2018-10-09 Nr. AB-18205-3-64-3-01627-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-690-438/2018

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01627-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. B. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. B. skundą atsakovui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių II teritoriniam skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Ginčų komisijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Sprendimų kontrolės skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir NDNT) Šiaulių II teritorinio skyriaus 2017 m. spalio 26 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-3287 priimtą sprendimą Nr. R-4751, kuriuo pareiškėjui J. B. nuo 2017 m. spalio 26 d. buvo nustatytas 60 procentų darbingumo lygis; 2) panaikinti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Sprendimų kontrolės skyriaus 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. SS-2356 „Dėl J. B. darbingumo lygio“; 3) panaikinti Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. S-43 „Dėl J. B. darbingumo lygio“; 4) įpareigoti Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatyti pareiškėjui J. B. ne didesnį kaip 55 procentų darbingumo lygį; 5) priteisti iš atsakovo valstybės naudai pareiškėjui J. B. suteiktos antrinės teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su prašymu administracinėje byloje Nr. I-6542-257/2018 dėl termino skundui paduoti atnaujinimo. Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 1 d. pateikė teismui prašymą „Dėl dokumentų pateikimo teismui klaidos ištaisymo“, kuriuo prašė pareiškėjo J. B. skundą „Dėl Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. S-43 „Dėl J. B. darbingumo lygio“ laikyti pareiškėjo J. B. 2018 m. liepos 26 d. pateikto prašymo „Dėl termino skundui paduoti atnaujinimo“ priedu.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi bylas pagal pareiškėjo J. B. skundą dėl Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. S-43 „Dėl J. B. darbingumo lygio“ ir prašymą „Dėl termino skundui paduoti atnaujinimo“ sujungė į vieną, suteikiant bendrą numerį eI-6525-257/2018.

Pareiškėjas prašyme dėl termino skundui paduoti atnaujinimo nurodė, kad pareiškėjas 2018 m. balandžio 12 d. pateikė skundą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams dėl sprendimo Nr. S-43 panaikinimo, kuris 2018 m. gegužės 11 d. nutartimi nebuvo priimtas. Nurodė, kad pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo, teisinis išprusimas yra žemo lygio, todėl parengti teisiškai kvalifikuotą skundą negali. Pareiškėjas turi didelių sveikatos susirgimų, šiuo metu yra nedirbantis, todėl dėl sunkios finansinės padėties sumokėti už advokato teisines paslaugas neturi finansinių galimybių. Apie tai, kad galima gauti nemokamą antrinę teisinę pagalbą sužinojo tik 2018 m. liepos mėnesį, gavęs atsakymą iš Lietuvos Respublikos Prezidento. 2018 m. liepos 19 d. J. B. suteikta antrinė teisinė pagalba, todėl, įvertinus antrinės teisinės pagalbos paskyrimo laiką, prašė teismo priežastis dėl praleisto termino skundui paduoti pripažinti svarbiomis ir atnaujinti terminą skundui paduoti.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo netenkino, neatnaujino termino skundui paduoti ir pareiškėjo skundą atsisakė priimti. Teismas nutarė nutarčiai įsiteisėjus pareiškėjo skundą grąžinti pareiškėjui.

Teismas vadovavosi ABTĮ 28 straipsnio 1 dalimi, 30 straipsnio 1 dalimi. Teismas Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose 2018 m. balandžio 16 d. gautas pareiškėjo skundas, kuris neatitiko ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose numatytų reikalavimų. 2018 m. balandžio 20 d. nutartimi teismas įpareigojo pareiškėją ištaisyti skundo trūkumus, nurodydamas kiekvieną iš trūkumų ir jo ištaisymo būdą. Pareiškėjas skundo trūkumus buvo įpareigotas ištaisyti iki 2018 m. gegužės 4 d., pateikiant patikslintą skundą. Pareiškėjui skundo trūkumų neištaisius, 2018 m. gegužės 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-3691-257/2018 pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas į Lietuvos Respublikos Prezidentą kreipėsi 2018 m. birželio 1 d., antrinė teisinė pagalba suteikta 2018 m. liepos 19 d. Pareiškėjas į teismą dėl Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. S-43 „Dėl J. B. darbingumo lygio“ kreipėsi 2018 m. liepos 26 d., t. y. daugiau nei po keturių mėnesių.

Teismas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi, nes laikoma, jog pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-544/2011; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011; 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-715-261/2016; 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-20-662/2016). Netinkamas savo teisių realizavimas, priklausantis nuo paties pareiškėjo valios, nėra svarbi priežastis, dėl kurios turėtų būti atnaujintas terminas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-782-492/2017).

Teismas konstatavo, jog pareiškėjo nurodytos priežastys: žemas teisinis išprusimas, pablogėjusi sveikata, sunki finansinė padėtis negali būti pripažįstamos objektyviomis priežastimis, sukliudžiusioms pareiškėjui kreiptis į teismą, kad būtų apgintos galbūt pažeistos pareiškėjo teisės. Priešingai, teismas, esamų rašytinių duomenų pagrindu, nustatė, kad pareiškėjas nuo 2017 m. spalio 26 d., gavęs Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių II teritorinio skyriaus raštą Nr. R-4751 „Dėl pripažinimo darbingu“, savo teises gynė tinkamai, visus po nurodytos datos priimtus sprendimus skundė tinkamoms institucijoms. Galiausiai 2018 m. kovo 15 d. sprendimą Nr. S-43, nepraleidęs įstatyme numatyto termino, apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams, tačiau nuo pareiškėjo valios priklausančių veiksmų pasirinko kreiptis į Lietuvos Respublikos Prezidentą, o neištaisyti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų nutartyje nurodytus trūkumus. Įvertinęs turimus rašytinius įrodymus, aplinkybių visetą bei tai, kaip pareiškėjas pasirinko ginti galbūt pažeistas savo teises, pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti netenkintas, terminas neatnaujintas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundą „Dėl Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. S-43 „Dėl J. B. darbingumo lygio“ atsisakyta priimti.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir atnaujinti terminą skundui dėl Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. S-43 „Dėl J. B. darbingumo lygio“ panaikinimo paduoti.

Pareiškėjas nurodo, kad jis neturi teisinio išsilavinimo, jo teisinių žinių ir administracinio proceso suvokimas yra ribotas, todėl jis tinkamai nesuprato teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutarties reikalavimų dėl skundo trūkumų ištaisymo. Pareiškėjas dėl sunkios finansinės padėties sumokėti už advokato teisines paslaugas neturi finansinės galimybės (pažymos pridėtos prie prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo). Nei sprendime Nr. S-43, nei teismo nutartyje informacijos apie galimybę kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl nemokamos (ar iš dalies mokamos) teisinės pagalbos suteikimo pateikta nebuvo. Informaciją apie galimybę gauti nemokamą teisinę pagalbą pareiškėjas sužinojo tik 2018 m. liepos mėnesį gavęs atsakymą iš Lietuvos Respublikos Prezidento. Įvertinus J. B. asmenį, jo teisinį išprusimą, jo pastangas skųsti administracinį aktą, faktines aplinkybes dėl nežinojimo apie galimybę gauti nemokamą teisinę pagalbą, teismas nepagrįstai konstatavo, kad termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra neobjektyvios ir priklausė nuo pareiškėjo valios. Pareiškėjas į Lietuvos Respublikos Prezidentą kreipėsi tik 2018 m. birželio 1 d. Pareiškėjo nurodytos skundo padavimo teismui termino praleidimo priežastys, susiklosčiusių teisinių santykių sudėtingumas, bei įvertinus tai, kad pareiškėjas buvo aktyvus gindamas savo teises, leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas atnaujinti skundo terminą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutarties, kuria pareiškėjo prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą netenkintas ir pareiškėjo skundą atsisakyta priimti, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas prašo atnaujinti terminą skundui dėl Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. S-43 „Dėl J. B. darbingumo lygio“ panaikinimo paduoti.

Nustatyta, kad Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. SS-2356 „Dėl J. B. darbingumo lygio“ ir 2018 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. S-43 „Dėl J. B. darbingumo lygio“ pareiškėjo skundą atmetė, o NDNT Sprendimų kontrolės skyriaus 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimą Nr. SS-2356 paliko galioti.

Teisėjų kolegija nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pabrėžia, jog teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str. 1 d.). ABTĮ aiškiai ir konkrečiai įvardina skundo padavimo teismui terminus bei reglamentuoja skundo padavimo teismui termino eigos pradžios ir pabaigos momentą. Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia (be kita ko), yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-387-502/2016).

Vadovaujantis ABTĮ 28 straipsnio 1 dalimi, dėl išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, į administracinį teismą galima kreiptis per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

Pareiškėjas šiuo atveju sutinka, jog praleido skundo padavimo terminą, tačiau mano, kad jį praleido dėl svarbių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausančių objektyvių priežasčių – teisinio išsilavinimo neturėjimo, dėl sunkios finansinės padėties negalėjo sumokėti už advokato teisines paslaugas, dėl nežinojimo apie galimybę gauti nemokamą teisinę pagalbą.

Vadovaujantis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Teisėjų kolegija pažymi, jog svarbi priežastis, dėl kurios praleistas skundo padavimo terminas gali būti atnaujinamas, turi būti išskirtinė, nuo asmens valios nepriklausanti aplinkybė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje nuosekliai laikosi nuostatos, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą, t. y. nepriklausė nuo jo valios. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog, sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012; 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje AS552-642/2013).

Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą, svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų, kartu įvertinant, ar asmens skundas buvo paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė jam laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013).

Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo nurodytos priežastys negali būti pripažįstamos objektyviomis priežastimis, sukliudžiusioms pareiškėjui kreiptis į teismą, kad būtų apgintos galbūt pažeistos pareiškėjo teisės.

Pareiškėjas pats pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, be to, nebuvo pakankamai atidus, rūpestingas bei neveikė pakankamai operatyviai.

Tokios priežastys kaip teisinis neišprusimas, teisinių žinių stoka, yra subjektyvaus pobūdžio ir negali būti pripažįstamos svarbiomis, sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad šios priežastys pareiškėjui nesukliudė tinkamai ginti savo galbūt pažeistas teises paduodant skundą NDNT, Ginčų komisijai ir pirmą kartą paduodant skundą teismui. Kitos pareiškėjo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su jo socialine padėtimi, sprendžiant termino skundui paduoti atnaujinimo klausimą, nėra reikšmingos.

Byloje nustatyta, kad po to, kai Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų nutartimi buvo nustatyti pareiškėjo skundo trūkumai ir nustatytas terminas jiems pašalinti, pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą ir nesiėmė veiksmų pašalinti trūkumus, t. y. pareiškėjas nepaisė teismo nurodymų ir uždelsė paduoti skundą teismui dėl ginčijamo Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2018 m. kovo 15 d. sprendimo Nr. S-43 ir tokiais veiksmais (neveikimu) pats sau sukėlė neigiamas pasekmes – termino skundui paduoti praleidimą. Toks pareiškėjo pasirinktas elgesio būdas, teismo vertinimu, neatitinka nurodytų kreipimosi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo sąžiningumo, rūpestingumo ir operatyvumo standartų. Nežinojimas apie galimybę gauti nemokamą teisinę pagalbą nepateisina termino praleidimo.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas skundo padavimo terminą praleido dėl objektyvių ir nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui neatnaujino termino skundui paduoti ir atsisakė priimti jo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu punkto pagrindu. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. B. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Veslava Ruskan

Ramutė Ruškytė