6449d886-683f-48f6-bb98-e47682647fcd · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI3-2569-983/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00750-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.9; 14.4.5; 55.1.3. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 26 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Astos Adamonytės-Å ipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovei advokatei Ingai Radinienei, atsakovo atstovui Aidui Karčiauskui, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos Pakruojo rajono Gačionių žemės Å«kio bendrovės skundÄ atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo arba pakeitimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja Pakruojo rajono Gačionių žemės Å«kio bendrovė pateikė teismui skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021-02-18 sprendimÄ â€žDėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. AS-64 (toliau – ir Sprendimas) arba pakeisti SprendimÄ sumažinant apskaičiuotÄ pagal didesnio mokesčio tarifÄ 11 046 Eur mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius sumÄ iki 552,30 Eur. PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kina, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Panevėžio apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus vyr. specialistai atliko Pakruojo rajono Gačionių žemės Å«kio bendrovės (toliau – ir Bendrovė) patikrinimÄ ir surašė 2020-12-31 Patikrinimo aktÄ Nr. PA80-137-2020 (toliau – ir Patikrinimo aktas).

Patikrinimo metu nustatė, kad Bendrovė per 2018-2019 m. I-IV ketv. ir 2020 m. I-III ketv. mokestinius laikotarpius gėlo požeminio vandens gavybÄ vykdė ir iki 2020-07-01 iÅ¡gavo požeminį vandenį neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos iÅ¡duoto leidimo naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius ir ertmes. Taip pat patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Bendrovė mokesčio deklaracijas KIT708 už 2018-2019 m. I-IV ketvr. ir 2020 m. I-II ketvr. pateikė tik 2020-12-11 (IKS duomenys), už 2019 m. III k. (klaida turi bÅ«ti 2020 m.

III k.) mokesčio deklaracijos KIT708 nepateikė. Patikrinimo akte konstatuota, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo (toliau – ir MVGIÄ®) 6 str. 1 d., 2 d., 3 d., 8 str. 2 d. nuostatomis, apskaičiuoto mokesčio dydis taikant didesnį mokesčio tarifÄ už be leidimo naudotus žemės iÅ¡teklius ir ertmes, iÅ¡gautus ir teisės aktų nustatyta tvarka nedeklaruotus valstybinius gamtos iÅ¡teklius (požeminį vandenį) yra 11 046 Eur. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamentas 2021-02-18 sprendimu Nr. AS-64 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtino 2020-12-31 Patikrinimo aktÄ Nr. PA80-137-2020 ir apskaičiuotÄ 11 046 Eur mokesčio sumÄ , kuri turi bÅ«ti sumokėta į valstybės biudžetÄ .

Bendrovė nesutikdama su Sprendimu nurodo, kad patikrinimo metu ji turėjo LR Aplinkos ministerijos Å iaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2005-10-26 iÅ¡duotÄ TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – ir TIPK) leidimÄ Nr.

59. Minėtas TIPK leidimas iÅ¡duotas remiantis TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų iÅ¡davimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių, patvirtintų LR Aplinkos ministro 2002-02-07 įsakymu Nr. 80 reikalavimais. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo Nr. 1-1034 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo (2014 m. birželio 19 d. Nr. XII-960) 3 str. 4 d. numatyta, kad iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo iÅ¡duoti leidimai naudoti geriamÄ jį gėlÄ ir gamybinį požeminį vandenį galioja neterminuotai, jeigu nesikeičia geriamojo gėlo ir gamybinio požeminio vandens naudojimo sÄ lygos.

Vadinasi 2014-07-01, pasikeitus teisiniam reglamentavimui, iki Å¡ios datos t. y. 2005-10-26 iÅ¡duotas TIPK leidimas Nr. 59 galioja. Pažymi, kad 2005-10-26 TIPK leidime Nr. 59 buvo numatyta požeminio vandens paėmimo veikla ir geriamojo gėlo ir gamybinio požeminio vandens naudojimo sÄ lygos nesikeitė, todėl TIPK leidimas galiojo atliekamo patikrinimo metu. Taip pat pažymi, kad Å iaulių regiono aplinkos apsaugos departamento darbuotojams atlikus patikrinimÄ 2016 metais ir suraÅ¡ius 2016-07-08 patikrinimo aktÄ Nr. 15586946/132 buvo konstatuota, kad TIPK leidimas nereikalingas, tokios pat iÅ¡vados nurodytos ir 2017-10-27 patikrinimo akte Nr. 15983285.

Kadangi du metus iš eilės tikrinusi institucija konstatavo, kad TIPK leidimas nereikalingas, pasitikėdamas institucijų išvadomis pareiškėja nemokėjo mokesčio už valstybinius gamtos išteklius ir neteikė mokesčio deklaracijų KIT708. Nurodo, kad pareiškėja niekada nebuvo informuota apie tai, kad 2005-10-26 TIPK leidimas Nr. 59 panaikintas ar negalioja. Pareiškėja taip pat akcentuoja, kad gręžinį eksploatavo ir gamtos išteklius – vandenį - išgavo ir naudojo savo ūkio reikmėms (ne pardavimui), vadovaudamasis LR Žemės gelmių įstatymo 12 str. 8 d.

Naudodama vandenį Å«kio reikmėms pareiÅ¡kėja buvo įsitikinusi, kad mokėti mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius ir teikti mokesčio deklaracijas KIT708 neturi prievolės. Sužinojusi, kad tokiÄ prievolę turi, pareiÅ¡kėja 2020-12-11 pateikė Mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, vandenį ir statybinį gruntÄ deklaracijas (forma KIT708) už 2018-2019 m. I-IV ketvr. ir už 2020 m. I-II ketvr., vėliau 2021-01-05 pateikė patikslintas Mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, vandenį ir statybinį gruntÄ deklaracijas (forma KIT708) už 2018-2019 m.

I-IV ketvr. ir už 2020 m. I-III ketvr. Nurodo, kad pareiÅ¡kėja 2020-12-11 sumokėjo mokestį už valstybinius gamtos iÅ¡teklius - 1456 Eur. PraÅ¡ydama sumažinti paskaičiuotÄ mokestį Bendrovė nurodo, kad ji nesiekė tyčia, sÄ moningai nuslėpti mokestį už valstybinius gamtos iÅ¡teklius, sistemingai nepažeidinėjo įstatymų. Bendrovėje buvo ir yra vedama iÅ¡gaunamo vandens apskaita, skaitiklio duomenis nuraÅ¡ant kas mėnesį. PareiÅ¡kėja deklaracijas pateikė ir mokesčius sumokėjo, t. y. savo aktyviais veiksmais siekė iÅ¡taisyti pažeidimus.

Padaryti pažeidimai savo pobÅ«džiu nebuvo tiek pavojingi, jog neiÅ¡vengiama bÅ«tų taikyti maksimaliÄ Ä¯statyme numatytÄ sankcijÄ , priskaičiuotÄ mokestį dauginant iÅ¡ koeficiento 10. Dėl padarytų pažeidimų nekilo sunkių pasekmių nei aplinkai, nei žmonėms, valstybės finansinis interesas galėjo bÅ«ti ir buvo užtikrintas mokesčių administratoriui prieinamos informacijos pagalba ir imantis kontrolės veiksmų. Paskaičiuotas 10 kartų didesnio mokesčio tarifas Bendrovei yra didelė finansinė naÅ¡ta, kadangi 2018 metus ir 2019 metus Bendrovė baigė nuostolingai, turi finansinių įsipareigojimų.

PareiÅ¡kėjos atstovė teismo posėdžio metu prašė skundÄ tenkinti jame nurodytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad Bendrovė pripažįsta Patikrinimo akte konstatuotus pažeidimus, praÅ¡o sumažinti skirtÄ ekonominio poveikio priemonę. Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į skundÄ praÅ¡o pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Departamento nuomone, pareiÅ¡kėjos skundo argumentas, kad Bendrovė turėjo galiojantį 2005-10-26 iÅ¡duotÄ TIPK leidimÄ Nr. 56, pagal kurį galėjo iÅ¡gauti požeminį vandenį, yra nepagrįstas, kadangi iÅ¡ Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Å iaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2007 m. kovo 5 d. praneÅ¡imo Nr. SR-S-546(6.1) „Dėl TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo panaikinimo“ matyti, kad Å iaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas panaikino 2005 -10-26 TIPK leidimÄ Nr. 56 leidimÄ , iÅ¡duotÄ Gačionių žemės Å«kio bendrovei.

Be to, pažymi, kad Žemės gelmių įstatymo 12 str. 8 d. (suvestinė redakcija 2016-08-01 - 2020-06-30) yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į kitus teisės aktus. Å iÄ teisės normÄ Ä¯gyvendinantis poįstatyminis teisės aktas - Naudingųjų iÅ¡kasenų, esančių žemės savininkų ar naudotojų žemės sklypuose, naudojimo savo Å«kio reikmėms tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ministro 2008 m. kovo 14 d.

įsakymu Nr. D1-140/3D-141 (toliau – ApraÅ¡as). Å is ApraÅ¡as taikomas tik eksploatuojant mažuosius karjerus ir vykdant kietųjų naudingųjų iÅ¡kasenų gavybÄ , todėl pareiÅ¡kėjai nagrinėjamoje byloje neaktualus. Taip pat pažymi, kad pareiÅ¡kėja vykdydama savo Å«kinę veiklÄ nesikreipė į DepartamentÄ dėl konsultacijos(ų) apie požeminio vandens iÅ¡gavimÄ , deklaracijų teikimÄ ir mokesčių už valstybinius gamtos iÅ¡teklius mokėjimo. Dėl paskirtos ekonominio poveikio priemonės proporcingumo pažymi, kad MVGIÄ® 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta imperatyviai, kad už nedeklaruotÄ ar deklaruotÄ mažesnį negu iÅ¡gautas gamtos iÅ¡teklių kiekį ir (ar) be leidimo iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas.

Jis apskaičiuojamas Å¡io Ä®statymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iÅ¡ koeficiento – 10. Ä®statymas niekaip kitaip nenumato mokesčio paskaičiavimo tvarkos. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ , įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečiÄ sankcijÄ pagrįstumÄ ir teisėtumÄ užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobÅ«dį, jo mastÄ , atsakomybę lengvinančias bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi bÅ«ti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (žr., pvz., 2008 m. sausio 21 d. nutarimÄ ; 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimÄ ).

Mano, kad pareiÅ¡kėjos nurodomos pasiteisinimo aplinkybės – nesiekė tyčia ir sÄ moningai nuslėpti mokestį, nėra duomenų, kad Å«kio subjektas bÅ«tų sistemingai pažeidinėjęs įstatymus, yra subjektyvaus pobÅ«džio, siekiant iÅ¡vengti jos atžvilgiu taikomos sankcijos bei bandant pateisinti savo nederamÄ veiklÄ , ir negali bÅ«ti priskiriamos prie tam tikrų iÅ¡imtinių aplinkybių, leidžiančių sumažinti priskaičiuotÄ padidintÄ mokestį. Atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės nustatyti mokesčiai yra visuotinai privalomi ir nėra individualaus pobÅ«džio, todėl jų dydis nepriklauso nuo mokesčių mokėtojų galimos kaltės formos, tikslo ar suklydimo.

Pabrėžia, kad teisėje galioja bendras principas, jog įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų suvokimas neatleidžia nuo atsakomybės, t. y. net ir tuo atveju, jeigu, kaip teigia pareiÅ¡kėja, ji manė, kad vandeniui iÅ¡gauti jai leidimas nebuvo reikalingas. Pažymi ir tai, kad Žemės gelmių įstatymo 12 str. 1 d. pakeitimas, kur nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių iÅ¡teklius ir ertmes, iÅ¡skyrus žemės gelmių Å¡iluminę energijÄ , tradicinius ir iÅ¡sklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir Å¡ių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos iÅ¡duotÄ leidimÄ ir sudarę su ja iÅ¡teklių ar ertmių naudojimo sutartį, įsigaliojo nuo 2015 m. birželio 20 d., tačiau nuo to laiko Bendrovė nesiėmė jokių veiksmų gauti LeidimÄ .

Nurodo, jog vertinant taikytino didesnio mokesčio tarifo dydį ir jo proporcingumÄ padarytam pažeidimui svarbi ir pareiÅ¡kėjos turtinė padėtis. Pagal vieÅ¡ai skelbiamÄ informacijÄ (https://rekvizitai.vz.lt/imone/gacioniu_zub/), pareiÅ¡kėjos apyvarta 2019 metais siekė 500 001 - 1 000 000 Eur be PVM, tad laikytina, kad pareiÅ¡kėja gali sumokėti taikytÄ didesnį mokesčio tarifÄ (11 046 Eur). Be to, pareiÅ¡kėja net nesiekia praÅ¡yti paskirto sumokėti mokesčio iÅ¡dėstymo dalimis, kurį jis, Departamento nuomone, bÅ«tų pajėgus sumokėti.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, Departamento nuomone, priimtas skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, kadangi pareiÅ¡kėja yra pajėgi sumokėti jai paskaičiuotÄ mokestį didesniu tarifu už nedeklaruotÄ iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį, todėl reikalavimas naikinti skundžiamÄ SprendimÄ arba sumažinti paskaičiuotÄ mokestį iki 552,30 Eur, turėtų bÅ«ti atmestas. Departamento atstovas teismo posėdžio metu prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiÅ¡kėja nepagrįstai praÅ¡o skirtÄ ekonominio poveikio priemonę sumažinti iki 552,30 Eur, kadangi Å¡i suma mažesnė net už paskaičiuotÄ mokestį už valstybinius gamtos iÅ¡teklius. Teismas k o n s t a t u o j a : IÅ¡ nagrinėjamoje administracinėje byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad Departamento Panevėžio apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus pareigÅ«nė 2020 m. gruodžio 31 d. atliko pareiÅ¡kėjos planinį teminį patikrinimÄ , kurio tikslas – mokesčio už 2018-2019 m. ir 2020 m.

I–III ketv. iÅ¡gautus valstybinius gamtos iÅ¡teklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimas. Po atlikto mokestinio patikrinimo 2020 m. gruodžio 31 d. buvo suraÅ¡ytas Patikrinimo aktas Nr. PA80-137-2020, kuriuo buvo konstatuota, kad tikrinamuoju laikotarpiu pareiÅ¡kėja vykdydama žemės Å«kio veiklÄ , naudojo požeminį vandenį iÅ¡gaudama jį iÅ¡ gręžinio, ir naudojo vandenį Å«kinei komercinei veiklai, todėl turėjo prievolę mokėti mokestį už iÅ¡gaunamÄ požeminį vandenį.

Be to, Bendrovė tikrinamuoju laikotarpiu iki 2020-07-01 iÅ¡gavo požeminį vandenį neturėdama teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos geologijos tarnybos iÅ¡duoto leidimo naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius (toliau – Leidimas) ir nebuvo sudariusi su ja iÅ¡teklių ar ertmių naudojimo sutarties. Tuo buvo pažeisti tikrinamu laikotarpiu galiojusio Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 11 str. 1 d., 12 str. 1 ir 4 d., 15 str. 1 d. reikalavimai. Taip pat nustatyta, kad Bendrovė Valstybinei mokesčių inspekcijai Mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, vandenį ir statybinį gruntÄ deklaracijas (toliau – Deklaracijos) KIT708 už 2018-2019 m.

I-IV ketv. ir 2020 m. I-II ketv. pateikė tik 2020-12-11 (IKS duomenys), už 2020 m. III k. Deklaracija KIT708 tikrinimo metu liko nepateikta, tokiais veiksmais pažeidžiant Lietuvos Respublikos Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo 7 str. 4 d. reikalavimas. Pagal pateiktÄ iÅ¡gaunamo vandens apskaitÄ nustatyta, kad Bendrovė per 2018-2019 m. I-IV ketv. ir 2020 m. I-III ketv. iÅ¡ viso iÅ¡gavo 13 807 m3 požeminio vandens, kuris nebuvo deklaruotas Mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, vandenį ir statybinį gruntÄ deklaracijose ir už jį nebuvo mokėtas mokestis.

Už iÅ¡gautÄ be leidimo ir nedeklaruotÄ požeminio vandens kiekį už 2018- 2019 m. I-IV ketv. ir 2020 m. I-III ketv. mokestinius laikotarpius buvo paskaičiuotas mokėtinas mokestis padidintu tarifu – 11 046 Eur. Mokestis padidintu tarifu už 2020 m. III ketv. mokestinį laikotarpį Bendrovės veikloje sunaudotÄ vandenį (966 m3) neskaičiuotas, kadangi nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Žemės gelmių įstatymo 16 str. 2 d. 2 p. nurodo, kad Leidimo naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius ar žemės gelmių ertmes nereikia norint naudoti gėlÄ požeminį vandenį, jeigu žemės Å«kio veiklÄ , iÅ¡skyrus žemės Å«kio produktų perdirbimÄ ir iÅ¡ jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimÄ , vykdantis asmuo iÅ¡gauna iÅ¡ požeminio vandens vandenvietės, kurioje yra vienas gręžinys arba keli gręžiniai, mažiau kaip 100 m3 gėlo požeminio vandens per parÄ , skaičiuojant metinį vidurkį.

PareiÅ¡kėja 2021 m. sausio 13 d. raÅ¡tu pateikė pastabas dėl Patikrinimo akto, kuriuo nesutiko su Patikrinimo akte paskaičiuota mokėtina suma, prašė netaikyti padidinto mokesčio tarifo. Departamentas įvertinęs pareiÅ¡kėjos pateiktas raÅ¡ytines pastabas ir atsižvelgęs į galiojantį teisinį reglamentavimÄ , vadovaujantis MAÄ® 132 str. 1 d. 1 punktu, 2021 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. AS-64 patvirtino 2020 m. gruodžio 31 d. Patikrinimo aktÄ Nr. PA80-137-2020. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas keliamas iÅ¡ esmės dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. AS-64 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ pareiÅ¡kėjai skirtos ekonominio poveikio priemonės – paskaičiuoto mokesčio didesniu tarifu už be Leidimo iÅ¡gautÄ ir nedeklaruotÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį (požeminis vanduo) už tikrinamÄ mokestinį laikotarpį – 11 046 Eur, teisėtumo ir proporcingumo.

Ginčydama Sprendimo teisėtumÄ pareiÅ¡kėja nurodo, kad Bendrovė turėjo galiojantį 2015-10-26 iÅ¡duotÄ TIPK leidimÄ Nr. 56, pagal kurį jos vertinimu ji galėjo iÅ¡gauti požeminį vandenį. Be to nurodo, kad Žemės gelmių įstatymo 12 str. 8 d. (galiojusi redakcija iki 2020-07-01) nuostata leido Bendrovei požeminį vandenį iÅ¡gauti be leidimo, nes vanduo buvo naudojamas Å«kio reikmėms, o ne pardavimui. Žemės gelmių įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d.) 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių iÅ¡teklius ir ertmes, iÅ¡skyrus žemės gelmių Å¡iluminę energijÄ , tradicinius ir iÅ¡sklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys bei Å¡ių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos iÅ¡duotÄ leidimÄ ir sudarę su ja iÅ¡teklių ar ertmių naudojimo sutartį.

MVGIĮ 4 straipsnyje nurodyta kokie valstybiniai gamtos ištekliai yra mokesčio objektas. Mokesčio objektu laikytinos naudingosios iškasenos, nurodytos MVGIĮ 1 priede, išskyrus angliavandenilius ir durpes, naudojamas gydymo įstaigose (MVGIĮ 4 straipsnio 1 punktas); vanduo ir gruntas, nurodyti MVGIĮ 2 priede (MVGIĮ 4 straipsnio 2 punktas); medžiojamieji gyvūnai, apmokestinami pagal medžioklės plotų kategorijas, nurodytas šio įstatymo 3 priede (MVGIĮ 4 straipsnio 3 punktas). Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys MVGIĮ apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas (MVGIĮ 5 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad vadovaujantis MVGIÄ® 7 straipsnio nuostatomis, pareiga apskaičiuoti iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį ir jį teisingai deklaruoti nustatyta mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius mokėtojui. Mokesčio mokėtojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo bÅ«ti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos iÅ¡teklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos (MVGIÄ® 7 straipsnio 4 dalis).

Už nedeklaruotÄ ar deklaruotÄ mažesnį negu iÅ¡gautas gamtos iÅ¡teklių kiekį ir (ar) be leidimo iÅ¡gautÄ gamtos iÅ¡teklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas Å¡io įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iÅ¡ koeficiento 10 (MVGIÄ® 6 straipsnio 2 dalis). Ä®vertinus paminėtÄ teisinį reglamentavimÄ , konstatuotina, kad įstatymuose yra įtvirtinta imperatyvi pareiÅ¡kėjos pareiga iÅ¡teklius iÅ¡gauti tik gavus Lietuvos geologijos tarnybos iÅ¡duotÄ leidimÄ ir sudarius su ja iÅ¡teklių ar ertmių naudojimo sutartį.

Taigi, kadangi nagrinėjamu atveju Bendrovė tikrinamuoju laikotarpiu iki 2020-07-01 išgavo požeminį vandenį neturėdama teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir nebuvo sudariusi su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutarties, Departamento Sprendimu teisėtai ir pagrįstai buvo konstatuota, kad tokiais veiksmais Bendrovė pažeidė tikrinamu laikotarpiu galiojusio Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 11 str. 1 d., 12 str. 1 ir 4 d., 15 str. 1 d. reikalavimus.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjos skundo argumentas, kad Bendrovė turėjo galiojantį 2005-10-26 iÅ¡duotÄ TIPK leidimÄ Nr. 56, pagal kurį galėjo iÅ¡gauti požeminį vandenį, vertintinas kaip nepagrįstas, kadangi kaip konstatuota aukščiau pagal įstatyminį reglamentavimÄ Bendrovė vandenį galėjo iÅ¡gauti tik turėdama Lietuvos geologijos tarnybos iÅ¡duotÄ leidimÄ ir sudarius su ja iÅ¡teklių ar ertmių naudojimo sutartį, be to iÅ¡ į bylÄ pateikto Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Å iaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2007 m. kovo 5 d. praneÅ¡imo Nr. SR-S-546(6.1) „Dėl TarÅ¡os integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo panaikinimo“ matyti, kad Å iaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas panaikino 2005-10-26 TIPK leidimÄ Nr. 56 leidimÄ , iÅ¡duotÄ Gačionių žemės Å«kio bendrovei.

Atmetamas kaip nepagrįstas ir pareiškėjos skunde nurodytas argumentas dėl Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 8 dalies nuostatų taikymo ginčo atvejui. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 8 dalies (redakcija 2016-08-01 - 2020-06-30) nustatyta, kad žemės savininkas ar naudotojas nuosavybės teise priklausančiame, suteiktame naudoti ar nuomojamame žemės sklype savo ūkio reikmėms (ne pardavimui) turi teisę be šio straipsnio 1 dalyje nurodyto leidimo naudoti žemės gelmių išteklius kitų įstatymų bei teisės aktų nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad Å¡iÄ teisės normÄ Ä¯gyvendinantis poįstatyminis teisės aktas - Naudingųjų iÅ¡kasenų, esančių žemės savininkų ar naudotojų žemės sklypuose, naudojimo savo Å«kio reikmėms tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ministro 2008 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. D1-140/3D-141, taikomas tik eksploatuojant mažuosius karjerus ir vykdant kietųjų naudingųjų iÅ¡kasenų gavybÄ , todėl ginčo atveju yra neaktualus.

Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiÅ¡kėjai mokestis padidintu tarifu pritaikytas ne tik už tai, jog ji be Leidimo iÅ¡gavo vandenį, bet ir dėl to, kad laiku iÅ¡gauto vandens kiekio nedeklaravo Valstybinei mokesčių inspekcijai, kas irgi yra pažeidimas, kuriam taikoma analogiÅ¡ka sankcija, numatyta MVGIÄ® 6 straipsnio 2 dalyje ir kuri pagal pažeidimų kiekį nesumuojama. Pažymėtina, kad Bendrovė Valstybinei mokesčių inspekcijai Mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, vandenį ir statybinį gruntÄ deklaracijas KIT708 už 2018-2019 m.

I-IV ketv. ir 2020 m. I-II ketv. pateikė tik 2020-12-11 (IKS duomenys), už 2020 m. III k. Deklaracija KIT708 tikrinimo metu liko nepateikta, tokiais veiksmais pažeidžiant MVGIÄ® 7 str. 4 d. reikalavimus. Pagal pateiktÄ iÅ¡gaunamo vandens apskaitÄ nustatyta, kad Bendrovė per 2018-2019 m. I-IV ketv. ir 2020 m. I-III ketv. iÅ¡ viso iÅ¡gavo 13 807 m3 požeminio vandens, kuris nebuvo deklaruotas Mokesčio už naudingÄ sias iÅ¡kasenas, vandenį ir statybinį gruntÄ deklaracijose ir už jį nebuvo mokėtas mokestis.

Todėl vadovaujantis MVGIÄ® 6 str. 1 d., 2 d., 3 d., 8 str. 2 d. nuostatomis, Bendrovei teisėtai ir pagrįstai buvo paskaičiuotas mokestis didesnius tarifu už Bendrovės iÅ¡gautÄ ir nedeklaruotÄ 36 775 m3 gamtos iÅ¡teklių kiekį (požeminis vanduo) už tikrinamÄ mokestinį laikotarpį – 11 046 Eur. Taip pat pabrėžtina, kad nors pareiÅ¡kėja nurodo, kad Å iaulių regiono aplinkos apsaugos departamento darbuotojams atliekant patikrinimÄ 2016 metais ir suraÅ¡ius 2016-07-08 patikrinimo aktÄ Nr. 15586946/132 buvo konstatuota, kad TIPK leidimas nereikalingas, tokios pat iÅ¡vados nurodytos ir 2017-10-27 patikrinimo akte Nr. 15983285, todėl Bendrovė pasitikėdama institucijų iÅ¡vadomis nemokėjo mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius ir neteikė mokesčio deklaracijų KIT708, tačiau nepaaiÅ¡kino, kokiais teisės aktais remiantis TIPK leidimo turėjimas yra tiesiogiai sietinas su MVGIÄ® 7 str. 4 d. numatyta pareiga mokesčio mokėtojui mokėti mokesčius už valstybinius gamtos iÅ¡teklius ir teikti mokesčio deklaracijas KIT708.

Teismas pažymi, kad iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėja vykdydama savo Å«kinę veiklÄ nesikreipė į DepartamentÄ dėl konsultacijų apie leidimo reikalingumÄ dėl požeminio vandens iÅ¡gavimo, deklaracijų teikimÄ ir mokesčių už valstybinius gamtos iÅ¡teklius mokėjimÄ , todėl minėtÄ pareiÅ¡kėjos argumentÄ taip pat atmeta kaip nepagrįstÄ . Atsižvelgus į tai kas nurodyta, konstatuotina, jog nėra pagrindo naikinti Sprendimo pareiÅ¡kėjos skunde nurodytais argumentais kaip neteisėto.

PareiÅ¡kėja skunde praÅ¡o SprendimÄ pakeisti sumažinant jame patvirtintÄ 11 046 Eur mokestį iki 552,30 Eur. Pirmiausia pažymėtina, kad MVGIÄ® nenumato galimybės Departamentui taikyti mažesnį mokestį už valstybinius gamtos iÅ¡teklius nei nustatyta, o teismas, įvertinęs faktinių aplinkybių visumÄ , šį mokestį gali sumažinti, iÅ¡ esmės remdamasis teisingumo bei protingumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečia sankcijÄ pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobÅ«dį, jo mastÄ , atsakomybę lengvinančias bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi bÅ«ti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra pateikęs iÅ¡samiÄ ir aiÅ¡kiÄ proporcingumo principo koncepcijÄ . Pavyzdžiui, 2001 m. spalio 2 d. nutarime Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi bÅ«ti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiÅ¡kia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už Å¡iuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (proporcija).

Å ie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios bÅ«tų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiose situacijose kaip nagrinėjamoje byloje, ekonominės sankcijos sumažinimas, vietoje 10 kartų didesnio mokesčio tarifo taikant 50 ar 100 proc. didesnį mokestį, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobÅ«dį, jo mastÄ , atsakomybę lengvinančias bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje eA-2166-575/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje eA-3525-575/2016, 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2018).

Nustatyta, jog pareiÅ¡kėja pripažino padarytÄ pažeidimÄ ir bendradarbiavo su Departamentu, t. y. pateikė praÅ¡omÄ informacijÄ . Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėja bÅ«tų siekusi ar trukdžiusi Departamentui atlikti patikrinimus ir (ar) nustatyti svarbias bei reikalingas aplinkybes. Taip pat nustatyta, jog pareiÅ¡kėja, nors ir pavėluotai, tačiau pateikė Deklaracijas KIT708 už 2018-2019 m. I-IV ketv. ir 2020 m. I-III ketv., vos tik paaiÅ¡kėjus padarytam pažeidimui sumokėjo mokestį už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įprastu tarifu – 1 456 Eur.

Teismas atsižvelgia ir į tai, jog pareiÅ¡kėja iÅ¡ savo gręžinio teikia vandenį ir Gačionių kaimo gyventojams, kÄ patvirtina į bylÄ pateikti įrodymai (Pakruojo rajono savivaldybės administracijos 2021-03-31 raÅ¡tas Nr. S-(20.1). Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės vertintinos sprendžiant pareiÅ¡kėjai apskaičiuoto mokesčio didesniu tarifu sumažinimo klausimÄ . Teismas taip pat pažymi, kad Departamento argumentas, jog pareiÅ¡kėjos apyvarta 2019 metais siekė 500 001 - 1 000 000 Eur be PVM, todėl laikytina, kad pareiÅ¡kėja gali sumokėti taikytÄ didesnį mokesčio tarifÄ (11 046 Eur), vertintinas kaip nepagrįstas, kadangi Bendrovės apyvarta neatspindi realios Bendrovės finansinės padėties.

Bendrovė skunde prieÅ¡ingai teigia, jog jos finansinė padėtis yra sunki, kadangi 2019 - 2020 m. jai buvo nuostolingi, ji turi finansinių įsipareigojimų, kÄ patvirtina į bylÄ pateikti įrodymai (2020 m. balansas, 2020 m. pelno nuotolio ataskaita). Kadangi nagrinėjamu atveju MVGIÄ® numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti yra neproporcingos pareiÅ¡kėjos padarytam pažeidimui, todėl, vadovaudamasis LVAT praktika, suformuota analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas spręsti dėl apskaičiuoto mokesčio sumos sumažinimo (LVAT 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2018, 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016, 2021 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1512-662/2021).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiose situacijose ekonominės sankcijos sumažinimas, vietoje 10 kartų didesnio mokesčio tarifo taikant 50 ar 100 proc. didesnį mokestį, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobÅ«dį, jo mastÄ , atsakomybę lengvinančias bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., LVAT 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3525-575/2016, 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2018).

Teismas, nagrinėjamu atveju įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į taikomÄ teisinį reglamentavimÄ bei teisminę praktikÄ , vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžia, jog Sprendimu patvirtintas 11 046 Eur mokestis didesniu tarifu yra pernelyg griežta sankcija, o padarytam pažeidimui atlyginti bei MVGIÄ® numatytoms ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti pakanka mokestį dėl be leidimo iÅ¡gautų ir laiku nedeklaruotų gamtos iÅ¡teklių kiekio už 2018–2019 m.

I–IV ketvir., 2020 m. I-III ketv. laikotarpį padidinti 2 kartus. Todėl pareiÅ¡kėjos ginčijamu Departamento 2021-02-18 sprendimu „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. AS-64 apskaičiuotas 11 046 Eur mokestis didesniu tarifu mažinamas iki 2 209 Eur (1104,6 x 2). TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro atsižvelgęs ir į tai, kad 2020 m. spalio 14 d. teisės aktų registre yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės užregistruotas įstatymo projektas Nr. 20-13835 „Dėl Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo Nr. I-1163 6 straipsnio pakeitimo“, kuris numato, kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui už nedeklaruotÄ ar deklaruotÄ mažesnį negu iÅ¡gautas požeminio vandens kiekį ir (ar) be leidimo iÅ¡gautÄ požeminio vandens (iÅ¡skyrus mineralinį vandenį) kiekį bÅ«tų taikomas 2 kartus didesnis mokesčio tarifas vietoj Å¡iuo metu taikomo 10 kartų didesnio mokesčio tarifo.

Taip pat, 2021 m. kovo 16 d. yra registruotas iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas Seimo narių grupės parengtas Mokesčio už valstybinius gamtos iÅ¡teklius įstatymo Nr. I-1163 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, registracijos Nr. XIVP-145(2), kuris 2 kartus didesnį tarifÄ vietoj Å¡iuo metu taikomo 10 kartų didesnio tarifo, numato taikyti bÅ«tent požeminio vandens naudojimo pažeidimams. Atsižvelgus į tai kas nurodyta, pareiÅ¡kėjos skundas tenkintinas iÅ¡ dalies (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjos Pakruojo rajono Gačionių žemės Å«kio bendrovės skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2021 m. vasario 18 d. sprendimu „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr. AS-64 patvirtintÄ mokesčio dydį pakeisti, sumažinant jį nuo 11 046 Eur (vienuolikos tÅ«kstančių keturiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių eurų) iki 2 209 Eur (dviejų tÅ«kstančių dviejų Å¡imtų devynių eurų).

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai Asta Adamonytė-Å ipkauskienė Saulius Jakaitis Fausta Vitkienė