2019-07-03 Nr. AB-13748-3-61-3-02626-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-411-502/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02626-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovams Elektrėnų savivaldybės administracijai ir Elektrėnų savivaldybei, atstovaujamai Elektrėnų savivaldybės administracijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Avona“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Stafas“ dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2019 m. kovo 13 d. gautas pareiškėjo A. Ž. pateiktas apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 12 d. sprendimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 14 d. nutartimi nustatė pareiškėjui 14 kalendorinių dienų nuo nutarties įteikimo dienos terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti: sumokėti 15 Eur žyminį mokestį bei pateikti žyminio mokesčio kvitą arba pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nurodyti, kurį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 144 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose numatytą sprendimą prašo priimti Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, sukonkretinti ir detalizuoti apeliaciniame skunde išdėstytus teiginius, taip pat konkrečiai nurodyti, ar pageidauja apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2019 m. balandžio 1 d. gautas apelianto patikslintas skundas (išsiųstas 2019 m. kovo 29 d.), pateiktas šalinant aukščiau nurodytus apeliacinio skundo trūkumus. Patikslintu apeliaciniu skundu pareiškėjas prašė panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi apeliantui nustatytas 7 kalendorinių dienų nuo nutarties įteikimo dienos terminas sumokėti 15 Eur žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinantį dokumentą ir išaiškinta, kad nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, apeliacinis skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas apeliantui. Ši nutartis pareiškėjui įteikta 2019 m. balandžio 5 d.

Pareiškėjas nei per teismo nustatytą terminą, nei iki 2019 m. balandžio 17 d. nutarties priėmimo trūkumų nepašalino, prašymų pratęsti terminą trūkumams šalinti nepateikė, tačiau 2019 m. balandžio 12 d. paštu teismui išsiuntė prašymą nušalinti Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjus Ivetą Pelienę, Beatą Martišienę, Ernestą Spruogį, visą Vilniaus apygardos administracinį teismą ir Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą nuo patikslinto apeliacinio skundo padavimo nagrinėjimo (teisme prašymas gautas 2019 m. balandžio 15 d.). Neskundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Tomo Blinstrubio 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi pareiškėjo prašymas netenkintas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 17 d. nutartimi pareiškėjo A. Ž. apeliacinį skundą ir patikslintą apeliacinį skundą laikė nepaduotais.

Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas nustatytu terminu apeliacinio skundo trūkumo nepašalino (nesumokėjo žyminio mokesčio), teismas pareiškėjo pateiktą apeliacinį skundą ir patikslintą apeliacinį skundą laikė nepaduotais ir grąžino skundus padavusiam asmeniui.

III. Pareiškėjas A. Ž. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 113–115), kuriame prašo panaikinti 2019 m. balandžio 17 d. nutartį, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu.

Pareiškėjas prašo perduoti patikslinto apeliacinio skundo priėmimo klausimą spręsti nešališkam teismui, taip pat prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Pareiškėjas atskirajame skunde remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis ir teigia, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjai nesilaiko Lietuvos Respublikoje galiojančių įstatymų ir tarptautinių įsipareigojimų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjo A. Ž. apeliacinį skundą laikė nepaduotu nepašalinus skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 2 dalimi, jeigu apeliacinis skundas neatitinka šio įstatymo 134 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Kai per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, apeliacinis skundas laikomas nepaduotu. Taigi teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas su apeliaciniu skundu nepateikė žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančių įrodymų, o pirmosios instancijos teismui nustačius terminą šiam trūkumui pašalinti, pareiškėjas trūkumų nepašalino ir minėtų įrodymų nepateikė. Pareiškėjas neginčija, kad nesumokėjo žyminio mokesčio, tačiau nurodo, kad teismas privalėjo atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio atsižvelgdamas į jo pateiktus duomenis.

Teisėjų kolegija, visapusiškai įvertinusi bylos medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutartis, konstatuoja, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie įrodytų faktą apie prastą pareiškėjo materialinę padėtį. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas 2019 m. balandžio 2 d. nutartyje, antrą kartą nustatydamas terminą trūkumams pašalinti, neįgalumas pats savaime negali būti pagrindas atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nes ABTĮ atleidimą nuo žyminio mokesčio sieja tik su fizinio asmens turtine padėtimi. Papildomai pirmosios instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad pareiškėjas savo prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (15 Eur) sumokėjimo grindė iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir teikdamas prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už skundo padavimą (30 Eur), ir kuriuos teismas įvertinęs pripažino, kad pareiškėjo turtinė padėtis nėra tiek sunki, kad pareiškėjas negalėtų sumokėti 30 Eur žyminio mokesčio už skundo padavimą. Pareiškėjas tuomet sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie savo pasikeitusią materialinę padėtį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatleido pareiškėjo nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir nustatė terminą trūkumams pašalinti. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė jokio dokumento, kuriuo atsakytų į 2019 m. balandžio 2 d. nutartį, t. y. nepašalino trūkumų, nustatytų minėtoje nutartyje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo apeliacinį skundą ir patikslintą apeliacinį skundą laikė nepaduotais.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutartis ir ši nutartis neužkerta pareiškėjui kelio pateikti apeliacinį skundą, kuris atitiktų ABTĮ nustatytus reikalavimus.

Dėl pareiškėjo prašymo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 153 straipsnio 2 dalį teismas atskirąjį skundą paprastai nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija byloje nenustatė ekstraordinarių aplinkybių, atsižvelgiant į kurias būtų pagrindas atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl pareiškėjo prašymas dėl atskirojo skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgus į bylos aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo naikinti. Pirmosios instancijos teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė