2017-01-02 Nr. AB-68-3-62-3-00831-2014-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4674-822/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00831-2014-3 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Ričardas Piličiauskas (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. P. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja G. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, Fondo valdyba) Kauno skyriaus 2014 m. balandžio 9 d. sprendimą Nr. PE-SP8-3575 „Dėl valstybinės socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos skyrimo G. P.“; 2) panaikinti VSDFV 2014 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. (6.5) 1-4901, paliekant galioti VSDFV 2014 m. vasario 5 d. sprendimą Nr. PE-SP8-1499; 3) priteisti pareiškėjai iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV ir VSDFV Kauno skyriaus, 28 889,36 Lt (8366,94 Eur) žalai atlyginti.

Pareiškėja paaiškino, kad prašymą perskaičiuoti valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją pateikė 2013 m. birželio 28 d., todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 41 ir 42 straipsniais, VSDFV Kauno skyriaus 2014 m. vasario 5 d. sprendimu teisėtai jai buvo paskirta 2 066,01 Lt per mėnesį valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija nuo 2013 m. sausio 23 d. iki gyvos galvos. Pareiškėja nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymo (toliau – ir Pensinių teisių perkėlimo įstatymas) 11 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatomis, skundžiamais sprendimais jai nepagrįstai buvo paskirta mažesnė valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija tik nuo 2014 m. sausio 1 d. iki gyvos galvos.

Pareiškėja pažymėjo, kad dirbo Europos Sąjungos (toliau – ir ES) ir Lietuvos valstybinėse institucijose, todėl, vadovaujantis Pensijų įstatymo nuostatomis, turi teisę į pensijos skyrimą iš naujo už 12 mėnesių atgal nuo prašymo pateikimo dienos. Pareiškėja nurodė, kad VSDFV Kauno skyriui pateikė visus prašomus dokumentus (darbo sutartį, du paskutinius algalapius iš Briuselio, tarnautojo darbo pažymą ir kitus reikalingus dokumentus).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr.1762 patvirtinto Lietuvos Respublikos Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo tvarkos aprašo 11 p. numato, kad asmuo pageidaujantis perkelti pensines teises, įgytas ES institucijų pensijų sistemoje, Fondo valdybai pateikia nustatytos formos prašymą. Fondo valdyba per 5 dienas nuo jo gavimo kreipiasi į ES kompetentingą instituciją su prašymu patvirtinti šio asmens teisę perkelti pensines teises, apskaičiuoti ir pervesti atitinkamas sumas. Pareiškėja pažymėjo, jog nustatytos formos prašymą ji pateikė dar 2013 m. birželio 28 d. Maksimalus pinigų pervedimo terminas pagal Aprašo 12 ir 8 p. turėtų būti 15 dienų, tačiau atsakovas savo pareigų nevykdė.

Pareiškėja pažymėjo, kad pensija iki perskaičiavimo buvo 781,09 Lt, todėl negaudama paskirtos pensijos nuo 2013 m. liepos 15 d., pareiškėja patyrė žalą. Pareiškėja nurodė, kad pensijų skirtumas kas mėnesį – 1 284,92 Lt. Pareiškėja prašo priteisti žalą, kurią sudaro negauta pensija nuo 2013 m. liepos 15 d. iki 2014 m. kovo 10 d., t. y. 10 279,36 Lt. Taip pat pažymėjo, kad sumažinus jai teisėtai priskaičiuotą pensiją, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų kiekvienais metais praras papildomai po 419,16 Lt ((2 066,01 Lt – 2 031,08 Lt) x 12 mėn. = 419,16 Lt). Atsižvelgusi į tai, jog šiuo metu jai yra 35 metai, o moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė metais Lietuvos Respublikoje yra 79,40 metai (http://osp.stat.gov.lt., oficialiosios statistikos portalas), kiekvienais metais iki 79,4 metų, jos manymu, praras po 419,16 Lt, todėl turtinės žalos suma iki gyvos galvos sudarys 18 610 Lt ((79,4 m. – 35 m.) x 419,16 Lt = 18 610 Lt), bendra žalos suma – 28 889,36 Lt.

VSDFV Kauno skyrius, atstovaujantis ir Lietuvos valstybę, atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Nurodė, kad lėšas iš Europos Komisijos už pareiškėjos ES institucijų pensijų sistemoje įgytas pensines teises gavo 2013 m. gruodžio 18 d., todėl VSDFV Kauno skyrius 2014 m. balandžio 9 d. sprendimu paskyrė pareiškėjai netekto darbingumo pensiją iš naujo nuo 2014 m. sausio 1 d. Pažymėjo, kad VSDFV Kauno skyrius pareiškėjai apskaičiuodamas ir skirdamas iš naujo netekto darbingumo pensiją į valstybinio socialinio draudimo stažą bei draudžiamąsias pajamas įtraukė pareiškėjos lėšas, perkeltas iš ES institucijos. Paaiškino, kad pareiškėjai iš naujo skiriant netekto darbingumo pensiją, į stažą buvo įtrauktas visas dirbtas laikotarpis ir gautos draudžiamosios pajamos Lietuvoje nuo 1998 m. iki 2012 m. pareiškėjos stažas, įskaitant ir laikotarpį, dirbtą ES institucijoje, iš viso – 9,3801 m. Taip pat atsižvelgta į draudžiamąsias pajamas, gautas 1998–2007 m., 2009 m. ir 2012 m. pareiškėjai įskaitytas į stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, 30,7028 metų, trūkstamas iki senatvės pensijos amžiaus.

Nurodė, kad VSDFV Kauno skyrius 2014 m. balandžio 9 d. sprendimu paskyrė pareiškėjai 2 031,08 Lt per mėnesį netekto darbingumo pensiją iš naujo nuo 2014 m. sausio 1 d. iki gyvos galvos, t. y. nuo kito mėnesio po lėšų gavimo valstybinio socialinio draudimo fonde (toliau – ir Fondas) mėnesio pirmos dienos, kaip nustato Pensinių teisių perkėlimo įstatymas. Paaiškino, kad netekto darbingumo pensijos dydis apskaičiuotas atsižvelgus į įgytą stažą bei turėtas draudžiamąsias pajamas, pagal kurias apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų koeficientas yra 5 bei 2014 m. balandžio mėnesio valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį (360 Lt) ir einamųjų metų draudžiamąsias pajamas (1 488 Lt, kurias kiekvienais metais tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė).

Atsakovas paaiškino, kad priimant VSDFV Kauno skyrius 2014 m. vasario 5 d. sprendimą nesivadovauta Pensinių teisių perkėlimo įstatymo 11 straipsnio 1 ir 3 dalimis, todėl 2014 m. balandžio 9 d. sprendimu pagrįstai nuspręsta jį laikyti negaliojančiu.

Atsakovas taip pat pažymėjo, kad VSDFV 2013 m. liepos 12 d. raštu kreipėsi į ES kompetentingą instituciją su prašymu perkelti į Fondą pareiškėjos ES institucijų pensijų sistemoje įgytas pensines teises. Negavusi iš ES kompetentingos institucijos atsakymo, VSDFV 2013 m. spalio 25 d. kreipėsi pakartotinai ir lėšas iš Europos Komisijos už pareiškėjos ES institucijų pensijų sistemoje įgytas pensines teises VSDFV gavo 2013 m. gruodžio 18 d.

Atsakovas tvirtino, kad pareiškėja skunde neteisingai nurodė, jog aiškinant ES institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1762 (toliau – ir Tvarkos aprašas) 12 punktą bei taikant analogiją 8 punktui, maksimalus tokių pinigų pervedimas turėtų užimti 15 dienų, tačiau VSDFV šių savo pareigų neįvykdė. Atkreipė dėmesį į tai, kad VSDFV ilgą laiką negavo atsakymo iš ES kompetentingos institucijos, o lėšos perkeltos 2013 m. gruodžio 18 d.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas VSDFV su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti VSDFV Kauno skyriaus atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais.

Teismo posėdžio metu pareiškėja papildomai paaiškino, jog atsakovas nepagrįstai delsė, ji domėjosi ar yra atsakymas į paklausimą. Į jos klausimą, kodėl nekontaktuojama dėl lėšų perkėlimo, buvo atsakyta, kad dėl kalbos barjero.

VSDFV atstovai teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad pensijos dydis skiriasi dėl įgyto stažo trukmės. Netekto darbingumo pensijos skaičiuojama ne tik pagal faktiško, bet ir trūkstamo stažo trukmę. Dėl kreipimosi į Regionų komitetą paaiškino, jog pavėluota išsiųsti raštą 3 dienomis. Pareiškėjos minimas 10 d. terminas ES institucijoms netaikomas. Įprastai pinigų pervedimas trunka nuo 3 mėn. iki 6 mėn. Nesulaukus informacijos iš Regionų komiteto, paklausimas išsiųstas į Komisiją. Tai buvo padaryta apsidraudimui, nes jie sužinojo, kad Regionų komitetas dalį funkcijų ketina perduoti Europos Komisijai. Ar buvo bendraujama su pareiškėja pasakyti negali. Dirba dviese. Raštas buvo išsiųstas Regionų komitetui, nes prašyme pareiškėja nurodė ten dirbusi.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu pareiškėjos G. P. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. liepos 2 d. VSDFV pareiškėja pateikė prašymą į Valstybinio socialinio draudimo fondą perkelti ES institucijų pensijų sistemoje įgytas pensines teises (I t., b. l. 70). Prašė netekto darbingumo pensiją perskaičiuoti įvertinus darbo nuo 2005 m. gegužės 16 d. iki 2007 m. gegužės 15 d. Europos Sąjungos Regionų Komitete (Belgijoje, Briuselyje) laikotarpius. VSDFV lėšas iš Europos Komisijos už pareiškėjos Europos Sąjungos institucijų pensijų sistemoje įgytas pensines teises gavo 2013 m. gruodžio 18 d.

VSDFV Kauno skyriaus 2014 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. PE-SP8-1499 (I t., b. l. 10) pareiškėjai nuo 2013 m. sausio 23 d. iki gyvos galvos buvo paskirta 2 066,01 Lt per mėnesį valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija. Ginčijamu VSDFV Kauno skyriaus 2014 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. PE-SP8-3575 (I t., b. l. 11) pareiškėjai nuo 2014 m. sausio 1 d. iki gyvos galvos buvo paskirta 2 031,08 Lt per mėnesį valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija. Šį sprendimą pareiškėja apskundė VSDFV, prašydama jį panaikinti ir palinkti galioti VSDFV Kauno skyriaus 2014 m. vasario 5 d. sprendimą (I t., b. l. 27–29). Pareiškėjos skundą išnagrinėjusi VSDFV 2014 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. (6.5)I-4901 VSDFV Kauno skyriaus 2014 m. balandžio 9 d. sprendimo nepanaikino ir pareiškėjos skundą atmetė (I t., b. l. 30–31).

Nesutikdama su 2014 m. balandžio 9 d. VSDFV Kauno skyriaus bei 2014 m. gegužės 28 d. VSDFV sprendimais pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama teismo šiuos sprendimus panaikinti ir palikti galioti 2014 m. vasario 5 d. VSDFV Kauno skyriaus sprendimą bei priteisti dėl pensijos perskaičiavimo patirtą 28 889,36 Lt (8366,94 Eur) turtinę žalą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 11 d. sprendimu pareiškėjos G. P. skundą atmetė. Pareiškėjos apeliacinį skundą išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 22 d. nutartimi jį tenkino iš dalies, panaikino teismo sprendimą ir perdavė bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Spręsdama dėl datos, nuo kurios pareiškėja turi teisę į po ES institucijų pensijų sistemoje įgytų pensinių teisių perkėlimo perskaičiuotos pensijos mokėjimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sutiko su atsakovo pozicija, jog nagrinėjamu atveju Pensinių teisių perkėlimo įstatymas yra specialusis įstatymas Pensijų įstatymo atžvilgiu. Teisėjų kolegija 2016 m. vasario 22 d. nutartyje konstatavo, kad VSDFV Kauno skyrius pagrįstai bei teisėtai 2014 m. balandžio 9 d. sprendimu nurodė, kad pareiškėjai perskaičiuota pensija mokėtina nuo 2014 m. sausio 1 d. (kito mėnesio po lėšų gavimo Fonde mėnesio pirma diena – Pensinių teisių perkėlimo įstatymo 11 str. 3 d.), ir pripažino, jog šioje dalyje skundžiami VSDFV Kauno skyriaus ir VSDFV sprendimai ir pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėti ir pagrįsti. Atsižvelgęs į tai, jog ginčijami sprendimai yra pripažinti teisėtais ir pagrįstais, teismas pakartotinai nepasisakė dėl šių pareiškėjos nurodytų argumentų.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme (toliau – Pensijų įstatymas, VSDPĮ) yra nustatytos bendrosios taisyklės dėl valstybinių socialinio draudimo pensijų sandaros (6 str.). Valstybinę socialinio draudimo pensiją sudaro pagrindinė ir papildoma dalys bei priedas už stažo metus. Netekto darbingumo pensija viena iš valstybinių socialinio draudimo pensijų rūšių (VSDPĮ 4 str. 1 d. 2 p.). Todėl sprendžiant dėl šios rūšies pensijos skyrimo ir apskaičiavimo taikytinos bendrosios Pensijų įstatymo nuostatos jas taikant kartu su minėto įstatymo III skyriaus, kuris nustato papildomas specialiąsias šių pensijų skyrimo ir apskaičiavimo sąlygas, nuostatomis (VSDPĮ 28–33 str.).

Pensijų įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teisę gauti valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją turi asmenys, kuriems Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas darbingumo lygis ir kurie pripažinti nedarbingais arba iš dalies darbingais, jeigu šie asmenys atitinka šio įstatymo 30 ir 31 str. nustatytas sąlygas, t. y. minimalų ir būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą netekto darbingumo pensijai skirti. Valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija turintiems teisę gauti šią pensiją asmenims apskaičiuojama sudedant pagrindinę ir papildomą netekto darbingumo pensijos dalis bei priedą už stažo metus (VSDPĮ 32 str.1 d., VSDPĮ 6 str.).

Pagrindinės valstybinės socialinio draudimo pensijos dalies bei priedo už stažo metus dydžio matas yra valstybinė socialinio draudimo bazinė pensija (13 straipsnis) (VSDPĮ 6 str.3 d.). Bylos duomenimis (pensijos byla, b. l. 82,114) pareiškėja yra netekusi 75-100 proc. darbingumo. Pensijų įstatymo 32 straipsnio 2 dalis numato, jog asmenų, netekusių 75–100 procentų darbingumo, turinčių būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą netekto darbingumo pensijai, pagrindinė netekto darbingumo pensijos dalis yra lygi 150 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos. Valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį tvirtina Vyriausybė Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos teikimu (VSDPĮ 13 str. 2 d.). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr.703 buvo patvirtintas 360 Lt bazinės pensijos dydis, galiojęs laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.

Pensijų įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad papildoma netekto darbingumo pensijos dalis apskaičiuojama asmenims, turintiems valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, taip pat kaip ir papildoma valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalis (24 straipsnis), įskaitant į stažą: 1) visą asmens turimą valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu (8 str. 2 ir 3 d. bei 54 str. 1 d. ir 2 d. 1–9 p.); 2) asmeniui trūkstamą iki jam nustatyto senatvės pensijos amžiaus (21 ir 57 str.) metų skaičių.

Pensijų įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta valstybinės socialinio draudimo pensijos papildomos dalies dydžio apskaičiavimo formulė - 0,005 x S x K x D. Joje: S – visas asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, įgytas dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu (8 str. 2, 3 ir 4 d. bei 54 str. 1 ir 2 d.); K – asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas po 1994 m. sausio 1 d. (19 str., 56 str. 3 d.); D – Vyriausybės patvirtintos einamųjų metų draudžiamosios pajamos, galiojančios tą mėnesį, už kurį mokama pensija (16 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr.703 nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. patvirtino 1488 Lt dydžio einamųjų metų draudžiamąsias pajamas, kurios galiojo laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.

Byloje nustatyta, kad atsakovas, spręsdamas dėl netekto darbingumo pensijos pareiškėjai skyrimo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimu papildomą pensijos dalį apskaičiavo pagal formulę 0,005 x 40,0829 x 5,000 x 1488 = 1491,08 Lt (pensijos byla, b. l. 82), kur 5,000 – pareiškėjos draudžiamųjų pajamų koeficientas apskaičiuotas pagal pajamas turėtas laikotarpiu nuo 1998 m. lapkričio 2 d. iki 2012 m. spalio 3 d. 2014 m. vasario 5 d. sprendimu paskirtos pensijos papildoma dalis buvo apskaičiuota pagal formulę 0,005 x 41,02189 x 5,000 x 1488 = 1526,01 Lt (pensijos byla, b. l. 113). Abiejuose skaičiavimuose pareiškėjos draudžiamųjų pajamų koeficientas sudaro 5,000. P. P. įstatymo 56 str. 3 d. asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas pagal draudžiamąsias pajamas iki 1994 m. sausio 1 d. ir po šios datos imamas ne didesnis kaip 5. Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr.703 patvirtintos einamųjų metų draudžiamosios pajamos – 1488 Lt – galiojo laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d., t. y. buvo tokios pačios skaičiuojant pensiją pagal abu sprendimus.

S – visas asmens valstybinio socialinio pensijų draudimo stažas, kuris pagal 2014 m. vasario 5 d. ir 2014 m. balandžio 9 d. sprendimus atitinkamai buvo – 40,0829 ir 41,02189.

P. P. įstatymo 32 straipsnio 3 dalį nuostatas skiriant netekto darbingumo pensiją į stažą įtraukiamas ne tik asmens faktiškai įgytas stažas, bet ir senatvės pensijos amžiaus trūkstamas metų skaičius. Pareiškėja yra įgijusi 9 metų 4 mėnesių ir 17 dienų (9,3801) stažą.

Pensijų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog senatvės pensijos amžius – 65 metai. 1979 m. rugsėjo 14 d. gimusi pareiškėja šį amžių sukaks 2044 m. rugsėjo 14 d.

2014 m. vasario 5 d. sprendimu pareiškėjai netekto darbingumo pensija buvo skirta nuo 2013 m. sausio 23 d., todėl trūkstamas iki senatvės pensijos metų skaičius apskaičiuotas laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 23 d. iki 2044 m. rugsėjo 14 d. ir sudarė 31 metus 7 mėnesius ir 21 dieną (31,6417). 2014 m. balandžio 9 d. sprendimu netekto darbingumo pensija pareiškėjai paskirta nuo 2014 m. sausio 1 d., t. y. pirmos kito mėnesio po lėšų gavimo Fonde mėnesio dienos (Pensinių teisių perkėlimo įstatymo 11 str. 3 d.). Teisėjų kolegija 2016 m. vasario 22 d. nutartyje konstatavo, kad VSDFV Kauno skyrius pagrįstai bei teisėtai 2014 m. balandžio 9 d. sprendimu nurodė, kad pareiškėjai perskaičiuota pensija mokėtina nuo 2014 m. balandžio 1 d. 2014 m. balandžio 9 d. sprendimu trūkstamas iki senatvės pensijos amžius buvo skaičiuojamas laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2044 m. rugsėjo 14 d. ir sudarė 30 metų 8 mėnesius ir 13 dienų (30,7028). Dėl šio susidariusio 11 mėnesių 8 dienų skirtumo, t. y. 0,9389 mažesnio nei skiriant netekto darbingumo pensiją 2014 m. vasario 5 d. sprendimu trūkstamo iki senatvės pensijos amžiaus metų skaičiaus pareiškėjos stažas pensijai skirti 2014 m. vasario 5 d. sprendime sudarė 41,0218 (9,3801 pareiškėjos įgytas stažas + 31,6417 trūkstamas stažas paskaičiuotas laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 23 d. iki 2044 m. rugsėjo 14 d.). 2014 m. balandžio 9 d. sprendime stažas pensijai skirti buvo 40,0829 (9,3801 pareiškėjos įgytas stažas + 30,7028 trūkstamas stažas paskaičiuotas laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2044 m. rugsėjo 14 d.).

Būtent šių trūkstamo stažo dydžių skirtumas ir lėmė papildomos pensijos dalies skirtumus (1526,01 Lt ir 1491,08 Lt) ir atitinkamai 2014 m. vasario 5 d. ir 2014 m. balandžio 9 d. sprendimais paskirtų pensijų skirtumus (1526,01 Lt + 540 Lt = 2066,01 Lt pagal 2014 m. vasario 5 d. sprendimą ir 1491,08 Lt + 540 Lt = 2031,08 Lt pagal 2014 m. balandžio 9 d. sprendimą).

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, darė išvadą, jog skundžiami atsakovų VSDFV Kauno skyriaus 2014 m. balandžio 9 d. ir VSDFV 2014 m. gegužės 28 d. sprendimai yra pagrįsti objektyviais duomenimis, pasirašyti įgaliotų asmenų, juose nurodyta apskundimo tvarka, todėl jie atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Sprendimuose tinkamai įvertintos faktinės netekto darbingumo pensijos skyrimo pareiškėjai aplinkybės ir tinkamai taikytos minėtus teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. VSDFV Kauno skyriaus 2014 m. balandžio 9 d. ir VSDFV 2014 m. gegužės 28 d. sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl pareiškėjos skundo reikalavimas dėl jų panaikinimo yra atmestinas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Pažymėjo, jog reikalavimas įpareigoti atsakovą palikti galioti VSDFV Kauno skyriaus 2014 m. vasario 5 d. sprendimą. yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2014 m. balandžio 9 d. sprendimą. Teismui konstatavus, kad skundžiamas 2014 m. balandžio 9 d. sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, atmestinas ir šis išvestinis pareiškėjos skundo reikalavimas.

Byloje nustatyta, kad VSDFV Kauno skyriaus 2014 m. balandžio 9 d. sprendimas ir jį patvirtinęs VSDFV 2014 m. gegužės 28 d. sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, o 2014 m. vasario 5 d. sprendimas, kuriuo pensija pareiškėjai buvo paskaičiuota nuo 2013 m. sausio 23 d., panaikintas pagrįstai. Ginčijamais sprendimai VSDFV Kauno skyrius apskaičiuodamas pareiškėjos pensiją, ir VSDFV narinėdamas skundą, veikė įstatymų nustatytose ribose, vadovavosi pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančiais teisės norminiais aktais, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, patvirtinančių žalos atsiradimą.

Byloje nustatyta, kad 2013 m. liepos 2 d. VSDFV pareiškėja pateikė prašymą į Valstybinio socialinio draudimo fondą perkelti ES institucijų pensijų sistemoje įgytas pensines teises ir darbingumo pensiją perskaičiuoti įvertinus darbo nuo 2005 m. gegužės 16 d. iki 2007 m. gegužės 15 d. Europos Sąjungos Regionų Komitete (Belgijoje, Briuselyje) laikotarpius (I t., b. l. 70). VSDFV 2013 m. liepos 12 d. raštu Nr. (10.30)I-4679 (b. l. 71-72) kreipėsi į ES Regionų Komitetą prašant pervesti lėšas už pareiškėjos ES institucijų pensijų sistemoje įgytas pensines teises į Fondo sąskaitą. Bylos duomenimis (I t., b. l. 125–128) minėtas raštas buvo išsiųstas 2013 m. liepos 12 d., todėl pareiškėjos teiginiai, jog atsakovas rašto neišsiuntė, yra nepagrįsti. Byloje nustatyta, jog negavus atsakymo iš pareiškėjos nurodyto Regionų Komiteto, atsakovas su analogišku prašymu nutarė kreiptis į Europos Komisiją, kuriai 2013 m. spalio 25 d. buvo išsiųstas VSDFV raštas Nr. (10.30)I-7017 (I t., b. l. 75–76). Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 13 d. raštu (VSDFV gautu 2013 m. gruodžio 17 d.) (I t., b. l. 79–80) pareiškėja informuota, kad yra baigta tvarkyti jos byla ir patvirtinta, kad lėšos buvo pervestos pareiškėjos pasirinkai organizacijai. Byloje nėra ginčo dėl to, kad lėšos į Fondą pervestos 2013 m. gruodžio 18 d.

Dėl pareiškėjos argumento, jog atsakovas pirmą raštą siuntė netinkamai institucijai, pažymėtina, jog jis buvo išsiųstas tai įstaigai, kurią savo kreipimesi nurodė pareiškėja, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pareiškėjos teiginiais, jog atsakovas siekdamas jos pensijos perkėlimo nebuvo pakankamai aktyvus.

Pareiškėja nurodė, jog atsakovas nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr.1762 patvirtinto Lietuvos Respublikos Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 8 ir 12 p. nuostatų, pagal kurias maksimalus pinigų pervedimo terminas turėtų būti 15 dienų. Pagal Aprašo nuostatas gavusi nustatytos formos asmens prašymą fondo valdyba per penkias darbo dienas kreipiasi į ES kompetentingą instituciją su prašymu patvirtinti šio asmens teisę perkelti pensines teises, apskaičiuoti ir į Fondo valdybos nurodytą sąskaitą pervesti atitinkamą lėšų sumą ir pateikti informaciją. Pareiškėjos prašymas buvo gautas 2013 m. liepos 2 d., todėl pagal Aprašo 12 p. nuostatas atsakovas į ES instituciją turėjo kreiptis per penkias darbo dienas – iki 2013 m. liepos 10 d. Nors raštas buvo parengtas ir išsiųstas dviem dienomis vėliau (2013 m. liepos 12 d.), teisėjų kolegija sprendė, jog šis dviejų dienų vėlavimas esmingai negalėjo turėti įtakos pareiškėjos teisėms, nes kaip jau buvo minėta, atsakymas į šį raštą iš Regionų Komiteto nebuvo gautas ir 2013 m. spalio 25 d. buvo išsiųstas raštas Europos Komisijai.

Teismas nesutiko su pareiškėjos nurodytu argumentu, jog atsakovas pažeidė Aprašo 8 p. numatytą terminą. Šis punktas yra Aprašo III skyriuje „Lėšų už Fonde arba Fonde ir Pensijų fonde asmens įgytas pensines teise pervedimas į ES institucijų pensijų sistemą“ ir reglamentuoja, ne terminus per kuriuos lėšos yra gaunamos iš ES institucijų, o atvejus ir terminus, per kuriuos yra vykdomi ES institucijų prašymai pervesti lėšas už asmens Fondo valdyboje įgytas pensines lėšas.

Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija darė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog siekdamas pareiškėjos pensijos perkėlimo nebuvo pakankamai aktyvus ir prašymą nagrinėjo netinkamai. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra jo atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindinės sąlygos, todėl kitų viešosios atsakomybės sąlygų nustatinėjimas neturi teisinės prasmės.

III. Pareiškėja G. P. su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

Nurodo, kad teismas, vertindamas skundo reikalavimus dėl žalos atlyginimo pagrįstumo, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, o dalies jų visai nevertino, be to, netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1762 patvirtinto ES institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensijų teisių išsaugojimo ir perkėlimo tvarkos aprašo nuostatas.

VSDFV Kauno skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais, suformuluotais atsiliepime į pareiškėjos skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui.

VSDFV atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais, suformuluotais atsiliepime į pareiškėjos skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl VSDFV Kauno skyriaus 2014 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. PE-SP8-3575 ir VSDFV 2014 m. gegužės 28 d. sprendimo Nr. (6.5) 1-4901 teisėtumo bei pagrįstumo, taip pat pareiškėjos teisės į turtinės žalos atlyginimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 11 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė. Pareiškėja šį teismo sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. vasario 22 d. nutartimi pareiškėjos skundą tenkino iš dalies: panaikino teismo sprendimą ir perdavė bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija minėtoje nutartyje nurodė, kad sutinka su atsakovų pozicija, jog nagrinėjamu atveju Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymas (toliau – Pensinių teisių perkėlimo įstatymas) yra specialusis įstatymas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas) atžvilgiu.

Teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad VSDFV Kauno skyrius pagrįstai bei teisėtai 2014 m. balandžio 9 d. sprendimu nurodė, kad pareiškėjai perskaičiuota pensija mokėtina nuo 2014 m. sausio 1 d. (kito mėnesio po lėšų gavimo VSDFV mėnesio pirma diena – Pensinių teisių perkėlimo įstatymo 11 str. 3 d.) bei padarė išvadą, kad VSDFV Kauno skyriaus 2014 m. balandžio 9 d. sprendimo dalis, kuria nuspręsta pareiškėjai pensiją skirti nuo 2014 m. sausio 1 d., yra teisėta bei pagrįsta. Tačiau teisėjų kolegija minėtoje 2016 m. vasario 22 d. nutartyje pažymėjo, kad teismas nesiėmė priemonių nustatyti, kad aptariamuose VSDFV Kauno skyriaus sprendimuose nurodyti pensijos dydžiai skiriasi tik dėl skirtingo trūkstamo iki pensijos amžiaus metų skaičiaus, nes į bylą nepateikti skaičiavimai, patvirtinantys susidariusį skirtumą.

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad turi būti visapusiškai ir išsamiai išnagrinėtos aplinkybės, lėmusios tokį pareiškėjai paskirtos pensijos dydį, todėl tik ištyrus papildomai surinktus įrodymus bei įvertinus pensijos dydžio apskaičiavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, būtų galima VSDFV Kauno skyriaus 2014 m. balandžio 9 d. sprendimą ir Fondo valdybos 2014 m. gegužės 28 d. sprendimą laikyti nesudarančiais pagrindo civilinei atsakomybei kilti sprendimais. Be to, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo pareiškėjos skundo pagrindą sudarančias aplinkybes, nes nepasisakė dėl skundo reikalavimo atlyginti turtinę žalą dėl Fondo valdybos pernelyg ilgo pareiškėjos prašymo nagrinėjimo, byloje nėra duomenų, kad Fondo valdyba išsiuntė 2013 m. liepos 12 d. raštą, nevertino, ar sprendžiant pareiškėjos pensinių teisių perkėlimo klausimą nebuvo pažeisti teisės aktų reikalavimai bei gero administravimo principas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Byloje nustatyta, kad VSDFV Kauno skyriaus 2014 m. balandžio 9 d. sprendimas ir VSDFV 2014 m. gegužės 28 d. sprendimas yra teisėti ir pagrįsti, o 2014 m. vasario 5 d. sprendimas, kuriuo pensija pareiškėjai buvo paskaičiuota nuo 2013 m. sausio 23 d., panaikintas pagrįstai. Ginčijamais sprendimais VSDFV Kauno skyrius apskaičiuodamas pareiškėjos pensiją, ir VSDFV narinėdamas skundą, veikė įstatymų nustatytose ribose, vadovavosi pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančiais teisės norminiais aktais, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, patvirtinančių žalos atsiradimą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, su nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada sutiktina.

Pirmiausia pažymėtina, kad netekto darbingumo pensijos dydis priklauso nuo asmens įgyto valstybinio socialinio draudimo stažo (toliau – stažas) trukmės ir tam tikrais laikotarpiais turėtų draudžiamųjų pajamų dydžio. Skiriant netekto darbingumo pensijas, į stažą įtraukiamas ne tik asmens faktiškai įgytas stažas, bet ir asmens iki jo senatvės pensijos amžiaus sukakties trūkstamas metų skaičius (Pensijų įstatymo 32 str. 3 d.). Pensijų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatytas senatvės pensijos amžius yra 65 metai, kurį G.

P. sukaks 2044 m. rugsėjo 14 d. Laikotarpis nuo teisės į netekto darbingumo pensiją nustatymo dienos, t. y. nuo tos dienos, nuo kurios pareiškėjai aukščiau nurodytais VSDFV Kauno skyriaus sprendimais buvo skiriama netekto darbingumo pensija (atitinkamai nuo 2013 m. sausio 23 d. ir nuo 2014 m. sausio 1 d.), iki pareiškėjos senatvės pensijos amžiaus sukakties, t. y. 2044 m. rugsėjo 14 d., ir sudaro trūkstamą iki senatvės pensijos amžiaus metų skaičių. 2014 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. PE_SP8-1499 G. P. netekto darbingumo pensija buvo paskirta nuo 2013 m. sausio 23 d., trūkstamas iki senatvės pensijos amžiaus metų skaičius apskaičiuotas laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 23 d. iki 2044 m. rugsėjo 14 d. sudarė 31 metus 7 mėnesius 21 dieną (31,6417). 2014 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. PE_SP8-3575 netekto darbingumo pensija G.

P. buvo skiriama nuo 2014 m. sausio 1 d., t. y. pirmosios kito mėnesio po lėšų gavimo Fonde mėnesio dienos (Pensinių teisių perkėlimo įstatymo 11 str. 3 d.). Trūkstamas iki senatvės pensijos amžiaus metų skaičius buvo skaičiuojamas laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2044 m. rugsėjo 14 d. ir sudarė 30 metų 8 mėnesius 13 dienas (30,7028), t. y. 11 mėnesių 8 dienomis (0,9389) mažesnis nei skiriant netekto darbingumo pensiją 2014 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. PE_SP8-1499. Būtent dėl šio susidariusio 11 mėnesių 8 dienų skirtumo, t. y. 0,9389 mažesnio nei skiriant netekto darbingumo pensiją 2014 m. vasario 5 d. sprendimu trūkstamo iki senatvės pensijos amžiaus metų skaičiaus pareiškėjos stažas pensijai skirti 2014 m. vasario 5 d. sprendime sudarė 41,0218 (9,3801 pareiškėjos įgytas stažas + 31,6417 trūkstamas stažas paskaičiuotas laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 23 d. iki 2044 m. rugsėjo 14 d.), o 2014 m. balandžio 9 d. sprendime stažas pensijai skirti buvo 40,0829 (9,3801 pareiškėjos įgytas stažas + 30,7028 trūkstamas stažas paskaičiuotas laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2044 m. rugsėjo 14 d.).

Netekto darbingumo pensija, turintiems teisę gauti šią pensiją asmenims, apskaičiuojama sudedant pagrindinę ir papildomą netekto darbingumo pensijos dalis (Pensijų įstatymo 32 str. 1 d.). Pareiškėja yra netekusi 75 – 100 procentų darbingumo. Asmenų, netekusių 75-100 procentų darbingumo, pagrindinė netekto darbingumo pensijos dalis lygi 150 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos (toliau – bazinė pensija) (Pensijų įstatymo 32 str. 2 d.). Bazinės pensijos dydį tvirtina Vyriausybė Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos teikimu (Pensijų įstatymo 13 str. 2 d.). Vyriausybė 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 703 nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. patvirtino 360 Lt bazinės pensijos dydį. Tokio dydžio bazinės pensijos dydis galiojo nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d. Papildoma netekto darbingumo pensijos dalis asmenims, turintiems valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo, įgyto dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu tik po 1994 metų, apskaičiuojama pagal formulę 0,005 x S x K x D (Pensijų įstatymo 24 str. ir 32 str. 3 d.). Joje: S – viso asmens stažo, įgyto dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu (Pensijų įstatymo 8 str. 2 ir 3 dalys) ir įskaityto asmeniui trūkstamo iki jam nustatyto senatvės pensijos amžiaus metų skaičiaus, suma. Į asmens stažą po 1995 m. sausio 1 d. visi kalendoriniai metai įskaitomi, jei asmens uždarbis ir kitos pajamos, nuo kurių buvo įmokėtos ar turėjo būti įmokėtos privalomos valstybinio socialinio draudimo įmokos, per kalendorinius metus yra ne mažesnis už minimalaus darbo užmokesčio per visus tų metų mėnesius sumą. Priešingu atveju tų metų stažas laikomas proporcingai mažesniu (Pensijų įstatymo 9 str. 1 d.). K – asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas po 1994 m. sausio 1 d., kuris apskaičiuojamas kaip svertinis metinių koeficientų vidurkis pagal visus, įskaitytus į stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, metus po 1994 m. sausio 1 d. (Pensijų įstatymo 19 str. 1 ir 2 d.) D – Vyriausybės patvirtintos einamųjų metų draudžiamosios pajamos (16 str. 1 d.). Vyriausybė 2008 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 703 nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. patvirtino 1488 Lt dydžio einamųjų metų draudžiamąsias pajamas. Tokio dydžio einamųjų metų draudžiamosios pajamos galiojo nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.

Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad 2014 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. PE_SP8-1499 paskirtos netekto darbingumo pensijos papildoma dalis apskaičiuota pagal formulę yra 0,005 x 41,0218 x 5,000 x 1488=1526,01 Lt, o 2014 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. PE_SP8-3575 paskirtos netekto darbingumo pensijos - 0,005 x 40,0829 x 5,000 x 1488=1491,08 Lt. Būtent šių trūkstamo stažo dydžių skirtumas ir lėmė papildomos pensijos dalies skirtumus (t.y. 1526,01 Lt ir 1491,08 Lt) bei atitinkamai 2014 m. vasario 5 d. ir 2014 m. balandžio 9 d. sprendimais paskirtų pensijų skirtumus. Taigi, G. P. VSDFV Kauno skyriaus 2014 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. PE_SP8-1499 nuo 2013 m. sausio 23 d. paskirtos netekto darbingumo pensijos ir 2014 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. PE_SP8-3575 nuo 2014 m. sausio 1 d. paskirtos netekto darbingumo pensijos dydžiai skiriasi, kadangi skiriasi G. P. faktiškai įgyto stažo ir trūkstamo iki senatvės pensijos amžiaus stažo sumos, kurios yra nevienodos dėl Pensijų įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apskaičiuoto trūkstamo iki senatvės pensijos amžiaus metų skaičiaus.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą, įvertino byloje esančią medžiagą ir padarė teisingą išvadą, kad skundžiami VSDFV Kauno skyriaus ir Fondo valdybos sprendimai yra pagrįsti objektyviais duomenimis, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, sprendimuose tinkamai įvertintos faktinės netekto darbingumo pensijos skyrimo pareiškėjai aplinkybės ir tinkamai pritaikytos minėtus teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos.

P. P. teisių perkėlimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, ES institucijose įgytos pensinės teisės perkeliamos, kai Fondo valdyba gauna iš ES kompetentingos institucijos lėšas už ES institucijų pensijų sistemoje asmens įgytas pensines teises ir informaciją apie jo darbo ES institucijose laikotarpius, už kuriuos pervedamos lėšos. Pensinių teisių perkėlimo įstatymo 11 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta, kad jeigu asmuo, gaunantis valstybinę socialinio draudimo pensiją, ES institucijų pensijų sistemoje įgytas pensines teises perkelia į Valstybinio socialinio draudimo fondą (toliau – Fondas), Pensijų įstatymo nustatyta tvarka jis įgyja teisę kreiptis dėl šios pensijos skyrimo iš naujo – tokiu atveju valstybinė socialinio draudimo pensija skiriama iš naujo Pensijų įstatymo nustatyta tvarka ir terminais, bet ne anksčiau kaip nuo kito mėnesio po lėšų gavimo Fonde mėnesio pirmos dienos. Pareiškėja nuo 2005 m. gegužės 16 d. iki 2007 m. gegužės 15 d. dirbo ES institucijoje Belgijoje. Fondo valdyba lėšas iš Europos Komisijos už pareiškėjos Europos Sąjungos institucijų pensijų sistemoje įgytas pensines teises gavo 2013 m. gruodžio 18 d., taigi pareiškėja teisę į netekto darbingumo pensijos perskaičiavimą įgijo 2013 m. gruodžio 18 d. Todėl VSDFV Kauno skyriaus 1-asis pensijų skyrius 2014 m. balandžio 9 d. sprendimu Nr. PE_SP8-3575, vadovaudamasis aukščiau minėtomis įstatymų nuostatomis, paskyrė pareiškėjai netekto darbingumo pensiją iš naujo nuo 2014 m. sausio 1 d.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, VSDFV Kauno skyriaus 2014 m. balandžio 9 d. sprendimas ir VSDFV 2014 m. gegužės 28 d. sprendimas nesudaro pagrindo kilti civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį. Administracinėje byloje taip pat nenustatyta ir kitų neteisėtų VSDFV veiksmų nagrinėjant pareiškėjos prašymą dėl pensinių teisių perkėlimo. Šiuo aspektu teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, ir konstatuoja, kad teismas teisingai nustatė nagrinėjamai bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, pasisakė visais esminiais klausimais, kuriuos savo skunde buvo nurodžiusi pareiškėja ir atsiliepime į skundą išdėstę atsakovai. Todėl nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo spręsti dėl pareiškėjos prašomo priteisti turtinės žalos atlyginimo.

Atsižvelgusi į nustatytas faktines aplinkybes ir nagrinėjamoje byloje aktualų teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės tinkamai aiškinęs ir taikęs teisės normas, įvertinęs visas bylai svarbias faktines aplinkybes, priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos G. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Ričardas Piličiauskas

Skirgailė Žalimienė