643f144f-266d-42e0-b279-43e4d9a108f8 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-961-186/2018 Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00124-2016-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 4 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalios Kačinskienės, Gintaro Pečiulio ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios vieÅ¡osios įstaigos Mažeikių sporto centro ir atsakovų Mažeikių rajono savivaldybės, Mažeikių verslininkų asociacijos, uždarųjų akcinių bendrovių ,,Santarvės laikraÅ¡tis“, ,,Beržūna“, P. P., I.

K.-M. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-480-372/2018 pagal ieškovės bankrutavusios viešosios įstaigos Mažeikių sporto centro ieškinį atsakovams Mažeikių rajono savivaldybei, Mažeikių verslininkų asociacijai, uždarosioms akcinėms bendrovėms „Žemaitijos agroprekyba“, „Acus vaistinė“, „Santarvės laikraštis“, „Grūstė“, „Jubana“, „Kvistija“, „Beržūna“, „Stronga“, „Saurida“, „Mažeikių varduva“, I.

K.-M., P. P. dėl žalos atlyginimo priteisimo. Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė 1. Byloje sprendžiamas ginčas dėl ieÅ¡kovei BVÅ¡Ä® Mažeikių sporto centrui (toliau ir – Ä®staiga) padarytos žalos, kurios atlyginimÄ bankroto administratorė, gindama Ä®staigos ir jos kreditorių interesus, praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų – buvusių Ä®staigos vadovų ir dalininkų.

2. Apeliacine tvarka byla nagrinėjama antrÄ kartÄ . Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. e2A-724-241/2017) paliko nepakeistÄ Å iaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 31 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ atsakovo R. G., o kitÄ sprendimo dalį panaikino ir bylÄ perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

3. IeÅ¡kovė BVÅ¡Ä® Mažeikių sporto centras, patikslinusi ieÅ¡kinį, prašė priteisti: solidariai iÅ¡ atsakovo P. P. ir atsakovų Ä®staigos dalininkų 36 321,01 Eur žalos atlyginimo; iÅ¡ atsakovės I. K.-M. solidariai su atsakovais Ä®staigos dalininkais 28 415,81 Eur žalos atlyginimo; iÅ¡ atsakovų Ä®staigos dalininkų solidariai 51 460,56 Eur žalos atlyginimo; 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlime teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo; bylinėjimosi iÅ¡laidas.

4. IeÅ¡kovė nurodė, kad nei atsakovai P. P. ir I. K.-M., kaip de jure (teisiÅ¡kai) Ä®staigos vadovai, nei kiti atsakovai – Ä®staigos dalininkai, kurie taip pat buvo ir valdybos nariais bei de facto (faktiÅ¡kai) vadovavo Ä®staigai ir taip pat žinojo apie Ä®staigos nemokumÄ , laiku neinicijavo bankroto bylos, todėl ieÅ¡kovės nuostoliai padidėjo ir tokiu bÅ«du ieÅ¡kovei bei jos kreditoriams buvo padaryta žala. Ä®staigos nemokumas atsirado 2011 m. liepos 31 d. P. P. Ä®staigai vadovavo iki 2011 m. spalio 28 d., I.

K.-M. – iki 2012 m. kovo 7 d., o po jos Ä®staigos vadovas nebuvo paskirtas. Per laikotarpį nuo 2011 m. liepos 31 d. iki 2011 m. spalio 28 d. Ä®staigos pradelsti įsiskolinimai padidėjo 36 321,01 Eur suma, todėl tokio dydžio žalÄ privalo atlyginti P. P. solidariai su Ä®staigos dalininkais. I. K.-M. solidariai su įstaigos dalininkais privalo atlyginti 28 415,81 Eur dydžio žalÄ , nes Å¡ia suma padidėjo įstaigos pradelsti įsiskolinimai jos vadovavimo laikotarpiu. IÅ¡kėlus bankroto bylÄ visos Ä®staigos skolos tapo pradelstos, todėl dalininkai privalo solidariai atlyginti likusiÄ kreditorių finansinių reikalavimų dydžio žalÄ â€“ 51 460,56 Eur.

IeÅ¡kovė taip pat nurodė, kad Ä®staigos dalininkai elgėsi nesÄ Å¾iningai, nes neturėdami veiklos strategijos, nepakankamai aktyviai veikdami, kad bÅ«tų sukaupta lėšų Ä®staigos veiklai finansuoti, nenutraukė Ä®staigos veiklos, kaip tai bÅ«tų padaręs rÅ«pestingas ir sÄ Å¾iningas asmuo. Dėl tokių nesÄ Å¾iningų veiksmų Ä®staigos dalininkams civilinė atsakomybė atsiranda ir CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Å iaulių apygardos teismas 2018 m. balandžio 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies.

Priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų žalos atlyginimÄ , t. y. iÅ¡ I. K.-M. 28 415,81 Eur, iÅ¡ P. P. 36 321,01 Eur, iÅ¡ Mažeikių rajono savivaldybės 35 000 Eur, iÅ¡ Mažeikių verslininkų asociacijos 6 500 Eur, iÅ¡ UAB „Beržūna“ 9 000 Eur, iÅ¡ UAB „Santarvės laikraÅ¡tis“ 960,76 Eur, taip pat priteisė iÅ¡ atsakovų 5 procentus metinių palÅ«kanų už priteistas sumas nuo ieÅ¡kinio priėmimo dienos (2016-05-02) iki teismo sprendimo įvykdymo. LikusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

6. Teismas, remdamasis atsakovų P. P. ir I. K.-M. paaiÅ¡kinimais, konstatavo, kad jie buvo tik neaktyvÅ«s Ä®staigos vadovai, nekoordinavo Ä®staigos veiklos, neÅ¡aukė bendrų dalininkų susirinkimų, kuriuose bÅ«tų svarstomi prioritetiniai Ä®staigos veiklos aspektai, neinformavo dalininkų apie Ä®staigos nemokumÄ . Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovės veikloje buvo susiklosčiusi ydinga praktika – sporto centro vadovai keisdavosi kas kelis mėnesius, net nespėję įsigilinti į darbo specifikÄ . Teismas pripažino, kad abu atsakovai – I. K.-M. ir P. P. pažeidė savo pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos Ä®staigai iÅ¡kėlimo, ir dėl to buvo patirta žala.

7. Įvertinęs pateiktas suvestines, teismas konstatavo, kad dalininkai nepadarė žalos ieškovei dėl laiku neinicijuotos bankroto bylos, nes ne tik skyrė savo lėšas ieškovei, bet ir siekė rasti kuo daugiau rėmėjų. Tačiau teismas pažymėjo, kad I. K.-M. išėjus motinystės atostogų, dalininkai nepaskyrė jokio kito laikino arba nuolatinio Įstaigos vadovo. Todėl teismas sprendė, kad už laikotarpį, kai Įstaiga neturėjo jokio vadovo, žala priteistina dalimis iš dalininkų, atsižvelgiant į tai, kad 2011 metais, kai ieškovės bankroto dar buvo galima išvengti, kai kurie dalininkai visai neskyrė finansavimo arba jį žymiai sumažino.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai 8. IeÅ¡kovės BVÅ¡Ä® Mažeikių sporto centro apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės atkartojamas patikslinto ieÅ¡kinio turinys, kuriuo remiantis teigiama, kad pirmosios instancijos sprendimas yra netinkamai motyvuotas, neteisingai paskirstyta atsakomybės naÅ¡ta, todėl praÅ¡oma panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. sprendimÄ ir ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai.

9. Atsakovai Mažeikių verslininkų asociacija, uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos agroprekyba“, „Acus vaistinė“, „Santarvės laikraÅ¡tis“, „GrÅ«stė“, „Jubana“, „Kvistija“, „Beržūna“, „Stronga“, „Mažeikių varduva“, P. P. atsiliepime praÅ¡o apeliacinį procesÄ pagal ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ nutraukti, o tuo atveju, jei teismas manytų nesant pagrindo nutraukti apeliacinį procesÄ â€“ ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti.

Nurodo Å¡iuos atsikirtimus į ieÅ¡kovės argumentus: 9.1. IeÅ¡kovė praleido terminÄ apeliaciniam skundui paduoti ir neprašė jo atnaujinti. Skundas vėliausiai turėjo bÅ«ti paduotas 2018 m. gegužės 28 d., o buvo paduotas 2018 m. gegužės 29 d. Vadovaujantis CPK 315 straipsnio 5 dalimi, apeliacinis procesas nutrauktinas. 9.2. IeÅ¡kovė nepateikė jokių svarių argumentų ir įrodymų, patvirtinančių atsakovų netinkamÄ veikimÄ , neveikimÄ ir nesÄ Å¾iningumÄ Ä®staigai susidÅ«rus su finansiniais sunkumais.

Atsakovai kartu su 2016 m. spalio 28 d. raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad P. P. kartu su Ä®staigos dalininkais, iÅ¡kilus finansiniams sunkumams, aktyviai ieÅ¡kojo galimybių, kaip Ä®staigai gauti papildomÄ finansavimÄ . 9.3. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , nustačius, kad įmonės vadovas, nors ir esant tam sÄ lygoms, nesikreipė dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bet toliau vykdė veiklÄ , siekdamas iÅ¡saugoti įmonę, atgaivinti jos veiklÄ , vien dėl bankroto bylos neinicijavimo negalima taikyti civilinės atsakomybės. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų paneigta įmonės vadovo teisė veikti savarankiÅ¡kai, priimti rizikingus sprendimus, ieÅ¡koti partnerių, tuo pačiu bÅ«tų paneigta ir įprasta verslo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012). 9.4.

Viena vertus, P. P. vadovavimo metu realiai nebuvo susiklosčiusi Įstaigos nemokumo situacija, o tik atsirado indikacijos, jog Įstaiga susidūrė su finansiniais sunkumais, apie kuriuos buvo informuoti ir Įstaigos dalininkai ir kuriuos dalininkai kartu su P. P. aktyviai stengėsi stabilizuoti. Kita vertus, Įstaigos dalininkai objektyviai nežinojo, kada Įstaigos nemokumas apskritai atsirado, nes paskutinė vadovė I. K.-M. nebuvo parengusi Įstaigos finansinės atskaitomybės dokumentų už 2011 ir 2012 metus, dalininkų visuotinis susirinkimas, kuriame būtų svarstomas Įstaigos nemokumo klausimas, taip pat nebuvo sušauktas. 9.5.

IeÅ¡kovė neįrodė, kad Ä®staigos dalininkai de facto vykdė Ä®staigos vadovų funkcijas ir dėl to turėjo papildomų pareigų ieÅ¡kovei, nei pareigÄ sumokėti dalininko įnaÅ¡Ä . IeÅ¡kovė konkrečiai nenurodė, kokių veiksmų turėjo imtis Ä®staigos dalininkai, be jų atliktų veiksmų, susijusių su siekiu atstatyti Ä®staigos mokumÄ . 9.6. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų daryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ , kad Ä®staigos nemokumo momentas atsirado 2011 m. liepos 31 d. 9.7.

Dėl skirtingų bendrovės vadovo bei dalyvių funkcijų jų atsakomybė dėl bankroto bylos neinicijavimo paprastai negali bÅ«ti solidari. 9.8. Pagal pačios ieÅ¡kovės pateiktus Juridinių asmenų registro duomenis, I. K.-M. vadovės pareigas ėjo iki pat Ä®staigos bankroto bylos iÅ¡kėlimo, t. y. iki 2013 m. gegužės 9 d. Jokių įrodymų, kad jos darbo sutartis nutraukta anksčiau, byloje nėra. Todėl ieÅ¡kovės argumentai, kad atleidus Ä®staigos vadovę I. K.-M., dalininkai privalėjo paskirti naujÄ vadovÄ , o taip pat argumentai, kad dalininkai neva perėmė Ä®staigos vadovo funkcijų vykdymÄ , nebetenka prasmės. Administratorės parengti P. P. ir I.

K.-M. vadovavimo laikotarpiu nuomotojams, tiekėjams, darbuotojams ir sportininkams susidariusių Ä®staigos įsiskolinimų padidėjimo sÄ raÅ¡ai neįrodo žalos, nes neatskleista, kokiais pirminiais duomenimis buvo remtasi sudarant Å¡iuos sÄ raÅ¡us. Absoliuti dauguma Å¡iuose sÄ raÅ¡uose nurodytų kreditorių nėra patvirtinę savo finansinių reikalavimų.

10. Atsakovė I. K.-M. atsiliepime praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinio skundo dalį, kuria praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir tenkinti ieÅ¡kinį atsakovės I. K.-M. atžvilgiu, atmesti. Nurodo Å¡iuos atsikirtimus į ieÅ¡kovės argumentus: 10.1. IeÅ¡kovės argumentas, kad dalininkai – valdybos nariai buvo faktiniai įstaigos vadovai kartu su direktoriais, yra ne tik nepagrįstas, bet ir prieÅ¡taringas. Dalininkai ginčui aktualiu laikotarpiu buvo ne tik de facto, bet ir de jure vadovai, nes pagal įstatus Ä®staigoje buvo kolegialus valdymo organas – valdyba, kuri buvo sudaryta vien tik iÅ¡ dalininkų.

Pati ieÅ¡kovė nurodė, kad bÅ«tent dalininkai Ä®staigoje veikė kaip strateginiai ir faktiniai kasdienių valdymo funkcijų vykdytojai, o atsakovė I. K.-M. tik pagal dokumentus buvo de jure vadove. 10.2. Atsakovė I. K.-M. Ä®staigoje buvo įdarbinta eiti direktoriaus pavaduotojos pareigas, o atleidus atsakovÄ P. P. iÅ¡ direktoriaus pareigų, atsakovė jo pareigas privalėjo laikinai eiti pagal įstatų 6.29 punktÄ . Kadangi 2011 m. lapkričio 25 d. vykęs Ä®staigos visuotinis dalininkų susirinkimas nepaskyrė naujo vadovo, atsakovė savo iniciatyva nuo 2012 m. kovo 7 d. nutraukė darbo sutartį su Ä®staiga. 10.3.

Ä®staiga nuo 2011 m. liepos mėn. pradėjo dirbti nuostolingai, tačiau nei vienas kreditorius nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, todėl atsakovė, kuri neturėjo jokios vadovaujančio darbo patirties ir pakankamų finansinių žinių ir kurios visuotinis dalininkų susirinkimas nebuvo paskyręs Ä®staigos vadove, objektyviai nežinojo ir neturėjo žinoti, kad ji turi pareigÄ inicijuoti Ä®staigos bankroto bylÄ . 10.4. IeÅ¡kovė nenurodė, koks yra Ä®staigos turto vertės pokytis bei kokia lieka nepatenkintų kreditorinių reikalavimų suma, realizavus Ä®staigos turtÄ .

Todėl nesutiktina, kad iš atsakovės reikalaujamo priteisti žalos dydžio pagrįstumas yra įrodytas.

11. Atsakovai Mažeikių verslininkų asociacija, UAB „Santarvės laikraÅ¡tis“, UAB „Beržūna“ ir P. P. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. sprendimo dalį, kuria iÅ¡ dalies patenkinti ieÅ¡kovės reikalavimai Å¡iems atsakovams, taip pat atsakovei Mažeikių rajono savivaldybei, ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti; likusiÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Nurodo Å¡iuos argumentus: 11.1.

Pirmosios instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylÄ , ignoravo apeliacinės instancijos teismo nurodytas aplinkybes, kurias privaloma nustatyti Å¡ioje byloje. Teismas nenustatinėjo ir neįvertino, ar atsakovų – Ä®staigos dalininkų veiksmus (veikimÄ ar neveikimÄ ) galima laikyti nesÄ Å¾iningais, prieÅ¡ingais įstaigos interesams CK 2.50 str. 3 d. ir 2.87 str. 1 d., 2 d. prasme, ir ar dėl jų kilo Ä®staigos nemokumas; kokios priežastys lėmė įstaigos nemokumÄ ; momento, nuo kada Ä®staiga tapo nemokia; ar aptariamu laikotarpiu atsakovai turėjo pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo; jei nemokumo momentas ieÅ¡kovės nurodytas teisingai, kiek padidėjo Ä®staigos skolos kreditoriams per laikÄ , kai Ä®staigai vadovavo atskiri vadovai; ar po Ä®staigos bankroto bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovė turėjo turto ir kokios realios galimybės padengti žalÄ iÅ¡ Å¡io turto. 11.2.

Teismas nepagrindė priteistos žalos dydžio apskaičiavimo. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutarties išaiškinimus, kad nustatant Įstaigai padarytos žalos dydį turi būti įvertintas ir Įstaigos turto vertės bei jį pardavus likusios nepatenkintų kreditorinių reikalavimų sumos klausimas. Teismas nepagrįstai vėl rėmėsi bendra patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma. Administratorė padidino P. P. vadovavimo metu susidariusias skolas, nepagrįstai įtraukdamas kreditorius, kurie Įstaigos bankroto byloje nėra patvirtinę savo kreditorinių reikalavimų.

Byloje neįvertinta, kokio dydžio kreditorių finansiniai reikalavimai ieškovės bankroto byloje būtų buvę patvirtinti, jei prašymas dėl bankroto bylos iškėlimo būtų buvęs pateiktas laiku. Teismas nepašalino prieštaravimų tarp įrodymų, kuriais ieškovė grindė patirtos žalos dydį. Teismas nepaaiškino, kodėl iš dalies atsakovų žalos nepriteisė bei kuo remiantis priteistinos žalos dydį tarp atsakovų padalino būtent teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytu būdu, todėl ši sprendimo dalis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), o tai yra absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). 11.3.

Byloje nėra jokių įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti neginčijamÄ iÅ¡vadÄ , kad Ä®staigos nemokumo momentas atsirado 2011 m. liepos 31 d. Tuo metu turėjo realias galimybės stabilizuoti (ir stabilizavo) savo finansinę padėtį, todėl Ä®staigos dalininkams ir vadovams buvo pagrindas savo veiksmus orientuoti į tai, kad Ä®staigos veikla bÅ«tų iÅ¡saugota, kÄ Ä®staigos dalininkai ir vadovai aktyviai stengėsi daryti. Neteisingai nustatytu Ä®staigos nemokumo momentu negalima buvo vadovautis nustatant atsakovų civilinės atsakomybės sÄ lygas.

Administratorė nepagrįstai sudarė Ä®staigos balansÄ iki 2011 m. liepos 31 d., dėl to į šį balansÄ nebuvo įtrauktas 922 196,78 Lt (267 086,64 Eur) vertės materialus turtas. 11.4. Teismas nenustatė, ar atsakovai 2011 m. liepos 31 d. žinojo, kad Ä®staiga tariamai yra nemoki. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo atsakovų neteisėtus veiksmus. 11.5. Teismas, priteisdamas žalos atlyginimÄ iÅ¡ Ä®staigos dalininkų, pažeidė juridinio asmens ribotos civilinės atsakomybės taisyklę.

Å i sprendimo dalis yra prieÅ¡taringa, nes teismas konstatavo, kad dalininkai nepadarė žalos centrui, laiku nesikreipdami į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. PrieÅ¡ingai, tiek dalininkai, tiek buvęs vadovas P. P. siekė iÅ¡saugoti Ä®staigos veiklÄ . 11.6. Teismas neįvertino Ä®staigos veiklos specifikos, o bÅ«tent, kad pagrindinis finansavimo Å¡altinis buvo ne gautos lėšos iÅ¡ pačios Ä®staigos veiklos, o paramos lėšos. Paramos skyrimas savo esme yra savanoriÅ¡kas veiksmas. Todėl iÅ¡ atsakovų gali bÅ«ti reikalaujama, kad jie atliktų atitinkamus veiksmus, susijusius su rėmėjų paieÅ¡ka, praÅ¡ymų dėl paramos suteikimo skyrimu, tačiau negali bÅ«ti reikalaujama, kad jie užtikrintų ar garantuotų paramos faktinį gavimÄ . 11.7.

IeÅ¡kovė turi beveik 100 000 Eur likutinės vertės likvidaus kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, kurį realizavus galima bÅ«tų padengti didžiÄ jÄ dalį bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų. 11.8. Byloje nėra atsakovų didelę kaltę, t. y. tyčios siekiant pažeisti Ä®staigos kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiÅ¡kiančio aiÅ¡kiu ir nepateisinamu aplaidumu, vykdant savo pareigas, galinčių patvirtinti įrodymų.

12. Atsakovė I. K.-M. atsiliepime praÅ¡o atsakovų Mažeikių verslininkų asociacijos, UAB „Santarvės laikraÅ¡tis“, UAB „Beržūna“ ir P. P. apeliacinio skundo dalį, kuria praÅ¡oma palikti nepakeistÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iÅ¡ dalies patenkinti ieÅ¡kovės reikalavimai atsakovei I. K.-M., atmesti. Remdamasi iÅ¡ esmės tais pačiais argumentais, kaip ir atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ (žr. Å¡ios nutarties 10 p.), atsakovė nurodo, kad apeliantų argumentai nepaneigia, kad dalininkai, o ne ji de facto vadovavo Ä®staigai. Be to, atsakovė pažymi, kad jos atleidimo iÅ¡ Ä®staigos momentu (2012 m. kovo 7 d.) dar nebuvo pasibaigęs terminas 2012 m. eiliniam visuotiniam dalininkų susirinkimui suÅ¡aukti, o pareigÄ parengti finansinės atskaitomybės dokumentus turėjo ne ji kaip vadovė, o Ä®staigai apskaitos paslaugas teikusi įmonė.

13. Atsakovė Mažeikių rajono savivaldybė apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. sprendimo dalį, kuria iÅ¡ dalies patenkinti ieÅ¡kovės reikalavimai Å¡iai atsakovei, taip pat atsakovėms Mažeikių verslininkų asociacijai, UAB „Santarvės laikraÅ¡tis“ ir UAB „Beržūna“, ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti; likusiÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Nurodo Å¡iuos argumentus: 13.1.

Teismas nepagrįstai susiejo atlygintinos žalos dalį su dalininkų finansavimu Ä®staigai. Savivaldybė, skirdama didžiÄ jÄ dalį paramos lėšų – 845 000 Lt, Ä®staigÄ faktiÅ¡kai iÅ¡gelbėjo. 13.2. 2012 m. pradžioje Ä®staiga iÅ¡ viso turėjo 12 dalininkų, tačiau teismas priteisė žalos atlyginimÄ tik iÅ¡ 4 dalininkų. Sprendime nepaaiÅ¡kinta, kodėl iÅ¡ dalies atsakovų žala nepriteista ir kodėl priteistos žalos dydis atsakovams padalintas rezoliucinėje dalyje nurodytu bÅ«du.

Å i sprendimo dalis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), o tai yra absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). 13.3. Dalininkai paramos lėšas Ä®staigai skirdavo savanoriÅ¡kai, todėl teismo iÅ¡vada, kad dalininkai privalo atsakyti už tai, kad sumažino finansavimÄ Ä®staigai, prieÅ¡tarauja pačios paramos esmei bei tikslams. Dalininkų pareiga, įtvirtinta įstatų 5.2 punkte – prisidėti prie Ä®staigos iÅ¡laikymo, yra sÄ lyginė ir orientuota į tai, kad bÅ«tų pasiekti Ä®staigos įstatuose numatyti tikslai (per sportÄ tenkinti vieÅ¡uosius interesus, vykdant visuomenei naudingÄ veiklÄ ), ir negali bÅ«ti suabsoliutinama bei aiÅ¡kinama kaip numatanti Ä®staigos dalininkams pareigÄ skirti paramos lėšas, neatsižvelgiant į dalininkų finansines galimybes jas skirti.

14. Atsakovai Mažeikių verslininkų asociacija, uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos agroprekyba“, „Acus vaistinė“, „Santarvės laikraÅ¡tis“, „GrÅ«stė“, „Jubana“, „Kvistija“, „Beržūna“, „Stronga“, „Mažeikių varduva“, P. P. atsiliepime praÅ¡o atsakovės Mažeikių rajono savivaldybės apeliacinį skundÄ patenkinti.

15. Atsakovė I. K.-M. atsiliepime praÅ¡o atsakovės Mažeikių rajono savivaldybės apeliacinio skundo dalį, kuria praÅ¡oma palikti nepakeistÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iÅ¡ dalies patenkinti ieÅ¡kovės reikalavimai atsakovei I. K.-M., atmesti. Nurodo, kad Å¡is atsakovės Mažeikių rajono savivaldybės skundo reikalavimas yra teisiÅ¡kai nepagrįstas.

16. Atsakovė I. K.-M. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. sprendimo dalį, kuria iÅ¡ dalies patenkinti ieÅ¡kovės reikalavimai Å¡iai atsakovei, ir dėl Å¡ios dalies priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, arba bylÄ perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo. Nurodo Å¡iuos argumentus: 16.1. Teismas neiÅ¡sprendė atsakovės reikalavimo taikyti ieÅ¡kinio senatį. Toks pažeidimas yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 327 str. 2 d. 7 p.). 16.2.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė netinkamai vykdė vadovės pareigas. Pagal darbo sutartį atsakovė dirbo direktoriaus pavaduotoja. PrieÅ¡ingai nei konstatavo teismas, byloje pateikti Juridinių asmenų registro iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad visuotinis dalininkų susirinkimas buvo suÅ¡auktas 2011 m. spalio 25 d. Atleidus P. P. iÅ¡ Ä®staigos direktoriaus pareigų, pagal įstatus Å¡ias pareigas laikinai privalėjo eiti I. K.-M., kol visuotinis dalininkų susirinkimas paskirs naujÄ Ä¯staigos vadovÄ , tačiau naujas vadovas nebuvo paskirtas.

Teismas neteisingai nustatė, kad atsakovė Įstaigoje dirbo iki bankroto bylos iškėlimo. Atsakovė nutraukė darbo sutartį 2012 m. kovo 7 d., o bankroto byla ieškovei iškelta praėjus daugiau nei metams, t. y. 2013 m. balandžio 15 d. Kadangi atsakovė niekada nebuvo paskirta Įstaigos vadove, todėl tarp jos, Įstaigos ir dalininkų nesusiklostė ir pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai. Ieškovė pripažįsta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Įstaigai faktiškai vadovavo ne I. K.- M., kuri buvo tik de jure direktorė, o būtent kolegialus valdymo organas – valdyba, sudaryta iš dalininkų.

Valdyba, pasak ieÅ¡kovės, kontroliavo įstaigos de jure direktorių, duodavo jam tiesioginius nurodymus, buvo ne tik strateginis, bet ir faktinis Ä®staigos vadovas, žinojo realiÄ Ä®staigos situacijÄ . 16.3. Teismas priteisė iÅ¡ atsakovės žalos atlyginimÄ ieÅ¡kovei neįrodžius, o teismui nenustačius visų bÅ«tinų civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų. Teismas nenustatė apeliantės sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie Ä®staigos nemokumÄ momento. Tik nustačius šį momentÄ galima spręsti, ar atsakovė pažeidė ir kada pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

Teismas nevertino, kokie jos ir dalininkų – valdybos narių kaip de facto vadovų, galėjimo sužinoti apie Ä®staigos nemokumÄ momentų skirtumai ir kokios apimties civilinė atsakomybė, priklausomai nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) momento, taikytina kiekvienam iÅ¡ bendraatsakovių atskirai; ar apskritai atsakovės, kuriai visuotinis dalininkų susirinkimas net nebuvo suteikęs įstatyme ir įstatuose įtvirtintų vadovui bÅ«tinų teisių ir įgaliojimų, veiksmai tokiu atveju iÅ¡ viso gali bÅ«ti laikomi susijusiais su žalos atsiradimu.

Teismas nenustatė teisiÅ¡kai reikÅ¡mingo priežastinio ryÅ¡io tarp padarytos žalos ir atsakovės, kuri nebuvo de facto vadovė, veiksmų. Teismas nepagrindė, kuo remiantis apskaičiavo iÅ¡ atsakovės priteistÄ Å¾alos dydį, neįvertino, kokias pasekmes tokio dydžio žalos priteisimas sukels atsakovei ir jos Å¡eimai (CK 6.251 str. 2 d.).

17. Atsakovai Mažeikių verslininkų asociacija, uždarosios akcinės bendrovės „Žemaitijos agroprekyba“, „Acus vaistinė“, „Santarvės laikraštis“, „Grūstė“, „Jubana“, „Kvistija“, „Beržūna“, „Stronga“, „Mažeikių varduva“, P. P. atsiliepime prašo dėl atsakovės I. K.- M. apeliacinio skundo spręsti teismo nuožiūra. Nurodo šiuos atsikirtimus į atsakovės argumentus: 17.1. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ėjo ne direktoriaus, o direktoriaus pavaduotojos pareigas.

Juridinių asmenų registro iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad I. K.- M. Ä®staigos vadovės pareigas ėjo laikotarpiu nuo 2011 m. spalio 29 d. iki 2013 m. balandžio 26 d. Å ie duomenys laikomi teisingais, kol nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 str.). Pati atsakovė, bÅ«dama Ä®staigos vadove, buvo atsakinga už aktualių duomenų pateikimÄ Juridinių asmenų registrui (CK 2.67 str.). 17.2. Atsakovės pozicija nenuosekli. Viena vertus, teigia, kad ji su tokio pobÅ«džio, t. y. Ä®staigos vadovo veikla nebuvo susipažinusi ir Å¡ios veiklos specifikos nesuprato.

Kita vertus, teigia, kad dalininkų susirinkimai vis tik buvo Å¡aukiami, t. y. kad veiklÄ , kaip Ä®staigos vadovė, ji vykdė. 17.3. Atsakovės teiginys, kad ji tebuvo tik „statytinė“ direktorė, nepagrįsta jokiais įrodymai, todėl vertintina kaip gynybinės pozicijos dalis.

18. IeÅ¡kovė BVÅ¡Ä® Mažeikių sporto centras atsiliepime praÅ¡o visų atsakovų apeliacinius skundus atmesti. Nurodo Å¡iuos atsikirtimus į atsakovų argumentus: 18.1. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gruodžio 18 d. nutartyje konstatavo, kad Ä®staigos nemokumo momentas (2011 m. liepos 31 d.) nustatytas teisingai. 18.2. Sužinojimas apie nemokumÄ ir atsakomybės bei jos paskirstymo klausimai iÅ¡dėstyti ieÅ¡kovės apeliaciniame skunde. 18.3. IeÅ¡kovės turimo turto – nebaigto statyti riedlenčių parko, kurio vertė, kaip teigia atsakovai, 77 886 Eur, naujausia kreditorių susirinkime nustatyta kaina yra 1 500 Eur, tačiau savivaldybė, susipažinusi su Å¡iuo turtu, atsisakė planų įsigyti šį turtÄ už tokiÄ kainÄ ir žodžiu informavo, kad geriausiu atveju perims šį turtÄ pasibaigus bankroto procesui. 18.4.

Po nemokumo momento, t. y. po 2011 m. liepos 31 d. Ä®staigos gautos dotacijos negali bÅ«ti įtrauktos į ankstesnės datos balansÄ . Å ios lėšos nepadengė iÅ¡augusių skolų, Ä®staigos mokumas nebuvo atkurtas. Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Å ioje byloje nenustatyta absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Dėl apeliacinio proceso pagal ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ teisėtumo 20. Atsakovai atsiliepime teigia, kad ieÅ¡kovė praleido terminÄ apeliaciniam skundui paduoti ir neprašė jo atnaujinti, todėl apeliacinis procesas pagal ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ turi bÅ«ti nutrauktas CPK 315 straipsnio 5 dalies pagrindu.

21. Pagal Liteko duomenis, ieÅ¡kovės atstovas apeliacinį skundÄ per EPP pateikė 2018 m. gegužės 28 d. 18.13 val., o 2018 m. gegužės 29 d. Å¡is skundas buvo užregistruotas ir teisėjos rezoliucija priimtas. Kadangi ieÅ¡kovės apeliacinis skundas teismui pateiktas nepraleidus sprendimo apskundimo termino, nėra pagrindo nutraukti apeliacinį procesÄ pagal šį skundÄ . Dėl žalos atlyginimo pavėlavus inicijuoti bankroto bylÄ 22. Å ioje byloje ieÅ¡kovės bankroto administratorė reikalavimus dėl žalos atlyginimo grindžia atsakovų pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pažeidimu.

23. Pagal Ä®monių bankroto įstatymo (redakcija, galiojusi ginčui aktualiu laikotarpiu; toliau – Ä®BÄ®) 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir Å¡is (Å¡ie) nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo arba yra sÄ lyga, nurodyta Å¡io įstatymo 4 straipsnio 4 punkte (įmonė vieÅ¡ai paskelbė, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų), įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamÄ sprendimÄ , privalo padengti žalÄ , kuriÄ kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Å ios nuostatos taikomos ir vieÅ¡osios įstaigos vadovui bei savininkui (Ä®BÄ® 1 str. 2 d.).

24. Civilinės atsakomybės prasme pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pažeidimas vertinamas kaip neteisėti veiksmai. Tam, kad bÅ«tų konstatuotas minėtose Ä®BÄ® normose nurodytų asmenų veiksmų neteisėtumas, pirmiausia turi bÅ«ti nustatytas jų neįvykdytos pareigos inicijuoti bankroto bylÄ atsiradimo momentas. Bankroto byla keliama nustačius vienÄ iÅ¡ Ä®BÄ® 9 straipsnio 7 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintų pagrindų, todėl Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo, savininko pareiga sisteminio Ä®BÄ® nuostatų aiÅ¡kinimo kontekste reiÅ¡kia pareigÄ kreiptis į teismÄ Ä¯monei tapus nemokia Ä®BÄ® prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).

25. Nagrinėjamoje byloje Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi jau yra konstatuota, kad Ä®staigos nemokumo momentas (2011 m. liepos 31 d.) nustatytas teisingai. Atsakovai P. P. ir Ä®staigos dalininkai apeliaciniame skunde ir atsiliepime teigia, kad byloje neįrodyta, jog Ä®staigos nemokumo momentas atsirado 2011 m. liepos 31 d. Atsakovų argumentus dėl Ä®staigos dalininkų ir vadovų siekio stabilizuoti Ä®staigos finansinę padėtį, Mažeikių rajono savivaldybės ir AB „Orlen Lietuva“ skirtos paramos, dėl į 2011 m. liepos 31 d. balansÄ nepagrįstai neįtraukto materialaus turto (nebaigtų statybų) apeliacinės instancijos teismas įvertino ir atmetė minėta nutartimi. Jokių naujų argumentų, kurie paneigtų teismo iÅ¡vadÄ dėl nustatyto Ä®staigos nemokumo momento, atsakovai nenurodo, todėl pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ naujo nagrinėdamas bylÄ , pagrįstai konstatavo, kad Ä®staigos nemokumas atsirado 2011 m. liepos 31 d.

26. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonės administracijos vadovui nustatyta todėl, kad Å¡is subjektas geriausiai žino įmonės finansinę bÅ«klę, o pavėluotas bankroto bylos iÅ¡kėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių interesus (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek ir naujų potencialių kreditorių interesus (jei Å¡ie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumÄ , tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

27. Å ioje byloje nustatyta, kad atsakovas P. P. Ä®staigos vadovu dirbo nuo 2011 m. birželio 20 d. iki 2011 m. spalio 28 d., o atsakovė I. K.- M. – nuo 2011 m. spalio 29 d. iki 2012 m. kovo 7 d. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad abu Å¡ie atsakovai pažeidė savo pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos Ä®staigai iÅ¡kėlimo, ir dėl to buvo patirta žala. Dėl I. K.- M. atsakomybės 28. Atsakovė I. K.- M. apeliaciniame skunde teigia, kad skundžiamame sprendime neiÅ¡spręstas jos atsiliepime į pradinį ieÅ¡kinį nurodytas praÅ¡ymas taikyti ieÅ¡kinio senatį.

Atsakovės teigimu, ieškovės teisė į ieškinį turėjo atsirasti ne vėliau kaip 2012 m. kovo 7 d., todėl sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo šios datos (CK 1.127 str. 1 ir 5 d.), o ieškinys pareikštas tik 2016 m. rugsėjo 27 d. Dėl šio argumento pažymėtina, kad Įstaigai bankroto byla iškelta Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutartimi. Pagal Liteko duomenis (CPK 179 str. 3 d.), įsiteisėjus minėtai nutarčiai, jos kopija administratorei išsiųsta 2013 m. gegužės 2 d.

Tik gavus Å¡iÄ nutartį administratorei atsirado pareiga patikrinti Ä®staigos dokumentus. Tačiau ieÅ¡kovė nurodė, kad Ä®staigos dokumentai administratorei nebuvo perduoti per nustatytÄ terminÄ . Administratorei gavus Ä®staigos dokumentus, buvo atliktas Ä®staigos veiklos auditas, kurio 2015 m. rugsėjo 30 d. iÅ¡vadoje nurodyta, kad Ä®staigos nemokumas atsirado 2011 m. liepos mėn. Nesant jokių įrodymų apie tai, kad administratorei anksčiau nei prieÅ¡ tris metus iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo turėjo bÅ«ti žinoma apie Ä®staigos vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylÄ pažeidimÄ , darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinio senaties terminas Å¡iuo atveju nėra praleistas, todėl Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kinys atsakovės I.

K.- M. atžvilgiu negali būti atmestas (CPK 185 str.).

29. Atsakovė I. K.- M. apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad teismas, spręsdamas, jog ji netinkamai vykdė Ä®staigos vadovės pareigas, neatsižvelgė į tai, kad ji Å¡ias pareigas ėjo laikinai, kol visuotinis dalininkų susirinkimas paskirs naujÄ Ä¯staigos vadovÄ , tačiau naujas vadovas nebuvo paskirtas, o ji pagal darbo sutartį buvo įdarbinta eiti tik direktoriaus pavaduotojos pareigas; kad tuo metu faktiÅ¡kai Ä®staigai vadovavo ne ji, o valdyba, sudaryta iÅ¡ dalininkų; kad valdyba duodavo atsakovei tiesioginius nurodymus, nes atsakovė neturėjo jokios vadovaujančio darbo patirties ir pakankamų finansinių žinių, todėl atsakovė nežinojo ir neturėjo žinoti, kad ji turi pareigÄ inicijuoti Ä®staigos bankroto bylÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie argumentai yra pagrįsti.

30. Ä®staigos įstatų (1 t., el. b. l. 19–27) 6.26 punkte nustatyta, kad įstaigos direktorių pareigoms skiria ir atleidžia, jo darbo sutarties sÄ lygas nustato visuotinis dalininkų susirinkimas, o 6.29 punkte nustatyta, jog direktoriui negalint atlikti savo pareigų, jo funkcijas atlieka direktoriaus pavaduotojas arba kitas valdybos laikinai paskirtas asmuo, taip pat nustatyta, kad vadovui negalint savo pareigų vykdyti ilgiau kaip tris mėnesius iÅ¡ eilės, visuotinis dalininkų susirinkimas turi paskirti kitÄ vadovÄ .

31. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė I. K.- M. pagal 2011 m. spalio 19 d. sudarytÄ neterminuotÄ darbo sutartį Ä®staigoje dirbo direktoriaus pavaduotoja (1 t., el. b. l. 64). Tuometinio Ä®staigos vadovo atsakovo P. P. įgaliojimai eiti Ä®staigos vadovo pareigas pasibaigė 2011 m. spalio 28 d., tačiau visuotiniam dalininkų susirinkimui nepaskyrus kito Ä®staigos vadovo, Å¡ias pareigas laikinai ėjo atsakovė I. K.- M. 2012 m. kovo 7 d. atsakovė nutraukė savo darbo sutartį (1 t., el. b. l. 67), jos darbo teisinių santykių su darbdaviu (t. y. Ä®staiga) pabaigÄ patvirtina ir valstybinio socialinio draudimo fondo duomenys (1 t., el. b. l. 65). Å ie įrodymai, prieÅ¡ingai nei teigia kiti atsakovai, paneigia Juridinio asmenų registro iÅ¡raÅ¡o (1 t., el. b. l. 10–18) 5.3.1 punkte nurodytus duomenis, kad atsakovės kaip Ä®staigos vadovės įgaliojimai pasibaigė 2013 m. balandžio 26 d., t. y. po Ä®staigos bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

32. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad Įstaigos direktoriaus pavaduotojos pareigos buvo susijusios su Įstaigos kasdienės veiklos organizavimu ir vykdymu finansiniais aspektais, Įstaigos finansinės atskaitomybės sudarymu ir pan. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad Įstaigos direktoriaus pavaduotoja, laikinai einanti direktoriaus pareigas, Įstaigos finansinę būklę žinojo ar turėjo žinoti taip pat gerai kaip ir visuotinio dalininkų susirinkimo paskirtas Įstaigos vadovas.

Kaip minėta, pasibaigus atsakovo P. P. įgaliojimams eiti Ä®staigos vadovo pareigas, visuotinis dalininkų susirinkimas turėjo paskirti kitÄ Ä®staigos vadovÄ . Atsakovės I. K.- M. teigimu, jai buvo žadama, kad Ä®staigos vadovas bus paskirtas, tačiau nepaskyrus nuolatinio vadovo, atsakovė nutraukė darbo sutartį su Ä®staiga savo iniciatyva. Ta aplinkybė, kad iÅ¡ pareigų pasitraukus laikinajai vadovei Ä®staiga ir toliau vykdė veiklÄ neturėdama jokio vienasmenio valdymo organo, suponuoja iÅ¡vadÄ , kad I.

K.- M. laikinai einant Ä®staigos vadovės pareigas tuo metu faktiÅ¡kai Ä®staigai galėjo vadovauti ne ji, o Ä®staigos dalininkai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovė I. K.- M. byloje įrodė, kad ji nežinojo ir negalėjo žinoti apie Ä®staigos nemokumÄ (CPK 185 str.).

33. Kaltė yra viena iÅ¡ bÅ«tinų sÄ lygų taikyti civilinę atsakomybę valdymo organų nariams. Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį, skolininko kaltė preziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų numatytus atvejus, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovės I. K.- M. kaltė dėl laiku neinicijuotos bankroto bylos Ä®staigai yra paneigta. Teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius reikÅ¡mingas faktines aplinkybes siekiant teisingai iÅ¡spręsti Å¡alių ginÄÄ dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovei I.

K.- M. Toks pažeidimas lėmė netinkamÄ materialinės teisės normų pritaikymÄ , dėl kurio iÅ¡ atsakovės I. K.- M. žalos atlyginimas ieÅ¡kovei priteistas nepagrįstai, todėl Å¡i skundžiamo sprendimo dalis naikintina ir dėl Å¡ios dalies priimtinas naujas sprendimas, atmetant ieÅ¡kinio dalį dėl atsakovei I. K.- M. pareikÅ¡tų reikalavimų (CPK 330 str.). Dėl Ä®staigos vadovo ir dalininkų atsakomybės 34. Atsižvelgiant į juridinio asmens dalyvio ir vadovo funkcijų skirtumus, civilinės atsakomybės taikymo bylose kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar atsakovu nurodytas asmuo atliko vadovui ar dalyviui bÅ«dingas funkcijas.

Civilinės atsakomybės už pavėluotÄ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ taikymo atveju Å¡i aplinkybė reikÅ¡minga, nustatant, kada atsakingas asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti, kad įmonė nemoki (negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi). Sužinojimo apie pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo momentas lemia kitų įmonės vadovo ir dalyvio civilinės atsakomybės sÄ lygų – kaltės, žalos, priežastinio ryÅ¡io – nustatymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).

35. IeÅ¡kovė nagrinėjamoje byloje įrodinėja, kad atsakovas P. P., bÅ«damas Ä®staigos vadovu, turėjo žinoti apie Ä®staigos nemokumÄ nuo jo atsiradimo momento, t. y. nuo 2011 m. liepos 31 d., o atsakovais nurodyti Ä®staigos dalininkai apie tai turėjo žinoti nuo to paties momento, nes tuo metu jie faktiÅ¡kai vadovavo Ä®staigai.

36. IÅ¡ skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių netyrė ir nevertino, o iÅ¡vadÄ , kad dalininkai nepadarė ieÅ¡kovei žalos dėl pavėluoto bankroto bylos inicijavimo, iÅ¡ esmės motyvavo tik tuo, kad byloje nėra įrodymų apie visuotinių dalininkų susirinkimų, kurių metu bÅ«tų analizuojama Ä®staigos veikla, suÅ¡aukimÄ , nors tokios aplinkybės ieÅ¡kovė neįrodinėjo.

37. Minėta teismo iÅ¡vada taip pat grindžiama tuo, kad nepateikta įrodymų, jog du paskutiniai Ä®staigos vadovai ėmėsi kokių nors veiksmų informuoti dalininkus apie Ä®staigos nemokumÄ . Å iuo aspektu pažymėtina, kad ieÅ¡kovė patikslintame ieÅ¡kinyje nurodė, jog Ä®staigos dalininkų atstovai buvo Ä®staigos valdybos nariai; valdybos posėdžiai buvo nuolatiniai, vykdavo kelis kartus per mėnesį; Ä®staigos finansinė padėtis buvo pristatoma pasibaigus kiekvienam mėnesiui; negalintiems dalyvauti valdybos posėdžiuose, informacija buvo iÅ¡siunčiama.

CPK 178 straipsnyje nustatyta Å¡alies procesinė pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiÅ«lyti Å¡alims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 str. 1 d.). Å iuo atveju teismas nesiėmė procesinių priemonių, kad bÅ«tų iÅ¡tirtos minėtos aplinkybės, kurios, teisėjų kolegijos vertinimu, gali bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl atsakovų pareigos laiku inicijuoti Ä®staigos bankroto bylÄ pažeidimo ir dėl kiekvienam iÅ¡ jų taikytinos atsakomybės apimties.

Teismas nesiaiškino, ar visi atsakovais nurodyti dalininkai turėjo savo atstovus Įstaigos valdyboje; kokio valdybos posėdžio metu buvo pristatoma Įstaigos finansinė padėtis, buvusi 2011 m. liepos 31 d. momentu; kas tame posėdyje dalyvavo; ar nedalyvavusiems buvo išsiųsta informacija ir pan.; nepasiūlė ieškovei pateikti valdybos posėdžio protokolo ir kitų minėtas aplinkybes patvirtinančių įrodymų.

38. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi konstatuota, kad bankroto administratorės pateikti suvestiniai duomenys apie Įstaigos pradelstus įsipareigojimus priteistino žalos dydžio nustatymo kontekste nelaikytini patikimais, nes jie apima ir tuos pradelstus įstaigos įsipareigojimus (kreditorių reikalavimus), kurie nebuvo teismo patvirtinti kaip finansiniai kreditorių reikalavimai Įstaigos bankroto byloje. Be to, nustatant Įstaigai padarytos žalos dydį turi būti įvertintas ir Įstaigos turto vertės bei jį pardavus likusios nepatenkintų kreditorių reikalavimų sumos klausimas.

39. Pirmosios instancijos teismas, antrÄ kartÄ nagrinėdamas grÄ Å¾intÄ bylÄ , į nurodytus apeliacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus neatsižvelgė, nepasiÅ«lė ieÅ¡kovei pateikti atitinkamas aplinkybes patvirtinančių papildomų įrodymų, todėl žalos dydžio nustatymo klausimÄ taip pat iÅ¡sprendė neteisingai. Dėl juridinio asmens dalyvių nesÄ Å¾iningais veiksmais padarytos žalos atlyginimo 40. IeÅ¡kovės reikalavimai dėl civilinės atsakomybės taikymo Ä®staigos dalininkams taip pat grindžiami CK 2.50 straipsnio 3 dalimi, pagal kuriÄ Å¾ala atlyginama, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesÄ Å¾iningų veiksmų.

41. Nagrinėjamai bylai aktualÅ«s kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai dėl Å¡ios normos taikymo sÄ lygų iÅ¡dėstyti Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartyje, todėl Å¡ioje nutartyje nebekartojami.

42. IÅ¡ skundžiamo sprendimo motyvų, nors Å¡ie ir nėra pakankamai iÅ¡samiai bei aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyti, galima suprasti, kad teismas žalos atlyginimÄ ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovų – Ä®staigos dalininkų priteisė CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu, pažymėdamas, kad I. K.- M. nutraukus darbo sutartį, dalininkai nepaskyrė jokio kito laikino arba nuolatinio Ä®staigos vadovo. Tokius atsakovų veiksmus (neveikimÄ ) teismas iÅ¡ esmės pripažino nesÄ Å¾iningais, tačiau nenurodė, kaip bÅ«tent tokie veiksmai priežastiniu ryÅ¡iu yra susiję su ieÅ¡kovei ar Ä®staigos kreditoriams padaryta žala (CK 6.247 str.); taip pat nenurodė, kuo remiantis buvo nustatyta tokiais dalininkų veiksmais padarytos žalos dydis.

Sprendimo motyvuose nurodyta, kad žala priteistina dalimis iÅ¡ dalininkų, atsižvelgiant į tai, kad 2011 metais, kai ieÅ¡kovės bankroto dar buvo galima iÅ¡vengti, kai kurie dalininkai visai neskyrė finansavimo arba jį žymiai sumažino, dėl to privalo sumokėti bankrutavusiai Ä®staigai nežymias sumas, iÅ¡skyrus Mažeikių rajono savivaldybę, kuri sumažino finansavimÄ 2011 metais. Sutiktina su atsakovų apeliacinių skundų argumentu, kad nėra aiÅ¡ku, kaip Å¡iuo atveju buvo apskaičiuotos iÅ¡ atsakovų priteistos sumos.

43. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieÅ¡kovė byloje įrodinėja kitus Ä®staigos dalininkų nesÄ Å¾iningus veiksmus, sukėlusius žalÄ , t. y. kad atsakovai neturėdami veiklos strategijos, nepakankamai aktyviai veikdami, kad bÅ«tų sukaupta lėšų veiklai finansuoti, nenutraukė Ä®staigos veiklos kaip tai bÅ«tų padaręs rÅ«pestingas ir sÄ Å¾iningas asmuo; kad nepaskirdami Ä®staigos vadovo dalininkai faktiÅ¡kai patys vykdė Ä®staigos veiklÄ , todėl yra atsakingi už šį laikotarpį. Teismas Å¡ių aplinkybių tinkamai neiÅ¡tyrė ir neįvertino, taip pat sprendime nepasisakė dėl atsakovų argumentų, kuriais ginčijamos Ä®staigos dalininkų civilinės atsakomybės pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį sÄ lygos.

44. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylÄ , visų Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartyje nurodytų pažeidimų neiÅ¡taisė. Teismas, spręsdamas dėl buvusio Ä®staigos vadovo atsakovo P. P. ir Ä®staigos dalininkų (valdybos narių) civilinės atsakomybės tiek Ä®BÄ® 8 straipsnio 4 dalies, tiek (pastarųjų atsakovų atžvilgiu) ir CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindais, neiÅ¡tyrė ir neįvertino Å¡ioje nutartyje nurodytais aspektais reikÅ¡mingų aplinkybių, nepasiÅ«lė ieÅ¡kovei pateikti reikalingų įrodymų, dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios bylos dalies esmė liko neatskleista, o pagal byloje pateiktus įrodymus tos bylos dalies negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme, nes dėl tirtinų aplinkybių bei reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio byla apeliacinės instancijos teisme turėtų bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais.

Dėl to yra pagrindas panaikinti likusiÄ sprendimo dalį ir Å¡iÄ bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 45. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir bylos dalyje dėl atsakovei I. K.- M. pareikÅ¡tų reikalavimų priėmus naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, Å¡iai atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 str. 1 ir 5 d.).

46. Pagal pateiktus duomenis, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pirmÄ jį kartÄ atsakovė I. K.- M. patyrė Å¡ias iÅ¡laidas už advokato suteiktas teisines paslaugas: 150 Eur už konsultacijas, 150 Eur už susipažinimÄ su bylos dokumentais ir jų teisinį vertinimÄ , 750 Eur už atsiliepimo į ieÅ¡kinį suraÅ¡ymÄ , 600 Eur už tripliko suraÅ¡ymÄ , 225 Eur už pasirengimÄ ir atstovavimÄ teismo posėdžiuose 2016 m. rugsėjo 14 ir 2016 m. lapkričio 2 d., iÅ¡ viso 1 875 Eur.

47. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme antrÄ jį kartÄ atsakovė patyrė Å¡ias iÅ¡laidas: 150 Eur už konsultacijas, 450 Eur už susipažinimÄ su byloje papildomai gautais procesiniais ir kitais dokumentais ir jų teisinį vertinimÄ , 450 Eur už pasirengimÄ ir atstovavimÄ 2018 m. vasario 26 d., 2018 m. kovo 20 d. ir 2018 m. balandžio 6 d. teismo posėdžiuose, iÅ¡ viso 1 050 Eur.

48. BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atsakovė patyrė Å¡ias iÅ¡laidas už advokato suteiktas teisines paslaugas: 750 Eur už apeliacinio skundo parengimÄ , 675 Eur (po 225 Eur) už trijų atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimÄ , iÅ¡ viso 1 425 Eur.

49. Atsakovės I. K.- M. praÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos atitinka advokato darbo ir laiko sÄ naudas atsižvelgiant į Å¡ios bylos sudėtingumÄ bei apimtį, nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose nustatytų maksimalių priteistinų tokių iÅ¡laidų dydžių, todėl atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡ viso priteistina 2 925 Eur (1 875 Eur + 1 050 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir 1 425 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).

50. GrÄ Å¾inus bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, kitų Å¡alių bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti Å¡iam teismui. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, nusprendžia: panaikinti Å iaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovei bankrutavusiai vieÅ¡ajai įstaigai „Mažeikių sporto centras“ iÅ¡ atsakovės I.

K.-M. priteista 28 415,81 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentų metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos nuo ieÅ¡kinio priėmimo dienos (2016-05-02) iki teismo sprendimo įvykdymo, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinio dalį dėl atsakovei I. K.- M. pareikÅ¡tų reikalavimų atmesti. Priteisti atsakovei I. K.- M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės bankrutavusios vieÅ¡osios įstaigos Mažeikių sporto centro (juridinio asmens kodas 300573063) 2 925 Eur (du tÅ«kstančius devynis Å¡imtus dvideÅ¡imt penkis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir 1 425 Eur (vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus dvideÅ¡imt penkis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteistas iÅ¡laidas atlyginant iÅ¡ ieÅ¡kovės bankroto administravimo iÅ¡laidų.

KitÄ sprendimo dalį panaikinti ir tÄ bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai Dalia Kačinskienė Gintaras Pečiulis Egidijus Žironas