai padavė jam pinigus, nematė, nes pinigus jam padavė iÅ¡ automobilio priekio. Kaltinamasis S. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad tÄ vakarÄ susitiko su E. (T.), A. (Ž.), su kuriuo kartu buvo ir J. (M.), pas kurį prieÅ¡ porÄ dienų buvo prašęs paimti jam žolės, nes kartais pavartoja.

J. pasakė, kad jam buvo parduota ne žolė, o arbata, jie parÅ«kė tos žolės prie „Vėtros“ stadiono, suprato, kad tai arbata. J. M. sakė, kad jie gali nuvažiuoti iÅ¡siaiÅ¡kinti. Su draugais nieko nesitarė, J. tik paklausė, ar jie gali pabÅ«ti, kol jis nueis ir pakeis žolę. Jis (J. M.) sakė jiems stovėti už durų, o jis pats užeis ir pakeis žolę, o jei R. K. nenorės jos pakeisti, jie užeis į nukentėjusiojo butÄ , tada nukentėjusysis pamatys, kad jų yra trys, iÅ¡sigÄ s ir pakeis žolę.

Buto durys buvo praviros, todėl jis girdėjo kaip nukentėjusysis sakė „no no no“, suprato, kad pastarasis nenori pakeisti žolės. Jie užėjo į butÄ ir pasakė nukentėjusiajam „change“, J. bute buvo apie 15-20 s., kol jis (S. K.) klausė nukentėjusiojo, ar Å¡is pakeis žolę. Nukentėjusiajam tai nepatiko, jis liepė jiems iÅ¡eiti iÅ¡ buto, tada jie dar kartÄ paprašė pakeisti žolę. R. K. žolės pakeisti nenorėjo, todėl E. paėmė jį už rankos, kad jis nepabėgtų.

Vėliau susitarė su nukentėjusiuoju, kad pastarasis pakeis žolę, ir jis (R. K.) davė du maiÅ¡elius žolės, kuriuos laikė savo kiÅ¡enėje. E. buvo už rankos sulaikęs R. K., o A. nukentėjusįjį prilaikė, nes pastarasis buvo agresyvus. Nukentėjusysis buvo nukritęs ant grindų, nes jis pats prarado balansÄ ir dar buvo pargriautas. Nukentėjusįjį už rankos patraukė E., o prispaustÄ prie grindų laikė A.. Jis (S. K.) nukentėjusiojo nelietė. Daugiau jokių veiksmų jie neatliko.

Jis iÅ¡ buto nieko neėmė, paėmė jam priklausančiÄ Å¾olę, nes už jÄ buvo sumokėjęs 20 Eur per J. Niekas pinigais nesidalino, jam pinigų neatidavė. Nematė, kas nukentėjusiajam į akis papurÅ¡kė pipirinių dujų, tik girdėjo purÅ¡kimo garsÄ . Kaltinamasis E. T. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykis įvyko rugsėjo 26 d., apie 22-23 val. ValandÄ prieÅ¡ įvykį draugai rÅ«kė žolę prie „Vėtros“ stadiono, tačiau ten buvo ne žolė, todėl nutarė, kad nukentėjusįjį reikia pamokyti, kad Å¡is arba grÄ Å¾intų pinigus, arba pakeistų žolę.

Jis (J. M.) pasakė jiems, kad jie užeis į butÄ pasikalbėti su R. K. tada, jei pastarasis nesutiks pakeisti žolės. Taip pat J. pasakė, kad gal taip jie pamokys nukentėjusįjį. Jie susitarė, kad į nukentėjusiojo butÄ pirmas užeis J., nes jis su nukentėjusiuoju bendrauja. Atvažiavus J. (M.) parašė R. K. per programėlė „Wickr“, J. pirmas užėjo į nukentėjusiojo butÄ , buto durys buvo paliktos praviros. J. pasiÅ«lė nukentėjusiajam iÅ¡gerti, tačiau pastarasis atsisakė, tada J. pasakė R.

K., kad jis pardavė jam nekokybiÅ¡kÄ Å¾olę ir prašė pakeisti. Kai nukentėjusysis pasakė, jog nenori pakeisti žolės, J. (M.) atidarė plačiau duris ir jie užėjo į butÄ . Juos pamatęs nukentėjusysis pradėjo elgtis agresyviai. S. (K.) paklausė nukentėjusiojo, ar jis pakeis žolę, ar ne, po ko nukentėjusysis pradėjo eiti link svetainės, tada jis (E. T.) griebė nukentėjusįjį už rankos, o A. pagriovė nukentėjusįjį ant grindų ir laikė jį prispaustÄ prie grindų.

J. iÅ¡ buto išėjo, kai jis (E. T.) griebė nukentėjusįjį už rankos. Norėdamas nukentėjusįjį sulaikyti, jis keletÄ smÅ«gių sudavė jam per rankas. Jis paėmė nukentėjusįjį už rankos, muÅ¡ti nemušė. Draugai nukentėjusiajam liepė parodyti, kur yra žolė, R. K. bandė kažkur eiti, gal rodyti, bet jis jį sulaikė. R. K. buvo prispaustas prie grindų, tačiau vis vien bandė bėgti. Nukentėjusiajam į akis dujų papurÅ¡kė A. (Ž.). Jis teigė nežinojęs, kad kažkuris su savimi turėjo dujų balionėlį, negali tiksliai pasakyti kuriuo metu buvo panaudotas dujų balionėlis, kadangi viskas vyko labai greitai.

Spyrių jis nematė, pats nespyrė. Po butÄ nevaikščiojo. Kai R. K. pasakė, kad neatiduos žolės, A. (Ž.) prispaudė jį prie žemės, o S. (K.) paėmė pinigus iÅ¡ piniginės ant stalo, po to S. automobilyje siÅ«lė duoti pinigų. Jis nematė, ar R. K. atidavė žolę. Jis matė ant stalo piniginę, kas yra jos viduje, nežiÅ«rėjo, taip pat matė 50 Eur, jokios dėžutės nematė. Po to kaltinamasis pripažino, kad gali bÅ«ti, jog jis buvo paėmęs pinginę pasižiÅ«rėti, pasižiÅ«rėjo, pinigų joje nebuvo.

IÅ¡ buto nusprendė iÅ¡eiti po 2-3 minučių, tada, kai įsitikino, jog iÅ¡ nukentėjusiojo neįmanoma nieko iÅ¡traukti. Nukentėjusiojo sužalojimai galėjo atsirasti įvykio metu, kai nukentėjusysis krito ant grindų, gal nukentėjusysis atsirėmė į paspirtukÄ . Nesutinka dėl dėžutės dingimo, nes jos nematė, net nebÅ«tų pagalvojęs, kad ten laikomi pinigai, tikslo vogti neturėjo. Matė, kad ant stalo gulėjo jau viskas paruoÅ¡ta rÅ«kymui. Kaltinamasis A. Ž. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad porÄ dienų prieÅ¡ įvykį J. pasakojo, kad R.

K. parduoda žolę. Pora dienų prieÅ¡ įvykį jie rÅ«kė žolę, kuriÄ J. davė R. K.. Žolė buvo nekokybiÅ¡ka, kvepėjo mėtomis. Kažkas pasiÅ«lė važiuoti pas nukentėjusįjį. Ä®vykio dienÄ su S. (K.) susitiko apie 19-20 val., vėliau susitiko su J. (M.), po ko nuvažiavome pas R. K., vairavo E. (T.). Norėjo, kad nukentėjusysis pakeistų žolę, jokio kito plano nebuvo. Kai jie atėjo prie buto durų, J. M. paskambino R. K. į duris, pastarasis jas atidarė ir jie visi vienu metu užėjo.

Kai įėjo į butÄ , iÅ¡ koridoriaus buvo matyti svetainė. J., po to S., sakė nukentėjusiajam, kad pakeistų žolę. Nukentėjusysis J. M. pastÅ«mė. Po 30 sekundžių po to, kai užėjo į butÄ , J. iÅ¡ buto išėjo. E. (T.) suėmė nukentėjusįjį už rankos, o jis (A. Ž.) jį sulaikė, po ko nukentėjusysis nukrito į kampÄ , tačiau jis nukentėjusiojo nepargriovė. Po to nurodė, kad jis (A. Ž.) pastÅ«mė nukentėjusįjį, po ko Å¡is nukrito ant grindų, taip pat jis (A.

Ž.) laikė nukentėjusįjį prispaudęs prie grindų, kad Å¡is neatsistotų, nereikėtų prieÅ¡ jį panaudoti fizinio smurto. Pripažįsta, kad jis laikė nukentėjusįjį prispaustÄ prie žemės, tai, jo nuomone, buvo savigyna. Nukentėjusiojo nemušė. Jis nukentėjusiajam papurÅ¡kė dujų po to, kai pradėjo su juo pyktis, nes pastarasis pradėjo jį stumdyti. Nepamena, ar tuo metu pinigus jau buvo paėmęs. Dujų balionėlį jis visada neÅ¡iojasi striukėje savigynai, apie tai draugams nesigiria, todėl jie to galėjo ir nežinoti.

Už žolę jie sumokėjo pinigus – 20 Eur, todėl norėjo gauti kokybiÅ¡kÄ Å¾olę. Mano, kad nukentėjusysis susižalojo tada, kai krito ant paspirtuko. Jis matė ant stalo gulinčius 50 Eur, kuriuos paėmė, nes buvo sumokėjęs už žolę. Automobilyje pinigus siÅ«lė J., pastarasis atsisakė. Jis po kambarius nevaikščiojo, S. paklausė pas nukentėjusįjį, kur yra žolė, E. (T.) pažiÅ«rėjo kur žolė. Matė, kad ant stalo gulėjo paruoÅ¡tas rÅ«kymui tabakas, kuris buvo sumaiÅ¡ytas su žole.

Apie dėžutę su pinigais nieko nežino. IÅ¡ buto išėjo po to, kai pargriovė nukentėjusįjį ir pradėjo pyktis. Nukentėjusysis R. K. iÅ¡ esmės viso baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklus dėl esminių bylos aplinkybių, susijusių su įvykio eiga, prieÅ¡ jį atliktais veiksmais, jų padariniais, jis liko nuoseklus ir teikdamas paaiÅ¡kinimus teisme. Jo nurodomas aplinkybes iÅ¡ esmės patvirtino ir liudytojos V. Ž. parodymai, bei pirmiau paminėti raÅ¡ytiniai bylos įrodymai, specialisto iÅ¡vada apie nukentėjusiajam padarytÄ nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Å iame kontekste teismas pažymi, kad nukentėjusiojo parodymams nėra suteikiamas prioritetas, jie vertinami visų bylos duomenų kontekste ir jais remiamasi kaip patikimais įrodymais tiek, kiek jie buvo iÅ¡ esmės nuoseklÅ«s nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir kiek juos patvirtina kiti bylos įrodymai. Nukentėjusysis R. K. duodamas parodymus teisme, įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį bei prisiekęs teisme sakyti tiesÄ apie jam žinomas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, nurodė tokiÄ nagrinėjamo įvykio eigÄ .

TÄ vakarÄ (laikas kaip nurodyta kaltinime) kažkas paskambino į duris, kurias atidaręs jis pamatė J. M., Å¡is atsinešė nugertÄ â€ž999“ butelį ir užėjęs paklausė, ar jis turi „Coca-Cola“, jis pasakė, kad nenori gerti. Po keleto sekundžių į butÄ Ä¯sivežė kiti vyrai, kurių nepažinojo, teisme nurodė, kad pirmas užėjo – A. Ž. Kai į butÄ užėjo kiti vyrai J. M. išėjo. Tada A. Ž. jį stÅ«mė sugriebęs už kaklo prie sienos, koridoriuje laikė prispaudęs už kaklo, tai vyko apie 16-20 sekundžių, A.

Ž. su S. K. jam sudavė į veidÄ . Po to jį (nukentėjusįjį) nuvedė į svetainę ir A. Ž. pagriovė jį ant grindų; jo rankos buvo suimtos, juto skausmÄ , tačiau labiausiai skaudėjo, kai sulaužė Å¡onkaulius. A. Ž. ir S. K. jį mušė ir spardė. A. Ž. laikė prispaudęs jį prie žemės. Asmenų veidų nelabai pamena, nes buvo ant grindų. A. Ž. su savimi turėjo dujų balionėlį, kuriuo papurÅ¡kė jam į akis. S. K. ir A. Ž. vis klausė, kur yra padėti pinigai, naudojo fizinį smurtÄ .

Jis pasakė jiems, kad pinigai yra padėti kambaryje, ir kad jie leistų jam nueiti jų paimti, tačiau jie liepė jam pasakyti, kur yra padėti pinigai. Jie vaikščiojo po butÄ ratais, ieÅ¡kojo pinigų ir purÅ¡kė dujas, jis girdėjo purÅ¡kimo garsÄ . Tada jie rado dėžutę su pinigais, jis (nukentėjusysis) nematė to, nes buvo pripurkÅ¡ta dujų į akis, bet girdėjo pagal dėžutės skambėjimÄ . Tada jam buvo suduotas labai stiprus smÅ«gis į Å¡onkaulius, po ko pajuto stiprų skausmÄ Å¡onkauliuose.

Kai jie išėjo, jis norėjo juos vytis, tačiau nesugebėjo, paskambino draugei (V. Ž.), gyvenančiai virÅ¡ jo, kuri jam padėjo. KategoriÅ¡kai nurodė, kad nugriuvęs ant paspirtuko nebuvo. Ikiteisminio tyrimo metu pirmųjų dviejų apklausų metu nukentėjusysis nenurodė J. M., kaip pažįstamo asmens, įėjusio į butÄ pirmo, tačiau iÅ¡kart nurodė iÅ¡skirtinį jo bruoÅ¾Ä â€“ apgamÄ ant skruosto (t. 1, b. l. 34, 36). Be to, J. M. nukentėjusysis atpažino parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ metu (t. 1, b. l. 42-43).

Todėl aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo pirmosios apklausos metu neįvardijo J. M., teismo nuomone, nėra pagrindas abejoti nukentėjusiojo parodymais. Juolab, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas nukentėjusysis nurodė iÅ¡ esmės tapačias viso įvykio eigos aplinkybes kaip ir teisme. Pirmojoje apklausoje iÅ¡kart po įvykio – 2019 m. rugsėjo 27 d. – R. K. nurodė aplinkybes apie tai, kad paskui vaikinÄ su apgamu ant skruosto į jo butÄ Ä¯bėgo dar trys vaikinai; vienas kurių jam į akis pripurÅ¡kė dujų, nuo to prarado orientacijÄ ; <...> jį pargriovė ant žemės ir pradėjo spardyti kojomis, kiek jam tiksliai buvo suduota smÅ«gių pasakyti negali, nes tuo metu buvo uždengęs galvÄ , gulėjo ant grindų; <...> vienas vaikinas laikė jį prispaustÄ prie grindų, bandė iÅ¡trÅ«kti, bet negalėjo; <...> vaikinai ėmė vartyti bute visus daiktus, atidarinėti spinteles <...>; vaikinams iÅ¡ buto pabėgus, atsikėlęs pastebėjo, kad iÅ¡ piniginės buvo iÅ¡traukta ir pagrobta 50 eurų grynųjų pinigų, <...> grynieji pinigai gulėję ant stalo kambaryje du Å¡imtai eurų, iÅ¡ kito kambario, spintos pagrobta metalinė rakinama juodos spalvos dėžutė su joje buvusiais 1000 Eur <...> (t. 1, b. l. 34-35). 2018 m. spalio 15 d. apklausoje ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė, kad atėjęs vaikinas pas jį rankoje laikė alkoholinio gėrimo butelį su užraÅ¡u „999“, pasiÅ«lė iÅ¡gerti; <...> paklausė ar turi „Coca-Colos“? atsakė, kad ne ir tada staiga į buto vidų įsiveržė dar trys nepažįstami vaikinai.

Ir vienas iÅ¡ į butÄ Ä¯siveržusių vaikinų <...> priėjęs prie jo griebė už kaklo ir pradėjo smaugti, tuo metu kiti vaikinai mušė rankomis, kojomis į įvairias kÅ«no vietas. Tikslaus smÅ«gių skaičiaus pasakyti negali. Tuo metu kai jį mušė, nugriuvo ant grindų, po ko tas pats vaikinas, kuris jį smaugė, neleido atsistoti, savo kÅ«nu prispaudė jį prie grindų, laikė savo rankomis jo rankas ir visÄ laikÄ buvo Å¡alia, tuo metu kiti vaikinai apžiÅ«rinėjo butÄ .

Vaikinai kalbėjo laužyta anglų kalba ir reikalavo atiduoti pinigų. Jiems pasakė, kad pinigai yra miegamajame, kad gali parodyti kur jie yra ir viskÄ jiems atiduoti, bet vaikinai patys jų ieÅ¡kojo po visÄ butÄ , iÅ¡mėtė visus jo daiktus. Tuo metu, kai vienas iÅ¡ vaikinų laikė jį prispaudęs prie grindų, kiti vaikinai ieÅ¡kodami pinigų prie jo prieidavo ir suduodavo smÅ«gius kojomis į įvairias kÅ«no vietas. Vėliau, kai vaikinai rado tai, ko ieÅ¡kojo, bÅ«tent tas vaikinas, kuris laikė jį prispaudęs prie grindų, papurÅ¡kė dujomis jam į veidÄ .

Girdėjo kaip vaikinai ruoÅ¡iasi iÅ¡eiti ir dar prieÅ¡ iÅ¡einant bute purÅ¡kė dujas. <...> PrieÅ¡ vaikinams iÅ¡einant, jam buvo suduotas stiprus smÅ«gis į Å¡onkaulius, kuris iÅ¡ vaikinų mušė, pasakyti negali nematė (t. 1, b. l. 36-37). Taigi, siekiant patikrinti teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo duotus parodymus, jų iÅ¡samumÄ , nukentėjusiojo nurodomų aplinkybių nuoseklumÄ viso baudžiamojo proceso metu, skirtingais jo etapais, teismas atsižvelgia į nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes.

Tik nuoseklios nukentėjusiojo parodymų skirtingais baudžiamojo proceso etapais pagrindu, konstatuotina, kad netikėti R. K. parodymais, duotais teisiamajame posėdyje, nėra teisinio pagrindo. Dėl esminių įvykio, kurio metu jo gyvenamojo vietoje – bute buvo naudojamas fizinis smurtas prieš jį aplinkybių, papurkšta dujų į akis, asmenų dalyvavusių šiame įvykyje, jų vaidmens, veiksmų, reikštų reikalavimų nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs ir, teismo vertinimu, pripažįstami patikimais, kuriais remiamasi konstatuojant faktines bylos aplinkybes visumoje byloje surinktų įrodymų.

Pabrėžtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas įtvirtina laisvÄ Ä¯rodymų vertinimo principÄ , kuris reiÅ¡kia, kad bet kokie duomenys gali bÅ«ti įrodymais byloje, jei jie gauti įstatymo nustatyta tvarka. Ä®rodymų patikimumui keliama sÄ lyga, kad juos bÅ«tų galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais. Å ios įstatymo nuostatos, įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, reiÅ¡kia, jog nesvarbu, kokios rūšies yra įrodymas (liudytojo, nukentėjusiojo, kaltinamojo parodymai, specialisto iÅ¡vada, daiktiniai įrodymai ir pan.), jų įrodomÄ jÄ vertę nustato bylÄ nagrinėjantis teismas.

Įrodymai, nepriklausomai nuo jų gavimo būdo, neturi aukštesnės įrodomosios ar subordinacinės vertės vieni prieš kitus, jei jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir teismas įvertino jų patikimumo laipsnį, išskyrus atvejus, kai pačiame baudžiamajame įstatyme yra numatytas tam tikrų duomenų nustatymo būdas (BK 281 straipsnio 7, 8, 9 dalys, BK 259, 260 straipsniai ir kt.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-259-697/2017). Taigi, palyginus pirmiau aptartus kaltinamųjų, nukentėjusiojo parodymus nustatytos tokios reikšmingos bylos faktinės aplinkybės. 2018 m. rugsėjo 26 d., apie 23.30 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, J.

M. atvyko su S. K., E. T. ir A. Ž. prie nukentėjusiojo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Teismas pažymi, kad kaltinamiesiems pareikštame kaltinime nenurodomas tikslus įvykio laikas, kaip tik nurodoma, kad jis tiksliai nenustatytas. Tai patvirtina ir iš byloje esančių vaizdo įrašų analizės nustatytos aplinkybės, kad skirtingomis kameromis darytuose vaizdo įrašuose nurodomas ganėtinai skirtingas laikas (t. 1, b. l. 79, 84, 88, 91). Kita vertus, tiek kaltinamieji, tiek nukentėjusysis nurodė, kad viskas vyko apie 23-23.30 val., o iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad liudytoja V.

Ž. bendruoju pagalbos telefonu apie nukentėjusiojo užpuolimÄ pranešė 2018 m. rugsėjo 27 d. 00.03 val. (T. 1, b. l. 3). Taigi, teismo vertinimu, kaltinime nurodytu inkriminuojamos nusikalstamos veikos tiksliai nenustatytu laiku – apie 23.30 val. – abejoti nėra teisinio pagrindo, jis nustatytas byloje surinktų duomenų visumos pagrindu. Toliau nustatyta, kad prie Å¡io namo, esančio Vilniuje, Paplaujos g. 3A, laiptinės J. M. telefonspyne paskambino į butÄ , esantį Vilniuje, Paplaujos g. 3A-15. Tai visiÅ¡kai patvirtina ir byloje esantys vaizdo įraÅ¡ai (t. 1, b. l. 91).

Iš vaizdo įrašo pavadinimu Kameros_ch4_20180926233000_20180926235958.mp4 (kompaktinis diskas, t. 1, b. l. 91; vaizdo įrašas aplanke: „(duomenys neskelbtini)“) matoma, kad kameros veikimo zonoje yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinė bei jos prieigos; 23:45:20 val. (šios kameros užfiksuotu laiku) prie laiptinės, esančios (duomenys neskelbtini), prieina du vyriškos lyties asmenys, pirmas asmuo (toliau asmuo Nr.

1) apsirengęs tamsios spalvos paltu, Å¡viesios spalvos kelnėmis, tamsios spalvos batais su Å¡viesios spalvos padu ir Å¡viesios spalvos juostomis, galimai „Nike“. Teisiamojo posėdžio metu peržiÅ«rint šį vaizdo įraÅ¡Ä asmeniu Nr. 1 save atpažino J. M.. Toliau matoma, kad kartu einantis asmuo (toliau asmuo Nr.

2) yra apsirengęs (pagal kameros vaizdÄ ) Å¡viesios spalvos pÅ«stÄ striukę su gobtuvu, Å¡viesios spalvos žieminę kepurę, Å¡viesios spalvos treningo kelnes, Å¡viesios spalvos sportbačius su tamsios spalvos ženklais, taip pat galimai „Nike“, asmuo Nr. 2 rankas susikišęs į kelnių kiÅ¡enes, asmuo Nr. 2 yra stambesnio kÅ«no sudėjimo. Teisiamojo posėdžio metu kaip asmenį Nr. 2 save atpažino A. Ž.. Asmuo Nr. 1 prieina prie laiptinės durų, o tuo metu asmuo Nr. 2 atsiremia į Å¡alia esančiÄ sienÄ .

Asmuo Nr. 1 prieina prie laiptinės durų, apsižiÅ«ri ir spaudžia mygtukus, tuo metu prie laiptinės, Å¡alia sienos prieina dar du vyriÅ¡kos lyties asmenys (toliau asmuo Nr. 3 ir asmuo Nr. 4). Asmuo Nr. 3 apsirengęs Å¡viesios spalvos striukę, ant galvos užsitraukęs striukės gobtuvÄ , veidÄ dengia barzda. Asmuo Nr. 3 taip pat yra užsidėjęs pilkos spalvos kelnes, rankas susikišęs į kelnių kiÅ¡enes, užsimovęs pilkos spalvos sportbačius. Teisiamojo posėdžio metu kaip asmenį Nr. 3 save atpažino E. T..

Asmuo Nr. 4 užsidėjęs Å¡viesios spalvos striukę, ant galvos užsitraukęs striukės gobtuvÄ , kuris atsisega nuo striukės, rankas susikišęs į striukės kiÅ¡enes, užsidėjęs pilkos spalvos kelnes, su kiÅ¡enėmis Å¡onuose, pilkos spalvos sportbačius su atÅ¡vaitais. Teisiamojo posėdžio metu kaip asmenį Nr. 4 save atpažino S. K.. Vaizdo įraÅ¡o laiku 23:45:43 val. pasigirsta garsas, galimai angliÅ¡kai pasakoma „Hang on, please“, tada asmuo Nr. 1 atidaro laiptinės duris, pirmas įeina į laiptinę, po ko į laiptinę užeina asmuo Nr. 2, asmuo Nr. 3, asmuo Nr. 4. (1 t., b. l. 79).

Taigi, po to, nukentėjusiajam R. K. laiptinės duris atidarius, kaltinamieji visi keturi užėjo į gyvenamojo namo vidų. Toliau pagal nukentėjusiojo ir visų kaltinamųjų parodymus būtent kaltinamasis J. M. skambino nukentėjusiajam į duris, nukentėjusysis jam duris atidarė ir J. M. užėjo į buto vidų. Pagal nukentėjusiojo, kaltinamųjų J. M., S. K. ir E. T. parodymus, kurie dėl šios aplinkybės sutapo, nustatyta, kad iš pradžių tik kaltinamasis J. M. užėjo į nukentėjusiojo namų vidų, palikdamas praviras duris, tuo tarpu kiti trys kaltinamieji liko laiptinėje už nukentėjusiojo buto durų.

Kaltinamojo A. Ž. parodymai, kad jie visi keturi vienu metu užėjo pas nukentėjusįjį į butÄ atmetami, nes neatitinka kitų, pirmiau aptartų tarpusavyje sutampančių duomenų, pripažįstamų įrodymais. Toliau, kaip nurodė nukentėjusysis, J. M. ir E. T., tarp nukentėjusiojo ir J. M. vyko pokalbis dėl alkoholinio gėrimo „999“ gėrimo, užsigėrimo. Aplinkybę, kad iÅ¡ tiesų į nukentėjusiojo butÄ buvo atsineÅ¡tas alkoholinio gėrimo „999“ butelis patvirtina ir įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, kuriame užfiksuotas minėto gėrimo butelis (t. 1, b. l. 10-13).

Nukentėjusiajam nesutikus vartoti alkoholio, J. M. pravėrė buto duris plačiau. Tai sudarė sÄ lygas į nukentėjusiojo butÄ be nukentėjusiojo sutikimo, savavaliÅ¡kai ir staiga patekti nukentėjusiajam nepažįstamiems asmenims: E. T., A. Ž., S. K.. Toliau visų kaltinamųjų ir nukentėjusiojo teigimu, pas nukentėjusįjį patekus Å¡iems trims kaltinamiesiems, E. T. suėmus nukentėjusįjį už rankos, kaip kaltinamieji įvardijo, prasidėjus pykčiams su nukentėjusiuoju, J. M. iÅ¡ tiesų išėjo iÅ¡ nukentėjusiojo buto.

Nukentėjusysis tokiÄ aplinkybę taip pat patvirtino teisme. Tolimesnės įvykio aplinkybės kaltinamųjų S. K., E. T. ir A. Ž. bei nukentėjusiojo parodymais iÅ¡ esmės skiriasi, ir teismo nustatytos sugretinus jų parodymus ir remiantis nukentėjusiojo nuosekliai nurodyta įvykių versija. Taigi, toliau vienas iÅ¡ kaltinamųjų, nukentėjusiojo teigimu A. Ž., griebė nukentėjusiajam už kaklo ir pradėjo smaugti, taip sugriebęs stumdamas jį prie sienos. Po to E. T., A. Ž., S. K. sudavė nukentėjusiajam nenustatytÄ smÅ«gių skaičių, bet ne mažiau vieno, rankomis bei kojomis į įvairias kÅ«no vietas.

E. T. nurodė laikęs nukentėjusįjį ir sudavęs jam per rankas. Nors, jo vertinimu, tai nebuvo muÅ¡imas, tačiau tokiÄ kaltinamojo E. T. nuomonę teismas vertina kaip siekį iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ir suÅ¡velninti savo veiksmus. Nukentėjusysis neabejotinai parodė, kad A. Ž. ir S. K. jį mušė, A. Ž. pagriovė ant grindų ir laikė jį gulintį prispaudęs, neleisdamas judėti. Nukentėjusiojo teigimu, A. Ž. ir S. K. nuolat reikalavo pinigų, kol A. Ž. jį laikė prispaudęs, kiti du (S. K. ir E. T.) vaikščiojo po kambarius ir ieÅ¡kojo, nukentėjusiojo teigimu, pinigų.

IÅ¡ kaltinamojo A. Ž. parodymų taip pat spręstina, kad kol jis laikė nukentėjusįjį prispaustÄ , S. K. klausinėjo nukentėjusįjį, o E. T. pažiÅ«rėjo, kur žolė, t. y. ieÅ¡kojo kažko kambariuose. Nukentėjusiajam gulint ant grindų jam į akis buvo papurkÅ¡ta akis griaužiančių dujų, be to, jis nurodė gulėdamas girdėjęs, kaip buvo purÅ¡kiama kambariuose ne kartÄ . BÅ«tent tokių veiksmų visuma iÅ¡ nukentėjusiojo buvo visiÅ¡kai atimta galimybė prieÅ¡inti.

Papildomai pažymint, kad vien visos Å¡ios situacijos aplinkybės, kai nukentėjusiojo namus įsiveržė iÅ¡ viso keturi vyrai, trys kurių jam iÅ¡vis buvo nepažįstami, reiÅ¡kė jam reikalavimus, naudojo smurtÄ , o jis savo namuose buvo vienas, t. y. įvertinus ir fizinių jėgų skirtumus, buvo bauginančios ir taipogi atimančios galimybes prieÅ¡intis. Net ir kaltinamasis S. K. nurodė, kad pagal jų susitarimÄ nukentėjusysis pamatęs juos tris koridoriuje turėjo iÅ¡sigÄ sti. Taip pat parodė, kad nukentėjusysis jiems trims užėjus, liepė iÅ¡eiti iÅ¡ jo buto.

Teismo nuomone, bÅ«tent jų – trijų nepažįstamų asmenų atėjimas pas nukentėjusįjį į namus, net ir pačių kaltinamųjų vertinimu, buvo taip pat bauginanti aplinkybė, priversianti nukentėjusįjį vykdyti kaltinamųjų nurodymus. Taip pat neabejotinai nustatyta, kad kaltinamajam A. Ž. laikant prispaustÄ nukentėjusįjį prie grindų, E. T., S. K. apžiÅ«rėjo butÄ . Kaltinamasis S. K. neigė ėmęs pinigus iÅ¡ nukentėjusiojo buto, tačiau kaltinamasis E. T. teisiamojo posėdžio metu, atsakinėdamas į užduodamus klausimus nurodė, jog matė piniginę ant stalo, kad S. (K.) iÅ¡ jos paėmė pinigus, kuriuos siÅ«lė vėliau automobilyje.

E. T. nepaneigė ir pats pasižiūrėjęs pinginės turinį. Kaltinamasis A. Ž. pripažino paėmęs pinigus (nurodė 50 Eur) nuo nukentėjusiojo stalo. Kaltinamasis J. M. teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad po įvykio automobilyje jam kažkuris iš draugų siūlė 50 Eur, tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs apie pokalbį su kaltinamaisiais po įvykio dėl 200 Eur, paimtų iš nukentėjusiojo; kad jam davė 50 Eur (t. 2, b. l. 59-60). Taigi, kaltinamųjų parodymai turi prieštaravimų tarpusavyje, tačiau ir pagal juos neabejotinai nustatyta, kad iš nukentėjusiojo namų grynieji pinigai kaltinamųjų buvo pagrobti.

Pagrobtų grynųjų pinigų kiekį teismas nustatė pagal nukentėjusiojo R. K. parodymus, kad iš jo piniginės buvo pagrobta 50 Eur grynųjų pinigų, nuo kavos staliuko 10 Eur grynųjų pinigų. Kaltinamieji neigia paėmę nukentėjusiojo metalinę dėžutę su pinigais, tačiau tokia aplinkybė teismo vertinimu, nustatyta pagal nukentėjusiojo nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios duotus nuoseklius parodymus. Jau pirmosios apklausos metu nukentėjusysis nurodė, kad iš jo buvo pagrobta metalinė juodos spalvos dėžutė su 1 000 Eur, buvusi miegamajame spintoje (t. 1 , b. l. 34).

Tapačias aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir teisiamojo posėdžio metu, detaliai paaiÅ¡kindamas ne tik tai, kaip dėžutė atrodė – bižuterijai skirta, A4 formato lapo dydžio, 10-12 cm aukščio, taip pat ir vietÄ , kur ji buvusi – miegamajame, spintoje. Liudytoja V. Ž., pirmoji po įvykio bendravusi su nukentėjusiuoju, kurios suinteresuotumo apkalbėti kaltinamuosius nenustatyta, taip pat patvirtino, kad jai atėjus, kiek pamena nukentėjusysis buvo nuėjęs pažiÅ«rėti, ar yra pinigai, nes kiek ji girdėjo pas jį pinigai buvo ant stalo ir miegamajame.

Nukentėjusysis jai sakė, kad pas jį atėjo žmonės, jis jiems atidarė duris, po ko jį mušė, paėmė tik pinigus. R. K. jai nurodė apie pagrobtus pinigus: 50 Eur iÅ¡ piniginės, 1 000 Eur nuo stalo ir iÅ¡ dėžutės miegamajame. Teismo vidinį įsitikinimÄ , jog iÅ¡ nukentėjusiojo dėžutė su pinigais buvo pagrobta, be nurodytų įrodymų papildomai sustiprina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. rugsėjo 27 d. apklausoje, t. y. iÅ¡kart po įvykio V. Ž. patvirtino, kad nukentėjusysis R.

K. jai atėjus į nukentėjusiojo butÄ ir apklausus, kas nutiko, nurodė, jog iÅ¡ jam dėžutės buvo pagrobta 1 000 Eur (t. 1, b. l. 71). Be to, iÅ¡ teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai peržiÅ«rėto vaizdo įraÅ¡o pavadinimu Kameros_ch4_20180926233000_20180926235958.mp4“ (kompaktinis diskas, t. 1, b. l. 91; vaizdo įraÅ¡as aplanke: „(duomenys neskelbtini)“) matyti, kad asmuo Nr. 3 (E. T.), prieÅ¡ įeinant į (duomenys neskelbtini), užfiksuotas stovintis Å¡onu ir iÅ¡saugotoje foto nuotraukoje iÅ¡ Å¡io įraÅ¡o (t. 1, b. l. 81), ties pilvo sritimi neiÅ¡sipÅ«tusia striuke.

Tuo tarpu Å¡iame įraÅ¡e matyti, kad 23:52:14 val. įraÅ¡o laiku matoma, kaip iÅ¡ laiptinės iÅ¡eina asmuo Nr. 2, Nr. 4, Nr. 3 bei greitai pasiÅ¡alina iÅ¡ kameros veikimo zonos; iÅ¡einant iÅ¡ (duomenys neskelbtini) namo E. T., S. K. ir A. Ž., vis dėl to matyti, kad E. T. (asmens Nr. 3, su barzda) striukė priekinėje pilvo dalyje smarkiai iÅ¡sipÅ«tusi, kvadratinės formos, kas visiÅ¡kai atitinka nukentėjusiojo nurodomÄ pagrobtos metalinės dėžutės A4 formato dydį. Teismas pažymi, kad bÅ«tent Å¡io vaizdo įraÅ¡o turinys tik papildomai sustiprina teismo įsitikinimÄ nuoseklių nukentėjusiojo parodymų dėl pagrobtos dėžutės ir jos turinio, pagrįstumu ir patikimumu.

Be to, kaip patvirtina ir 2018 m. rugsėjo 27 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo duomenys, apžiÅ«rėjus butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog daiktai apversti, stalčiai iÅ¡kraustyti, o miegamojo patalpoje sieninėje spintoje rÅ«bai iÅ¡versti, spintelės stalčiai atidaryti, juose esantys daiktai iÅ¡versti (1 t., b. l. 10). IÅ¡ to, kas nurodyta teismas konstatuoja, kad bylos įrodymų visumos pagrindu nustatyta, jog iÅ¡ nukentėjusiojo R. K. buvo pagrobta 10 Eur nuo stalo, 50 Eur iÅ¡ piniginės ir 30 Eur vertės metalinė dėžutė, kurioje buvo 1 000 Eur.

BÅ«tent po pirmiau aptartų kaltinamųjų S. K., E. T. ir A. Ž. veiksmų, pasireiÅ¡kusių fizinių smurtu prieÅ¡ nukentėjusįjį, jam suduodant ir pargriaunant ant grindų, nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. IÅ¡ byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G 3990/2018(01) matyti, kad R. K. po 2018 m. rugsėjo 26 d. iÅ¡ pateiktų medicininių dokumentų, nustatyti tokie sužalojimai: kairės pusės VII, VIII, IX Å¡onkaulių lūžiai užpakalinėje pažasties linijoje su krÅ«tinplėvės ir tarpÅ¡onkaulinės arterijos pažeidimu, oro ir kraujo susikaupimu kairėje krÅ«tinplėvės ertmėje bei krÅ«tinės lÄ stos minkÅ¡tuosiuose audiniuose.

Sužalojimai padaryti paveikus kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku.

2) sužalojimai padaryti mažiausiai vienu traukiniu poveikiu.

3) nustatyti sužalojimai vertinami visumoje ir vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mÄ stÄ .

4) medicinos dokumentuose nepateiktas išorinių sužalojimų aprašymas, pagal kurį galima būtų nurodyti žalojusio objekto savybes.

5) nustatyti sužalojimai galėjo atsirasti ir griÅ«vant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus arba pavirÅ¡ius. Nėra galimybės nurodyti, kokiu bÅ«tent bÅ«du buvo padaryti sužalojimai, t. y. pačiam R. K. griÅ«vant ar kitam asmeniui suduodant smÅ«gį R. K. į kairės pusės krÅ«tinės lÄ stÄ , kadangi medicinos dokumentuose nėra duomenų apie iÅ¡orinius kÅ«no sužalojimus (1 t., b. l. 66-69). Tiek nukentėjusysis, tiek liudytoja V. Ž. parodė, kad kaltinamiesiems pasiÅ¡alinus iÅ¡ nukentėjusiojo buto, Å¡is susisiekė su liudytoja V.

Ž., paprašė, kad ji ateitų, nes jis negali kvėpuoti. Liudytojai atėjus pas nukentėjusįjį į namus, Å¡i patvirtino, kad buvo jaučiamas stiprus dujų kvapas, griaužė akis, todėl ji atidarė langÄ , nurodė, kad nukentėjusysis gulėjo ant sofos, negalėjo kvėpuoti, pajudėti, buvo stipriai sužeistas. Liudytoja V. Ž. pati iÅ¡kvietė policijÄ ir medikus. Taigi, tarp pirmiau nustatytų ir aptartų kaltinamųjų veiksmų ir nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo byloje nenustatyta jokių kitų įsiterpusių veiksnių.

Nukentėjusysis iki „bendravimo“ su kaltinamaisiais sužalotas nebuvo, to nenurodė ir kaltinamieji, o po jų „bendravimo“ ir kaltinamųjų pirmiau įvardytų veiksmų, jam buvo nustatyti kairės pusės VII, VIII, IX Å¡onkaulių lūžius užpakalinėje pažasties linijoje su krÅ«tinplėvės ir tarpÅ¡onkaulinės arterijos pažeidimu, oro ir kraujo susikaupimu kairėje krÅ«tinplėvės ertmėje bei krÅ«tinės lÄ stos minkÅ¡tuosiuose audiniuose. Aplinkybės, kad nukentėjusysis bÅ«tų pats parkritęs, taip pat, kad bÅ«tų kritęs ant paspirtuko teisminio nagrinėjimo metu nenustatytos ir tokia kaltinamųjų E. T. ir A.

Ž. versija, pateikta tik teisme, visiÅ¡kai nepasitvirtino. Teismas konstatuoja, kad tarp kaltinamųjų S. K., E. T. ir A. Ž. veiksmų nukentėjusiojo bute prieÅ¡ nukentėjusįjį, panaudoto fizinio smurto, suduodant ne mažiau kaip vienÄ smÅ«gį rankomis ir kojomis į įvairias kÅ«no vietas, pagriovimo ant grindų, laikymo prispaudus, ir nukentėjusiajam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Kaltinamieji teigia, kad jie neturėjo tyčios įvykdyti plėšimÄ , pas nukentėjusįjį ėjo pasikeisti žolės. Plėšimas padaromas tik tiesiogine tyčia.

Grobdamas svetimÄ turtÄ plėšimo bÅ«du, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valiÄ ar atėmęs galimybę pasiprieÅ¡inti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Teismo vertinimu, pagal nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimus teisme, kurie dėl Å¡ių aplinkybių sutampa su jo parodymais, duotais tyrimo metu, nustatyta, jog kaltinamieji smurtavo prieÅ¡ nukentėjusįjį, siekdami pagrobti jo turtÄ â€“ grynuosius pinigus. Nukentėjusysis nuosekliai teigė, kad nuo pat kaltinamųjų A.

Ž., S. K. ir E. T. įsivežimo į jo butÄ , iÅ¡ jo buvo reikalaujama pinigų, iÅ¡kart buvo griebta jam už kaklo, nustumtas prie sienos, suduoti smÅ«giai ir pagriautas ant grindų, kur jam į akis buvo papurkÅ¡ta dujų, jos buvo purÅ¡kiamos ir kambariuose iÅ¡einant kaltinamiesiems, o S. K. ir A. Ž. nuolat reikalavo pinigų. Nukentėjusysis nenurodė jokių aplinkybių apie žolės kaltinamiesiems pardavimÄ . PrieÅ¡ingai kaltinamųjų A. Ž. ir S. K. parodymams, po įvykio apžiÅ«rint nukentėjusiojo butÄ , pagal įvykio vietos apžiÅ«ros protokolÄ , nebuvo rasta ar nustatyta jokių narkotinių medžiagų įvykio vietoje – nukentėjusiojo bute (t. 1, b. l. 10-13).

Liudytoja V. Ž. taip pat nenurodė mačiusi pas nukentėjusįjį bute narkotinių medžiagų. Kaltinamųjų parodymai dėl atėjimo tikslo pas nukentėjusįjį taip pat labai prieÅ¡taringi. Kaltinamasis J. M. ikiteisminio tyrimo metu apskirtai nurodė norėjęs informuoti apie nukentėjusįjį policijÄ ir tuo tikslu pas jį ėjęs, o teisiamojo posėdžio metu nurodė naujÄ savo veiksmų versijÄ â€“ kad ėjo pakeisti jam parduotos nekokybiÅ¡kos žolės, nes buvo gėda prieÅ¡ draugus.

Teismas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiant J. M., jam buvo iÅ¡aiÅ¡kintos visos įtariamojo procesinės teisės (t. 2, b. l. 51), taip pat teisė turėti gynėjÄ (t. 2, b. l. 57), skundų dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmų nebuvo gauta. Kaltinamasis S. K. nurodė, kad J. jam pirko už 20 Eur žolę iÅ¡ nukentėjusiojo ir jis ėjo pasikeisti nekokybiÅ¡kos žolės, kad nukentėjusysis jam apskirtai atidavė du maiÅ¡elius žolės įvykio metu, nors tokių aplinkybių nė vienas kitų kaltinamųjų nepatvirtino ir apskritai nenurodė.

E. T. ėjo pas nukentėjusįjį J. M. praÅ¡ymu jį pamokyti, pakeisti nekokybiÅ¡kos žolės, atgauti pinigų už jÄ , nors pats nurodė esantis prie narkotinių medžiagų vartojimÄ . Kaltinamasis A. Ž. iÅ¡kėlė trečia versijÄ , kad J. M. pinigus už žolę davė jis ir jam buvo nupirkta nekokybiÅ¡ka žolė, dėl to jis pasiėmė iÅ¡ nukentėjusiojo jam priklausiusius pinigus. IÅ¡ tokių prieÅ¡taringų ir nenuoseklių kaltinamųjų parodymų akivaizdu, kad ėjimo pas nukentėjusįjį tikslas – pasikeisti žolės visiÅ¡kai nepasitvirtino, nė vienas iÅ¡ kaltinamųjų neatsinešė pas nukentėjusįjį jų įvardytos nekokybiÅ¡kos žolės pakeitimui.

Pagal nukentėjusiojo nuoseklius parodymus akivaizdu, kad kaltinamųjų tikslas buvo grynieji nukentėjusiojo pinigai, kurių A. Ž. laikant prispaustÄ ir dujomis apipurkÅ¡tÄ nukentėjusįjį jam gulint ant žemės, ieÅ¡kojo kiti du kaltinamieji S. K. ir E. T.. TyčiÄ pagrobti nukentėjusiojo turtÄ , teismo nuomone, rodo ir kaltinamųjų elgesys prieÅ¡ įvykį, jų apranga – A. Ž., S. K. ir E. T. pas nukentėjusįjį ėjo tamsiai apsirengę, su kapiÅ¡onais, kepure, siekdami, kad nebÅ«tų užfiksuoti jų veidai akivaizdžiai matomomis nukentėjusiojo gyvenamojo namo teritorijÄ stebinčiomis filmavimo kameromis, o J.

M. ėjo įpratai pasirengęs, nes susitarimas buvo, jog jis prasidėjus smurtui iÅ¡kart iÅ¡eis iÅ¡ nukentėjusiojo buto. Pažymėtina, kad kaltinamieji buvo kaltinami tuo, kad apiplėšė nukentėjusįjį įsibrovę į jo namus ir panaudoję neaiÅ¡kios kilmės dujas, veikdami bendrininkų grupe (BK 25 straipsnio 2 dalis). Kaltinamųjų veikimas bendrininkų grupe visiÅ¡kai pasitvirtino. IÅ¡ tiesų byloje nustatyta, jog kaltinamasis J. M. pasiÅ«lė pirmiausia E. T., su kuriuo nurodė daugiau bendraujantis nei su kitais dviem kaltinamaisiais, o, susitikus įvykio vakarÄ ir kitiems kaltinamiesiems S. K. ir A.

Ž. nuvykti pas nukentėjusįjį. IÅ¡ byloje esančio susiraÅ¡inėjimo tarp E. T. ir J. M. matyti, kad dar iki susitikimo 2018 m. rugsėjo 26 d. Å¡ie kaltinamieji susiraÅ¡inėjo apie susitikimÄ su vaikinais dėl „papajaus“, E. T. nurodo, kad viskÄ aptars susitikę su vaikinais; J. M. apie 20 val. raÅ¡o T., „pasakė galėtų susitikti Å¡iandien“ (t. 2, b. l. 21-22). IÅ¡ pačių kaltinamųjų J. M., S. K., E. T. ir A. Ž. parodymų taip pat matyti, kad 2018 m. rugsėjo 26 d. susitikę ir važiavę E. T. automobiliu jie tarėsi dėl to, kaip eis pas nukentėjusįjį, kad J.

M. paskambins, nes yra pažįstamas ir jį įleis, kad kiti pastovės už durų, o po to įeis. Taigi, net ir tokios aplinkybės dėl patekimo pas nukentėjusįjį į namus buvo iš anksto aptartos. Taip pat akivaizdžiai buvo sutarta, kad J. M. pasišalins iš nukentėjusiojo buto, jei bus naudojamas smurtas prieš nukentėjusįjį, visiems kaltinamiesiems tai buvo žinoma ir J. M. išėjimas, vos kitiems trims užėjus pas nukentėjusįjį ir E. T. nukentėjusįjį sugriebus, kaip įvardijo A.

Ž., prasidėjus pykčiams, nė vieno nenustebino, prieÅ¡ingai visi patvirtino, kad taip buvo sutarta. Nors kaltinamojo J. M. nuomone, jis draugų į nukentėjusiojo butÄ neįleido, E. pamatė, kad nukentėjusysis jį (J. M.) pastÅ«mė, po ko draugai užėjo į butÄ . Tačiau tokias aplinkybes visiÅ¡kai paneigia nukentėjusiojo ir kaltinamųjų E. T. bei S. K. parodymai, kad bÅ«tent nukentėjusiojo pažįstamas J. M., susitaręs su Å¡iuo susitikti per „Wickr“ programėlę, po to paskambinus į duris buvo nukentėjusiojo įleistas į Å¡io buto, tačiau pats J.

M. užėjęs durų neuždarė, paliko praviras, už jų liko kiti kaltinamieji, kurie po J. M. pokalbio su nukentėjusiuoju, J. M. plačiau pravėrus duris, įsiveržė į vidų. IÅ¡ paties J. M. ir nukentėjusiojo parodymų akivaizdu, kad jie bendravo kelis mėnesiu iki įvykio, J. M. buvo vienintelis iÅ¡ kaltinamųjų, lankęsis nukentėjusiojo namuose (duomenys neskelbtini), bendravęs su juo, t. y. įgijęs ir turintis tam tikrÄ pasitikėjimÄ , todėl bÅ«tent jis (J. M.) buvo esminė sÄ lyga, kad vėlyvu paros metu nukentėjusysis įsileis bÅ«tent J.

M. kaip pažįstamÄ asmenį pas save į namus ir taip bus sudarytos prielaidos patekti kitiems kaltinamiesiems, J. M. neuždarius buto durų. Byloje jokių duomenų apie nukentėjusiojo agresyvumÄ , kurį nurodė J. M. ir A. Ž., teigdamas, kad Å¡is pastÅ«mė J. M., juolab bÅ«nant savo paties gyvenamojo vietoje – bute, byloje nenustatyta. Kiti kaltinamieji E. T. ir S. K. to taip pat nenurodė, teigė užėję pas nukentėjusįjį tada, kai jis atsisakė pakeisti žolę J. M.. Todėl tokie kaltinamojo J.

M. teiginiai, kad jo draugai į butÄ uždėjo dėl to, kad nukentėjusysis jį pastÅ«mė, elgėsi agresyviai, vertintini, kaip gynybinė versija, kuri nepasitvirtino. Nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji bendrininkavimo bendrininkų grupe požymiai. Visų kaltinamųjų veiksmai buvo susiję, nukreipti į bendrÄ tikslÄ â€“ pagrobti nukentėjusiojo grynuosius pinigus, kiekvieno kaltinamojo veiksmai buvo bÅ«tina sÄ lyga Å¡iai bendrai nusikalstamai veikai padaryti – J.

M., kad patektų pas nukentėjusįjį į namus, S. K., E. T. ir A. Ž., kad fizinės jėgos persvara ir konkrečiais fiziniais veiksmais bÅ«tų palaužtas nukentėjusiojo pasiprieÅ¡inimas ir bÅ«tų galima rasti bei paimti pinigus. Kiekvienas kaltinamųjų neabejotinai suvokė vienas kito ir asmeniÅ¡kai savo indėlį į bendrÄ daromÄ nusikaltimÄ ir norėjo taip veikti, pritarė vienas kito veiksmams ir nė vienas kaltinamųjų nebandė sustabdyti vienas kito, kad nebÅ«tų naudojamas smurtas, imami pinigai, purÅ¡kiamos dujos ir pan.

Taigi, ta aplinkybė, jog J. M. pats asmeniÅ¡kai nenaudojo fizinio smurto prieÅ¡ nukentėjusįjį, neturi reikÅ¡mės inkriminuojant jam BK 180 straipsni 2 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Å iuo atveju nuteistųjų bendrininkavimÄ parodo kiekvieno iÅ¡ jų konkliudentiniai veiksmai, kuriais kiekvienas kaltinamųjų iÅ¡reiÅ¡kė pritarimÄ smurtiniams bendravykdytojų veiksmams ir patys, kaip vykdytojai, dalyvavo realizuojant tÄ patį nusikalstamÄ ketinimÄ . Pažymėtina ir tai, kad bÅ«tent pats J.

M. pakvietė kitus kaltinamuosius kartu vykti pas nukentėjusįjį, kaip nurodė E. T., sakė, kad gal tai jie pamokys nukentėjusįjį. Be to, pats J. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad išėjęs už nukentėjusiojo buto durų, jis liko antrame namo aukšte, girdėjo, kaip Indijos pilietis angliškai pasakė, kad žolė yra po šaldytuvu, tačiau jo (J. M.) draugai nesuprato to, nes jie nesupranta anglų kalbos, taip pat girdėjo iš buto garsus, kaip nukentėjusysis pradėjo rėkti iš skausmo, žinojo, jog A. (Ž.) su savimi turi dujų balionėlį, patvirtino, kad matė, kaip jo draugai iš R.

K. buto išėjo po 2-3 min. Iš byloje esančių vaizdo įrašų taip pat matyti, jog kaltinamieji S. K., A. Ž. ir E. T. išeina iš nukentėjusiojo gyvenamojo namo skubėdami kartu, o po keliolikos sekundžių iš namo išeina ir J. M. (iš vaizdo įrašo pavadinimu Kameros_ch4_20180926233000_20180926235958.mp4“ (kompaktinis diskas, t. 1, b. l. 91; vaizdo įrašas aplanke: „(duomenys neskelbtini)“) 23:52:14 val. (įrašo laiku) matoma, kaip iš laiptinės išeina asmuo Nr. 2 (A.

Ž.), Nr. 4 (E. T.), Nr. 3 (S. K.) bei greitai pasiÅ¡alina iÅ¡ kameros veikimo zonos; 23:52:32 val. matoma, kaip iÅ¡ laiptinės iÅ¡eina asmuo Nr. 1 (J. M.) ir nueina palei pastatus). Tokios aplinkybės visiÅ¡kai patvirtina J. M. pritarimÄ savo draugų: S. K., A. Ž. ir E. T. veiksmams prieÅ¡ nukentėjusįjį. Ypač įvertinus paties J. M. nurodytÄ susitarimÄ su savo draugais E. T., S. K. ir A. Ž., kad jei kils muÅ¡tynės, jis R. K. nemuÅ¡, nes dirba kariuomenėje. Kaip jau nurodoma pirmiau, J. M. net ir pats nurodė, kad po nusikaltimo gavo 50 Eur, paimtų iÅ¡ nukentėjusiojo buto.

Konstatuotina, kad J. M. pagal susitarimÄ su kitais kaltinamaisiais, bÅ«damas laiptinėje, visiÅ¡kai suvokė, kas vyksta nukentėjusiojo bute, pritarė tokiems kitų kaltinamųjų veiksmams, tačiau tikėjosi, kad dėl pasiÅ¡alinimo iÅ¡ buto nebus atsakingas už tai. Pažymėtina ir tai, kad, konstatuojant veikimÄ bendrininkų grupe, nebÅ«tina, kad kiekvienas bendrininkas įvykdytų visus nusikalstamos veikos sudėtyje numatytus veiksmus. Bendrininku pripažįstamas ir toks asmuo, kuris atliko dalį nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius atitinkančių veiksmų; svarbu nustatyti tai, kad jie visi suvokė bendrÄ sumanymÄ ir savo veiksmais prisidėjo prie jo įgyvendinimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-385-942/2017), tai, kaip minėta, ir nustatyta Å¡ioje byloje.

Kaltinamojo A. Ž. ekscesas, panaudojant neaiÅ¡kios kilmės akis griaužiančias dujas (galimai pipirines) prieÅ¡ nukentėjusįjį taip pat nenustatytas. Specialiai pritaikytais žmogui sužaloti laikomi daiktai, kuriuos kaltininkas paruoÅ¡ia ar pritaiko Å¡iam tikslui iÅ¡ anksto arba plėšimo metu, taip pat daiktai, kurie nors ir nebuvo iÅ¡ anksto paruoÅ¡ti, tačiau iÅ¡ anksto parinkti ir pasiimti tais pačiais tikslais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-215-696/2016). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad specialiai žmogui žaloti pritaikytais daiktais laikomi nors iÅ¡ anksto ir neparuoÅ¡ti, bet iÅ¡ anksto parinkti ir pasiimti daiktai, kuriais siekiama palaužti nukentėjusiojo valiÄ , taip lengviau perimant jo turtÄ ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-215-696/2016, 2K-208-1073/2018).

Nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis A. Ž. pas nukentėjusįjį atėjo turėdamas nenustatytos kilmės dujų balionėlį, kurį nurodė nešiojantis su savimi nuolat. Teigė panaudojęs tada, kai pradėjo pyktis su nukentėjusiuoju, šis jį stumdė. Kaltinamasis J. M. patvirtino žinojęs, kad A. Ž. turi su savimi dujų balionėlį. Nors kaltinamieji teigė nesitarę dėl jo panaudojimo, tačiau tiek J. M., žinodamas, kad kaltinamasis A. Ž. jį nešasi pas nukentėjusįjį, tiek E. T. ir S. K., matydami, kaip šis buvo panaudojamas prieš nukentėjusįjį, pritarė tokiems A.

Ž. veiksmams, jo nesustabdė. Juolab, kad nukentėjusiojo teigimu, buvo purÅ¡kiama ne kartÄ , jis girdėjo ir papurÅ¡kimų kambariuose, kai buvo prispaustas A. Ž. prie grindų, ir kaltinamiesiems iÅ¡einant iÅ¡ buto. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog byloje visiÅ¡kai įrodyta, kad visi keturi kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, kuomet bendrais savo veiksmais, S. K., E. T. ir A. Ž. panaudojus fizinį smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, pagrobė jam priklausantį turtÄ . Jie matė, o J.

M. girdėjo vienas kito veiksmus, pritarė vienas kito veiksmams ir nesiėmė jokių veiksmų, kad sulaikytų kitÄ bendrininkÄ nuo nusikaltimo darymo. Ä®vertinus visa tai, kas nurodyta aukščiau, darytina iÅ¡vada, jog Å¡ioje byloje teismas nustatė, kad J. M., S. K., E. T. ir A. Ž., veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslÄ pagrobti svetimÄ turtÄ , 2018 m. rugsėjo 26 d., apie 23.30 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, J. M. telefonspyne paskambinus į buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris, o nukentėjusiajam R.

K. Å¡ias duris atidarius, be nukentėjusiojo sutikimo, savavaliÅ¡kai įėjo į vidų bei leido į butÄ staigiai įbėgti E. T., A. Ž., S. K., – taip įsibrovė į patalpÄ , po ko J. M. išėjo iÅ¡ nukentėjusiojo buto, o E. T., A. Ž., S. K. nukentėjusiojo R. K. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtÄ , kuris pasireiÅ¡kė tuo, kad vienas iÅ¡ jų griebė nukentėjusiajam už kaklo ir pradėjo smaugti, po to E. T., A. Ž., S. K. sudavė nukentėjusiajam nenustatytÄ smÅ«gių skaičių, bet ne mažiau vieno, rankomis bei kojomis į įvairias kÅ«no vietas, nuo ko nukentėjusysis nugriuvo, po to A.

Ž. laikė nukentėjusįjį prispaustÄ prie grindų neleisdamas jam atsistoti, taip jie padarė R. K. kairės pusės VII, VIII, IX Å¡onkaulių lūžius užpakalinėje pažasties linijoje su krÅ«tinplėvės ir tarpÅ¡onkaulinės arterijos pažeidimu, oro ir kraujo susikaupimu kairėje krÅ«tinplėvės ertmėje bei krÅ«tinės lÄ stos minkÅ¡tuosiuose audiniuose, vertinamÄ nesunkiu sveikatos sutrikdymu. A. Ž. laikant nukentėjusįjį prispaudus prie grindų, taip atimant galimybę prieÅ¡intis, E. T., S. K. apžiÅ«rėjo butÄ ir veikdami kartu iÅ¡ nukentėjusiojo R.

K. piniginės pagrobė 50 Eur grynųjų pinigų, nuo kavos staliuko 10 Eur grynųjų pinigų bei juodos spalvos metalinę dėžutę, 30 Eur vertės, kurioje buvo 1 000 Eur grynųjų pinigų, po ko A. Ž. papurÅ¡kė nukentėjusiajam į akis nenustatytos rūšies dujų – taip panaudojo specialiai žmogui žaloti pritaikytÄ daiktÄ , nuo ko nukentėjusysis prarado orientacijÄ , po ko A. Ž., E. T., S. K. pasiÅ¡alino, taip J. M., S. K., E. T., A. Ž. bendrais veiksmais įsibrovę į patalpÄ ir panaudoję specialiai žmogui žaloti pritaikytÄ daiktÄ pagrobė svetimÄ turtÄ ir padarė nukentėjusiajam R.

K. 1 090 Eur turtinę žalÄ , t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 180 straipsnio 2 dalyje. Ä®vertinus pirmiau iÅ¡dėstytus teismo argumentus, nustačius, kad į nukentėjusiojo butÄ Ä¯Ä—jus S. K., A. Ž. ir E. T., J. M. išėjo, iÅ¡ pareikÅ¡to kaltinimo paÅ¡alintos aplinkybės dėl to, kad kaltinamasis J. M., buvo bute su kitais trimis kaltinamaisiais, apžiÅ«rinėjo butÄ ir kartu su jais pasiÅ¡alino iÅ¡ buto. Tokia aplinkybė, kuriÄ teismas patikslino kaltinime esminės reikÅ¡mės kaltinamųjų veikos kvalifikavimui neturi.

Taip pat, atsižvelgiant į kaltinamųjų gynėjų iÅ¡reikÅ¡tÄ pozicijÄ baigiamųjų kalbų metu, teismas nurodo, kad perkvalifikuoti kaltinamųjų nusikalstamÄ veikÄ Ä¯ savavaldžiavimÄ (BK 294 straipsnio 2 dalis), teismas nemato jokio teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad už Å¡iame straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ atsako tas, kas nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavaliÅ¡kai, panaudodamas psichinę ar fizinę prievartÄ , vykdė ginčijamÄ arba pripažįstamÄ , bet nerealizuotÄ savo asmens ar kito asmens tikrÄ ar tariamÄ teisę ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams.

Pagal teisės doktrinÄ tikra teisė – tai realiai egzistuojanti teisė, pagrįsta sandoriu ar kitu įstatymo numatytu juridiniu faktu. Tariama teisė – tai objektyvaus pagrindo neturinti ir tik asmens sÄ monėje egzistuojanti teisė. Tiek teorijoje, tiek teismų praktikoje tariama teisė siejama su pateisinama (sÄ Å¾ininga) asmens klaida. Pripažįstant tariamos teisės įgyvendinimo faktÄ , neleistina pagrindu laikyti vien tik kaltininko subjektyvų gyvenimo taisyklių ir teisingumo suvokimÄ , bet bÅ«tina nustatyti, kad jis negalėjo arba neturėjo supranti nesant jokios realiai egzistuojančios teisės (pvz., kasacinė nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2008, 2K-65/2009).

Nagrinėjamu atveju nei realios, nei tariamos teisės į nukentėjusįjį kaltinamieji neturėjo, o jų teiginiai dėl iÅ¡ jų pačių nurodomo neteisėto psichotropinių medžiagų pirkimo sandorio neva atsiradusi ir tik jų sÄ monėje susiformavusi jų teisė pakeisti neva nekokybiÅ¡kÄ Å¾olė, atgauti už jÄ pinigus, teismo vertinimu, negali ir neturi bÅ«ti pripažįstama ir tariama teise BK 294 straipsnio prasme. Juolab, kad galioja ir bendrasis teisės principas iÅ¡ neteisės negali atsirasti teisė (ex injuria ius non oritur).

Bausmių skyrimas Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam J. M., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį (panaudojus fizinį smurtÄ , įsibrovus į patalpÄ , panaudojus specialiai žmogui žaloti pritaikytÄ daiktÄ , pagrobtas svetimas turtas), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formÄ (įvykdytas baigtas, sunkus, tyčinis nusikaltimas), Å¡io nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus (nusikaltimas padarytas iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų), jo įvykdymo aplinkybes (veika įvykdyta, veikiant kartu su kitais bendrininkais, dėl panaudoto smurto, nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata), į paties kaltinamojo J.

M. reikÅ¡mę ir vaidmenį padarant Å¡iÄ bendrÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ jis buvo pagrindinis iniciatorius ėjimo pas nukentėjusįjį, per bendravimÄ su nukentėjusiuoju įgijęs jo pasitikėjimÄ , vienintelis buvęs jo namuose ir galėjęs į juos lengvai patekti, susitardamas su nukentėjusiuoju, į tai, kad nenustatyta kaltinamojo J. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių (teisme teigė kaltę pripažįstantis iÅ¡ dalies, nurodė sutinkantis, kad „pasirašė Å¡itam reikalui, sugadino savo karjerÄ â€œ, nuoÅ¡irdaus gailesčio dėl savo veiksmų, susijusių su nukentėjusiuoju neiÅ¡reiÅ¡kė, savo veiksmų kritiÅ¡kai, kaip prieÅ¡ingų teisei apskritai nevertino, nurodydamas, kad poelgį vertina blogai, ,,kad visi padaro klaidų, nori, kad tai bÅ«tų įvertinta“, tačiau matyti vis dėlto didesnis kaltinamojo pergyvendamas tik dėl savo susigadintos karjeros ir ateities, nei dėl prieÅ¡ingų teisei veiksmų ir atsiradusių padarinių), į jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas atsižvelgia į tai, kad teisiamojo posėdžio paskutiniojo žodžio metu J. M. nurodė atsipraÅ¡antis nukentėjusiojo. Ä®vertintina ir tai, kad bÅ«tent J. M. buvo iniciatorius ir siÅ«lė kitiems kaltinamiesiems eiti pas nukentėjusįjį, nes buvo įgavęs jo pasitikėjimÄ ir vienintelis galėjo lengvai patekti į nukentėjusiojo namus, ko be jo asmeninio dalyvavimo ir indėlio į bendrÄ nusikalstamÄ veikÄ , kitiems kaltinamiesiems nebÅ«tų pavykę padaryti. Taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – jauno amžiaus, nevedęs, Å¡eimos ir nepilnamečių vaikų neturintis (t. 2, b. l. 81), Å¡iuo metu studijuoja (duomenys neskelbtini) I kurso tęstinėse studijose, apibÅ«dinamas kaip motyvuotas, pažangus, laikomas gerai besimokančiu (t. 3, b. l. 135), iÅ¡ jo žodžių – dirba statybų versle, Sodros duomenimis nedirbanti (t. 2, b. l. 83), anksčiau neteistas (t. 2, b. l. 86), baustas administracine tvarka vienÄ kartÄ , baustumas iÅ¡nykęs (t. 2, b. l. 85), pagal bylos duomenis, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta;

VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (t. 2, b. l. 88, 90), Respublikiniame Priklausomybės ligų centre neregistruotas (t. 2, b. l. 89). Pabrėžtina, kad BK 180 straipsnio 2 sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki septynerių metų. Pagal BK 75 straipsnio nuostatas bausmės vykdymo atidėjimas už sunkų nusikaltimÄ negalimas. Ä®vertinus pirmiau įvardytas reikÅ¡mingas bausmės skyrimui aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam J.

M. skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos terminÄ nustatant mažesnį nei Å¡ios bausmės vidurkis – t. y. 1 (vienerius) metus ir 8 (aÅ¡tuonis) mėnesius laisvės atėmimo. Tokio dydžio bausmė, teismo vertinimu, užtikrins BK 41 straipsnyje įtvirtintÄ bausmės paskirtį ir sulaikys ateityje J. M. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, užtikrins vieÅ¡ojo intereso – nubausti kaltÄ dėl nusikaltimo asmens – įgyvendinimÄ bei teisingumo principo užtikrinimÄ bei paveiks nusikaltimÄ padariusį asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų, tinkamai vertintų savo elgesį ir pakartotinai nebenusikalstų.

Bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos. Teismas nenustatė pagrindų kaltinamojo J. M. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti Å¡velnesnės nei BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės (jos rūšies). Pažymėtina, kad visos teigiamai kaltinamÄ jį apibÅ«dinančios aplinkybės, tai, kad jis anksčiau neteistas, mokosi buvo įvertintos nustatant skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydį, kuris, kaip pabrėžtina, yra ženkliai mažesnis nei BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsnio 1 dalimi, į paskirtÄ bausmę įskaityti J. M. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2018 m. spalio 18 d. 05.50 val. iki 2018 m. spalio 19 d. 14.28 val. (t. 2, b. l. 53-54), t. y. vienÄ laikinojo sulaikymo dienÄ , prilyginamÄ vienai laisvės atėmimo dienai. Kaltinamajam J. M. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, paliktina iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šį nuosprendį – panaikintina (t. 2, b. l. 70).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam S. K., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį (panaudojus fizinį smurtÄ , įsibrovus į patalpÄ , panaudojus specialiai žmogui žaloti pritaikytÄ daiktÄ , pagrobtas svetimas turtas), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formÄ (įvykdytas baigtas, sunkus, tyčinis nusikaltimas), Å¡io nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus (nusikaltimas padarytas iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų), jo įvykdymo aplinkybes (veika įvykdyta, veikiant kartu su kitais bendrininkais, dėl panaudoto smurto, nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata) į tai, kad nenustatyta kaltinamojo S. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių (viso baudžiamojo proceso metu kaltę pripažino iÅ¡ dalies, neigė smurto naudojimÄ prieÅ¡ nukentėjusįjį, nukentėjusiojo atsiprašė paskutiniojo žodžio teisme metu, tačiau nei turtinės, nei neturtinės žalos neatlygino, nesitarė dėl jos atlyginimo; iÅ¡ teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų kritiÅ¡kai, kaip prieÅ¡ingų teisei, savo veiksmų nevertino), į jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Taip pat įvertinami kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys – jauno amžiaus, nevedęs, vaikų neturi (t.2, b. l. 157), vykdantis individualiÄ veiklÄ (t. 2, b. l. 159), teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 1 dalį; galutinė bausmė – 18 MGL dydžio bauda (t. 2, b. l. 171-184), kuri teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis sumokėta; baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (t. 2, b. l. 160-168), pagal bylos duomenis, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta;

VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (t. 2, b. l. 186-187), Respublikiniame Priklausomybės ligų centre neregistruotas (t. 2, b. l. 185). Pabrėžtina, kad BK 180 straipsnio 2 sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki septynerių metų. Pagal BK 75 straipsnio nuostatas bausmės vykdymo atidėjimas už sunkų nusikaltimÄ negalimas. Ä®vertinus pirmiau įvardytas reikÅ¡mingas bausmės skyrimui aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam S. K. skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos terminÄ , įvertinus jo veiksmus plėšimo metu, jo asmenybę apibÅ«dinančius duomenis, nustatant mažesnę nei Å¡ios bausmės vidurkis – t. y. 1 (vienerius) metus ir 8 (aÅ¡tuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Tokio dydžio bausmė, teismo vertinimu, užtikrins BK 41 straipsnyje įtvirtintÄ bausmės paskirtį ir sulaikys ateityje S. K. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, užtikrins vieÅ¡ojo intereso – nubausti kaltÄ dėl nusikaltimo asmens – įgyvendinimo bei teisingumo principo užtikrinimÄ bei paveiks nusikaltimÄ padariusį asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų, tinkamai vertintų savo elgesį ir pakartotinai nebenusikalstų. Bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Teismas nenustatė pagrindų kaltinamojo A. K. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti Å¡velnesnės nei BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės (jos rūšies). Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsnio 1 dalimi, į paskirtÄ bausmę įskaityti S. K. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2018 m. spalio 19 d. 09.10 val. iki 2018 m. spalio 19 d. 14.48 val. (t. 2, b. l. 130-132), t. y. vienÄ laikinojo sulaikymo dienÄ , prilyginamÄ vienai laisvės atėmimo dienai.

Kaltinamajam S. K. paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir dokumento (paso Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duoto 2018 m. vasario 1 d. Vilniaus apskr. VPK Migracijos valdybos; prisegtas voke prie t. 3 virÅ¡elio) paėmimas, paliktinos iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šį nuosprendį – panaikintinos; S. K. pasas Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotas 2018 m. vasario 1 d. Vilniaus apskr. VPK Migracijos valdybos; (prisegtas voke prie t. 3 galinio virÅ¡elio), nuosprendį pradėjus vykdyti grÄ Å¾intinas S. K. (persiunčiant į bausmės atlikimo vietos pataisos namus) (t. 2, b. l. 151, 153-154).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam E. T., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį (panaudojus fizinį smurtÄ , įsibrovus į patalpÄ , panaudojus specialiai žmogui žaloti pritaikytÄ daiktÄ , pagrobtas svetimas turtas), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formÄ (įvykdytas baigtas, sunkus, tyčinis nusikaltimas), Å¡io nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus (nusikaltimas padarytas iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų), jo įvykdymo aplinkybes (veika įvykdyta, veikiant kartu su kitais bendrininkais, dėl panaudoto smurto, nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata) į tai, kad nenustatyta kaltinamojo E. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių (viso baudžiamojo proceso metu kaltę pripažino iÅ¡ dalies, nurodė, kad gailisi dėl įvykio, nukentėjusiojo atsiprašė paskutiniojo žodžio teisme metu), į jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Taip pat įvertinami kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys – jauno amžiaus, nevedęs, vaikų neturi (t. 2, b. l. 114), dirbantis (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 116), pagal darbdavio pateiktÄ E. T. 2019 m. kovo 12 d. charakteristikÄ matyti, kad Å¡ioje įmonėje jis dirba nuo 2018 m. sausio 2 d., apibÅ«dinamas kaip pareigingas, atsakingas, sÄ Å¾iningas, kruopÅ¡tus, sugebantis greitai ir lengvai įsisavinti naujÄ informacijÄ , bendrauti su žmonėmis, nekonfliktiÅ¡kas, neturintis pravaikÅ¡tų ir drausminių nuobaudų (t. 3, b. l. 133); neteistas (t. 2, b. l. 123), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (t. 2, b. l. 117-122), pagal bylos duomenis, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta;

VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (t. 2, b. l. 126, 128), Respublikiniame Priklausomybės ligų centre neregistruotas (t. 2, b. l. 127). Pabrėžtina, kad BK 180 straipsnio 2 sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki septynerių metų. Pagal BK 75 straipsnio nuostatas bausmės vykdymo atidėjimas už sunkų nusikaltimÄ negalimas. Ä®vertinus pirmiau įvardytas reikÅ¡mingas bausmės skyrimui aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam E. T. skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos terminÄ , įvertinus jo veiksmus plėšimo metu, jo asmenybę apibÅ«dinančius duomenis, nustatant mažesnį nei Å¡ios bausmės vidurkis – t. y. 1 (vieneriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Tokio dydžio bausmė, teismo vertinimu, užtikrins BK 41 straipsnyje įtvirtintÄ bausmės paskirtį ir sulaikys ateityje E. T. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, užtikrins vieÅ¡ojo intereso – nubausti kaltÄ dėl nusikaltimo asmenį – įgyvendinimo bei teisingumo principo užtikrinimÄ bei paveiks nusikaltimÄ padariusį asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų, tinkamai vertintų savo elgesį ir pakartotinai nebenusikalstų. Bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Teismas nenustatė pagrindų kaltinamojo E. T. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti Å¡velnesnės nei BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės (jos rūšies). Pažymėtina, kad visos teigiamai kaltinamÄ jį charakterizuojančios aplinkybės, tai, kad jis anksčiau neteistas, dirba, darbe apibÅ«dinamas teigiamai, buvo įvertintos nustatant skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydį, kuris, kaip pabrėžtina, yra ženkliai mažesnis nei BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsnio 1 dalimi, į paskirtÄ bausmę įskaityti E. T. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2018 m. spalio 18 d. 06.00 val. iki 2018 m. spalio 19 d. 14.24 val. (t. 2, b. l. 98-99), t. y. vienÄ laikinojo sulaikymo dienÄ , prilyginamÄ vienai laisvės atėmimo dienai. Kaltinamajam E. T. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, paliktina iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šį nuosprendį – panaikintina (t. 2, b. l. 111-112).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam A. Ž., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobÅ«dį (panaudojus fizinį smurtÄ , įsibrovus į patalpÄ , panaudojus specialiai žmogui žaloti pritaikytÄ daiktÄ , pagrobtas svetimas turtas), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formÄ (įvykdytas baigtas, sunkus, tyčinis nusikaltimas), Å¡io nusikaltimo padarymo motyvus ir tikslus (nusikaltimas padarytas iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų), jo įvykdymo aplinkybes (veika įvykdyta, veikiant kartu su kitais bendrininkais, dėl panaudoto smurto, nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata) į tai, kad nenustatyta kaltinamojo A.

Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių (viso baudžiamojo proceso metu kaltę pripažino iÅ¡ dalies, neigė fizinio smurto naudojimÄ , savo smurtinius veiksmus ir neaiÅ¡kios kilmės dujų panaudojimÄ teisino paties nukentėjusiojo pasiprieÅ¡inimu, susipykimu su juo ir pan., nukentėjusiojo nurodė atsipraÅ¡antis paskutiniojo žodžio teisme metu, tačiau teismas Å¡io atsipraÅ¡ymo, atsižvelgiant į kaltinamojo parodymus viso bylos nagrinėjimo teisme metu, nevertina kaip nuoÅ¡irdaus), į jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Taip pat įvertinami kaltinamojo asmenybę charakterizuojantys duomenys – jauno amžiaus, nevedęs, turi mažametį vaikÄ (t. 3, b. l. 24, 148), dirbantis (duomenys neskelbtini) (t. 3, b. l. 26, 132), pagal darbdavio pateiktÄ A. Ž. 2019 m. kovo 14 d. charakteristikÄ matyti, kad Å¡ioje įmonėje jis dirba nuo 2016 m. birželio 28 d., apibÅ«dinamas kaip sÄ Å¾iningas darbuotojas, gerai atliekantis pavestÄ darbÄ , stropus, kruopÅ¡tus, noriai įsisavinantis staliaus gebėjimus, drausminių nuobaudų neturintis (t. 3, b. l. 132); taip pat Å¡iuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) dieniniame skyriuje III kurse, profesinio mokymo programÄ baigs 2019 m. birželio 30 d. ( t. 3, b. l. 134); neteistas (t. 3, b. l. 35), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (t. 3, b. l. 27-34), pagal bylos duomenis, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nepradėta;

VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre negydytas (t. 3, b. l. 39-40), Respublikiniame Priklausomybės ligų centre neregistruotas (t. 3, b. l. 38). Pabrėžtina, kad BK 180 straipsnio 2 sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki septynerių metų. Pagal BK 75 straipsnio nuostatas bausmės vykdymo atidėjimas už sunkų nusikaltimÄ negalimas. Ä®vertinus pirmiau įvardytas reikÅ¡mingas bausmės skyrimui aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam A.

Ž. skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos terminÄ , įvertinus jo veiksmus plėšimo metu, jo asmenybę apibÅ«dinančius duomenis, nustatant mažesnį nei Å¡ios bausmės vidurkis – t. y. 1 (vieneriems) metams ir 8 (aÅ¡tuoniems) mėnesiams laisvės atėmimo. Tokio dydžio bausmė, teismo vertinimu, užtikrins BK 41 straipsnyje įtvirtintÄ bausmės paskirtį ir sulaikys ateityje A. Ž. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, užtikrins vieÅ¡ojo intereso – nubausti kaltÄ dėl nusikaltimo asmenį – įgyvendinimo bei teisingumo principo užtikrinimÄ bei paveiks nusikaltimÄ padariusį asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų, tinkamai vertintų savo elgesį ir pakartotinai nebenusikalstų.

Bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos. Teismas nenustatė pagrindų kaltinamojo A. Ž. atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti Å¡velnesnės nei BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės (jos rūšies). Pažymėtina, kad visos teigiamai kaltinamÄ jį charakterizuojančios aplinkybės, tai, kad jis anksčiau neteistas, dirba ir mokosi, turi mažametę dukrÄ , buvo įvertintos nustatant skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydį, kuris, kaip pabrėžtina, yra ženkliai mažesnis nei BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Kaltinamajam A. Ž. paskirta kardomoji priemonė – dokumento (paso Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duoto 2013 m. kovo 15 d. Vilniaus apskr. VPK Migracijos valdybos; prisegtas voke prie t. 3 galinio virÅ¡elio) paėmimas, paliktina iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šį nuosprendį – panaikintina; A. Ž. pasas (duomenys neskelbtini), iÅ¡duotas 2013 m. kovo 15 d. Vilniaus apskr. VPK Migracijos valdybos; (prisegtas voke prie t. 3 virÅ¡elio), nuosprendį pradėjus vykdyti grÄ Å¾intinas A.

Ž. (persiunčiant į bausmės atlikimo vietos pataisos namus) (t. 3, b. l.19-20). Dėl civilinio ieÅ¡kinio Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa atstovas nurodė, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui dėl nukentėjusiojo R. K. gydymo žalos nepadaryta, todėl Vilniaus teritorinė ligonių kasa civilinio ieÅ¡kinio nereikÅ¡ (t. 1, b. l.75). Å ioje byloje nustatyta, kad kaltinamieji J. M., S. K., E. T. ir A. Ž. atsakingi už nukentėjusiojo R. K. apiplėšimÄ , pagrobiant jo turtÄ , bei nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , padarytÄ plėšimo metu, todėl pagal pirmiau nurodytas BPK nuostatas kaltinamasis turi atlyginti nukentėjusiojo patirtÄ Å¾alÄ .

Nukentėjusysis R. K. byloje pareiÅ¡kė kaltinamiesiems civilinį ieÅ¡kinį 5 000 Eur neturtinei ir viso 1 410 Eur turtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 47). IeÅ¡kinys motyvuojamas tuo, kad nukentėjusysis patyrė 1 380 Eur turtinę žalÄ , dar turėjo sumokėti ligoninėje 30 Eur bei nori gauti kompensacijÄ už patirtÄ moralinę žalÄ , nes keletÄ mėnesių negalėjo nieko daryti. Prie civilinio ieÅ¡kinio pateikta VšĮ RVUL sÄ skaitos ir mokėjimo kvito, patvirtinančių, kad R. K. sumokėjo už medicinines paslaugas 30 Eur (2018 m. spalio 15 d.) nuotrauka (t.1, b. l. 48).

Kaltinamieji S. K., E. T. ir A. Ž. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad sutinka atlyginti nukentėjusiajam žalÄ , kaltinamasis A. M. aiÅ¡kios pozicijos dėl civilinio ieÅ¡kinio neiÅ¡reiÅ¡kė. Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo R. K. civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Nukentėjusiojo R. K. civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės – 1 410 Eur žalos priteisimo iÅ¡ kaltinamųjų tenkinamas iÅ¡ dalies. Kaip jau nurodyta pirmiau detaliai aptariant nustatytus kaltinamųjų veiksmus, jų kvalifikavimo motyvus, byloje nukentėjusiojo, liudytojos V.

Ž., iÅ¡ dalies kaltinamųjų E. T. ir A. Ž. parodymų pagrindu, sugretinus juos su kitais bylos įrodymais, nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 26 d., apie 23.30 val., iÅ¡ nukentėjusiojo namų kaltinamieji pagrobė: 50 Eur grynųjų pinigų, nuo kavos staliuko 10 Eur grynųjų pinigų bei juodos spalvos metalinę dėžutę, 30 Eur vertės, kurioje buvo 1 000 Eur grynųjų pinigų, taip padarydami nukentėjusiajam 1 090 Eur turtinės žalos. Teismas pažymi, kad metalinė juodos spalvos dėžutė su 1000 Eur buvo pagrobta, jos realios vertės nustatyti neįmanoma, o nukentėjusysis nuosekliai viso baudžiamojo proceso metu nurodė, kad pirko jÄ iÅ¡ Allieexpress už 30 Eur.

Teismas neturi pagrindo netikėti tokiais nukentėjusiojo parodymais ir konstatuoja, kad, nukentėjusiajam taip pat priteistina šios dėžutės vertė – 30 Eur. Be to prie civilinio ieškinio nukentėjusysis pateikė duomenis, patvirtinančius, kad gydymo įstaigoje po nagrinėjamo įvykio jis turėjo papildomai sumokėti 30 Eur už medicinines paslaugas (t. 1, b. l. 48). Taigi iš viso iš kaltinamųjų solidariai nukentėjusiojo naudai priteistina 1 120 Eur turtinei nusikaltimu padarytai žalai atlyginti (CK 6.245–6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis, 6.283 straipsnis).

Pagal CK 6.250 straipsnį, neturtinė žala, tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, nagrinėjamoje byloje nustatydamas nukentėjusiajam R. K. iÅ¡ kaltinamųjų J. M., S. K., E. T. ir A. Ž. priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti dydį, atsižvelgia į tai, kad žala padaryta tyčiniu smurtiniu nusikaltimu, įsibrovus į nukentėjusiojo namus, prieÅ¡ jį naudojant ne tik fizinį smurtÄ , bet ir specialiai žmogui žaloti pritaikytÄ daiktÄ â€“ neaiÅ¡kios kilmės dujas, pripurkÅ¡tas nukentėjusiajam į akis bei į visÄ namų aplinkÄ .

Nusikaltimo padarymo aplinkybės be abejonės pripažintinos itin bauginančiomis ir sukėlusiomis nukentėjusiajam ne tik fizinį skausmÄ dėl suduotų smÅ«gių ir kito fizinio smurto prieÅ¡ jį naudojimÄ , tačiau ir psichologinį diskomfortÄ , nesaugumo jausmÄ bÅ«nant savo paties namuose, stresÄ , baimę. Taip pat įvertinamos dėl nusikaltimo nukentėjusiojo sveikatai kilusios pasekmės – nesunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas, pasireiÅ¡kęs kairės pusės VII, VIII, IX Å¡onkaulių lūžius užpakalinėje pažasties linijoje su krÅ«tinplėvės ir tarpÅ¡onkaulinės arterijos pažeidimu, oro ir kraujo susikaupimu kairėje krÅ«tinplėvės ertmėje bei krÅ«tinės lÄ stos minkÅ¡tuosiuose audiniuose, dėl ko jis neabejotinai jautė didelį skausmÄ , tai patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu.

Be to, dėl nurodyto sužalojimo nukentėjusysis net dukart buvo hospitalizuotas bei atlikta operacija, kadangi primÄ kartÄ paleistas namo iÅ¡ ligoninės kitÄ dienÄ pasijuto labai blogai, nualpo, todėl vėl kreipėsi į medikus. Tai patvirtina ne tik R. K. parodymai teisiamojo posėdžio metu, tačiau ir byloje esantys iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ R. K. medicininių dokumentų. IÅ¡ 2018 m. spalio 10 d. medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡o/siuntimo Nr. LA 2018-128565/1040-V-2018-136811 matyti, kad R. K., diagnozuotas trauminis hemotoraksas kairėje, gretutiniai susirgimai ir komplikacijos: tarpÅ¡onkaulinių kraujagyslių sužalojimas, dauginiai Å¡onkaulių lūžiai, kai lūžę du Å¡onkauliai, trauminė poodinė emfizema; 2018 m. spalio 3 d. 14.05 val. atlikta operacija: 38421-00 – endoskopinė plaučio dekortikacija; etapinė epikrizė: pacientas gydytas RITS 1 parÄ , po K. trauminio hemotorakso, VATS kreÅ¡ulių paÅ¡alinimo; gydytas krÅ«tinės chirurgijos skyriuje dėl trauminio pneumotorakso, drenuota pleuros ertmė; gydymas baigtas 2018 m. spalio 1 d., geros bÅ«klės iÅ¡raÅ¡ytas iÅ¡ ligoninės, tačiau sekančiÄ dienÄ bÅ«klė staiga pablogėjo, atsirado skausmas, bendras silpnumas, kreipėsi į RUVL SPS.

Jam buvo diagnozuotas hemototaksas, stacionarizuotas skubos tvarka, operuotas: VATS kreÅ¡ulių paÅ¡alinimas. SÄ moningas, kontaktiÅ¡kas, adekvatus, skundų neiÅ¡sako. GKS 15 balų, judina visomis galÅ«nėmis, jutimai nesutrikę. Hemodinamika stabili: (duomenys neskelbtini) 65 mmHG, Å DS 65 k/min. Nuskausmintas nuolatine Sol. Morfini infuzija, analgezija pakankama [...] (1 t., b. l. 39). Kaip nurodė nukentėjusysis teisiamajame posėdyje, Å¡iuo metu jo sveikata gera, tačiau dėl sulaužytų Å¡onkaulių ir pradurtų plaučių gulėjo ligoninėse, negalėjo lankyti paskaitų, normaliai judėti.

Taigi, konstatuotina, kad po įvykio iÅ¡ tiesų po nusikaltimo ir padaryto sveikatos sutrikdymo sutriko nukentėjusiojo normalus gyvenimo ritmas. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į kaltinamųjų turtinę padėtį, juos charakterizuojančius įrodymus ir galimybes dirbti bei gauti pajamas. Nagrinėjamu atveju žala nukentėjusiajam padaryta keturių jauno amžiaus vyrų bendrais veiksmais, kurie yra darbingi, dirbantys A. Ž., turintis Å¡eimÄ ir mažametį vaikÄ . Duomenų apie tai, kad kaltinamųjų turtinė padėtis itin bloga byloje nėra.

IÅ¡ to, kas nurodyta, spręstina, kad kaltinamieji anksčiau ar vėliau turės galimybę atlyginti padarytÄ neturtinę žalÄ , todėl nėra pagrindo nukrypti nuo teismų praktikoje už analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas neturtinei žalai atlyginti priteistų sumų dydžio. Atsižvelgtina ir į tai, kad kilusi situacija iÅ¡sirutuliojo iÅ¡ dalies ir dėl neatsakingo nukentėjusiojo elgesio, kaip pats pripažino vartojant psichotropines medžiagas su nepažįstamais asmenimis, juos įsileidžiant į savo gyvenamÄ jÄ patalpÄ , t. y. nepakankamai rÅ«pinantis savo paties ir savo turto saugumu, elgiantis neatsakingai.

Teismo vertinimu, manytina, kad pagal teismo nustatytas faktines aplinkybes ir teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio baudžiamosiose bylose, nukentėjusiajam R. K. atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytinas 2 500 Eur. BÅ«tent tokia suma labiausiai atitiks sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl plėšimo, kai padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiamos labai įvairios neturtinės žalos atlyginimo sumos, pavyzdžiui, 1 158 Eur (BK 180 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011); 2 000 Eur priteista dėl plėšimo (BK 180 straipsnio 1 dalis) ir padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, pasireiÅ¡kusio ir Å¡onkaulio lūžiu (pavyzdžiui, nagrinėtoje Kauno apygardos teismo baudžiamojoje byloje 1A-663-594/2017); 2 316 Eur (BK 180 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-170/2011).

Kiti klausimai Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įraÅ¡ais, iÅ¡klotinėmis esantys byloje (vokuose, t. 1, b. l. 30, 91, t. 3 prisegtas prie paskutinio tomo), paliktini saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Daiktas, turintis reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – 0,7 lito stiklinis ( tuščias) butelis, perduotas saugoti į Vilniaus aps. VPK saugojimo kamerÄ adresu BuivydiÅ¡kių g. 20, Vilnius, Kvitas B serija BBB Nr. LS003693 (t. 1, b. l. 24), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a: Pripažinti J. M. (J. M.) kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Laisvės atėmimo bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo faktinio J.

M. sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsnio 1 dalimi, į paskirtÄ bausmę įskaityti J. M. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2018 m. spalio 18 d. 05.50 val. iki 2018 m. spalio 19 d. 14.28 val., t. y. vienÄ laikinojo sulaikymo dienÄ , prilyginamÄ vienai laisvės atėmimo dienai. Kaltinamajam J. M. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šį nuosprendį – panaikinti.

Pripažinti S. K. kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Laisvės atėmimo bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo faktinio S. K. sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsnio 1 dalimi, į paskirtÄ bausmę įskaityti S. K. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2018 m. spalio 19 d. 09.10 val. iki 2018 m. spalio 19 d. 14.48 val., t. y. vienÄ laikinojo sulaikymo dienÄ , prilyginamÄ vienai laisvės atėmimo parai.

Kaltinamajam S. K. paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir dokumento – paso – paėmimÄ , palikti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šį nuosprendį – panaikinti. S. K. pasas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendį pradėjus vykdyti grÄ Å¾intinas S. K., persiunčiant į bausmės atlikimo vietos pataisos namus. Pripažinti E. T. kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Laisvės atėmimo bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo faktinio E. T. sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsnio 1 dalimi, į paskirtÄ bausmę įskaityti E. T. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2018 m. spalio 18 d. 06.00 val. iki 2018 m. spalio 19 d. 14.24 val., t. y. vienÄ laikinojo sulaikymo dienÄ , prilyginamÄ vienai laisvės atėmimo parai. Kaltinamajam E. T. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šį nuosprendį – panaikinti.

Pripažinti A. Ž. (A. Ž.) kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Laisvės atėmimo bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo faktinio A. Ž. sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos. Kaltinamajam A. Ž. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – dokumento – paso – paėmimÄ , palikti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šį nuosprendį – panaikinti.

A. Ž. pasas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendį pradėjus vykdyti grÄ Å¾intinas A. Ž., persiunčiant į bausmės atlikimo vietos pataisos namus. Priteisti iÅ¡ kaltinamųjų J. M., S. K., E. T. ir A. Ž. solidariai nukentėjusiojo R. K. naudai 1 120 Eur (vienÄ tÅ«kstantį vienÄ Å¡imtÄ dvideÅ¡imt eurų) nusikaltimu padarytai turtinei žalai ir 2 500 Eur (du tÅ«kstančius penkis Å¡imtus eurų) neturtinei žalai atlyginti. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įraÅ¡ais, iÅ¡klotinėmis esančius byloje, palikti saugoti byloje.

DaiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti – 0,7 litro stiklinį (tuščiÄ ) butelį, perduotÄ saugoti į Vilniaus aps. VPK saugojimo kamerÄ , esančiÄ BuivydiÅ¡kių g. 20, Vilnius, Kvitas B serija BBB Nr. LS003693, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja (paraÅ¡as) Indrė Rimkevičienė NuoraÅ¡as tikras Teisėja Indrė Rimkevičienė