2022-03-18 Nr. AB-6335-3-62-3-02990-2021-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1625-756/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02990-2021-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis B. M. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas, atsakovas) 2021 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. 21S32757 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. 6K-1617 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Skunde pareiškėjas nurodė:

3. Pareiškėjas gyveno (duomenys neskelbtini), kuriame yra keletas musulmonų religinių bendruomenių, iš kurių vienai, vadinamai (duomenys neskelbtini), priklauso ir jis pats. Šios bendruomenės vadovas yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, sužinojęs, jog (duomenys neskelbtini) blogai elgiasi su žmonėmis, laiko juos nehumaniškomis sąlygomis, apie tai pradėjo dalintis savo „Facebook“ paskyroje. Pareiškėjas buvo aktyvus religinio lyderio kritikas, politinės opozicijos aktyvistas. Dėl šių priežasčių jis sulaukė grasinimų telefonu, buvo užpultas, tuomet nusprendė pašalinti savo „Facebook“ paskyrą, tačiau grasinimai nesiliovė, asmenys net atvyko pas pareiškėją į namus. Pareiškėjas kreipėsi į policiją, tačiau rimtos pagalbos nesulaukė, nes jo šalyje religiniai lyderiai turi didelę galią ir įtaką valstybinėms institucijoms, todėl niekas nesiima prieš juos veiksmų. Po antrojo grasinimo 2020 m. gruodžio mėn. pareiškėjas pabėgo iš šalies į (duomenys neskelbtini), o 2021 m. vasario mėn. iš (duomenys neskelbtini) išvyko į (duomenys neskelbtini), kurioje nenorėjo pasilikti dėl rasizmo. Norėdamas saugumo išvyko į Lietuvos Respubliką.

4. Pareiškėjas bijo dėl galimo smurto dėl religinių motyvų. Pareiškėjo pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, kad (duomenys neskelbtini) yra paplitę nužudymai dėl religinių motyvų ir kyla reali grėsmė pareiškėjo sveikatai bei gyvybei. Aplinkybė, kad pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą, arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės.

5. Migracijos departamentas nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, išsiųsti jį į kilmės valstybę ir uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjo prašymą, nesurinko visos aktualios kilmės valstybės informacijos. Nesutikdamas su Departamento Sprendimu, pareiškėjas skundė jį nustatyta ikiteismine tvarka. Departamento skundų dėl prieglobsčio sprendimų Komisija pareiškėjo skundą atmetė ir vertino, kad ginčijamame Sprendime padarytos teisingos ir pagrįstos išvados.

6. Pareiškėjo skundo nagrinėjimo ikiteismine tvarka Komisijoje metu turėjo būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jo išklausymas. Pareiškėjas prašė Departamento skundo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinamas pareiškėjo teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas. Nepaisant to, kad skundo nagrinėjimo procedūra yra ikiteisminė, asmens teisė būti išklausytam negali būti paneigta. Būtinumas sudaryti prieglobsčio prašytojui teisę būti išklausytam yra fundamentali skaidraus ir teisingo proceso garantija.

7. Migracijos departamentas, spręsdamas dėl pareiškėjo išsiuntimo, nepagrįstai rėmėsi 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115/EB) 7 straipsnio 4 dalies išimtimi. Taip pat Departamentas nepagrįstai ir neproporcingai taikė pareiškėjui maksimalų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą.

8. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

9. Atsiliepime į skundą atsakovas nurodė:

10. Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų.

11. Departamentas vertino, kad pareiškėjo pasakojimui trūksta konkrečių detalių ir tikslumo, o tam tikri pasakojimo epizodai yra improvizacinio pobūdžio. Pasakodamas istoriją apie grasinimus pareiškėjas nurodė, kad buvo grasinama skambučiais, žinutėmis, taip pat buvo ateita į pareiškėjo namus, tačiau į patikslinančius klausimus, ar sulaukė grasinančių žinučių ir skambučių po išvykimo iš (duomenys neskelbtini), pareiškėjas atsakė, kad nesulaukė, nes grasintojai nežinojo jo dabartinio adreso. Pareiškėjas negalėjo parodyti vaizdų, kuriuos tariamai įkėlė į „Facebook“ paskyrą, nes (duomenys neskelbtini) pametė telefoną. Departamentas padarė išvadą, kad pareiškėjo pasakojimas apie kilmės šalyje kilusias problemas nėra patikimas. Tikėtina, kad siekdamas pagrįsti savo prašymą pareiškėjas referavo į atviruose šaltiniuose pateikiamą informaciją apie įvykius jo kilmės šalyje. Remiantis tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija, pareiškėjas ne itin orientuojasi muridų brolijos tikėjime ir hierarchijoje.

12. Departamentas sprendė, kad tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindžia prielaidos, jog dėl individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas, t. y. jis tinkamai nepagrindė savo prašymo suteikti prieglobstį ir jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

13. Departamentas taip pat nusprendė nesuteikti pareiškėjui papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Pareiškėjas be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, nenurodė jam tariamai kylančių grėsmių, dėl to nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Pareiškėjas teigė atvykęs iš šalies sostinės (duomenys neskelbtini), kuri yra (duomenys neskelbtini) regione ir nesiriboja su (duomenys neskelbtini) regionu, kuriame nuo 1991 m. tebevyksta vidaus ginkluotas konfliktas, taigi pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

14. Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nesuteikė pareiškėjui termino savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį ir nusprendė jį išsiųsti iš Lietuvos, nes buvo pagrindas manyti, jog pareiškėjas, siekdamas išvengti grąžinimo, gali pasislėpti.

15. Departamentas draudimo atvykti laikotarpį pareiškėjui nustatė atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

16. Departamento sudaryta Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas buvo būtinas. Tokių aplinkybių skunde neįvardijo ir pats pareiškėjas. Vien tai, kad pareiškėjo skundas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nesant jokių objektyvių duomenų apie tai, kad tam tikros reikšmingos bylos aplinkybės dėl šios priežasties liko neįvertintos, nesudaro pagrindo vertinti, kad ginčijamas Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

II. 17. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. vasario 7 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pakeitė Migracijos departamento 2021 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. 21S32757 rezoliucinės dalies 3 punktą ir išdėstė jį taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; atitinkamai pakeitė Komisijos 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimo Nr. 6K-1617 dalį; kitą skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

18. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas vadovavosi Įstatymo 86, 87, 133 straipsniais, Konvencijos 1 straipsnio A dalimi, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 99, 222 punktais, Direktyvos 2008/115/EB 6, 7 straipsniais, Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (toliau – ir Tvarka), 5 punktu.

19. Teismas nustatė, jog pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad siekia prieglobsčio, nes (duomenys neskelbtini) nėra saugu gyventi. Pareiškėjas yra teisės studentas, teisė jam labai patinka ir jis kovoja už teisingumą. Pareiškėjo kilmės valstybėje religiniai vadovai blogai elgėsi su paprastais žmonėmis, todėl jis vaizdo įrašus ir nuotraukas apie tai viešindavo socialiniame tinkle „Facebook“. Dėl šios veiklos pareiškėjui (duomenys neskelbtini) bendruomenės religinio lyderio (duomenys neskelbtini) pasekėjai grasino žinutėmis ir skambučiais. Daugelį „Facebook“ įrašų pareiškėjas ištrynė, vėliau ištrynė ir pačią paskyrą. Dėl gautų grasinimų pareiškėjas kreipėsi į policiją, kuri nieko nedarė ir jam nepadėjo, nes religiniai lyderiai (duomenys neskelbtini) yra labai įtakingi. Apklausos metu nustatyta, kad pareiškėjas yra musulmonas, nepriklauso jokiai politinei partijai, su savimi neturėjo paso, kurį teigė pametęs (duomenys neskelbtini) miške. 2020 m. gruodžio mėn. pareiškėjas pabėgo iš savo šalies į (duomenys neskelbtini), o 2021 m. vasario mėn. iš (duomenys neskelbtini) išvyko į (duomenys neskelbtini). Išvykus iš (duomenys neskelbtini) daugiau jam niekas negrasino. (duomenys neskelbtini) pasilikti nenorėjo dėl rasizmo.

20. Vertindamas nustatytas faktines aplinkybes teismas padarė išvadą, kad Departamentas pagrįstai sprendė, jog prieglobsčio prašytojo pasakojimas apie dalyvavimą protestuose buvo abstraktus, nedetalus, nenuoseklus, pareiškėjas nesileido į detales, vengė tikslių, konkrečių atsakymų, jo atsakymai buvo bendro pobūdžio, todėl pasakojimas apie patirtą grasinimą kelia dvejonių dėl jo tikrumo, pateikti duomenys negali būti pripažinti patikimais ir laikomi nustatytais faktais. Departamentas nenustatė galimų grėsmių pareiškėjo kilmės valstybėje, o ir pats pareiškėjas nurodė, kad kilmės valstybėje nebuvo patyręs persekiojimo, nes po grasinimų socialiniuose tinkluose nebesireiškė, iš socialinių tinklų pašalino informaciją, išvyko į (duomenys neskelbtini) ir daugiau jokių grasinimų nesulaukė. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad prieglobsčio prašytojas buvo protestų organizatorius ar aktyvus protestų dalyvis, vaidinęs svarbų vaidmenį protestuose, nenustatyta, kad jis būtų areštuotas ar neteisėtai sulaikytas. Prieglobsčio prašytojas taip pat nėra pažeidžiamas asmuo, jis yra darbingo jauno amžiaus vyras. Prieglobsčio prašytojas visą gyvenimą praleido (duomenys neskelbtini), jam pažįstami vietiniai papročiai ir kultūra.

21. Teismo nuomone, pareiškėjo pagrindinė išvykimo iš kilmės valstybės priežastis buvo prastos gyvenimo sąlygos kilmės valstybėje, t. y. ekonominės priežastys. Teismas pažymėjo, jog ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta persekiojimui dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Departamentas tyrimo metu nenustatė persekiojimo, t. y. nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą prielaidai, jog prieglobsčio prašytojui jo gyvenamojoje vietoje grėstų ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Pareiškėjas apklausų metu vienintele priežastimi, dėl ko galėtų patirti persekiojimą, nurodė kritiškus pasisakymus bei nuotraukų ir vaizdo įrašų platinimą socialiniame tinkle. Be to, Departamentas tyrimo metu nerado ir pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad jam buvo grasinama, jog jis buvo persekiojamas ar kažkaip diskriminuojamas.

22. Teismas sprendė, kad pareiškėjo pasakojimas apie bendrą grėsmę (duomenys neskelbtini) nesudaro pagrindo tai vertinti kaip persekiojimą kilmės valstybėje, kas sudarytų pagrindą taikyti Įstatymo nuostatas dėl prieglobsčio suteikimo. Departamentas tokiai išvadai pagrįsti surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, taip pat įvertino pareiškėjo padėtį jo kilmės valstybėje. Teismas sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti.

23. Įvertinęs surinktą informaciją teismas sprendė, jog nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių prieglobsčio prašytojui gresia pavojus dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. (duomenys neskelbtini) pietvakarinėje dalyje, (duomenys neskelbtini), vidaus ginkluotas konfliktas tarp (duomenys neskelbtini) vyriausybinių pajėgų ir nevalstybinės ginkluotos grupuotės (duomenys neskelbtini) tebevyksta, tačiau paskutinė pareiškėjo gyvenamoji vietovė (duomenys neskelbtini) ir regionas net nesiriboja su (duomenys neskelbtini) regionu. Pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje, (duomenys neskelbtini) regione, jokio ginkluoto konflikto nevyksta, tai nėra riziką didinantis veiksnys, beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Teismas sprendė, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytų kriterijų ir jam pagrįstai nesuteikta papildoma apsauga.

24. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kuriais jis nesutiko su Sprendimo dalimi, kuria nuspręsta uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus, teismas nurodė, kad Sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką taikant maksimalų terminą, t. y. penkerius metus. Teismo nuomone, atsakovo nustatytas terminas negali būti laikomas proporcingu, adekvačiu ir protingu, todėl yra keistinas, nustatant, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

25. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo keisti Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos dienos.

26. Atsakydamas į pareiškėjo argumentą dėl žodinio Komisijos sprendimo nagrinėjimo, teismas pažymėjo, jog pagal Tvarkos aprašo 222 punkte įtvirtintą bendrą taisyklę, sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas ikiteismine tvarka vyksta rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Atsižvelgus į šias Tvarkos aprašo nuostatas, pareiškėjo prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Komisijai nebuvo privalomas. Pareiškėjas savo skunde nenurodė, o Komisija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negalėjo būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas buvo būtinas.

III. 27. Pareiškėjas B. M. apeliaciniame skunde su Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 7 d. sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – visiškai tenkinti jo skundą. Pareiškėjas taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

28. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo:

29. Nagrinėjamu atveju Departamentas nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį yra įrodytas. Migracijos departamentas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribodamas bendru, abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertindamas asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribodamas nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrindamas įrodymų visapusiško ištyrimo. Teismas šių reikšmingų procedūrinių ir procesinių trūkumų neištaisė, neišsamiai išnagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir išimtinai rėmėsi tik Departamento surinka informacija apie pareiškėjo kilmės šalį, neatliko gilesnės analizės.

30. Pareiškėjui prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikti nepagrįstai. Pareiškėjo pasakojimas patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) siejamas su nusikaltimais prieš jaunuolius, kurie buvo kankinami, patyrė smurtą. Jaunuoliai buvo laikomi nehumaniškomis sąlygomis, tamsoje, o tai yra tam tikra specifinė informacija, kurios žiniasklaida neskelbė ir Departamentas apie tai nenurodė. Iš to galima daryti išvadą, jog pareiškėjas iš tiesų talpino tam tikrus įrašus savo „Facebook“ paskyroje ir žinojo informaciją, kuri nebuvo paviešinta visuomenei.

31. Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymo ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios, būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

32. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas jam kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

33. Atsiliepime į apeliacinį skundą Migracijos departamentas prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

34. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodo:

35. Asmeninio pobūdžio konfliktas su nevalstybiniu subjektu savaime nesąlygoja tarptautinės apsaugos suteikimo būtinybės. Tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindė prielaidos, jog dėl individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas, t. y. jis tinkamai nepagrindė savo prašymo suteikti prieglobstį ir jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

36. Tyrimo metu taip pat nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės, t. y. nenustatyta, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, todėl jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje ((duomenys neskelbtini) mieste) ginkluotas konfliktas nevyksta, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

37. Migracijos departamentas surinko kilmės valstybės informaciją, kuri nepatvirtina, kad (duomenys neskelbtini) valdžios institucijos nesiima jokių veiksmų prieš religinius vadovus, kadangi remiantis tarptautinių organizacijų ataskaitomis, visoje šalyje (duomenys neskelbtini) mokyklose fiksuojami pažeidimai prieš vaikus ir jaunuolius, vietos valdžia apie tai žino ir palaipsniui imasi priemonių. Valdžia vis ruošia griežtesnius įstatymus, vyksta nusižengusių Korano mokytojų suėmimai ir teismai. 2020 m. gruodžio mėnesį, prieš pat pareiškėjo išvykimą iš šalies, apie pažeidimus ir (duomenys neskelbtini) mokytojų sulaikymus (būtent (duomenys neskelbtini) centruose) rašė vietos žiniasklaida, todėl tikėtina, kad prieglobsčio prašytojas būtent šia informacija ir grindė savo prieglobsčio prašymą.

38. Pareiškėjas nepateikė atsakovo ir teismo išvadas galinčių paneigti argumentų arba įrodymų, o deklaratyvūs jo apeliacinio skundo teiginiai, kad teismas netinkamai išnagrinėjo jo skundą, vertintini išimtinai kaip jo pasirinkta gynybinė pozicija ir nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, užtikrinant vertėjo į / iš prancūzų kalbą dalyvavimą teismo posėdyje.

40. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teismų praktikoje, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; 2016 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016 ir kt.).

41. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta ir apeliaciniame skunde. Bylos proceso šalių pozicija ir iš esmės visos nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės yra aiškiai išdėstyti raštu pateiktuose į bylą procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės ir nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, taip pat ir apeliaciniame skunde. Pabrėžtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina ir bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

42. Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. 21S32757, kuriuo Departamentas atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą, taip pat nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, bei Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. 6K-1617, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl Migracijos departamento Sprendimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

43. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pakeitė Migracijos departamento Sprendimu taikytą 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą į 3 metus. Teismas vertino, kad pagrindinė pareiškėjo išvykimo iš kilmės valstybės priežastis buvo prastos gyvenimo sąlygos kilmės valstybėje, t. y. ekonominės priežastys. Pareiškėjo pasakojimas apie bendrą grėsmę (duomenys neskelbtini) nesudarė teismui pagrindo tai vertinti kaip persekiojimą kilmės valstybėje. Teismas sprendė, jog nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių prieglobsčio prašytojui gresia pavojus dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

44. Apeliaciniame skunde pareiškėjas tvirtina, kad teismas netinkamai vertino jo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Pareiškėjo teigimu, teismas neišsamiai išnagrinėjo jo nurodytas aplinkybes ir rėmėsi tik Departamento surinkta informacija apie pareiškėjo kilmės šalį, tačiau neatliko gilesnės analizės.

45. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

46. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamoje byloje klausimas iš esmės kilo dėl pareiškėjo individualios situacijos vertinimo prieglobsčiui suteikti (Įstatymo 86 ir 87 straipsniai). Lietuvos Respublikoje prieglobstis suteikiamas suteikiant pabėgėlio statusą (Įstatymo 86 str.) arba papildomą apsaugą (Įstatymo 87 str.).

47. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

48. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

49. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr. 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

50. Pareiškėjas nurodė, jog kilmės valstybėje nesutarė su vietos religiniais lyderiais, nepritarė jų veiksmams ir su jų veikla susijusią informaciją publikavo socialiniuose tinkluose. Pareiškėjas sulaukė grasinimų, tačiau vietos kompetentingos institucijos deramai klausimo netyrė, nes religiniai lyderiai yra įtakingi visuomenėje ir valstybėje.

51. Teisėjų kolegija, vertindama byloje nustatytas faktines aplinkybes, pažymi, jog būtina sąlyga suteikiant prieglobsčio prašytojui prieglobstį Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 86 straipsnį yra „visiškai pagrįstos baimės“ būti persekiojamam dėl priežasčių, įtvirtintų Konvencijos 1 straipsnio A dalyje (rasė, religija, priklausymas socialinei grupei ar politiniai įsitikinimai), egzistavimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtinta „visiškai pagrįstos baimės“ samprata apima ne vien baimę kaip dvasinę būseną ir subjektyvią būklę, tačiau ir objektyvų baimės pobūdį, t. y. baimė turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Todėl „visiškai pagrįstos baimės“ sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr. 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje eA-3587-1062/2021).

52. Vertindama pareiškėjo nurodytą baimę būti persekiojamam dėl religinių lyderių atžvilgiu kritiškos medžiagos platinimo socialiniuose tinkluose, teisėjų kolegija pažymi, jog ši pareiškėjo baimė ir subjektyvi būsena gali būti laikytina „visiškai pagrįsta“ tik tuo atveju, jei bus, visų pirma, sąlygota Įstatymo 86 straipsnyje įtvirtintų „konvencinių“ kriterijų bei pagrįsta objektyvių veiksnių, konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3615-789/2021; 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3776-415/2021).

53. Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas tyrimo metu nenustatė persekiojimo, t. y. nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą prielaidai, jog prieglobsčio prašytojui jo gyvenamojoje vietoje grėstų ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Migracijos departamentas pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir pasakojimą prieglobsčio prašymo byloje vertino kaip stokojančias konkrečių detalių ir tikslumo, tam tikruose epizoduose pasakojimą vertino kaip akivaizdžiai improvizacinį. Prieglobsčio prašytojo istorija nebuvo nei pagrįsta kitais (be pasakojimų) įrodymais, nei savaime sklandi, dėl to nėra tikėtina. Be to, pareiškėjo veikla (religinių lyderių atžvilgiu kritiškos medžiagos platinimas socialiniuose tinkluose) nėra vertintina kaip aktyvi ir reikšminga, dėl kurios pagal byloje nustatytas aplinkybes pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje visiškai pagrįstai galėtų kilti persekiojimo grėsmė. Atsakovui kilo pagrįstų abejonių, ar pareiškėjas iš tiesų yra susipažinęs su religinės bendruomenės lyderių veikla ir turėjo jos atžvilgiu konstruktyvios kritikos. Pasakojimo metu pareiškėjas iš esmės pristatė bendrą situaciją jo kilmės valstybėje, vidinius religinių grupių nesutarimus, tačiau iš šių duomenų nebuvo galimybės įvertinti pareiškėjui kylančios individualaus pobūdžio grėsmės. Iš esmės su šiomis atsakovo išvadomis sutiko ir pirmosios instancijos teismas, pabrėžęs, jog tikrieji prieglobsčio prašymo motyvai yra ekonominio pobūdžio, grindžiami bendra situacija valstybėje, ne individualiu persekiojimu ir Įstatyme numatytais pagrindais.

54. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje pateiktą medžiagą, sutinka su atsakovo ir teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjo individuali situacija atitinka „visiškai pagrįstos baimės“ objektyvųjį pobūdį. Pareiškėjo nurodytos priežastys (religinių lyderių atžvilgiu kritiškos medžiagos platinimas socialiniuose tinkluose ir dėl to gauti grasinimai) neprilygsta „persekiojimui“, o bendra saugumo padėtis per se (savaime) nesąlygoja individualios persekiojimo rizikos. Be to, pareiškėjo nurodyta veikla neatitinkanti Įstatymo 86 straipsnyje ir Konvencijos 1 straipsnio A dalyje įtvirtintų pagrindų, pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti į kilmės valstybę vertintina kaip išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, todėl pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

55. Atsakydama į pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius, jog Departamentas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam atliko paviršutiniškai, o pirmosios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes, neatliko išsamesnės analizės bei išimtinai rėmėsi tik Departamento surinka informacija apie pareiškėjo kilmės šalį, teisėjų kolegija pažymi, jog tam, kad tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, Departamentas turi surinkti informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę ir tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti pareiškėjo norimais aspektais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2551-624/2021). Be to, kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, Migracijos departamentas rinko informaciją pagal pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvus ir apie bendrą saugumo padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje, kuri nepatvirtino prieglobsčio suteikimo pareiškėjui būtinybės. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo, kokia konkrečiai naujausia ir tiksliausia kilmės valstybės informacija paneigia bendrą saugumo padėtį (duomenys neskelbtini) ir jo gyvenamojoje vietoje. Teisėjų kolegija vertina, jog nėra pagrindo išvadai, kad Migracijos departamentas pažeidė pareigą individualiai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti prašymą suteikti tarptautinę apsaugą ir įvertinti individualias atvejo aplinkybes. Byloje esantys duomenys apie situaciją kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis.

56. Pareiškėjas argumentus dėl papildomos apsaugos suteikimo grindė iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, todėl pagrįstai, vadovaujantis Įstatymo 87 straipsnio nuostatomis, jam nesuteikta papildoma apsauga. Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Pareiškėjo kilmės šalyje, jo gyvenamojoje vietovėje ((duomenys neskelbtini) regione) nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio, vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus. Todėl pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

57. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad panaikinus Migracijos departamento Sprendimo dalis, kuriomis pareiškėjui atsisakyta suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą, turi būti panaikintos ir Sprendimo dalys, kuriomis pareiškėjas išsiųstas į (duomenys neskelbtini) ir jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjui nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas, todėl atitinkamai pakeitė Sprendimo dalį ir nustatė, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Taip pat teismas vertino, kad atsakovas pagrįstai į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvedė perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėjas nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių šias pirmosios instancijos teismo išvadas, tokių aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija, todėl ši sprendimo dalis paliekama nepakeista.

58. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas Sprendimo ir Komisijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, įvertino tiek Migracijos departamento, tiek ir pareiškėjo argumentus, teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, nenukrypo nuo šio pobūdžio bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio B. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė