2023-09-27 Nr. AB-17265-3-62-3-01448-2023-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-476-602/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01448-2023-8

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. rugsėjo 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (pranešėja ir kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. birželio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo, dėl sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Alytaus kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo viršininko 2023 m. gegužės 23 d. (iš detalių metaduomenų matyti, kad sprendimas priimtas 2023 m. birželio 1 d.) sprendimą Nr. SN-18-555 „Dėl nuteistojo bausmės atlikimo sąlygų keitimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir atlyginti neturtinę žalą.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. birželio 15 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Alytaus kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo viršininko 2023 m. gegužės 23 d. (iš detalių metaduomenų matyti, kad sprendimas priimtas 2023 m. birželio 1 d.) sprendime Nr. SN-18-555 „Dėl nuteistojo bausmės atlikimo sąlygų keitimo“ nurodyta, jog šis sprendimas per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 100 straipsnyje nustatyta tvarka.

Teismas, aptaręs BVK 100 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, sprendė, kad jose nurodytas reglamentavimas nustato privalomą išankstinę ginčų dėl laisvės atėmimo bausmę vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmų ir sprendimų teisėtumo nagrinėjimo ne teisme tvarką. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pirmiausia Sprendimą turėjo apskųsti Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui, o tik po to kreiptis į teismą su skundu.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas kartu su skundu nepateikė įrodymų, jog jis būtų kreipęsis į Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorių dėl ginčijamo Sprendimo panaikinimo, todėl yra pagrindas spręsti, jog pareiškėjas iš karto kreipėsi į teismą, nesilaikydamas išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Padaręs išvadą, kad pareiškėjas nesilaikė išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas A. S. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. birželio 15 d. nutartį.

Pareiškėjas teigia, kad BVK 100 straipsnyje nėra įtvirtinta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, todėl skundo Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui nepateikimas neatima iš jo teisės ginčyti Sprendimą teisme.

Pareiškėjas pažymi, kad jis į teismą kreipėsi dėl neturtinės žalos atlyginimą priteisimo, kurį grindė Alytaus kalėjimo administracijos neteisėtais veiksmais, todėl teismas turi pareigą nustatyti, ar Alytaus kalėjimo administracija veikė teisėtai. Pareiškėjas akcentuoja, kad jo skundo esmę sudaro patirta neturtinė žala dėl Alytaus kalėjimo administracijos veiksmų, todėl pareiškėjas ir reiškė reikalavimą panaikinti Alytaus kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo viršininko 2023 m. gegužės 23 d. sprendimą Nr. SN-18-555 „Dėl nuteistojo bausmės atlikimo sąlygų keitimo“, kuris, pareiškėjo teigimu, blogina jo reputaciją.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijamas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. birželio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte (kai pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos) nustatytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Alytaus kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo viršininko 2023 m. gegužės 23 d. (iš detalių metaduomenų matyti, kad sprendimas priimtas 2023 m. birželio 1 d.) sprendimą Nr. SN-18-555 „Dėl nuteistojo bausmės atlikimo sąlygų keitimo“, kuriuo netenkintas pareiškėjo 2023 m. balandžio 2 d. prašymas perkelti jį iš pusiau atviro tipo į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, nes pareiškėjas neatitinka BVK 37 straipsnio 5 dalies 4 punkto (nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ji akivaizdžiai sumažėjo) nuostatų.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, spręsdamas, kad Alytaus kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo viršininko sprendimų apskundimui BVK 100 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta išankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Teismas nustatęs, kad pareiškėjas kartu su skundu nepateikė įrodymų, jog jis būtų kreipęsis į Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorių dėl ginčijamo Sprendimo panaikinimo (BVK 100 str. 2 d.), sprendė, jog pareiškėjas nesilaikė išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, todėl atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu.

Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su teismo išvada, kad BVK 100 straipsnyje yra įtvirtinta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Pareiškėjas teigia, kad skundo Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui nepateikimas neatima iš jo teisės ginčyti Sprendimą teisme.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad administracinis teismas nagrinėja bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administraciniu ginču laikomas asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). Viešojo administravimo sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje – tai teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas. ABTĮ 18 straipsnyje išvardytos bylos, nepriskirtos administracinių teismų kompetencijai.

Vadovaujantis tokiu teisiniu reglamentavimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, jog administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, inter alia (be kita ko), valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių (žr., pvz., 2017 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-630-624/2017; 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-70-520/2022).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartą akcentuota, jog skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl administracinio akto gali būti paduotas skundas administraciniam teismui, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-626-624/2021; kt.).

Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, pareiškėjas prašo panaikinti Alytaus kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo viršininko 2023 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. SN-18-555 „Dėl nuteistojo bausmės atlikimo sąlygų keitimo“, kuris buvo priimtas vadovaujantis BVK 37 straipsnio, reglamentuojančio nuteistiesiems taikomų bausmės atlikimo sąlygų keitimą, 5 dalies 4 punkto nuostatomis. Taigi byloje yra keliamas ginčas dėl pareiškėjo bausmės atlikimo vietos, t. y. bausmės atlikimo sąlygų keitimo.

Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojus BVK pakeitimo 2019 m birželio 27 d. Nr. XII-2264 įstatymui, nuteistieji bausmes konkrečioje įstaigoje atlieka pagal kriterijus, nustatytus BVK 62, 65, 71 ir 90 straipsniuose ir paprastai sprendimą dėl konkrečios laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos priima ne baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas, o kardomojo kalinimo vietos administracija. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42, 43, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 55, 67, 70, 71, 74, 75, 85, 92 ir 243 straipsnių pakeitimo 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263, be kita ko, netekusia galios pripažinta BK 50 straipsnio 3 dalis, nustačiusi, kad bausmės atlikimo vietą parenka teismas, laisvės atėmimo bausmės atlikimo vieta yra nustatyta BVK, o ją lemia padaryto nusikaltimo, už kurį asmuo nuteisiamas, kategorija.

Pagal nuo 2023 m. sausio 1 d. galiojančio BVK 30 straipsnio 2 dalį konkrečią bausmės atlikimo vietą, kurioje nuteistasis turės atlikti laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgdama į nuteistojo keliamą pavojų, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, į nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę, o jei yra galimybė, – ir į nuteistojo nepilnamečio vaiko (vaikų) interesus bei nuteistojo arba kitų jo artimųjų nuolatinę gyvenamąją vietą, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga. <...>. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 3 punktą konkreti bausmės atlikimo vieta nuteistiems parenkama pagal laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus tvirtinamą arešto ir laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietų sąrašą, kuriame turi būti nurodyta, kokie nuteistieji ir kokioje bausmės atlikimo vietoje atlieka arešto ar laisvės atėmimo bausmes.

Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus 2023 m. sausio 25 d. Nr. V-61 įsakymo „Dėl suimtųjų ir nuteistųjų pristatymo į konkrečias bausmės atlikimo vietas sąrašo bei arešto ir laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietų paskyrimo sąrašo patvirtinimo“ pastabų 2 punkte nustatyta, kad paskiriant nuteistuosius, atsižvelgiama į BVK 30 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus (konkreti bausmės atlikimo vieta, kurioje nuteistasis turės atlikti laisvės atėmimo bausmę, parenkama atsižvelgiant į nuteistojo keliamą pavojų, visuomenės saugumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, į nuteistojo sveikatą, psichologines savybes, amžių, darbingumą, turimą specialybę, o jei yra galimybė, – ir į nuteistojo nepilnamečio vaiko (vaikų) interesus bei nuteistojo arba kitų jo artimųjų nuolatinę gyvenamąją vietą, į tai, kiek laisvų vietų yra bausmės atlikimo vietose, bei į BVK 26, 74 straipsniuose ir Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus nustatytus atskiro laikymo reikalavimus. Pastabų 3 punkte nustatyta, kad jei nuteistojo nusikalstama veika įvykdyta iki 2020 m. liepos 1 d. ir teismo sprendime yra nurodyta bausmės atlikimo vietos rūšis, asmuo į bausmės atlikimo vietos tipą paskiriamas pagal šį teismo sprendimą. Ši nuostata netaikoma asmenims, kurie, vadovaujantis BVK 35 straipsnio 1 dalimi, turi atlikti bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje.

Specialioji teisėjų kolegija 2022 m. lapkričio 7 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-52/2022 išaiškino, kad nors nuo 2020 m. liepos 1 d. BK 50 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) pripažinus netekusia galios, teismui, paskyrusiam laisvės atėmimo bausmę, neliko pareigos nustatyti tokios bausmės atlikimo vietos, nes ji yra tiesiogiai įtvirtinta įstatyme – BVK, teisės aktai nustato pareigą įvertinti 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 padaryto BK 50 straipsnio pakeitimo – šio straipsnio 3 dalies pripažinimo netekusia galios – įtaką nusikalstamą veiką iki 2020 m. liepos 1 d. padariusio asmens teisinei padėčiai, t. y. jos palengvinimui ar pasunkinimui (BK 3 str.). Ši nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtis gali būti įvertinama teismui priimant nuosprendį arba, jei nuosprendyje nėra nurodyta pataisos įstaigos rūšis, Kalėjimų departamentui (nuo 2023 m. sausio 1 d. – Lietuvos kalėjimų tarnybai) vykdant pareigą kreiptis į tokį nuosprendį priėmusį teismą dėl nuosprendžio patikslinimo; teismui nurodžius pataisos įstaigos rūšį – į tai atsižvelgiama skiriant nuteistąjį į konkrečią pataisos įstaigą. Dėl bausmės atlikimo vietos (pataisos įstaigos rūšies) tokiu atveju sprendžia būtent nuosprendį priėmęs bendrosios kompetencijos teismas, o nuteistojo paskyrimas į atitinkamą bausmės atlikimo vietą yra susijęs su tokio nuosprendžio vykdymu bei atitinkamų baudžiamojo proceso, bausmių vykdymo teisės normų taikymu, todėl kyla ne iš viešojo administravimo, o iš baudžiamojo proceso bei bausmės vykdymo baudžiamųjų teisinių santykių.

Įvertinus Specialiosios teisėjų kolegijos pateiktą išaiškinimą (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 7 d. nutartį Nr. T-52/2022), šioje byloje siekiamą ginčyti sprendimą neperkelti pareiškėjo į atviro tipo bausmės atliko vietą, kuris nėra susijęs su bausmę vykdančios institucijos viešojo administravimo veika, o yra susijęs su bausmės atlikimo sąlygų keitimu, reglamentuojamu baudžiamojo proceso ir bausmių vykdymo teisės normomis, pripažintina, kad pareiškėjo inicijuotas ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo atisakyti priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte (byla nepriskirtina tam teismui) nustatytu pagrindu.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nors ir kitu teisiniu pagrindu, tačiau pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė