2025-02-19 Nr. AB-3011-3-61-3-05545-2024-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-154-502/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05545-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 53.4; 57.2.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ugdymo NT Riešė“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ugdymo NT Riešė“ skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ugdymo NT Riešė“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovas, Administracija) per 10 darbo dienų išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. rugpjūčio 7 d. prašymą „Dėl prisijungimo sąlygų pakeitimo“ (toliau – ir Prašymas), išduodant patikslintas mokyklos prisijungimo sąlygas pagal Prašyme nurodytas aplinkybes, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Atsakovas atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą. Atsakovas išdėstė nesutikimo su pareiškėjo skundu argumentus, be kita ko, kad pareiškėjui buvo puikiai žinomos priežastys, dėl kurių Administracija laiku nepateikė atsakymo į Prašymą, t. y. tarp šalių ir kitų derinančių institucijų vyko derybos dėl pareiškėjui anksčiau išduotų prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų įgyvendinimo ir (ar) keitimo galimybių, o Administracija 2024 m. spalio 10 d. raštu Nr. A33(1)-11822 informavo pareiškėją, kad šiuo metu prisijungimo sąlygos negali būti pakeistos, pakartotinai prie šio klausimo bus galima grįžti priėmus bendrą susitarimą su akcine bendrove „Via Lietuva“.

Pareiškėjas 2024 m. lapkričio 7 d. pateikė pareiškimą dėl skundo atsisakymo ir prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas teigė, kad, pradėjus bylą, 2024 m. spalio 10 d. buvo pateiktas atsakymas į Prašymą, t. y. pareiškėjo prašymas pakeisti anksčiau išduotas prisijungimo sąlygas, panaikinant reikalavimą dėl perspektyvinio kelio projektavimo ir naudojimo, buvo įvykdytas. Administracijai įvykdžius pareiškėjo skunde nurodytą reikalavimą, byloje neliko ginčo. Be to, pareiškėjas tvirtino, kad jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes jo reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai jis kreipėsi į teismą. Priešingas situacijos aiškinimas būtų neproporcingas ir pažeistų teisėtų lūkesčių principą. Šiuo atveju pareiškėjas atsisakė skundo dėl to, kad atsakovas geruoju įvykdė jo reikalavimą, o atsakovas neginčijo šios aplinkybės.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 18 d. nutartimi priėmė pareiškėjo UAB „Ugdymo NT Riešė“ atsisakymą nuo skundo ir nutraukė administracinę bylą, bet netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjo atsisakymas nuo skundo yra priimtinas, o administracinė byla nutrauktina. Teismas ginčo šalims išaiškino bylos nutraukimo pasekmes (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 104 str. 3 d.).

Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pažymėjo, kad Administracija atsakymą į Prašymą pateikė 2024 m. spalio 10 d. rašte Nr. A33(1)-11822. Pareiškėjas skundą padavė 2024 m. spalio 7 d., tačiau skundas buvo priimtas ir administracinė byla iškelta 2024 m. spalio 16 d. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi ir teismų praktika (be kita ko, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-210-602/2019, 2019 m. birželio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-388-520/2019), konstatavo, jog atsakovas atsakymą pareiškėjui pateikė tuo metu, kai skundas nebuvo priimtas ir pagal skundą nebuvo užvesta administracinė byla. Kadangi atsakovas išnagrinėjo Prašymą ir pateikė atsakymą 2024 m. spalio 10 d., t. y. dar prieš teismui priimant skundą (skundas priimtas 2024 m. spalio 16 d.), šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas nurodė, jog šioje situacijoje nėra aktualios ABTĮ 40 straipsnio 2 dalies nuostatos, nes ši situacija skiriasi tuo, kad, kaip minėta, atsakovas pareiškėjo reikalavimą patenkino dar iki skundo priėmimo ir administracinės bylos iškėlimo teisme.

III. Pareiškėjas UAB „Ugdymo NT Riešė“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutarties dalį, kurioje buvo atmestas pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ir šį klausimą išspręsti iš esmės, t. y. priteisti pareiškėjui 1 542,75 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjas teigia, kad teismo atsisakymas priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą yra nepagrįstas ir nesuderinamas su teismų praktika. Atsakovas de facto (faktiškai) pareiškėjo reikalavimą patenkino tik po pareiškėjo pasikreipimo į teismą, todėl šiuo atveju vadovautinasi ABTĮ 40 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Pareiškėjas kreipėsi į teismą išimtinai dėl atsakovo neveikimo, t. y. atsakovas turėjo priimti Sprendimą dėl Prašymo per 20 darbo dienų (iki 2024 m. rugsėjo 5 d.), bet to nepadarė. Taigi, pareiškėjas, kreipdamasis į teismą 2024 m. spalio 7 d., bylinėjimosi išlaidas patyrė tik dėl to, kad atsakovas laiku neatliko įstatyme jam numatytų pareigų. Pareiškėjo nuomone, skundžiamą teismo nutartį palikus nepakeistą, būtų suformuotas pavojingas precedentas, kai atsakovas galėtų nevykdyti savo tiesioginių funkcijų įstatyme numatytais terminais, o pareiškėjas vengtų kreiptis į teismą, nes, atsakovui patenkinus jo prašymą, jis nebegalėtų gauti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti pareiškėjo atskirąjį skundą.

Atsakovas sutinka su teismo išvadomis ir jų motyvais. Atsakovas tvirtina, kad šiuo atveju negalima vertinti, jog pareiškėjo reikalavimas buvo patenkintas geruoju, nes atsakymas, kurio pageidavo pareiškėjas, buvo pateiktas dar prieš jam pasikreipiant į teismą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirojo skundo objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kurioje nuspręsta netenkinti pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ tiesiogiai nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tais atvejais, kai administracinė byla nutraukiama, išskyrus ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, jog pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo (prašymo, pareiškimo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą (prašymą, pareiškimą) teismui.

Sprendžiant šalies patirtų teismo išlaidų atlyginimo klausimą tuomet, kai administracinė byla buvo nutraukta jos neišnagrinėjus iš esmės (t. y. kuomet nėra aišku, kieno naudai būtų buvęs priimtas galutinis teismo sprendimas), pirmiausiai būtina įvertinti kelto ginčo turinį, kokioje bylos nagrinėjimo stadijoje byla buvo nutraukta bei nustatyti, kas yra atsakingas dėl, šiuo atveju, pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-298-602/2017). Būtina įvertinti, ar dėl pareiškėjo kreipimosi į administracinį teismą ir bandymo priverstine tvarka įgyvendinti (ginti) subjektines teises (atitinkamai ir dėl pareiškėjo patirtų išlaidų) nėra atsakingas atsakovas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-293/2010, 2020 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-162-415/2020).

Teismas, vertindamas tai, ar yra pagrindas pagal ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį priteisti pareiškėjui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, turi, be kita ko, įvertinti ir nustatyti, ar atsakovas ėmėsi veiksmų, patenkinančių pareiškėjo skundo reikalavimus, tik tuomet, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-636-624/2018). Minėtai teisės normai taikyti neturi esminės reikšmės tai, kokie vidiniai motyvai paskatino atsakovą geruoju patenkinti pareiškėjo reikalavimą. Esminė aplinkybė yra tai, kad de facto reikalavimas buvo patenkintas tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą. Priešingas situacijos aiškinimas būtų neproporcingas ir pažeistų teisėtų lūkesčių principą. Kiekvieną kartą kreipdamasis į teismą, pareiškėjas negalėtų būti tikras dėl teisės į bylinėjimosi išlaidas atsiradimo, jei vėliau bet kuriuo momentu atsakovas įvykdytų pareiškėjo reikalavimą ir motyvuotų tai bet kokiomis aplinkybėmis. Tokiu būdu atsakovas nepagrįstai išvengtų pareigos atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nors kreipimosi į teismą momentu pareiškėjo reikalavimas nebuvo de facto įvykdytas arba pareiškėjas apie tai nežinojo ir negalėjo žinoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-108-442/2019).

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su 2024 m. rugpjūčio 7 d. Prašymu. Pareiškėjas, manydamas, kad atsakovas nepagrįstai neišnagrinėjo Prašymo per 20 darbo dienų (iki 2024 m. rugsėjo 5 d.), vilkino atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir tokiu būdu pažeidė pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, 2024 m. spalio 7 d. padavė teismui skundą, kuriame prašė įpareigoti atsakovą per 10 darbo dienų išnagrinėti Prašymą, išduodant patikslintas statomo pastato (mokyklos) prisijungimo sąlygas pagal Prašyme nurodytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo teisėjas 2024 m. spalio 16 d. rezoliucija priėmė pareiškėjo skundą ir įpareigojo atsakovą pateikti atsiliepimą į šį skundą. Atsakovas 2024 m. spalio 25 d. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad į Prašymą buvo atsakyta Administracijos 2024 m. spalio 10 d. raštu Nr. A33(1)-11822. Pareiškėjas 2024 m. lapkričio 7 d. pateikė pareiškimą dėl skundo atsisakymo, kuriame nurodė, kad, atsakovui 2024 m. spalio 10 d. raštu Nr. A33(1)-11822 įvykdžius pareiškėjo reikalavimus, byloje nebeliko ginčo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nepaisant atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytų argumentų, byloje esantys dokumentai patvirtina, kad atsakovas veiksmų, patenkinančių pareiškėjo skundo reikalavimus, ėmėsi tik po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą. Pirmosios instancijos teismas šios individualios situacijos kontekste suteikė perteklinę teisinę reikšmę aplinkybei, kad Administracijos 2024 m. spalio 10 d. raštas Nr. A33(1)-11822 buvo surašytas anksčiau nei sprendimas priimti nagrinėti pareiškėjo skundą (2024 m. spalio 16 d.), ir rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota bylose, kuriose buvo sprendžiami kitokio pobūdžio klausimai (pvz., 2019 m. birželio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-210-602/2019 buvo tikrinama teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti nagrinėti pareiškėjo skundą; 2019 m. birželio 5 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-388-520/2019 buvo tikrinama teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti trečiojo suinteresuoto asmens prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas nebuvo priimtas nagrinėti). Nagrinėjamu atveju teisei į išlaidų atlyginimą atsirasti yra reikšmingas pareiškėjo kreipimosi į teismą momentas ir jo santykis su reikalavimo patenkinimo momentu. Pirmosios instancijos teismo nurodyta administracinės bylos iškėlimo data, priklausanti ne nuo pareiškėjo valios, negali turėti įtakos sprendžiamam klausimui. Teisėjų kolegijai šiuo atveju nekyla abejonių, kad atsakovas yra atsakingas dėl pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų, nes pareiškėjas nebūtų patyręs išlaidų, susijusių su pasikreipimu į teismą, jei atsakovas per teisės aktuose nustatytus terminus būtų atlikęs jo kompetencijai priskirtus veiksmus (atsakovas neginčija, kad jis laiku nepateikė atsakymo į Prašymą), todėl pareiškėjas turi teisę gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su dokumentais apie pareiškėjui suteiktas teisines paslaugas (skundo, pareiškimo dėl skundo atsisakymo ir prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą parengimas), sprendžia, kad pareiškėjo bylinėjimosi išlaidos atitinka būtinumo, realumo ir pagrįstumo reikalavimus. Teisėjų kolegija, įvertinusi prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydį – 1 542,75 Eur (su pridėtinės vertės mokesčiu, 1 337,05 Eur už skundo parengimą, 205,70 Eur už pareiškimo dėl skundo atsisakymo ir prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą parengimą) – pagal Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) įtvirtintus kriterijus (2, 7 ir 8 p.), vadovaudamasi bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, konstatuoja, kad šiuo atveju pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą yra tenkintinas visiškai, t. y. pareiškėjui priteistina 1 542,75 Eur suma.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tenkinamas, priteisiant pareiškėjui 1 542,75 Eur bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ugdymo NT Riešė“ atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 18 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ugdymo NT Riešė“ prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą tenkinti ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 1 542,75 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus keturiasdešimt du eurus ir septyniasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė