6446700a-8a97-43dd-aa6a-bf7d92365492 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-6768-433/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02065-2021-7 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.8.10.; (S) 2.6.12.; 3.2.6.1. VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 6 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, sekretoriaujant Gintarei Žemaitytei, dalyvaujant ieÅ¡kovės atstovui advokatui Michail Parchimovič, atsakovui P. L., atsakovo atstovui advokatui Jurij Binevič, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės N. R. ieÅ¡kinį atsakovui P. L. dėl nuostolių atlyginimo n u s t a t ė:

IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje nurodo, kad su atsakovu 2017 m. kovo 22 d. sudarė mainų sutartį Nr. VÅ -447, kurios pagrindu ji perleido atsakovui nuosavybės teises į savo butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, o atsakovas perleido jai nuosavybės teises į savo butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Mainų sutarties 4.8 punktas numatė, kad mainų objektais esančiuose butuose nėra gyvenančių asmenų, kurie iÅ¡saugo teisę naudotis butais ir pasikeitus savininkui. Mainų sutarties 4.9 punktas numatė, kad Å¡alys atlaisvino mainų objektais esančius butus.

Mainų sutarties 7.6 punktas numatė, kad ji įsigaliojo jÄ pasiraÅ¡ius ir patvirtinus notarui. Tai reiÅ¡kia, kad nuo mainų sutarties sudarymo dienos ji įgijo nuosavybės teisę į mainų sutartimi įgytÄ butÄ , įskaitant ir teisę nevaržomai juo naudotis bei valdyti. Tačiau atsakovas pažeidė minėtÄ sutartį, iÅ¡ buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, neiÅ¡sikraustė ir neiÅ¡kraustė iÅ¡ jo savo daiktų, t. y. faktiÅ¡kai neperdavė jai nuosavybės teise perduoto buto.

Reaguodama į šį pažeidimÄ ji kreipėsi į atsakovÄ su 2018 m. rugsėjo 17 d. reikalavimu iÅ¡sikelti iÅ¡ gyvenamųjų patalpų. Å iam dokumentui įteikti ji pasitelkė antstolį, tačiau atsakovas jo priimti nenorėjo. Atsakovui neįvykdžius minėto reikalavimo, ji kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ , kuris 2019 m. gegužės 10 d. sprendimu jos ieÅ¡kinį patenkino. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

Gavusi palankų Vilniaus miesto apylinkės teismÄ sprendimÄ ir nesitikėdama iÅ¡ atsakovo akivaizdžiai nepagrįsto apeliacinio skundo, ji informavo atsakovÄ 2019 m. liepos 25 d. raÅ¡tu, jog atsakovui įvykdžius teismo sprendimÄ iki 2019 m. rugpjūčio 10 d., ji atsisakys reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo už negalėjimÄ naudotis butu. Minėtu raÅ¡tu atsakovas buvo įspėjamas apie jos ketinimÄ reikalauti nuostolių atlyginimo, jeigu atsakovas nevykdys jos praÅ¡ymo (250 Eur už kiekvienÄ mėnesį, kadangi ji buvo sudariusi sutartį su asmeniu, kuris bÅ«tent už tokiÄ sumÄ sutiko iÅ¡sinuomoti šį butÄ ).

Atitinkama nuomos sutartis atsakovui taip pat buvo pateikta. Å iems dokumentams įteikti ji pasitelkė antstolį, tačiau atsakovas jų priimti nenorėjo. Tačiau netgi ir įsitesėjus teismo sprendimui dėl iÅ¡keldinimo ir antstoliui pradėjus priverstinio iÅ¡keldinimo procedÅ«rÄ atsakovas savo pareigų nevykdo, nesÄ Å¾iningai vengia bendrauti su antstoliu, dėl ko pagal jos kreipimÄ si į antstolį dėl priverstinio iÅ¡keldinimo Å¡iuo metu vykdoma atsakovo paieÅ¡ka. Taigi, ji ir toliau negali niekaip naudotis jai teisėtai nuosavybės teise priklausančiu butu.

Taigi atsakovas nuo 2017 m. kovo 22 d. naudojasi jai nuosavybės teise priklausančiu butu be jokio teisėto pagrindo. Tokiais veiksmais atsakovas sukėlė ir tebekelia jai nuostolių negautų pajamų forma, kadangi dėl buto užvaldymo ji neturi galimybės iÅ¡nuomoti šį butÄ ir gauti iÅ¡ jo pajamų. Be to, atsakovas, nemokėdamas jai nuompinigių, praturtėjo ir toliau praturtėja jos sÄ skaita. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnio 6 dalis numato, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, nevirÅ¡ydamas savo kompetencijos, iÅ¡ieÅ¡kodamas iÅ¡ pažeidusio teisę asmens padarytÄ turtinę ar neturtinę žalÄ (nuostolius), o įstatymų arba sutarties numatytais atvejais - netesybas (baudÄ , delspinigius).

CK 6.245 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė - tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius). CK 6.246-6.249 straipsniai numato tokias civilinės atsakomybės sÄ lygas kaip neteisėti veiksmai, nuostoliai, priežastinis ryÅ¡is ir kaltė. Jos nuomone, visos Å¡ios sÄ lygos egzistuoja ir yra įrodytos.

Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kia tuo, kad jis naudojasi svetimu turtu be jos kaip savininkės leidimo ir neleidžia jai naudotis savo turtu, kas neatitinka CK 4.37 straipsnio 1 dalies, kurioje yra nustatyta, kad nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, formuojamoje praktikoje dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių nuosavybės teisę, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nuosavybės teisė savo turiniu yra plačiausia daiktinė teisė, suteikianti savininkui ir tik jam galimybę, įgyvendinant visiÅ¡ka savininko vieÅ¡patavimÄ turto atžvilgiu, nustatyti jam priklausančio turto naudojimo bÅ«dÄ ir krypti bei drausti arba leisti kitiems asmenims naudoti turtÄ .

Nuosavybės teisės koncepcija yra plačiai iÅ¡plėsta Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, nurodant, kad pagal KonstitucijÄ savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, iÅ¡skyrus uždraustus įstatymu, naudoti savo turtÄ ir lemti jo likimÄ , bet kuriuo bÅ«du, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Nuosavybės teisė suteikia plačiausias galias savininkui disponuoti turtu. Atsakovo sukelti nuostoliai pasireiÅ¡kia jos patirtų netiesioginių nuostolių forma, negalint iÅ¡nuomoti butÄ ir gauti iÅ¡ jo pajamų.

Kadangi Å¡iuos nuostolius nulėmė bÅ«tent atsakovo veiksmai, neiÅ¡sikraustant iÅ¡ jos buto, priežastinis ryÅ¡is taip pat yra konstatuotinas. Atsakovo kaltė pasireiÅ¡kia tyčiniais veiksmais neiÅ¡sikraustant iÅ¡ jos buto, ignoruojant jos raginimus, nevykdant jai palankių bei įsiteisėjusių teismų sprendimų ir yra preziuomuojama pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį. CK 6.251 straipsnio 1 dalis numato, kad padaryti nuostoliai turi bÅ«ti atlyginti visiÅ¡kai, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotÄ atsakomybę (tokiu iÅ¡imčių nagrinėjamu atveju nėra).

Be to, CK 6.237 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu bÅ«du tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grÄ Å¾inti asmeniui, kurio sÄ skaita tai buvo įgyta. CK 6.242 straipsnio 1 dalis numato, kad be teisinio pagrindo nesÄ Å¾iningai praturtėjęs kito asmens sÄ skaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad naudojimasis svetimu nekilnojamuoju turtu be tesėto pagrindo ir neatsiskaitymas už tai laikytinas nepagrįstu praturtėjimu, todėl atitinkamo nekilnojamojo turto savininko nuostoliai turi bÅ«ti atlyginami.

Atsakovas privalo atlyginti visus jos nuostolius, kurių ji patyrė dėl atsakovo veiksmų ar neveikimo. Skaičiuojant jai priklausančios sumos dydį, bÅ«tina atsižvelgti į buto naudojimosi trukmę ir nuomos kainÄ . Kaip buvo minėta, jai nuosavybės teise priklausančiu butu atsakovas be jokio teisėto pagrindo naudojasi nuo 2017 m. kovo 22 d., kai Å¡is butas buvo perleistas jai nuosavybės teise. Taigi Å¡io ieÅ¡kinio dienÄ naudojimosi trukmė sudaro daugiau nei 45 mėnesius. Vertinant nuomos kainÄ , pažymėtina, kad ji dar 2019 m. gegužės 17 d. sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurioje buvo numatyta 250 Eur nuompinigių suma.

Be to, ginčo butas yra Vilniaus Žvėryno rajone. Atitinkamai, iÅ¡ vienintelio skelbimo, kurį pavyko rasti apie panaÅ¡aus ploto buto nuomÄ minėtoje vietoje, matyti, kad vieno kambario 30 km. m. butas nuomojamas už 380 Eur per mėnesį. Nekilnojamojo turto agentÅ«ra UAB „Vilniaus bÅ«stas“ pateikė pažymÄ , kurioje nurodė, kad vieno kambario buto Vilniaus (duomenys neskelbtini) rajone nuo 2017 m. svyravo maždaug nuo 300 Eur iki 400 Eur. Siekdama iÅ¡vengti ginčų dėl buto nuomos kainos dydžio, ji ieÅ¡kinio dalykui paskaičiuoti taiko ne vidutinę, o mažiausiÄ iÅ¡ pateiktų nuomos kainų, tai yra 250 Eur per mėnesį, tai yra tiek, kiek jai už buto nuomÄ buvo sutikęs mokėti jos surastas nuomininkas.

Taigi atsakovas, naudodamasis jos butu ir neleisdamas juo naudotis jai padarė mažiausiai 11250 Eur (45 mėn. x 250 Eur) nuostolių ir tokia pat suma pats nepagrįstai praturtėjo. IeÅ¡kovės sudarytos 2019 m. gegužės 17 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 6 dalies 3 punktas numatė ir papildomÄ nuomininko pareigÄ mokėti komunalinius mokesčius. Tai atitinka CK 6.493 ir 6.636 straipsnius, įpareigojančius asmenis, kurie naudojasi butu, iÅ¡laikyti tÄ butÄ (nuomininkus ir panaudos gavėjus). Tai reiÅ¡kia, kad nagrinėjamoje byloje ji praÅ¡o priteisti tik nuompinigius, kurių ji negavo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų.

PaaiÅ¡kėjus, kad atsakovas neiÅ¡laikė buto, kuriame gyvena, ir jai padengus atitinkamÄ skolÄ , ji pasilieka teisę pareikÅ¡ti atsakovui ieÅ¡kinį dėl tiesioginių nuostolių, susijusių su pareigos iÅ¡laikyti daiktÄ nevykdymu, atlyginimo. PraÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo11250,00 Eur nuostolių, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodo, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka.

Nurodo, jog su ieÅ¡kovės motinos seserimi (teta) atsakovas gyveno kartu nuo (duomenys neskelbtini) metų iki jos mirties (duomenys neskelbtini) m. Padėjo ieÅ¡kovės motinos ir tetos vieniÅ¡ai motinai gyvenančiai Baltarusijoje, darydamas vyriÅ¡kus darbus iki jos mirties, o po mirties prižiÅ«rėjo tuščiÄ namÄ , sėjo rugius ir dengė stogÄ . IeÅ¡kovės motinos ir tetos broliui atliko bÅ«simo namo sklypo geodezinius matavimus, neatlygintinai atsiuntė aukÅ¡tos kvalifikacijos darbininkÄ Ä¯rengti klojinių, sudėti armatÅ«rÄ ir iÅ¡betonuoti bÅ«simo namo požeminę dalį.

IeÅ¡kovės motinos ir tetos tėveliams Baltarusijoje savo rankomis pastatė paminklÄ , o Vilniuje paminklÄ jų broliui. (duomenys neskelbtini) m. ieÅ¡kovės tetai ir atsakovui valstybė suteikė po vieno kambario butÄ , kuriuos jie privatizavo. Blogėjant sveikatai ieÅ¡kovės teta testamentu butÄ paliko ieÅ¡kovei, o atsakovÄ patikino, kad ieÅ¡kovė jo iÅ¡ buto neiÅ¡varys iki jo mirties. IeÅ¡kovės tetai susirgus, atsakovas globojo ir slaugė jÄ neatlygintinai, tačiau jos sutikimu perleisti butÄ jam nepasinaudojo.

IeÅ¡kovė paskutinį kartÄ matė tetÄ prie 11 metų iki jos mirties ((duomenys neskelbtini) m. ). IeÅ¡kovės tetai mirus (duomenys neskelbtini) metais, atsakovas palaidojo jÄ Baltarusijoje Å¡alia jos tėvų, prižiÅ«ri, lanko kapÄ iki Å¡iol, nors tai jam ir kelia nepatogumų. PaaiÅ¡kina, kad (duomenys neskelbtini) m. ieÅ¡kovė priėmė tetos palikimÄ ir tapo buto savininke. 2017 m. kovo 22 d. atsakovas apsikeitė butais su ieÅ¡kove. Atsakovas nurodo pageidaujantis sudaryti su ieÅ¡kove taikos sutartį bei mokėti už ginčo butÄ nuompinigius.

Be to, pažymi, jog slaugant ieÅ¡kovės tetÄ , atsakovas turėjo daug iÅ¡laidų, todėl jo manymi, ieÅ¡kovei jis nėra skolingas. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas prašė ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. IÅ¡ esmės pakartojo ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytas aplinkybes. Atsakovas P. L. ir jo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį atmesti iÅ¡ esmės atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytais motyvais ir argumentais. IeÅ¡kinys tenikintinas visiÅ¡kai. Å alių paaiÅ¡kinimais ir raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad 2017 m. kovo 22 d. ieÅ¡kovė ir atsakovas sudarė mainų sutartį Nr. VÅ -447, kurios pagrindu ieÅ¡kovė perleido atsakovui nuosavybės teises į savo butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, o atsakovas perleido jai nuosavybės teises į savo butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius.

Mainų sutarties pagrindu ieÅ¡kovės nuosavybės teisė į butÄ Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2017 m. kovo 28 d. Sudarydamos mainų sutartį Å¡alys patvirtino, kad bute nėra gyvenančių asmenų, kurie iÅ¡saugo teisę naudotis butu pasikeitus jo savininkui, taip pat kad butas yra atlaisvintas prieÅ¡ pasiraÅ¡ant mainų sutartį (mainų sutarties 4.8, 4.9 punktai). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. sprendimu teismas sprendė iÅ¡keldinti atsakovÄ su asmeniniais daiktais iÅ¡ buto/patalpos – buto su rÅ«siu, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant vieno mėnesio terminÄ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti jį geruoju.

Minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. 2019 m. gegužės 17 d. ieÅ¡kovė su trečiuoju asmeniu sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos sutartį vienerių metų laikotarpiui, nuomos mokestis 250 Eur per mėnesį. 2019 m. liepos 25 d. ieÅ¡kovė raÅ¡tu kreipėsi į atsakovÄ dėl iÅ¡sikėlimo iÅ¡ gyvenamųjų patalpų. 2021 m. sausio 3 d. nekilnojamojo turto bendrovė UAB „Vilniaus bÅ«stas“ praneÅ¡imu nurodė, jog vieno kambario buto (duomenys neskelbtini) rajone nuomos kaina nuo 2017 m. nuo 300 iki 400 Eur per mėnesį.

Teismas pažymi, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis).

Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Teismų praktika Å¡ios kategorijos bylose įrodo, jog žalos padarymo faktas paprastai yra įrodinėjamas remiantis įvykio vietos apžiÅ«ros protokolais, nuotraukomis, padarytomis įvykio vietoje, liudytojų parodymais ir kt. Formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.).

Esant byloje surinktų įrodymų prieÅ¡taravimams, kilę neaiÅ¡kumai vertinami atsižvelgiant į Å¡alims tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ . Be to, teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ Ä¯vertinęs įrodymų visumÄ . Dėl to teismas konstatuoja juridiÅ¡kai reikÅ¡mingų byloje nustatytinų faktų buvimÄ tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Ä®rodymų pakankamumas reiÅ¡kia, kad faktas gali bÅ«ti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti iÅ¡vadÄ , kad faktas yra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2008; 2008 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2008; etc.).

PrieÅ¡ingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011; etc.). Byloje tarp Å¡alių kilo ginčas dėl nuostolių atlyginimo, atsakovui neįvykdžius savo pareigos kylančios iÅ¡ mainų sutarties. Pažymėtina, jog teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ (CK 6.189 straipsnio 1 dalis).

Sutarties Å¡alių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles. Sutartis aiÅ¡kinama tada, kai kyla jÄ sudariusių Å¡alių ginčas dėl sutarties galiojimo, jos rÅ«Å¡ies, pobÅ«džio, sÄ lygų turinio, Å¡alių teisių bei pareigų apimties, sutarties pakeitimo, pasibaigimo ir pan. Sutarties turinio ir sÄ lygų, dėl kurių tarp jos Å¡alių kyla ginčas, iÅ¡aiÅ¡kinimas pagal sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, taip identifikuojant tikrÄ jį Å¡alių susitarimÄ , pasiektÄ joms disponuojant laisve savanoriÅ¡kai nustatyti sutarties turinį ir suderinus jų valiÄ , koreliuoja su sutarties laisvės principu ir nereiÅ¡kia Å¡io principo pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 5 d. nutartis Nr. e3K-3-345-701/2018, 52 punktas; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-112-421/2020, 21 punktas).

Pagal mainų sutartį viena Å¡alis įsipareigoja perduoti kitai Å¡aliai nuosavybės teise vienÄ daiktÄ mainais už kitÄ daiktÄ (CK 6.432 straipsnis). Pagal CK 6.434 straipsnį abi Å¡alys savo prievolę perduoti daiktus turi įvykdyti kartu, jeigu sutartis nenumato ko kita. Nagrinėjamoje byloje reikalavimo teisė įgyvendinama pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK Å¡eÅ¡tosios knygos III dalies XXII skyriaus normas. Kaip žinia, CK 6.245 straipsnio 1 dalis numato, jog civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius).

Vadovaujantis CK nuostatomis, civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis), kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad reikalavimÄ atlyginti nuostolius pareiÅ¡kusi Å¡alis turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sÄ lygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-142/2013; 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2011; etc.).

CK 6.246 straipsnio 1 dalies nuostatomis, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai. Taigi, neteisėtų veiksmų atlikimÄ turi įrodyti bÅ«tent ieÅ¡kovas. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Priežastiniam ryšiui būdinga jo faktinis ir teisinis pobūdžiai (etapai). Nustatant faktinį ryšį yra tikrinama ar žala būtų atsiradusi, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Teisinis ryšys yra nustatomas sprendžiant, ar teisiniai padariniai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Byloje nustatyta, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 10 d. sprendimu atsakovo veiksmai buvo įvertinti kaip neteisėti ir teismas nusprendė jį iÅ¡keldinti su asmeniniais daiktais iÅ¡ buto/ patalpos – buto su rÅ«siu, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant 1 (vieno) mėnesio terminÄ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Å¡iam teismo sprendimui geruoju įvykdyti. Byloje nėra duomenų, jog Å¡alių sudaryta mainų sutartis bÅ«tų nuginčyta arba pripažinta negaliojanti (CPK 178, 185, 187 straipsniai).

Byloje nustatyta, jog atsakovas nei geruoju, nei pasitelkiant antstolio pagalba neišsikėlė iš ginčo patalpų (buto). CK 6.249 straipsniu žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Byloje pateikta 2019 m. gegužės 17 d. ieškovės ir trečiojo asmens sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos sutartis vienerių metų laikotarpiui, nuomos mokestis 250 Eur per mėnesį.

Mainų sutartis tarp ginčo šalių sudaryta 2017 m. kovo 22 d., todėl darytina išvada, jog ieškovė pagrįstai, sudarius su trečiuoju asmeniu buto nuomos sutartį, tikėjosi gauti pajamų. Minėta buto nuomos kaina yra taipogi pagrįsta 2021 m. sausio 3 d. nekilnojamojo turto bendrovės UAB „Vilniaus būstas“ pranešimu, kuriame nurodyta, jog vieno kambario buto (duomenys neskelbtini) rajone nuomos kaina nuo 2017 m. nuo 300 iki 400 Eur per mėnesį. Ieškovė prašo priteisti mažesnę, t. y. 250 Eur (pagal nuomos sutartį) dydžio nuomos mokestį į mėnesį.

Teismas sprendžia, jog egzistuoja visos sÄ lygos atsakovo civilinei atsakomybei, t. y. atsakovo neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kia tuo, kad jis naudojasi svetimu turtu, be to pažeidžia ieÅ¡kovės kaip buto savininkės nuosavybės teisę naudoti, valdyti ir disponuoti savo nekilnojamuoju turtu. Atsakovo sukelti nuostoliai pasireiÅ¡kia ieÅ¡kovės patirtų netiesioginių nuostolių forma, t. y. negalėdama iÅ¡nuomoti butÄ (sudaryta nuomos sutartis), pastaroji negali gauti iÅ¡ jo pajamų. Kaltė ir priežastinis ryÅ¡is – ieÅ¡kovės negautos pajamos (nuostoliai) atsirado bÅ«tent dėl atsakovo tyčinių veiksmų neiÅ¡sikėlus iÅ¡ ieÅ¡kovės asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, ignoruojant ieÅ¡kovės raginimus, nevykdant įsiteisėjusį teismo sprendimÄ .

Vadovaujantis CK 6.251 straipsnio 1 dalies nuostata, padaryti nuostoliai turi bÅ«ti atlyginti visiÅ¡kai, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotÄ atsakomybę, nenustačius atsakovo atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindo. Pagal CK 6.242 straipsnio 1 dalies nuostatas, be teisinio pagrindo nesÄ Å¾iningai praturtėjęs kito asmens sÄ skaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Atsižvelgiant į tai, kas buvo iÅ¡dėstyta, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteistinas 11 250 Eur nuostolių atlyginimas (45 mėn. x 250 Eur), t. y. nuo 2017 m. kovo 22 d. nuosavybės teisės atsiradimo momento iki kreipimosi į teismÄ dienos.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 11 250 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2021 m. sausio 21 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi – Å¡aliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Kadangi ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai, iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistinas sumokėtas 253,00 Eur žyminis mokestis. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi – Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

IeÅ¡kovė advokatui už teisinę pagalbÄ sumokėjo 968,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistinos 968,00 Eur dydžio iÅ¡laidos už advokato teisinę pagalbÄ (CPK 98 straipsnis; Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymas Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968)).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2021 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-21-T-780-3351 „Dėl antrinės pagalbos teikimo, atsakovui P. L. buvo teikiama antrinė teisinė pagalba šioje civilinėje byloje. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, nėra teisinio pagrindo priteisti iš ieškovės valstybei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (CPK 96 straipsnis, 99 straipsnis). Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d.

įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos, todėl nepriteisiamos. Kiti Å¡alių argumentai nėra reikÅ¡mingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtÄ teismo sprendimÄ neturi bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ Å¡alių byloje iÅ¡sakytÄ ar pateiktÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; etc.).

Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268-270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Priteisti iÅ¡ atsakovo P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11 250,00 Eur (vienuolika tÅ«kstančių du Å¡imtai penkiasdeÅ¡imt eurų) nuostolių atlyginimÄ , 5 (penkių) proc. dydžio metinines procesines palÅ«kanas už priteistÄ 11 250,00 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos 2021 m. sausio 21 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Priteisti iÅ¡ atsakovo P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sumokėtÄ 253,00 Eur (du Å¡imtai penkiasdeÅ¡imt trys eurai) žyminį mokesti bei 968,00 Eur (devyni Å¡imtai Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuoni eurai) už advokato teisinę pagalbÄ . Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Edvardas Juozėnas